4.1.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 1/9

(1)

2009 m. birželio 22 d. Komisija gavo skundą dėl Ispanijos Vyriausybės planų iš dalies pakeisti Corporación de Radio y Televisión Española (RTVE), nacionalinio radijo ir televizijos transliuotojo, finansavimo sistemą. 2009 m. rugpjūčio 5 d. Komisija paprašė Ispaniją pateikti informacijos apie šį pakeitimą, konkrečiai apie naujų mokesčių ir RTVE finansavimo ryšį. 2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujas 2009 m. rugpjūčio 28 d. Įstatymas Nr. 8/2009 dėl Corporación de Radio y Televisión Española finansavimo (3), kuris iš dalies pakeitė 2006 m. birželio 5 d. Įstatymą Nr. 17/2006 dėl valstybinio radijo ir televizijos (4). 2009 m. rugsėjo 21, 22 d. ir spalio 26 d. Ispanija Komisijai pateikė prašomą informaciją apie pagalbos schemą.

(2)

2009 m. gruodžio 2 d. raštu Komisija Ispanijai pranešė, kad nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl priemonės. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pagalbos priemonės.

(3)

Į sprendimą pradėti procedūrą Ispanija atsakė 2009 m. gruodžio 21 d. raštu. Komisija gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Pastabas Komisija persiuntė Ispanijai ir davė jai galimybę pateikti savo nuomonę apie tas pastabas; Ispanijos nuomonė buvo išdėstyta 2010 m. kovo 23 d. rašte.

(4)

2010 m. vasario 19 d. ir gegužės 19 d. raštuose Komisija pateikė papildomų klausimų, į kuriuos Ispanijos valdžios institucijos atsakė 2010 m. kovo 22 d. ir gegužės 31 d. raštuose.

(5)

2010 m. kovo 18 d. išsiuntusi oficialų pranešimą pagal SESV 258 straipsnį Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą remdamasi tuo, kad mokesčio taikymas elektroniniams ryšiams prieštarauja 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (6) 12 straipsniui, kuriame nustatytos aiškios administracinių mokesčių, kuriais valstybės narės gali apmokestinti telekomunikacijos paslaugas ar tinklus teikiančias įmones, taisyklės. Valstybės pagalbos tyrimas pažeidimo nagrinėjimo procedūrai įtakos nedaro.

(6)

Šiuo metu Ispanijoje taikomą RTVE teikiamų visuomeninio transliavimo paslaugų finansavimo sistemą Komisija patvirtino 2005 ir 2007 m. priimtais sprendimais (7). Remiantis Įstatymu Nr. 17/2006 RTVE patikėta vykdyti viešųjų paslaugų misiją. Minėto įstatymo I skirsnyje (konkrečiai 2 ir 3 straipsniuose) apibrėžiama RTVE viešųjų paslaugų misija bei nurodoma, kad televizijos ir radijo transliavimo paslaugas teiks atitinkamai įmonės RTVE (Radio Televisión Española) ir RNE (Radio Nacional de España). II skirsnio IV skyriuje reglamentuojamos pagrindinės finansinės ir ekonominės sąlygos, kurioms esant RTVE vykdys jai patikėtas su viešosiomis paslaugomis susijusias užduotis. Konkrečiai 33 straipsnyje nurodyta, kad RTVE bus skiriamos metinės biudžeto išmokos kaip kompensacija už jai patikėtų viešųjų paslaugų teikimo užduočių vykdymą. Ši kompensacija neviršija atitinkamai RTVE ir RNE teikiamų viešųjų paslaugų grynųjų sąnaudų. II skirsnio VI skyriuje reglamentuojama Parlamento, garso ir vaizdo institucijos bei Audito Rūmų vykdoma išorės kontrolė.

(7)

2007 m. RTVE veiklos metinės biudžeto išlaidos buvo 1 177 mln. EUR, 2008 m. – 1 222 mln. EUR, 2009 m. – 1 146 mln. EUR. Per šiuos kelis pastaruosius metus RTVE skirta kompensacija už viešąsias paslaugas buvo apie 500 mln. EUR per metus (2006 m. – 575 mln. EUR, 2007 m. – 433 mln. EUR, 2008 m. – 500 mln. EUR, tačiau 2009 m. – 726 mln. EUR, jau atskaičius pajamas iš reklamos).

(8)

Įstatymas Nr. 8/2009 iš dalies pakeičia Įstatymo Nr. 17/2006 nuostatas dėl viešųjų paslaugų misijos apibrėžties ir galimos komercinės RTVE veiklos. Pagal įstatymą naujais elementais papildoma viešųjų paslaugų misija, Komisijos patvirtinta 2005 m. Konkrečiai šiuo įstatymu nustatoma, kad įsigyjamos visuotinės svarbos arba didelės svarbos visuomenei sporto renginių, išskyrus olimpines ir parolimpines žaidynes, transliavimo teisės negali viršyti 10 % viso metinio biudžeto, skirto išorės tiekimui, pirkimui ir paslaugoms (9 straipsnio 1 dalies i punktas). Įstatyme nustatyti įpareigojimai dėl programų vaikams (9 straipsnio 1 dalies d punktas), o didžiausių tarptautinių filmų kūrėjų premjerinių filmų transliavimą piko metu apriboja iki 52 filmų per metus (9 straipsnio 1 dalies m punktas).

(9)

Naujame įstatyme visų pirma nustatyta, kad reklamos, teleparduotuvių, rėmimo ir mokesčio už peržiūrą paslaugos siekiant gauti pajamų nuo 2009 m. pabaigos nebebus teikiamos. Šias komercines pajamas pakeis lėšos, gautos iš komercinių transliuotojų ir telekomunikacijos operatorių surinkus esamus arba naujus mokesčius. Ispanija tikisi, kad taikoma priemonė sumažins komercinių operatorių spaudimą, padidins jų iš reklamos gaunamas pajamas ir panaikins rinką iškreipti galintį veiksnį. RTVE, norėdama gauti komercinių pajamų, ir toliau galės teikti paslaugas trečiosioms šalims bei parduoti savo produkciją (pajamos iš viso sudarytų apie 25 mln. EUR).

(10)

Iki šiol metinės pajamos iš reklamos sudarė apie 600 mln. EUR (2007 m. – 667 mln. EUR, 2008 m. – 565 mln. EUR). Netekus šių komercinių pajamų, RTVE vykdant visuomeninio transliavimo misiją patiriamos grynosios sąnaudos bus beveik tapačios metinėms transliuotojo veiklos biudžeto išlaidoms. Tad Ispanija šias prarastas pajamas ketina kompensuoti padidindama savo įnašą iš valstybės lėšų iki metinio RTVE valdymo biudžeto išlaidų sumos iš jos atėmus tik 9 dalyje nurodytą 25 mln. EUR sumą, kurią ji dar gali gauti kaip komercines pajamas.

(11)

Kaip nustatyta naujo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, visa RTVE metinė pajamų suma 2010 ir 2011 m. neviršija 1 200 mln. EUR, kuri 2012–2014 m. didės daugiausia 1 %, o tolesniais metais suma didės atsižvelgiant į metinį vartotojų kainų indeksą. Nustatydama šias sumas Ispanija, atsižvelgusi į ankstesnių metų RTVE metines biudžeto išlaidas, apskaičiavo, kad papildomą 104 mln. EUR metinių išlaidų sumą teks skirti transliavimo laiką, kuris anksčiau buvo rezervuotas reklamai, užpildyti kita garso ir vaizdo produkcija.

(12)

Remiantis Ispanijos planuojamu biudžetu minėtą visą metinių pajamų sumą sudarys pagal Įstatyme Nr. 17/2006 esančią schemą iš bendrojo valstybės biudžeto skiriamos lėšos, kurios yra apie 500 mln. EUR ir kurių dydis atitinka ankstesniais metais skirtą sumą, ir naujos pajamos, gaunamos taikant tris mokestines priemones, kurios pradedamos taikyti arba pakeičiamos vadovaujantis naujo įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniais:

(13)

Įstatymo Nr. 17/2006 5 ir 6 straipsniuose aiškiai nurodyta, kad komercinių TV ir telekomunikacijos operatoriai apmokestinami „siekiant prisidėti prie RTVE finansavimo“. Be to, preambulėje aiškiai nustatoma tokia naujų mokesčių ir finansinės kompensacijos RTVE už jos pasitraukimą iš reklamos rinkos sąsaja.

(14)

Jeigu pajamų iš šių trijų mokesčių šaltinių nepakaktų padengti 700 mln. EUR skirtumui tarp tradicinės viešųjų paslaugų kompensacijos (500 mln. EUR) ir bendrųjų RTVE veiklos sąnaudų, kurios iki šiol buvo dengiamos iš komercinių pajamų, kaip nustatyta Įstatymo Nr. 8/2009 2 straipsnio 2 dalyje, trūkstamos lėšos būtų skiriamos iš bendrojo valstybės biudžeto remiantis Įstatymo Nr. 17/2006 33 straipsniu, įpareigojančiu Vyriausybę padengti grynąsias sąnaudas, kurias RTVE patiria vykdydama įsipareigojimą teikti viešąsias paslaugas. Tai reiškia, kad bus užtikrintas grynųjų sąnaudų, kurias RTVE patirs teikdama viešąsias paslaugas ir kurios sudarys ne daugiau nei 1 200 mln. EUR, finansavimas nepriklausomai nuo pajamų, kurios bus gautos surinkus mokesčius.

(15)

Ispanija patvirtino, kad lėšos, gautos renkant mokesčius iš TV transliuotojų ir telekomunikacijos operatorių, nebūtinai bus naudojamos vien RTVE finansuoti. Ispanija nustatė didžiausias sumas, kurios gali būti skiriamos surinkus mokesčius. Visos kitos šias sumas viršijančios lėšos bus priskiriamos bendrajam valstybės biudžetui, todėl jomis bus galima padengti kitas išlaidas. Be to, Ispanija, neviršydama šių didžiausių sumų, gali nuspręsti, kokią mokesčių sumą ji iš tikrųjų ketina skirti RTVE. Pavyzdžiui, 2010 m. biudžeto plane numatyta, kad RTVE skirta suma bus mažesnė nei pusė nustatytos didžiausios skirtinų lėšų sumos.

(16)

Siekiant išvengti kompensacijos permokos, naujo įstatymo 8 straipsnyje nurodoma įsteigti rezervinį fondą, į kurį mokama Vyriausybės skirtos sumos dalis, viršijanti faktines grynąsias su įsipareigojimu teikti viešąsias paslaugas susijusias sąnaudas. Rezerve kaupiama suma negali viršyti 10 % metinių RTVE biudžeto išlaidų. Bet kokios nurodytus 10 % viršijančios lėšos bus grąžinamos į iždą. Rezervas bus naudojamas galimiems ankstesniais metais patirtiems nuostoliams padengti. Jei rezervas nebus išnaudotas per ketverius metus, jis bus susigrąžinamas sumažinant atitinkamai kitų metų kompensaciją už teikiamas viešąsias paslaugas.

(17)

Be to, remiantis Įstatymo Nr. 17/200637 straipsniu ir 39–41 straipsniais auditorių, Vyriausybės audito tarnybos, Parlamento, garso ir vaizdo institucijos ir Audito Rūmų vykdoma išorės kontrolė užtikrins, kad RTVE skiriama kompensacija nebūtų didesnė nei faktinės grynosios sąnaudos ir minėtas 10 % rezervas. Kompensacijos už teikiamas viešąsias paslaugas suma bus mažinama atsižvelgiant į bet kokias pajamas, gautas iš kelių kitų likusių komercinės veiklos sričių (Įstatymo Nr. 8/2009 7 straipsnio 1 dalis).

(18)

Šiame sprendime analizuojami tie esamos RTVE finansavimo sistemos pakeitimo elementai, dėl kurių Komisija pareiškė abejones sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(19)

Kaip nurodė Komisija, RTVE finansavimo tvarkos pakeitimai ir beveik visiškas RTVE komercinės veiklos sustabdymas yra ypatingi tuo, kad dalį RTVE pajamų, kurios iki tol buvo gaunamos iš tokios komercinės veiklos, pakeis surinkus mokesčius, kurie yra specialiai nustatyti arba tuo tikslu iš dalies pakeisti, gautos pajamos. Įstatyme Nr. 8/2009 pateiktos nuorodos aiškiai rodo, kad mokesčių dydis nustatytas siekiant skirti konkrečią iš anksto nustatytą lėšų dalį RTVE finansuoti. Ši finansavimo ir taikant naujus mokesčius gautų įplaukų sąsaja laidžia manyti, kad yra mokesčių ir RTVE skiriamos pagalbos privalomas paskirties ryšys tuo požiūriu, kad surinkus mokesčius gautos pajamos bus privalomai skirtos šiai RTVE pagalbai finansuoti ir darys tiesioginę įtaką pagalbos sumai.

(20)

Europos Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad, jei finansavimo būdas yra sudedamoji priemonės dalis, Komisija nagrinėdama pagalbos priemonę privalo atsižvelgti ir į tą būdą (8). Jei paaiškėja, kad mokestis, specialiai nustatytas pagalbai finansuoti, prieštarauja kitoms Sutarties nuostatoms, Komisija negali paskelbti pagalbos schemos, kurioje nustatytas tas mokestis, suderinama su vidaus rinka. Taigi dėl būdo, kuriuo pagalbos priemonė finansuojama, visa pagalbos schema gali tapti nesuderinama su vidaus rinka.

(21)

Todėl Komisija išreiškė abejonių dėl to, ar nauji mokesčiai yra sudedamoji priemonės dalis. Jei taip, Komisija turėtų vertinti jų suderinamumą su Sutarties nuostatomis ir tai darytų įtaką bendram pagalbos schemos teisėtumui. Atrodo, kad šios abejonės yra pagrįstos, ypač atsižvelgiant į tai, kad Komisijai kilo abejonių dėl fiksuotos telefonijos, mobiliosios telefonijos ar interneto prieigos paslaugas teikiančioms įmonėms taikomų naujų mokesčių suderinamumo su Direktyva 2002/20/EB (9).

(22)

Komisija taip pat suabejojo, ar reformavusi finansavimo sistemą Ispanija pasirūpino pakankamomis apsaugos nuo galimos kompensacijos permokos priemonėmis. Reklamos panaikinimas gali daryti įtaką transliuotojo sąnaudoms, nes jo programos taps mažiau priklausomos nuo komercinių dalykų.

(23)

Be to, RTVE finansavimo sistemoje turėtų būti numatyta tinkamą procedūra, kuria būtų galima pasinaudoti siekiant iš anksto įvertinti, ar visuomeninio transliuotojo RTVE naujos paslaugos atitinka Amsterdamo protokole (10) nustatytas esmines sąlygas. Iš Ispanijos pateiktos informacijos Komisija negalėjo įvertinti, ar Ispanija jau yra nustačiusi tokį mechanizmą.

(24)

Pastabas pateikė penkiolika suinteresuotųjų šalių. Pastabas pateikė komerciniai transliuotojai (TF1 ir ACT – Europos komercinės TV asociacija), mokamos TV operatoriai (DTS, Canal Satélite), telefono ir interneto paslaugų teikėjai (redtel, ONO, AETIC), kabelinės televizijos operatoriai (Cable Europe) ir reklamuotojai. Kai kurie jų pageidavo likti nežinomi.

(25)

Dažniausiai pastabų teikėjai ginčijo naujų mokesčių, kurie, jų nuomone, iškreiptų visuomeninės ir privačios TV, nemokamos TV ir mokamos TV, tik telekomunikacijos paslaugas teikiančių operatorių ir telekomunikacijos bei garso ir vaizdo paslaugas teikiančių operatorių konkurenciją, teisėtumą. Be to, buvo reiškiamos abejonės dėl to, ar elektroniniams ryšiams taikomas mokestis suderinamas su Leidimų direktyvos 2002/20/EB 12 straipsniu (11).

(26)

Transliuotojai ir interneto paslaugų teikėjai taip pat teigė abejojantys RTVE su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų apibrėžties suderinamumu. Ji nėra pakankamai tiksli ir pernelyg plati ypatingų sporto renginių arba didžiausių tarptautinių filmų kūrėjų filmų transliavimo teisių įsigijimo atžvilgiu. Konkrečiai TF1 nurodė, kad RTVE pradedant teikti naujas svarbias viešąsias paslaugas nebuvo atliktas išankstinis patikrinimas.

(27)

Dėl galimo mokesčių ir pagalbos privalomo paskirties ryšio buvimo TV transliuotojai ir interneto paslaugos teikėjai tvirtino, kad gautos pajamos iš naujų mokesčių darytų tiesioginę įtaką pagalbai. Jiems ypač kėlė susirūpinimą tai, kad didėjant mokestinėms pajamoms RTVE skiriama kompensacija gali viršyti grynąsias viešųjų paslaugų teikimo sąnaudas.

(28)

Dėl pagalbos proporcingumo įvairūs TV ir interneto paslaugas teikiantys operatoriai tvirtino matantys kompensacijos permokos pavojų. Įstatyme Nr. 8/2009 nustatytas 1 200 mln. EUR siekiantis planuojamas RTVE biudžetas nėra grindžiamas tiksliu grynųjų viešųjų paslaugų teikimo sąnaudų apskaičiavimu. Einamosios metinės RTVE biudžeto sąnaudos tebus sąlyginis pagrindas. Komercinė veikla nuo viešųjų paslaugų teikimo nebus atskiriama. Konkrečiai kalbant, planuojant nebus atsižvelgiama į lėšas, kurios bus sutaupytos panaikinus reklamą, nes tada nebereikės stengtis, kad programos pritrauktų didelę auditoriją. Pavyzdžiui, meninių programų kūrimas bus pigesnis. Kita vertus, kitos suinteresuotosios šalys teigė nerimaujančios, kad RTVE skirs daugiau lėšų vertingesnėms programoms kurti.

(29)

Kompensacijos permokos grėsmę kėlė ir tai, kad pajamas iš reklamos, kurių RTVE netenka, visapusiškai kompensuos valstybės skiriamos lėšos. Kompensacija bus skaičiuojama remiantis kelių praėjusių metų rodikliais neatsižvelgiant į tai, kad 2010 m. dėl ekonomikos krizės sumažėjus komercinėms pajamoms bus mažesnės ir bendrosios RTVE pajamos. Būtų neteisinga, jei, panaikinus dvigubą finansavimą, RTVE būtų skiriamos garantuotos pajamos neatsižvelgiant į kintančias komercines pajamas.

(30)

Be to, transliuotojai abejojo, ar yra nustatyta veiksminga biudžeto kontrolės sistema, kuri užtikrintų, kad valstybės lėšos būtų naudojamos tik teikiant viešąsias paslaugas patirtoms grynosioms sąnaudoms padengti.

(31)

Visų pirma Ispanija nesutinka, kad atlikdama šią procedūrą Komisija vertintų proporcingumą ir svarbių naujų paslaugų išankstinį patikrinimą. Šie du dalykai priklauso esamai RTVE finansavimo schemai, kurią Komisija patvirtino 2005 ir 2007 m. Tačiau sprendimas pradėti procedūrą grindžiamas tuo, kad finansavimo sistemos reforma apibrėžiama kaip nauja pagalba, kaip nurodyta 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (12), 1 straipsnio c punkte. Naujos pagalbos elementas apima tik finansavimo reformą, kurią vykdant nustatomi nauji mokesčiai, ir nekeičia kitų esamos schemos elementų bei nedaro jiems jokios įtakos. Tie kiti elementai ir toliau yra esama pagalba, todėl Komisija, atlikdama šią procedūrą, neturėtų jų vertinti.

(32)

Dėl mokesčių privalomojo paskirties ryšio buvimo Ispanija tvirtina, kad nauji mokesčiai netaps sudedamąja pagalbos dalimi ir nedarys tiesioginio poveikio pagalbos dydžiui. Ispanija pabrėžė, kad, remiantis Įstatymo Nr. 8/2009 2 straipsnio 2 dalimi, aiškinama kartu su Įstatymo Nr. 17/2006 33 straipsniu, grynosios viešųjų paslaugų teikimo sąnaudos yra vienintelis RTVE skiriamo viešojo finansavimo dydį lemiantis veiksnys, nepaisant to, kiek pajamų gaunama surinkus mokesčius. Planuojamos viešųjų paslaugų teikimo sąnaudos apskaičiuojamos atsižvelgiant ne į surinkus mokesčius gautas pajamas, bet į sąnaudas, patirtas teikiant šią paslaugą per kelis praėjusius metus.

(33)

Ispanija patvirtino, kad lėšos, gautos surinkus TV transliuotojų ir telekomunikacijos operatorių mokamus mokesčius, pervedamos ne tik RTVE. Surinkus mokesčius gautos pajamos bus pervedamos į bendrąjį valstybės biudžetą (Valstybės iždą), iš kurio bus atliekami visi mokėjimai RTVE. Ispanija nustatė didžiausias sumas, kurios bus skiriamos iš gautų mokesčių. Visos kitos šias sumas viršijančios lėšos bus priskiriamos bendrajam valstybės biudžetui, todėl jas bus galima skirti kitiems tikslams. Be to, neviršydama šių didžiausių sumų, Ispanija gali nuspręsti, kokią procentais išreikštą mokesčių dalį ji faktiškai ketina skirti RTVE. Pavyzdžiui, 2010 m. biudžeto plane numatyta, kad RTVE skirta suma bus mažesnė nei pusė nustatytos didžiausios sumos.

(34)

Ispanija tvirtina, kad dėl didesnių ar mažesnių nei tikėtasi pajamų, gautų surinkus naujus mokesčius, planuojama kompensacijos už teikiamas viešąsias paslaugas suma nesikeis. Jei iš naujų mokestinių šaltinių gautų pajamų neužteks panaikinus reklamą atsiradusiam finansavimo trūkumui padengti, trūkstamos lėšos bus skiriamos iš bendrojo valstybės biudžeto vadovaujantis Įstatymo Nr. 17/2006 33 straipsniu. Visos perteklinės pajamos bus priskiriamos bendrajam valstybės biudžetui. Pagaliau visos 1 200 mln. EUR sumą, kuri kaip didžiausia suma yra nustatyta Įstatymo Nr. 8/2009 3 straipsnio 2 dalyje, viršijančios pajamos bus pervedamos į Valstybės iždą. Tad planuojamas RTVE atliekamos viešųjų paslaugų misijos bendras finansavimas nepriklausys nuo konkrečių mokestinių pajamų sumos, tačiau bet kokiu atveju jis bus užtikrinamas finansavimu iš bendrojo valstybės biudžeto.

(35)

Dėl pagalbos proporcingumo Ispanija tvirtino užtikrinsianti, kad bus vadovaujamasi grynųjų sąnaudų padengimo principu. Remiantis Įstatymo Nr. 17/2006, iš dalies pakeistu Įstatymu Nr. 8/2009, 33 straipsnio 1 dalimi, grynosios sąnaudos yra vienintelis matas, kuriuo remiantis nustatoma tikroji pagalbos suma. Remiantis Įstatymo Nr. 8/2009 2 straipsnio 2 dalimi ir 8 straipsnio 2 dalimi, bendrojo valstybės biudžeto lėšomis kompensuojamos trūkstamos mokestinės pajamos, o pajamų perteklius priskiriamas valstybės biudžetui, išskyrus galimos kompensacijos permokos, siekiančios 10 % metinių biudžeto sąnaudų, atvejį, kaip nustatyta 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

(36)

Dėl to, ar ateinantiems keleriems metams metiniame biudžeto plane nustatyta 1 200 mln. EUR suma yra tinkama, Ispanija teigia nemananti pasielgusi savavališkai. Ši suma pagrįsta RTVE metinėmis biudžeto sąnaudomis, kurias ji patyrė vykdydama įsipareigojimą teikti viešąsias paslaugas. Minėti įsipareigojimai nepasikeitė tiek, kad būtų galima tikėtis mažesnių išlaidų; priešingai, skundo pateikėjai neatsižvelgia į tai, kad RTVE turi investuoti 104 mln. EUR į naujų programų, kurios užpildytų panaikinus reklamą atsiradusį laisvą laiką, kūrimą.

(37)

Be to, būtų neteisinga manyti, kad dingus reklamai RTVE nebereikės stengtis pritraukti didelę auditoriją, ir kad todėl ji galės sumažinti laidų kūrimo sąnaudas ir siūlyti mažiau patrauklią programą. RTVE, siekdama veiksmingai vykdyti jai patikėtą viešųjų paslaugų misiją, privalės išsiskirti iš TV kanalų, būti matoma ir pasiekti auditoriją.

(38)

Galiausiai, remiantis Įstatymo Nr. 17/2006 37 straipsniu, veiksmingą baigiamąją biudžeto kontrolę užtikrina vidaus auditas, Vyriausybės audito tarnybos peržiūra ir privačios audito bendrovės (KPMG) atliekamas išorės auditas. Be to, remiantis minėto įstatymo 39 ir 40 straipsniais, Parlamentas ir garso ir vaizdo institucija prižiūri RTVE viešųjų paslaugų misijos vykdymą ir jos metines finansines ataskaitas. Galiausiai RTVE tikrina Audito Rūmai.

(39)

Dėl išankstinės kontrolės, vykdomos pradedant teikti svarbias naujas paslaugas, buvimo Ispanija informavo, kad tokia procedūra nustatyta 2010 m. kovo 31 d. Bendrojo įstatymo Nr. 7/2010 dėl garso ir vaizdo komunikacijų (13) 41 straipsnio 3 dalyje. Consejo Estatal de Medios Audiovisuales, Ispanijos nepriklausomai visuomeninio transliavimo priežiūros ir reguliavimo institucijai, buvo patikėta vykdyti tokią išankstinę kontrolę, apimančią viešąsias suinteresuotųjų subjektų konsultacijas, viešą konsultacijos rezultatų skelbimą ir kiekvienos naujos paslaugos bendro poveikio rinkai vertinimą. Be to, Ispanija nurodė ketinanti iki 2010 m. lapkričio 1 d. su RTVE pasirašyti sutartį–programą, kurioje bus apibrėžta, ką apima svarbi nauja paslauga. Remiantis minėtos programos sutarties projektu, svarbi nauja paslauga bus apibrėžiama kaip pasiūlyta nauja paslauga, kurią galima aiškiai atskirti nuo jau teikiamų paslaugų, kurią galima priskirti susijusiai produkto rinkai ir kuri gali daryti poveikį rinkai, ypač poveikį paklausai.

(40)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su valstybių narių skiriama pagalba, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(41)

Finansiniai ištekliai, būtini Ispanijos RTVE finansavimo sistemai veikti, patenka į bendrąjį valstybės biudžetą, iš kurio vėliau yra skiriami. Tai yra tiesioginis valstybės išteklių perdavimas konkrečiai įmonei, kurios konkurentai negali pasinaudoti tokiais ištekliais. Tad RTVE suteikiamas atrankusis pranašumas.

(42)

Nepaisant to, Ispanija iki procedūros pradžios pateiktose pastabose tvirtino, kad reforma nedarė įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai, nes RTVE nevykdo veiklos už Ispanijos ribų. Tačiau jei valstybės finansinė pagalba sustiprina įmonės poziciją, palyginti su kitomis Europos Sąjungos vidaus prekyboje konkuruojančiomis įmonėms, šias įmones reikia laikyti patiriančiomis šios pagalbos poveikį, net jei įmonė pagalbos gavėja, neeksportuoja (14). Panašiai, kai valstybė narė suteikia pagalbą įmonėms, veikiančioms paslaugų ir paskirstymo srityse, įmonės pagalbos gavėjos, gali ir neturėti verslo už valstybės narės ribų, kad valstybės pagalba darytų įtaką Europos Sąjungos prekybai (15).

(43)

Vadovaujantis šiuo principu, 2001 ir 2009 m. Komisijos komunikatuose dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo viešųjų paslaugų transliavimui aiškinama, kad „valstybinis viešųjų paslaugų transliuotojų finansavimas paprastai gali būti laikomas turinčiu įtakos verslui tarp valstybių narių. <…> Tai yra aiški pozicija dėl programų teisių įsigijimo ir pardavimo, kas dažniausiai vyksta tarptautiniu lygiu. <…> Be to, komercinių transliuotojų nuosavybės sistema gali aprėpti ne vieną valstybę“ (16).

(44)

RTVE vykdo veiklą tarptautinėse rinkose (programų pardavimas ir transliavimo teisių įsigijimas). Priklausydama Europos transliuotojų sąjungai, ji dalyvauja televizijos programų mainuose ir Eurovizijos sistemoje (17). Be to, įsigydama ir parduodama transliavimo teises RTVE tiesiogiai konkuruoja su komerciniais transliuotojais, kurie yra aktyvūs nacionalinės ir tarptautinės transliavimo rinkos dalyviai ir yra sukūrę tarptautinės nuosavybės struktūrą. Todėl, net ir neatsižvelgiant į iki 2009 m. rugpjūčio mėn. RTVE vykdytą komercinę veiklą, kyla pavojus, kad konkurenciją Ispanijos rinkoje RTVE skirta pagalba gali iškreipti taip, kad būtų daroma įtaka valstybių narių prekybai. Tai Komisija jau yra išdėsčiusi savo sprendimuose Nr. E 8/2005 ir Nr. NN 8/07.

(45)

Komisija taip pat nagrinėjo galimybę finansavimo priemones laikyti tik kompensacija už įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas vykdymą, dėl kurios RTVE neįgytų finansinio pranašumo, kaip apibrėžta Europos Teisingumo Teismo sprendime byloje Altmark  (18). RTVE yra įmonė, kuriai pavesta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugą – visuomeninio transliavimo paslaugą. Valstybės priemonės, kuriomis kompensuojamos papildomos grynosios bendros ekonominės svarbos paslaugos teikimo sąnaudos, nepriskiriamos valstybės pagalbai, jeigu tenkinamos visos tame sprendime nurodytos sąlygos. Pirma, įmonė gavėja privalo veiksmingai vykdyti viešųjų paslaugų įsipareigojimus, o šie įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti; antra, kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, turi būti iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti; trečia, kompensacija negali viršyti to, kas būtina, siekiant padengti visas ar dalį sąnaudų, kurios patiriamos vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu; ketvirta, kai įmonė, vykdysianti viešųjų paslaugų įsipareigojimus, nėra pasirinkta vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūra, kuri leistų pasirinkti paraišką pateikusią organizaciją, galinčią teikti šias paslaugas mažiausiomis visuomenei sąnaudomis, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis analize sąnaudų, kurių tipinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, būtų patyrusi vykdydama šiuos įsipareigojimus.

(46)

Kai įmonėms, privalančioms vykdyti viešųjų paslaugų teikimo įsipareigojimus, suteiktos valstybės subsidijos, skirtos tokių viešųjų paslaugų įpareigojimų vykdymo sąnaudoms kompensuoti, neatitinka visų nustatytų sąlygų, tokios subsidijos patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, todėl jos turi būti laikomos valstybės pagalba, kaip apibrėžta šioje nuostatoje (19).

(47)

Viešam subjektui buvo patikėta teikti visuomeninio transliavimo paslaugą, kaip ji apibūdinta įstatymuose Nr. 17/2006 ir Nr. 8/2009, tačiau visuomeniniu transliuotoju RTVE tapo pagal įstatymą, o ne surengus viešą konkursą. Be to, Ispanijos valdžios institucijos, nustatydamos reikiamos kompensacijos dydį, nesirėmė analize sąnaudų, kurių tipinė įmonė, gerai valdoma ir turinti pakankamai priemonių, būtų patyrusi vykdydama šiuos įsipareigojimus. Kompensacijos dydis kasmet nustatomas remiantis einamosiomis grynosiomis sąnaudomis, nesivadovaujant gerai valdomos įmonės kriterijumi. Kriterijai, kuriais remiantis būtų apskaičiuojama kompensacija, nebuvo iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti. Kadangi ne visos Europos Teisingumo Teismo nustatytos sąlygos yra tenkinamos, vertinamos priemonės priskirtinos valstybės pagalbai, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje (20).

(48)

Ispanija apie naują pagalbos priemonę nepranešė. Ji tvirtina, kad priemonė nėra esminis esamos pagalbos schemos, kuri buvo iš dalies pakeista remiantis Komisijos sprendimu byloje Nr. E 8/2005, pakeitimas, kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 3 dalyje, todėl nėra nauja pagalba, apie kurią reikia pranešti.

(49)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktu, nauja pagalba – tai visa pagalba, kuri nėra esama pagalba, įskaitant esamos pagalbos pakeitimus. Remiantis Įgyvendinimo reglamento (EB) Nr. 794/2004 4 straipsniu, esamos pagalbos pakeitimu nelaikomi grynai formalaus ar administracinio pobūdžio esamos pagalbos pakeitimai, kurie negali turėti įtakos pagalbos priemonės atitikties vidaus rinkai vertinimui, ir esamos pagalbos schemos pradinio biudžeto padidėjimas iki 20 %

(50)

Tam, kad esamos schemos pakeitimas prilygtų naujai pagalbai, sistemos pakeitimas turi būti esminis, t. y. turi būti pakeistos pagrindinės sistemos ypatybės, kaip atsitiktų, pavyzdžiui, pakeitus užsibrėžtą tikslą, mokesčio rinkimo pagrindą, įtaką patiriančius asmenis ir institucijas arba, platesne prasme, lėšų šaltinį (21). Šiuo atveju RTVE lėšų šaltiniai buvo iš esmės pakeisti. Nauji finansavimo šaltiniai taip pat rodo, kad lėšas, kurios buvo gaunamos iš reklamos (kurios nebuvo pagalba), dabar skiria valstybė (kaip pagalbą). Toks didelis pagalbos dydžio padidėjimas ir perėjimas nuo dvigubo finansavimo sistemos prie viengubo finansavimo sistemos aiškiai rodo, kad tai yra nauja pagalba.

(51)

Be to, jei Procedūrinio reglamento 1 straipsnio c dalyje nurodyta, kad esamos pagalbos pakeitimus reikia laikyti nauja pagalba, ši nuostata reiškia, kad „nauja pagalba turi būti laikoma ne pakeista esama pagalba, bet tik pats pakeitimas, kurį galima būtų priskirti naujai pagalbai“, kaip Gibraltar bylos sprendime (22) pabrėžia Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismas. Toliau sprendime nurodoma, kad esamos pagalbos pakeitimas turi būti laikomas nauja pagalba tik jei pakeitimas paveikia tikrąją pradinės schemos esmę. Jeigu naujasis elementas yra aiškiai atskiriamas nuo pradinės schemos, esama schema nelaikoma iš esmės pakeista (23).

(52)

Remiantis šia Europos Teisingumo Teismo praktika ir teisės aktais, darytina išvada, kad pakeitimai, kurie nedaro įtakos pagalbos priemonės suderinamumo vertinimui, negali daryti įtakos ir pagalbos esmei, todėl nedaro įtakos priemonės priskyrimui esamai pagalbai. Kita vertus, jei pakeitimas daro įtaką schemos esmei, tačiau ne tiek, kad būtų būtina iš naujo įvertinti kitus jos elementus, tokį pakeitimą galima vertinti atskirai, nesiremiant kitais tos schemos elementais. Šiuo atveju tai tik tas pakeitimas, apie kurį privaloma pranešti ir kurį nagrinėja Komisija.

(53)

Trys mokestinės priemonės, kurios nustatytos arba iš dalies pakeistos remiantis Įstatymo Nr. 8/2009 4, 5 ir 6 straipsniais, yra atskiriamos nuo esamos RTVE finansavimo schemos. Nors nauji finansavimo šaltiniai gali daryti poveikį pačios schemos teisėtumui, jie negali daryti įtakos kitų RTVE skirtos pagalbos elementų vertinimui arba poveikiui, kurį pagalba gali daryti rinkai.

(54)

Dėl naujų pagalbos elementų, konkrečiai naujų mokesčių, gali atsirasti nauja pagalba, jei tie elementai nepriskirtini nė vienai iš Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b punkte nurodytų situacijų. Iš tikrųjų tie pagalbos elementai yra nustatyti teisės aktų, patvirtintų įsigaliojus Sutarčiai, nuostatose, jie nėra individuali pagalbos priemonė, skirta pagal patvirtintą pagalbos schemą, jie nebuvo patvirtinti remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 4 straipsnio 6 dalimi, jie nebuvo pradėti taikyti prieš dešimt metų nuo Komisijos pirmojo veiksmo ir galiausiai jie yra taikomi sektoriams, kuriuose jiems įsigaliojant vyko konkurencija. Antra, net jei ir pripažintume kaip hipotezę Ispanijos teiginį, kad juos reikėtų laikyti esamos finansavimo schemos pakeitimu, atrodo, kad papildomo RTVE finansavimo būdas yra esminis esamos finansavimo schemos pakeitimas lėšų šaltinio atžvilgiu. Esamoje schemoje nebuvo nustatytos specialios rinkliavos, kurios būtų renkamos RTVE naudai ir kurių teisėtumas galėtų daryti poveikį visos pagalbos suderinamumui.

(55)

Kaip buvo nurodyta sprendime pradėti procedūrą, RTVE finansavimo pakeitimai kėlė Komisijai abejonių dėl jų poveikio bendram RTVE finansavimo suderinamumui su Sutarties nuostatomis, todėl Komisija privalėjo juos papildomai įvertinti. Todėl apie tokius pakeitimus buvo būtina oficialiai pranešti Komisijai. Kaip jau buvo nurodyta, naujai pagalbai priskiriamas tik pats pakeitimas. Todėl Komisija pradėjo procedūrą tik norėdama įvertinti tų pakeitimų kokybę ir jų reikšmę pagalbos suderinamumui.

(56)

Komisija vertina pagalbą visuomeniniams transliuotojams, kuri skiriama kaip kompensacija už su viešąja paslauga susijusių įgaliojimų vykdymą pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, remdamasi 2001 m. Komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo visuomeninio transliavimo paslaugoms (2001 m. Transliavimo komunikatas) (24) nustatytais kriterijais. Remiantis Komisijos pranešimu dėl taisyklių, taikytinų įvertinant neteisėtą valstybės pagalbą, nustatymo ir 2009 m. Transliavimo komunikato 100 dalimi, pastarasis komunikatas naujai pagalbai, apie kurią nepranešta, taikomas tik tuo atveju, jei nauja pagalba buvo suteikta po jo paskelbimo 2009 m. spalio 27 d. Tačiau šiuo atveju nauja pagalbos sistema buvo įdiegta 2009 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus įstatymui. Tad nauja finansavimo schema bus vertinama remiantis 2001 m. komunikatu ir vėlesne Komisijos praktika (25).

(57)

Tam, kad priemonei būtų galima taikyti 106 straipsnio 2 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, turi būti įvykdytos visos toliau nurodytos sąlygos:

(58)

Konkrečiu visuomeninio transliavimo atveju minėtas būdas turi būti suderintas atsižvelgiant į aiškinamąsias Amsterdamo protokolo nuostatas, kurios nurodo „su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus, kuriuos suteikia, apibrėžia ir organizuoja kiekviena valstybė narė“ (apibrėžtis ir patikėjimas), ir numato leidžiančią nukrypti nuo Sutarties taisyklių nuostatą, kai visuomeninio transliavimo paslaugos finansuojamos, „jeigu šis finansavimas teikiamas transliuojančiosioms organizacijoms, kad jos vykdytų su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus <…> ir <…> prekybos sąlygų ir konkurencijos Europos Sąjungoje nepaveikia taip, kad pakenktų bendriems interesams, taip pat atsižvelgiant į šios viešosios paslaugos funkcijų vykdymą“ (proporcingumas) (27).

(59)

Komisija savo sprendimuose bylose Nr. E 8/2005 ir Nr. NN 8/07 dėl RTVE finansavimo Įstatyme Nr. 17/2006 nustatytą su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų apibrėžtį laikė suderinama su SESV 106 straipsnio 2 dalimi. Įstatymo Nr. 8/2009 9 straipsnis daro įtaką šiai apibrėžčiai, nes papildo ją įpareigojimais ir apribojimais RTVE transliavimo turiniui. Todėl sąlyga laikytis tinkamos su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų apibrėžties kriterijaus vis tiek yra tenkinama. Be to, RTVE pasitraukus iš TV reklamos rinkos gali būti padėta stiprinti viešųjų paslaugų misiją užtikrinant mažesnę programų priklausomybę nuo komercinių dalykų ir nepastovių komercinių pajamų.

(60)

Dėl šios priežasties sprendime pradėti procedūrą Komisija nepareiškė abejonių dėl šių RTVE finansavimo aspektų.

(61)

Pagrindiniai RTVE finansavimo pakeitimų ypatumai yra tokie, kad RTVE beveik visiškai nutraukė vykdomą komercinę veiklą, nuo dvigubo finansavimo sistemos, pagal kurią ji gavo valstybės lėšų ir pajamų iš komercinės veiklos, perėjo prie viengubo finansavimo sistemos, pagal kurią, remiantis 2001 m. Transliavimo komunikato 45 dalyje nurodytomis dviem kategorijomis, transliavimui finansuoti išimtinai arba beveik išimtinai skiriamos valstybės lėšos. Valstybės narės gali nevaržomos nuspręsti, ar derinti skirtingus finansavimo šaltinius ir kaip tai padaryti. Tačiau dalies RTVE įplaukų, kurios iki tol buvo gaunamos iš komercinės veiklos, iš Ispanijos bendrojo valstybės biudžeto pagal Įstatymo Nr. 17/2006 33 straipsnį skiriamos lėšos taip paprastai nepakeis. Be to, tokiam lėšų pakeitimui kitomis įgyvendinti, siekiant gauti reikiamų pajamų, bus nustatyti arba iš dalies pakeisti kai kurie mokesčiai.

(62)

Nustatytas finansavimo ir pajamų iš naujų mokesčių ryšys leidžia spėti, kad surinkus mokesčius gautos pajamos skiriamos RTVE skirtai pagalbai finansuoti ir daro tiesioginį poveikį pagalbos dydžiui. Jei paaiškėja, kad mokestis, specialiai nustatytas pagalbai finansuoti, prieštarauja kitoms Sutarties nuostatoms, Komisija negali paskelbti pagalbos schemos, kurioje nustatytas tas mokestis, suderinama su vidaus rinka. Tad dėl būdo, kuriuo pagalbos priemonė finansuojama, visa pagalbos schema gali tapti nesuderinama su vidaus rinka. Todėl, kaip nurodyta 21, 22 ir 23 dalyse, reikia įvertinti, ar pagal naują finansavimo sistemą iš tikrųjų yra pagalbos ir mokesčių privalomas paskirties ryšys ir ar todėl Komisija turėtų įtraukti naujų mokesčių daromą poveikį į valstybės pagalbos analizę.

(63)

Tačiau, tam, kad mokestį būtų galima laikyti sudedamąja pagalbos priemonės dalimi, turi būti privalomas tarpusavio ryšys tarp mokesčio ir pagalbos finansavimo: pagalba privalomai finansuojama surinktu mokesčiu ir pajamos daro tiesioginę įtaką pagalbos dydžiui (28).

(64)

Šiuo atveju šios sąlygos nėra tenkinamos. Kaip patvirtino Ispanija, RTVE skiriamos pagalbos dydis nustatytas atsižvelgiant tik į RTVE finansavimo poreikį ir apskaičiuotas grynąsias visuomeninio transliavimo paslaugos teikimo sąnaudas. RTVE finansavimas tiek iš tikrųjų, tiek pagal teisės aktus nepriklauso nuo surinkus mokesčius gautų pajamų, nes toks finansavimas priklausys tik nuo grynųjų sąnaudų, patirtų vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus. Viena vertus, surinkus mokesčius gautos pajamos, kurios bus skiriamos RTVE finansuoti, negali viršyti grynųjų sąnaudų, patirtų vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus (visos grynąsias viešųjų paslaugų teikimo išlaidas viršijančios lėšos bus grąžinamos į bendrąjį valstybės biudžetą). Kita vertus, jei grynosios sąnaudos, patirtos vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, viršija surinkus aptariamus mokesčius gautas pajamas, trūkumą padengs bendrojo valstybės biudžeto lėšos. Dėl didesnių ar mažesnių nei tikėtasi pajamų, gautų surinkus naujus mokesčius, planuojamos mokėti sumos nebus keičiamos. Jei iš naujų mokestinių šaltinių gautų pajamų neužtektų panaikinus reklamą atsiradusiam finansavimo trūkumui padengti, vadovaujantis Įstatymo Nr. 17/2006 33 straipsniu, trūkstamos lėšos būtų skiriamos iš bendrojo valstybės biudžeto. Visos perteklinės pajamos bus priskiriamos bendrajam valstybės biudžetui. Tad planuojamas RTVE atliekamos viešųjų paslaugų misijos bendras finansavimas nepriklausys nuo konkrečių pajamų, gautų surinkus mokesčius, sumos, tačiau bet kokiu atveju jis bus užtikrinamas finansavimu iš bendrojo valstybės biudžeto.

(65)

Šios išvados nekeičia ir tai, kad mokesčių ir tikslo, kuriuo tie mokesčiai įvesti, ryšys minimas aiškinamajame memorandume ir pačiame įstatyme. Įstatyme esančioje formuluotėje („siekiant prisidėti prie RTVE finansavimo“) mokesčių ir pagalbos ryšio kokybė neapibrėžiama.

(66)

Tad Komisija daro išvadą, kad 14 dalyje aprašytos trys mokestinės priemonės nėra sudedamoji pagalbos dalis. Jų teisėtumas nėra susijęs su RTVE skirtos pagalbos suderinamumu. Su suderinamumu nėra susijusios ir suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos dėl jų teisėtumo svarbos vertinant valstybės pagalbą. Todėl šiuo metu vykstanti pažeidimo nagrinėjimo procedūra, pradėta dėl mokesčio elektroniniams ryšiams nustatymo, galimas daiktas, pažeidžiant Leidimų direktyvos 2002/20/EB 12 straipsnį, šiam sprendimui įtakos nedaro.

(67)

Kalbant apie kompensacijos proporcingumą, kai kompensacija neviršija grynųjų sąnaudų, patirtų RTVE vykdant su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus, naujame įstatyme nustatyta, kad visos RTVE pajamos, viršijančios grynąsias viešųjų paslaugų teikimo sąnaudas ir papildomas 10 % rezervo lėšas, bus grąžinamos į bendrąjį valstybės biudžetą. 10 % dydžio lėšų perteklius ne ilgiau nei ketverius metus gali būti laikomas rezervo fonde tam, kad būtų galima padengti galimą ankstesniais metais susidariusį kompensacijos trūkumą arba išimtines sąnaudas. Šis mechanizmas, padedantis išvengti kompensacijos permokos, neprieštarauja Komisijos praktikai (29).

(68)

Siekdamos užtikrinti pagalbos proporcingumą valstybės narės taip pat privalo nustatyti atitinkamą valstybės lėšų naudojimo su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų vykdymui finansuoti reguliarios ir veiksmingos kontrolės mechanizmą (30) ir suteikti garantiją, kad metinis valstybės finansavimas neviršys grynųjų sąnaudų, patirtų vykdant su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus (31). Ispanija ir toliau taiko savo išorės kontrolės sistemą, kuri, kaip buvo aprašyta, buvo nustatyta Įstatymu Nr. 17/2006, Komisijos patvirtinta sprendimu Nr. E 8/2005, ir kuri leidžia nustatyti grynąsias visuomeninio transliavimo sąnaudas.

(69)

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad reklamos panaikinimas gali daryti įtaką transliuotojo sąnaudoms, nes programų kūrimas taps mažiau priklausomas nuo komercinių dalykų, Komisija, norėdama užkirsti kelią bet kokiai galimybei gauti kompensacijos permoką, sprendime pradėti procedūrą paragino Ispaniją ir kitas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas apie finansavimo mechanizmą.

(70)

Suinteresuotosios šalys pareiškė susirūpinimą dėl tikimybės, kad RTVE skirta kompensacija bus per didelė. Metinis 1 200 mln. EUR RTVE biudžetas nėra grindžiamas tiksliu grynųjų viešųjų paslaugų teikimo sąnaudų apskaičiavimu. Planuojant biudžetą komercinė veikla nuo viešųjų paslaugų teikimo nebus atskiriama, nebus atsižvelgiama į lėšas, kurios bus sutaupytos atsisakius reklamos, nes tada nebereikės stengtis, kad programos pritrauktų didelę auditoriją, ir jas bus galima kurti mažesnėmis lėšomis. Be to, visa kompensacija už prarastas pajamas iš reklamos bus skaičiuojama remiantis kelių praėjusių metų rodikliais neatsižvelgiant į tai, kad, 2010 m. dėl ekonomikos krizės sumažėjus komercinėms pajamoms, bus mažesnės ir bendrosios RTVE pajamos. Būtų neteisinga, jei, panaikinus dvigubą finansavimą, RTVE būtų skiriamos garantuotos pajamos neatsižvelgiant į kintančias komercines pajamas. Suinteresuotosios šalys taip pat pareiškė nerimaujančios dėl biudžeto kontrolės.

(71)

Tačiau Ispanija įrodė, kad biudžeto planas atitinka ankstesnių metų RTVE metines biudžeto sąnaudas ir kad nėra jokio pagrindo manyti, jog dabar arba ateityje būtų galima sutaupyti daug lėšų vien dėl reklamos panaikinimo. RTVE ir toliau bus taikomas reikalavimas pritraukti didelę auditoriją, o panaikinus reklamą atsiras papildomos programos poreikis, kuriam patenkinti turės būti skiriamos lėšos. Palyginus su ankstesnių metų rodikliais (2007 m. – 1 177 mln. EUR, 2008 m. – 1 222 mln. EUR, 2009 m. – 1 146 mln. EUR) ir atsižvelgus į papildomas programos, kuri būtina panaikinus reklamą atsiradusiam laikui užpildyti, išlaidas (104 mln. EUR), likusias komercines pajamas (kurios, kaip apskaičiuota, sudarys tik 25 mln. EUR), atrodo, kad nustatyta didžiausia 1 200 mln. EUR biudžeto išlaidų suma yra apdairiai ir protingai apskaičiuota kompensacijos už teikiamas viešąsias paslaugas suma metinėms biudžeto sąnaudoms padengti. Be to, visuomeninio transliuotojo faktinių grynųjų sąnaudų kompensavimas neatsiejamas nuo to, kad jis yra apsaugomas nuo pajamų reklamos rinkoje svyravimų.

(72)

Dėl biudžeto kontrolės Ispanija nurodė 38 dalyje aprašytus įgyvendinant Įstatymą Nr. 17/2006 jau nustatytus esamus kontrolės mechanizmus. Siekiant užtikrinti, kad valstybės pagalba nebus didesnė nei viešųjų paslaugų misijos grynosios sąnaudos, remiantis Įstatymo Nr. 17/2006 37 straipsniu užtikrinama veiksminga baigiamoji biudžeto kontrolė, apimanti vidaus auditą, Vyriausybės audito tarnybos viešą peržiūrą ir privačios įmonės atliekamą išorės auditą. Be to, remiantis minėto įstatymo 39 ir 40 straipsniais, Parlamentas ir garso ir vaizdo institucija prižiūri RTVE viešųjų paslaugų misijos vykdymą ir jos metines finansines ataskaitas. Galiausiai RTVE tikrina Audito Rūmai. Suinteresuotųjų šalių pateiktose pastabose nenurodoma jokia priežastis, leidžianti manyti, kad ši sistema yra taikoma netinkamai.

(73)

Komisija mano, kad nėra jokių požymių, rodančių, kad apskaičiuota metinė kompensacija, skirta RTVE su viešųjų paslaugų teikimu susijusiems įsipareigojimams vykdyti, bus didesnė nei suma, kurią būtų galima pagrįstai laikyti tokios paslaugos teikimo sąnaudoms, arba kad kompensacija ilgainiui taps didesnė nei grynosios viešųjų paslaugų teikimo sąnaudos.

(74)

Be to, sprendime pradėti procedūrą Komisija Ispanijos paklausė, ar ji yra nustačiusi tinkamą procedūros sistemą, skirtą iš anksto įvertinti, ar visuomeninio transliuotojo RTVE naujos garso ir vaizdo paslaugos atitinka Amsterdamo protokole nustatytas esmines sąlygas (vadinamoji išankstinė kontrolė) (32). Iš Ispanijos iki šiol pateiktos informacijos Komisija negalėjo nustatyti, ar Ispanija jau yra nustačiusi tokį mechanizmą. Komisija pritaria Ispanijos tvirtinimui, kad iš esmės šis RTVE finansavimo elementas buvo nagrinėjamas 2005 ir 2007 m. sprendimuose, skirtuose visai RTVE finansavimo sistemai. Komisija taip pat sutinka, kad naujų mokesčių, dėl kurių pradėtas šis procesas, įvedimas nepadarė įtakos sistemai.

(75)

Nepaisant to, remiantis Ispanijos pateikta informacija, Įstatymo Nr. 7/2010 (33) 41 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta tokia procedūra, o Consejo Estatal de Medios Audiovisuales, Ispanijos nepriklausomai visuomeninio transliavimo priežiūros ir reguliavimo institucijai, buvo pavesta vykdyti tokią kontrolę, apimančią viešąsias suinteresuotųjų šalių konsultacijas, viešą konsultacijos rezultatų skelbimą ir kiekvienos naujos paslaugos bendro poveikio rinkai vertinimą. Tačiau šiame įstatyme nėra apibrėžta, kokie elementai sudaro svarbią naują paslaugą. Valstybės narės turėtų nustatyti atitinkamus kriterijus (34). Tačiau Ispanija nurodė ketinanti vėliausiai iki 2010 m. lapkričio 1 d. pasirašyti sutartį–programą su RTVE, kurioje bus ši apibrėžtis. Remiantis minėtos sutarties–programos projektu svarbi nauja paslauga bus apibrėžiama kaip pasiūlyta nauja paslauga, aiškiai atskiriama nuo jau teikiamų paslaugų, kurią galima priskirti atitinkamai produkto rinkai ir kuri gali daryti poveikį rinkai, ypač poveikį paklausai.

(76)

Tad Ispanija įvykdė savo įsipareigojimą užtikrinti išankstinę kontrolę, o Komisija pažymi, kad iki 2010 m. lapkričio mėn. ji taip pat ketina nustatyti saistančią svarbios naujos paslaugos apibrėžtį. Komisija taip pat pažymi, kad šis mechanizmas iki 2010 m. nebuvo sukurtas.

(77)

Komisija pripažįsta, kad Ispanija neteisėtai atliko visuomeninio transliuotojo RTVE finansavimo reformą ir pažeidė Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau Komisija daro išvadą, kad nėra surinktų mokesčių ir RTVE skiriamos pagalbos finansavimo privalomo paskirties ryšio, o mokesčiai nedaro poveikio paramos suderinamumui su Sutarties nuostatomis. Be to, Ispanija taiko apsaugos priemones, siekdama išvengti, kad RTVE skirta kompensacija nebūtų per didelė. Galiausiai Komisija pažymi, kad Ispanija nustatė išankstinės kontrolės procedūrą, taikomą svarbių naujų paslaugų įdiegimui vykdant su viešosiomis paslaugomis susijusius įgaliojimus. Todėl visuomeniniam transliuotojui RTVE skirta pagalba ir toliau yra suderinama su Sutarties nuostatomis,