29.12.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/57

(1)

2010 m. balandžio 1 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos (toliau – Indija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės nerūdijančio plieno strypų (toliau – antisubsidijų tyrimas) inicijavimą.

(2)

Tą pačią dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypų inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą (toliau – antidempingo tyrimas).

(3)

Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2010 m. vasario 15 d. gavus Europos geležies ir plieno pramonės federacijos (Eurofer) (toliau - skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų nerūdijančio plieno strypų, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė Indijos Vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuojamo tam tikrų Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypų importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Indijos Vyriausybė buvo pakviesta konsultuotis, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. Šiuo atveju priimti abi šalis tenkinančio sprendimo nepavyko.

(5)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundą pateikusiems Sąjungos gamintojams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir Indijos valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti.

(6)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(7)

Atsižvelgiant į didelį Indijos eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti atranką subsidijavimui nustatyti.

(8)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Indijos eksportuojančių gamintojų buvo prašoma per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie 2009 m. balandžio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. vykdytą eksportą ir pardavimą vidaus rinkoje, tikslią veiklą, susijusią su nagrinėjamojo produkto gamyba, ir visų jų susijusių bendrovių, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu, pavadinimus ir veiklą.

(9)

Dėl atrinktų bendrovių taip pat buvo konsultuotasi su susijusiomis Indijos valdžios institucijomis.

(10)

Iš viso 22 eksportuojantys Indijos gamintojai, įskaitant susijusių bendrovių grupes, per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Iš šių bendradarbiaujančių bendrovių arba bendrovių grupių 20 nurodė eksportavusios nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl atranka atlikta remiantis šių 20 eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių gamintojų grupių pateikta informacija.

(11)

Eksportuojantys gamintojai, kurie per minėtą terminą apie save nepranešė arba laiku nepateikė prašomos informacijos, laikyti nebendradarbiaujančiais atliekant tyrimą. Palyginus Eurostato importo duomenis ir 20 bendradarbiaujančių bendrovių arba grupių nurodytą nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtį su nagrinėjamuoju laikotarpiu į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu nustatyta, kad eksportuojančių Indijos gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas.

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atrinktos dvi individualios bendrovės ir viena keturių susijusių bendrovių grupė; jų eksportas sudarė daugiau nei 63 % visos nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimties.

(13)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris nebuvo atrinktas, nes neatitiko pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį jam būtų nustatytas individualus subsidijavimo skirtumas, ir pateikė klausimyno atsakymus.

(14)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, pagrįstai atrinkta tik tiek bendrovių, kiek galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atliekant tyrimą dėl subsidijavimo išnagrinėtos bendrovės išvardytos 22 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į tikrinamųjų vizitų, kuriuos reikia surengti šių bendrovių patalpose, skaičių, nuspręsta, kad individualus nagrinėjimas sudarytų nepagrįstą naštą ir trukdytų laiku užbaigti tyrimą.

(15)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad prašymo atlikti individualų nagrinėjimą priimti negalima.

(16)

Atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti atranką žalai nustatyti.

(17)

Apie save pranešė ir pranešime apie inicijavimą nurodytą pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą, vykdytą tiriamuoju laikotarpiu, pateikė tik minėti aštuoni skundo pateikėjai. Iš šių aštuonių bendrovių remiantis pardavimo apimties tipiškumu, įvairių rūšių produktais ir geografine padėtimi Sąjungoje buvo atrinktos keturios bendrovės. Su skundo pateikėju ir susijusiais gamintojais konsultuotasi dėl atrinktų bendrovių.

(18)

Keturi atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 62 % viso tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pagaminto kiekio.

(19)

Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodytas didelis importuotojų skaičius, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti importuotojų atranką. Keturi importuotojai per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgiant į nedidelį skaičių importuotojų, kurie pranešė apie save, nuspręsta atrankos netaikyti.

(20)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimynai nusiųsti Indijos Vyriausybei, atrinktiems eksportuojantiems Indijos gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, keturiems Sąjungos importuotojams, sutikusiems būti atrinktais, ir visiems žinomiems su tyrimus susijusiems naudotojams.

(21)

Atsakymus pateikė Indijos Vyriausybė, atrinkti eksportuojantys gamintojai, eksportuojantis gamintojas, prašęs atlikti individualų nagrinėjimą, atrinkti Sąjungos gamintojai ir vienas importuotojas. Naudotojai ir kitos suinteresuotosios tyrimo šalys klausimyno atsakymų nepateikė. Be to, dauguma Sąjungos gamintojų pateikė prašomus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, kurią mano esant reikalingą padaryti preliminarias išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti Indijos Vyriausybės patalpose Delyje, Maharaštros Vyriausybės patalpose Mumbajuje, Indijos Vyriausybės regioniniame padalinyje Mumbajuje ir šių šalių patalpose:

(23)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d. – 2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(24)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti nerūdijančio plieno strypai ir juostos, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas (toliau – nagrinėjamasis produktas) kurio KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21, 7222 20 29, 7222 20 31, 7222 20 39, 7222 20 81 ir 7222 20 89.

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šiame tyrime nagrinėjami Indijos gaminami ir vidaus rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip į Sąjungos rinką iš Indijos eksportuojami produktai. Panašiai, Sąjungos pramonės gaminami ir Sąjungos rinkoje parduodami produktai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojami tai pačiai paskirčiai, kaip iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą eksportuojami produktai. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje.

(26)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, nagrinėtos šios schemos, kurias taikant, kaip įtariama, buvo teikiamos subsidijos:

(27)

Pirmiau nurodytos a–d schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Užsienio prekybos politikos“ dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo TL susiję du Užsienio prekybos politikos dokumentai – Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Be to, dokumentus „Užsienio prekybos politika 2004–2009 m.“ ir „Užsienio prekybos politika 2009–2014 m.“ reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – atitinkamai PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(28)

Eksporto kreditų schema, nurodyta e punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(29)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

(30)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

(31)

Eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN), atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(32)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto operacijų metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė, vykdydama išsiuntimo procedūrą, išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tai eksporto operacijai. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebegali savo nuožiūra spręsti dėl MSLS kredito.

(33)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnį produktų importą, išskyrus pagrindines gamybos priemones ir produktus, kuriems netaikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus apyvartos mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo.

(34)

Prašymai MSLS kreditams gauti pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto operacijų skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų MSLS kreditams gauti teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto operacijų, pateiktų po PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.47 skyriuje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 9.3 skyriuje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % susijusios sumos).

(35)

Nustatyta, kad TL šia schema naudojosi dvi atrinktos bendrovės – Chandan Steel ir Venus grupei priklausančios bendrovės.

(36)

MSLSyra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas – Indijos Vyriausybės finansinis įnašas, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(37)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina schema.

(38)

Ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) ir IIIpriede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžimas ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Konkrečiai, eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą per TL. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai atliekama eksporto operacija pagal šią schemą. Tuo metu Indijos Vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti ar nesuteikti subsidiją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per TL, sumoms.

(40)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(41)

Nagrinėjamoms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 1,5–3,4 % subsidijų norma.

(42)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30 skyriuose.

(43)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 44 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir metiniam reikalavimui taikomomis poschemėmis turi su remiančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS„tariamo eksporto“ poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, tokie kaip į eksportą orientuotos įmonės (toliau – EOĮ). Galiausiai teisę naudotis „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(44)

Išankstinai leidimai gali būti išduodami:

i)   Fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkrečių eksportuojamų produktų gamybai. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiama importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį.

ii)   Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą.

iii)   Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą.

iv)   Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.2. dalies b–f, g, i ir j punktuose minėtų kategorijų pirkėjams kaip „tariamą eksportą“. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiami produktai yra neišgabenami iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas į eksportą orientuotai įmonei (toliau – EOĮ) arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei.

v)   Išankstinio išleidimo įsakymas (IIĮ): ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai pagal sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą ir (arba) muitų grąžinimo forma grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas.

vi)   Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas patvirtina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(45)

Per TL dviem bendrovėms pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Šios bendrovės naudojosi viena iš poschemių, t. y. išankstiniais leidimais fiziniam eksportui. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(46)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais tikra ir teisinga.

(47)

Dėl poschemės, kuria per TL naudojosi nagrinėjamosios bendrovės, t. y. fizinio eksporto poschemės: Indijos Vyriausybė nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą.

(48)

Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(49)

Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi arba dar neišbandyta.

(50)

Viena iš nagrinėtų bendrovių nebuvo parengus sistemos, pagal kurią galima patikrinti, kokia žaliava buvo sunaudota eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos dokumentuose (23 priedėlis) ir pagal pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktą. Tiesą sakant, duomenų apie faktinį suvartojimą nebuvo. 2005 m. rudenį įsigalioję Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. administravimo pakeitimai (išperkant vartojimo registrą būtina išsiųsti Indijos valdžios institucijoms) šiai bendrovei dar nebuvo taikomi. Taigi šios nuostatos de facto įgyvendinimo šiame etape nebuvo galima patikrinti.

(51)

Kalbant apie kitą bendrovę, ji pildė tam tikrą gamybos ir vartojimo registrą. Tačiau vartojimas per TL nebuvo užregistruotas, todėl nebuvo galima patikrinti, inter alia, vartojimo įrašų siekiant nustatyti, kurios žaliavos naudotos eksportuotam produktui pagaminti ir koks kiekis žaliavų sunaudotas, kaip nustatyta Užsienio prekybos politikos dokumentuose (23 priedėlyje). Dėl 46 konstatuojamojoje dalyje nurodytų tikrinimo reikalavimų, ši bendrovė nebuvo užfiksavusi kaip toks patikrinimas buvo atliktas. Nebuvo audito plano ar kito dokumento, įrodančio, kad atliktas auditas (pvz., audito ataskaitos), nepateikta jokios informacijos apie taikytą metodiką ir konkrečius tokiam kruopščiam darbui taikomus reikalavimus, kaip antai išsamios techninės žinios apie gamybos procesą. Todėl manoma, kad nagrinėtas eksportuotojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių užsienio prekybos politikos dokumentų nuostatų.

(52)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinė parama, kuria nagrinėjamiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(53)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(54)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti sąlyginio apmokestinimo sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė veiksmingai netaikė tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Todėl laikoma, kad nagrinėjamojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(55)

Todėl poschemė yra kompensuotina.

(56)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma gali būti kompensuojama, tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(57)

Subsidijos suma bendrovėms, kurios naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per TL pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(58)

Nagrinėjamoms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 0,8–1,5 % subsidijų norma.

(59)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi atrinktos bendrovės arba bendrovių grupės per TL naudojosi šia schema. Tačiau nustatyta, kad jų gautos lengvatos buvo nereikšmingos. Todėl nustatyta, kad buvo nebūtina toliau šiame tyrime vertinti šios schemos kompensuotinumo.

(60)

Nustatyta, kad viena iš atrinktų bendrovių turėjo EOĮ statusą ir per TL gavo subsidijų.

(61)

Išsamus EOĮ schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 6 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 6 skyriuje.

(62)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, pagal EOĮ schemą gali steigtis visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visus savo pagamintus produktus ar paslaugas. Tačiau pramonės įmonės, norinčios pasinaudoti EOĮ S,privalo įvykdyti minimalių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimą.

(63)

Į eksportą orientuotos įmonės gali būti įsteigtos ir įkurtos visoje Indijos teritorijoje.

(64)

Prašyme dėl EOĮ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamą gamybos apimtį, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Priėmusios bendrovės prašymą, valdžios institucijos bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal EOĮ Sgalioja penkerius metus. Jis gali būti atnaujintas papildomiems laikotarpiams.

(65)

Pagrindinis EOĮ įsipareigojimas, nustatytas Užsienio prekybos politikoje 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikoje 2009–2014 m., yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų produktų bendrą vertę.

(66)

Į eksportą orientuotos įmonės turi teisę gauti šias nuolaidas:

(67)

Pagal šias schemas veikiančias įmones prižiūri muitinės pareigūnai.

(68)

Šios įmonės teisiškai privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visus importuojamus produktus ir importuojamų medžiagų vartojimą bei panaudojimą, taip pat eksportą pagal PV I 2009–2014 m. atitinkamą dalį. Šie dokumentai turėtų būti reguliariai teikiami kompetentingoms Indijos valdžios institucijoms ketvirčio ir metinėse pažangos ataskaitose.

(69)

Tačiau „[EOĮ] jokiu metu neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms, pardavimu vidaus tarifų zonoje arba atsargomis“, kaip nurodyta PV I 2009–2014 m. atitinkamame skirsnyje.

(70)

Vidaus rinkoje parduodamų produktų išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės. EOĮ eksporto siuntų išsiuntimo tvarką prižiūri muitinės arba akcizų pareigūnas.

(71)

Šiuo atveju EOĮS naudojosi vienas iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų. Bendradarbiaujantis eksportuotojas taikė schemą žaliavoms, vartojimo reikmenims ir pagrindinėms gamybos priemonėms importuoti be muitų, produktams pirkti šalyje nemokant akcizo bei apyvartos mokesčiui susigrąžinti, taip pat parduoti dalį savo produkcijos vidaus rinkoje. Taigi bendradarbiaujantis eksportuotojas pasinaudojo visomis lengvatomis, išdėstytomis 66 konstatuojamosios dalies i–vi punktuose. Tačiau, kalbant apie pajamų mokesčio lengvatą pagal Pajamų mokesčio įstatymo 10B dalį, atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo 2010 m. balandžio 1 d. bendrovė nebeatitinka reikalavimų šiai lengvatai gauti. Todėl EOĮ nuostatos dėl pajamų mokesčio lengvatos šiame tyrime toliau nenagrinėtos.

(72)

EOĮatleidimas nuo trijų rūšių importo muitų (pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio ir aukštesniojo viduriniojo mokslo mokesčio) ir apyvartos mokesčio grąžinimas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybė negavo pajamų, kurias būtų gavusi tuo atveju, jei schema nebūtų taikoma. Tai reiškia, kad EOĮ gavo lengvatą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, nes ji padidino savo likvidumą nemokėdama muitų, kurie paprastai mokami, ir gaudama kompensaciją už sumokėtą apyvartos mokestį.

(73)

Tačiau atleidus nuo akcizo ir jo importo muito ekvivalento nebuvo prarastos pajamos, gaunamos kitais atvejais. Akcizas ir papildomas muitas, jeigu jie sumokami, gali būti naudojami kaip kreditas tos įmonės būsimoms muitų prievolėms (vadinamas CENVAT mechanizmas); ši sistema yra panaši į PVM ir pagal ją Indijos bendrovės gali kompensuoti pirkimo mokesčius už pardavimą mokamais mokesčiais. Dėl to šie muitai nėra galutiniai. Naudojant CENVAT kredito mechanizmą, galutinis muitas nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavoms.

(74)

Tai reiškia, kad tik atleidimas nuo pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokesčio ir pagrindinio apyvartos mokesčio kompensavimas laikomi subsidijomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje. Pagal teisės aktus jos priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. EOĮ eksporto tikslas, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 6.1 skyriuje, yra conditio sine qua non norint gauti lengvatas.

(75)

Atitinkamai, kompensuotina lengvata yra importo muitų, t. y. pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokesčio, paprastai taikomų importuojant, sumažinimas ir pagrindinio apyvartos mokesčio kompensavimas per TL.

(76)

Eksportuotojui (į eksportą orientuotoms įmonėms) taikoma subsidijos suma apskaičiuota pagal negautus importo muitus (pagrindinį muitą, muitui taikomą švietimo mokestį, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokestį), taikomus visai EOĮ skirtoms importuotoms žaliavoms, ir kompensuotą apyvartos mokestį per TL. Siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš minėtos sumos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Subsidijų skirtumas nagrinėjamajai bendrovei pagal EOĮS sudaro 4,3 %.

(77)

Pagrindinės gamybos priemonės fiziškai neįeina į pagamintų produktų sudėtį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamai bendrovei suteikta lengvata buvo apskaičiuota pagal muito, nesumokėto už importuotas pagrindines gamybos priemones, sumą, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi normalų tokių pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį vienoje iš nagrinėtų bendrovių. Tokiu būdu apskaičiuota suma priskiriama TL ir buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta visa pagal šią schemą vartotojui suteikta lengvata. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta atitinkamai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į pagamintus, perdirbtus, eksportuotą arba vežtą kiekį. Todėl nagrinėjamajai bendrovei apskaičiuotas subsidijos skirtumas buvo nereikšmingas.

(78)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 01/04.02.02/2007–08 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 09/04.02.02/2008–09 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta), kurie skirti visiems komerciniams Indijos bankams.

(79)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

(80)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis ir užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKSsudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(81)

Pagal minėtus IRB Pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Bendrovėms, kurių kredito reitingai geri, palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų bendrovės, kurių reitingai aukšti, gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

(82)

Nustatyta, kad viena iš bendrovių tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia schema.

(83)

Dėl EKS kredito lengvatinių palūkanų normų, nustatytų 78 konstatuojamojoje dalyje nurodytais IRB Pagrindiniais aplinkraščiais, gali sumažėti eksportuotojo palūkanų išlaidos, palyginti su išlaidomis kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria naudojosi toks eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis už vidaus finansavimą. Iš tikrųjų jis paprastai laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas.

(84)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei Susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad skiriant subsidiją nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos Vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, ir dėl to jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos, pvz., pinigų politikos, tikslų, o jo vadovybę skiria Indijos Vyriausybė. IRB reguliuoja privačių įstaigų veiklą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo nustatytų sąlygų, inter alia, IRB Pagrindiniuose aplinkraščiuose nustatytų didžiausių eksporto kreditų palūkanų normų ir IRB nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju teikti lengvatinio eksporto finansavimo paskolas. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas Vyriausybei, o taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių Vyriausybių taikomos praktikos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina priemone, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto operacijoms finansuoti, ir dėl to priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte.

(85)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis skirtumu tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kuriais įmonės naudojosi per TL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už nagrinėjamos bendrovės naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(86)

Bendrovei pagal šią schemą per TL nustatyta 0,4 % subsidijų norma.

(87)

Remiantis lentelėje pateiktais nustatytais duomenimis bendra kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudarė 3,3–4,3 %:

(88)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį subsidijų skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, apskaičiuotas remiantis atrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytų subsidijų svertiniu vidurkiu, yra 4,0 %.

(89)

Kalbant apie visus kitus Indijos eksportuotojus, Komisija pirmiausia nustatė jų bendradarbiavimo lygį. Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, palyginus Eurostato importo duomenis ir bendradarbiaujančių bendrovių arba grupių nurodytą nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtį su tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu nustatyta, kad eksportuojančių Indijos gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, t. y. 100 %. Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms buvo nustatyta 4,3 % dydžio subsidijų norma, t. y. bendrovei nustatyta didžiausia individuali norma.

(90)

Sąjungos gamybos apimčiai nustatyti remtasi šių Sąjungos gamintojų pagaminta produkcija:

(91)

Todėl siekiant ištirti bendrą žalą Sąjungos gamybą sudaro šios 24 bendrovės.

(92)

Kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, iš gamintojų, kurie pranešė apie save Komisijai ir pateikė, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie tiriamuoju laikotarpiu vykdytą veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, atrinktos keturios bendrovės.

(93)

Šie keturi atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 62 % viso Sąjungos pramonės pagaminto kiekio per TL.

(94)

Žala buvo įvertinta remiantis gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo, rinkos dalies ir augimo tendencijomis, nustatytomis visos Sąjungos pramonės lygmeniu, ir kainų, užimtumo, našumo, pelningumo, grynųjų pinigų srauto, galimybių padidinti kapitalą ir investicijas, akcijų, investicijos grąžos ir atlyginimų tendencijomis, nustatytomis atrinktiems Sąjungos gamintojams.

(95)

Suvartojimas Sąjungoje nustatytas pagal atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtį, kitų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis (nurodytas skundo pateikėjo), Eurostato nurodytus 2007–2009 m. Sąjungos rinkos importo apimties duomenis ir atrankos klausimyno atsakymus TL.

(96)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas sumažėjo 36 %. 2007–2009 m. suvartojimas sumažėjo 41 %, bet 2009 m. – TL padidėjo 5 procentiniais punktais.

(97)

Dėl ekonomikos nuosmukio vartojimas nuo 2008 m. mažėjo – nagrinėjamojo produkto vartotojų, kaip antai automobilių pramonės, buities reikmenų, chemijos ir statybų pramonės produktų paklausa labai sumažėjo. Antroje TL pusėje rinkos padėtis truputį pagerėjo ir, palyginti su pirma TL puse, nagrinėjamojo produkto paklausa šiek tiek padidėjo.

(98)

Remiantis Eurostato 2007–2009 m. duomenimis ir atrankos klausimyno atsakymais TL, nagrinėjamojo produkto importas iš Indijos atitiko ES suvartojimo mažėjimo tendenciją ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 27 %. Didžiausias sumažėjimas užfiksuotas 2008–2009 m., kuomet importas sumažėjo 41 procentiniu punktu. 2009 m. – TL importas padidėjo 16 procentinių punktų.

(99)

Kadangi šis sumažėjimas yra mažesnis už Sąjungos suvartojimo sumažėjimą, Indijos gamintojų rinkos dalis šiek tiek padidėjo (nuo 10,39 % 2007 m. iki 11,78 % TL).

(100)

Vidutinė iš Indijos importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina sumažėjo 44 %, didžiausias sumažėjimas nustatytas 2008–2009 m. (22 procentiniais punktais). Nors šis sumažėjimas atitiko žaliavų kainos sumažėjimo tendenciją, pažymėtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė iš Indijos importuoto vieneto kaina buvo gerokai mažesnė už vidutinę Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainą, todėl Sąjungos pardavimo kainoms buvo daromas didelis spaudimas.

(101)

Palyginus atrinktų Sąjungos gamintojų kainas EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje su eksportuojančių Indijos gamintojų CIF kainomis Sąjungos pasienyje, jas atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas, nustatyta, kad kainos priverstinai sumažintos 16,7–18,2 %.

(102)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį, nagrinėjant subsidijuoto importo iš Indijos poveikį Sąjungos pramonei buvo išanalizuoti visi susiję ekonominiai veiksniai, turėję poveikio pramonės padėčiai 2007 m. – TL laikotarpiu.

(103)

2007 m. – TL Sąjungos pramonės bendra gamyba sumažėjo 42 %, o gamybos pajėgumai išliko tokie patys, todėl pajėgumų panaudojimas sumažėjo 26 procentiniais punktais. Gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei suvartojimas Sąjungoje, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 36 %.

(104)

Sąjungos pramonės panašaus produkto, parduodamo pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 36 %, ypač 2008–2009 m., kuomet pardavimas sumažėjo 29 procentiniais punktais. 2009 m. – TL pardavimas padidėjo 3 procentiniais punktais.

(105)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko tokia pati (apie 81 %).

(106)

Suvartojimas Sąjungoje ir Sąjungos pramonės padavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 36 %, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko nepakitusi – 81 %.

(107)

Atsižvelgiant į subsidijuojamo importo iš Indijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(108)

Sąjungos pramonė daugiausiai gamina pagal užsakymą, todėl atsargos negali būti laikomos reikšmingu žalos rodikliu. Atsargų kitimo tendencijos pateikiamos tik kaip informacija. Toliau pateikti skaičiai rodo tik atrinktų bendrovių atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

(109)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų kiekis sumažėjo 22 %, bet skaičiuojant atsargas kaip santykinę gamybos dalį atsargų kiekis padidėjo nuo 16 % iki 19,5 %.

(110)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos 2007 m. – TL sumažėjo 44 %, ypač 2008–2009 m., kuomet kainos sumažėjo 25 procentiniais punktais. Tačiau iš dalies tokiam sumažėjimui įtakos turėjo nagrinėjamojo produkto vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimas (nagrinėjamuoju laikotarpiu sąnaudos sumažėjo 31 %) Vieneto sąnaudų sumažėjimui daugiausiai įtakos turėjo žaliavų kainų sumažėjimas. Sumažėjimą šiek tiek pakoregavo pagaminto vieneto pastovių sąnaudų dalies padidėjimas (dėl mažo pajėgumų naudojimo).

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės veiklos darbuotojų skaičius sumažintas 15 %.

(112)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 5 %. Tai yra įprastas padidėjimas, ir jis yra mažesnis už nagrinėjamojo laikotarpio infliacijos lygį. Be to, pažymėtina, kad darbo sąnaudos nesudaro didelės bendrų nerūdijančio plieno strypų gamybos sąnaudų dalies.

(113)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas labai sumažėjo – nuo daugiau nei 9 % pelno 2007 m. iki beveik 8 % nuostolio TL. Daugiausia pelnas sumažėjo 2008–2009 m., t. y. daugiau nei 16 procentinių punktų.

(114)

Su panašiu produktu susijęs grynųjų pinigų srautas 2007 m. – TL sumažėjo 107 %.

(115)

Metinės investicijos į panašaus produkto gamybą nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 77 %.

(116)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, atitiko neigiamą pelningumo tendenciją, t. y. sumažėjo 134 procentiniais punktais.

(117)

Nebuvo jokių požymių, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pramonės sugebėjimas padidinti kapitalą buvo sumažėjęs.

(118)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu beveik visų žalos rodiklių, susijusių su Sąjungos pramone, vertės sumažėjo.

(119)

Suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 36 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 36 %, o pajėgumų naudojimas – 42 %. Atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainos sumažėjo 44 % iki lygio, mažesnio už sąnaudas. Šios kainos sumažintos atsižvelgiant į importo iš Indijos kainų sumažėjimą, siekiant išlaikyti tam tikrą pardavimo ir gamybos lygį, reikalingą pastovioms sąnaudoms padengti.

(120)

Pelningumas pakito nuo 9,5 % pelno 2007 m. iki beveik 8 % nuostolio TL. Investicijų, grynųjų pinigų srauto ir investicijų grąžos tendencijos taip pat buvo neigiamos – nagrinėjamuoju laikotarpiu jie atitinkamai sumažėjo 77 %, 107 % ir 246 procentiniais punktais.

(121)

Tik vienas rodiklis, t. y. Sąjungos pramonės rinkos dalis, išliko toks pats – 81 %.

(122)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(123)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 ir 6 dalis Komisija nagrinėjo, ar dėl subsidijuoto importo iš Indijos Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su subsidijuotu importu nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuotam importui.

(124)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nustatytas importo kainų sumažėjimas 44 % ir dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai (16,7–18,2 %) sutapo su Sąjungos pramonės ekonominės padėties pablogėjimu.

(125)

Atsižvelgiant į bendradarbiaujančių eksportuotojų subsidijavimo lygį, žemą subsidijuojamo importo kainų lygį, dėl kurio buvo priverstinis labai sumažintos Sąjungos pramonės kainos, dėl jų veiklos Sąjungos rinkoje darytas didelis poveikis dar labiau pablogino neigiamą pardavimo kainų Sąjungos rinkoje tendenciją. Sąjungos pramonės patirta materialinė žala labiausiai akivaizdi vertinant žemą pardavimo kainų lygį ir pramonės patirtus didelius finansinius nuostolius.

(126)

Vidutinės importo iš Indijos kainos labai sumažėjo, todėl Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti kainas siekdama išlaikyti tam tikrą apyvartos lygį ir taikyti nuostolingas kainas, idant padengtų bent pastovias sąnaudas. Todėl, nuo 2008 m. Sąjungos pramonės finansinė padėtis gerokai pablogėjo.

(127)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad subsidijuojamas importas iš Indijos, dėl kurio TL Sąjungos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos, turėjo lemiamą įtaką Sąjungos pramonės patirtai žalai, kurią rodo jos bloga finansinė padėtis ir daugumos žalos rodiklių verčių sumažėjimas.

(128)

Kiti vertinant priežastinį ryšį nagrinėti veiksniai – ekonomikos krizė, ES vartojimo raida, gamybos sąnaudos, importas iš kitų trečiųjų šalių ir atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veikla.

(129)

Dėl ekonomikos nuosmukio sumažėjo vartojimas ir darytas poveikis kainoms. Dėl žemo tam tikrų nerūdijančio plieno strypų paklausos lygio Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo ir tai turėjo įtakos pardavimo kainų mažėjimui.

(130)

Įprastomis ekonomikos sąlygomis ir nesant didelio spaudimo kainoms dėl subsidijuojamo importo, Sąjungos pramonė galėjo susidurti su sunkumais dėl mažėjančio vartojimo ir susijusio pastovių gamybos sąnaudų padidėjimo (dėl mažo pajėgumų naudojimo 2007 m. – TL). Tačiau subsidijuojamas importas sustiprino ekonomikos nuosmukio poveikį ir todėl 2009 m. – TL buvo neįmanoma parduoti sąnaudas atitinkančia arba už jas aukštesne kaina.

(131)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad ES paklausos sumažėjimas, susijęs su šiame sektoriuje pasireiškusia ekonomikos krize, darė įtaką Sąjungos pramonei patirtai žalai. Tačiau laikoma, kad dėl to nenutraukiamas nustatytas priežastinis ryšys, susijęs su subsidijuotu importu iš Indijos žemomis kainomis.

(132)

Remiantis Eurostato duomenimis trečiųjų šalių (nenagrinėjamų šiame tyrime) kilmės tam tikrų nerūdijančio plieno strypų importo į Sąjungą apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 48 %. Atitinkama kitų trečiųjų šalių rinkos dalis sumažėjo 19 %.

(133)

Vidutinės šio importo kainos buvo didesnės už eksportuojančių Indijos gamintojų ir Sąjungos pramonės kainas. Todėl daroma preliminari išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė žalos Sąjungos pramonei.

(134)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui apimtis sumažėjo 42 %, o vieneto pardavimo kaina – 46 %. Nors toks eksportas per TL sudarė tik 6 % bendro pardavimo apimties, negalima atmesti, kad tai darė neigiamą įtaką Sąjungos pramonei. Tačiau laikoma, kad atsižvelgiant į nedidelę eksporto apimtį poveikis yra nepakankamas, kad būtų nutrauktas subsidijuojamo importo ir nustatytos žalos priežastinis ryšys.

(135)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kiti žinomi veiksniai, kaip antai importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas ir vartojimo sumažėjimas, nebuvo lemiama Sąjungos pramonė patirtos žalos priežastis.

(136)

Kadangi sutampa laikas, kai, pirma, nustatytas subsidijuojamas importas iš Indijos ir priverstinis kainų mažinimas ir, antra, pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis, galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonei materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje, padaryta dėl subsidijuoto importo.

(137)

Remiantis pagrindinio reglamento 31 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant preliminarių išvadų dėl žalingo subsidijavimo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Buvo atsižvelgta į galimų priemonių poveikį visoms tyrime dalyvaujančioms šalims ir į pasekmes, kurios galėtų būti, jeigu šių priemonių nebūtų imamasi.

(138)

Sąjungos pramonė nukentėjo nuo nagrinėjamojo produkto žalingo subsidijuojamo importo iš Indijos. Taip pat reikėtų priminti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu daugumos Sąjungos pramonės ekonominių rodiklių raidos tendencijos buvo neigiamos. Atsižvelgiant į žalos pobūdį (t. y. didelius nuostolius) nenustačius priemonių Sąjungos pramonės padėtis ir toliau neišvengiamai blogės.

(139)

Tikimasi, kad nustačius priemones bus užkirstas kelias tolesniems iškraipymams ir bus atkurta sąžininga konkurencija rinkoje.

(140)

Jei priemonės nebūtų nustatytos, kainos ir toliau neviršytų sąnaudų, o Sąjungos gamintojų pelnas toliau mažėtų. Vidutinės ar ilgalaikės trukmės laikotarpiu kainos ir pelnas nebūtų stabilūs. Atsižvelgiant į patirtus nuotolius ir aukštą investicijų į gamybą lygį galima manyti, kad nenustačius priemonių dauguma Sąjungos gamintojų negalėtų susigrąžinti investicijų.

(141)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonę sudaro po visą Sąjungą išsibarsčiusios vidutinės ir didelės įmonės, nustačius kompensacines priemones tose vietovėse būtų lengviau išsaugoti užimtumą.

(142)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustačius kompensacinius muitus nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(143)

Visų Komisijai žinomų importuotojų paprašyta pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu. Atliekant atranką apie save pranešė keturi importuotojai. Visiems keturiems importuotojams buvo nusiųsti klausimynai; gauti tik vieno importuotojo atsakymai. Tolesniame tyrimo etape numatyta atliktį tikrinamąjį vizitą importuotojo, įsikūrusio Vokietijoje, patalpose.

(144)

Nustačius kompensacinius muitus negalima atmesti galimybės, kad gali sumažėti nagrinėjamosios šalies kilmės importo lygis ir tai gali turėti poveikio importuotojų ekonominė padėčiai. Tačiau bet kokio nagrinėjamojo produkto importo kainų padidėjimo poveikis importuotojams turėtų būti tik konkurencijos atkūrimas Sąjungos rinkoje, o ne kliudymas importuotojams parduoti nagrinėjamąjį produktą. Be to, dėl mažos nagrinėjamojo produkto sąnaudų dalies bendrose galutinių naudotojų sąnaudose importuotojams turėtų būti lengviau padidėjusią kainos dalį perkelti vartotojams. Todėl padaryta preliminari išvada, kad nustačius kompensacinius muitus Sąjungos importuotojų padėtis veikiausiai labai nepablogėtų.

(145)

Visoms šalims, kurios skunde buvo įvardytos kaip naudotojai, buvo išsiųsti klausimynai. Atsakymų nepateikė nė viena iš dvidešimt dviejų bendrovių.

(146)

Primenama, kad nagrinėjamasis produktas naudojamas įvairioms paskirtims, įskaitant automobilių pramonę, buities reikmenų gamintojus, medicinos ir laboratorinius instrumentus ir t. t. Tačiau šiame tyrime naudotojai yra tarpinės bendrovės, gaminančios ir tiekiančios gaminius minėtoms paskirtims. Į tai atsižvelgiant tikimasi, kad šie naudotojai galėtų visiškai arba beveik visiškai perkelti visą arba beveik visą nustačius kompensacinius muitus padidėjusios kainos dalį galutiniams naudotojams, nes pastariesiems tokių priemonių poveikis būtų nereikšmingas.

(147)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustatytų kompensacinių muitų poveikis naudotojų sąnaudoms būtų nedidelis.

(148)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti kompensacinių muitų tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams.

(149)

Atsižvelgiant į išvadas dėl subsidijavimo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias kompensacines priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro subsidijuojamas importas.

(150)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus subsidijavimo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti, neviršijant nustatyto subsidijavimo skirtumo.

(151)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo subsidijavimo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra subsidijuojamo importo, panašų produktą parduodama Sąjungoje. Manoma, kad pelnas, kurį būtų galima gauti nesant subsidijuojamo importo, turėtų būti nustatytas pagal vidutinį atrinktų Sąjungos gamintojų ikimokestinio pelno dydį 2007 m. Tai paskutiniai metai prieš TL, kuriais Sąjungos pramonė galėjo gauti normalų pelno dydį. Todėl manyta, kad 9,5 % apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo subsidijavimo.

(152)

Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 9,5 % pelno dydį.

(153)

Tuomet, remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių Indijos gamintojų svertinės vidutinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (žr. 101 konstatuojamąją dalį) ir nežalingos produktų, kuriuos Sąjungos pramonė pardavė Sąjungos rinkoje per TL,kainos palyginimu nustatyta, kiek reikia padidinti kainą. Tuomet visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti vidutinės visos CIF importo vertės procentine dalimi.

(154)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalimi importuojamiems Indijos kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios kompensacinės priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš subsidijavimo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(155)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kompensacinio muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus lyginant su subsidijų skirtumais. Todėl siūlomos tokios kompensacinių muitų normos:

(156)

Šiame reglamente nurodytos individualių bendrovių kompensacinių muitų normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi, jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(157)

Visi prašymai taikyti šiai individualiai bendrovei nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (6), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(158)

Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir, prireikus, į jas bus atsižvelgta prieš priimant galutinį sprendimą. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl kompensacinių muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir jas gali reikėti persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,