KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 558/2010

2010 m. birželio 24 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus, III priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 853/2004, nustatantį konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (1), ypač į jo 10 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 853/2004 nustatyti specialūs gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimai. Jame nustatyta, kad, inter alia, maisto tvarkymo subjektai gali pateikti rinkai gyvūninės kilmės produktus, jeigu jie buvo paruošti ir sutvarkyti tik įmonėse, atitinkančiose nurodytus reikalavimus, nustatytus jo III priede.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo I skirsnio VII skyriuje nustatyta, kad naminių kanopinių mėsa gali būti vežama prieš tai ją atšaldžius iki pagal tą reglamentą reikalaujamos temperatūros, jeigu kompetentinga institucija tai leidžia siekdama, kad būtų gaminami tam tikri produktai laikantis konkrečių sąlygų.

(3)	Patvirtinti duomenys apie tinkamus mikrobiologinius ir temperatūros kriterijus rodo, kad panašią nuostatą būtų naudinga taikyti žąsų kepenėlių pašteto gamybai, kad būtų galima taikyti tradicinius gamybos metodus.

(4)

Sušaldymas, atliekamas iškart po skerdimo ir atšaldymo, maksimaliai nuslopina bakterijų augimą – dėl to maksimaliai sumažėja mikrobiologinių organizmų skaičius po atšildymo. Kaip ir pagal jau priimtas nuostatas dėl naminių kanopinių mėsos, iš naminių paukščių ir kiškiažvėrių gauta mėsa, kuri skirta sušaldyti, po paskerdimo ir atšaldymo turėtų būti nedelsiant sušaldyta. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo II skirsnio V skyrių.

(5)	Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio II skyriuje nustatytos taisyklės – tai gyviems dvigeldžiams moliuskams, gyviems dygiaodžiams, gyviems gaubtagyviams ir gyviems jūros pilvakojams skirti specialūs reikalavimai dėl auginimo teritorijų mikrobiologinės klasifikacijos.

(6)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004 (2) 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad gyvų dvigeldžių moliuskų, gyvų dygiaodžių, gyvų gaubtagyvių ir gyvų jūrų pilvakojų auginimo ir tiekimo rinkai oficiali kontrolė būtų vykdoma vadovaujantis II priedu.

(7)	Remiantis to reglamento II priedu, auginimo teritorijos turi būti klasifikuojamos pagal užterštumo fekalijomis lygį. Maitinamąją terpę filtruojantys gyvūnai, pvz., gyvi moliuskai, gali kaupti mikroorganizmus, keliančius grėsmė visuomenės sveikatai.

(8)

Jūros pilvakojai paprastai nefiltruoja maitinamosios terpės. Todėl mikroorganizmų, susijusių su užterštumu fekalijomis, susikaupimo riziką galima laikyti nedidele. Be to, nebuvo gauta epidemiologinių duomenų, leidžiančių susieti auginimo teritorijų klasifikavimo nuostatas su rizika visuomenės sveikatai dėl maitinamosios terpės nefiltruojančių jūros pilvakojų. Dėl šios priežasties šie jūros pilvakojai neturėtų būti įtraukti į auginimo teritorijų klasifikacijos nuostatas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio II skyriuje.

(9)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio VI skyriuje tik nustatyta, kad pavieniams vartotojams skirto dydžio gyvų dvigeldžių moliuskų pakuotės turi būti uždaros ir neturi būti atidaromos jas išvežus iš siuntimo centro, kol pakuotės nepateikiamos parduoti galutiniam vartotojui. Todėl kitoms gyvų dvigeldžių moliuskų pakuotėms šis reikalavimas netaikomas. Visuomenės sveikatos labui reikėtų iš dalies pakeisti tą reikalavimą, kad visos pakuotės turėtų būti laikomos uždarytos, kol jos nepateikiamos galutiniam vartotojui.

(10)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VII skirsnio IX skyriuje nustatyti specialūs šukučių, surinktų ne iš tam tikrai kategorijai priskirtų auginimo teritorijų, reikalavimai. Tokie reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi gyviems jūros pilvakojams, nefiltruojantiems maitinamosios terpės. Minėto skyriaus 4 punkte nustatytos specialios šukučių pakavimo taisyklės. Pakuočių reikalavimai, taikomi iš siuntimo centro vežamiems mažmeninei prekybai skirtiems gyviems dvigeldžiams moliuskams, taip pat turėtų būti taikomi šukutėms ir jūros pilvakojams, nefiltruojantiems maitinamosios terpės ir surinktiems už tam tikrai kategorijai priskirtų auginimo teritorijų ribų.

(11)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio III skyriaus A dalyje nustatyti šviežių žuvininkystės produktų tvarkymo reikalavimai. Į I priedo 3.5 punkte pateiktą šviežių žuvininkystės produktų apibrėžtį neįtraukti atšildyti neperdirbti žuvininkystės produktai ir švieži žuvininkystės produktai, į kuriuos remiantis atitinkamais teisės aktais pridėta maisto priedų, kad jie nesugestų. Siekiant Sąjungos teisės aktų nuoseklumo, šiems produktams turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai kaip ir šviežiems žuvininkystės produktams.

(12)

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio VII skyriaus 2 punkte ir VIII skyriaus 1 punkto b papunktyje minima nuo bendro reikalavimo, kad sušaldyti žuvies produktai turi būti laikomi ne aukštesnėje kaip – 18 °C temperatūroje, nukrypti leidžianti nuostata, taikoma neišdarinėtoms sūryme sušaldytoms žuvims, skirtoms konservuotam maistui gaminti. Jeigu tai sūryme sušaldytos žuvys, skirtos konservuotam maistui gaminti, produktas turi būti laikomos ne aukštesnėje kaip – 9 °C temperatūroje.

(13)

Neišdarinėtas sūryme sušaldytas žuvis, skirtas konservuotam maistui gaminti, išėmus iš sūrymo, kuris būna sušaldomas, nebūtina kitomis priemonėmis sumažinti temperatūros iki ne aukštesnės kaip – 18 °C, kai, laikantis įprastinės praktikos, taikomas konservuotam maistui gaminti skirtų neišdarinėtų žuvų užšaldymo sūryme metodas.

(14)	Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnio I skyriaus 1 punkte ir XV skirsnio I skyriaus 1 punkte nustatyti žaliavai, iš kurios gaminama maistinė želatina ir kolagenas, taikomi reikalavimai.

(15)

2005 m. sausio mėn. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) paskelbė mokslinę nuomonę apie kolageno saugą ir kolagenui gaminti taikomą perdirbimo metodą (3). Pagal šią nuomonę, kaulų naudojimo kolagenui gaminti nereikėtų laikyti pavojingu visuomenės sveikatai. Todėl tikslinga remiantis šia EMST nuomone nustatyti perdirbimo reikalavimus ir nurodyti, kad kaip žaliava naudojami kaulai neturi būti pavojinga medžiaga, kaip apibrėžta 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001, nustatančiame tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (4). III priedo XV skirsnio I skyriaus 1 punktą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(16)	Siekiant Sąjungos teisės aktų nuoseklumo, Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo XIV skirsnio I skyriaus 1 punktas ir III skyriaus 1 punktas dėl želatinos gaminimo žaliavos turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti.

(17)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(2) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

(3) Mokslininkų grupės biologinio pavojaus klausimais (BIOHAZ) nuomonė apie kolageno saugą ir kolagenui gaminti taikomą perdirbimo metodą, priimta 2005 m. sausio 26 d.

(4) OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedas iš dalies keičiamas taip:

II skirsnio V skyriaus 3 ir 4 punktai pakeičiami taip:

„3.	Kai tik mėsa supjaustoma ir, jeigu reikia, supakuojama, ji turi būti atšaldoma iki ne aukštesnės kaip 4 °C temperatūros.

Prieš vežimą mėsa turi būti atšaldoma iki ne aukštesnės kaip 4 °C ir laikomi tokioje temperatūroje vežant. Tačiau, kompetentingai institucijai leidus, kepenėlių paštetui skirtas kepenėles galima vežti aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje su sąlyga, kad:

a)	vežama pagal tos kompetentingos institucijos nustatytus pervežimo iš vienos įmonės į kitą reikalavimus; ir

b)	mėsa nedelsiant išvežama iš skerdyklos ar išpjaustymo patalpos ir vežama ne ilgiau kaip dvi valandas.

5.	Iš naminių paukščių ir kiškiažvėrių gauta mėsa, kuri skirta sušaldyti, turėtų būti nedelsiant sušaldyta.

6.	Nesupakuota mėsa turi būti laikoma ir vežama atskirai nuo supakuotos mėsos, nebent ji laikoma ir vežama skirtingu laiku arba taip, kad dėl pakuotės medžiagos ir laikymo ar vežimo būdo mėsa nebūtų užteršta.“

VII skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Šio skirsnio įžanginės dalies 1 punktas pakeičiama taip:

„1.

Šis skirsnis taikomas gyviems dvigeldžiams moliuskams. Išskyrus su valymu susijusius nuostatas, jis taip pat taikomas gyviems dygiaodžiams, gyviems gaubtagyviams ir gyviems jūros pilvakojams. Šio skirsnio II skyriaus A dalyje nustatytos nuostatos dėl auginimo teritorijų klasifikavimo netaikomos jūros pilvakojams, nefiltruojantiems maitinamosios terpės.“

VI skyriaus 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.	Visos gyvų dvigeldžių moliuskų pakuotės, išvežamos iš siuntimo centrų arba skirtos kitam siuntimo centrui, turi būti uždarytos. Gyvų dvigeldžių moliuskų pakuotės, skirtos tiesioginei mažmeninei prekybai, turi būti laikomos uždarytos, kol jos nepateikiamos parduoti galutiniam vartotojui.“

IX skyrius pakeičiamas taip:

„IX SKYRIUS: SPECIALŪS ŠUKUČIŲ IR JŪROS PILVAKOJŲ, KURIE NEFILTRUOJA MAITINAMOSIOS TERPĖS, SURINKTŲ NE IŠ TAM TIKRAI KATEGORIJAI PRISKIRTŲ AUGINIMO TERITORIJŲ, REIKALAVIMAI

Maisto tvarkymo subjektai, renkantys šukutes ir jūros pilvakojus, kurie nefiltruoja maitinamosios terpės, ne tam tikrai kategorijai priskirtose auginimo teritorijose arba tvarkantys tokias šukutes ir (arba) tokius jūros pilvakojus, turi laikytis toliau nurodytų reikalavimų.

1.	Šukučių ir jūros pilvakojų, kurie nefiltruoja maitinamosios terpės, negalima pateikti rinkai, jeigu jie nebuvo surinkti ir sutvarkyti pagal II skyriaus B dalį ir jeigu neatitinka V skyriuje nustatytų standartų, patvirtintų savikontrolės sistemos.

2.	Be to, jeigu kompetentinga institucija, remdamasi oficialios kontrolės programų duomenimis, žvejybos rajonus gali priskirti tam tikrai kategorijai – jeigu būtina, bendradarbiaudama su maisto tvarkymo subjektais – II skyriaus A dalies nuostatos analogiškai taikomos šukutėms.

Šukutes ir jūros pilvakojus, kurie nefiltruoja maitinamosios terpės, pateikti rinkai žmonių maistui galima tik pasiūlius jas per žuvies aukcioną, siuntimo centrą arba perdirbimo įmonę. Jeigu jie tvarko šukutes ir (arba) tokius jūros pilvakojus, kurie nefiltruoja maitinamosios terpės, šias įmones valdantys maisto tvarkymo subjektai apie tai turi pranešti kompetentingai institucijai ir, jei tai siuntimo centrai, laikytis III ir IV skyrių reikalavimų.

Maisto tvarkymo subjektai, tvarkantys šukutes ir gyvus jūros pilvakojus, kurie nefiltruoja maitinamosios terpės, turi laikytis:

a)	I skyriaus 3–7 punktuose nustatytų dokumentams taikomų reikalavimų, jeigu jie taikomi. Šiuo atveju registravimo dokumente turi būti aiškiai nurodoma auginimo teritorijos, kurioje buvo surinktos šukutės ir (arba) jūros pilvakojai, kurie nefiltruoja maitinamosios terpės, vieta; arba

b)	VI skyriaus 2 punkto reikalavimų dėl mažmeninei prekybai išsiųstų visų gyvų šukučių ir gyvų jūros pilvakojų pakuočių uždarymo ir VII skyriaus identifikavimo ženklo ir ženklinimo reikalavimų.“

VIII skirsnis iš dalies keičiamas taip:

Šio skirsnio įžanginės dalies 1 punktas pakeičiama taip:

„1.

Šis skirsnis netaikomas dvigeldžiams moliuskams, dygiaodžiams, gaubtagyviams ir jūros pilvakojams, jeigu pateikiant rinkai jie dar gyvi. Išskyrus I ir II skyrius, šis skirsnis taikomas pirmiau minėtiems gyvūnams, jeigu rinkai jie pateikiami negyvi – šiuo atveju jie turėjo būti gauti laikantis VII skirsnio reikalavimų.

Jis taikomas atšildytiems neperdirbtiems žuvininkystės produktams ir šviežiems žuvininkystės produktams, į kuriuos remiantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais pridėta maisto priedų.“

VII skyriaus 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.	Sušaldyti žuvininkystės produktai turi būti laikomi taip, kad visų produkto dalių temperatūra nebūtų aukštesnė kaip - 18o; tačiau neišdarinėtos iš pradžių sūryme sušaldytos žuvys, skirtos konservuotam maistui gaminti, gali būti laikomos ne aukštesnėje kaip - 9 °C temperatūroje.“

VIII skyriaus 1 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)

Sušaldyti žuvininkystės produktai, išskyrus neišdarinėtas iš pradžių sūryme sušaldytas žuvis, skirtas konservuotam maistui gaminti, vežant turi būti laikomi tokioje vienodoje temperatūroje, kad visų produkto dalių temperatūra būtų ne aukštesnė kaip - 18 °C, temperatūra trumpam laikui gali pakilti ne daugiau kaip 3 °C.“

XIV skirsnio I skyriaus 1 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)	kaulai, išskyrus nurodytą pavojingą medžiagą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies g punkte (*1);

(*1) OL L 147, 2001 5 31, p. 1.“ "

XV skirsnis iš dalies keičiamas taip:

I skyriaus 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Maistinį kolageną galima gaminti iš šių žaliavų:

a)	kaulų, išskyrus nurodytą pavojingą medžiagą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies g punkte;

b)	ūkyje auginamų atrajojančiųjų gyvūnų kailio ir odos;

c)	kiaulių odos;

d)	naminių paukščių odos;

e)	sausgyslių ir gyslų;

f)	laukinių medžiojamųjų gyvūnų kailių ir odų; ir

g)	žuvų odos ir kaulų.“

III skyriaus 1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Vykdant kolageno gamybos procesą turi būti užtikrinta, kad:

visai atrajojančiųjų gyvūnų kaulų medžiagai, gautai iš šalyse ir regionuose, kurie pagal Bendrijos teisės aktus priskiriami kontroliuojamos ar neapibrėžtos GSE rizikos kategorijai, atsivestų, išaugintų arba paskerstų gyvūnų, būtų taikomas procesas, leidžiantis užtikrinti, kad visa kaulų medžiaga būtų susmulkinama, iš jos karštu vandeniu būtų pašalinami riebalai ir būtų apdorojama praskiesta druskos rūgštimi (ne mažesnės nei 4 % koncentracijos ir pH < 1,5) ne trumpiau nei dvi dienas; po šio apdorojimo rūgštim arba šarmu sureguliuojamas pH, po to vieną arba keletą kartų skalaujama, filtruojama ir atliekama ekstruzija, arba vykdomas patvirtintas lygiavertis procesas;

žaliavos, išskyrus nurodytąsias a punkte turi būti apdorojamos plaunant, rūgštimi ar šarmu sureguliuojant pH, po to vieną ar kelis kartus skalaujant, filtruojant ir atliekant ekstruziją arba vykdant patvirtintą lygiavertį procesą. Ekstruzija gali būti neatliekama gaminant mažos molekulinės masės kolageną iš neatrajojančių gyvulių kilmės žaliavų.“

(*1) OL L 147, 2001 5 31, p. 1.“ “