13.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/16

TARYBOS SPRENDIMAS 2011/411/BUSP

2011 m. liepos 12 d.

kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai, ir kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 ir 45 straipsnius,

kadangi:

(1)

Europos gynybos agentūra (toliau – Agentūra) buvo įsteigta Tarybos bendraisiais veiksmais 2004/551/BUSP (1) (toliau – Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP) siekiant remti Tarybos ir valstybių narių pastangas pagerinti Sąjungos gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir stiprinti Europos saugumo ir gynybos politiką;

(2)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje Europos saugumo strategijoje Gynybos agentūros įsteigimas laikomas svarbiu veiksniu plėtojant lankstesnius ir veiksmingesnius Europos karinius išteklius;

(3)

2008 m. gruodžio 11 d. Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje pritariama Agentūros vadovaujamam vaidmeniui plėtojant pagrindinius bendrai saugumo ir gynybos politikai (BSGP) skirtus gynybos pajėgumus;

(4)

Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP turėtų būti panaikinti ir pakeisti siekiant atsižvelgti į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) pakeitimus, padarytus Lisabonos sutartimi;

(5)

ES sutarties 45 straipsnyje numatyta, kad Taryba priima sprendimą, kuriuo apibrėžiamas Agentūros statutas, būstinės vieta bei veiklos nuostatai ir kuriame turėtų būti atsižvelgiama į veiksmingo valstybių narių dalyvavimo Agentūros veikloje lygį;

(6)

Agentūra turėtų prisidėti prie bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP), visų pirma BSGP, įgyvendinimo;

(7)

Agentūros struktūra turėtų būti tokia, kad ji galėtų tenkinti Sąjungos ir jos valstybių narių su BSGP susijusius operacijų vykdymo poreikius ir prireikus vykdyti savo funkcijas, glaudžiai bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, organizacijomis ir subjektais;

(8)

Agentūra turėtų plėtoti glaudžius darbo santykius su esamomis struktūromis, grupėmis ir organizacijomis, tokiomis kaip tos, kurios įsteigtos Pagrindų susitarimu dėl ketinimų protokolo (toliau – LoI pagrindų susitarimas), taip pat Organisation Conjointe de Coopération en matière d’Armement (OCCAR) ir Europos kosmoso agentūra;

(9)

vadovaujantis ES sutarties 18 straipsnio 2 dalimi Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausiasis įgaliotinis) turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Agentūros struktūroje ir užtikrinti esminį Agentūros ir Tarybos ryšį;

(10)

vykdydama politinės priežiūros ir politikos formavimo vaidmenį, Taryba turėtų nustatyti gaires Agentūrai;

(11)

Agentūros finansinės struktūros priėmimą, kaip nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje, taip pat administracinių susitarimų tarp Agentūros ir trečiųjų šalių, organizacijų bei subjektų sudarymą, atsižvelgiant į jų pobūdį, turi tvirtinti Taryba, veikdama vieningai;

(12)

priimdama su Agentūros darbu susijusias gaires ir sprendimus, Taryba turėtų posėdžiauti gynybos ministrų lygiu;

(13)

Tarybos priimamos su Agentūros darbu susijusios gairės ar sprendimai turėtų būti rengiami laikantis SESV 240 straipsnio;

(14)

neturėtų būti daromas poveikis Tarybos parengiamųjų ir patariamųjų organų, visų pirma Nuolatinių atstovų komiteto pagal SESV 240 straipsnį, Politinio ir saugumo komiteto (PSK) pagal ES sutarties 38 straipsnį ir ES karinio komiteto (ESKK), kompetencijoms;

(15)

rengiant su Agentūra susijusius Tarybos sprendimus, nacionaliniai ginkluotės direktoriai (NGD), pajėgumų direktoriai, mokslinių tyrimų ir technologijų direktoriai ir gynybos politikos direktoriai turėtų gauti ataskaitas ir padėti spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus;

(16)

Agentūra turėtų turėti teisinį subjektiškumą, būtiną jos funkcijų vykdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, tuo pat metu išlaikant glaudžius ryšius su Taryba ir visokeriopai atsižvelgiant į Europos Sąjungos ir jos institucijų pareigas;

(17)

turėtų būti nustatyta, kad Agentūros administruojamiems biudžetams gali būti konkrečiu atveju suteikiamos lėšos neadministracinėms išlaidoms padengti iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, visiškai laikantis pastarajam taikomų taisyklių, procedūrų bei sprendimų priėmimo procesų, įskaitant nurodytus ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje;

(18)

Agentūra, būdama atvira visų valstybių narių dalyvavimui, taip pat turėtų numatyti galimybę kurti specialias valstybių narių, kuriančių ad hoc projektus ir programas, grupes;

(19)

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, laikantis ES sutarties 42 straipsnio 6 dalies ir 46 straipsnio bei prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 10) dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto ES sutarties 42 straipsnyje, Agentūra turėtų padėti įgyvendinti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą;

(20)

Agentūra turėtų turėti sprendimų priėmimo procedūras, leidžiančias jai veiksmingai vykdyti savo užduotis, kartu gerbiant dalyvaujančių valstybių narių nacionalinę saugumo ir gynybos politiką;

(21)

Agentūra turėtų atlikti savo misiją visiškai laikydamasi ES sutarties 40 straipsnio;

(22)

Agentūra turėtų veikti visiškai laikydamasi Tarybos saugumo standartų ir taisyklių;

(23)

pagal Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos, pridėto prie ES sutarties ir SESV, 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Todėl Danijai šis sprendimas nebus privalomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I   SKYRIUS

AGENTŪROS ĮSTEIGIMAS, MISIJA IR UŽDAVINIAI

1 straipsnis

Įsteigimas

1.   Agentūra gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje (toliau – „Europos gynybos agentūra“ arba „Agentūra“), iš pradžių įsteigta Bendraisiais veiksmais 2004/551/BUSP, tęsia veiklą pagal toliau pateiktas nuostatas.

2.   Agentūra yra pavaldi Tarybai ir remdama BUSP ir BSGP veikia Europos Sąjungos bendroje institucinėje sistemoje, nepažeidžiant ES institucijų ir Tarybos organų pareigų. Agentūros misija nepažeidžia kitų Sąjungos kompetencijų, visiškai laikantis ES sutarties 40 straipsnio.

3.   Agentūros veikloje gali dalyvauti visos to pageidaujančios ES valstybės narės. Valstybės narės, kurios priimant šį sprendimą jau dalyvauja Agentūros veikloje, toliau laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis.

4.   Bet kuri valstybė narė, pageidaujanti prisijungti prie Agentūros po šio sprendimo įsigaliojimo arba išstoti iš Agentūros, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir informuoja vyriausiąjį įgaliotinį. 8 straipsnyje nurodyta Valdančioji taryba nustato šiam dalyvavimui ar išstojimui reikalingas finansines ir technines priemones.

5.   Agentūros būstinė yra Briuselyje.

2 straipsnis

Misija

1.   Agentūros misija – remti Tarybos ir valstybių narių pastangas pagerinti ES gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir stiprinti BSGP, kokia ji yra dabar ir kokia ji bus ateityje.

2.   Agentūra nustato operacijų vykdymo reikalavimus, skatina priemones šiems reikalavimams įvykdyti, padeda nustatyti ir atitinkamais atvejais įgyvendinti priemones, būtinas pramoninei ir technologinei gynybos sektoriaus bazei stiprinti, dalyvauja formuojant Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką ir padeda Tarybai įvertinti karinių pajėgumų tobulinimą.

3.   Agentūros misija nepažeidžia valstybių narių kompetencijos gynybos reikaluose.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos šios sąvokų apibrėžtys:

a)   „dalyvaujančios valstybės narės“- tai Agentūros veikloje dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės;

b)   „prisidedančios valstybės narės“- tai prie konkretaus Agentūros projekto ar programos prisidedančios dalyvaujančios Europos Sąjungos valstybės narės.

4 straipsnis

Politinė priežiūra ir ataskaitų Tarybai teikimo tvarka

1.   Agentūra yra pavaldi Tarybai, kuriai ji teikia reguliarias ataskaitas ir kuri jai nustato reguliarias gaires, bei veikia Tarybos politinėje priežiūroje.

2.   Agentūra reguliariai teikia ataskaitas Tarybai apie savo veiklą ir pirmiausia:

a)

kiekvienų metų lapkričio mėn. pateikia Tarybai ataskaitą apie Agentūros veiklą tais metais ir pateikia informacijos apie kitų metų Agentūros darbo programą bei biudžetą;

b)

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, bent kartą per metus pateikia Tarybai informaciją apie Agentūros veiklą prisidedant prie vertinimo, atliekamo vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktyje.

Agentūra laiku teikia Tarybai informaciją apie svarbius klausimus, dėl kurių Valdančioji taryba turi priimti sprendimus.

3.   Taryba, atitinkamai atsižvelgdama į PSK ar kitų kompetentingų Tarybos organų patarimus, kasmet vieningai nustato su Agentūros darbu susijusias gaires, pirmiausia atsižvelgdama į jos darbo programą. Pagal šias gaires nustatoma Agentūros darbo programa.

4.   Taryba kasmet vieningai patvirtina kitų trejų metų Agentūros finansinę programą. Toje finansinėje programoje išdėstomi sutarti prioritetai, susiję su Agentūros trejų metų darbo planu, nurodomos programos pirmųjų metų teisiškai įpareigojančios viršutinės ribos ir antrųjų bei trečiųjų metų planuojamos sumos. Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Agentūra pateikia Valdančiajai tarybai svarstyti finansinės programos projektą ir su juo susijusį darbo planą.

5.   Agentūra gali teikti Tarybai ir Komisijai rekomendacijas dėl veiksmų, reikalingų jos misijos įgyvendinimui.

5 straipsnis

Funkcijos ir uždaviniai

1.   Agentūra, vykdydama savo funkcijas ir uždavinius, gerbia kitas Sąjungos ir ES institucijų kompetencijas.

2.   Agentūros funkcijų ir uždavinių vykdymas nepažeidžia valstybių narių kompetencijos gynybos reikaluose.

3.   Agentūra, būdama pavaldi Tarybai, vykdo šias užduotis:

a)

padeda nustatyti valstybių narių karinių pajėgumų tikslus ir įvertinti, kaip valstybės narės laikosi dėl pajėgumų prisiimtų įsipareigojimų, visų pirma:

i)

kartu su kompetentingais Tarybos organais, įskaitant Europos Sąjungos karinį komitetą, ir naudodamasi, inter alia, Pajėgumų plėtojimo mechanizmu ar jį pakeičiančiu mechanizmu, nustato būsimus ES gynybos pajėgumų reikalavimus;

ii)

koordinuoja Pajėgumų plėtojimo plano ar jį pakeičiančio plano įgyvendinimą;

iii)

remdamasi kriterijais, dėl kurių turi susitarti valstybės narės, vertina valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus dėl pajėgumų, inter alia, pagal Pajėgumų plėtojimo plano procesą ir Pajėgumų plėtojimo mechanizmą ar juos pakeičiančias priemones;

b)

skatina operacijų vykdymo poreikių suderinimą bei veiksmingų, suderinamų įsigijimo metodų patvirtinimą, visų pirma:

i)

skatina ir koordinuoja karinių reikalavimų derinimą;

ii)

nustatydama ir skleisdama geriausią praktiką skatina rentabilų ir veiksmingą įsigijimą;

iii)

teikia pajėgumų plėtojimo ir įsigijimų finansinių prioritetų įvertinimus;

c)

siūlo daugiašalius projektus, kuriais siekiama įgyvendinti karinių pajėgumų tikslus, užtikrina valstybių narių įgyvendinamų programų koordinavimą ir konkrečių bendradarbiavimo programų valdymą, visų pirma:

i)

skatina ir siūlo naujus daugiašalius bendradarbiavimo projektus;

ii)

nustato ir siūlo bendradarbiavimo veiksmus operacijų vykdymo srityje;

iii)

vykdo veiklą siekdama koordinuoti valstybėse narėse įgyvendinamas esamas programas;

iv)

valstybių narių prašymu prisiima atsakomybę už konkrečių programų valdymą;

v)

valstybių narių prašymu rengia programas, kurias numatoma valdyti pasitelkiant OCCAR ar atitinkamais atvejais kitas priemones;

d)

remia mokslinius tyrimus gynybos technologijų srityje bei koordinuoja ir planuoja bendrus mokslinius tyrimus ir techninių sprendimų, tenkinančių būsimus veiklos vykdymo poreikius, paiešką, visų pirma:

i)

skatina mokslinius tyrimus, atitinkamais atvejais kartu su Sąjungos moksliniais tyrimais, skirtus būsimiems saugumo ir gynybos pajėgumų reikalavimams tenkinti, ir tokiu būdu stiprina Europos pramoninį ir technologinį potencialą šioje srityje;

ii)

skatina tikslingesnius bendrus gynybos mokslinius tyrimus ir technologijas;

iii)

per studijas ir projektus spartina gynybos mokslinius tyrimus ir technologijas;

iv)

tvarko gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų sutartis;

v)

kartu su Komisija siekia, kad gynybos ir civilinės su saugumu susijusios mokslinių tyrimų programos kuo labiau papildytų viena kitą ir siekia jų sinergijos;

e)

padeda nustatyti ir prireikus įgyvendinti visas gynybos sektoriaus pramonės ir technologijų pagrindo stiprinimui bei karinių išlaidų veiksmingumo didinimui naudingas priemones, visų pirma:

i)

padeda kurti tarptautiniu mastu konkurencingą Europos gynybos įrangos rinką, nedarant poveikio vidaus rinkos taisyklėms ir Komisijos įgaliojimams šioje srityje;

ii)

rengia atitinkamą politiką ir strategijas konsultuodamasi su Komisija ir, jeigu reikia, pramonės sektoriumi;

iii)

konsultuodamasi su Komisija visos ES mastu rengia ir derina atitinkamas procedūras, laikydamasi Agentūrai pavestų užduočių;

f)

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, padeda vykdyti šį bendradarbiavimą, visų pirma:

i)

sudaro palankesnes sąlygas įgyvendinti svarbiausias bendras ar Europos pajėgumų plėtojimo iniciatyvas;

ii)

prisideda reguliariai vertinant dalyvaujančių valstybių narių su gebėjimais susijusius indėlius, ypač įneštus vadovaujantis kriterijais, kurie nustatomi, inter alia, remiantis prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 10) dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo 2 straipsniu, ir apie tai praneša ne rečiau kaip kartą per metus.

6 straipsnis

Teisinis subjektiškumas

Agentūra turi teisinį subjektiškumą jos funkcijų vykdymui ir jos tikslų įgyvendinimui. Valstybės narės užtikrina, kad Agentūra naudotųsi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus. Visų pirma Agentūra gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese. Agentūra gali sudaryti sutartis su privačiais ar viešaisiais subjektais ar organizacijomis.

II   SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANAI IR PERSONALAS

7 straipsnis

Agentūros vadovas

1.   Agentūros vadovas yra Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (vyriausiasis įgaliotinis).

2.   Agentūros vadovas yra atsakingas už visą Agentūros organizavimą bei veikimą ir užtikrina, kad vyriausiasis pareigūnas, kuris atsiskaito Agentūros vadovui, įgyvendintų Tarybos nustatytas gaires ir Valdančiosios tarybos sprendimus.

3.   Kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, Agentūros vadovas teikia Agentūros ataskaitas Tarybai.

4.   Agentūros vadovas yra atsakingas už derybas dėl administracinių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis ir kitomis organizacijomis, grupuotėmis ar subjektais, laikantis Valdančiosios tarybos duotų nurodymų. Laikantis tokių Valdančiosios tarybos patvirtintų susitarimų, Agentūros vadovas yra atsakingas už atitinkamų darbo santykių su jais nustatymą.

8 straipsnis

Valdančioji taryba

1.   Agentūros sprendimus priimantis organas yra Valdančioji taryba, kurią sudaro kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės atstovas, įgaliotas valstybės narės Vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus, ir Komisijos atstovas. Valdančioji taryba veikia vadovaudamasi Tarybos nustatytomis gairėmis.

2.   Valdančioji taryba susirenka dalyvaujančių valstybių narių gynybos ministrų ar jų atstovų lygiu. Valdančioji taryba kiekvienais metais paprastai bent du kartus posėdžiauja gynybos ministrų lygiu.

3.   Agentūros vadovas sušaukia Valdančiosios tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Dalyvaujančios valstybės prašymu Agentūros vadovas sušaukia posėdį per vieną mėnesį.

4.   Agentūros vadovas gali deleguoti teisę pirmininkauti gynybos ministrų atstovų lygio Valdančiosios tarybos posėdžiams.

5.   Valdančioji taryba gali susirinkti specialios sudėties (pvz., nacionalinių ginkluotės direktorių, pajėgumų direktorių, mokslinių tyrimų ir technologijų direktorių arba gynybos politikos direktorių sudėties).

6.   Valdančiosios tarybos posėdžiuose dalyvauja:

a)

Agentūros vyriausiasis pareigūnas, nurodytas 10 straipsnyje, arba jo atstovas;

b)

Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininkas arba jo atstovas;

c)

Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovai.

7.   Kai svarstomi bendro intereso klausimai, Valdančioji taryba gali nuspręsti pakviesti:

a)

NATO generalinį sekretorių arba jo paskirtą atstovą;

b)

kitų struktūrų, grupuočių ar organizacijų, kurių darbas susijęs su Agentūros darbu (pvz. tokių, kurios įsteigtos pagal LoI pagrindų susitarimą, taip pat OCCAR ir Europos kosmoso agentūros), vadovus ir (arba) pirmininkus;

c)

atitinkamais atvejais kitų trečiųjų šalių atstovus.

9 straipsnis

Valdančiosios tarybos uždaviniai ir įgaliojimai

1.   Vadovaudamasi 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis Tarybos gairėmis, Valdančioji taryba:

a)

tvirtina Tarybai teikiamas ataskaitas;

b)

remdamasi Agentūros vadovo pateiktu projektu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. patvirtina kitų metų Agentūros metinę darbo programą;

c)

ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. priima Agentūros bendrąjį biudžetą, neviršijant Agentūros finansinėje programoje Tarybos nustatytų ribų;

d)

pagal 19 straipsnį tvirtina ad hoc projektų ar programų sukūrimą Agentūroje;

e)

skiria vyriausiąjį pareigūną ir ne daugiau kaip du jo pavaduotojus;

f)

nusprendžia, kad viena ar daugiau valstybių narių Agentūrai gali patikėti tam tikros veiklos, patenkančios į jos kompetenciją, administracinį ir finansinį valdymą, vadovaujantis 17 straipsniu;

g)

tvirtina visas Tarybai ar Komisijai teikiamas rekomendacijas;

h)

priima Agentūros darbo tvarkos taisykles;

i)

gali pakeisti Agentūros bendrojo biudžeto vykdymo finansines nuostatas;

j)

gali pakeisti pagal sutartį dirbantiems darbuotojams ir nacionaliniams komandiruotiems ekspertams taikomas taisykles ir nuostatas;

k)

nustato 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto valstybių narių dalyvavimo ar išstojimo sąlygas;

l)

priima nurodymus, skirtus Agentūros vadovo deryboms dėl administracinių susitarimų;

m)

tvirtina 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas ad hoc priemones;

n)

sudaro 24 straipsnio 1 dalyje nurodytus Agentūros ir trečiųjų šalių administracinius susitarimus;

o)

tvirtina metinę atskaitomybę ir balansą;

p)

priima visus kitus atitinkamus sprendimus, susijusius su Agentūros misijos vykdymu.

2.   Valdančioji taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus jei šiame sprendime numatyta kitaip. Dalyvaujančiųjų valstybių narių balsai paskirstomi pagal ES sutarties 16 straipsnio 4 ir 5 dalis. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujančių valstybių narių atstovai.

3.   Jei dalyvaujančios valstybės narės atstovas Valdančiojoje taryboje pareiškia, kad dėl svarbių ir konkrečiai nurodytų su nacionaline politika susijusių priežasčių jis ketina nepritarti sprendimui, priimamam kvalifikuota balsų dauguma, dėl jo nebalsuojama. Tas atstovas gali perduoti tą klausimą Tarybai per Agentūros vadovą, kad Taryba atitinkamai nustatytų gaires Valdančiajai tarybai. Antraip, Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti perduoti klausimą Tarybai sprendimui priimti. Taryba sprendžia vieningai.

4.   Vyriausiojo pareigūno ar dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali nuspręsti įkurti:

a)

komitetus Valdančiosios tarybos administraciniams ir biudžeto sprendimams rengti, kuriuos sudarytų dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovas;

b)

specializuotus komitetus konkretiems klausimams, patenkantiems į Agentūros veiklos sritį, nagrinėti. Šiuos komitetus sudaro dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip, Komisijos atstovas.

Sprendime dėl tokių komitetų įsteigimo nurodomi jų įgaliojimai ir veikimo trukmė.

10 straipsnis

Vyriausiasis pareigūnas

1.   Vyriausiąjį pareigūną ir jo pavaduotoją (-us) trejiems metams skiria Valdančioji taryba, remdamasi Agentūros vadovo pasiūlymu. Valdančioji taryba gali pratęsti jų kadenciją dvejiems metams. Vyriausiasis pareigūnas ir ne daugiau kaip du jo pavaduotojai veikia prižiūrimi Agentūros vadovo ir pagal Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus.

2.   Vyriausiasis pareigūnas, padedamas pavaduotojo (-ų), imasi visų reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas Agentūros darbo našumas ir efektyvumas. Vyriausiasis pareigūnas yra atsakingas už funkcinių skyrių priežiūrą ir koordinavimą, siekiant užtikrinti bendrą jų darbo darną. Vyriausiasis pareigūnas yra Agentūros personalo vadovas.

3.   Vyriausiasis pareigūnas yra atsakingas už:

a)

Agentūros metinės darbo programos įgyvendinimo užtikrinimą;

b)

Valdančiosios tarybos darbo parengimą, ypač Agentūros metinės darbo programos projekto parengimą;

c)

metinio bendrojo biudžeto projekto, teikiamo Valdančiajai tarybai, parengimą;

d)

trejų metų darbo plano, teikiamo Valdančiajai tarybai, parengimą;

e)

trejų metų finansinės programos, teikiamos Tarybai, parengimą;

f)

glaudaus bendradarbiavimo su Tarybos parengiamaisiais organais, būtent PSK bei ESKK, ir informacijos jiems teikimo užtikrinimą;

g)

4 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų parengimą;

h)

pajamų ir išlaidų ataskaitos parengimą ir Agentūros bendrojo biudžeto bei Agentūrai patikėtų ad hoc projektų ar programų biudžetų įgyvendinimą;

i)

kasdienį Agentūros administravimą;

j)

visus saugumo aspektus;

k)

visus personalo klausimus.

4.   Vyriausiasis pareigūnas, vadovaudamasis Agentūros darbo programa ir bendruoju biudžetu, gali sudaryti sutartis ir įdarbinti personalą. Vyriausiasis pareigūnas yra įgaliojimus suteikiantis pareigūnas, atsakingas už Agentūros administruojamų biudžetų vykdymą.

5.   Vyriausiasis pareigūnas yra atskaitingas Valdančiajai tarybai.

6.   Vyriausiasis pareigūnas teisiškai atstovauja Agentūrai.

11 straipsnis

Personalas

1.   Agentūros personalą, įskaitant vyriausiąjį pareigūną, sudaro nuolatiniai ir pagal sutartis dirbantys darbuotojai, kurie samdomi iš visų dalyvaujančių valstybių narių kandidatų, užtikrinant kuo platesnį geografinį atstovavimą, ir iš ES institucijų darbuotojų. Vyriausiasis pareigūnas parenka Agentūros darbuotojus pagal atitinkamą kompetenciją ir profesinę patirtį sąžiningų ir skaidrių konkursų būdu. Vyriausiasis pareigūnas iš anksto skelbia informaciją apie visas laisvas darbo vietas ir atrankos proceso kriterijus. Visais atvejais samdant turi būti siekiama Agentūrai užtikrinti geriausių gebėjimų ir veiksmingumo personalo paslaugas.

2.   Agentūros vadovas, remdamasis vyriausiojo pareigūno pasiūlymu ir pasikonsultavęs su Valdančiąja taryba, skiria Agentūros vyresniosios vadovybės darbuotojus ir atnaujina jų sudėtį.

3.   Agentūros personalą sudaro:

a)

tiesiogiai Agentūros pagal terminuotas sutartis įdarbintas personalas, parinktas iš dalyvaujančių valstybių narių piliečių. Taryba yra vieningai patvirtinusi tokiam personalui taikomus nuostatus (2). Valdančioji taryba prireikus peržiūri ir iš dalies keičia tuos nuostatus tais atvejais, kai juose tokia teisė jai numatyta;

b)

nacionaliniai ekspertai, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės komandiravo į pareigas Agentūros organizacinėje struktūroje arba specialioms užduotims ir projektams vykdyti. Taryba yra vieningai patvirtinusi tokiam personalui taikomus nuostatus (3). Valdančioji taryba prireikus peržiūri ir iš dalies keičia tuos nuostatus tais atvejais, kai juose tokia teisė jai numatyta;

c)

Sąjungos pareigūnai, į Agentūrą komandiruoti terminuotam laikotarpiui ir (arba) prireikus specialioms užduotims ar projektams vykdyti.

4.   Visi Agentūros ir asmenų, kuriems gali būti taikomi Agentūros personalui taikytini nuostatai, ginčai priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

III   SKYRIUS

BIUDŽETO IR FINANSINĖS TAISYKLĖS

12 straipsnis

Biudžeto principai

1.   Biudžetai, sudaromi eurais, yra aktai, kuriuose kiekvieniems finansiniams metams nustatomos ir leidžiamos visos Agentūros administruojamos pajamos ir išlaidos.

2.   Į biudžetą įrašyti asignavimai leidžiami vienerius finansinius metus, prasidedančius tų pačių metų sausio 1 d. ir pasibaigiančius gruodžio 31 d.

3.   Kiekvieno biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos. Visos pajamos ir išlaidos turi būti įrašomos į atitinkamą biudžetą, nekoreguojant jų viena kitos atžvilgiu.

4.   Biudžetą sudaro diferencijuoti asignavimai, kurie susideda iš asignavimų įsipareigojimams, asignavimų mokėjimams ir nediferencijuoti asignavimai.

5.   Asignavimus įsipareigojimams sudaro visų einamaisiais finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų bendra suma. Tačiau prisiimti įsipareigojimai gali būti vykdomi bendrai ar metinėmis dalimis. Įsipareigojimai įrašomi į sąskaitas teisinių įsipareigojimų, prisiimtų iki gruodžio 31 d., pagrindu.

6.   Asignavimai mokėjimams apima mokėjimus, atliekamus vykdant einamaisiais ir (arba) ankstesniais finansiniais metais prisiimtus teisinius įsipareigojimus. Mokėjimai įrašomi į sąskaitas biudžeto įsipareigojimų, prisiimtų iki gruodžio 31 d., pagrindu.

7.   Finansinių metų pajamos įrašomos į finansinių metų sąskaitas, remiantis tais finansiniais metais surinktomis sumomis.

8.   Pajamas gauti ir išlaidas daryti galima tik jei jos numatomos biudžeto antraštinėje dalyje ir ten nurodytų asignavimų ribose.

9.   Asignavimai naudojami laikantis gero finansų valdymo principų, t. y. laikantis ekonomiškumo, našumo ir efektyvumo principų.

13 straipsnis

Bendrasis biudžetas

1.   Iki kiekvienų metų kovo 31 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai teikia bendrojo biudžeto projekto ateinantiems metams sąmatą, laikydamasis finansinėje programoje numatytų planuojamų sumų.

2.   Iki kiekvienų metų birželio 30 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai teikia bendrojo biudžeto projektą. Projektą sudaro:

a)

asignavimai, reikalingi:

i)

Agentūros veiklos, personalo ir posėdžių išlaidoms padengti;

ii)

išorinėms konsultacijoms, kurios yra esminės Agentūros užduočių vykdymui, ypač operatyvinės analizės konsultacijoms pirkti ir specialiai mokslinių tyrimų ir technologijų veiklai, vykdomai visų dalyvaujančių valstybių bendrai naudai, ypač techninėms konkrečių atvejų studijoms ir išankstinėms galimybių įvertinimo studijoms;

b)

išlaidoms padengti būtinų pajamų prognozė.

3.   Valdančioji taryba siekia užtikrinti, kad 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asignavimai sudarytų didesnę dalį 2 dalyje nurodytų bendrų asignavimų. Šie asignavimai atspindi tikrus poreikius ir leidžia Agentūrai vykdyti operatyvinį vaidmenį.

4.   Prie bendrojo biudžeto projekto pridedamas išsamus personalo formavimo planas ir išsamūs pagrindimai.

5.   Valdančioji taryba gali vieningai nuspręsti, kad bendrojo biudžeto projektas dar turi apimti konkretų projektą ar programą, kai tai aiškiai daroma visų dalyvaujančių valstybių narių bendrai naudai.

6.   Asignavimai klasifikuojami pagal antraštines dalis ir skyrius, grupuojant išlaidas pagal rūšį ar paskirtį ir, jei reikia, dalijami į straipsnius.

7.   Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti skyrius „Laikinieji asignavimai“. Šie asignavimai įrašomi, jei dėl rimtų priežasčių nežinomas reikalingų asignavimų dydis ar įrašytų asignavimų įgyvendinimo apimtis.

8.   Pajamas sudaro:

a)

Agentūros veikloje dalyvaujančių valstybių narių mokami įnašai, pagrįsti bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) dydžiu;

b)

kitos pajamos.

Bendrojo biudžeto projekte turi būti eilutės asignuotosioms pajamoms ir, kai įmanoma, turi būti nurodyta numatyta suma.

9.   Valdančioji taryba bendrojo biudžeto projektą priima iki kiekvienų metų gruodžio 31 d., atsižvelgdama į Agentūros finansinę programą. Tą darant, Valdančiajai tarybai pirmininkauja Agentūros vadovas arba jo paskirtas atstovas, arba jo tam pakviestas Valdančiosios tarybos narys. Vyriausiasis pareigūnas priima patvirtintą biudžetą ir praneša apie tai dalyvaujančioms valstybėms narėms.

10.   Jeigu finansinių metų pradžioje bendrojo biudžeto projektas nebuvo priimtas, suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai praėjusių finansinių metų biudžeto asignavimų daliai, gali būti išleista kiekvieną mėnesį pagal bet kurį biudžeto skyrių ar poskyrį. Tačiau ši tvarka nesuteikia Agentūrai teisės disponuoti asignavimais, viršijančiais vieną dvyliktąją dalį asignavimų, numatytų rengiamame bendrojo biudžeto projekte. Remdamasi vyriausiojo pareigūno pasiūlymu, Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali leisti didesnes nei vienos dvyliktosios dalies išlaidas, jeigu bendrieji biudžeto asignavimai tiems finansiniams metams neviršija ankstesnių finansinių metų asignavimų. Vyriausiasis pareigūnas gali pareikalauti įnašų, būtinų padengti pagal šią nuostatą leistus asignavimus, kurie sumokami per 30 dienų nuo įnašų pareikalavimo išsiuntimo.

14 straipsnis

Taisomieji biudžetai

1.   Jei yra neišvengiamų, išimtinių ar nenumatytų aplinkybių, vyriausiasis pareigūnas gali siūlyti taisomojo biudžeto projektą, neviršydamas finansinėje programoje nustatytų ribų.

2.   Taisomojo biudžeto projekto parengimui, teikimui, priėmimui ir pranešimui dėl jo taikoma ta pati procedūra kaip ir bendrajam biudžetui, neviršijant finansinėje programoje nustatytų ribų. Valdančioji taryba veikia deramai atsižvelgdama į skubumą.

3.   Kai finansinėje programoje numatytos ribos laikomos nepakankamomis dėl išimtinių ar nenumatytų aplinkybių, Valdančioji taryba, taip pat visiškai atsižvelgdama į 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstytas taisykles, pateiks taisomąjį biudžetą Tarybai vieningai priimti.

15 straipsnis

Asignuotosios pajamos

1.   Kaip pajamas, asignuotas konkrečiam tikslui, į savo bendrąjį biudžetą Agentūra gali gauti finansinius įnašus, skirtus išlaidoms, kurios nenurodytos 13 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje, padengti:

a)

iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto kiekvienu konkrečiu atveju ir visiškai laikantis jam taikomų taisyklių, procedūrų ir sprendimų priėmimo procesų;

b)

iš valstybių narių, trečiųjų valstybių ar kitų trečiųjų šalių.

2.   Asignuotosios pajamos gali būti naudojamos tik konkrečiam tikslui, kuriam jos yra priskirtos.

16 straipsnis

Įnašai ir kompensacijos

1.   Įnašų nustatymas, kai taikomas BNP dydis:

a)

kai taikomas BNP dydis, įnašų paskirstymas įnašus teikti privalančioms valstybėms narėms nustatomas pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje, ir pagal 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (4) arba pagal bet kurį kitą Tarybos sprendimą, kuriuo jis gali būti pakeistas;

b)

kiekvieno įnašo apskaičiavimui naudojami duomenys, kurie yra išdėstyti prie naujausio Europos Sąjungos biudžeto pridėtos lentelės „Bendrojo biudžeto finansavimo suvestinė pagal nuosavų išteklių rūšis ir pagal valstybes nares“ skiltyje „BNP nuosavi ištekliai“. Kiekvienos privalančios teikti įnašą valstybės narės įnašas yra proporcingas tos valstybės narės BNP daliai privalančių teikti įnašus valstybių narių bendrame sudėtiniame BNP.

2.   Įnašų mokėjimo tvarkaraštis:

a)

Agentūros bendrajam biudžetui finansuoti skirtus įnašus dalyvaujančios valstybės narės sumoka trimis lygiomis dalimis iki atitinkamų finansinių metų vasario 15 d., birželio 15 d. ir spalio 15 d.;

b)

priėmus biudžeto pakeitimą, reikiamus įnašus atitinkamos valstybės narės sumoka per 60 dienų nuo įnašų pareikalavimo išsiuntimo;

c)

kiekviena valstybė narė sumoka su jos įnašų mokėjimu susijusius banko mokesčius;

d)

jei iki lapkričio mėn. pabaigos metinis biudžetas nepatvirtinamas, Agentūra valstybės narės prašymu gali pateikti individualų laikiną įnašo iš tos valstybės narės pareikalavimą.

17 straipsnis

Valstybių narių vardu Agentūros vykdomas išlaidų valdymas

1.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno arba valstybės narės pasiūlymu, Valdančioji taryba gali nuspręsti, kad valstybės narės gali pavesti Agentūrai vykdyti tam tikros veiklos, patenkančios į Agentūros kompetenciją, administracinį ir finansinį valdymą.

2.   Valdančioji taryba savo sprendimu gali įgalioti Agentūrą sudaryti sutartis tam tikrų valstybių narių vardu. Ji gali įgalioti Agentūrą iš valstybių narių iš anksto surinkti reikalingas lėšas sudarytų sutarčių vykdymui.

18 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.   Agentūros bendrajam biudžetui taikomas finansines nuostatas yra vieningai priėmusi Taryba (5). Valdančioji taryba, veikdama vieningai, prireikus peržiūri ir iš dalies keičia šias nuostatas.

2.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno pasiūlymu Valdančioji taryba prireikus priima įgyvendinimo taisykles dėl bendrojo biudžeto vykdymo ir kontrolės, ypač susijusias su viešaisiais pirkimais, nepažeidžiant atitinkamų ES taisyklių. Valdančioji taryba visų pirma užtikrina, kad būtų deramai atsižvelgta į tiekimo saugumą ir gynybos paslapties bei intelektinės nuosavybės teisių apsaugos reikalavimus.

3.   Šiame straipsnyje nurodytos finansinės nuostatos ir taisyklės nėra taikomos 19 ir 20 straipsniuose nurodytiems ad hoc projektams ir programoms.

IV   SKYRIUS

AD HOC PROJEKTAI AR PROGRAMOS IR SU JAIS SUSIJĘ AD HOC BIUDŽETAI

19 straipsnis

A kategorijos ad hoc projektų ar programų (kuriuose galima atsisakyti dalyvauti) ir su jais susijusių ad hoc biudžetų tvirtinimas

1.   Viena ar daugiau dalyvaujančiųjų valstybių narių arba vyriausiasis pareigūnas gali pateikti Valdančiajai tarybai tvirtinti ad hoc projektą ar programą, patenkančią į Agentūros kompetenciją, ir tai reikštų bendrą dalyvaujančių valstybių narių dalyvavimą. Valdančioji taryba informuojama apie ad hoc biudžetą, jei toks yra, susiejamą su pasiūlytu projektu ar programa, ir apie trečiųjų šalių galimus įnašus.

2.   Paprastai prisideda visos dalyvaujančios valstybės narės. Jos informuoja vyriausiąjį pareigūną apie savo ketinimus šiuo atžvilgiu.

3.   Valdančioji taryba patvirtina ad hoc projekto ar programos sukūrimą.

4.   Vyriausiojo pareigūno arba dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali priimti sprendimą įsteigti komitetą, kuris prižiūrėtų ad hoc projekto ar programos valdymą ir įgyvendinimą. Komitetą sudaro visų prisidedančių valstybių narių atstovai, o kai Sąjunga prisideda prie projekto ar programos – Komisijos atstovas. Valdančiosios tarybos sprendime nurodomi komiteto įgaliojimai ir veikimo trukmė.

5.   Dėl tokio ad hoc projekto ar programos Valdančiojoje taryboje posėdžiaujančios prisidedančios valstybės narės patvirtina:

a)

projekto ar programos valdymą reglamentuojančias taisykles;

b)

prireikus, su projektu ar programa susijusį ad hoc biudžetą, įnašų dydžius ir reikalingas įgyvendinimo taisykles;

c)

trečiųjų šalių dalyvavimą 4 dalyje nurodytame komitete. Jų dalyvavimas nedaro poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo autonomijai.

6.   Kai Sąjunga prisideda prie ad hoc projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant 5 dalyje nurodytus sprendimus, visiškai laikantis Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų sprendimų priėmimo procedūrų.

20 straipsnis

B kategorijos ad hoc projektų ar programų (prie kurių galima prisijungti) ir su jais susijusių ad hoc biudžetų tvirtinimas

1.   Viena ar daugiau dalyvaujančiųjų valstybių narių gali informuoti Valdančiąją tarybą, kad jos ketina kurti į Agentūros kompetenciją patenkantį ad hoc projektą arba programą bei prireikus nustatyti su jais susijusį ad hoc biudžetą. Valdančioji taryba informuojama apie ad hoc biudžetą, jei toks yra, susiejamą su pasiūlytu projektu ar programa, ir prireikus apie tokiam projektui ar programai skirtų žmogiškuosius išteklius bei apie trečiųjų šalių galimus įnašus.

2.   Siekiant kuo didesnių bendradarbiavimo galimybių, visos dalyvaujančiosios valstybės narės laiku informuojamos apie ad hoc projektą ar programą, įskaitant pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima padidinti dalyvaujančiųjų skaičių, kad bet kuri dalyvaujančioji valstybė narė galėtų pareikšti suinteresuotumą prisijungti. Be to, projekto ar programos iniciatorius (-iai) dės pastangas, kad juose dalyvaujančiųjų skaičius būtų kuo didesnis. Kiekvienu konkrečiu atveju dalyvavimą nustatys iniciatoriai.

3.   Ad hoc projektas ar programa laikoma Agentūros projektu ar programa, jei Valdančioji taryba per mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo nenusprendžia kitaip.

4.   Bet kuri dalyvaujančioji valstybė narė, pageidaujanti vėliau dalyvauti ad hoc projekte ar programoje, apie savo ketinimus praneša prisidedančioms valstybėms narėms. Per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo prisidedančios valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į tuo metu, kai apie projektą ar programą buvo informuotos dalyvaujančiosios valstybės narės, nustatytą pagrindą, bendrai nusprendžia dėl atitinkamos valstybės narės dalyvavimo.

5.   Prisidedančios valstybės narės priima sprendimus būtinus, kad ad hoc projektas arba programa būtų sukurti ir įgyvendinti bei prireikus būtų nustatytas su jais susijęs biudžetas. Kai Sąjunga prisideda prie tokio projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant šioje dalyje nurodytus sprendimus, visiškai laikantis Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų sprendimų priėmimo procedūrų. Prisidedančios valstybės narės nuolatos informuoja Valdančiąją tarybą apie atitinkamus su tokiu projektu ar programa susijusius pokyčius.

21 straipsnis

Ad hoc biudžetų finansavimas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto

Iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto gali būti finansuojami ad hoc biudžetai, nustatyti 19 ir 20 straipsniuose nurodytiems ad hoc projektams ar programoms.

22 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1.   Trečiosios šalys gali prisidėti prie konkretaus pagal 19 ar 20 straipsnius sukurto ad hoc projekto arba programos bei prie su jais susijusio biudžeto. Spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, prireikus Valdančioji taryba kiekvienam konkrečiam projektui ar programai tvirtina Agentūros ir trečiųjų šalių ad hoc susitarimus.

2.   Pagal 19 straipsnį patvirtintų projektų atveju, Valdančiojoje taryboje posėdžiaujančios prisidedančios valstybės narės tvirtina visas būtinas sąlygas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl jų įnašo.

3.   Pagal 20 straipsnį patvirtintų projektų atveju, prisidedančios valstybės narės priima sprendimus dėl visų būtinų susitarimų su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl jų įnašo.

4.   Kai Sąjunga prisideda prie ad hoc projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant 2 ir 3 dalyse nurodytus sprendimus.

V   SKYRIUS

SANTYKIAI SU KOMISIJA

23 straipsnis

Ryšys su Agentūros darbu

1.   Komisija yra Valdančiosios tarybos narė be teisės balsuoti ir visokeriopai dalyvauja Agentūros darbe.

2.   Komisija taip pat gali dalyvauti Agentūros projektuose ir programose.

3.   Agentūra su Komisija sudaro reikalingus administracinius susitarimus ir užmezga reikalingus darbo santykius, ypač siekdama keistis profesine patirtimi ir konsultuoti srityse, kuriose Sąjungos veikla yra susijusi su Agentūros misija ir kuriose Agentūros veikla yra svarbi Sąjungos veiklai.

4.   Bendru Agentūros ir Komisijos sutarimu arba prisidedančios valstybės narės ir Komisijos tarpusavio sutarimu sudaromi reikalingi susitarimai, kiekvienu konkrečiu atveju numatantys finansavimą iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto pagal 15 ir 21 straipsnius.

VI   SKYRIUS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS, ORGANIZACIJOMIS IR SUBJEKTAIS

24 straipsnis

Administraciniai susitarimai ir kiti klausimai

1.   Siekdama įvykdyti savo misiją, Agentūra gali sudaryti administracinius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, organizacijomis ir subjektais. Tokie administraciniai susitarimai pirmiausiai apima:

a)

Agentūros ir trečiosios šalies santykių principą;

b)

nuostatas dėl konsultacijų su Agentūros darbu susijusiais klausimais;

c)

saugumo klausimus.

Šiuo atžvilgiu Agentūra laikosi ES bendros institucinės struktūros ir ES sprendimų priėmimo autonomijos. Gavusi vieningą Tarybos pritarimą, visus tokius susitarimus sudaro Valdančioji taryba.

2.   Agentūra plėtoja glaudžius darbo santykius su atitinkamais OCCAR ir subjektais, įsteigtais pagal LoI pagrindų susitarimą, siekdama atitinkamai ir tarpusavio susitarimu tinkamu laiku įtraukti jų elementus ar suvienodinti jų principus bei praktiką.

3.   Taikant PPM procedūras pajėgumų srityje užtikrinamas abipusis skaidrumas ir nuosekli plėtra. Kiti Agentūros ir atitinkamų NATO organų darbo santykiai nustatomi 1 dalyje nurodytu administraciniu susitarimu, visiškai laikantis nustatytos ES ir NATO bendradarbiavimo ir konsultavimosi sistemos.

4.   Laikantis 1 dalyje nurodytų susitarimų, Agentūra turi teisę užmegzti darbo santykius su kitomis organizacijomis ir subjektais nei nurodyti 2 ir 3 dalyse, siekdama sudaryti sąlygas galimam jų dalyvavimui projektuose ir programose.

5.   Laikantis 1 dalyje nurodytų susitarimų, Agentūra turi teisę užmegzti darbinius santykius su trečiosiomis valstybėmis, siekdama sudaryti sąlygas galimam jų dalyvavimui konkrečiuose projektuose ir programose.

6.   ES nariais nesantiems buvusiems Vakarų Europos ginkluotės grupės (WEAG) nariams užtikrinamas kuo didesnis įmanomas skaidrumas Agentūros konkrečių projektų ir programų atžvilgiu, siekiant atitinkamai atsižvelgti į jų dalyvavimą juose. Šiam tikslui įsteigiamas konsultacinis komitetas, siekiant sukurti forumą keistis nuomonėmis ir informacija bendro intereso klausimais, patenkančiais į Agentūros misijos apimtį. Jam pirmininkauja vyriausiasis pareigūnas arba jo atstovas. Jį sudaro kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės atstovas ir Komisijos atstovas bei ES nariais nesančių buvusių WEAG narių atstovai, laikantis sąlygų, dėl kurių turi būti su jais susitarta.

7.   Kitos ES narėmis nesančios NATO narės, kurios yra Europos valstybės, paprašiusios taip pat gali dalyvauti 6 dalyje nurodyto konsultacinio komiteto darbe, laikantis sąlygų, dėl kurių turi būti su jomis susitarta.

8.   6 dalyje nurodytas konsultacinis komitetas taip pat gali būti forumu dialogui su kitomis trečiosiomis šalimis dėl konkrečių abipusio intereso klausimų, patenkančių į Agentūros kompetenciją, ir gali užtikrinti, kad jos būtų visapusiškai informuotos apie pokyčius abipusio intereso klausimų srityje ir apie bendradarbiavimo ateityje galimybes.

VII   SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Vyriausiojo pareigūno ir Agentūros personalo privilegijos ir imunitetai yra numatyti 2004 m. lapkričio 10 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų sprendime dėl Europos gynybos agentūrai ir jos personalui suteikiamų privilegijų ir imunitetų.

Agentūros privilegijos ir imunitetai yra numatyti Protokole (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

26 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Agentūros vadovas ne vėliau kaip 2014 m. liepos 14 d. pateikia Valdančiajai tarybai ataskaitą apie šio sprendimo įgyvendinimą, kad Taryba galėtų jį peržiūrėti.

27 straipsnis

Teisinė atsakomybė

1.   Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal Agentūros sudarytų sutarčių nuostatas dėl arbitražo.

3.   Darbuotojų asmeninę atsakomybę Agentūrai reglamentuoja Agentūrai taikomos atitinkamos taisyklės.

28 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

Agentūros turimiems dokumentams taikomos 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (6) nustatytos taisyklės.

29 straipsnis

Saugumas

1.   Agentūra taiko Tarybos saugumo nuostatus, priimtus Tarybos sprendimu 2001/264/EB (7).

2.   Agentūra užtikrina tinkamą savo išorės komunikacijų saugumą.

30 straipsnis

Kalbų vartojimas

Agentūros kalbos vartojimo tvarką vieningai nustato Taryba.

31 straipsnis

Bendrųjų veiksmų 2004/551/BUSP panaikinimas

Šiuo sprendimu panaikinami ir pakeičiami Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP dėl Europos gynybos agentūros įsteigimo.

32 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. VINCENT-ROSTOWSKI

(1)  OL L 245, 2004 7 17, p 17.

(2)  2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas 2004/676/EB dėl Europos gynybos agentūros tarnybos nuostatų (OL L 310, 2004 10 7, p. 9).

(3)  2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas 2004/677/EB dėl taisyklių, taikomų nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruotam į Europos gynybos agentūrą (OL L 310, 2004 10 7, p. 64).

(4)  OL L 163, 2007 6 23, p. 17.

(5)  2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas 2007/643/BUSP dėl Europos gynybos agentūros finansinių taisyklių bei dėl viešųjų pirkimų taisyklių ir finansinius įnašus iš Europos gynybos agentūros veiklos biudžeto reglamentuojančių taisyklių (OL L 269, 2007 10 12, p. 1).

(6)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(7)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.