(1)

2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybė įsigijo Fortis Bank Nederland (toliau – FBN) (finansų kontroliuojančiosios bendrovės Fortis SA/NV (2) Nyderlandų bankininkystės patronuojamąją bendrovę), įskaitant FBN valdytą ABN AMRO Holding turtą (toliau – ABN AMRO N), už 12,8 mlrd. EUR. Įgyvendindama šį sandorį, Nyderlandų valstybė taip pat pakeitė Fortis Bank SA/NV (Fortis SA/NV Belgijos bankininkystės patronuojamąją bendrovę), kaip 16,1 mlrd. EUR nominaliosios vertės paskolų FBN kreditorius (3). Nyderlandų valstybė taip pat suteikė FBN 45 mlrd. EUR trumpalaikio likvidumo priemonę ir sutiko kompensuoti Fortis SA/NV išlaidas ir įsipareigojimus, susijusius su konsorciumo akcininkų susitarimu (toliau – KAS). KAS apibūdintos trijų finansų įstaigų (Fortis SA/NV, Banco Santander ir Royal Bank of Scotland (toliau – RBS) arba trijų konsorciumo narių), kurios, pasinaudodamos nauju sukurtu juridiniu asmeniu RFS Holdings, pateikė bendrą pasiūlymą įsigyti ABN AMRO Holding, teisės ir pareigos. 2008 m. spalio 7 d. Nyderlandų valstybė pranešė Komisijai apie 2008 m. spalio 3 d. priemones (būtent FBN įsigijimą už 12,8 mlrd. EUR, 16,1 mlrd. EUR nominaliosios vertės ilgalaikių paskolų novaciją ir 45 mlrd. EUR trumpalaikio likvidumo priemonę, toliau – 2008 m. spalio 3 d. integruoti sandoriai), kaip apie priemones, nesusijusias su valstybės pagalba, kad užtikrintų tų priemonių teisinį tikrumą. Priemonės jau buvo įgyvendintos, todėl Komisija šią bylą užregistravo kaip NN bylą (t. y. NN 53b/08).

(2)

Vykstant deryboms, kurioms pasibaigus 2008 m. spalio 3 d. buvo įsigytas FBN, Nyderlandų valstybė rėmėsi […] (*1) išorės vertinimo ataskaita, kurios kopija Komisijai buvo nusiųsta 2008 m. spalio 15 d.

(3)

2008 m. spalio 30 d. raštu Komisija pranešė Nyderlandų finansų ministerijai apie savo pirminę nuomonę, kad 2008 m. spalio 3 d. priemonės, atrodo, susijusios su valstybės pagalba, suteikta FBN. 2008 m. lapkričio 20 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Nyderlandų valstybės atstovų susitikimas.

(4)

2008 m. lapkričio 21 d. Nyderlandų valstybė oficialiai nusprendė užuot išsaugodama FBN ir ABN AMRO N kaip atskirus ūkio subjektus siekti sujungti dvi bendroves (toliau – susijungimas) pagal ankstesnius Fortis SA/NV planus.

(5)

2008 m. gruodžio 3 d. Komisija priėmė sprendimą (4) (toliau – 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimas), kuriuo pripažino, kad 2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybės priemonės dėl Fortis Bank SA/NV yra valstybės pagalba, deranti su bendrąja rinka. Tačiau to sprendimo 4 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nustatyta, kad Komisija atliks atskirą procedūrą, kad nuspręstų, ar 2008 m. spalio 3 d. įgyvendintos priemonės taip pat buvo susijusios su pagalba FBN.

(6)

2008 m. gruodžio 17 d. Nyderlandų valstybė pranešė Komisijai apie savo ketinimą įsigyti ABN AMRO N iš FBN už 6,5 mlrd. EUR. Įsigijimas įgyvendintas 2008 m. gruodžio 24 d.2009 m. vasario 2 d. Nyderlandų institucijos teisinio tikrumo tikslais pranešė Komisijai apie įsigijimą, kaip apie priemonę, nesusijusią su valstybės pagalba.

(7)

2008 m. gruodžio 24 d. RBS, Banco Santander ir Nyderlandų valstybė pasirašė KAS pakeitimą, pagal kurį Fortis SA/NV konsorciumo akcininkų susitarime pakeitė Nyderlandų valstybė.

(8)

2009 m. kovo 6 d. Nyderlandų valstybė nusiuntė Komisijai įsigytų bendrovių išsamaus patikrinimo ataskaitą (5), kurią Nyderlandų valstybės prašymu parengė […].

(9)

2009 m. balandžio 8 d. sprendimu (toliau – 2009 m. balandžio 8 d. sprendimas) Komisija pradėjo Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, kuriai suteikė bylos numerį C11/09 (ex-NN 53b/08), dėl tariamos pagalbos FBN ir ABN AMRO N.

(10)

2009 m. gegužės 6 d. Komisija gavo Van Lanschot Bank (toliau – skundo pateikėjas), FBN ir ABN AMRO N Nyderlandų konkurento, skundo raštą. 2009 m. liepos 22 d. Komisija persiuntė tą raštą Nyderlandų valstybei ir paprašė pateikti pastabas. 2009 m. rugpjūčio 20 d. Nyderlandų valstybė paprašė pratęsti terminą ir 2009 m. rugsėjo 22 d. atsiuntė išsamų atsakymą į skundą. 2009 m. rugpjūčio 21 ir 28 d. raštais skundo pateikėjas pateikė papildomos informacijos. 2009 m. rugsėjo 23 d. šie raštai persiųsti Nyderlandų valstybei ir 2009 m. spalio 29 d. Nyderlandų valstybė pateikė atsakymą.

(11)

2009 m. gegužės 15 d. Nyderlandų valstybė nusiuntė Komisijai raštą, kuriame pateikė atsakymus į keletą 2009 m. balandžio 8 d. sprendime iškeltų klausimų. Išsamus atsakymas dėl sprendimo dalyko – kuriam Nyderlandų valstybė paprašė suteikti daugiau laiko – Komisijai buvo nusiųstas 2009 m. rugpjūčio 11 d.

(12)

Neoficialiame dokumente, nusiųstame 2009 m. birželio 15 d., ir per paskesnį susitikimą su Komisija, kuris įvyko 2009 m. birželio 16 d., Nyderlandų valstybė pranešė Komisijai apie ketinimą įgyvendinti 2,5 mlrd. EUR kapitalo restruktūrizavimo planą, pagal kurį ABN AMRO N galėtų atsiskirti nuo savo patronuojančiosios bendrovės ABN AMRO Bank (6). Per tą susitikimą Nyderlandų valstybė pažymėjo, kad skyrus pirmąją 2,5 mlrd. EUR injekciją reikės papildomų priemonių, kurios kiekybiškai dar neįvertintos.

(13)

2009 m. balandžio 8 d. sprendime Komisija paprašė Nyderlandų finansų priežiūros institucijos (toliau – DNB) pateikti pastabas apie FBN ir ABN AMRO N patikimumą. Prašomą informaciją apie FBN Komisija gavo 2009 m. birželio 18 d. raštu ir jo 2010 m. sausio 5 d. atnaujinta versija. 2010 m. sausio 20 d. Nyderlandų valstybė taip pat persiuntė DNB raštą apie ABN AMRO N.

(14)

2009 m. liepos 6 d.ABN AMRO Bank – ABN AMRO N patronuojančioji bendrovė – nusiuntė Komisijai raštą, kuriame pateikė pastabas dėl 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo. Tas raštas Nyderlandų valstybei persiųstas 2009 m. liepos 22 d. ir 2009 m. rugsėjo 22 d. Nyderlandų valstybė pateikė atsakymą.

(15)

2009 m. liepos 9 d. Nyderlandų valstybė pranešė Komisijai, kad FBN grąžino visą trumpalaikį finansavimą, kurį jis gavo iš Nyderlandų valstybės pagal 2008 m. spalio 3 d. 45 mlrd. EUR likvidumo priemonę.

(16)

2009 m. liepos 15 d. Nyderlandų valstybė pranešė Komisijai apie FBN planus įsigyti Fortis Clearing Americas (toliau – FCA) iš Fortis Bank SA/NV.

(17)

2009 m. liepos 17 d. Nyderlandų valstybė oficialiai pranešė apie planą, kuriame numatytos 2,5 mlrd. EUR vertės kapitalo restruktūrizavimo priemonės (7), jas sudaro kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris, kurio paramos kapitalui poveikis sudaro 1,7 mlrd. EUR (toliau – paramos kapitalui priemonė), ir 800 mln. EUR konvertuojamų vertybinių popierių emisija. Priemonės iš pradžių užregistruotos skyrus joms bylos numerį N 429/09, tačiau priemonės buvo įgyvendintos prieš Komisijai priimant dėl jų sprendimą, todėl byla iš pagalbos, apie kurią pranešta, registro buvo perkelta į pagalbos, apie kurią nepranešta, registrą (suteikiant numerį NN 2/10).

(18)

2009 m. rugsėjo 10 d. Nyderlandų valstybė nusiuntė Komisijai neoficialų dokumentą, kuriame pateikė atnaujintą informaciją apie atskyrimo procesą ir nurodė, kad papildomų (kiekybiškai neįvertintų) valstybės pagalbos priemonių nepavyks išvengti.

(19)

Per 2009 m. lapkričio 9 d. susitikimą su Komisija Nyderlandų valstybė pažymėjo, kad FBN ir ABN AMRO N reikės papildomų 4,39 mlrd. EUR vertės priemonių, taigi bendra priemonių suma (įskaitant priemones, apie kurias pranešta 2009 m. liepos 17 d.) padidėja iki 6,89 mlrd. EUR. Priemonės buvo papildomai išsamiai aprašytos 2009 m. rugsėjo 10 d. neoficialaus dokumento 2009 m. lapkričio 10 d. priede ir papildomame 2009 m. lapkričio 13 d. paaiškinime.

(20)

2009 m. lapkričio 26 d. Nyderlandų valstybė pateikė Komisijai […] ataskaitą, kurioje pateiktos pastabos dėl 2008 m. gruodžio 24 d. sandorio. Ataskaitoje taip pat pateikta tam tikra aiškinamoji medžiaga, kurioje paaiškinama […].

(21)

2009 m. gruodžio 4 d. Nyderlandų valstybė pateikė Komisijai pirmąją ABN AMRO Group – naujo ūkio subjekto, sukurto susijungus FBN ir ABN AMRO N – restruktūrizavimo plano versiją (8) (toliau – 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planas). Tame plane apibūdinta naujojo ūkio subjekto strategija ir pateiktos finansinės pagrindinio scenarijaus prognozės.

(22)

2010 m. sausio 14 d. Nyderlandų valstybė oficialiai pranešė apie naujas 4,39 mlrd. EUR valstybės pagalbos priemones, kurių imamasi papildant priemones, apie kurias jau pranešta 2009 m. liepos mėn. Naujas priemones Komisija užregistravo numeriu N 19/10.

(23)

2010 m. vasario 5 d. sprendimu (toliau – 2010 m. vasario 5 d. sprendimas) Komisija nusprendė išplėsti tyrimo procedūrą C 11/09 ir įtraukti į ją priemones, užregistruotas numeriais NN 2/10 ir N 19/10. Tame sprendime Komisija laikinai – iki 2010 m. liepos 31 d. – patvirtino tas priemones kaip sanavimo pagalbą. Nyderlandų valstybė nusiuntė Komisijai raštą, kuriuo pranešė apie įsipareigojimą dėl draudimo siūlyti mažiausias kainas, taikytiną iki 2010 m. pabaigos.

(24)

2010 m. kovo 23 d. Komisija gavo Nyderlandų valstybės – kuri paprašė pratęsti terminą – atsakymą dėl 2010 m. vasario 5 d. sprendimo. Nyderlandų valstybė taip pat pateikė papildomos informacijos apie naujosios ABN AMRO Group 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planą, kuriame, be kita ko, pateikė finansines blogiausio atvejo scenarijaus prognozes.

(25)

2010 m. balandžio 8 d. Komisija pateikė papildomų klausimų, į kuriuos buvo atsakyta 2010 m. gegužės 7 d.2010 m. gegužės 26 d. Nyderlandų valstybė taip pat pateikė Komisijai papildomos informacijos apie kryžminius įsipareigojimus, atsiradusius dėl susijungimo taisomosios priemonės įgyvendinimo (9). Tą pačią dieną Komisija nusiuntė e. raštą, kuriame pateikė tolesnių klausimų, į kuriuos atsakyta 2010 m. birželio 9 d.

(26)

2010 m. liepos 20 d. Nyderlandų valstybė paprašė Komisijos pratęsti sanavimo pagalbos priemonių, užregistruotų numeriais NN 2/10 ir N 19/10, laikino patvirtinimo galiojimą. Nyderlandų valstybė taip pat nusiuntė raštą, kuriuo įsipareigojimo dėl draudimo siūlyti mažiausias kainas galiojimas pratęstas iki 2011 m. birželio 30 d. arba iki galutinio Komisijos sprendimo priėmimo datos, atsižvelgiant į tai, kuri data bus ankstesnė.

(27)

2010 m. liepos 30 d. Komisija nusprendė pratęsti sanavimo pagalbos priemonių, užregistruotų bylos numeriais NN 2/10 ir N 19/10, laikino patvirtinimo galiojimą, kol Komisija užbaigs tyrimą Nr. C 11/09.

(28)

2010 m. rugpjūčio 20 d. Nyderlandų valstybė nusiuntė Komisijai dokumentą, kuriame išsamiai išaiškino pasitraukimo strategiją.

(29)

2010 m. spalio 5 d. Nyderlandų valstybė pateikė ABN AMRO Group privataus kapitalo padalinio verslo planą. 2010 m. sausio 10 d. Komisijai buvo nusiųstas panašus ABN AMRO Group Energetikos, prekių ir transporto padalinio planas.

(30)

2010 m. spalio 15 d.ABN AMRO Group paskelbė ketinanti pasinaudoti pasirinkimo pirkti sandoriu, kad nuo 2010 m. spalio 31 d. nutrauktų paramos kapitalui priemonės taikymą.

(31)

2010 m. lapkričio 8 d. Nyderlandų valstybė nusiuntė 2009 m. gruodžio 4 d.ABN AMRO Group restruktūrizavimo plano atnaujintą versiją, kurios data – 2010 m. spalio 29 d. (toliau – 2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo planas). 2011 m. sausio 10 d. Nyderlandų valstybė nusiuntė dokumentą, kuriame paaiškino, kaip ABN AMRO Group atnaujino 2010 m. lapkričio 8 d. prognozes, palyginti su pirminėmis 2009 m. gruodžio 4 d. prognozėmis.

(32)

Atliekant procedūrą, Nyderlandų valstybės, ABN AMRO N ir FBN bei Europos Komisijos atstovai daug kartų keitėsi informacija, dalyvavo telekonferencijose ir susitikimuose.

(33)

2007 m. pavasarį konsorciumo nariai sukūrė naują juridinį asmenį RFS Holdings, kad įsigytų ABN AMRO Holding.

(34)

Konsorciumo nariai ketino suskaidyti ABN AMRO Holding į tris dalis ir to atskyrimo proceso tvarka buvo išdėstyta KAS.

(35)

Siekdami palengvinti atskyrimą, konsorciumo nariai sukūrė vadinamąsias valdomas dalis (angl. tracking shares), kurios apima kiekvienam konsorciumo nariui skirtų veiklos rūšių ekonominę nuosavybę. Taigi RBS, Banco Santander ir Fortis SA/NV tapo atitinkamai vadinamųjų R dalies, S dalies ir N dalies (ABN AMRO R, ABN AMRO S ir ABN AMRO N) ekonominės nuosavybės (10) savininkais.

(36)

ABN AMRO R, be kita ko, sudarė padaliniai Business Unit Global Business & Markets, Business Unit Asia ir Business Unit Global Transaction Services bei tarptautinis tinklas, o ABN AMRO S, be kita ko, sudarė padaliniai Business Unit Latin America ir Business Unit Antonveneta (Italija).

(37)

ABN AMRO N sudarė padaliniai Business Unit Netherlands ir Business Unit Private Banking, taip pat International Diamond and Jewelry Group.

(38)

Elementai, nepriskirti atskiriems konsorciumo nariams, buvo sujungti sukuriant vadinamąją ABN AMRO Z dalį (ABN AMRO Z), ir šis padalinys tebebuvo atsakingas už, pvz., pagrindinės buveinės funkcijas. Kiekvienas konsorciumo narys valdė proporcingą ABN AMRO Z akcijų paketą (11).

(39)

2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybė už 12,8 mlrd. EUR įsigijo FBN iš Fortis Bank SA/NV. Po įsigijimo Nyderlandų valstybė taip pat tapo netiesiogine ABN AMRO N savininke, nes FBN – Fortis Bank SA/NV struktūros dalį – nuosavybės teise valdė ABN AMRO N. 2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybė taip pat įsipareigojo kompensuoti Fortis SA/NV visas išlaidas, kurias Fortis SA/NV patirtų dėl tolesnio dalyvavimo KAS. 2008 m. gruodžio 24 d. RBS, Banco Santander ir Nyderlandų valstybė pasirašė KAS pakeitimą, pagal kurį Fortis SA/NV KAS pakeitė Nyderlandų valstybė.

(40)

2008 m. gruodžio 24 d. Nyderlandų valstybė įsigijo ABN AMRO N iš FBN už 6,5 mlrd. EUR, taigi tapo tiesiogine ABN AMRO N savininke. Prieš tą įsigijimą Nyderlandų valstybė ABN AMRO N netiesiogiai valdė per FBN.

(41)

1 schema.

ABN AMRO N skaidymas

RBS

Santander

Nyderlandų valstybė

R + Z dalys

S + Z dalys

N + Z dalys

RFS Holdings

ABN AMRO Holding NV

ABN AMRO Bank NV (2010 m. vasario 6 d. pervadinta į The Royal Bank of Scotland NV)

ABN AMRO N atskyrimas 2010 m. vasario 6 d.

ABN AMRO II NV (2010 m. vasario 6 d. pervadinta į ABN AMRO Bank NV)

(42)

2008 m. lapkričio 21 d. Nyderlandų valstybė nusprendė sujungti ABN AMRO N su FBN (tai ketino įgyvendinti, bet taip ir neįgyvendino Fortis SA/NV). Susijungimą buvo galima įgyvendinti tik atskyrus ABN AMRO N nuo patronuojančiosios bendrovės ABN AMRO Bank. Visų pirma ABN AMRO N veikla buvo perduota naujam ABN AMRO Bank priklausančiam juridiniam asmeniui, jis pavadintas ABN AMRO II.

(43)

2010 m. vasario 6 d.ABN AMRO II buvo atskirta, kaip apibūdinta 41 konstatuojamojoje dalyje, ir pervadinta ABN AMRO Bank. Tuo pat metu juridinis asmuo, anksčiau žinomas pavadinimu ABN AMRO Bank, buvo pervadintas į The Royal Bank of Scotland NV (toliau – RBS NV) (žr. pirmiau pateiktą schemą).

(44)

Naujasis ūkio subjektas ABN AMRO Bank su FBN galėjo susijungti tik tuo atveju, jei pirmiausia įgyvendintų susijungimo taisomąją priemonę. 2007 m. Fortis SA/NV įsigijus ABN AMRO N, Komisija padarė išvadą (12) (toliau – Susijungimo sprendimas), kad susijungus ABN AMRO N ir FBN Nyderlandų bankų rinkoje atsirastų problemų dėl koncentracijos, ypač komercinės bankininkystės ir faktoringo segmentuose.

(45)

Kad pašalintų tas problemas dėl koncentracijos, Fortis SA/NV įsipareigojo tam tikrų rūšių veiklą (t. y. faktoringo padalinį IFN ir New HBU komercinės bankininkystės veiklą) parduoti Deutsche Bank. 2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybei įsigijus FBN ir ABN AMRO N, Fortis SA/NV numatyto New HBU ir IFN pardavimo Deutsche Bank dar nebuvo užbaigusi. Nyderlandų valstybei nusprendus imtis FBN ir ABN AMRO N sujungimo, Fortis SA/NV atnaujino derybas su Deutsche Bank (13). New HBU ir IFN pardavimas Deutsche Bank užbaigtas 2010 m. balandžio 1 d.

(46)

New HBU bendras turtas sudarė [10 – 20] mlrd. EUR ir įmonės darbo jėga sudarė maždaug [1 000 – 1 500] visos darbo dienos ekvivalentų. New HBU apėmė Hollandsche Bank Unie (HBU) (komercinį banką, kurį valdė ABN AMRO N), tam tikrus ABN AMRO pardavimo skyrius (13 iš 78) ir tam tikrus ABN AMRO verslo klientų padalinius (2 iš 5).

(47)

2010 m. liepos 1 d.ABN AMRO Bank ir FBN oficialiai susijungė, suformavusios ABN AMRO Group, kaip apibūdinta 2 schemoje 49 konstatuojamojoje dalyje.

(48)

Nyderlandų valstybė turimo ABN AMRO Z akcijų paketo valdymą perdavė naujajai ABN AMRO Bank, nes nenorėjo skirti išteklių kasdieniam tos valdomos kapitalo dalies valdymui. Vis dėlto Nyderlandų valstybė toliau teisiškai valdo ABN AMRO Z ir turi teisę į visą galimą ABN AMRO Z pelną, taip pat yra atsakinga už visus galimus jo nuostolius (14).

(49)

2 schema.

ABN AMRO Group kūrimas

Nyderlandų valstybė

ABN AMRO Group NV

FBN

ABN AMRO II NV (2010 m. vasario 6 d. pervadinta į ABN AMRO Bank NV)

RBS

Santander

Z dalis

Z dalis

Z dalis

RFS Holdings

ABN AMRO Holding

ABN AMRO Bank NV (2010 m. vasario 6 d. pervadinta į RBS NV)

(50)

ABN AMRO N, vertinant atskirai, buvo trečias pagal dydį Nyderlandų bankas, nusileidžiantis tik Rabobank ir ING, ir jį sudarė Business Unit Netherlands bei Business Unit Private Banking.

(51)

Pirmasis verslo padalinys, t. y. Business Unit Netherlands, 510 skyrių ir 78 konsultacinių filialų tinkle, taip pat naudodamasis alternatyviais kanalais, kaip antai internetu, bankomatais (15) ir skambučių centrais, teikė mažmeninės ir komercinės bankininkystės paslaugas. Business Unit Netherlands darbo jėga sudarė maždaug 19 000 visos darbo dienos ekvivalentų.

(52)

Mažmeninės bankininkystės srityje Business Unit Netherlands turėjo didelę klientų bazę, padalytą į plačiosios mažmeninės bankininkystės (daugiau kaip [3,5 – 5] mln. klientų) ir privilegijuotosios bankininkystės (daugiau kaip [250 000 – 420 000] klientų) (16) segmentus, kuriuose padalinys siūlė daug įvairių produktų (kaip antai taupymo, investicijų, hipotekos, draudimo, kredito kortelės paskolų ir mokėjimų).

(53)

Komercinės bankininkystės srityje ABN AMRO N aptarnavo [300 000 – 400 000] MVĮ (17) klientų ir [9 000 – 21 000] stambesnių verslo klientų (nors pagal KAS sąlygas stambesni ABN AMRO Bank klientai buvo priskiriami RBS), kuriems siūlė platų produktų asortimentą (kaip antai paskolas, mokėjimų ir grynųjų pinigų valdymą, taupymą, iždo paslaugas, rizikos ir draudimo valdymą, sudėtingus finansinius sprendimus ir produktus, finansinę nuomą ir faktoringą).

(54)

Antrasis verslo padalinys, t. y. Business Unit Private Banking, orientavosi į asmenis, kurių grynojo investuotino turto vertė viršijo 1 mln. EUR ir kuriems siūlyta įvairių turto valdymo ir turto planavimo produktų. Business Unit Private Banking, natūraliai plėtusi verslą Nyderlanduose ir Prancūzijoje ir įsigijusi turto Vokietijoje (Delbrück Bethmann Maffei) ir Belgijoje (Bank Corluy), sukūrė gerai išplėtotą tinklą. Business Unit Private Banking taip pat apėmė Prancūzijos draudimo bendrąją įmonę Neuflize Vie.

(55)

Verslas, kurį 2008 m. spalio 3 d. įsigijo Nyderlandų valstybė, taip pat apėmė International Diamond and Jewelry Group – padalinį, kuris specializuojasi įmonių, dalyvaujančių juvelyrinių dirbinių gamyboje ir deimantų prekyboje, srityje.

(56)

ABN AMRO Z veiklos turto neturėjo, tačiau, be kita ko, apėmė mokesčių turtą, nemažai valdomų kapitalo dalių (be kita ko, banko Saudi Hollandi Bank) ir likusį privataus kapitalo portfelį. Kalbant apie įsipareigojimus, buvo suformuotas atidėjinys įsipareigojimams Jungtinių Valstijų teisingumo departamentui įvykdyti, kiti atidėjiniai (iš dalies susiję su darbuotojais) ir įsipareigojimai dėl įmonės turto finansavimo įmonės viduje. Kaip konstatuota 11 išnašoje, akcijų paketas, kurį valdo Nyderlandų valstybė, sudaro 33,81 % ABN AMRO Z kapitalo.

(57)

1 lentelėje apibendrinama nemažai pagrindinių ABN AMRO N finansinių pro forma duomenų:

1   lentelė

(58)

2009 finansiniais metais ABN AMRO N patyrė 117 mln. EUR nuostolį. Nuostolį lėmė didesnis paskolų vertės sumažėjimas, spaudimas mažinti palūkanų maržas, didesni mokesčiai, susiję su Nyderlandų indėlių garantijų schema, ir atskyrimo bei integracijos sąnaudos (23). Neįskaitant atskyrimo ir integracijos sąnaudų, 2009 m. ABN AMRO N būtų gavęs nedidelį 52 mln. EUR grynąjį pelną.

(59)

Vertinant atskirai, FBN buvo ketvirtas pagal dydį bankas Nyderlandų rinkoje (nusileidęs Rabobank, ING ir ABN AMRO N, bet lenkęs SNS REAAL).

(60)

Nyderlandų valstybė (ir pirmiau Fortis SA/NV) tiesiogiai valdė 92,6 % FBN, o investicijų įmonė Fortis FBN(H) Preferred Investments BV valdė likusį 7,4 % akcijų paketą (privilegijuotųjų akcijų pavidalo). Nyderlandų valstybė valdė 70 % tos investicijų įmonės akcijų, o likusius 30 % valdė nemažai privačių investuotojų (24). Privačiai valdomų privilegijuotųjų akcijų nominalioji vertė buvo 210 mln. EUR ir joms taikytas 5,85 % (nekaupiamasis) dividendas (25).

(61)

FBN veikla buvo padalyta į tris segmentus – mažmeninės bankininkystės, privačios bankininkystės ir didmeninės komercinės bankininkystės.

(62)

Mažmeninės bankininkystės veikla apėmė tradicinę mažmeninės bankininkystės veiklą (157 filialų tinklas, [2 – 3] mln. privačių klientų ir [20 000 – 60 000] MVĮ klientų) ir Directbank (jis per tarpininkus siūlė hipotekos sprendimus) bei vartojimo finansavimo ir mokėjimo kortelių produktus, kuriuos siūlė atitinkamai Alfam ir ICS.

(63)

Privačios bankininkystės veikla visų pirma plėtota su prekės ženklu Fortis Mees Pierson ir [15 000 – 40 000] klientų visoje Nyderlandų teritorijoje įvairiuose segmentuose siūlytos gerovės valdymo paslaugos (turto planavimo, investavimo, skolinimo ir draudimo).

(64)

Didmeninės komercinės bankininkystės segmente FBN išskyrė septynis atskirus poskyrius. Poskyryje Commercial Banking (1) FBN valdė 23 verslo centrus, kuriuose daugybė produktų siūlyta įmonėms, kurių apyvarta sudarė iki 250 mln. EUR. Įmones, kurių apyvarta viršijo 250 mln. EUR, taip pat viešąjį sektorių aptarnavo kitas poskyris (Corporate & Public Banking (2)). Taip pat veikė poskyriai Investment banking (3) (26), Specialised Financial Services (4) (27), Energy, Commodities & Transportation (5), Global Markets & Institutional Banking (6) (28) bei Clearing Funds & Custody (7) (29).

(65)

2 lentelėje apibendrinama nemažai pagrindinių FBN finansinių duomenų:

2   lentelė

(66)

2008 m. FBN patyrė 18,5 mlrd. EUR nuostolį, bet tas nuostolis buvo daugiausia susijęs su išimtinėmis išlaidomis. Įmonė turėjo užregistruoti 16,8 mlrd. EUR grynąjį nuostolį, susijusį su valdomu RFS Holdings akcijų paketu ir jo pardavimu, o dėl Madoffo sukčiavimo padalinyje Prime Fund Solutions buvo užregistruotas 922 mln. EUR turto vertės sumažėjimas (atėmus mokesčius) (33). Grynasis pagrindinis pelnas, neįskaitant tų elementų, sudarė 604 mln. EUR ir beveik visas buvo gautas 2008 m. pirmąjį pusmetį.

(67)

2009 m. FBN gavo 406 mln. EUR grynąjį pelną, kurį daugiausia lėmė dviem atvejais gautas nenumatytas pelnas (362,5 mln. EUR atsiskaitymas grynaisiais su Fortis Capital Company) ir su Madoffo sukčiavimu susijęs 16 mln. EUR atidėjinių susigrąžinimas. Grynasis pagrindinis pelnas sumažėjo iki 27 mln. EUR (34) (nuo 604 mln. EUR 2008 m.).

(68)

ABN AMRO Group, kuri buvo sukurta 2010 m. liepos 1 d. susijungus FBN ir ABN AMRO Bank (t y. ABN AMRO N veikla), visą FBN ir FBN ir ABN AMRO N veiklą padalijo į du atskirus verslo padalinius – mažmeninės ir privačios bankininkystės bei komercinės ir didmeninės komercinės bankininkystės. 2008 m. grupės pro forma veiklos pajamos sudarė 7,15 mlrd. EUR, o pro forma bendras turtas – 360 mlrd. EUR. Remiantis naujausiais skaičiais (35), ABN AMRO Group nuosavas kapitalas pagal TFAS (36) sudaro 11,7 mlrd. EUR.

(69)

ABN AMRO Group verslas tinkamai diversifikuotas, mažmeninės ir privačios bankininkystės srityje veiklos pajamos sudaro 4,2 mlrd. EUR, o komercinės ir didmeninės komercinės bankininkystės srityje – 2,8 mlrd. EUR. Geografiškai didžioji dalis ABN AMRO Group pajamų (būtent [65 – 95] % visos sumos) gaunama Nyderlanduose.

(70)

Mažmeninės ir privačios bankininkystės srityje integruota ABN AMRO Group turi [15 – 20] % ir [15 – 20] % (37) rinkos dalis atitinkamai plačiosios mažmeninės bankininkystės ir privilegijuotosios bankininkystės (38) segmentuose, taigi pagal rinkos dalį grupė yra trečia pagal dydį Nyderlandų bankininkystės rinkoje. Privačios bankininkystės (kuri plėtojama su prekės ženklu ABN AMRO Mees Pierson) srityje ABN AMRO Group valdo apytikriai [30 – 40] % rinkos dalį (39) ir yra didžiausia Nyderlandų rinkoje. Komercinės ir didmeninės komercinės bankininkystės srityje ABN AMRO Group rinkos dalis – maždaug [15 – 25] % (40).

(71)

ABN AMRO Group nebeapima New HBU ir IFN faktoringo veiklos – šis turtas parduotas 2010 m. balandžio 1 d. įgyvendinant susijungimo taisomąją priemonę.

(72)

Įgyvendinant restruktūrizavimą, taip pat parduoti du nedideli FBN padaliniai (būtent Intertrust ir Prime Fund Solutions (PFS), kurie ABN AMRO Group nebepriklauso.

(73)

2009 m. rugsėjo mėn. FBN (ir jos partneris Banque Générale du Luxembourg (BGL) (41) pardavė Intertrust specializuotai privataus kapitalo įmonei Waterland. Intertrust yra viena iš didžiausių pasaulinės patikos ir verslo valdymo rinkos dalyvių. Įmonei 19 šalių dirba 1 000 ekspertų ir jos veiklos pajamos ir pagal riziką įvertintas turtas atitinkamai yra […] mln. EUR ir […] mln. EUR.

(74)

2010 m. gegužės mėn. FBN taip pat paskelbė apie PFS pardavimą Credit Suisse. PFS teikia fondų paslaugas alternatyviam turto valdymo sektoriui, įskaitant, pvz., administravimo, bankininkystės, pasaugos ir finansavimo paslaugas. Tarp įmonės klientų yra, pvz., ir nedidelių specializuotų turto valdytojų, ir didelių pasaulinio masto įstaigų, kaip antai pensijų fondų ir valstybės turto fondų. Su Madoffo sukčiavimu susijęs 922 mln. EUR atidėjinys (sumokėjus mokesčius), kurį FBN sudarė 2008 m., atsirado dėl PFS kaltės. PFS pajamos ir pagal riziką įvertintas turtas atitinkamai yra […] mln. EUR ir […] mln. EUR.

(75)

2011 m. kovo 4 d.ABN AMRO Group paskelbė 2010 finansinių metų rezultatus, kuriuose nurodytas 414 mln. EUR grynasis nuostolis. Neįskaitant atskyrimo ir integracijos sąnaudų, ABN AMRO Group užregistruotas pagrindinis pelnas sudarė 1 077 mln. EUR. 2010 m. gruodžio 31 d.ABN AMRO Group 1 lygio pagrindinio kapitalo, 1 lygio kapitalo ir bendrojo kapitalo santykiai sudarė atitinkamai 10,4, 12,8 ir 16,6 %. Pasikonsultavęs su Nyderlandų valstybe, ABN AMRO Group nustatė dividendų politiką, pagal kurią dividendams planuojama skirti 40 % paskelbto metinio pelno.

(76)

2009 m. gruodžio 4 d. Nyderlandų valstybė pateikė Komisijai 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planą. Papildoma informacija buvo pateikta 2010 m. kovo mėn. (42) Svarbiausias 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane nustatytos verslo koncepcijos veiksnys – FBN ir ABN AMRO N susijungimas. ABN AMRO Group, naujasis bankas, kuris bus sukurtas įgyvendinus 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planą, sutelks dėmesį į vidutinį rinkos segmentą Nyderlanduose (43) ir plėtos verslą mažmeninės ir privačios bankininkystės bei komercinės ir didmeninės komercinės bankininkystės srityse.

(77)

2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plano pradžioje pateikiamas įvertinimas, kad kapitalo poreikiai nebuvo susiję su pagrindine FBN ir ABN AMRO N veikla; jie veikiau buvo susiję su būtinybe finansuoti jų atskyrimą nuo jų atitinkamų patronuojančiųjų bendrovių ir išankstines su susijungimu susijusias integracijos sąnaudas.

(78)

Taikant priešingos padėties scenarijų (be valstybės pagalbos), 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane pripažįstama, kad Beniliukso Vyriausybėms nesiėmus koordinuotų priemonių, Fortis SA/NV būtų žlugęs, o tai taip pat būtų pakenkę FBN ir ABN AMRO N.

(79)

2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane pateikiamos 2009 – 2012 m. laikotarpio finansinės prognozės, suskirstytos į šias dalis: Retail Banking, Private Banking NL, Private Banking International ir Commercial & Merchant Banking. ABN AMRO Group taip pat apskaičiavo galimą 2012 m. pelną, į kurį neįtraukiamos pereinamojo laikotarpio sąnaudos ir daroma prielaida, kad į apskaitą įtraukiama visų metų sąnaudų sąveika. Tos prognozės buvo pateiktos sudarant pagrindinį scenarijų ir blogiausio atvejo scenarijų.

(80)

2010 m. lapkričio 8 d. Nyderlandų valstybė 2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo plane atnaujino 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane pateiktas laikotarpio iki 2012 m. finansines prognozes ir papildė jas 2013 m. prognozėmis.

(81)

Pagrindinio scenarijaus pradžioje Nyderlandų valstybė pateikia prielaidą, kad verslo apimties augimas atitiks infliacijos augimą. Manoma, kad išlaidos personalui išlaikyti didės po [1 – 6] % per metus, o kitos sąnaudos augs nuosaikiau – po [1 – 5] % per metus. Nyderlandų valstybė taip pat numato, kad 2009 m. aukštą lygį pasiekę ABN AMRO Group atidėjiniai nuostoliams iš paskolų ims mažėti.

(82)

Pagal 2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo plane pateiktą pagrindinį scenarijų ABN AMRO Group 2010 m. gauna neigiamą grynąjį […] mln. EUR rezultatą, o nuo 2011 m. veikia pelningai (t. y. 2011 m. pelnas sudarys […] mln. EUR).

(83)

Tikimasi, kad 2012 ir 2013 m. ABN AMRO Group grynasis pelnas padidės iki atitinkamai […] mln. EUR ir […] mln. EUR, taigi nuosavo kapitalo grąža (44) bus maždaug […] %. ABN AMRO Group pelningumo gerėjimą skatina didesnės veiklos pajamos (jų rodiklis 2009 m. buvo nedidelis, bet jos turėtų didėti), sąnaudų mažinimo programa, kurią įgyvendinant, veiklai įsibėgėjus, sąnaudos turėtų sumažėti 1,1 mlrd. EUR (nesumokėjus mokesčių) per metus, ir atidėjinių nuostoliams iš paskolų, kurie 2009 m. pasiekė aukščiausią lygį, stabilizavimas. Prognozuojama, kad 2013 m. ABN AMRO Group išlaidų ir pajamų santykis bus […] %.

(84)

Pagrindinis scenarijus.

3   lentelė

(85)

2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo plane pateikto blogiausio atvejo scenarijaus pradžioje Nyderlandų valstybės pateikiamos prielaidos yra konservatyvesnės, palyginti su pagrindiniu scenarijumi. Taikomos palūkanų normų maržos yra 7,5 % mažesnės negu pagrindiniame scenarijuje, pateikiamos atsargesnės pajamų iš komisinių ir mokesčių prognozės (4 % per metus augimas, palyginti su 7 % pagrindiniame scenarijuje), numatoma mažesnė sąveika ([…] mln. EUR poveikis 2013 m. pelnui) ir 15 % mažesnė su atidėjiniais nuostoliams iš paskolų susijusi susigrąžinimo norma ([…] mln. EUR poveikis 2013 m. pelnui).

(86)

Nors dėl tų konservatyvių rodiklių rezultatai bus prastesni, ABN AMRO Group vis vien sugebės veikti pelningai. Blogiausio atvejo scenarijuje 2012 ir 2013 m. numatomas atitinkamai […] mln. EUR ir […] mln. EUR pagrindinis grynasis pelnas (palyginti su atitinkamai […] mln. EUR ir […] mln. EUR pagal pagrindinį scenarijų).

(87)

2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane Nyderlandų valstybė taip pat užsiminė apie savo pasitraukimo strategiją, pabrėždama, kad neketina likti ilgalaike ABN AMRO Group investuotoja.

(88)

2010 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nyderlandų valstybė pateikė Komisijai išsamesnę informaciją apie savo pasitraukimo strategiją. Nyderlandų valstybė paaiškino svarstanti galimybę surengti akcijų platinimą paskelbiant pirminį viešą akcijų siūlymą (46), bet dar neatsisako kitų galimybių, kaip antai neviešo pardavimo investuotojui ar rinkos dalyviui. 2010 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nyderlandų valstybė pažymi, kad pirmasis maždaug [0– 50] – [10 – 60] % akcijų paketas, skirtas platinti paskelbiant pirminį viešą akcijų siūlymą galėtų būti parengtas anksčiausiai […] m., o antrinis dar [0 – 50] – [10 – 60] % platinimas būtų surengtas 2015 m. Nyderlandų valstybė nori susigrąžinti savo pradinę investiciją ir savo [2 – 5] % finansavimo sąnaudas. Nyderlandų valstybė ketina valdomą ABN AMRO Group akcijų paketą sumažinti iki daugiausia [25 – 65] %, pageidautina iki [2014 – 2018] m. pabaigos. Galiausiai Nyderlandų valstybė yra visapusiškai įsipareigojusi siekti visiško pasitraukimo. Galutinį sprendimą dėl pirminio viešo akcijų siūlymo turi priimti Nyderlandų finansų ministras ir sprendimas priklausys nuo rinkos aplinkybių, ABN AMRO Group pasirengimo skelbti pirminį viešą akcijų siūlymą ir numatomų įplaukų. 2011 m. spalio 24 d. Nyderlandų Vyriausybė savo pasitraukimo strategiją taip pat išdėstė viešai (47).

(89)

Iš 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plano (ir atnaujinto 2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo plano) matyti, kad, įgyvendinus visas valstybės pagalbos priemones, ABN AMRO Group turi pakankamai kapitalo. Restruktūrizavimo laikotarpiu prognozuojamas 1 lygio kapitalo santykis 2009 – 2012 m. turėtų gerokai viršyti […] %, o 2013 m. turėtų dar padidėti iki […] %.

(90)

2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane Nyderlandų valstybė aiškina, kad ABN AMRO Group jau pardavė keletą įmonių. Be New HBU ir IFN, kurios parduotos įgyvendinant susijungimo taisomąją priemonę, ABN AMRO N ir FBN taip pat pardavė Intertrust ir PFS.

(91)

Palyginti su ABN AMRO Group, Intertrust ir PFS kartu teko [0 – 5] %, [0 – 5] % ir [0 – 5] % prognozuojamų grupės (atitinkamai) visų veiklos pajamų, išlaidų ir pagal riziką įvertinto turto.

(92)

Restruktūrizavimo procese FBN taip pat įgyvendino vieną įsigijimą, kad pašalintų verslo struktūros trūkumą, atsiradusį dėl Fortis SA/NV suskaidymo. FBN teisiškai valdė verslo padalinį Business Unit Brokerage, Clearing and Custody ir visus su tuo verslu susijusius biurus, išskyrus Čikagos biurą, kuris liko Fortis Bank SA/NV struktūroje. Siekdamas pašalinti tą su atskyrimu susijusį trūkumą, 2009 m. liepos 31 d. FBN už apytikriai […] mln. USD iš Fortis Bank SA/NV įsigijo Fortis Clearing Americas Čikagos filialą.

(93)

Atskiroms valstybės pagalbos priemonėms identifikuoti Komisija šiame sprendime naudoja tokius pat raidinius kodus, kaip ir 2010 m. vasario 5 d. sprendime.

(94)

2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybė įsigijo FBN (įskaitant ABN AMRO N) iš Fortis SA/NV už 12,8 mlrd. EUR (X priemonė). Komisija nepradėjo procedūros dėl tos priemonės, nes ja FBN nebuvo suteikta jokios valstybės pagalbos, nors ta priemonė ir buvo sandorio, kuriuo FBN buvo suteikta valstybės pagalba, dalis (žr. 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo 32 konstatuojamąją dalį).

(95)

Kai FBN įsigijo Nyderlandų valstybė, bankas labai priklausė nuo Fortis Bank SA/NV finansavimo. Siekiant užtikrinti visišką FBN atskyrimą nuo Fortis Bank SA/NV, Nyderlandų valstybei buvo būtina nutraukti FBN ir Fortis Bank SA/NV finansavimo ryšius. Kad nutrauktų esamas sąsajas, 2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybė suteikė FBN 45 mlrd. EUR trumpalaikio likvidumo priemonę (Y1 priemonė). Ta likvidumo priemonė leido FBN grąžinti Fortis Bank SA/NV 34 mlrd. EUR vertės trumpalaikes paskolas. Nyderlandų valstybė, taikydama vadinamąją novaciją, vietoj Fortis Bank SA/NV tapo FBN suteiktų 16,1 mlrd. EUR nominaliosios vertės ilgalaikių paskolų teikėja (Y2 priemonė) (48).

(96)

Trumpalaikio likvidumo priemonė, kurią apima Y1 priemonė, taikyta iki 2009 m. birželio mėn. pabaigos. Kol ta priemonė taikyta, atlygis už ją ne kartą keitėsi. Nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 23 d. Nyderlandų valstybė trumpalaikį finansavimą FBN teikė taikydama EONIA (49) (vienos nakties ne didesnės nei 5 mlrd. EUR sumos paskoloms) arba EURIBOR (50) (ilgesnės trukmės ne didesnės nei 40 mlrd. EUR sumos likvidumui) be jokios papildomos maržos. Po 2008 m. spalio 23 d. buvo trumpas laikotarpis (iki 2008 m. lapkričio 5 d.), kuriuo Nyderlandų valstybė taikė EONIA + 50 bazinių punktų ir EURIBOR + 50 bazinių punktų. Tuo antruoju laikotarpiu ta tvarka tebebuvo taikoma ne didesnės nei 5 mlrd. EUR sumos vienos nakties likvidumui ir ne didesnės nei 40 mlrd. EUR sumos ilgesnės trukmės likvidumui. Nuo 2008 m. lapkričio 5 d. iki 2009 m. kovo 1 d. Nyderlandų valstybė atlygį pakeitė taip: EONIA + 25 baziniai punktai vienos nakties paskoloms, EURIBOR + 25 baziniai punktai trumpesnio nei 3 mėnesių termino (51) paskoloms ir EURIBOR + 50 bazinių punktų ilgesnio nei trijų mėnesių termino paskoloms (52). Po 2009 m. kovo 1 d. Nyderlandų valstybė sukūrė dvipakopę sistemą, kuria skatino FBN mažinti priklausomybę nuo valstybės. Pirmoji finansavimo dalis (neatsižvelgiant į terminą) buvo teikiama taikant EURIBOR + 25 baziniai punktai normą, bet viršijus tos dalies sumą papildomą likvidumą FBN galėtų gauti tik taikant EURIBOR + 50 bazinių punktų normą (53). Visos likvidumo priemonės ir pirmosios dalies sumos buvo laipsniškai mažinamos. 2009 m. liepos 9 d. Nyderlandų valstybė pranešė Komisijai, kad FBN grąžino valstybei visas savo trumpalaikes paskolas.

(97)

Nyderlandų valstybei novuotos ilgalaikės paskolos (Y2 priemonė) sudarė 16,1 mlrd. EUR, įskaitant 8,15 mlrd. EUR 2 lygio kapitalo (iš jų 3 mlrd. EUR buvo aukštesnės pakopos 2 lygio lėšos) ir 7,95 mlrd. EUR vertės privilegijuotąsias paskolas.

(98)

2008 m. gruodžio 24 d. Nyderlandų valstybė įsigijo ABN AMRO N iš FBN už 6,5 mlrd. EUR (Z priemonė). Nyderlandų valstybė už pirkinį grynaisiais pinigais nemokėjo, vietoj to ji panaikino 6,5 mlrd. EUR vertės ilgalaikę skolą, kurią gavo įgyvendindama 2008 m. spalio 3 d. integruotus sandorius pagal Y2 priemonę. Kitaip tariant, Nyderlandų valstybė atsisakė 6,5 mlrd. EUR vertės reikalavimų FBN, kad sumokėtų už ABN AMRO N (54).

(99)

Apie kai kurias iš priemonių, numatytų 2010 m. vasario 5 d. sprendime (55), Komisijai pranešta 2009 m. liepos mėn., o apie likusias – 2010 m. sausio mėn. 2009 m. liepos mėn. Nyderlandų valstybė pranešė apie paramos kapitalui priemonę (A priemonė, kurios paramos kapitalui poveikis sudaro 1,7 mlrd. EUR) ir 500 mln. EUR konvertuojamųjų vertybinių popierių emisiją (B1 priemonė) bei antrąją 300 mln. EUR konvertuojamųjų vertybinių popierių emisiją (B2 priemonė).

(100)

2010 m. sausio mėn. Nyderlandų valstybė pranešė apie papildomas 4,39 mlrd. EUR vertės kapitalo priemones. Nyderlandų valstybė pasirašė papildomas 2,28 mlrd. EUR konvertuojamųjų vertybinių popierių priemones, kad padengtų papildomas atskyrimo sąnaudas (780 mln. EUR, B3 priemonė), kapitalo trūkumą, atsiradusį dėl New HBU pardavimo (300 mln. EUR, B4 priemonė), ir integracijos sąnaudas (1,2 mlrd. EUR, B5 priemonė). Kad užtikrintų FBN 1 lygio kapitalo atitiktį norminiams reikalavimams, Nyderlandų valstybė taip pat konvertavo 1,35 mlrd. EUR vertės FBN 2 lygio kapitalą, kurį ji jau valdė, į 1 lygio kapitalą (C priemonė). Nyderlandų valstybė taip pat sumokėjo kitiems konsorciumo nariams 740 mln. EUR grynaisiais (D priemonė), kaip numatyta KAS, kad išspręstų problemas, kurių atsirado tik atskyrimo procese. Galiausiai Nyderlandų valstybė taip pat suteikė garantiją kryžminiams įsipareigojimams, atsiradusiems dėl New HBU pardavimo (E priemonė).

(101)

Nyderlandų valstybė, pasinaudojusi kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoriu, pardavė ABN AMRO N Nyderlandų hipotekos portfelio, kuris sudaro maždaug [30 – 80] % viso ABN AMRO N būsto paskolų portfelio, kredito užtikrinimą. Dėl tos priemonės sumažėjo ABN AMRO N pagal riziką įvertintas turtas.

(102)

Kaip atlygį už kredito užtikrinimą, Nyderlandų valstybė gauna 51,5 bazinio punkto metinį mokestį (skaičiuojamą kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pradžios portfelio vertės procentinė dalis).

(103)

Tas mokestis apskaičiuotas naudojant kapitalo ekvivalentu pagrįstą sąnaudų apskaičiavimo metodiką. Nyderlandų valstybė nustatė, kiek kapitalo ABN AMRO N galėtų išlaisvinti taikant šią paramos kapitalui priemonę (būtent 1,7 mlrd. EUR, remiantis sistemos „Bazelis I“ reikalavimais, kurie įgyvendinant paramos kapitalui priemonės susitarimą tebebuvo taikomi) ir po to apskaičiavo tos paramos kapitalui 10 % grąžą (būtent 10 % nuo 1,7 mlrd. EUR), o tai atitinka 34,5 mlrd. EUR pradinės portfelio vertės 51,5 bazinio punkto.

(104)

ABN AMRO N kasmet išlaikė 20 bazinių punktų pirmojo nuostolio segmentą (apskaičiuota kaip pradinės portfelio vertės procentinė dalis).

(105)

ABN AMRO N išlaikė vertikalioje struktūroje likusios rizikos 5 % dalį.

(106)

ABN AMRO N galutinai perėjus prie sistemos „Bazelis II“ kapitalo reikalavimų, kredito užtikrinimo priemonės kaina nebus tikslinama, nors tos priemonės paramos kapitalui poveikis tuomet bus gerokai mažesnis.

(107)

Iš esmės kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorio sutartis buvo sudaryta septyneriems metams, bet ABN AMRO N galėjo pasinaudoti pasirinkimo pirkti sandoriais, kad tam tikromis iš anksto nustatytomis ataskaitinėmis datomis (pavyzdžiui, 2010 m. spalio mėn., 2011 m. sausio mėn. ir 2012 m. sausio mėn.) galėtų sutartį nutraukti (56).

(108)

Pagal KAS trys konsorciumo partneriai turėjo užtikrinti, kad ABN AMRO Z tebeturėtų pakankamai kapitalo. Tomis aplinkybėmis Nyderlandų valstybė turėjo įnešti 2,2 mlrd. EUR ABN AMRO Z kapitalo trūkumui padengti. Paramos kapitalui priemonės tikslas buvo suteikti ABN AMRO N galimybę skirti dalį to 2,2 mlrd. EUR įnašo į ABN AMRO Z.

(109)

Nyderlandų valstybė vietoj tradicinio kapitalo didinimo pasirinko netradicinį paramos kapitalui priemonės sprendimą, nes prieš atskyrimą ji negalėjo užtikrinti, kad kapitalo įnašai tektų tik ABN AMRO Bank. Kitaip tariant, ABN AMRO N nebuvo atskiras juridinis asmuo, taigi iš kapitalo injekcijos į ABN AMRO Bank naudos būtų galėję turėti ir kiti du konsorciumo nariai. Tokie veiksmai būtų galėję sukelti rimtų padarinių, ypač tais atvejais, jei sunkumai padidėtų.

(110)

Įvykus atskyrimui, ABN AMRO N tapo atskiru juridiniu asmeniu (naujuoju ABN AMRO Bank). Nyderlandų valstybė ir toliau prisiėmė KAS numatytą atsakomybę padengti ABN AMRO Z 2,2 mlrd. EUR kapitalo trūkumą. Nyderlandų valstybė nusprendė, kad ABN AMRO N turėtų panaudoti pinigus iš konvertuojamųjų vertybinių popierių priemonių (būtent B3 priemonės, tiek, kiek ji susijusi su 500 mln. EUR riziką ribojančia atsarga, ir B5 priemonės 1,2 mlrd. EUR), kad skirtų ABN AMRO Z 1,7 mlrd. EUR; kartu Nyderlandų valstybė toliau taikė paramos kapitalui priemonę naujajame ABN AMRO Bank, kad padengtų 500 mln. EUR riziką ribojančią atsargą ir 1,2 mlrd. EUR integracijos sąnaudas.

(111)

2010 m. spalio 15 d.ABN AMRO Bank ir Nyderlandų valstybė paskelbė, kad paramos kapitalui priemonės taikymas 2010 m. spalio 30 d. bus nutrauktas. Iš tiesų, ABN AMRO Bank tuo metu jau įgyvendino sistemos „Bazelis II“ reikalavimus, taigi paramos kapitalui priemonė tapo mažiau patraukli ir mažiau būtina (57).

(112)

Paramos kapitalui priemonės nepakako visam ABN AMRO Z kapitalo trūkumui, kuris sudarė 2,2 mlrd. EUR, padengti, todėl Nyderlandų valstybė, pasinaudojusi konvertuojamųjų vertybinių popierių išleidimu, suteikė ABN AMRO Bank papildomo kapitalo.

(113)

Tas konvertuojamųjų vertybinių popierių išleidimas buvo priskirtas mišraus 1 lygio kapitalo kategorijai, jam taikyta 10 % atkarpa ir, atskiriant ABN AMRO N nuo ABN AMRO Bank, jis buvo automatiškai konvertuotas įABN AMRO II akcijas. Nuo to laiko šis išleidimas priskiriamas pagrindinio 1 lygio kapitalo kategorijai. Konvertuota nominaliąja verte (58). Ši priemonė leido ABN AMRO II (pervadinta į ABN AMRO Bank) skirti ABN AMRO Z 500 mln. EUR.

(114)

Siekdama padengti sąnaudas, susijusias su ABN AMRO N atskyrimu nuo ABN AMRO Bank, Nyderlandų valstybė pasirašė papildomą konvertuojamųjų vertybinių popierių išleidimą. Apie pirmąją maždaug 300 mln. EUR dalį (B2 priemonė) pranešta 2009 m. liepos mėn., o apie likusią dalį (būtent 780 mln. EUR) pranešta 2010 m. sausio mėn. (B3 priemonė).

(115)

Visos 1,08 mlrd. EUR sumos (būtent B2 ir B3 priemonių kartu) reikėjo šioms sąnaudoms padengti:

(116)

Nyderlandų valstybė pateikė papildomą 480 mln. EUR atskyrimo sąnaudų suskirstymą. Šios sąnaudos buvo susijusios su kryžminių įsipareigojimų poveikiu ([0 – 200] mln. EUR), rizikos pasidalijimo garantijų nutraukimu ([0 – 200] mln. EUR), pakeitimo vertybiniais popieriais vekselių išpirkimu ([0 – 200] mln. EUR), ABN AMRO N klientų su prekyba susijusios rinkos rizikos perkėlimu iš ABN AMRO R ([0 – 200] mln. EUR), paramos kapitalui priemonių nutraukimu ([0 – 200] mln. EUR) įvairiomis atskyrimo ir veiklos nutraukimo sąnaudomis ([0 – 300] mln. EUR).

(117)

Po atskyrimo nuo patronuojančiosios bendrovės (ABN AMRO Bank) ABN AMRO II turėjo sukurti nuosavą pinigų rinkos skyrių, o tai kainavo 90 mln. EUR.

(118)

Galiausiai Nyderlandų valstybė skyrė papildomą 500 mln. EUR kapitalo injekciją siekdama užtikrinti, kad ABN AMRO N galėtų veikti šiek tiek viršydamas minimalius norminius reikalavimus.

(119)

FBN ir ABN AMRO N susijungti galėjo tik išsprendus Susijungimo sprendime nustatytus koncentracijos klausimus. Taigi Nyderlandų valstybė nusprendė New HBU ir IFN parduoti Deutsche Bank. Tačiau dėl to sandorio atsirado papildomas 470 mln. EUR kapitalo poreikis, kurio viso ABN AMRO N savarankiškai patenkinti negalėjo. Nyderlandų valstybė nusprendė padėti ir skyrė 300 mln. EUR, pasinaudojusi konvertuojamųjų vertybinių popierių išleidimu (59).

(120)

Kad įgyvendintų susijungimą, ABN AMRO N ir FBN (ir po susijungimo ABN AMRO Group) turėjo padengti išankstines 1,2 mlrd. EUR (sumokėjus mokesčius) integracijos sąnaudas, susijusias su atleidimo iš darbo sąnaudomis, informacinių ir ryšių technologijų platformų integracija ir filialų tinklo restruktūrizavimu. ABN AMRO N ir FBN patys tų sąnaudų padengti negalėjo, todėl Nyderlandų valstybė nusprendė suteikti kapitalo pasinaudodama konvertuojamųjų vertybinių popierių išleidimu (60).

(121)

DNB (61) nurodžius, kad FBN trūksta maždaug 1,26 mlrd. EUR 1 lygio kapitalo, bankas privalėjo padidinti savo 1 lygio kapitalą. Po atskyrimo nuo patronuojančiosios bendrovės Fortis SA/NV FBN taip pat turėjo išleisti 90 mln. EUR, kad padengtų sąnaudas, susijusias su iždo skyriaus kūrimu, su Bazelio susitarimo reikalavimais susijusiais modeliais, licencijomis ir konsultacinėmis paslaugomis.

(122)

Nyderlandų valstybė tą papildomą kapitalą suteikė 1,35 mlrd. EUR nominaliosios vertės 2 lygio skolą konvertavusi į 1 lygio kapitalą. Taigi šis sandoris nebuvo susijęs su jokiais naujais pinigais (62).

(123)

Kai 2007 m. konsorciumo nariai derėjosi dėl ABN AMRO Holding įsigijimo, jie suvokė, kad tuo metu buvo žinomi ne visi faktai. Todėl KAS numatyta nemažai bendrųjų principų, kaip įvykdyti tam tikrus mokėjimo įsipareigojimus, kurie išaiškėtų tik atskyrimo procese. Tikslios sumos nustatytos derybų procese, kuriame dalyvavo ir Nyderlandų valstybė (o prieš ją – Fortis SA/NV).

(124)

Bendra 740 mln. EUR suma susijusi su:

[…].

Tas pinigų išmokas iš dalies kompensuoja tai, kad Nyderlandų valstybė iš kitų konsorciumo narių gavo […], susijusius su per didelėmis sąnaudomis.

(125)

Mokėjimo įsipareigojimų kitiems konsorciumo nariams likutis (būtent 740 mln. EUR) buvo sumokėtas grynaisiais pinigais, dalis tiesiogiai kitiems konsorciumo nariams ir dalis ABN AMRO Bank (dabar RBS NV).

(126)

NET ir pardavus New HBU, ABN AMRO Bank (dabar RBS NV) ir ABN AMRO II (arba jos teisių perėmėjai) turės prisiimti atsakomybę New HBU kreditoriams, jeigu New HBU negalės įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams. Ir panašiai, New HBU teks kryžminiai įsipareigojimai ABN AMRO Bank ir ABN AMRO II kreditoriams. Kryžminiais įsipareigojimais pagrįstas New HBU pardavimas įgyvendintas ABN AMRO II ir jos akcininkų sprendimu, taigi jiems priskiriama ir atsakomybė rasti sprendimą. Pasiūlytas sprendimas, pagal kurį Nyderlandų valstybė ir Deutsche Bank (būtent New HBU pirkėjas) sutiko, kad New HBU ir ABN AMRO II kompensuotų vienas kitam tuos kryžminius įsipareigojimus, suteikdami vienas kitam užstatą, kad susiję norminiai kapitalo reikalavimai būtų sumažinti iki norimų 20 %. Dėl to susitarimo ABN AMRO II dėl New HBU įsipareigojimų, susijusių su ABN AMRO II ir ABN AMRO Bank (dabar RBS NV), įmonei New HBU turėjo suteikti užstatą iki 950 mln. EUR sumos (kuri laikui bėgant mažėtų, nes sueitų susijusių įsipareigojimų terminas). ABN AMRO II neturėjo lėšų, kad galėtų suteikti reikiamą užstatą dėl įsipareigojimų ABN AMRO Bank (dabar RBS NV), taigi valstybė prisiėmė priešpriešinį įsipareigojimą atlyginti žalą, suteikusi garantiją ABN AMRO Bank (dabar RBS NV) skolai.

(127)

Nyderlandų valstybė tos rizikos kainą nustatė taip, kad tai būtų valstybės garantija ABN AMRO Bank (dabar RBS NV) subordinuotai skolai. Remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) kapitalo restruktūrizavimo rekomendacija (63), nustatyta 200 bazinių punktų, prie kurių pridedama vidutinė kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių įmoka (64), kaina.

(128)

Šiame sprendime vertinamos priemonės apibendrinamos 4 lentelėje. Skiltis „Pagrindas“ sutampa su atitinkama 1 lentelės, kuri pateikiama 2010 m. vasario 5 d. sprendimo 57 dalyje, skiltimi. Kaip pažymėta 110 konstatuojamojoje dalyje, 2010 m. vasario 6 d. atskyrus ABN AMRO N nuo ABN AMRO Bank, priemonės ir jų tikslai buvo pertvarkyti. T. y. A priemonė nuo tos dienos taikyta B3 priemonės (kiek tai susiję su riziką ribojančia atsarga) ir B5 priemonės tikslais ir priešingai.

4   lentelė

(129)

2009 m. balandžio 8 d. sprendimu Komisija pradėjo bylos nagrinėjimą, nes turėjo pagrindo manyti, kad Y1, Y2 ir Z priemonės (65) yra valstybės pagalba, suteikta FBN ir ABN AMRO N. Komisija manė, kad tos priemonės leido FBN ir ABN AMRO N likti rinkoje ir tęsti veiklą. Ji turėjo pagrindo manyti, kad tomis priemonėmis FBN ir ABN AMRO N buvo suteiktas atrankinis pranašumas.

(130)

2009 m. balandžio 8 d. sprendimo 29 ir 30 konstatuojamosiose dalyse Komisija pažymėjo, kad X, Y1 ir Y2 priemonės buvo tos pačios pardavimo sutarties, kuria siekta atskirti FBN nuo likusios Fortis SA/NV struktūros, dalis. 2008 m. gruodžio 3 d. sprendime jau buvo padaryta išvada, kad 2008 m. spalio 3 d. sudariusi tą sutartį Nyderlandų valstybė nesielgė kaip įprasta rinkos ekonomikos investuotoja.

(131)

2009 m. balandžio 8 d. 33 konstatuojamojoje dalyje Komisija įrodinėjo, kad Y1 priemonė akivaizdžiai buvo naudinga FBN, nes įmonė gavo finansavimą, kurio ji nebūtų galėjusi rasti rinkose, kurios tuo metu buvo visiškai sutrikusios. Atsižvelgdama į tas ypatingas rinkos aplinkybes, Komisija taip pat abejojo, kad Nyderlandų valstybės reikalautos palūkanų normos būtų buvusios priimtinos privačiam investuotojui. Komisija taip pat pažymėjo, kad naujojo finansavimo teikėjo patikimumas, atrodo, buvo naudingas FBN. FBN nebepriklausė nuo sunkumų patiriančios riboto likvidumo įmonės, kaip antai Fortis SA/NV, ir finansavimą gavo iš Nyderlandų valstybės.

(132)

Komisija abejojo, ar Y1 priemonė dera su Komisijos komunikatu „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (toliau – Bankų komunikatas) (66), nes ji nebuvo nei proporcinga, nei apribota iki būtino minimumo. Konkretesnės problemos išdėstytos 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo 52 konstatuojamojoje dalyje dėl šių elementų derėjimo: 1) atlygio, kurį mokėjo FBN, 2) ilgiausio laikotarpio, kuriuo FBN galėtų naudotis finansavimu, 3) ilgiausio susijusių priemonių termino ir 4) likvidumo priemonės apimties.

(133)

Komisija taip pat pažymėjo, kad Y2 priemonė gali turėti valstybės pagalbos elementų tuo atveju, jeigu įsigijimo metu Fortis Bank SA/NV turėjo galimybę pasikeitus FBN nuosavybei reikalauti nedelsiant grąžinti ilgalaikes paskolas. Jeigu iš tikrųjų buvo nustatyta su nuosavybe susijusi grąžinimo išlyga, Y2 priemone FBN buvo suteikta galimybė gauti ilgalaikių paskolų, kurioms taikytos prieš krizę buvusios palūkanų normos. Dėl Y2 priemonės FBN nebuvo priversta ieškoti alternatyvaus finansavimo tuo metu vyravusiomis rinkos sąlygomis. Be to, Fortis Bank SA/NV turėjo teisę reikalauti grąžinti paskolas, todėl Nyderlandų valstybės sprendimas vietoj trumpalaikių paskolų suteikti ilgalaikes paskolas gali būti ginčijamas. Taigi 2009 m. balandžio 8 d. sprendime Komisija išreiškė abejonių dėl to, kad valstybės pagalba Y2 priemonėje buvo numatyta ilgesniam, negu neišvengiamai būtina, laikotarpiui. Kad galėtų įvertinti su valstybės pagalba susijusį Y2 priemonės poveikį, Komisija paprašė Nyderlandų valstybės pateikti daugiau informacijos apie ilgalaikių paskolų sutarčių sutartinio pirmalaikio grąžinimo sąlygas.

(134)

2009 m. balandžio 8 d. sprendimo 54 konstatuojamojoje dalyje Komisija taip pat išreiškė abejonių, ar Nyderlandų valstybė ėmėsi pakankamų priemonių, kad apribotų netinkamą konkurencijos iškraipymą pagal Bankų komunikato 27 dalį.

(135)

Komisijai taip pat rūpėjo tai, kad ABN AMRO N (galbūt netiesiogiai) galėjo turėti naudos iš FBN suteiktų likvidumo priemonių. Todėl ji paprašė Nyderlandų valstybės pateikti daugiau informacijos apie ABN AMRO N lėšų poziciją ir finansavimo strategiją.

(136)

Dėl Z priemonės Komisija abejojo, ar Nyderlandų valstybė už ABN AMRO N įsigijimą FBN sumokėjo rinkos kainą. Komisija pažymėjo, kad Nyderlandų valstybė sumokėjo didesnę sumą, palyginti su Nyderlandų valstybės vertinimo eksperto […] ataskaitoje, kuri paminėta 2 konstatuojamojoje dalyje, nurodytu 2008 m. spalio 3 d. dabartinėmis rinkos sąlygomis pagrįstu vertinimu. Be to, Komisija pažymėjo, kad Nyderlandų valstybė netaikė pataisos faktoriaus, kad atsižvelgtų į akcijų rinkos ir ypač didelį bankų akcijų kainų nuosmukį 2008 m. spalio–gruodžio mėn. Jeigu Nyderlandų valstybė, įsigydama ABN AMRO N, sumokėjo per didelę kainą, Z priemonė prilygo valstybės pagalbai padedant restruktūrizuoti FBN kapitalą.

(137)

Apskritai 2009 m. balandžio 8 d. sprendime Komisija taip pat pažymėjo, kad Nyderlandų valstybė dar nepateikė DNB atlikto FBN ir ABN AMRO N įvertinimo. Nyderlandų valstybė taip pat nepateikė ir gyvybingumo plano arba restruktūrizavimo plano, kuriame būtų nustatytos išsamios finansinės prognozės. Neturėdama nei gyvybingumo plano, nei restruktūrizavimo plano, Komisija negalėjo nustatyti, ar ABN AMRO N ir FBN pakankamą kapitalą turėjo ir priimtiną pelningumo lygį sugebėjo pasiekti dėl X, Y1, Y2 ir Z priemonių.

(138)

Kai 2009 m. liepos 17 d. ir 2010 m. sausio 15 d. Nyderlandų valstybė apie FBN ir ABN AMRO N skirtas papildomas priemones pranešė kaip apie priemones, nesusijusias su valstybės pagalba, Komisija susirūpino, kad kai kurios iš šių papildomų priemonių galėtų būti susijusios su papildoma valstybės pagalba FBN ir ABN AMRO N.

(139)

2010 m. vasario 5 d. sprendime Komisija pažymėjo, kad pagal KAS Nyderlandų valstybė turėjo nemažai prievolių, kurios nebuvo ABN AMRO N prievolės. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad priemonės, kurių Nyderlandų valstybė ėmėsi KAS nustatytoms prievolėms įvykdyti (visų pirma prievolei prisiimti su ABN AMRO Z susijusias sąnaudas ir prievolei atskirti ABN AMRO N nuo ABN AMRO Bank), nėra valstybės pagalba ABN AMRO N.

(140)

Komisija pažymėjo, kad A ir B1 priemonės, atrodo, daugiausia buvo skirtos ABN AMRO Z kapitalo trūkumui padengti, tačiau kartu Komisijai nebuvo aišku, ar taip pat nebuvo suteikta netiesioginės naudos ABN AMRO N ekonominei veiklai. Todėl Komisija norėjo sužinoti, ar ABN AMRO N ir ABN AMRO Z, neturėdamos atskiro teisinio statuso, buvo pakankamai viena nuo kitos izoliuotos. Komisija taip pat norėjo gauti daugiau informacijos apie ABN AMRO Z kapitalo trūkumo atsiradimo priežastis ir, pavyzdžiui, apie ABN AMRO Z atliktą Unicredito akcijų perdavimą ABN AMRO N. Komisija taip pat turėjo klausimų dėl atlygio, kurį ABN AMRO N mokėjo ABN AMRO Z už pagrindinės buveinės funkcijų vykdymą. Komisija įtarė, kad ABN AMRO Z kapitalo nepakankamumas – bent jo dalis – buvo susijęs su tuo, kad ABN AMRO N nemokėjo rinkos kainos už ABN AMRO Z teikiamas pagrindinės buveinės paslaugas.

(141)

Nors atskirti ABN AMRO N nuo ABN AMRO Bank – KAS nustatyta Nyderlandų valstybės prievolė, Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad valstybės kapitalo restruktūrizavimas finansuojant atskyrimo sąnaudas galėtų būti valstybės pagalba. Komisija pažymėjo, kad ne visos atskyrimo sąnaudų kategorijai priskirtos sąnaudos buvo strictu senso susijusios su KAS apibūdintomis atskyrimo prievolėmis. Komisija pastebėjo, kad į atskyrimo sąnaudų kategoriją įtraukta 500 mln. EUR suma, kuri buvo reikalinga siekiant suteikti ABN AMRO Group riziką ribojančią atsargą neapsiribojant minimaliais rizikos ribojimo reikalavimais.

(142)

Komisija pažymėjo, kad Nyderlandų valstybė padėjo FBN ir ABN AMRO N padengti su susijungimu susijusias sąnaudas. Kad išspręstų dėl susijungimo atsiradusias su koncentracija susijusias problemas, ABN AMRO N nusprendė parduoti IFN ir New HBU ir dėl to atsirado naujas kapitalo trūkumas. Komisija pažymėjo, kad FBN ir ABN AMRO N galėjo pasinaudoti susijungimu (pavyzdžiui, susijungimo sąveika, pranašumais, kurių atsiranda tapus stipresne įmone, Nyderlandų rinkoje užimančia didesnes rinkos dalis, ir t. t.), o Nyderlandų valstybė finansavo išankstines sąnaudas. Tuo klausimu Komisija pažymėjo, kad Nyderlandų valstybei nebuvo nustatyta jokios teisinės prievolės padengti tas sąnaudas, nes jos atsirado dėl 2008 m. lapkričio 21 d. Nyderlandų valstybės sprendimo sujungti FBN ir ABN AMRO N, o ne dėl KAS.

(143)

Komisija atsižvelgė į tai, kad dėl susijungimo ir konkrečių su atskyrimu susijusių sąlygų atsirado kryžminių įsipareigojimų (E priemonė). Remiantis Nyderlandų bendrovių teise, ABN AMRO Bank (dabar RBS NV) ir ABN AMRO II tebebuvo atsakingos New HBU skolos turėtojų atžvilgiu, jeigu New HBU (arba jos naujoji savininkė Deutsche Bank) neįvykdytų savo mokėjimo įsipareigojimų. New HBU turėjo panašių įsipareigojimų ABN AMRO Bank (dabar RBS NV) ir ABN AMRO II skolos turėtojams. Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad žalos atlyginimo sprendimas, pagal kurį Nyderlandų valstybė suteikė su ABN Amro Bank (dabar RBS NV) skolos turėtojais susijusią garantiją, kuriai taikyta priemoka sudarė 200 bazinių punktų plius vidutinė kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių įmoka, galėtų būti susijęs su valstybės pagalba.

(144)

Komisija taip pat išreiškė abejonių dėl paramos kapitalui priemonės (A priemonės) modelio. Komisija pripažino, kad A priemonė iš esmės skyrėsi nuo kitų sumažėjusios vertės turto priemonių, nes ji nebuvo nustatyta siekiant apsaugoti ABN AMRO N nuo tolesnio nelikvidžiojo turto, kurio vertinimas labai neaiškus, didėjimo. Vis dėlto Komisija manė, kad A priemonė turėtų atitikti bendruosius Komisijos komunikato dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (67) (toliau – Sumažėjusios vertės turto komunikatas) principus, kad derėtų su vidaus rinka. Kalbant konkrečiau, turėtų būti pakankamai tinkamo kainų nustatymo įrodymų, o tai reiškia, kad bankas neturėtų perduoti numatomų nuostolių valstybei. Todėl Komisija taip pat norėjo suprasti, kokį poveikį tam tikros konkrečios sutartinės nuostatos (pavyzdžiui, lėšų susigrąžinimo mechanizmas ir rizikos vertikalioje struktūroje dalis) darytų faktiniams pinigų srautams ir kainodarai. Galiausiai Komisija taip pat įtarė, kad nustatytos paskatos, kuriomis būtų užtikrinta, kad ABN AMRO N nutrauktų priemonę, kai tik ji nebebus neišvengiamai būtina, yra nepakankamos.

(145)

Komisija abejojo, ar 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planas atitinka Komisijos komunikate dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės rizikos sąlygomis (68) (toliau – Restruktūrizavimo komunikatas) nustatytus kriterijus, susijusius su gyvybingumu, pasidalijimu našta ir netinkamu konkurencijos iškraipymu.

(146)

Komisija pripažino, jog iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad ABN AMRO Group gaus pakankamai pajamų, kad padengtų visas savo veiklos sąnaudas (įskaitant turto vertės sumažėjimą) ir užtikrintų priimtiną nuosavo kapitalo grąžą. Tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad ABN AMRO Group nuosavo kapitalo grąža daugiausia priklausė nuo to, ar pasitvirtins nemažai svarbių prielaidų. Pirma, jeigu ABN AMRO Group nori tapti ekonomiškai veiksminga ir užsitikrinti priimtiną sąnaudų ir pajamų santykį, lemiamai svarbu, kad ABN AMRO Group įgyvendintų numatytą sąveiką (būtent 1,1 mlrd. EUR (nesumokėjus mokesčių), palyginti su 2013 m. […] mlrd. EUR grynuoju pelnu). Antra, kaip pažymėta 2010 m. vasario 5 d. sprendimo 118 konstatuojamojoje dalyje, ABN AMRO Group gyvybingumo požiūriu taip pat buvo labai svarbu, kad įmonė galėtų padidinti savo grynąją palūkanų maržą, palyginti su nedideliais FBN ir ABN AMRO N maržos lygiais 2008 m. antrąjį pusmetį ir 2009 m. pirmąjį pusmetį. 2010 m. vasario 5 d. sprendime Komisija pažymėjo, kad reikia išsamesnės informacijos tais klausimais, kad galėtų įvertinti, ar ilgalaikis gyvybingumas iš tikrųjų atkurtas.

(147)

Komisija taip pat pažymėjo, kad į 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planą dar nebuvo įtraukta finansinių blogiausio atvejo scenarijaus prognozių, kaip reikalaujama Restruktūrizavimo komunikato 13 dalyje. Todėl Komisija paprašė pateikti tokias blogiausio atvejo scenarijaus finansines prognozes, kad ji galėtų patikrinti, kaip ABN AMRO Group veiktų esant nepalankesnėms rinkos sąlygoms.

(148)

Komisija taip pat pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane buvo pateikta mažai informacijos apie mažesnius padalinius, taigi Komisija negalėjo įvertinti, ar visi gyvybingumo klausimai tuo lygmeniu tinkamai išspręsti. Konkrečiau Komisija abejojo, ar buvo pakankamai užtikrintas PFS – FBN padalinio, kuris 2008 m. patyrė didelių su Madoffo sukčiavimu susijusių nuostolių – gyvybingumas.

(149)

Komisija abejojo, ar valstybės pagalba buvo apribota iki būtino minimumo ABN AMRO Group gyvybingumui atkurti. Tuo klausimu ji pažymėjo, kad ABN AMRO Group nurodė norinti įgyvendinti nedidelius papildomus įsigijimus, kurie, jos nuomone, yra būtini siekiant atkurti gebėjimus tam tikrų produktų srityje, kurie buvo prarasti atskyrimo nuo Fortis SA/NV ir ABN AMRO Holding procesuose. 2010 m. vasario 5 d. sprendime Komisija pabrėžė, kad valstybės pagalba neturėtų būti naudojama įsigijimams ar naujoms investicijoms finansuoti, nebent tai būtų būtina įmonės gyvybingumui atkurti. Komisija paprašė Nyderlandų valstybės pateikti daugiau informacijos apie ABN AMRO Group įsigijimų politiką ir, be kita ko, išsamų sąrašą tų rūšių veiklos, kurią ABN AMRO Group gyvybingumo tikslais reikėjo atkurti.

(150)

Komisija taip pat abejojo, ar visi FBN ir ABN AMRO N mišraus kapitalo teikėjai prisiėmė jiems tenkančią restruktūrizavimo sąnaudų dalį. Komisijai rūpėjo, kad, pavyzdžiui, FBN privilegijuotųjų akcijų savininkų (69) indėlis, siekiant užtikrinti, kad Nyderlandų valstybės įsikišimo apimtis būtų sumažinta iki mažiausios būtinos, buvo nepakankamas.

(151)

Valstybės pagalba iki būtino minimumo taip pat turėtų būti apribota trukmės atžvilgiu. Todėl Komisija pažymėjo, kad tam tikrų priemonių reikėjo laikinoms problemoms spręsti, tačiau Komisija abejojo, ar Nyderlandų valstybė ėmėsi pakankamų pastangų siekdama užtikrinti, kad priemonės būtų nutrauktos, kai daugiau nebebus būtinos.

(152)

Dėl A priemonės Komisija pažymėjo, kad leidus ABN AMRO N įgyvendinti sistemos „Bazelis II“ reikalavimus, paramos kapitalui priemonė taps nebepatraukli. Nors paramos kapitalui priemonėje buvo numatyta pasirinkimo pirkti sandorių, kuriuos panaudojus sutartį buvo galima pirma laiko nutraukti, Komisija pažymėjo, kad aiškus Nyderlandų valstybės pasitraukimo tvarkaraštis nebuvo sudarytas.

(153)

Dėl 500 mln. EUR riziką ribojančios atsargos Komisija taip pat pažymėjo, kad tikslas buvo užtikrinti, kad ABN AMRO Group tą sumą pakeistų kapitalu, kuriuo apsirūpintų pati. Vėlgi Komisija pažymėjo, kad nepateikta nė vienos nuorodos apie laiko terminus.

(154)

Dėl 1,2 mlrd. EUR integracijos sąnaudų (būtent B5 priemonės) Komisija pažymėjo, jog Nyderlandų valstybė tvirtino, kad dėl jų nulemtos didelės sąveikos per metus susidarytų 1,1 mlrd. EUR (nesumokėjus mokesčių), kurie iš esmės galėtų būti panaudoti valstybės pagalbai grąžinti. Vis dėlto Komisija pažymėjo, kad Nyderlandų valstybė neįdiegė mechanizmo tokiam grąžinimui užtikrinti. Dėl kapitalo poreikių, susijusių su New HBU pardavimu, Komisija padarė išvadą, kad, laipsniškai sueinant paskolų terminui, kapitalo poreikiai, susiję su kredito apsauga, greitai mažės. Vėlgi Komisija pabrėžė, kad valstybės pagalba turėtų būti grąžinta, kai tik daugiau nebebus būtina.

(155)

Dėl konkurencijos iškraipymo Komisija pažymėjo, kad FBN ir ABN AMRO N kapitalo poreikiai tam tikru mastu atsirado dėl jų atskyrimo nuo jų buvusių patronuojančiųjų bendrovių ir dėl išankstinių integracijos sąnaudų, o ne dėl pernelyg didelės rizikos prisiėmimo ar netinkamo valdymo FBN ir ABN AMRO N struktūrose. Atsižvelgdama į tas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, kad parduoti daugiau turto tikriausiai nebus būtina.

(156)

Tačiau kartu Komisija išreiškė abejonių, ar 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane buvo numatytos pakankamos elgesio kontrolės priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad FBN ir ABN AMRO N nenaudotų valstybės pagalbos plėtrai savo konkurentų sąskaita, pavyzdžiui, įgyvendinant netvarią kainodaros politiką ar įsigyjant kitų finansų įstaigų, nes dėl to galėtų sumažėti pagalbos negaunančių subjektų paskatos konkuruoti, investuoti ir kurti naujoves ir galėtų būti trukdoma patekti į Nyderlandų bankų rinką.

(157)

Kalbėdama apie pasitraukimą, Komisija įrodinėjo, kad būtų naudinga, jei Nyderlandų valstybė parengtų pasitraukimo strategiją ir aiškiai apie ją praneštų. Iš tiesų, dažnas ir didelės apimties Nyderlandų valstybės intervencijas indėlininkai galėtų palaikyti jos nuolatinės paramos ženklu.

(158)

Skundo pateikėjas įrodinėjo, kad dėl valstybės pagalbos ir valstybės valdymo FBN ir ABN AMRO N (įskaitant jų patronuojamąsias bendroves, kaip antai MoneYou ir Mees Pierson) siūlė netvariai dideles individualių taupomųjų ir indėlio sąskaitų palūkanų normas ir taip sutrikdė Nyderlandų bankų rinką.

(159)

Skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad FBN ir ABN AMRO N dėl siūlytų palūkanų normų patyrė nuostolių. Tuo klausimu jis paminėjo tai, kad EURIBOR sumažėjo nuo 5 % 2008 m. rugsėjo mėn. iki mažiau nei 2 % 2009 m. sausio–vasario mėn., o FBN ir ABN AMRO N siūlytos taupomųjų sąskaitų palūkanų normos faktiškai padidėjo.

(160)

Skundo pateikėjas taip pat atkreipia dėmesį į Nyderlandų privačios bankininkystės rinkos ypatumus, palyginti su mažmeninės bankininkystės rinka, dėl kurių priemonių, kurių imtasi, konkurenciją iškraipantis poveikis paprastai dar padidėja. Santaupų sumos privačios bankininkystės srityje vidutiniškai didesnės negu mažmeninės bankininkystės srityje. Kai santaupų sumos nedidelės, klientams jų banko rizikos pobūdis rūpi mažiau, nes jiems taikoma apsauga pagal Nyderlandų indėlių garantijų schemą (apdraudžiant iki 100 000 EUR). Tačiau viršijus tą ribą, o tai privačios bankininkystės srityje yra gana įprasta, susirūpinimas dėl rizikos didėja.

(161)

Skundo pateikėjas taip pat įrodinėjo, kad FBN ir ABN AMRO N turi naudos iš netiesioginės valstybės garantijos. Jis įrodinėjo, kad FBN ir ABN AMRO N klientai įsitikinę, kad Nyderlandų valstybė neleis valstybės valdomiems bankams bankrutuoti.

(162)

Skundo pateikėjas, kuris krizę atlaikė be valstybės pagalbos, pabrėžė, kad konkurenciją iškreipiantis FBN ir ABN AMRO N elgesys jam labai pakenkė, nes jis tradiciškai daugiausia pasikliovė Nyderlandų taupymo produktų rinka savo turtui finansuoti (70). Absoliučiąja išraiška skundo pateikėjas turėjo 15 mlrd. EUR vertės santaupų ir indėlių, o tai reiškė, kad palūkanų normų padidinimas 1 % įmonei galėtų kainuoti maždaug 150 mln. EUR per metus (71). Be to sąnaudų padidėjimo, taip pat padarytas poveikis verslo apimčiai, nes Van Lanschot prarado klientų.

(163)

Skundo pateikėjo teigimu, FBN ir ABN AMRO N toliau neįprastai elgėsi ir 2009 m. vasaros mėnesiais.

(164)

Kaip papildomą argumentą skundo pateikėjas paminėjo neįprastai didelius apimties ir rinkos dalių pokyčius tradiciškai stabilioje Nyderlandų taupymo produktų rinkoje. Todėl skundo pateikėjas atkreipė dėmesį į FBN ir ABN AMRO N pranešimus spaudai, kuriuose pranešama apie atitinkamai 9 mlrd. EUR ir 21 mlrd. EUR indėlių įplaukas 2009 m. pirmąjį pusmetį (72). Skundo pateikėjas manė, kad tie skaičiai dideli, atsižvelgiant į tai, kad visos Nyderlandų taupymo produktų rinkos vertė sudaro apytikriai 287 mlrd. EUR.

(165)

Kaip dar vieną neįprastos kainodaros pavyzdį skundo pateikėjas paminėjo tai, kad kaimyninėse šalyse, kaip antai Belgijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, mažėjant EURIBOR, atitinkamai mažėjo ir santaupų palūkanų normos, o Nyderlanduose santaupų palūkanų normos tebebuvo didelės ir nemažėjo.

(166)

Teikdama pastabas dėl 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą, ABN AMRO Bank (t. y. ABN AMRO N patronuojančioji bendrovė) pateikė daugiau informacijos apie savo lėšų poziciją ir finansavimo strategiją. ABN AMRO Bank paneigė gavusi tiesioginės ar netiesioginės naudos iš kokios nors FBN suteiktos finansavimo pagalbos (Y1 ir Y2 priemonės). ABN AMRO Bank atkreipė dėmesį į tai, kad per krizę jai nereikėjo pagalbos savo veiklai finansuoti ir tai lėmė jos diversifikuota finansavimo strategija. Įmonė taip pat pabrėžė, kad jos likvidumo rodikliai neviršijo norminių ribų, taip pat jos pačios nusistatytų ribų.

(167)

Nyderlandų valstybė pripažino, kad FBN savo veiklą galėjo plėtoti, nes buvo įsigyta valstybės (73), tačiau įrodinėjo, kad įsigijimas atitiko vadinamąjį rinkos ekonomikos investuotojo principą (REIP). Todėl, Nyderlandų valstybės teigimu, nebuvo suteikta jokio atrankinio pranašumo, tad nebuvo suteikta ir valstybės pagalba. Nyderlandų valstybė tvirtino, kad pirkdama FBN ir ABN AMRO N kapitalo dalis ji siekė teigiamos ilgalaikės grąžos, nors 2008 m. spalio 3 d. integruotais sandoriais pirmiausia siekta išvengti FBN ir ABN AMRO N ir visos Nyderlandų bankų sistemos sutrikdymo. Nyderlandų valstybė pabrėžė, kad FBN kaina (įskaitant ABN AMRO N) atitiko jos išorės vertinimo eksperto nustatytas vertinimo ribas.

(168)

Nyderlandų valstybė tvirtino už FBN sumokėjusi sąžiningą rinkos kainą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad, net jei ji permokėjo, tas mokėjimas būtų buvęs valstybės pagalba Fortis SA/NV (tai buvo parduodančioji bendrovė), o ne valstybės pagalba FBN.

(169)

Dėl Y1 priemonės Nyderlandų valstybė tvirtino, kad trumpalaikį finansavimą FBN suteikė rinkos sąlygomis. Ji įrodinėjo, kad prieš krizę finansavimui, kurį FBN gavo iš savo patronuojančiosios bendrovės, taikytos EONIA arba EURIBOR be jokios papildomos maržos. Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad jos taikyta kainodara (kaip apibūdinta 96 konstatuojamojoje dalyje) atitiko rinkos praktiką. Konkrečiau ji taip pat įrodinėjo, kad jos kainodaros sistema, taikyta laikotarpiu po 2008 m. lapkričio 5 d. (pagal kurią ilgesnio nei trijų mėnesių termino paskoloms taikyta 50 bazinių punktų marža), buvo suderinta su Nyderlandų garantijų schema (74).

(170)

Dėl laikotarpio, kuriuo buvo teikiama FBN likvidumo priemonė, Nyderlandų valstybė paaiškino 2009 m. sausio mėn. pradėjusi derybas dėl likvidumo priemonės taikymo nutraukimo, siekdama likvidumo priemonės taikymą nutraukti kuo skubiau. Atsižvelgdama į tą tikslą, 2009 m. kovo mėn. Nyderlandų valstybė nustatė naują dvipakopę kainodaros sistemą, pagal kurią viršijus iš anksto nustatytą finansavimo ribą finansavimas brango. Nyderlandų valstybė manė, kad FBN likvidumo priemonės lėšas galės grąžinti po 4 – 5 mlrd. EUR per mėnesį, ir likvidumo priemonės taikymą ketino nutraukti iki 2009 m. pabaigos. Iš tikrųjų FBN likvidumo priemonės lėšas grąžino greičiau, negu numatyta. 2009 m. liepos 1 d. likvidumo priemonės taikymas jau buvo nutrauktas.

(171)

Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad didžiausias pagal likvidumo priemonę teikiamo likvidumo terminas buvo proporcingas. Todėl Nyderlandų valstybė paaiškino, kad pirmuoju laikotarpiu (t. y. 2008 m. spalio 6 – 23 d.) ji suteikė ne ilgesnio nei keleto savaičių termino likvidumą. Vėliau likvidumo priemonė buvo patikslinta ir ilgiausias terminas buvo pratęstas iki devynių mėnesių, kad būtų išvengta grąžinamųjų išmokų susikaupimo.

(172)

Nyderlandų valstybė paaiškino, kad bendra likvidumo priemonės apimtis (būtent 5 mlrd. EUR vienos nakties finansavimo ir 40 mlrd. EUR ilgesnės trukmės finansavimo) buvo pagrįsta tikraisiais FBN finansavimo poreikiais, taigi tai buvo būtinas minimumas. 45 mlrd. EUR trumpalaikio likvidumo priemonėje buvo atsižvelgta į įprastą FBN pinigų pozicijos svyravimą ir ji taip pat suteikė FBN galimybę nedelsiant grąžinti Fortis SA/NV apytikriai 34 mlrd. EUR.

(173)

Dėl ilgalaikių paskolų (būtent Y2 priemonės) Nyderlandų valstybė pripažino, kad Fortis Bank SA/NV buvo galėjusi pareikalauti grąžinti fiksuotųjų palūkanų paskolas (bet ne kintamųjų palūkanų paskolas) (75). Tačiau Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad ji tik pakeitė Fortis Bank SA/NV, o visos galiojusių sutarčių sąlygos nepakito. Nyderlandų valstybės teigimu, Fortis Bank SA/NV ir FBN sutartis buvo įprasta privačių rinkos dalyvių sudaryta rinkos sutartis. Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad jos elgesys automatiškai atitiko REIP, nes ji pakeitė rinkos ekonomikos investuotoją. Todėl Nyderlandų valstybė laikėsi nuomonės, kad ji neturi teisintis, kodėl normos galėjusios būti didesnės ar kodėl ji turėjusi tas ilgalaikes paskolas pakeisti trumpesnės trukmės paskolomis (76).

(174)

Nyderlandų valstybė taip pat įrodinėjo, kad įmonių praktika įgyvendinant įsigijimus kartu naujai įsigytoms patronuojamosioms bendrovėms suteikti likvidumą buvo gana paplitusi.

(175)

Kalbėdama apie tai, ar ABN AMRO N buvo suteikta tiesioginė ar netiesioginė valstybės pagalba, Nyderlandų valstybė paneigė, kad ABN AMRO N gavo finansavimą iš Nyderlandų valstybės ar FBN. Nyderlandų valstybė paaiškino, kad ABN AMRO N, turėdama didelę mažmeninės ir privačios bankininkystės bazę, pati turėjo pakankamą finansavimą.

(176)

Dėl Z priemonės Nyderlandų valstybė tvirtino, kad 6,5 mlrd. EUR sandorio kaina buvo sąžininga rinkos kaina. Nyderlandų valstybė pabrėžė, kad kaina neviršijo dabartinėmis rinkos sąlygomis pagrįsto [4 – 6,5] mlrd. EUR vertinimo ir ekonominiu ciklu pagrįsto [6,5 – 9] mlrd. EUR, kuriuos 2008 m. spalio mėn. pradžioje (prieš 2008 m. spalio 3 d. sandorį) apskaičiavo jos išorės vertinimo ekspertas, vertinimo ribų. Kalbėdama apie tai, kad įsigijimas (Z priemonė) buvo įgyvendintas nuo vertinimo praėjus pustrečio mėnesio, Nyderlandų valstybė laikėsi nuomonės, kad kainos tikslinti nereikėjo, nes 2008 m. spalio mėn. pradžioje atliktame vertinime į neapibrėžtumą jau buvo atsižvelgta (77). Nyderlandų valstybė taip pat įrodinėjo, kad kituose bankuose problemos dėl pasitikėjimo, dėl kurių tų bankų akcijų kaina gerokai sumažėdavo, paprastai būdavo susijusios su investicine bankininkyste ir nelikvidžiuoju turtu. O ABN AMRO N, kaip stabilus mažmeninis ir komercinis bankas, nuo kitų bankų iš esmės skyrėsi. Remdamasi tomis aplinkybėmis, Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad tikslinti kainą pagal analogiją su kitais bankais nebuvo prasmės.

(177)

Nyderlandų valstybė taip pat pabrėžė, kad sandorį turėjo patvirtinti kiti konsorciumo nariai, visų pirma RBS, ir kad […]. Nyderlandų valstybė taip pat mini 2009 m. vasario 11 d.Fortis SA/NV visuotinio akcininkų susirinkimo Briuselyje ekspertų išankstinės ataskaitos (78) 166 ir 177 dalis, tvirtindama, kad tose dalyse pateikti teiginiai pagrindžia Nyderlandų valstybės argumentą, kad 2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybė už FBN, ABN AMRO N, Fortis Insurance ir Fortis Corporate Insurance sumokėjo sąžiningą kainą, taigi ta kaina yra pagrįsta orientacinė 2008 m. gruodžio mėn. pardavimo sandorio kaina.

(178)

Nyderlandų valstybė Z priemonę įgyvendino atsisakiusi FBN turėtų reikalavimų. Be to, Nyderlandų valstybė tvirtino, kad Komisija – jei ji prieitų išvadą, kad Z priemonė buvo susijusi su valstybės pagalba – turėtų taikyti korekciją. Panašiomis kitų bankų priemonėmis buvo prekiaujama su didele nuolaida, palyginti su nominalu (79), taigi buvo logiška manyti, kad skolos priemonių, su kuriais susijusių reikalavimų Nyderlandų valstybė atsisakė, rinkos vertė taip pat buvo mažesnė už nominalą. Kitaip tariant, iš vyravusių rinkos aplinkybių buvo matyti, kad Nyderlandų valstybė neturėjo teisės taikyti nominalo vertę ir galėjo taikyti tik mažesnę rinkos vertę. Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad, atsižvelgiant į tuomet vyravusias rinkos aplinkybes, ji turėjo teisę taikyti tik [4,55 – 5,85] mlrd. EUR rinkos vertę (taigi 6,5 mlrd. EUR paskolų nominalo vertė patikslinta taikant [0,65 – 1,95] mlrd. EUR rinkos diskontą).

(179)

2009 m. birželio 18 d. Nyderlandų finansų ministerija persiuntė Komisijai DNB atliktą FBN įvertinimą, kaip prašyta 2009 m. balandžio 8 d. sprendime. […] (80), (81), (82)

(180)

2010 m. sausio 20 d. raštu DNB taip pat pranešė Komisijai apie ABN AMRO N […]. […]

(181)

Apskritai Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad priemonės, kurių imtasi, nebuvo valstybės pagalba, nes:

(182)

Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad Komisija REIP turėtų taikyti kiekvienai atskirai priemonei, kurios ėmėsi Nyderlandų valstybė. Visų pirma dėl priemonių, susijusių su susijungimu (būtent B4 ir B5 priemonių), Nyderlandų valstybė pabrėžė, kad susijungimas buvo investicija, kurios grynoji dabartinė vertė buvo teigiama, taigi ji dera su REIP.

(183)

Kitaip tariant, Nyderlandų valstybė nesutiko su 2010 m. vasario 5 d. sprendimo 96 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta Komisijos išankstine nuomone, kad po 2008 m. spalio 3 d. integruotų sandorių įgyvendintoms priemonėms REIP netaikomas, nes tos priemonės buvo didesnio masto sanavimo ir restruktūrizavimo operacijos dalis.

(184)

Nyderlandų valstybė pripažino, kad iš valstybės pagalbos taisyklių galima suprasti, kad REIP nėra taikomas, kai kelios susijusios kapitalo injekcijos atliekamos per trumpą laiką. Vis dėlto ji įrodinėjo, kad FBN ir ABN AMRO N ši analizė negalioja, nes 2008 m. spalio 3 d. integruoti sandoriai, jos nuomone, nebuvo susiję su valstybės pagalbos priemonėmis, be to, paskesnės priemonės nebuvo susijusios su pradiniu sandoriu.

(185)

Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad Komisija turėtų atsižvelgti į labai specifines aplinkybes, kuriomis Nyderlandų valstybė buvo priversta įsigyti FBN. Nyderlandų valstybė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad New HBU pardavimas Nyderlandų valstybei ir ABN AMRO N buvęs labai didelė našta ir jo neigiamas poveikis kapitalui sudarė 470 mln. EUR.

(186)

Nyderlandų valstybė tvirtino, kad visas savo priemones grindė principais, nustatytais Bankų komunikate (83) ir Komisijos komunikate „Finansų įstaigų kapitalo restruktūrizavimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (84) (toliau – Kapitalo restruktūrizavimo komunikatas). Apskritai Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad jos priemonės buvo labai tikslingos, proporcingos iškilusiems sunkumams ir nustatytos taip, kad neigiamas šalutinis poveikis konkurentams būtų kuo labiau sumažintas.

(187)

Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad A ir B1 priemonės nėra valstybės pagalba, nes išspręsti ABN AMRO Z kapitalo problemas valstybė buvo įpareigota pagal sutartį. Pagal KAS Nyderlandų valstybė buvo įpareigota įgyvendinti ABN AMRO Holding atskyrimą. Pradėti ABN AMRO II atskyrimą DNB leido tik su sąlyga, kad savo atitinkamą ABN AMRO Z kapitalo trūkumo dalį būtų padengę visi konsorciumo nariai. Nyderlandų valstybė pripažino per ABN AMRO N suteikusi ABN AMRO Z kapitalo, bet pabrėžė, kad ABN AMRO N veikė tik kaip tarpininkė. Galiausiai ABN AMRO N tik perdavė kapitalą ABN AMRO Z ir dėl A priemonės ABN AMRO N atrankinio pranašumo neįgijo.

(188)

Kalbėdama apie tai, ar ABN AMRO Z kapitalo trūkumas atsirado dėl ABN AMRO N suteiktų atrankinių pranašumų, Nyderlandų valstybė pareiškė, kad konsorciumo nariai jau tada, kai konsorciumas įsigijo ABN AMRO Holdings (žr. 33 konstatuojamąją dalį) pasirūpino, kad su įvairiomis valdomomis dalimis (kaip apibrėžta 35 konstatuojamojoje dalyje) susijusi veikla būtų pakankamai viena nuo kitos izoliuota. Tai taip pat reiškė, kad ABN AMRO N ir ABN AMRO Z veikla buvo aiškiai skiriama. Tai, pavyzdžiui, reiškė, kad ABN AMRO N turėjo nuosavą valdymo struktūrą ir nuosavą atskaitomybę. Nyderlandų valstybė taip pat atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. vasario 6 d.ABN AMRO N turėjo atskirą juridinį statusą (85).

(189)

Nyderlandų valstybė taip pat pateikė įrodymų, kad įgyvendinant 2008 m. spalio 3 d. įsigijimą ABN AMRO Z jau stokojo kapitalo. 2008 m. spalio 3 d. pradinis ABN AMRO Z likutis jau sudarė minus 7,4 mlrd. EUR ir Fortis SA/NV tekusi šios sumos dalis sudarė maždaug 2,5 mlrd. EUR. Kalbėdama apie kapitalo trūkumo šaltinius, Nyderlandų valstybė pripažino, kad iš ABN AMRO Z į valdomas veiklos dalis buvo perkeltos 1 mlrd. EUR vertės Unicredito akcijos (įskaitant maždaug 300 mln. EUR, tekusių ABN AMRO N), tačiau ji pateikė informaciją, iš kurios matyti, kad Unicredito akcijų perdavimas buvo atliktas 2008 m. vasario mėn., t. y. gerokai prieš Nyderlandų valstybės intervenciją. Taigi Unicredito akcijų perdavimo negalima laikyti valstybės pagalba.

(190)

Dėl ABN AMRO Z sąnaudų, susijusių su pagrindinės buveinės funkcijomis, Nyderlandų valstybė pabrėžė, kad konsorciumo nariams įsigijus ABN AMRO Holding, kaip apibrėžta 33 konstatuojamojoje dalyje, tos sąnaudos gerokai sumažėjo. Konsorciumo nariai nebuvo suinteresuoti išsaugoti didelę integruotą pagrindinę buveinę, todėl buvo logiška pasistengti, kad tos sąnaudos būtų kuo mažesnės. Iš Nyderlandų valstybės pateiktų skaičių matyti, kad su grupės funkcijomis susijusios sąnaudos, kurios teko ABN AMRO Z, sudarė [0 – 0,5] mlrd. EUR 2008 m. ir [0 – 0,2] mlrd. EUR 2009 m., ir šios sumos, Nyderlandų valstybės nuomone, yra nedidelės. Nyderlandų valstybė taip pat pabrėžė, kad po FBN (įskaitant ABN AMRO N) įsigijimo 2008 m. spalio 3 d. jai pakeitus Fortis SA/NV KAS šalių sąraše jai teko ir prievolė perimti tas sąnaudas.

(191)

Jeigu Komisija vis dėlto manytų, kad A priemonė yra valstybės pagalba, Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad Sumažėjusios vertės turto komunikatas (86) neturėtų būti taikomas. Nyderlandų valstybės teigimu, dėl saugomo turto vertinimo nebuvo jokio netikrumo, taigi tas turtas negali būti laikomas „sumažėjusios vertės turtu“ ta prasme, kuri taikoma komunikate. Jeigu Komisija šiai nuomonei vis dėlto nepritartų, Nyderlandų Vyriausybė tvirtino, kad ABN AMRO N kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandoris vis vien atitiko bendruosius to komunikato principus. Be to, ji įrodinėjo, kad kredito apsaugos priemonė buvo būtina ir proporcinga, o konkurencijos iškraipymai buvo minimalūs.

(192)

Nyderlandų valstybė pareiškė, kad atlygis už paramos kapitalui priemonę – išlaisvinto kapitalo 10 % grąža – yra pakankamai didelis. Ji taip pat pateikė įrodymų, kad 20 bazinių punktų pirmojo nuostolio segmentas buvo gerokai didesnis negu numatomas nuostolis. Nyderlandų valstybė tvirtino, kad istoriniai su ABN AMRO N hipotekos portfeliu susiję nuostoliai (būtent [0 – 15] bazinių punktų) ir prognozuojami 2010 m. nuostoliai (būtent [0 – 30] bazinių punktų) sudarė tinkamą pagrindą būsimų numatomų nuostolių intervalo prognozei nustatyti. Kad pirmojo nuostolio segmentas buvo didesnis nei numatomi nuostoliai, taip pat patvirtina ir reitingų ataskaitose (87) pateikta rinkos informacija. Nyderlandų valstybė taip pat paminėjo investicijų banko […] dokumentą, kuriame pavaizduota, kaip galėtų keistis Nyderlandų valstybės grynųjų pinigų srautai pagal įvairius nepalankiausių sąlygų scenarijus.

(193)

Nyderlandų valstybė taip pat laikėsi nuomonės, kad paramos kapitalui priemonėje buvo numatytos pakankamos pasitraukimo paskatos. Nyderlandų valstybė atkreipė Komisijos dėmesį į pasirinkimo pirkti sandorius, įtrauktus į paramos kapitalui priemonę, ir į tai, kad paramos kapitalui priemonė taps gana nepatraukli, kai ABN AMRO Group bus leista veikti laikantis sistemos „Bazelis II“ reikalavimų. Atsižvelgdama į tas aplinkybes, Nyderlandų valstybė laikėsi nuomonės, kad ABN AMRO N, siekdama nutraukti paramos kapitalui priemonę, pasirinkimo pirkti sandoriu tikriausiai pasinaudos 2011 m. sausio mėn., kai perėjus prie sistemos „Bazelis II“ reikalavimų turėtų sumažėti išlaisvinto kapitalo apimtis.

(194)

Nyderlandų valstybė paaiškino, kad atskyrimo sąnaudas (būtent B2 ir B3 priemones) lėmė KAS, kurios šalis Nyderlandų valstybė de facto buvo nuo 2008 m. spalio 3 d. Pagal KAS sąlygas suskaidyti ABN AMRO Holding į tris dalis turėjo valstybė, o ne ABN AMRO N. Nyderlandų valstybė paneigė, kad dėl tų sąnaudų ABN AMRO N gavo naudos, ir paaiškino, kad atskyrimo sąnaudas ji padengė dėl to, kad įgyvendinti atskyrimą valstybė turėjo pagal sutartį.

(195)

Dėl 500 mln. EUR riziką ribojančios atsargos, kuri taip pat priskirta prie atskyrimo sąnaudų kategorijos, Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad tai yra įprasta bankų praktika. Bankai negali veikti turėdami tik minimalų reikalaujamą kapitalą, jiems reikalinga tinkama papildoma atsarga. Priešingu atveju susidūrę su kokia nors kliūtimi, net ir nedidele, bankai tučtuojau patirtų finansinių sunkumų. Tačiau Nyderlandų valstybė pažymėjo, kad jos indėlis į riziką ribojančią atsargą turėtų būti laikinas ir ilgesnės trukmės laikotarpiu ABN AMRO N turėtų pati sukaupti riziką ribojančią atsargą be jokios Nyderlandų valstybės pagalbos.

(196)

Dėl B4 priemonės Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad ši priemonė nėra valstybės pagalba. Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad jai įsigijus FBN sprendimas sujungti abu bankus jau buvo priimtas ir iš dalies įgyvendintas. Savo tvirtinimui paremti Nyderlandų valstybė paminėjo tai, kad įgyvendinant 2008 m. spalio 3 d. integruotus sandorius ABN AMRO Asset Management jau buvo atskirta ir integruota į Fortis SA/NV struktūrą. Nyderlandų valstybė taip pat pabrėžė, kad Komisija įpareigojo ją įgyvendinti susijungimo taisomąją priemonę likusioms su koncentracija susijusioms problemoms išspręsti ir kad iš Fortis SA/NV jai atiteko susijungimo taisomoji priemonė, susijusi su New HBU. Nyderlandų valstybė taip pat pažymėjo, kad ABN AMRO N finansiniai ištekliai galiausiai nepadidės, tad ji gynė savo nuomonę, kad B4 priemonė nėra valstybės pagalba.

(197)

Nyderlandų valstybė pažymėjo, kad valstybės lėšas, suteiktas integracijos sąnaudoms finansuoti (B5 priemonė), reikėtų vertinti kaip racionalią investiciją, kuri užtikrins didelę sąveikos pavidalo grąžą. Nyderlandų Vyriausybė apytikriai apskaičiavo, kad ta sąveika sudaro maždaug 1,1 mlrd. EUR per metus (nesumokėjus mokesčių), o išankstinės integracijos sąnaudos sudaro 1,2 mlrd. EUR (sumokėjus mokesčius). Nyderlandų valstybės teigimu, bendra susijungimo grynoji dabartinė vertė (atsižvelgiant į sąveiką, integracijos sąnaudas ir susijungimo taisomosios priemonės kainą) turėtų būti teigiama ir turėtų sudaryti 2,88 mlrd. EUR (88).

(198)

Nyderlandų valstybės teigimu, 2 lygio kapitalą konvertavus į 1 lygio kapitalą (C priemonė) FBN nesuteikta jokio atrankinio pranašumo. Nyderlandų valstybė tvirtino, kad konvertavimas buvo naudingas Nyderlandų valstybei, nes paskolas, kurių vidutinė faktinė palūkanų norma sudarė 2,976 %, ji galėjo konvertuoti į nuosavą kapitalą, kuris, jos nuomone, yra susijęs su patraukliu atlygiu. Todėl Nyderlandų valstybė paminėjo 2012 m. prognozuojamą normalizuotą maždaug […] % ABN AMRO Group nuosavo kapitalo grąžą, kaip nurodyta 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane.

(199)

Jeigu Komisija vis dėlto manytų, kad C priemonė yra valstybės pagalba, Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad Komisija neturėtų valstybės pagalba laikyti visų paskolų, su kuriomis susijusių reikalavimų buvo atsisakyta. Ji paaiškino, kad konvertavimą galima suskirstyti į 2 lygio kapitalo grąžinimą nominalo verte ir pagrindinio 1 lygio kapitalo injekciją (be jokio grynojo poveikio pinigams). Nyderlandų valstybės teigimu, 2 lygio kapitalo grąžinimo nominalo verte ji tuo metu pagrįstai negalėjo tikėtis, nes panašiomis kitų bankų priemonėmis prekiauta su didele nuolaida, palyginti su nominaliąja verte, ir tai lėmė nestabilios rinkos aplinkybės. Nyderlandų valstybė pažymėjo, kad, remiantis panašiais skaičiais, pagrįsta taikyti [135 – 405] mln. EUR diskontą.

(200)

Nyderlandų valstybė pažymėjo, kad 740 mln. EUR mokėjimas (D priemonė) buvo viena iš jos prievolių, susijusių su KAS. Be to, Nyderlandų valstybė pabrėžė, kad mokėjimai buvo atliekami tik kitiems konsorciumo nariams, o ne ABN AMRO N, taigi ABN AMRO N vėlgi nebuvo suteikta jokios valstybės pagalbos.

(201)

Dėl E priemonės Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad ABN AMRO II iš priešpriešinio įsipareigojimo atlyginti žalą (apibūdinta 126 konstatuojamojoje dalyje) negavo jokios naudos ir dėl E priemonės ABN AMRO II paprasčiausiai įgijo galimybę užtikrinti Deutsche Bank priešpriešinį įsipareigojimą atlyginti žalą. Nyderlandų valstybė tvirtino, kad bankas nebūtų galėjęs panaudoti priešpriešinio įsipareigojimo atlyginti žalą naujam verslui plėtoti, taigi dėl jo neatsirastų jokio konkurencijos iškraipymo.

(202)

Nyderlandų valstybė laikėsi nuomonės, kad priešpriešinis įsipareigojimas atlyginti žalą atitinka Komisijos kapitalo restruktūrizavimo komunikatą. Nyderlandų valstybė pabrėžė, kad savo kainodarą ji pagrindė ECB kapitalo restruktūrizavimo rekomendacija.

(203)

Nyderlandų valstybė taip pat pateikė pastabų dėl Komisijos išreikštų įtarimų, kad FBN privilegijuotųjų akcijų savininkų (89) indėlis, kalbant apie pasidalijimą našta, nebuvo pakankamai didelis. Nyderlandų valstybė paaiškino, kad investuotojai į privilegijuotąsias akcijas 2008 m. negavo dividendų (nei grynaisiais pinigais, nei kaupiamąja forma) ir kad privilegijuotosiomis akcijomis prekiauta mažesne nei nominalas kaina. Nyderlandų valstybė pridūrė, kad FBN gebėjimas mokėti nustatyto dydžio dividendus ar juos rezervuoti ateityje priklausė nuo to, ar FBN gaus pakankamą pagal TFAS apskaičiuojamą pelną. Nyderlandų valstybė pažymėjo, kad į dividendų mokėjimo išlygą, taikytą FBN privilegijuotosioms akcijoms, buvo įtrauktos vadinamosios dividendų nemokėjimo (mokėjimo) nuostatos (90) ir kad dėl neapibrėžtumo, susijusio su ABN AMRO Group dividendų politika, sumažėjo patikinimas, kurį investuotojams į privilegijuotąsias akcijas galėtų užtikrinti dividendų nemokėjimo (mokėjimo) nuostatos.

(204)

Kalbėdama apie tai, ar kapitalas bus grąžintas, kai (laikini) kapitalo poreikiai išnyks, Nyderlandų valstybė įrodinėjo ABN AMRO Group dividendų politiką ketinanti panaudoti taip, kad ABN AMRO Group neturėtų jokio perteklinio kapitalo, dėl kurio galėtų būti iškraipyta konkurencija (91).

(205)

Dėl konkurencijos iškraipymo Nyderlandų valstybė pažymėjo nesutinkanti su Komisijos požiūriu, kad įgyvendinus susijungimą ABN AMRO N ir FBN pozicijos Nyderlanduose buvo sustiprintos ir kad dėl tokio pokyčio galėjo atsirasti netinkamų konkurencijos iškraipymų. Nyderlandų valstybė greičiau laikėsi priešingos nuomonės ir atkreipė dėmesį į tai, kad FBN ir ABN AMRO N atskyrimas nuo jų atitinkamų patronuojančiųjų bendrovių ir paskesnis sujungimas pareikalavo labai daug darbo, ir tai reiškė, kad FBN ir ABN AMRO N vadovybė kasdieniam komerciniam verslui galėjo skirti mažiau laiko, taigi Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad atskyrimas ir paskesnis sujungimas FBN ir ABN AMRO N (arba, po susijungimo, ABN AMRO Group) konkurencinei padėčiai turėjo neigiamos įtakos.

(206)

Apskritai Nyderlandų valstybė pabrėžė, kad, jos nuomone, FBN ir ABN AMRO N skirtos priemonės neatitinka Europos Sąjungos valstybės pagalbos apibrėžties, taigi neturi konkurenciją iškraipančio poveikio. Ji manė, kad FBN ir ABN AMRO N elgesys taupymo produktų ir indėlių rinkoje atitiko savo komercinius interesus ginančio racionalaus rinkos dalyvio elgesį. Nyderlandų valstybė laikėsi nuomonės, kad FBN ir ABN AMRO N siūlytos palūkanų normos neiškreipė konkurencijos. Todėl ji įrodinėjo, kad Europos Sąjungos konkurencijos teisė nebuvo pažeista.

(207)

Nyderlandų valstybė pateikė nemažai lentelių, kuriose palyginamos konkretiems indėlių ir taupymo produktams siūlytos palūkanų normos. Nyderlandų valstybė neigė, kad FBN ir ABN AMRO N nuolat siūlė didesnes palūkanų normas, ypač lyginant su mažesniais Nyderlandų bankais, kaip antai SNS, NIBC ir DSB. Nyderlandų valstybė taip pat pažymėjo, kad taupomosioms sąskaitoms taikytos palūkanų normos Nyderlanduose buvo didelės dar prieš finansų krizę ir tai iš dalies lėmė agresyvią kainodaros politiką įgyvendinančių mažesnių bankų elgesys. Nyderlandų valstybė laikėsi nuomonės, kad finansų krizės sąlygomis bankai bandė apsaugoti savo santaupų bazę, todėl siūlė klientams palyginti dideles taupymo produktų palūkanų normas.

(208)

Nyderlandų valstybė taip pat pateikė pastabų dėl MoneYou, ABN AMRO N interneto prekės ženklo, kuris Nyderlandų rinkoje buvo pristatytas 2008 m. rugsėjo mėn., kainodaros strategijos. Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad MoneYou yra tikslinis interneto produktas, kuris išlaidų bazės ir aptarnavimo lygio atžvilgiu gerokai skiriasi nuo tradiciškesnių produktų. Nyderlandų valstybė pažymėjo, kad MoneYou per pirmus šešis savo egzistavimo mėnesius reikėjo užtikrinti savo prekės ženklo žinomumą, todėl įmonei teko siūlyti palūkanų normas, kurios daugiausia buvo šiek tiek mažesnės nei panašių interneto bankininkystės rinkos dalyvių siūlytos normos arba joms prilygo (92). Nuo 2009 m. antrojo ketvirčio MoneYou siūlytos palūkanų normos buvo sumažintos ir MoneYou įsitvirtino vadinamajame vidutinės grandies segmente (93). Dėl MoneYou Nyderlandų valstybė pridūrė, kad įmonė pritraukė tik nedideles lėšų sumas (būtent [0 – 5] mlrd. EUR), kurios sudarė maždaug [0 – 5] % visos lėšų sumos Nyderlandų taupymo produktų rinkoje. Nyderlandų valstybė pridūrė, kad buvę Van Lanschot klientai sudarė tik nedidelę MoneYou verslo dalį (būtent [0 – 5 000] sąskaitų arba [0 – 5] % MoneYou sąskaitų).

(209)

Nyderlandų valstybė taip pat neigė, kad ABN AMRO N ir FBN išimtinai rėmėsi Nyderlandų taupymo produktų rinka savo veiklai finansuoti. Nyderlandų valstybė pateikė naują informaciją, iš kurios matyti, kad ABN AMRO N2009 m. liepos 6 d. išleido 2 mlrd. EUR padengtų obligacijų emisiją, o FBN išleido 15,5 mlrd. EUR vertės valstybės garantuotų skolos priemonių. Nyderlandų valstybės teigimu, skundo pateikėjo pareikšti įtarimai yra neteisingi ir neapgalvoti. Nyderlandų valstybė pažymėjo, kad FBN tiesiog reikėjo šiek tiek laiko iždo operacijoms pradėti ir valstybės garantuotoms skolos priemonėms išleisti. Nyderlandų valstybė taip pat pažymėjo, kad, siekiant užmegzti santykius su klientais, indėlių ir taupymo produktai taip pat yra svarbūs, o jų paskirtis yra skirtinga ir platesnė negu kitų finansavimo priemonių. Todėl Nyderlandų valstybė pažymėjo, kad sumažėjus banko daliai taupymo produktų ir indėlių rinkoje gali sumažėti ir dalys kitų bankininkystės produktų rinkose.

(210)

Nyderlandų valstybė taip pat paneigė, kad vartotojai ir rinkos dalyviai ABN AMRO N ir FBN laikė saugesniais nei konkurentų bankais. Ji paminėjo reitingų agentūrų nustatytus FBN ir ABN AMRO N reitingus, kurie buvo žemesni negu, pavyzdžiui, Rabobank AAA reitingas. Tas pats pasakytina ir apie santykines kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių įmokas. Nyderlandų valstybė taip pat laikėsi nuomonės, kad valstybės valdymas nepavertė ABN AMRO N ar FBN saugesniais bankais vartotojų ir rinkos dalyvių akyse. Todėl ji atkreipė dėmesį į tai, kad iš daugelio ad hoc valstybės intervencijų buvo matyti, kad Nyderlandų valstybė, jei įmanoma, intervenciją surengtų bet kokio privačiai valdomo banko atžvilgiu. Taigi ji laikėsi nuomonės, kad de facto tarp Nyderlandų privačiai valdomų bankų ir Nyderlandų valstybės valdomų bankų siūlomo saugumo nebuvo jokio suvokiamo skirtumo.

(211)

Kalbėdama apie apskaičiavimą, ar siūlytos taupymo produktų palūkanų normos buvo nuostolingos, Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad jos turėtų būti lyginamos ne su EURIBOR, o veikiau su normomis, nustatytomis taikant vadinamąją portfelio imitavimo metodiką (94). Remdamasi ta metodika, Nyderlandų valstybė pripažino, kad tam tikrų produktų atveju pelnas laikinai buvo neigiamas. Tačiau ji įrodinėjo, kad tai buvo racionalus elgesys rinkoje, kuris tuo konkrečiu momentu atitiko (privačiai valdomų) konkurentų elgesį rinkoje.

(212)

Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad jos ankstesnės pastabos dėl skundo pateikėjo, apibendrintos 206 – 211 konstatuojamosiose dalyse, tebėra pagrįstos.

(213)

Be to, Nyderlandų valstybė pažymėjo, jog skundo pateikėjo tvirtinimas, kad ABN AMRO N ir FBN rinkos dalis padidėjo, pagrįstas klaidingais statistiniais duomenimis. Dėl tariamo ABN AMRO N surinktų indėlių sumos 21 mlrd. EUR padidėjimo Nyderlandų valstybė įrodinėjo, kad Nyderlandų mažmeninių klientų santaupos sudarė tik 5,1 mlrd. EUR, o likusią dalį daugiausia sudarė verslo klientų santaupos ir užsienio indėliai. Nyderlandų valstybė taip pat pateikė duomenų, iš kurių matyti, kad FBN indėlių ir santaupų portfelio padidėjimą daugiausia lėmė verslo bankininkystė, o ne mažmeninė ir privati bankininkystė.

(214)

Nyderlandų valstybė pastebėjo, kad Nyderlandų klientai dėl neapibrėžtos makroekonominės aplinkos daugiau investavo į savo santaupas. Nyderlandų valstybė atkreipė dėmesį į Centrinio statistikos biuro duomenis, iš kurių matyti, kad 2009 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pat laikotarpiu prieš metus, santaupų suma padidėjo 7,7 %. ABN AMRO N klientų santaupos, palyginti su tuo pat laikotarpiu per metus, padidėjo 7,5 %, o tai rodo, kad ABN AMRO N rinkos dalis greičiau sumažėjo. FBN taip pat pateikė įrodymų, iš kurių matyti, kad jos klientų santaupų suma augo taip pat, kaip augo rinka.

(215)

Nyderlandų valstybė patvirtino nesuteikusi ABN AMRO N likvidumo priemonės, taigi apskritai patvirtino ABN AMRO Bank argumentus.

(216)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Vadinasi, valstybės priemonė laikoma valstybės pagalba, jeigu atitinka šiuos (visus) keturis kriterijus:

(217)

Pirmasis kriterijus tenkinamas 128 konstatuojamojoje dalyje 4 lentelėje nurodytų Y1–E priemonių atveju, nes visos tos priemonės tiesiogiai finansuojamos iš Nyderlandų valstybės išteklių.

(218)

Ar taikant priemonę FBN, ABN AMRO N arba, po susijungimo, ABN AMRO Group suteikiamas atrankinis pranašumas (antrasis kriterijus), analizuojama 220 – 278 konstatuojamosiose dalyse, kuriose kiekviena priemonė nagrinėjama atskirai.

(219)

Jeigu šiuo atveju suteikiamas atrankinis pranašumas, trečiasis ir ketvirtasis kriterijai taip pat būtų tenkinami. Visos šios priemonės iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, nes dėl jų taikymo FBN, ABN AMRO N arba, po susijungimo, ABN AMRO Group atsiduria palankioje padėtyje, palyginti su kitais konkuruojančiais bankais (trečiasis kriterijus). Be to, priemonės taip pat daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. FBN, ABN AMRO N ir, po susijungimo, ABN AMRO Group yra tarptautinio masto bankai, plėtojantys veiklą už Nyderlandų ribų ir konkuruojantys savo vidaus rinkoje su užsienio bankų patronuojamomis bendrovėmis (ketvirtasis kriterijus).

(220)

Derėtų priminti, kad šiame sprendime vertinama tik galima pagalba FBN, ABN AMRO N arba, po susijungimo, ABN AMRO Group. Galima pagalba Fortis Bank SA/NV, kylanti iš Y1 ir Y2 priemonių, įvertinta 2008 m. gruodžio 3 d. sprendime.

(221)

Kaip pažymėta 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo (95) 52 konstatuojamojoje dalyje ir 2009 m. balandžio 8 d. sprendime pateiktame pradiniame tų priemonių pagalbos vertinime, priemonės, kurių imtasi 2008 m. spalio 3 d. (būtent X, Y1 ir Y2 priemonės), yra neatsiejamai susijusios. Nyderlandų valstybė atskyrė FBN ir ABN AMRO N nuo jų riboto likvidumo patronuojančiosios bendrovės įsigydama FBN, tačiau siekdama visiškai apsaugoti FBN nuo jo patronuojančiosios bendrovės likvidumo problemų, Nyderlandų valstybė taip pat turėjo prisiimti FBN finansavimo teikėjo vaidmenį. Siekiant to tikslo buvo nustatytos Y1 ir Y2 priemonės. Be to, 2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybė perėmė Fortis SA/NV įsipareigojimus, susijusius su KAS.

(222)

Kaip pažymėta 2008 m. gruodžio 3 d. sprendimo 50 konstatuojamojoje dalyje, Komisija negali sutikti, kad 2008 m. spalio 3 d. integruoti sandoriai, pagal kuriuos Nyderlandų valstybė įsigijo FBN (įskaitant ABN AMRO N) už 12,8 mlrd. EUR ir suteikė FBN labai didelį finansavimą, atitinka REIP. Atsižvelgiant į tuomet vyravusias rinkos aplinkybes, joks pirkėjas nebūtų galėjęs ir norėjęs pasiūlyti tokią didelę sumą FBN išgelbėti (96). Be to, pagal Nyderlandų valstybės pateiktą papildomą informaciją 2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybė taip pat sutiko kompensuoti Fortis SA/NV jo su KAS susijusius įsipareigojimus. Dėl to KAS 2008 m. spalio 3 d. integruoti sandoriai rinkos ekonomikos investuotojui būtų buvę dar mažiau priimtini. Joks investuotojas, neatlikęs tinkamo išsamaus patikrinimo, nebūtų perėmęs Fortis SA/NV įsipareigojimų pagal KAS, dėl kurių vėliau atsirado didelių įsipareigojimų (apie kuriuos Nyderlandų valstybė 2008 m. spalio 3 d. iš dalies žinojo).

(223)

Nyderlandų valstybei 2008 m. spalio 3 d. integruoti sandoriai buvo būtini, kad būtų išvengta didelio neigiamo šalutinio poveikio Nyderlandų bankų sistemai ir ekonomikai (97). Rinkos ekonomikos investuotojas į tokį šalutinį poveikį paprastai neatsižvelgia.

(224)

Noras išvengti didelio Nyderlandų bankų sistemos ir ekonomikos sutrikimo taip pat paaiškina tai, kodėl Nyderlandų valstybė savo sprendimus priėmė taip greitai. Rinkos ekonomikos investuotojui būtų prireikę gerokai daugiau laiko galimam papildomų kapitalo injekcijų poreikiui įvertinti ir jis taip pat būtų išsamiau išnagrinėjęs įmonių finansinius rodiklius. Todėl rinkos ekonomikos investuotojas – jei jis turėtų pakankamai laiko tinkamam išsamiam patikrinimui atlikti – būtų susidaręs geresnį vaizdą apie tolesnes investicijas ir savo vertinime būtų atsižvelgęs į tą informaciją. Nyderlandų valstybė, turėjusi veikti greitai, kad išsaugotų Nyderlandų finansinį stabilumą, negalėjo elgtis kaip rinkos ekonomikos investuotojas ir skirti daugiau laiko 2008 m. spalio 3 d. integruotiems sandoriams ir su KAS susijusiems įsipareigojimams išsamiau išnagrinėti.

(225)

Todėl Komisija savo vertinime patvirtina, kad 2008 m. spalio 3 d. integruoti sandoriai neatitiko REIP (ta išvada jau buvo padaryta 2008 m. gruodžio 3 d. sprendime, kuriame laikytasi nuomonės, kad tie sandoriai buvo valstybės pagalba Fortis Bank SA/NV).

(226)

Kalbant apie pranašumo buvimą, 2008 m. spalio 3 d. priemonės apskritai leido atskirti FBN ir ABN AMRO N nuo Fortis SA/NV, taigi FBN, kuris buvo labai integruotas į Fortis Bank SA/NV ir visų pirma buvo labai nuo jo priklausomas finansavimo srityje, buvo suteiktas didelis atrankinis pranašumas. 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane (taip pat žr. 78 konstatuojamąją dalį) Nyderlandų valstybė pripažino, kad jai neįsikišus Fortis SA/NV būtų pakenkęs FBN. Be valstybės pagalbos priemonių FBN ir toliau būtų neapsaugotas nuo Fortis SA/NV, kuris buvo priartėjęs prie bankroto ribos, įsipareigojimų, ir tas poveikis būtų gerokai trukdęs FBN plėtoti veiklą. Izoliavęs savo veiklą nuo Fortis SA/NV, FBN sugebėjo išvengti daugelio problemų ir išlaidų, būdingų sunkumų ištiktai (finansų) bendrovei (kaip antai didesnių finansavimo išlaidų, prastesnių tiekėjų ir sandorio šalių nustatomų mokėjimo sąlygų, didesnių išlaidų personalui darbuotojams išlaikyti, veiklos masto ir pagal riziką įvertinto turto mažinimo kapitalui išsaugoti) (98). Nors ABN AMRO N veiklos lygmeniu liko atskira įmone, Nyderlandų valstybė baiminosi galimo neigiamo poveikio, kuris galėjo atsirasti rinkoms susiejus ABN AMRO N su jos būsimu savininku Fortis SA/NV.

(227)

Taikant Y1 priemonę, kuri yra svarbi 2008 m. spalio 3 d. integruotų sandorių sudedamoji dalis, FBN taip pat buvo suteiktas didelis pranašumas, ypač atsižvelgiant į sandorio dydį ir tuomet vyravusias rinkos aplinkybes.

(228)

Didelė 45 mlrd. EUR likvidumo priemonė (99) buvo suteikta tuo metu, kai didmeninės rinkos buvo beveik neprieinamos, visų pirma norintiems skolintis dideles sumas ir įmonėms, kurių paskolų ir indėlių santykis buvo gana didelis, kaip, pvz., FBN. Tai, kad tokia didelė likvidumo suma nebuvo lengvai prieinama rinkoje, patvirtina tai, kad FBN prireikė kelių ketvirčių, kol bankas trumpalaikę likvidumo priemonę galėjo pakeisti kitais finansavimo šaltiniais. Galiausiai 2009 m. birželio mėn., praėjus devyniems mėnesiams nuo likvidumo pagalbos suteikimo, FBN grąžino visą trumpalaikį finansavimą, kurį gavo iš Nyderlandų valstybės. Refinansavimui iš dalies panaudotos valstybės garantuotos obligacijų emisijos (100).

(229)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad Y1 priemonė yra valstybės pagalba, nes pagal ją suteikus FBN finansavimą, kurio bankas nebūtų gavęs rinkoje tuomet vyravusiomis rinkos aplinkybėmis, bankui buvo suteiktas pranašumas.

(230)

Kalbant apie Y2 priemonę – Fortis Bank SA/NV suteiktų ilgalaikių paskolų novaciją – Komisija laikosi nuomonės, kad šia priemone FBN buvo suteiktas atrankinis pranašumas. Iš Nyderlandų valstybės pateiktos informacijos matyti, kad Fortis Bank SA/NV turėjo teisę nedelsiant susigrąžinti fiksuotųjų palūkanų ilgalaikes paskolas (kurių nominalioji vertė sudarė 7,9 mlrd. EUR), nes pasikeitė nuosavybė FBN lygmeniu. Dėl Y2 priemonės FBN neteko ieškoti rinkoje naujo finansavimo toms ilgalaikėms paskoloms grąžinti. Jis galėjo ir toliau naudotis esamomis paskolomis, kurioms taikytos prieš krizę būtos palūkanų normos.

(231)

Sutikusi su novacija, Nyderlandų valstybė suteikė FBN ilgalaikių paskolų, kurioms taikytos prieš krizę būtos palūkanų normos. Rinkos ekonomikos investuotojas nebūtų suteikęs šių paskolų taikydamas prieš krizę būtas palūkanų normas – priešingai, jis būtų susiderėjęs dėl palūkanų normų, kurios geriau atitiktų tuomet vyravusias rinkos aplinkybes, ypač atsižvelgiant į tai, kad skolinama didelė suma.

(232)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad Y2 priemonė yra valstybės pagalba FBN, nes pagal ją FBN suteikus paskolą, kuriai buvo taikytos prieš krizę būtos normos, bankui buvo suteiktas atrankinis pranašumas. Nyderlandų valstybė nebandė grąžinamų paskolų palūkanų normų suderinti su po krizės buvusiomis palūkanų normomis, taigi nesielgė kaip rinkos ekonomikos investuotojas.

(233)

Komisija gavo pakankamai informacijos, kad galėtų padaryti išvadą, jog ABN AMRO N pagal Y1 ir Y2 priemones finansavimo negavo. Taigi ABN AMRO N pranašumo dėl tų priemonių neturėjo.

(234)

Taigi 2008 m. spalio 3 d. integruoti sandoriai neatitinka REIP ir pagal juos FBN įgyja atrankinį pranašumą. Tos priemonės suteikė FBN galimybę išlikti rinkoje ir tęsti savo veiklą išvengiant papildomo neigiamo savo patronuojančiosios bendrovės problemų poveikio. FBN taip pat gavo labai didelę finansavimo pagalbos sumą, kurios taip skubiai gauti rinkoje nebuvo įmanoma. Taigi Y1 ir Y2 priemonės yra valstybės pagalba, o X priemonė, kaip nustatyta 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo 32 konstatuojamojoje dalyje, pati savaime nėra valstybės pagalba FBN; ši priemonė yra platesnio masto sandorio – FBN atskyrimo nuo Fortis Bank SA/NV, kuris susijęs su valstybės pagalba FBN – dalis.

(235)

Nyderlandų valstybė per maždaug 18 mėnesių laikotarpį ėmėsi daugelio priemonių FBN ir ABN AMRO N naudai. Nyderlandų valstybė tvirtina, kad tikrinti, ar laikomasi REIP, reikėtų kiekvieną iš tų priemonių (ir ypač su susijungimu susijusias B4 ir B5 priemones) vertinant atskirai. Tačiau remdamasi priemonių chronologija (I), bendra priemonių paskirtimi (II) ir įmonių padėtimi įgyvendinant kiekvieną priemonę (III) Komisija daro išvadą, kad tos priemonės nėra pakankamai atskiros, kad jas pagal REIP reikėtų vertinti atskirai. Komisija mano, kad visos priemonės yra vieno ilgo restruktūrizavimo proceso dalis (101), (102).

(236)

Iš priemonių chronologijos (I), apibūdintos šio sprendimo 2.1 ir 2.4 skirsniuose, matyti, kad visos priemonės yra susijusios ir jų imtasi per trumpą laiko tarpą.

(237)

Be to, su susijungimu susijusios priemonės yra aiškiai susijusios su anksčiau įgyvendintomis intervencinėmis priemonėmis. 2008 m. lapkričio 21 d., t. y. praėjus kiek daugiau nei šešioms savaitėms nuo 2008 m. spalio 3 d. sanavimo intervencijos, Nyderlandų valstybė nusprendė sujungti FBN ir ABN AMRO N ir ji tai galėjo padaryti tik dėl to, kad ką tik išgelbėjo šias dvi įmones nuo bankroto. Kitaip tariant, esant priešingos padėties scenarijui, t. y. nesant 2008 m. spalio 3 d. intervencijos, įgyvendinti susijungimo nebūtų galima, nes šios dvi įmonės nebeegzistuotų arba jos tęstų veiklą tik gerokai mažesniu mastu, taigi sujungtasis ūkio subjektas būtų gerokai mažesnis ir mažiau patrauklus, ir Nyderlandų valstybė taip pat pripažįsta tai savo 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane (žr. 78 konstatuojamąją dalį).

(238)

Visomis priemonėmis siekta bendro tikslo (II) – visiškai atkurti FBN ir ABN AMRO N gyvybingumą. Vos įgyvendinus 2008 m. spalio 3 d. integruotus sandorius buvo aišku, kad Nyderlandų valstybė tik stabilizavo padėtį ir tebereikėjo spręsti svarbias veiklos problemas, visų pirma dėl kiekvieno ūkio subjekto atskyrimo nuo jo buvusios patronuojančiosios bendrovės.

(239)

Be to, susijungimo priemonė buvo reikalinga siekiant to bendro tikslo – visiškai atkurti gyvybingumą. Vertinant atskirai, FBN lėšų pozicija buvo prasta, nes bankas turėjo gana mažą mažmeninę bazę ir didele dalimi priklausė nuo didmeninio finansavimo (103). ABN AMRO N prarado daug gebėjimų plėtoti tam tikrus produktus ir didelę savo tarptautinio tinklo dalį. Abi įmonės susidūrė su veiklos problemomis, susijusiomis su, pvz., IT, mokesčių ir rizikos valdymu, taip pat buvo neaišku, ar pakankamas jų veiklos mastas visose jų veiklos srityse. Nyderlandų valstybė įvertino keletą alternatyvų ir skubiai nusprendė, kad geriausias būdas gyvybingumui visiškai atkurti yra susijungimas ir papildomas kapitalo didinimas. Pagal susijungimo scenarijų ABN AMRO N mažmeninės bankininkystės veikla, kurią plėtojant pritraukta daug indėlių, kompensuotų silpną FBN lėšų poziciją, o FBN galėtų užtikrinti didesnį ABN AMRO N dydį ir papildyti jį tarptautiniais skyriais. Be to, sujungtasis ūkio subjektas turėjo geresnių galimybių spręsti praktines problemas ir galėjo pasinaudoti papildoma masto ekonomija. Susijungimu išvengta būtinybės kiekvieną ūkio subjektą atkurti atskirai.

(240)

Dėl įmonių padėties įgyvendinant kiekvieną priemonę (III) Komisija pažymi, kad įmonių gyvybingumas buvo visiškai atkurtas tik įgyvendinus visas priemones. Tarpiniame etape, kaip antai, 2008 m. lapkričio 21 d., kai buvo priimtas sprendimas dėl susijungimo, jos nebuvo gyvybingos. Todėl Komisija pabrėžia, kad 2008 m. gruodžio mėn. pabaigoje, taigi po to, kai buvo priimtas sprendimas dėl susijungimo, FBN buvo kilęs pavojus nebeatitikti minimalių DNB kapitalo reikalavimų, nes bankui teko atlikti su ABN AMRO N susijusį nurašymą. ABN AMRO N tebebuvo įtrauktas į FBN apskaitą, bet jo vertinimas apskaitoje, atsižvelgiant į X priemonėje naudotą vertinimą, nebeatitiko tikrovės (104), taigi nurašymo nebuvo galima išvengti. Siekdama išspręsti FBN kapitalo problemą, Nyderlandų valstybė įsigijo ABN AMRO N iš FBN už 6,5 mlrd. EUR ir 2009 m. pabaigoje ėmėsi tolesnių kapitalo taisomųjų veiksmų, konvertavusi 2 lygio kapitalą į 1 lygio kapitalą (žr. šio sprendimo 121 konstatuojamąją dalį ir 52 išnašą). Nyderlandų valstybės pareiškimai, […] ir […] patvirtina, kad po 2008 m. spalio 3 d. integruotų sandorių FBN ir ABN AMRO N tebeturėjo svarbių su gyvybingumu susijusių problemų (105).

(241)

Komisija taip pat pažymi, kad Nyderlandų valstybė visavertį restruktūrizavimo planą pateikė tik priėmusi sprendimą dėl visų priemonių, o tai rodo, kad tik tada buvo visiškai atkurtas gyvybingumas. Vykstant procedūrai, Komisija kelis kartus prašė pateikti išsamų restruktūrizavimo planą (žr., pvz., 137 konstatuojamąją dalį), kuris būtinas siekiant įvertinti, ar įmonės, kuriai suteikta pagalba, gyvybingumas visiškai atkurtas.

(242)

2009 m. gruodžio 4 d. Nyderlandų valstybė pateikė 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planą, tačiau tame pirmajame plane tebetrūko svarbių restruktūrizavimo komunikate minimų elementų, kaip antai finansinių blogiausio atvejo scenarijaus prognozių. Reikalingi papildymai pateikti 2010 m. kovo 23 d. Nyderlandų valstybė atsakyme į ankstesnius Komisijos prašymus pateikti restruktūrizavimo planą pažymėjo, kad FBN ir ABN AMRO N susijungimas restruktūrizuojant tas įmones atliko lemiamą vaidmenį. Nyderlandų valstybės teigimu, ABN AMRO Group pereinamojo laikotarpio vadovybei reikėjo laiko planui parengti ir ji negalėjo susidaryti išsamaus būsimos grupės formos vaizdo prieš įgyvendinant susijungimą.

(243)

Z priemonė buvo reikalinga siekiant, kad FBN kapitalo santykiai nesumažėtų tiek, kad nebeatitiktų minimalių norminių kapitalo reikalavimų.

(244)

FBN kapitalo problemą lėmė didelis ABN AMRO N vertinimas jo apskaitoje. Iš […] išsamaus patikrinimo ataskaitoje pateiktų modelių matyti, kad ABN AMRO N buhalterinę vertę sumažinus iki 6,5 mlrd. EUR, FBN 1 lygio ir bendrojo kapitalo santykiai sumažėtų iki atitinkamai 3,8 ir 7,6 % (106). Kitaip tariant, buvo rizika, kad FBN nebeatitiks minimalių norminių santykių, pagal kuriuos minimalus bendrojo kapitalo santykis turi būti 8 % (ne daugiau kaip pusę turi sudaryti 2 lygio kapitalas). Pagal […] ataskaitą pardavus ABN AMRO N Nyderlandų valstybei už 6,5 mlrd. EUR, FBN 1 lygio ir bendrojo kapitalo santykiai padidėjo iki atitinkamai 7,8 ir 15,7 %, taigi FBN kapitalo problema buvo išspręsta ir įmonei buvo sudaryta galimybė išlikti rinkoje.

(245)

Pagal priemonę suteikus FBN kapitalo, kurio bankas nebūtų galėjęs rasti rinkose, bankui buvo suteiktas pranašumas. Įmonė taip pat negalėjo panaudoti viduje gauto pagrindinio pelno šiai problemai (iš dalies) išspręsti, iš dalies dėl 2008 m. patirtų 922 mln. EUR nuostolių, susijusių su Madoffo sukčiavimu. FBN grėsė rizika nebeatitikti minimalių kapitalo reikalavimų, taigi ši priemonė suteikė įmonei galimybę atitikti norminius reikalavimus ir tęsti veiklą.

(246)

Komisija priėjo išvadą, kad ABN AMRO N įsigijimas, kurį įvykdė Nyderlandų valstybė, dėl toliau išvardytų priežasčių nebuvo įgyvendintas rinkos sąlygomis.

(247)

Rinkos ekonomikos investuotojas (107), 2008 m. gruodžio mėn. domėjęsis galimybe įsigyti ABN AMRO N, būtų taikęs rinkos kainą, atsižvelgdamas į rinkos sąlygas tuo konkrečiu metu. […] ataskaitoje pažymima, kad Nyderlandų valstybė turėjo du vertinimus: ekonominiu ciklu pagrįstą [5 – 9] mlrd. EUR vertinimą, kurį atliekant remtasi prielaida, kad padėtis rinkose normalizuosis, ir dabartinėmis rinkos sąlygomis pagrįstą [4 – 6,5] mlrd. EUR vertinimą, kurį atliekant remtasi rinkos sąlygomis pirmosiomis 2008 m. spalio mėn. dienomis (108). Rinkos ekonomikos investuotojas kaip išeities tašką būtų naudojęs vertinimą dabartinėmis rinkos sąlygomis.

(248)

Dabartinėmis sąlygomis pagrįstą rinkos vertinimą bet kuriuo atveju reikėtų patikslinti, kad būtų atsižvelgta į rinkos sąlygų pablogėjimą nuo 2008 m. spalio 3 d. (t. y. […] vertinimo ataskaitos datos) ir faktinės datos, kai Nyderlandų valstybė priėmė sprendimą dėl ABN AMRO N įsigijimo. euro Stoxx 50 indeksas tuo laikotarpiu smuko 22,2 %, o euro Stoxx Banks indeksas – 45,3 %.

(249)

Su Nyderlandų valstybės argumentu, kad, atsižvelgiant į konservatyvų ABN AMRO N rizikos pobūdį (būtent jokio nelikvidžiojo turto, gera lėšų pozicija ir t. t.), vertinimo tikslinti nereikia, negalima sutikti. Rinkos nuosmukis buvo plačiai paplitęs, ypač bankų akcijų segmente, o tai rodo, kad šis reiškinys buvo ne tiek susijęs su akcijų rinkos ypatumais, kiek su pablogėjusiomis ekonomikos ir finansų rinkos sąlygomis ir susijusiu reikalaujamų rizikos priedų padidėjimu. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, norint nustatyti pagrįstą ABN AMRO N vertės įvertį 2008 m. gruodžio 14 d., 2008 m. spalio 3 d. dabartinėmis rinkos sąlygomis pagrįstas vertinimas turi būti patikslintas jį sumažinant. Taikant nustatytus euro Stoxx 50 ir euro Stoxx Banks indeksų nuosmukio procentinius dydžius (22,2 ir 45,3 %) 2008 m. gruodžio mėn. rinkos kainos intervalas būtų nuo [2,2 – 3,6] mlrd. iki [3,1 – 5,1] mlrd. EUR (būtent [4 – 6,5] mlrd. EUR sumažinus 22,2 ir 45,3 %) (109).

(250)

Komisija gali sutikti, kad, kaip tvirtina Nyderlandų institucijos, vertinimą reikėtų patikslinti atsižvelgiant į tai, kad Nyderlandų valstybė, įgyvendindama sandorį, neatsiskaitė grynaisiais pinigais. Įgyvendinusi Y2 priemonę Nyderlandų valstybė valdė FBN išleistus skolos vertybinius popierius ir už ABN AMRO N FBN sumokėjo atsisakydama reikalavimų pagal tų skolos vertybinių popierių dalį, kurios nominalioji vertė sudarė 6,5 mlrd. EUR. Kitų bankų išleistais skolos vertybiniais popieriais tuomet prekiauta su nuolaida nuo nominaliosios vertės, taigi Komisija gali sutikti, kad skolos priemonių, su kuriais susijusių reikalavimų buvo atsisakyta, vertė buvo mažesnė už nominaliąją. Remdamasi turima rinkos informacija, Komisija galėtų sutikti su [10 – 30] %, arba [0,65 – 1,95] mlrd. EUR, patikslinimu. Tai reikštų, kad faktinė sandorio kaina yra [4,55 – 5,85] mlrd. EUR (6,5 mlrd. EUR atėmus [0,65 – 1,95] mlrd. EUR), o ne 6,5 mlrd. EUR (110).

(251)

Tokiu atveju su Z priemone susijusi pagalbos suma atitiktų sumokėtos kainos ir ABN AMRO N rinkos vertės skirtumą. Ši suma tokiu atveju sudarytų nuo [0 – 2,75] mlrd. EUR ([4,55 – 5,85] mlrd. EUR atėmus [3,1 – 5,1] mlrd. EUR) iki [0,95 – 3,65] mlrd. EUR ([4,55 – 5,85] mlrd. EUR atėmus [2,2 – 3,6] mlrd. EUR).

(252)

Komisija nemato jokio pagrindo, kuriuo būtų galima pagrįsti Nyderlandų valstybės tvirtinimus, kad jos 6,5 mlrd. EUR vertinimas įtikinamai paremtas kitų konsorciumo narių pritarimu ir […] ataskaita. Permoka už ABN AMRO N neturėjo įtakos kitiems konsorciumo nariams, o tai reiškia, kad jų pritarimas pardavimui nereiškia, kad jie pritaria ir vertinimui. Taip pat nenurodoma, ar konsorciumo nariai patys atliko naują vertinimą. […] rašte Nyderlandų valstybės tvirtinimas taip pat nepatvirtinamas. […] paprasčiausiai patikrino metodiką ir procesą ir jo trumpos ataskaitos negalima laikyti patikimu vertinimu. […] ataskaita taip pat pagrįsta kaina, kurią 2008 m. spalio 3 d. Nyderlandų valstybė sumokėjo už FBN ir ABN AMRO N. Kaip išdėstyta pirmiau, 2008 m. spalio 3 d. sandoris nėra pagrįstas rinka. Sandoris, susijęs su pagalba, negali būti naudojamas rinkos kainai nustatyti.

(253)

Fortis SA/NV akcininkams pasamdytų ekspertų ataskaitoje taip pat nepatvirtinama hipotezė, kad Nyderlandų valstybė nepermokėjo. Ši ataskaita tėra antrinė vertinimų ir vertinimo metodų, kurie buvo naudoti procese, analizė ir tai nėra naujas vertinimas. Be to, šią ataskaitą reikėtų vertinti atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ji buvo parengta. Fortis SA/NV akcininkai nerimavo, kad už turtą, kurį įsigijo Nyderlandų valstybė, jiems buvo sumokėta pernelyg maža kaina, ir ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama tai pretenzijai, t. y. kad Nyderlandų valstybė sumokėjo pernelyg mažą kainą. Galiausiai taip pat reikėtų paminėti, kad dalyse, kuriomis remiasi Nyderlandų valstybė, apie ABN AMRO N atskirai nieko nesakoma, o tik minimas visas turto paketas, kurį įsigijo Nyderlandų valstybė.

(254)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad Z priemonė yra FBN skirta valstybės pagalbos priemonė, nes ją taikant FBN skiriamas kapitalas, suteikęs bankui galimybę išlikti rinkoje. Nustatyta pagalbos suma yra nuo [0 – 2,75] mlrd. iki [0,95 – 3,65] mlrd. EUR.

(255)

Komisija padarė išvadą, kad už ABN AMRO Z kapitalo trūkumo padengimą atsakinga Nyderlandų valstybė, o ne ABN AMRO N. KAS sąlygos Nyderlandų valstybei privalomos nuo 2008 m. spalio 3 d. Taigi ji buvo įpareigota ABN AMRO Holding atskyrimą įgyvendinti pagal KAS apibūdintas sąlygas. Finansų priežiūros institucija pradėti atskyrimo procesą leido tik išsprendus ABN AMRO Z kapitalo problemą, taigi Nyderlandų valstybė ir kiti konsorciumo nariai neturėjo kitos išeities, kaip tik padengti ABN AMRO Z kapitalo trūkumą.

(256)

ABN AMRO N paprasčiausiai veikė kaip schemos, pagal kurią ABN AMRO Z, kuris nevykdė jokios einamosios veiklos, siekta aprūpinti būtinu kapitalu, tarpininkas.

(257)

Komisija nerado įrodymų, kad ABN AMRO N būtų suteikta netiesioginė pagalba. Nyderlandų valstybės pateiktuose paaiškinimuose patvirtinama, kad visi reikšmingi finansiniai sandoriai tarp ABN AMRO Z ir ABN AMRO N buvo įgyvendinti rinkos sąlygomis arba prieš 2008 m. spalio 3 d. valstybės intervenciją.

(258)

Kaip minėta 110 konstatuojamojoje dalyje, atskyrus ABN AMRO II nuo ABN AMRO Bank, paramos kapitalui priemonė buvo taikoma toliau, kad būtų padengta 500 mln. EUR riziką ribojanti atsarga ir 1,2 mlrd. EUR integracijos sąnaudos, o grynieji pinigai iš konvertuojamų vertybinių popierių emisijos priemonių buvo skirti ABN AMRO Z. Taigi nuo ABN AMRO II atskyrimo nuo ABN AMRO Bank dienos (būtent 2010 m. vasario 6 d.) (iki paramos kapitalui priemonės galiojimo pabaigos 2010 m. spalio mėn.), paramos kapitalui priemonė prilygo valstybės pagalbai ABN AMRO II, o pajamų iš konvertuojamų vertybinių popierių emisijos 1,7 mlrd. EUR suma, kuri buvo pervesta ABN AMRO Z, tą pačią dieną liovėsi buvusi pagalba ABN AMRO N (ABN AMRO II). Taigi dėl tų pokyčių pagalbos dydis nepasikeitė – pasikeitė tik priemonės, kurioms ta pagalba buvo teikiama, ir jos trukmė. Dėl to formos pokyčio nekyla jokių klausimų, kuriuos reikėtų išnagrinėti likusioje šio sprendimo dalyje.

(259)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad A priemonė nėra valstybės pagalba. Pagal KAS sutartinė prievolė išspręsti ABN AMRO Z kapitalo trūkumo klausimus, kaip Fortis SA/NV teisių perėmėjai, teko Nyderlandų valstybei. Taigi šia priemone ABN AMRO N nesuteikiama jokio atrankinio pranašumo ir neatleidžiama nuo sąnaudų, kurių bankas paprastai patirtų.

(260)

Paramos kapitalui priemonės nepakako ABN AMRO Z kapitalo trūkumui padengti, taigi Nyderlandų valstybei teko skirti papildomą kapitalą panaudojant konvertuojamų vertybinių popierių emisiją. Išaiškinimas, pateiktas dėl A priemonės, taip pat taikomas ir B1 priemonei.

(261)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad B1 priemonė nesusijusi su valstybės pagalba, nes Nyderlandų valstybė ABN AMRO Z kapitalo trūkumą privalėjo finansuoti pagal KAS ir šia priemone ABN AMRO N nesuteikiama jokio atrankinio pranašumo.

(262)

Visa 1,08 mlrd. EUR suma (būtent B2 ir B3 priemonės kartu) apima bendras 480 mln. EUR atskyrimo sąnaudas, 90 mln. EUR sąnaudas, susijusias su pinigų rinkos skyriaus įkūrimu, ir 500 mln. EUR riziką ribojančią atsargą. Svarbu skirti 500 mln. EUR riziką ribojančią atsargą ir 580 mln. EUR vertės kitas atskyrimo sąnaudas.

(263)

Dėl kitų atskyrimo sąnaudų Komisija sutinka, kad pagal KAS Nyderlandų valstybė buvo įpareigota siekti suskaidyti ABN AMRO Holding į tris atskiras dalis pagal KAS pateiktas gaires. Kitaip tariant, atskyrimo sąnaudos yra Nyderlandų valstybės, kaip Fortis SA/NV teisių perėmėjos, KAS nustatytų sutartinių įsipareigojimų padarinys. Vertinant grynuoju pagrindu, ABN AMRO N kapitalo padėtis dėl tos priemonės nepagerės, nes Nyderlandų valstybė skiria kapitalą, kuris tučtuojau panaudojamas atskyrimo sąnaudoms.

(264)

Tačiau 500 mln. EUR riziką ribojančios atsargos atžvilgiu tie argumentai negalioja, nes valstybei nebuvo nenustatyta jokių sutartinių prievolių ją suteikti. Jeigu Nyderlandų valstybė nebūtų suteikusi tos pagalbos, ABN AMRO N finansinė padėtis būtų prastesnė ir ji būtų buvusi priversta, pavyzdžiui, sumažinti savo pagal riziką įvertintą kapitalą, kad išlaisvintų kapitalo. Kitaip tariant, riziką ribojanti atsarga yra atrankinis pranašumas, dėl kurio ABN AMRO N konkurencinė padėtis buvo geresnė, negu būtų buvusi tuo atveju, jeigu ši priemonė nebūtų įgyvendinta.

(265)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad bendros atskyrimo sąnaudos su valstybės pagalba nesusijusios, tačiau su ja susijusi 500 mln. EUR riziką ribojanti atsarga (būtent B3 priemonės dalis). Pagal ją ABN AMRO N suteikiama papildomo kapitalo ir tai reiškia atrankinį pranašumą.

(266)

Komisija pažymi, kad tuo metu, kai Nyderlandų valstybė įsigijo FBN ir ABN AMRO N, nebūta jokios sutartinės ar ekonominės prievolės tas įmones sujungti. ABN AMRO N turto valdymo padalinys iš tikrųjų buvo integruotas Fortis Bank SA/NV struktūroje, tačiau to padalinio veikla nėra būtinas bankų verslas, nes daugelis kitų bankų savo turto valdymo produktais apsirūpina iš specializuotų išorės teikėjų. Nyderlandų valstybė pati 2008 m. lapkričio 21 d. nusprendė sujungti ABN AMRO N ir FBN, nes ji teikė pirmenybę tai galimybei, o ne kitoms restruktūrizavimo alternatyvoms, kaip antai atskiroms dviejų bankų strategijoms, skubiam vienos ar abiejų šių įmonių pardavimui arba skubiam pagrindinių patronuojamųjų bendrovių pardavimui.

(267)

FBN ir ABN AMRO N negalėtų pačios padengti išankstinių su susijungimu susijusių integracijos sąnaudų. Komisija pažymi, kad Nyderlandų valstybė viešai gynė susijungimą, teigdama, kad „šie du bankai kartu yra stipresni negu pavieniui“ (111). Susijungimas iš tikrųjų turėtų suteikti didelių pranašumų, kurie pasireikštų sąveika (kuri, kaip apytikriai apskaičiuota, sudarytų 1,1 mlrd. EUR (nesumokėjus mokesčių) per metus) ir stipresne konkurencine padėtimi (pavyzdžiui, didesnės rinkos dalys, geresnė finansavimo bazė ir t. t.).

(268)

Kad pasinaudotų susijungimo privalumais, FBN ir ABN AMRO N turėjo patirti įvairių sąnaudų (būtent sąnaudų, susijusių su susijungimo taisomąja priemone, integracijos sąnaudų). Nyderlandų valstybė tas sąnaudas padengė pasinaudojusi kapitalo restruktūrizavimu (tuo metu, kai kapitalas tebebuvo tik sunkiai prieinamas), o visą naudą gavo FBN ir ABN AMRO N. Taigi tai suteikia FBN ir ABN AMRO N aiškų pranašumą.

(269)

Nyderlandų valstybės teigimu, susijungimo grynoji dabartinė vertė yra teigiama (112). Tačiau, kaip jau išsamiai išdėstyta 235 – 242 konstatuojamosiose dalyse, B4 ir B5 priemonės išplaukia iš kitų valstybės pagalbos priemonių ir jos yra didesnio masto restruktūrizavimo plano dalis, taigi REIP netaikomas.

(270)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad B4 ir B5 priemonės yra atitinkamai 300 mln. EUR ir 1,2 mlrd. EUR vertės valstybės pagalba. Pagal jas skiriant FBN ir ABN AMRO N kapitalo, įmonėms suteikiamas atrankinis pranašumas.

(271)

Pagal C priemonę FBN suteikiama kapitalo, kuris suteikė įmonei galimybę atitikti minimalius norminius finansų priežiūros institucijos reikalavimus. Jeigu Nyderlandų valstybė nebūtų konvertavusi savo 2 lygio kapitalo į 1 lygio kapitalą, FBN būtų turėjusi nutraukti savo veiklą arba būtų buvusi priversta ieškoti alternatyvių sprendimų, kaip antai sumažinti savo pagal riziką įvertintą kapitalą 1 lygio kapitalui išlaisvinti. Dėl šios priemonės FBN gavo daugiau kapitalo ir atsidūrė stipresnėje konkurencinėje padėtyje, nei būtų buvę tuo atveju, jeigu pagalba nebūtų suteikta.

(272)

Nyderlandų valstybė 2 lygio skolos priemones, kurių nominalioji vertė sudarė 1,35 mlrd. EUR, konvertavo į lygiavertės sumos 1 lygio kapitalą. Dėl to konvertavimo atsiranda tokie pat pinigų srautai, kaip ir scenarijuje, pagal kurį FBN valstybės valdomas 2 lygio priemones išpirko nominalo verte, o po to tokia pat suma buvo padidintas kapitalas. Pagal analogiją su 250 konstatuojamąja dalimi Komisija galėtų sutikti, kad skolos priemonių, su kuriomis susijusių reikalavimų Nyderlandų valstybė atsisakė, rinkos vertė buvo mažesnė už nominalą. Atsižvelgiant į panašių konkuruojančių bankų priemonių diskonto normas, [135 – 405] mln. EUR (arba [10 – 30] %) diskontas yra pagrįstas. Kitaip tariant, FBN, numanomai išpirkdama priemones nominalo verte, netiesiogiai permokėjo Nyderlandų valstybei [135 – 405] mln. EUR. Taigi pagalbos suma būtų [0,945 – 1,215] mlrd. EUR, o ne 1,35 mlrd. EUR.

(273)

Su Nyderlandų valstybės tvirtinimu, kad priemonė atitinka REIP, negalima sutikti. Ši priemonė išplaukia iš kitų priemonių, kurios susijusios su valstybės pagalba, kaip paaiškinta 235 – 242 konstatuojamosiose dalyse, taigi REIP netaikomas.

(274)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad C priemonė apima [0,945 – 1,215] mlrd. EUR valstybės pagalbą, nes pagal ją suteikus FBN papildomo kapitalo, bankas įgijo pranašumą.

(275)

Dėl mokėjimų kitiems konsorciumo nariams Komisija padarė išvadą, kad mokėjimai iš tikrųjų yra su KAS susijusių įsipareigojimų dalis. Konsorciumo nariai numatė, kad atskyrimo procese iškils tam tikrų nenumatytų klausimų, ir KAS apibūdintos procedūros, kurios turi būti naudojamos tiems klausimams išspęsti. Komisija nerado jokių įrodymų, kad Nyderlandų valstybei atlikus mokėjimus kitiems konsorciumo nariams ABN AMRO N būtų papildomai perduota grynojo turto ar būtų suteiktas koks nors kitas pranašumas.

(276)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad D priemonė nesusijusi su valstybės pagalba, nes ši priemonė buvo pagal KAS nustatyta valstybės, o ne ABN AMRO N, prievolė. Pagal priemonę ABN AMRO N nesuteikta jokio atrankinio pranašumo.

(277)

Komisija priėjo išvadą, kad kryžminiai įsipareigojimai didele dalimi susiję su konkrečiomis ABN AMRO N atskyrimo nuo jos patronuojančiosios bendrovės ABN AMRO Bank (dabar RBS NV) aplinkybėmis. Pagal Nyderlandų bendrovių teisę Deutsche Bank, kaip New HBU pirkėja, tebėra atsakinga už ABN AMRO Bank skolas, jei pastaroji įmonė neįvykdytų savo įsipareigojimų. Todėl Deutsche Bank nori kompensacijos už riziką, kurią ji prisiima ABN AMRO Bank atžvilgiu. Jeigu ABN AMRO N nebūtų atskirta nuo ABN AMRO Bank, tų kryžminių įsipareigojimų tarp New HBU ir ABN AMRO Bank nebūtų buvę. Taigi Nyderlandų valstybė suteikia garantiją kryžminiam įsipareigojimui, kuris egzistuoja išimtinai dėl ABN AMRO N atskyrimo. Nyderlandų valstybė nesuteikia garantijos kryžminiam įsipareigojimui tarp New HBU ir ABN AMRO N.

(278)

Taigi reikėtų daryti išvadą, kad galima sutikti su tuo, jog E priemonė nesusijusi su valstybės pagalba, nes ABN AMRO N atskyrimas nuo ABN AMRO Bank pagal KAS yra Nyderlandų valstybės prievolė.

(279)

ABN AMRO Group (arba FBN ir ABN AMRO N prieš susijungimą) gavo kapitalo restruktūrizavimo pagalbą, kuri sudaro nuo 4,2 mlrd. EUR iki 5,45 mlrd. EUR. Palyginti su ABN AMRO Group pagal riziką įvertintu turtu, ši suma sudaro 2,75 – 3,5 %.

(280)

Komisija pažymi, kad FBN taip pat gavo labai didelę likvidumo pagalbą – ir santykine, ir absoliučiąja išraiška.

5   lentelė

Valstybės pagalba. Kapitalo restruktūrizavimo pagalbos ir likvidumo pagalbos santrauka

(281)

Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktu Komisijai suteikiama teisė paskelbti pagalbą derančia su vidaus rinka, jeigu ji skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“. Nyderlandų ekonomikos atžvilgiu didelių sutrikimų rizika patvirtinta įvairiuose Komisijos suteiktuose priemonių, kurių Nyderlandų institucijos ėmėsi kovodamos su finansų krize, kaip antai garantijų schemos, patvirtinimuose.

(282)

Tačiau svarbu pabrėžti, jog Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas turėtų būti taikomas griežtai (116) ir ekonomikos sutrikimas, užuot buvęs vien regioninio masto, turėtų daryti poveikį visai valstybei narei. Komisija pažymi, kad ABN AMRO N ir FBN yra pirmaujantys Nyderlandų bankai, kurių filialų tinklas apima visą šalį ir kurie užima stipriausias pozicijas įvairiuose Nyderlandų mažmeninės ir MVĮ bankininkystės rinkų segmentuose. Atsižvelgiant į įvairius neaiškumus, susijusius su atsigavimu po pasaulio finansų ir ekonomikos krizės, nutrūkus tų bankų veiklai, Nyderlandų ekonomiką smarkiai sutriktų, todėl Nyderlandų Vyriausybės suteiktą valstybės pagalbą galima vertinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą.

(283)

Išsamesnę informaciją apie konkrečių priemonių derėjimą Komisija išdėstė Bankų komunikate, Kapitalo restruktūrizavimo komunikate ir Sumažėjusios vertės turto komunikate, o apie būtiną restruktūrizavimą – savo Restruktūrizavimo komunikate.

(284)

Atskiros priemonės turėtų būti vertinamos atsižvelgiant į atitinkamus Komisijos komunikatus. Paramos kapitalui priemonė su sumažėjusios vertės turtu nesusijusi ir de facto yra kapitalo restruktūrizavimo priemonės pakaitas. Tačiau bendrieji principai, kuriais paremtas Sumažėjusios vertės turto komunikatas, turėtų galioti ir paramos kapitalui priemonei, kad ji derėtų su vidaus rinka. Kad išsaugotų vienodas veiklos sąlygas, Komisija turėjo patikrinti, ar paramos kapitalui priemonė nebuvo panaudota siekiant su portfeliu susijusius numatomus nuostolius perkelti valstybei. A priemonėje taip pat turėtų būti numatytos pakankamos pasitraukimo paskatos ir, pablogėjus ekonominei padėčiai, ABN AMRO N vis vien turėtų prisiimti tam tikrus nuostolius pagal taikomą rizikos vertikalioje struktūroje dalį. Likvidumo priemonės (Y1 ir Y2 priemonės) turėtų būti vertinamos remiantis Bankų komunikatu, o kapitalo restruktūrizavimo priemonės (konkrečiau Z, B4 ir B5 priemonės, taip pat 500 mln. EUR riziką ribojanti atsarga, kuri buvo įtraukta į B3 ir C priemones) – remiantis Kapitalo restruktūrizavimo komunikatu.

(285)

Kad derėtų su Bankų komunikatu, Y1 ir Y2 priemonės turėtų būti itin tikslingos ir proporcingos ir turėtų būti skirtos netinkamiems konkurencijos iškraipymams vengti.

(286)

Komisija pakartoja 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo 51 konstatuojamojoje dalyje pateiktą išvadą, kad priemonė, kuria siekiama nutraukti visas FBN ir jo riboto likvidumo patronuojančiosios bendrovės Fortis SA/NV tarpusavio sąsajas, buvo būtina siekiant apsaugoti FBN nuo ypač didelių tuometinių jo patronuojančiosios bendrovės sunkumų. Taigi priemonės gali būti laikomos itin tikslingomis FBN sanavimui užtikrinti.

(287)

Y1 ir Y2 priemonės taip pat turėtų būti proporcingos ir jomis neturėtų būti be reikalo iškraipoma konkurencija. Todėl Komisija palankiai vertina Nyderlandų valstybės sukurtą kainodaros sistemą, kuria siekiama taikant garantijų schemą sukurti vienodas veiklos sąlygas (žr. 169 konstatuojamąją dalį). Kalbant apie garantijų schemas, Komisija nuolat prašė valstybių narių ilgesnės nei trijų mėnesių (ir ne ilgesnės nei dvylikos mėnesių) trukmės garantijoms taikyti bent 50 bazinių punktų priemoką. Komisija nustatė, kad Nyderlandų valstybė ilgesnės nei trijų mėnesių trukmės paskoloms EURIBOR + 50 bazinių punktų normų sistemingai netaikė. Todėl Komisija derančia su vidaus rinka gali pripažinti tik Y1 priemonę ir tik su sąlyga, kad būtų atliktas taisomasis 18,2 mln. EUR mokėjimas ir būtų užtikrinta, kad paskolos, kurių terminas ilgesnis nei trijų mėnesių, būtų iš tikrųjų atlygintos taikant EURIBOR + 50 bazinių punktų normas. Komisija teigiamai vertina tai, kad visos lėšos, suteiktos pagal likvidumo priemones, buvo grąžintos ir tų priemonių taikymas buvo užbaigtos 2009 m. birželio mėn.

(288)

Dėl Y2 priemonės Komisija pažymi, kad Nyderlandų valstybė paskolų palūkanų normos ir trukmės nepakeitė, todėl FBN gavo ganėtinai pigių paskolų, o tai galėtų iškreipti konkurenciją. Todėl Komisija šią priemonę derančia su Bankų komunikatu gali pripažinti tik tuo atveju, jeigu būtų tinkamai įgyvendintos visos toliau šiame sprendime nustatytos sąlygos ir konkrečiau priemonės, kuriomis siekiama apriboti konkurencijos iškraipymus.

(289)

Komisija padarė išvadą, kad atitinkamos priemonės buvo nustatytos siekiant patenkinti tikruosius poreikius ir jos atitinka būtinąjį minimumą, reikalingą atitinkamų įmonių gyvybingumui visiškai atkurti.

(290)

Dėl atlygio Komisija pažymėjo, kad valstybė jau valdė 100 % FBN akcinio kapitalo (ir netiesiogiai 100 % ABN AMRO N). Visos tos priemonės buvo būtinai reikalingos to akcijų paketo vertei išsaugoti.

(291)

ABN AMRO Group 2013 m. pasieks apytikriai […] % nuosavo kapitalo grąžą, o tai reiškia, kad valstybei įgyvendinus visas intervencines priemones, buvo sukurtas gyvybingas ir pelningas ūkio subjektas.

(292)

Pagal visus turimus vertinimus ABN AMRO Group vertė gerokai viršija Z, B3, B4, B5 ir C priemonėse numatytos pagalbos sumą (būtent nuo 4,2 mlrd. iki 5,45 mlrd. EUR). Taigi valstybė už ABN AMRO N ir FBN suteiktą pagalbą gaus tinkamą atlygį (117).

(293)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Z, B3, B4, B5 ir C priemonės derės su Kapitalo restruktūrizavimo komunikatu, jei toliau šiame sprendime nustatytos sąlygos bus tinkamai įgyvendintos.

(294)

Komisija pripažįsta, kad Nyderlandų valstybės nustatyta paramos kapitalui priemonė skiriasi nuo kitose bylose vertintų tradicinių sumažėjusios vertės turto priemonių. Kitomis sumažėjusios vertės turto priemonėmis siekta išvaduoti bankus nuo sumažėjusios vertės turto, o portfelis, saugomas paramos kapitalui priemone, yra tradicinis Nyderlandų hipotekos portfelis ir nei ABN AMRO N, nei išorės ekspertai nemanė, kad jo rezultatai gerokai pablogės.

(295)

Komisija pažymi, kad tradicinis kapitalo restruktūrizavimas ABN AMRO N lygmeniu Nyderlandų valstybei nebuvo tinkamas, nes atitinkamu momentu tai nebuvo atskiras juridinis asmuo ir Nyderlandų valstybė nebūtų turėjusi galimybės izoliuoti savo kapitalo įnašo, o tai galėtų turėti neigiamų pasekmių, ypač sunkumų scenarijų atvejais. Be to, atsižvelgiant į sandorio dydį ir sudėtingus klausimus, susijusius su ABN AMRO Bank NV, ABN AMRO N ir ABN AMRO Z patronuojančiosios bendrovės, atskyrimu, nustatyti privačios paramos kapitalui priemonių nebuvo įmanoma.

(296)

Atsižvelgdama į tas konkrečias aplinkybes, Komisija gali sutikti, kad paramos kapitalui priemonė yra tradicinio kapitalo didinimo alternatyva, o ne apsauga nuo nelikvidžiojo turto, taigi tai būtina ir tinkamai nukreipta priemonė konkrečiai ABN AMRO Z kapitalo problemai išspręsti.

(297)

Neatsižvelgiant į tai, kad ši priemonė daugiausia yra pakaitinė kapitalo restruktūrizavimo priemonė, ji turėtų derėti su kitomis paramos kapitalui schemomis, taip apsaugant vidaus rinką, kaip paaiškinta 284 konstatuojamojoje dalyje.

(298)

Komisija padarė išvadą, kad Nyderlandų valstybė pateikė pakankamai įrodymų ir parodė, kad vertinimas buvo atliktas remiantis tuo, kad numatomus nuostolius prisiims ABN AMRO N ar jos teisių perėmėjas. Iš rinkos duomenų (visų pirma reitingų ataskaitų), istorinių duomenų ir naujausių įrodymų iš ABN AMRO N veiklos matyti, kad 20 bazinių punktų metinio pirmojo nuostolio segmento turėtų pakakti numatomiems nuostoliams padengti.

(299)

Atlygis, kurį moka ABN AMRO N, nėra mažesnis, nei reikalaujama Sumažėjusios vertės turto komunikate ir Kapitalo restruktūrizavimo komunikate. Iš nustatyto atlygio matyti, kad ABN AMRO N mokės 10 % normą, taikomą kapitalui, kuris išlaisvinamas įgyvendinus sandorį ir sumažėjus pagal riziką įvertintam turtui. Ši norma yra tinkama, atsižvelgiant į mažiausias normas, nustatytas Kapitalo restruktūrizavimo komunikato 27 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad atlygis yra gana didelis, galima laikyti, kad 5 % rizikos vertikalioje struktūroje dalis ir lėšų susigrąžinimo mechanizmai atitinka Sumažėjusios vertės turto komunikato 24 dalį ir 15 išnašą.

(300)

A priemonėje taip pat numatyta pakankamai pasitraukimo paskatų. Iš pasirinkimo pirkti sandorių, apibūdintų 107 konstatuojamojoje dalyje, matyti, kad ABN AMRO N (arba dabar ABN AMRO Group) gali lengvai nutraukti priemonės taikymą. Be to, dėl taikomos kainodaros priemonė laikui bėgant tampa brangesnė. Iš sutartinių sąlygų matyti, kad kainodara nebus tikslinama ABN AMRO Group pradėjus skaičiuoti savo kapitalo poreikį pagal sistemą „Bazelis II“. Dėl to priemonės paramos kapitalui poveikis sumažės, o garantijos mokestis – ne. Be to, pirmojo nuostolio segmentas apskaičiuojamas kaip pradinės portfelio vertės procentinė dalis, taigi pirmojo nuostolio segmentas, apskaičiuotas kaip likutinio portfelio procentinė dalis (būtent pradinio portfelio, apskaičiuoto atsižvelgiant į, be kita ko, grąžinimus), laikui bėgant laipsniškai didės.

(301)

Atsižvelgdama į paramos kapitalui priemonės charakteristikas ir į 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planą bei atnaujintą 2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo planą, kaip apibūdinta šio sprendimo 2.3 skirsnyje, Komisija mano, kad A priemonė dera su bendraisiais sumažėjusios vertės turto priemonės principais ir su vidaus rinkos principais, paaiškintais 284 konstatuojamojoje dalyje.

(302)

Tai, kad ABN AMRO Group, siekdama pirma laiko nutraukti paramos kapitalui priemonės taikymą, pasirinkimo pirkti sandoriu pasinaudojo netrukus po to, kai įgyvendino sistemos „Bazelis II“ reikalavimus, ex post patvirtina 294 – 301 konstatuojamosiose dalyse atliktą analizę.

(303)

Atsižvelgdama į ankstesnėse dalyse apibūdintos pagalbos sumą ir mastą ir visų pirma į tai, kad kapitalo restruktūrizavimo pagalba viršija 2 % pagal riziką įvertinto turto, Komisija mano, kad būtinas išsamus restruktūrizavimas, kaip apibūdinta Restruktūrizavimo komunikato 4 dalyje.

(304)

Restruktūrizavimo plane turėtų būti parodyta, kad banko strategija pagrįsta darniu požiūriu, ir įrodyta, kad bankas atkūrė ilgalaikį gyvybingumą nesikliaudamas valstybės parama.

(305)

Kaip jau nuspręsta 2010 m. vasario 5 d. sprendime, FBN ir ABN AMRO N verslo modeliuose nebuvo kliautasi pernelyg didelės rizikos prisiėmimu ir netvaria skolinimo praktika. Tačiau du ūkio subjektai dėl atskyrimo nuo savo atitinkamų patronuojančiųjų grupių tam tikrose pagrindinėse srityse liko pažeidžiami ir toms sritims nepritaikyti. Suskaidžius patronuojančiąją bendrovę, ABN AMRO N prieiga prie didesnių bendrovių suprastėjo, įmonė nebeturėjo tarptautinio tinklo ir stokojo tam tikrų produktų ir IT pajėgumų. FBN dėl atskyrimo nuo savo patronuojančiosios bendrovės taip pat gerokai nukentėjo ir jo finansavimas labai priklausė nuo didmeninių rinkų. Iš ABN AMRO Group 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plano (ir iš atnaujinto 2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo plano) matyti, kad dėl ABN AMRO N ir FBN integracijos kiekvieno iš atskirų ūkio subjektų trūkumai gerokai sumažėja. FBN ir ABN AMRO N sujungimas padėjo išsklaidyti kai kuriuos iš tų rūpesčių. ABN AMRO N turi didelę mažmeninės ir privačios bankininkystės bazę, kurioje sukaupta daug indėlių ir dėl kurios integruotos grupės finansavimo galimybės pagerėjo, FBN išsprendė dalį ABN AMRO N problemų, susijusių su tarptautiniu tinklu, ir dvi grupės kartu galėjo geriau spręsti, pavyzdžiui, su IT susijusias problemas (būtent joms nereikėjo atskirai atkurti IT platformą ir kitų pagalbinių priemonių).

(306)

Iš finansinių prognozių matyti, kad restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje sujungtasis ūkio subjektas turėtų gebėti dengti savo sąnaudas ir užtikrinti tinkamą nuosavo kapitalo grąžą, kuri sudarytų apytikriai […] %. NET ir nepalankiausių sąlygų scenarijaus atveju įmonė ir toliau dirbs pelningai, o jos kapitalo pakankamumo rodikliai tebeviršys minimalias normines ribas. Taigi įmonės kapitalo rezervas atrodo pakankami didelis – valstybei pakartotinai įgyvendinus intervencines priemones – kad būsimą nepalankų poveikį būtų galima atlaikyti vėl nesikreipiant į valstybę.

(307)

Kaip matyti iš 2008 m. antrojo pusmečio ir 2009 m. pirmojo pusmečio rodiklių, siekiant sukurti visiškai gyvybingą įmonę, lemiamai svarbu užtikrinti pakankamai dideles grynąsias palūkanų pajamas. Todėl 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planas ir atnaujintas 2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo planas derančiais su Restruktūrizavimo komunikato gyvybingumo reikalavimais gali būti pripažinti tik su sąlyga, kad ABN AMRO Group sieks užtikrinti atnaujintas grynąsias palūkanų pajamas, nustatytas 2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo plane. ABN AMRO Group turėtų reguliariai – bent kartą į ketvirtį – pranešti Komisijai apie padarytą pažangą. Jeigu ABN AMRO Group pastebėtų nukrypimus nuo tų prognozių, ji turėtų nedelsdama imtis taisomųjų veiksmų.

(308)

Restruktūrizavimo plane turėtų būti pateiktos prognozės, kurios turėtų būti reikiamai išskaidytos, ir restruktūrizuojant taip pat reikia atsisakyti tokių rūšių veiklos, kuri vidutiniu laikotarpiu tebebūtų struktūriškai nuostolinga (118). 2010 m. vasario 5 d. sprendimo 120 konstatuojamojoje dalyje Komisija suabejojo, ar Prime Fund Solutions padalinio, kuris 2008 m. pranešė apie didelius su Madoffo sukčiavimu susijusius nuostolius, gyvybingumo klausimai buvo tinkamai sprendžiami. Pardavus PFS Credit Suisse (taip pat žr. 74 konstatuojamąją dalį), tas klausimas buvo išspręstas. Iš išsamių prognozių padalinių lygmeniu matyti, kad visų padalinių indėlis į rezultatus yra teigiamas ir baziniu atveju, ir nepalankiausių sąlygų atveju. Todėl Komisija gali daryti išvadą, kad nė vienas kitas padalinys neturi struktūrinių pelningumo problemų ir, atsižvelgiant į tą išvadą, nebereikia parduoti jokių padalinių įmonės gyvybingumui pagerinti.

(309)

Restruktūrizavimo plane turėtų būti aiškiai parodyta, kad pagalba tebebuvo apribota iki mažiausios būtinos sumos. Su restruktūrizavimu susijusias išlaidas turėtų prisiimti ne tik valstybė, bet ir – kuo didesniu mastu – tie, kas investavo į banką. Kitaip tariant, bankas ir jo kapitalo savininkai turėtų kiek galėdami prisidėti prie restruktūrizavimo savo lėšomis. Restruktūrizavimo pagalba turėtų būti ribojama išlaidų, reikalingų gyvybingumui atkurti, padengimu. Atitinkamai įmonei neturėtų būti suteiktos viešosios lėšos, kurios galėtų būti panaudotos su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai rinką iškreipiančiai veiklai, kaip antai įsigijimams, finansuoti (119).

(310)

Restruktūrizavimo komunikate primenama, kad būtina uždrausti įsigyti, kad pagalba tebebūtų ribojama mažiausia būtina suma. Restruktūrizavimo komunikato 23 dalyje aiškiai nurodoma, kad „įmonei neturėtų būti suteiktos viešosios lėšos, kurios galėtų būti panaudotos su restruktūrizavimo procesu nesusijusiai rinką iškreipiančiai veiklai finansuoti. Pavyzdžiui, valstybės pagalba negali būti finansuojamas akcijų kitose įmonėse įsigijimas arba naujos investicijos, išskyrus atvejus, kai tai būtina įmonės gyvybingumui atkurti“.

(311)

Restruktūrizavimo komunikate draudimas įsigyti taip pat siejamas su konkurencijos iškraipymais. Komunikato 39 ir 40 dalyse aiškinama, kad „valstybės pagalba neturi būti naudojama pakenkti tokios valstybės paramos negaunantiems konkurentams“ ir kad „bankai neturėtų naudoti valstybės pagalbos konkuruojančioms įmonėms įsigyti. Ši sąlyga turėtų būti taikoma ne trumpiau kaip trejus metus ir gali būti taikoma iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, priklausomai nuo pagalbos apimties, dydžio ir trukmės“.

(312)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 40 dalį pagalba gali būti pripažinta derančia tik su sąlyga, kad ABN AMRO Group griežtai taikys draudimą įsigyti (120) trejus metus nuo šio sprendimo dienos. Draudimo įsigyti terminas turėtų būti pratęstas, jeigu po trejų metų Nyderlandų valstybė ir toliau valdytų daugiau kaip 50 % ABN AMRO Group. Tačiau draudimas įsigyti neturėtų galioti ilgiau kaip penkerius metus. Nors dalis pagalbos jau buvo grąžinta, pagal tam tikras priemones (visų pirma Z ir C priemones) suteiktos pagalbos dėl formos, kuria ta pagalba buvo suteikta (t. y. nemišrios skolos priemonės forma), bankas grąžinti negali. Rodiklis, pagal kurį turi būti apskaičiuojama, kada baigiasi dėl pagalbos atsirandančio pranašumo galiojimas, yra diena, nuo kurios bankas nebepriklausys valstybės nuosavybei.

(313)

Komisija pažymi, kad jau 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane (jis 2010 m. kovo 23 d. papildytas finansinėmis blogiausio atvejo prognozėmis) buvo nurodyta, kad ABN AMRO Group tapo gyvybinga įmone, kuri esant prastesnėms ekonominėms sąlygoms turėtų užtikrinti neblogą nuosavo kapitalo grąžą ir, kaip tikimasi, net ir gauti neblogą pelną. Ši analizė patvirtinta ir atnaujintame 2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo plane. Tas gyvybingumo atkūrimas nuo įsigijimų nepriklauso. Taigi draudimas įsigyti gyvybingumo atkūrimui neprieštarauja.

(314)

Komisija mano, kad pagal Restruktūrizavimo komunikato 26 dalį atkarpų už mišrias priemones mokėjimo draudimas ir su mišriomis priemonėmis susijusių pasirinkimo pirkti sandorių draudimas yra neišvengiami (121). Restruktūrizavimo aplinkybėmis priemonės, dėl kurių sumažėja bendra nuosavų lėšų suma, nedera su pasidalijimo našta tikslu ir būtino minimumo reikalavimu.

(315)

Kaip konstatuota Restruktūrizavimo komunikato 26 dalyje, „bankai neturėtų naudoti valstybės pagalbos nuosavoms lėšoms (nuosavam kapitalui ir subordinuotajai skolai) atlyginti, kai ši veikla neduoda pakankamo pelno“. Remdamasi išsamiu ABN AMRO Group 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plano (ir atnaujinto 2010 m. lapkričio mėn. restruktūrizavimo plano) įvertinimu Komisija gali daryti išvadą, kad po maždaug dvejų metų ABN AMRO Group turėtų atkurti savo gyvybingumą, kaip rodo priimtina apytikriai […] % nuosavo kapitalo grąža atitinkamai 2012 ir 2013 m. Tokiomis aplinkybėmis dvejų metų trukmės atkarpų už mišrias priemones mokėjimo ir su mišriomis priemonėmis susijusių pasirinkimo pirkti sandorių draudimas (122), atrodo, užtikrina tinkamą naštos pasidalijimą įmonės kapitalo savininkų atžvilgiu (123). Taigi pagalba gali būti pripažinta derančia tik jei bus taikomas dvejų metų trukmės atkarpų už mišrias priemones mokėjimo ir su mišriomis priemonėmis susijusių pasirinkimo pirkti sandorių draudimas, kaip išsamiai apibūdinta sprendimo rezoliucinės dalies 8 straipsnyje. Tas atkarpų už mišrias priemones mokėjimo ir su mišriomis priemonėmis susijusių pasirinkimo pirkti sandorių draudimas taip pat turėtų būti taikomas FBNH privilegijuotųjų akcijų turėtojams, kad būtų išsklaidytos abejonės, kurias Komisija išreiškė 2010 m. vasario 5 d. sprendimo 130 konstatuojamojoje dalyje.

(316)

Kitais atvejais pasidalijimo našta priemonių taip pat reikia siekiant užtikrinti, kad sanuoti bankai prisiimtų reikiamą atsakomybę už savo elgesio praeityje pasekmes ir būtų sukurtos tinkamos paskatos jų ir kitų elgsenai ateityje. Tas veiksnys šiuo atveju mažiau svarbus, nes įmonės problemos didele dalimi buvo susijusios su buvusia patronuojančiąja įmone Fortis SA/NV (žr. 6.3.3 skirsnį „Konkurencijos iškraipymą ribojančios priemonės“). Taigi pasidalijimo našta atžvilgiu taip pat gali būti pritarta, kad, be PFS ir Intertrust, kuriems kartu teko […] % visų veiklos pajamų ir […] % pagal riziką įvertinto turto, perleidimo, nebūtų imtasi jokio didesnio masto turto pardavimo.

(317)

Kalbant apie priemones, reikalingas konkurencijos iškraipymui apriboti, šiai bylai būdingos tam tikros netipiškos ypatybės.

(318)

Restruktūrizavimo komunikato 28 dalyje nustatyta konkurencijos iškraipymo, kuris gali pasireikšti, kai valstybės pagalba teikiama siekiant padėti išlaikyti finansinį stabilumą sisteminės krizės metu, rūšis: „Kai bankai konkuruoja remdamiesi savo produktų ir paslaugų pranašumais, bankai, kurie sukaupia pernelyg didelę riziką ir (arba) kliaujasi netvariais verslo modeliais, galiausiai praras rinkos dalį ir galbūt paliks rinką, o efektyviau veikiantys konkurentai plėsis arba pradės veiklą atitinkamose rinkose. Valstybės pagalba dirbtinai remiama pagalbos gavėjų įtaka rinkoje ir prailginami praeityje buvę konkurencijos iškraipymai, kuriuos sukėlė prisiimta pernelyg didelė rizika ir netvarūs verslo modeliai. Taip gali būti padaryta moralinė žala pagalbos gavėjams, sumažinant pagalbos negaunančių subjektų paskatas konkuruoti, investuoti ir kurti naujoves“.

(319)

Kaip paaiškinta 2008 m. gruodžio 3 d. sprendime, Fortis SA/NV ir Fortis Bank SA/NV sunkumus lėmė per didelė prisiimta rizika: i) Fortis Bank SA/NV investavo didelę pinigų sumą į struktūrizuotus kredito produktus ir ii) Fortis SA/NV nusprendė įsigyti ABN AMRO N už labai didelę kainą. Prieš leisdama suteikti tokiems bankams pagalbą, Komisija reikalauja, kad pagalbos gavėjo užimama rinkos dalis būtų gerokai sumažinta. Todėl Komisija pažymi, kad Fortis SA/NV buvo padalyta į keturias dalis: Belgijos ir tarptautinio draudimo turtas tebėra Fortis SA/NV, kurios akcijos įtrauktos į vertybinių popierių biržos sąrašus (kuri žlugus Fortis SA/NV buvo pervadinta į Ageas), dalis, Fortis Bank SA/NV ir BGL įsigijo BNP Paribas, Nyderlandų valstybė įsigijo FBN (įskaitant ABN AMRO N) ir Nyderlandų valstybė taip pat įsigijo Nyderlandų draudimo veiklą (124). Kitaip tariant, Fortis SA/NV buvo suskaidyta į mažesnius ūkio subjektus, o Fortis Bank SA/NV buvo padalyta į dvi dalis (125).

(320)

Komisija pastebi, kad šiame sprendime vertinamoms FBN ir ABN AMRO N skirtoms priemonėms būdingos konkrečios ypatybės, kurios skiriasi nuo kitų restruktūrizavimo bylų, kurias jai teko nagrinėti dabartinės krizės laikotarpiu, įskaitant Fortis Bank SA/NV ir Fortis SA/NV bylas. Šiuo atveju priežastis, dėl kurios FBN ir ABN AMRO N reikia valstybės pagalbos, nėra visų pirma susijusi su tuo, kad įmonės priėmė klaidingus valdymo sprendimus. Valstybės pagalbos poreikis nėra susijęs, pavyzdžiui, su pernelyg didele susikaupusia rizika, susijusia su jų investicijomis ar jų skolinimo politika, ar su tuo, kad įmonės taikė netvarią kainodaros politiką. Lygiai taip pat Fortis SA/NV ir Fortis Bank SA/NV sunkumų nekilo dėl rizikingos skolinimo ar kainodaros politikos mažmeninės bankininkystės, privačios bankininkystės ar komercinės bankininkystės veikloje, kuri, priešingai, buvo pelninga. Todėl Komisija mano, kad pagalba FBN ir ABN AMRO N konkurenciją iškreipia gerokai mažiau negu patvirtinta pagalba finansų įstaigoms, kurios sukaupė pernelyg didelę riziką. Todėl Komisija mano, kad papildomo turto parduoti nebūtina.

(321)

Tačiau turėtų būti užtikrinta, kad FBN ir ABN AMRO N nenaudotų valstybės pagalbos augimui konkurentų sąskaita, pvz., įgyvendinant netvarią kainodaros politiką ar įsigyjant kitas finansų įstaigas. Jei taip nutiktų, šia pagalba būtų „sumažintos pagalbos negaunančių subjektų paskatos konkuruoti, investuoti ir kurti naujoves“ ir galėtų būti pakenkta „paskatoms vykdyti tarpvalstybinę veiklą“, nes būtų trukdoma patekti į Nyderlandų rinką.

(322)

Taigi valstybės pagalba derančia gali būti pripažinta tik tuo atveju, jeigu nustatytos pakankamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad valstybės pagalba nebūtų naudojama pakenkti konkurentams, kurių dalis panašios valstybės paramos negavo. Bankams, kurie gavo valstybės paramą, ir tiems, kurie jos negavo, turėtų būti ir toliau užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Taip pat turėtų būti vengiama padėties, kai valstybės pagalba būtų sumažinamos pagalbos negaunančių subjektų paskatos konkuruoti, investuoti ir kurti naujoves ir būtų sukuriamos patekimo į rinką kliūtys, kurios galėtų pakenkti tarpvalstybinei veiklai.

(323)

Restruktūrizavimo komunikate nustatyta, kad tokių apribojimų pobūdis ir pavidalas priklausys nuo pagalbos sumos, sąlygų ir aplinkybių, kuriomis ji buvo suteikta, taip pat nuo rinkos ar rinkų, kurioje (-se) pagalbą gaunantis bankas veiks, ypatybių. Pagalbos suma apibūdinta 6.1.3 skirsnyje „Pagalbos kiekybinis įvertinimas“. Konkrečios sąlygos ir aplinkybės, kuriomis ji buvo suteikta, aptartos šio skirsnio pradžioje. Kaip minėta Restruktūrizavimo komunikato 32 dalyje, taip pat svarbus banko dydis ir jo santykinė svarba jo rinkoje arba rinkose. Jeigu restruktūrizuoto banko likusi įtaka rinkai nedidelė, papildomų priemonių poreikis sumažėja. Taigi pagalbai pripažinti derančia reikalingos sąlygos daugiausia susijusios su mažmenine ir privačia bankininkyste, nes įmonė, pardavusi New HBU, jau gerokai sumažino komercinės bankininkystės rinkoje užimamą dalį.

(324)

Pagalba gali būti pripažinta derančia su Restruktūrizavimo komunikatu, jeigu ABN AMRO Group įgyvendins 325 – 329 dalyse apibūdintas priemones.

(325)

Mažmeninės ir privačios bankininkystės srityje pagalba gali būti pripažinta derančia, jeigu ABN AMRO Group nebus standartizuotų taupymo ir hipotekos produktų kainų rinkos lydere. Pagal Restruktūrizavimo komunikato 44 dalį ABN AMRO Group neturėtų siūlyti kainų sąlygų, kurių negali pasiūlyti pagalbos negaunantys konkurentai.

(326)

Segmentuose, kuriuose daug nestandartizuotų produktų, kaip antai Nyderlandų privačios bankininkystės srityje (dėl kurios pateiktas konkretus skundas), draudimas siūlyti mažiausias kainas gali būti mažiau veiksmingas, todėl tam, kad pagalba būtų pripažinta derančia, pagal Restruktūrizavimo komunikato 44 dalį reikalinga papildoma sąlyga. ABN AMRO Group turi siekti gauti 2010 m. lapkričio 8 d. Komisijai nurodytas grynąsias pajamas iš palūkanų. Todėl vos pastebėjusi, kad prognozės neįgyvendinamos, ypač kai tai lemia nedidelė palūkanų marža, ABN AMRO Group turėtų imtis tinkamų veiksmų.

(327)

Įgyvendinti draudimą siūlyti mažiausias kainas privačios bankininkystės srityje ir jį stebėti yra sudėtinga, todėl siekiant užtikrinti veiksmingą konkurenciją būtina įgyvendinti kitas tinkamas priemones, kaip antai patekimą į rinką skatinančias priemones, kaip apibūdinta Restruktūrizavimo komunikato 44 dalyje. Todėl, kad pagalba būtų pripažinta derančia, būtina sąlyga, kad ABN AMRO Group įgyvendintų priemonę, kuria būtų palengvintas perėjimas. Konkrečiai ABN AMRO Group turėtų padengti savo administracines, perdavimo ir sandorių sąnaudas, kurios susijusios su Private Banking NL klientais ir kurias tiesiogiai lėmė privačios bankininkystės santykių nutraukimas ir portfelių perdavimas (126). Ta priemonė turėtų būti taikoma du mėnesius iš eilės, pradedant kuo greičiau ir vėliausiai per metus nuo šio sprendimo dienos. Vos prasidėjus tam dviejų mėnesių laikotarpiui, bankas nedviprasmiškai informuos visus savo privačios bankininkystės klientus apie jiems siūlomą galimybę. ABN AMRO Group taip pat turėtų pateikti Komisijai įrodymus, kad klientų perdavimas įgyvendinamas laikantis įprastos tvarkos ir klientų perdavimo procesas nevilkintas.

(328)

Jeigu priemonės, kuriomis ribojamas netinkamas konkurencijos iškraipymas, ir konkrečiau konkrečios priemonės mažmeninės ir privačios bankininkystės srityje bus tinkamai įgyvendintos, jas taikant taip pat bus tinkamai išspręsti skundo pateikėjo iškelti klausimai. Tirdama tuos klausimus, Komisija nustatė, kad ABN AMRO kai kuriems produktams laikinai taikė kainas, dėl kurių patyrė nuostolių, bet tokia kainodaros politika buvo taikyta esant ribotam likvidumui, kai dėl santaupų agresyviai konkuravo visi bankai, be to, įtakos turėjo ir konkrečios MoneYou (dėl kurios įkūrimo buvo apsispręsta prieš Fortis SA/NV žlugimą) veiklos pradžios aplinkybės.

(329)

Restruktūrizavimo komunikato 44 dalyje taip pat minima, kad bankai, vykdydami savo finansinių pasiūlymų rinkodarą, neturėtų pasitelkti valstybės paramos kaip konkurencinio pranašumo. Taigi pagalba gali būti pripažinta derančia su sąlyga, kad ABN AMRO Group trejus metus nenaudotų valstybės pagalbos savo rinkodaros kampanijose ir pranešimuose investuotojams. Tų apribojimų galiojimas turėtų būti pratęstas iki penkerių metų, tol, kol Nyderlandų valstybė valdys mažiausiai 50 % ABN AMRO Group akcijų.

(330)

Netinkamo konkurencijos iškraipymo atžvilgiu Komisija PFS ir Intertrust pardavimą vertina palankiai. Pardavus PFS, sumažėja įmonės patrauklumas instituciniams klientams, o Intertrust, be kita ko, teikė paslaugas, kurios galėtų sustiprinti privačios bankininkystės bazę. Todėl ją pardavus konkurentams gali būti lengviau sustiprinti savo konkurencinę poziciją ABN AMRO Mees Pierson atžvilgiu. Komisija taip pat mano, kad tai, jog dalis pagalbos grąžinta, lėmė ne tokį didelį konkurencijos iškraipymą. Komisija taip pat palankiai vertina dividendų politiką, apibūdintą 75 konstatuojamojoje dalyje.

(331)

Taigi, jeigu visos 6.2 ir 6.3 skirsniuose apibūdintos sąlygos yra tinkamai įgyvendintos, 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane (jis atnaujintas 2010 m. lapkričio mėn.) pateikiama pakankamai įrodymų, kad ilgalaikis ABN AMRO Group gyvybingumas atkurtas. 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo plane (jis atnaujintas 2010 m. lapkričio mėn.) numatomas pakankamas pasidalijimas našta ir pateikiamos tinkamos priemonės netinkamam konkurencijos iškraipymui mažinti. Todėl Komisija gali sąlyginai pripažinti, kad 2009 m. gruodžio mėn. restruktūrizavimo planas, atnaujintas 2010 m. lapkričio mėn., atitinka Restruktūrizavimo komunikatą.