5.7.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 176/37

(1)

2008 m. spalio 17 d. Komisija ex officio pradėjo procedūrą dėl valiutų kurso garantijos, kredito bendrovės „Coface“ suteiktos aeronautikos pramonės tiekėjams (toliau – priemonė arba garantija „Aero 2008“) (CP 294/08).

(2)

Prašymai pateikti informacijos Prancūzijos Respublikai išsiųsti 2008 m. lapkričio 4 d., 2009 m. gegužės 15 d. ir 2009 m. rugsėjo 30 d. Prancūzijos Respublika į juos atsakė 2008 m. gruodžio 8 d., 2009 m. birželio 18 d. ir 2009 m. spalio 30 d. Visi atsakymai užregistruoti tą pačią dieną.

(3)

Komisijos tarnybų susitikimas su Prancūzijos Respublikos valdžios institucijomis įvyko 2009 m. gruodžio 17 d. Po šio susitikimo Prancūzijos Respublika 2010 m. vasario 22 d. pateikė papildomos informacijos.

(4)

2010 m. liepos 20 d. raštu Komisija Prancūzijos Respublikai pranešė apie savo sprendimą pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl šios priemonės.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotuosius asmenis pateikti savo pastabas dėl aptariamos priemonės.

(6)

Komisija suinteresuotųjų asmenų pastabų šiuo klausimu negavo.

(7)

2010 m. rugsėjo 20 d. savo pastabas Komisijai pateikė Prancūzijos Respublika.

(8)

2010 m. lapkričio 15 d. raštu Komisija paprašė Prancūzijos Respublikos pateikti papildomos informacijos. Prancūzijos Respublika atsakė 2010 m. gruodžio 15 d. raštu, kurį Komisijos tarnybos užregistravo tą pačią dieną.

(9)

Prancūzijos Respublika papildomos informacijos pateikė 2011 m. sausio 31 d. raštu, kurį Komisijos tarnybos užregistravo tą pačią dieną.

(10)

Prancūzijos Respublikos valdžios institucijos pažymėjo, kad priemonės teisinis pagrindas yra Draudimo kodekso L 432–1, L 432–2, R 442–1 ir R 442–8-4 straipsniai.

(11)

Pagalbos gavėjai, kuriems gali būti taikoma priemonė, yra antrojo arba žemesnio lygio aeronautikos pramonės tiekėjai (3).

(12)

Apribojimų, susijusių su pagalbos gavėjų dydžiu, nenustatyta. Pagalbos negali gauti tiekėjai, kurių daugiau negu 25 % akcijų paketo priklauso lėktuvų gamintojui.

(13)

Aptariama priemonė negali būti taikoma sunkumų patiriančioms įmonėms.

(14)

Priemonė gali būti taikoma Prancūzijoje veikiantiems tiekėjams, įskaitant tuos tiekėjus, kurie yra įsisteigę arba turi savo būstinę Prancūzijoje ir aptarnauja ne Prancūzijoje įsisteigusius lėktuvų gamintojus. Tačiau priemonė netaikoma tiekėjams, kurie nėra įsisteigę Prancūzijoje ir aptarnauja ne Prancūzijoje įsisteigusius lėktuvų gamintojus.

(15)

Pagal Prancūzijos pateiktą informaciją ši priemonė šiuo metu taikoma įmonėms AD Industrie, Aerofonctions, Axon Cable ir Exameca. Tai yra Prancūzijoje įsisteigę aeronautikos pramonės tiekėjai, kuriems 2008 m. pabaigoje Coface suteikė valiutų kurso garantiją.

(16)

Pasak Prancūzijos, lėktuvų gamintojai vis dažniau prašo savo tiekėjų pasiūlymus teikti JAV doleriais (toliau – JAV doleriai arba USD). JAV dolerio vertei nukritus, Prancūzijos ir kitų šalių tiekėjams, kurie daugiausia išlaidų patiria euro zonoje, kyla sunkumų dėl tokių vidutinės ar ilgos trukmės tiekimo sutarčių.

(17)

Prancūzija paaiškino, kad kai kurioms aeronautikos įmonėms sudėtinga gauti jų poreikius atitinkantį euro ir JAV dolerio kurso garantiją. Nors valiutos kurso rizikos draudimo priemonės finansų rinkose yra įprastos, konkretūs siūlomo draudimo ypatumai ne visada atitinka konkrečius tam tikrų įmonių poreikius. Prancūzijos valdžios institucijų teigimu, visų pirma apsidrausti nuo euro ir JAV dolerio kurso svyravimų bankai dažniausiai siūlo ne ilgiau kaip dvejiems metams.

(18)

Garantija „Aero 2008“ – tai priemonė, kurią taikant draudžiama nuo JAV dolerio ir euro kurso svyravimo rizikos. Aeronautikos pramonės tiekėjai, sudarę tiekimo sutartis JAV doleriais, gauna pelno, jeigu JAV doleris stiprus, bet patiria nuostolių, jeigu jo vertė sumažėja. Ši pagalba leidžia jiems apsidrausti nuo nuostolių, patiriamų sumažėjus JAV dolerio vertei, ir gauti tam tikrą pelną JAV dolerio vertei padidėjus.

(19)

Aptariamą priemonę administruoja Coface. Coface – tai viena pagrindinių Prancūzijos eksporto kreditų draudimo bendrovių. Nuo 2002 m. ji priklauso grupei Natixis. Natixis yra grupės BPCE patronuojamoji bendrovė, įsteigta 2009 m. susijungus įmonėms Banque Populaire ir Caisse d’Épargne.

(20)

Bendra finansuotina suma apima tik su tiekiamomis prekėmis susijusią valiutos kurso riziką, kurios suma neviršija 500 mln. EUR. Kol kas išnaudota tik nedidelė dalis (apie 10 mln. EUR) didžiausios sumos. Suinteresuotosios įmonės iki 2012 m. gruodžio 15 d. gali prašyti suteikti joms draudimą.

(21)

Visi aeronautikos pramonės tiekėjai, suinteresuoti gauti garantiją „Aero 2008“, turi prašyti apdrausti valiutos kurso riziką ir įrodyti, kad yra draudžiamos prekės, kurioms sąskaitos faktūros išrašytos JAV doleriais. Tuomet tiekėjams pateikiamas Coface pasiūlymas, kuriame nurodoma JAV doleriais išreikšta apyvartos suma ir garantuotas JAV dolerio kursas; šiuos du parametrus nustato Commission des garanties, atsižvelgdama į tiekėjo pateiktą pradinį prašymą. Apdraustos sumos apima tik dalį visų draudėjo JAV doleriais sudarytų sutarčių. Pasiūlymas taikomas ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui. Tiekėjas gali priimti Coface pasiūlymą arba jį atmesti. Garantuotos apyvartos sumos negalima keisti Coface išdavus patvirtinimą, kuriuo įteisinama suteikta garantija.

(22)

Nukritus JAV dolerio vertei apdrausto valiutos kurso atžvilgiu, draudimo sutartis pasirašiusioms įmonėms Coface kompensuoja 100 % dėl valiutos kurso patirtų nuostolių. JAV dolerio vertei pakilus, įmonės turi mokėti kompensaciją Coface. Draudėjas gali pasirinkti, kad jam būtų išmokėta 25 % arba 50 % pelno, gauto padidėjus JAV dolerio vertei, nustatytai peržiūrint valiutos kursą. Kompensacija, kurią įmonė turi sumokėti Coface, paskui apskaičiuojama taikant šį peržiūrėtą valiutos kursą. Yra du kompensacijos variantai:

(23)

Jeigu JAV doleris stiprus, tiekėjai, kuriems suteikta valiutos kurso garantija moka sumą, mažesnę negu suma, kurią jie gauna, jeigu JAV doleris yra palyginti silpnas. Mokėdami kompensaciją tiekėjai gali gauti tam tikrą pelną dėl padidėjusios JAV dolerio vertės. Tai, kad perleidžiama dalis pelno, gauto padidėjus JAV dolerio vertei, leidžia sumažinti įmokos, būtinos norint apsidrausti nuo su JAV dolerio vertės mažėjimu susijusios rizikos, sumą.

(24)

Įmokos, kurias tiekėjai turi mokėti norėdami gauti garantiją „Aero 2008“, nustatomos ir jas mokėti prašoma pasirašant sutartį. Draudėjai gali pasirinkti įmokas mokėti tuojau pat arba jų mokėjimą išdėstyti terminais. Tiekėjai, pasirinkę galimybę mokėjimą išdėstyti terminais, 25 % įmokos sumos turi apmokėti sudarydami sutartį, o kiekvienų draudžiamų metų likutį – atitinkamų metų sausio 31 d. Šiuo atveju mokama dvylikos mėnesių EURIBOR palūkanų norma, padidinta 60 bazinių punktų, siekiant padengti su įmokų mokėjimu susijusią kredito riziką (4). Iš keturių garantijos sutartis pasirašiusių įmonių dvi – AD Industrie ir Exameca – pasirinko mokėjimą išdėstyti terminais.

(25)

Tiekėjai kaip pagrindžiamuosius dokumentus turi pateikti sąskaitas faktūras, kuriomis įrodoma, kad sumos apmokėtos JAV doleriais.

(26)

Pasak Prancūzijos valdžios institucijų, visi teikiant pagalbą „Aero 2008“Coface atlikti sandoriai įvykdyti Prancūzijos valstybės vardu. Šiems sandoriams Coface naudoja specialią Prancūzijos valstybės banko sąskaitą. Nors šios sąskaitos turėtoja yra Prancūzijos valstybė, Coface gali ja naudotis finansiniams sandoriams atlikti, pavyzdžiui, pasirinkimo sandoriams pirkti. Pagalbos gavėjų mokamos įmokos pervedamos tiesiogiai į šią sąskaitą. Tai reiškia, kad Coface nepatiria jokios rizikos, nes priemonę ji administruoja valstybės vardu. Šiuo atveju priemonės finansinę riziką patiria Prancūzijos valstybė.

(27)

Coface prašomos mokėti įmokos apskaičiuojamos kiekvienu konkrečiu atveju. Prancūzijos teigimu, jos atitinka rinkos įmokas, mokamas pagal pagrindines valiutos kurso rizikos draudimo priemones. Visa Coface patiriama valiutos kurso rizika visu garantijos laikotarpiu padengiama finansinėmis priemonėmis, Coface nupirktomis Prancūzijos valstybės vardu ir lėšomis, kai šį draudimą Coface siūlo tiekėjui.

(28)

Jeigu JAV doleris yra stiprus, tiekėjas Coface turi sumokėti sumą, susijusią su garantuoto valiutos kurso ir mokėjimo dieną galiojančio orientacinio valiutos kurso skirtumu. Jeigu draudėjas bankrutuoja, Coface valstybės vardu privalo laikytis savo sutartinio įsipareigojimo padengti garantiją. Trečiajai šaliai, įsigijusiai mokėjimo įsipareigojimą JAV doleriui esant stipriam, išmokama tam tikra suma iš Prancūzijos valstybės banko sąskaitos; bankrutavęs tiekėjas gali nekompensuoti šios sumos arba kompensuoti dalį jos.

(29)

Tiekėjams įmokų mokėjimą išdėsčius terminais, Prancūzijos valstybė taip pat gali patirti nuostolių, jeigu mokėtina įmokų suma nesumokama apdraustais metais.

(30)

Priemonė pradėta taikyti 2008 m. rudenį. Vienuolika įmonių paprašė Coface pateikti oficialų pasiūlymą, kurį priėmė keturios įmonės; paskui dvi įmonės sumažino iš pradžių prašytą sumą. Visi šie pasiūlymai priimti 2008 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Remiantis Prancūzijos valdžios institucijų pateikta informacija, 2009 arba 2010 m. nepriimtas joks pasiūlymas.

(31)

Dvi iš keturių garantijų galioja iki 2013 m. pabaigos (t. y. penkerius metus), viena baigė galioti 2010 m. (t. y. galiojo dvejus metus) ir viena – 2009 m. (t. y. po vienų metų). Iki 2013 m. galiojanti garantija taikoma metiniams tiekimo etapams. Bendra tiekiamų prekių, kurioms gali būti taikoma garantija, suma yra apie 19 mln. USD. Kadangi kai kurie tiekėjai pasirinko galimybę drausti tik dalį tiekiamų prekių, garantijos suma yra apie 12 mln. USD. Trys iš keturių tiekėjų apdraudė tiekiamas prekes, kurių vertė kiekvienu atveju mažesnė negu 2,8 mln. USD. JAV dolerio vertei pakilus Axon Cable gauna 25 % pelno, o kiti tiekėjai – 50 % pelno.

(32)

2009 m. gruodžio mėn. surengtame susitikime Prancūzija pateikė šią lentelę; joje apžvelgiami atitinkami tiekėjai, kiekvienais metais suteiktų garantijų sumos ir garantuotas metinis valiutų kursas. AD Industrie ir Axon Cable nepritarė bendrai Coface pasiūlytai sumai.

(33)

SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytas sprendimas pradėti procedūrą buvo pagrįstas tam tikromis abejonėmis dėl to, ar nėra suteikiama valstybės pagalba, ir dėl to, ar nagrinėjama pagalba atitinka valstybės pagalbos taisykles.

(34)

Pirma, Komisija abejojo, ar pagalbą gaunančių įmonių mokamos įmokos atitinka rinkos įmokas. Tiksliau tariant, Komisija manė, jog Prancūzijos valdžios institucijos neįrodė, kad į mokamas įmokas įskaičiuojamos šios dalys: Coface administracinės išlaidos, susijusios su garantijos administravimu, tiekėjo įsipareigojimų nevykdymo rizika, kredito rizika įmokų mokėjimą išdėstant terminais ir pelno marža. Todėl nebuvo įmanoma atmesti galimybės, kad garantijos sutartis pasirašiusiems tiekėjams suteikiamas atrankinis ekonominis pranašumas. Kadangi priemonę „Aero 2008“ galima laikyti priskirtina Prancūzijai, nebuvo įmanoma atmesti galimybės, kad ji gali būti valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(35)

Antra, Komisija abejojo, ar didelių, vidutinių ir (arba) mažųjų įmonių sektoriuje yra rinkos nepakankamumas, susijęs su draudimo nuo trumpalaikio ir ilgalaikio euro ir JAV dolerio kurso svyravimo priemonėmis.

(36)

Trečia, Komisija abejojo, ar priemonė turi skatinamąjį poveikį, nes tiekėjai gali gauti valiutos kurso garantiją, net jeigu jie prašymą pateikia jau pasirašę tiekimo sutartį.

(37)

Ketvirta, Komisija abejojo dėl priemonės proporcingumo, nes ji taikoma ne tik įmonėms, kurios įrodo, kad valiutos kurso garantijos negali gauti iš savo bankų.

(38)

Penkta, Komisija abejojo, ar galimas teigiamas šios pagalbos poveikis yra didesnis už neigiamą jos poveikį ir ar prekybos sąlygos nepakeičiamos taip, kad būtų prieštaraujama bendrajam interesui.

(39)

Komisija suinteresuotųjų asmenų pastabų negavo.

(40)

Prancūzija mano, kad įgyvendinant priemonę „Aero 2008“ mokamos įmokos atitinka įmokas, mokamas suteikiamo valiutų kurso rizikos draudimo rinkoje, todėl aptariama priemonė nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(41)

Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pateikė išsamų metodikos, pagal kurią nustatomos taikant priemonę „Aero 2008“ mokėtinų įmokų sumos, aprašymą.

(42)

Prancūzija suteikė informaciją, iš kurios galima nustatyti tikslią garantijai įgyvendinti būtinų finansinių priemonių rinkos kainą. Šią garantiją sudaro finansinės priemonės, kurias taikant kartu, yra nustatomos garantijos įmokų mokėjimo taisyklės: išankstinis eurų ir (arba) JAV dolerių pirkimas, eurais ir (arba) JAV doleriais sudaromų pasirinkimo sandorių pirkimas ir pardavimas.

(43)

Šių finansinių priemonių rinkos kaina apskaičiuojama remiantis agentūros Bloomberg – vienos pasaulinių lyderių, teikiančių finansų informaciją, – programos duomenimis. Prancūzija pateikė Bloomberg programos išrašus, susijusius su visomis finansinėmis priemonėmis, sudarančiomis keturiems pagalbos „Aero 2008“ sutartis pasirašiusiems tiekėjams suteiktą garantiją.

(44)

Į šias nustatytas rinkos kainas įtrauktos pelno maržos ir tai naudinga finansinėms institucijoms, iš kurių Coface perka šias priemones. Pagal Prancūzijos pateiktą informaciją į bankų siūlomas valiutų kurso rizikos draudimo priemones paprastai neįtraukiamas įmokų mokėjimas, nes bankų gaunamas atlygis susijęs su garantuojamu valiutų kursu ir pasirinkimo sandorių kainomis. Aptariamos maržos yra sudedamoji finansinių priemonių, sudarančių tiekėjams siūlomą garantiją, kainų dalis, todėl šios maržos įskaičiuojamos į įmokas, kurias mokėti prašo Coface. Be to, Coface nustatant valiutų kursą visada pasirenkamas didesnis išankstinis draudžiamas valiutų kursas negu didžiausi metiniai išankstiniai rinkos valiutų kursai.

(45)

Siekiant padengti papildomas administracines išlaidas, susijusias su Coface vykdomu priemonės administravimu, į įmokos sumą įskaičiuojama 40 bazinių punktų marža. Ši marža sudaro 17–32 % (6) bendros įmokų, kurias turi mokėti keturios garantijos „Aero 2008“ sutartis pasirašiusios įmonės, sumos.

(46)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat išsamiai paaiškino, kaip apskaičiuojant mokėtinas įmokas atsižvelgiama į tiekėjo įsipareigojimų nevykdymo riziką. Kaip nurodyta 28 konstatuojamojoje dalyje, jeigu JAV doleris yra stiprus, dėl tiekėjo įsipareigojimų nevykdymo Prancūzijos valstybė gali patirti finansinių nuostolių.

(47)

Tiekėjo įsipareigojimų nevykdymo riziką Coface nustato pagal Prancūzijos įmonių reitingavimo sistemą Score @rating, kurią Coface pradėjo taikyti 2002 m. ir kuri grindžiama Coface dvidešimties metų įmonių reitingavimo patirtimi. Sistemą Score @rating taikančiai Coface Bankų komisija suteikė išorės kredito rizikos vertinimo institucijos (angl. External Credit Assesment Institution (ECAI) statusą, leidžiantį Prancūzijoje vykdyti reitingavimo veiklą. Leidimas vykdyti šią veiklą išduotas pagal Bazelio II teisės aktus. Šioje lentelėje pateikiama įvairių pripažintų reitingų sistemų atitiktis (7).

(48)

Pagal sistemą Score @rating rizikos reitingai nustatomi galimybę nevykdyti įsipareigojimų vertinant dalimis. Nagrinėjant riziką atsižvelgiama į teisinį įmonės nemokumą arba mokėjimų įsipareigojimų tam tikrą nevykdymą. Kiekvienas reitingas (nuo 1 iki 10) atitinka vidutinį metinį įsipareigojimų nevykdymo koeficientą. Šioje lentelėje nurodomi metiniai įsipareigojimų nevykdymo koeficientai, atitinkantys įvairius Score @rating reitingus (8):

(49)

Norėdama apsidrausti nuo draudėjo mokėjimų įsipareigojimų nevykdymo rizikos esant stipriam JAV doleriui Coface turi taikyti finansines priemones, atitinkančias galimybę nevykdyti įsipareigojimų (9). Pagal Bloomberg programą galima apskaičiuoti kredito rizikai apdrausti būtinų priemonių kainą garantijos kainos nustatymo dieną. Todėl įmoka tikslinama atsižvelgiant į įsipareigojimų nevykdymo riziką, nustatytą remiantis sistema Score @rating ir šiai rizikai apdrausti būtinų priemonių kaina.

(50)

40–49 konstatuojamosiose dalyse pateikiami duomenys naudojami kaip pagrindas įmokoms, mokamoms teikiant garantiją „Aero 2008“, nustatyti. Prancūzijos valdžios institucijos nurodė išsamią įmokų, kurias turi mokėti keturi draudimo sutartis pasirašę tiekėjai, sudėtį. Ji pateikiama šioje lentelėje:

(51)

Pasak Prancūzijos valdžios institucijų, dėl nustatytos įmokų sudėties garantija yra ne tokia patraukli kaip bankų siūlomos priemonės. Todėl sąlygos, taikomos teikiant garantiją „Aero 2008“, nėra palankesnės negu rinkos sąlygos, o įmokos apima garantijai vykdyti būtinų finansinių priemonių rinkos kainą, įskaitant pelno maržą, Coface administracines išlaidas ir tiekėjų įsipareigojimų nevykdymo rizikos kainą. Taigi Prancūzija tvirtina, kad priemone nesuteikiamas atrankinis ekonominis pranašumas, todėl ji nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(52)

Prancūzija taip pat nurodė, kad iš vienuolikos Coface pasiūlymą gavusių įmonių septynios nusprendė pasiūlymą atmesti. Pagal Prancūzijos valdžios institucijų pateiktą informaciją dvi aptariamos įmonės pranešė, kad bankų siūlomos sąlygos palankesnės (visų pirma nereikia mokėti įmokos), o kitos dvi įmonės pažymėjo, kad Coface siūlomos sąlygos nenaudingos (visų pirma nepatrauklūs garantuojami valiutų kursai). Viena įmonė nurodė, kad jos mokėjimo sąlygos nesuderinamos su siūloma garantija, kita įmonė pranešė, kad tiekimo sutartį ji galiausiai sudarė eurais, o trečia įmonė nurodė, kad baigus galioti garantijos sąlygų pasiūlymui nebuvo baigtos derybos su pirkėju.

(53)

Priemonė yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jeigu ji atitinka keturias sąlygas: pagalbą teikia valstybė arba ji teikiama iš valstybės išteklių, ja tam tikroms įmonėms arba tam tikroms ekonominės veiklos rūšims suteikiamas atrankinis pranašumas, iškraipoma arba gali būti iškraipoma konkurencija ir gali būti daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(54)

Kaip nurodyta 34 konstatuojamojoje dalyje, sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą pirmiausia priimtas kilus abejonėms, ar pagalbą gaunančių įmonių mokamos įmokos atitinka rinkos įmokas. Tiksliau tariant, Komisija manė, jog Prancūzijos valdžios institucijos neįrodė, kad į mokamas įmokas įskaičiuojamos šios dalys: Coface administracinės išlaidos, susijusios su garantijos administravimu, tiekėjo įsipareigojimų nevykdymo rizika, kredito rizika, kai įmokų mokėjimas išdėstomas terminais, ir pelno marža. Todėl nebuvo įmanoma atmesti galimybės, kad garantijos sutartis pasirašiusiems tiekėjams suteikiamas atrankinis ekonominis pranašumas.

(55)

Komisijos tarnybos išnagrinėjo Prancūzijos valdžios institucijų informaciją, pateiktą pradėjus SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, kad nustatytų, ar priemonė atitinka rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio privataus investuotojo principą, t. y. ar Coface siūlomos sąlygos atitinka privačių veiklos vykdytojų siūlomas rinkos sąlygas.

(56)

Komisija visų pirma pažymi, jog Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigojo užtikrinti, kad Coface visoms garantiją norinčioms gauti įmonėms nustatytų įmokų normą, taikomą pagal IV skirsnyje konkrečiai apibūdintą vienodą metodiką (11).

(57)

Komisija pažymi, kad priemonėmis, panašiomis į Coface siūlomas priemones, taip pat galima naudotis rinkose.

(58)

Paskui Komisija patikrino, ar Coface prašomų mokėti garantijos įmokų rinkos kaina atitinka privačių veiklos vykdytojų taikomas rinkos kainas.

(59)

Komisija mano, kad garantijai vykdyti būtinų finansinių priemonių kainos iš tikrųjų yra rinkos kainos, kaip matyti iš Prancūzijos pateiktų Bloomberg programos išrašų, ir kad Coface prašomų mokėti įmokų kainos visiškai atitinka šias kainas.

(60)

Be to, į šias finansinių priemonių rinkos kainas įtraukiama pelno marža ir tai naudinga finansinėms institucijoms, iš kurių Coface pirko aptariamas priemones.

(61)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad, siekiant padengti Coface administracines išlaidas, turi būti mokama papildoma 40 bazinių punktų marža. Kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, ši marža sudaro didelę dalį mokėtinų įmokų sumos. Todėl Komisija mano, kad į mokėtinas įmokas iš tikrųjų yra įtraukta pelno marža ir Coface administracines išlaidas leidžianti padengti marža, todėl abejones, išreikštas pradedant oficialią tyrimo procedūrą, galima atmesti. Komisija pažymi, kad tokios papildomos maržos neįtraukia privatūs bankai, kurie tik ima maržą, įtrauktą į Bloomberg duomenų bazėje nustatytą kainą. Todėl ši marža gali būti laikoma atitinkančia rinkos kainą. Komisijos nuomone, Prancūzija taip pat įrodė, kad nustatant mokėtinų įmokų sumą tinkamai atsižvelgiama į tiekėjo įsipareigojimų nevykdymo riziką (12). Iš tikrųjų, norėdama apsidrausti nuo draudėjo mokėjimų įsipareigojimų nevykdymo, Coface turi taikyti priemones, atitinkančias galimybę nevykdyti įsipareigojimų:

(62)

Konkrečių draudimo metų kredito rizikos suma tuomet lygi pajamoms iš pasirinkimo sandorių, padidintoms atsižvelgiant į galimybę aptariamais metais nevykdyti įsipareigojimų. Ši galimybė nevykdyti įsipareigojimų nustatoma taikant tarptautiniu mastu pripažintą reitingų sistemą, kuri apibūdinama 47 ir 48 konstatuojamosiose dalyse ir kurią Coface bei jos klientai taiko vykdydami komercines operacijas. Komisijos nuomone, tai, kad Coface naudoja savo, o ne išorės reitingus, pateisinama atsižvelgiant į didesnį veiksmingumą.

(63)

Remdamasi Prancūzijos valdžios institucijų pateikta papildoma informacija ir šio sprendimo 56 konstatuojamojoje dalyje nurodytu Prancūzijos valdžios institucijų įsipareigojimu Komisija daro išvadą, kad teikiant garantiją „Aero 2008“Coface prašoma kaina atitinka rinkos sąlygas, kurias siūlo privatūs veiklos vykdytojai.

(64)

Taigi garantija „Aero 2008“ gali būti laikoma atitinkančia rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio investuotojo principą. Todėl šios pagalbos sutartis pasirašiusiems tiekėjams nesuteiktas joks ekonominis pranašumas.

(65)

Todėl kitų abejonių, dėl kurių pradėta oficiali tyrimo procedūra, nagrinėti nereikia. Kadangi atrankinis ekonominis pranašumas yra būtina sąlyga siekiant įrodyti, jog suteikta valstybės pagalba, galima daryti išvadą, kad garantija „Aero 2008“ nėra valstybės pagalbos priemonė.

(66)

Tačiau dėl sąlygų, Coface taikomų įmokų mokėjimą išdėstant terminais, Komisija mano, kad taikoma palūkanų norma (t. y. dvylikos mėnesių EURIBOR palūkanų norma, padidinta 60 bazinių punktų) negali būti laikoma atitinkančia rinkos praktiką. Visų pirma 60 bazinių punktų įmoka yra pastovi įmoka, netikslinama atsižvelgiant nei į tiekėjo įsipareigojimų nevykdymo riziką, nei į saugumo lygmenį. Kadangi Prancūzija nepateikė konkrečių pagrindžiamųjų dokumentų, Komisija, norėdama nustatyti orientacinę normą, taiko orientacinių ir diskonto normų apskaičiavimo metodą, numatytą Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (13) (toliau – Komunikatas dėl orientacinių normų). 2011 m. sausio 31 d. raštu Prancūzijos valdžios institucijos įsipareigojo užtikrinti, kad taikant Coface palūkanų normą mokamų įmokų ir įmokų, nustatytų pagal Komunikate dėl orientacinių normų pateikiamas orientacines normas, skirtumas visada būtų mažesnis negu de minimis riba, ir įsipareigojo laikytis visų 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (14) nuostatų.

(67)

Todėl remdamasi šiuo įsipareigojimu Komisija gali daryti išvadą, kad mokėjimą išdėsčius terminais mokėtinos palūkanos neatitinka visų SESV 107 straipsnio 1 dalies kriterijų, taigi jos nėra valstybės pagalbos priemonė.

(68)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad garantija „Aero 2008“ nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.