8.4.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/31

(1)

2003 m. Stojimo akte numatyta, kad Latvija pagal jame išdėstytas sąlygas 7 metų po stojimo laikotarpiu, kuris baigiasi 2011 m. balandžio 30 d., kitų ES valstybių narių privatiems ir juridiniams asmenims, kurie Latvijoje nėra įsisteigę ir nėra registruoti, nei turi joje agentūrą ar filialą, gali taikyti draudimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Tai laikina išimtis dėl laisvo kapitalo judėjimo, garantuojamo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63–66 straipsniais. Šis pereinamasis laikotarpis gali būti pratęstas tik kartą ne ilgesniam kaip trejų metų metų laikotarpiui.

(2)

2010 m. gruodžio 6 d. Latvija paprašė pratęsti trejiems metams pereinamąjį laikotarpį dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo.

(3)

Pagrindinė pereinamojo laikotarpio priežastis – poreikis užtikrinti socialines ir ekonomines žemės ūkio veiklos sąlygas po bendrosios rinkos įdiegimo ir perėjimo prie bendrosios žemės ūkio politikos Latvijoje. Tuo visų pirma siekta atsižvelgti į susirūpinimą, kylantį dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo liberalizavimo galimo poveikio žemės ūkio sektoriui, susijusio su pirminiais dideliais žemės kainų ir pajamų skirtumais, palyginti su Belgija, Danija, Vokietija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Austrija, Portugalija, Suomija, Švedija ir Jungtine Karalyste (toliau – ES-15). Pereinamuoju laikotarpiu taip pat buvo siekiama palengvinti žemės ūkio paskirties žemės grąžinimo ūkininkams ir privatizavimo procesą. Komisija 2008 m. liepos 16 d. ataskaitoje dėl 2003 m. Stojimo sutartyje nustatytų nekilnojamojo žemės ūkio turto įsigijimo pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūros (toliau – 2008 m. tarpinė peržiūra) jau pabrėžė, kaip svarbu, kad pirmiau paminėta žemės ūkio reforma būtų užbaigta iki numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (1).

(4)

Remiantis Eurostato duomenimis, Latvijos žemės ūkio paskirties žemės kainos yra žemesnės nei ES žemės ūkio paskirties žemės kainos. Visiškas žemės ūkio paskirties žemės kainų suvienodinimas nebuvo nei numatomas, nei laikomas būtina pereinamojo laikotarpio užbaigimo sąlyga. Tačiau dėl pastebimų Latvijos ir ES-15 žemės ūkio paskirties žemės kainų skirtumų vis dar gali būti sudėtinga sklandžiai suvienodinti kainas.

(5)

Remiantis Eurostato duomenimis, panašiai kaip žemės ūkio paskirties žemės kainų skirtumai, tebeegzistuoja Latvijos ir ES-15 valstybių narių gyventojų perkamosios galios standartų pagal BVP vienam gyventojui skirtumai. Todėl esamos Latvijos žemės ūkio paskirties žemės kainos yra aukštos Latvijos piliečiems, atsižvelgiant į jų perkamąją galią.

(6)

Latvijos žemės ūkio sektorius, palyginti su ES-15 žemės ūko sektoriumi, vis dar yra mažiau konkurencingas; problemą paaštrina prieigos prie finansinių išteklių sunkumai ir aukštos komercinių kredito linijų žemės ūkio paskirties žemei įsigyti palūkanų normos (remiantis Latvijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, 2009 m. jos buvo 15 % per metus).

(7)

Be to, remiantis Latvijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, kurie yra pagrįsti Latvijos nacionalinės žemės tarnybos informacija, 2010 m. sausio 1 d. žemės ūkio paskirties žemė sudarė 37,7 %, o miškai – 45,8 % visos šalies teritorijos. 2007 m. 62 % žemės ūkio paskirties žemės priklausė ūkininkams, o 26,6 % žemės buvo nuomojama. Nors žemės ūkio paskirties žemė Latvijoje yra daugiausia privačiose rankose, nuosavybės teisių grąžinimo ir žemės reformos kaimo vietovėse procesas dar nėra užbaigtas.

(8)

Neaiški padėtis dėl nuosavybės teisių neišvengiamai trukdo sudaryti žemės sandorius ir jungti nekilnojamą žemės turtą. Atitinkamai, dėl žemės sklypų išskaidymo dar labiau mažėja konkurencingumas ir ūkių orientacija į rinką. Šiuo klausimu iš Eurostato duomenų matyti, kad nors žemė yra laipsniškai apjungiama ir 2001–2007 m. vidutinis ūkio eksploatuojamos žemės ūkio paskirties žemės plotas Latvijoje padidėjo nuo 10 ha iki 16 ha, jis vis dar yra mažesnis nei kitose ES valstybėse narėse, pavyzdžiui, 2007 m. vidutinis ūkio eksploatuojamos žemės ūkio paskirties plotas Danijoje buvo 60 ha, Vokietijoje – 46 ha, o Švedijoje– 43 ha.

(9)

Pastaroji pasaulio finansinė ir ekonominė krizė taip pat neigiamai paveikė Latvijos ekonomiką. Nedidelė paklausa kartu su smarkiai sumažėjusiomis žemės ūkio produktų pirkimo kainomis, kai žaliavų kainos išsilaikė aukšto 2008 m. lygio, dar labiau pablogino jau ir taip nepalankią, palyginti su ES-15 ūkininkais, Latvijos ūkininkų padėtį.

(10)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima numatyti (kaip tai jau numatė Latvijos valdžios institucijos), kad, panaikinus apribojimus 2011 m. gegužės 1 d., būtų sudarytas spaudimas žemės kainoms Latvijoje. Todėl egzistuoja pavojus, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Latvijos žemės ūkio paskirties žemės rinka gali labai sutrikti.

(11)

Todėl 2003 m. Stojimo akto VIII priedo 3 skyriuje nurodytas pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas trejiems metams.

(12)

Siekiant visapusiškai parengti rinką liberalizavimui, kaip ir seniau, net ir esant nepalankioms ekonominėms aplinkybėms, visų svarbiausia yra skatinti gerinti tokius veiksnius, kaip ūkininkų kreditavimo ir draudimo paslaugos, ir pereinamuoju laikotarpiu užbaigti žemės ūkio struktūrinę reformą, kaip pabrėžta 2008 m. tarpinėje peržiūroje.

(13)

Atvira bendroji rinka visada buvo laikoma svarbiausia Europos gerovės sąlyga, todėl padidėję užsienio kapitalo srautai suteiktų galimos naudos ir Latvijos žemės ūkio rinkai. Kaip pabrėžiama 2008 m. tarpinėje peržiūroje, užsienio investicijos į žemės ūkio sektorių taip pat turėtų svarbų ilgalaikį poveikį pritraukiant kapitalą ir žinias, gerinant žemės rinkų veikimą ir žemės ūkio našumą. Pereinamuoju laikotarpiu laipsniškai mažinant apribojimus užsienio piliečiams įsigyti žemę taip pat būtų prisidedama prie rinkos parengimo visapusiškam liberalizavimui.

(14)

Siekiant teisinio tikrumo ir siekiant išvengti teisinio vakuumo Latvijos nacionalinėje teisinėje sistemoje pasibaigus dabartiniam pereinamajam laikotarpiui, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,