11.3.2010 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 61/10 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 201/2010
2010 m. kovo 10 d.
kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse įgyvendinimo taisyklės
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (1), ypač į jo 26 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Dėl Europos Sąjungos (ES) vandenų ir vandenų, į kuriuos Norvegija ir Farerų salos turi suverenias teises ir kurie priklauso jų jurisdikcijai, artumo tikslinga ES laivams, žvejybos veiklą vykdantiems Norvegijos Šiaurės jūros vandenyse ir Farerų salų vandenyse, nustatyti specialias leidimų galiojimo sąlygas. |
(2) |
Kad vietos žvejybos laivai galėtų netrukdomi vykdyti žvejybos veiklą, trečiųjų šalių laivams turėtų būti sudarytos sąlygos įplaukti tik į konkrečius geografinius rajonus. |
(3) |
Dėl ES vandenų ir vandenų, į kuriuos Norvegija ir Farerų salos turi suverenias teises ir kurie priklauso jų jurisdikcijai, artumo tikslinga su Norvegijos ir Farerų salų vėliavomis plaukiojantiems laivams, žvejybos veiklą vykdantiems ES vandenyse, nustatyti specialias leidimų galiojimo sąlygas. |
(4) |
Kad Komisija galėtų prieiti prie papildomų duomenų, turėtų būti nustatytas paraiškų dėl žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams turinys. |
(5) |
Siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių laivais ES vandenyse sužvejotų šiaurinių žydrųjų merlangų ir atlantinių skumbrių kiekiai būtų teisingai apskaitomi, būtina sugriežtinti minėtų laivų kontrolės nuostatas. Tos nuostatos turėtų derėti su Europos bendrijos ir Norvegijos susitarimu, patvirtintu Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2214/80 (2), ir Europos bendrijos ir Farerų salų susitarimu, patvirtintu Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2211/80 (3). |
(6) |
Laivams, kuriems neišduotas leidimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1006/2008, turėtų būti sudarytos sąlygos ES vandenis perplaukti tranzitu su sąlyga, kad jų žvejybos įrankiai nebūtų parengti naudoti žvejybos operacijoms. |
(7) |
Atitinkamai turėtų būti priimtos išsamios Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 įgyvendinimo taisyklės. |
(8) |
Šiuo reglamentu užtikrinamas šiuo metu galiojančių 2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, nuostatų tęstinumas (4). |
(9) |
Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
ES LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLA NE ES VANDENYSE
1 straipsnis
Žvejybos leidimai
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 3 straipsnio, Norvegijos Šiaurės jūros vandenyse žvejybos veiklą vykdantiems laivams, kurių talpa yra 200 GT arba mažesnė, reikalavimas turėti žvejybos leidimą netaikomas.
2 straipsnis
Geografiniai apribojimai
1. ES žvejybos laivai, kuriems suteikta teisė vykdyti žvejybos veiklą Norvegijos Šiaurės jūros vandenyse, nevykdo žvejybos veiklos Skagerako sąsiauryje, 12-os jūrmylių nuo Norvegijos bazinės linijos atstumu.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems ir šiose šalyse registruotiems laivams leidžiama vykdyti žvejybos veiklą Skagerako sąsiauryje, bet ne didesniu kaip keturių jūrmylių nuo Norvegijos bazinės linijos atstumu.
3 straipsnis
Susijusios sąlygos
ES laivai, kuriems išduotas leidimas Farerų salų vandenyse vykdyti specializuotą vienos rūšies žuvų žvejybą, gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų salų valdžios institucijoms.
4 straipsnis
Bendri įsipareigojimai
ES žvejybos laivai, vykdantys žvejybos veiklą ne ES vandenyse, laikosi apsaugos bei kontrolės priemonių ir visų kitų toje jų veiklos zonoje taikomų nuostatų.
II SKYRIUS
TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLA ES VANDENYSE
5 straipsnis
Žvejybos leidimai
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 18 straipsnio 1 dalies a punkto, su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, kurių talpa yra 200 GT arba mažesnė, reikalavimas turėti žvejybos veiklos ES vandenyse leidimą netaikomas.
6 straipsnis
Paraiškų dėl žvejybos leidimų perdavimas ir turinys
Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 19 straipsnyje minimose žvejybos leidimų paraiškose pateikiama I priede nurodyta informacija pagal šalį, su kurios vėliava atitinkami laivai turi teisę plaukioti.
7 straipsnis
Geografiniai apribojimai
1. Su Norvegijos vėliava plaukiojantys arba Farerų salose registruoti laivai, kuriems suteikta teisė vykdyti žvejybos veiklą ES vandenyse, nevykdo žvejybos veiklos 12-os jūrmylių nuo valstybių narių bazinių linijų TJTT IV zonoje (5) atstumu, Kategato sąsiauryje ir Atlanto vandenyne į šiaurę nuo 43°00′ šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 (6) 18 straipsnyje nurodytą rajoną.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams leidžiama vykdyti žvejybos veiklą Skagerako sąsiauryje, bet ne didesniu kaip keturių jūrmylių nuo Danijos ir Švedijos bazinių linijų atstumu.
8 straipsnis
Žvejybos žurnalas
Trečiosios šalies žvejybos laivo, kuriam suteikta teisė vykdyti žvejybos veiklą ES vandenyse, kapitonas ne tik laikosi 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (7), 14 straipsnio 8 dalies, bet ir veda laivo žurnalą, į kurį įrašo II priede nurodytą informaciją.
9 straipsnis
Žvejybos veiklos duomenų perdavimas
1. Informacija, kurią trečiosios šalies žvejybos laivo kapitonas turi perduoti Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 23 straipsnio 1 dalį, nurodyta III priede.
2. 1 dalis netaikoma su Norvegijos vėliava plaukiojantiems laivams, žvejybos veiklą vykdantiems TJTT IIIa zonoje.
10 straipsnis
Šiaurinių žydrųjų merlangų ir atlantinių skumbrių žvejyba
Su Norvegijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir su Farerų salų vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, kuriems suteikta teisė žvejoti šiaurinius žydruosius merlangus ir atlantines skumbres ES vandenyse, laikosi IV priedo nuostatų.
11 straipsnis
Tranzitas per ES vandenis
Trečiųjų šalių žvejybos laivai, plaukiantys tranzitu per ES vandenis neturėdami leidimo juose žvejoti, tinklus sukrauna taip, kad jie nebūtų parengti naudoti, ir laikosi tokių sąlygų:
a) |
tinklai, gramzdikliai ir panašūs žvejybos įrankiai atkabinami nuo jų tralų kėtoklių ir traukiamųjų bei ištraukimo lynų ir virvių; |
b) |
tinklai, kurie yra denyje arba virš jo, tvirtai pritvirtinami prie kokios nors antstato dalies. |
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
12 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2010 m. kovo 10 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
José Manuel BARROSO
(1) OL L 286, 2008 10 29, p. 33.
(2) OL L 226, 1980 8 29, p. 47.
(3) OL L 226, 1980 8 29, p. 11.
(5) OL L 87, 2009 3 31, p. 70.
(6) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.
(7) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
I PRIEDAS
PARAIŠKOS DĖL ŽVEJYBOS LEIDIMŲ TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS
I DALIS
Su Norvegijos vėliava plaukiojantys laivai
Paraiškose dėl leidimų su Norvegijos vėliava plaukiojantiems laivams nurodoma:
a) |
tarptautinis radijo šaukinys (IRCS); |
b) |
grupės kodas. |
II DALIS
Su Farerų salų vėliava plaukiojantys laivai
Paraiškose dėl leidimų su Farerų salų vėliava plaukiojantiems laivams nurodoma:
a) |
laivo pavadinimas; |
b) |
išorinės atpažinties duomenys; |
c) |
tarptautinis radijo šaukinys (IRCS); |
d) |
variklio galia; |
e) |
laivo talpa (GT) ir bendras ilgis; |
f) |
žuvų, kurias laivas numato žvejoti, rūšys; |
g) |
numatomas žvejybos rajonas. |
II PRIEDAS
LAIVO ŽURNALAS, KURĮ PRIVALO PILDYTI ES VANDENYSE ŽVEJOJANČIO TREČIOSIOS ŠALIES LAIVO KAPITONAS
Į laivo žurnalą įrašytina informacija
1. |
Po kiekvieno valksmo:
|
2. |
Po kiekvieno perkrovimo į kitą laivą ar iš kito laivo:
|
3. |
Po kiekvieno iškrovimo ES uoste:
|
4. |
Po kiekvieno informacijos perdavimo Europos Komisijai:
|
III PRIEDAS
INFORMACIJA, KURIĄ ES VANDENYSE ŽVEJOJANTYS TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAI PRIVALO PERDUOTI KOMISIJAI
1. Europos Komisijai perduodama informacija ir jos perdavimo tvarkaraštis:
1.1. |
Kiekvieną kartą pradėdamas žvejybos reisą (1) ES vandenyse, laivas siunčia pranešimą „įplaukiant sužvejotų žuvų kiekis“, kuriame nurodo tokius duomenis:
|
1.2. |
Kiekvieną kartą baigdamas žvejybos reisą (1) ES vandenyse, laivas siunčia pranešimą „išplaukiant sužvejotų žuvų kiekis“, kuriame nurodo tokius duomenis:
|
1.3. |
Kas trečią dieną, pradedant trečiąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos atlantinės silkės ir atlantinės skumbrės, ir kas savaitę, pradedant septintąja diena nuo laivo pirmojo įplaukimo į 1.1 punkte nurodytas zonas, jeigu žvejojamos visų rūšių, išskyrus atlantines silkes ir atlantines skumbres, žuvys, turi būti perduodama „sužvejotų žuvų kiekio ataskaita“, kurioje nurodoma:
|
1.4. |
Jeigu perkrauti žuvis numatoma tarp pranešimų „įplaukiant sužvejotų žuvų kiekis“ ir „išplaukiant sužvejotų žuvų kiekis“ perdavimo (neskaitant „ataskaitų apie sužvejotų žuvų kiekį“), likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki perkrovimo turi būti perduotas papildomas pranešimas „perkrovimas“, kuriame nurodoma:
|
2. Pranešimo forma
Jeigu netaikomas 3.3 punktas (žr. toliau), 1 punkte nurodyta informacija perduodama naudojant pirmiau nurodytus kodus ir laikantis pirmiau nurodytos duomenų išdėstymo tvarkos; visų pirma,
— |
pranešimo temos eilutėje turi būti įrašoma „VRONT“, |
— |
visi duomenys įrašomi naujoje eilutėje, |
— |
prieš duomenis turi būti nurodytas kodas, kuris nuo kiekvieno kito kodo atskiriamas tarpu. |
Pavyzdys (duomenys netikri):
SR |
|
AD |
XEU |
SQ |
1 |
TM |
COE |
RC |
IRCS |
TN |
1 |
NA |
LAIVO PAVADINIMAS |
IR |
NOR |
XR |
PO 12345 |
LT |
+65 321 |
LG |
–21 123 |
RA |
04A. |
OB |
COD 100 HAD 300 |
DA |
20051004 |
MA |
KAPITONO VARDAS, PAVARDĖ |
TI |
1315 |
ER |
|
3. Pranešimo schema
3.1. |
1 punkte nurodytą informaciją laivas Europos Komisijai į Briuselį perduoda teleksu (SAT COM C 420599543 FISH), e. paštu (FISHERIES-telecom@ec.europa.eu) arba viena iš 4 punkte išvardytų radijo stočių; forma turi atitikti nurodytąją 2 punkte. |
3.2. |
Jeigu dėl force majeure aplinkybių laivas pranešimo perduoti negali, tą pranešimą jo vardu gali perduoti kitas laivas. |
3.3. |
Jeigu vėliavos valstybė turi technines galimybes visus pirmiau minėtus pranešimus ir turinį siųsti vadinamuoju NAF formatu savo laivų, vykdančių veiklą, vardu, tai ta vėliavos valstybė, sudariusi dvišalį susitarimą su Komisija, gali perduoti šią informaciją saugiuoju perdavimo protokolu Europos Komisijai Briuselyje. Tokiu atveju prie perduodamų duomenų būtų pridedama papildomos informacijos (kaip vokas, po AD informacijos):
Pavyzdys (naudojant pirmiau nurodytus duomenis): //SR//AD/XEU//FR/NOR//RN/5//RD/20051004//RT/1320//SQ/1//TM/COE//RC/IRCS//TN/1//NA/LAIVO PAVADINIMAS//IR/NOR//XR/PO 12345//LT/+65 321//LG/-21 123//RA/04A.//OB/COD 100 HAD 300//DA/20051004//TI/1315//MA/KAPITONO VARDAS, PAVARDĖ//ER// Vėliavos valstybei perduodamas „patvirtinimas apie gautą pranešimą“, kuriame nurodoma:
|
4. Radijo stoties pavadinimas
Radijo stoties pavadinimas |
Radijo stoties šaukinys |
Lyngby |
OXZ |
Land’s End |
GLD |
Valentia |
EJK |
Malin Head |
EJM |
Torshavn |
OXJ |
Bergen |
LGN |
Farsund |
LGZ |
Florø |
LGL |
Rogaland |
LGQ |
Tjøme |
LGT |
Ålesund |
LGA |
Ørlandet |
LFO |
Bodø |
LPG |
Svalbard |
LGS |
Stockholm Radio |
STOCKHOLM RADIO |
Turku |
OFK |
5. Žuvų rūšims nurodyti naudojamas kodas
Paprastieji beriksai (Beryx spp.) |
ALF |
Amerikinė paltusinė plekšnė (Hippoglossoides platessoides) |
PLA |
Europinis ančiuvis (Engraulis encrasicolus) |
ANE |
Paprastieji jūrų velniai (Lophius spp.) |
ANF |
Atlantinė argentina (Argentina silus) |
ARU |
Atlantinis jūrinis karšis (Brama brama) |
POA |
Milžinryklis (Cetorinhus maximus) |
BSK |
Juodoji kalavija (Aphanopus carbo) |
BSF |
Melsvoji molva (Molva dypterygia) |
BLI |
Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou) |
WHB |
Atlanto ūsuotoji krevetė (Xiphopenaeus kroyeri) |
BOB |
Atlantinė menkė (Gadus morhua) |
COD |
Paprastoji krevetė (Crangon crangon) |
CSH |
Kalmarai (Loligo spp.) |
SQC |
Paprastasis dygliaryklis (Squalus acanthias) |
DGS |
Siūlapelekės vėgėlės (Phycis spp.) |
FOR |
Juodasis paltusas (Reinhardtius hippoglossoides) |
GHL |
Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus) |
HAD |
Europinė paprastoji jūrinė lydeka (Merluccius merluccius) |
HKE |
Atlantinis paltusas (Hippoglossus hippoglussus) |
HAL |
Atlantinė silkė (Clupea harengus) |
HER |
Paprastoji stauridė (Trachurus trachurus) |
HOM |
Paprastoji molva (Molva Molva) |
LIN |
Atlantinė skumbrė (Scomber Scombrus) |
MAC |
Megrimai (Lepidorhombus spp.) |
LEZ |
Šiaurinė paprastoji krevetė (Pandalus borealis) |
PRA |
Norveginis omaras (Nephrops norvegicus) |
NEP |
Norveginė menkutė (Trisopterus esmarkii) |
NOP |
Islandinis pjūklapilvis beriksas (Hoplostethus atlanticus) |
ORY |
Kita |
OTH |
Jūrinė plekšnė (Pleuronectes platessa) |
PLE |
Sidabrinis polakas (Pollachius pollachius) |
POL |
Atlantinis silkiaryklis (Lamma nasus) |
POR |
Paprastieji jūriniai ešeriai (Sebastes spp.) |
RED |
Raudonpelekis pagelas (Pagellus bogaraveo) |
SBR |
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius (Coryphaenoides rupestris) |
RNG |
Ledjūrio menkė (Pollachius virens) |
POK |
Atlantinė lašiša (Salmo salar) |
SAL |
Tobinės (Ammodytes spp.) |
SAN |
Europinė sardinė (Sardina pilchardus) |
PIL |
Rykliai (Selachii, Pleurotremata) |
SKH |
Krevetės (Penaeidae) |
PEZ |
Atlantinis šprotas (Sprattus sprattus) |
SPR |
Kalmarai (Illex spp.) |
SQX |
Tunai (Thunnidae) |
TUN |
Paprastoji brosmė (Brosme brosme) |
USK |
Paprastasis merlangas (Merlangus merlangus) |
WHG |
Geltonuodegė plekšnė (Limanda ferruginea) |
YEL |
6. Atitinkamam rajonui pažymėti naudojami kodai
02A. |
TJTT IIa kvadratas – Norvegijos jūra |
02B. |
TJTT IIb kvadratas – Špicbergeno ir Lokių sala |
03A. |
TJTT IIIa kvadratas – Skagerako ir Kategato sąsiauriai |
03B. |
TJTT IIIb kvadratas – Zundo sąsiauris |
03C. |
TJTT IIIc kvadratas – Belto sąsiauris |
03D. |
TJTT IIId kvadratas – Baltijos jūra |
04A. |
TJTT IVa kvadratas – šiaurinė Šiaurės jūros dalis |
04B. |
TJTT IVb kvadratas – vidurinė Šiaurės jūros dalis |
04C. |
TJTT IVc kvadratas – pietinė Šiaurės jūros dalis |
05A. |
TJTT Va kvadratas – Islandija |
05B. |
TJTT Vb1 ir Vb2 kvadratai – Farerų salos |
06A. |
TJTT VIa kvadratas – Škotijos ir Šiaurės Airijos šiaurės vakarų pakrantė |
06B. |
TJTT VIb kvadratas – Rockall |
07A. |
TJTT VIIa kvadratas – Airijos jūra |
07B. |
TJTT VIIb kvadratas – vakarinė Airijos dalis |
07C. |
TJTT VIIc kvadratas – Porcupine pakrantė |
07D. |
TJTT VIId kvadratas – rytinė Lamanšo sąsiaurio dalis |
07E. |
TJTT VIIe kvadratas – vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis |
07F. |
TJTT VIIf kvadratas – Bristolio įlanka |
07G. |
TJTT VIIg kvadratas – šiaurinė Keltų jūros dalis |
07H. |
TJTT VIIh kvadratas – pietinė Keltų jūros dalis |
07J. |
TJTT VIIj kvadratas – pietvakarinė Airijos dalis – rytai |
07K. |
TJTT VIIk kvadratas – pietvakarinė Airijos dalis – vakarai |
08A. |
TJTT VIIIa kvadratas – Biskajos įlanka – šiaurė |
08B. |
TJTT VIIIb kvadratas – Biskajos įlanka – vidurinė dalis |
08C. |
TJTT VIIIc kvadratas – Biskajos įlanka – pietūs |
08D. |
TJTT VIIId kvadratas – Biskajos įlanka – atvira jūra |
08E. |
TJTT VIIIe kvadratas – Biskajos įlanka – vakarinė įlankos dalis |
09A. |
TJTT IXa kvadratas – Portugalijos vandenys – rytai |
09B. |
TJTT IXb kvadratas – Portugalijos vandenys – vakarai |
14A. |
TJTT XIVa kvadratas – šiaurės rytinė Grenlandijos dalis |
14B. |
TJTT XIVb rajonas – pietrytinė Grenlandijos dalis |
(1) Žvejybos reisas – reisas, kurio pradžia laikomas žvejoti ketinančio laivo įplaukimas į 200 jūrmylių zoną nuo Bendrijos valstybių narių krantų, kurioje taikomos Bendrijos žvejybos taisyklės, o pabaiga – laivo išplaukimas iš tos zonos.
(2) m = privaloma.
(3) o = neprivaloma.
(4) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po kablelio.
(5) Neprivaloma, jei laivas stebimas palydovine sistema.
(6) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po kablelio.
(7) Neprivaloma, jei laivas stebimas palydovine sistema.
(8) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po kablelio.
(9) Neprivaloma, jei laivas stebimas palydovine sistema.
(10) LT, LG: turi būti nurodoma kaip dešimtainis skaičius, 3 skaičiai po kablelio.
(11) Neprivaloma, jei laivas stebimas palydovine sistema.
(12) Neprivaloma laivui, į kurį perkraunama.
IV PRIEDAS
NUOSTATOS, TAIKOMOS TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS, KETINANTIEMS ŽVEJOTI ŠIAURINIUS ŽYDRUOSIUS MERLANGUS ARBA ATLANTINES SKUMBRES ES VANDENYSE
I DALIS
Nuostatos, taikomos trečiųjų šalių laivams, ketinantiems žvejoti šiaurinius žydruosius merlangus ES vandenyse
a) |
Laivai, kuriuose jau yra sužvejotų žuvų, žvejybos reisą gali pradėti tik gavę atitinkamos pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą. Likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki laivui įplaukiant į ES vandenis, kapitonas apie tai tinkamai praneša šiems žvejybos stebėjimo centrams:
Pranešime nurodomas laivo pavadinimas, tarptautinis radijo šaukinys, skiriamosios uosto raidės ir numeris (PLN), kuriais yra paženklintas laivas, bendras laive esantis kiekvienos rūšies žuvų kiekis, vieta (geografinė ilguma ir platuma), kurioje pagal laivo kapitono apskaičiavimą laivas įplauks į ES vandenis, ir rajonas, kuriame kapitonas ketina pradėti žvejybą. Laivas žvejoti nepradeda tol, kol negauna patvirtinimo, kad pranešimas buvo gautas, ir nurodymų, ar laivo kapitonas turi pristatyti laivą patikrinti. Kiekvienas pranešimo gavimo patvirtinimas turi unikalųjį leidimo numerį, kurį laivo kapitonas saugo iki žvejybos reiso pabaigos. Nepaisydamos patikrinimų, kurie gali būti atlikti jūroje, kompetentingos institucijos gali tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis reikalauti, kad laivo kapitonas pristatytų laivą į uostą patikrinti. |
b) |
Laivams, kurie į ES vandenis įplaukia neturėdami sužvejotų žuvų, a punkte nustatyti reikalavimai netaikomi. |
c) |
Žvejybos reisas laikomas baigtu tada, kai laivas išplaukia iš ES vandenų arba įplaukia ES uostą, kuriame iš to laivo iškraunamos visos sužvejotos žuvys. Laivams iš ES vandenų leidžiama išplaukti tik vienu iš šių stebimųjų maršrutų:
Likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki laivui įplaukiant į vieną iš pirmiau minėtų stebimųjų maršrutų, kapitonas apie tai e. paštu arba telefonu praneša žvejybos stebėjimo centrui Edinburge, kaip numatyta a) i) pastraipoje. Pranešime turi būti nurodomas laivo pavadinimas, tarptautinis radijo šaukinys, skiriamosios uosto raidės ir numeris (PLN), kuriais yra paženklintas laivas, bendras laive esantis kiekvienos rūšies žuvų kiekis ir stebimasis maršrutas, kuriuo laivas ketina plaukti. Laivas iš stebimajam maršrutui priskiriamo rajono neišplaukia tol, kol negauna patvirtinimo, kad pranešimas buvo gautas, ir nurodymų, ar laivo kapitonas turi pristatyti laivą patikrinti. Kiekvienas pranešimo gavimo patvirtinimas turi unikalųjį leidimo numerį, kurį laivo kapitonas saugo iki laivas išplaukia iš ES vandenų. Nepaisydamos patikrinimų, kurie gali būti atlikti jūroje, kompetentingos institucijos gali tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis reikalauti, kad laivo kapitonas pristatytų laivą į Lerviko arba Skrabsterio uostus patikrinti. |
II DALIS
Nuostatos, taikomos trečiųjų šalių laivams, ketinantiems žvejoti atlantines skumbres ES vandenyse
a) |
Laivai žvejybos reisą gali pradėti tik gavę atitinkamos pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą. Tokiems laivams į ES vandenis leidžiama įplaukti tik vienu iš šių stebimųjų rajonų:
Likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki laivui įplaukiant į vieną iš stebimųjų rajonų, įplaukdamas į ES vandenis kapitonas susisiekia su žvejybos stebėjimo centru Jungtinėje Karalystėje, Edinburge, e. paštu ukfcc@scotland.gsi.gov.uk arba telefonu (+ 44 1312719700). Pranešime nurodomas laivo pavadinimas, tarptautinis radijo šaukinys, skiriamosios uosto raidės ir numeris (PLN), kuriais yra paženklintas laivas, bendras laive esantis kiekvienos rūšies žuvų kiekis ir stebimasis rajonas, kuriuo laivas įplauks į ES vandenis. Laivas nepradeda žvejoti tol, kol negauna patvirtinimo, kad pranešimas buvo gautas, ir nurodymų, ar laivo kapitonas turi pristatyti laivą patikrinti. Kiekvienas pranešimo gavimo patvirtinimas turi unikalųjį leidimo numerį, kurį laivo kapitonas saugo iki žvejybos reiso pabaigos. |
b) |
Laivams, kurie į ES vandenis įplaukia neturėdami sužvejotų žuvų, a pastraipoje nustatyti reikalavimai netaikomi. |
c) |
Žvejybos reisas laikomas baigtu tada, kai laivas išplaukia iš ES vandenų arba įplaukia ES uostą, kuriame iš to laivo iškraunamos visos sužvejotos žuvys. Laivams iš ES vandenų leidžiama išplaukti tik vienu iš stebimųjų rajonų. Likus ne mažiau kaip dviem valandoms iki laivui įplaukiant į vieną iš stebimųjų rajonų, išplaukdamas iš ES vandenų, kapitonas apie tai e. paštu arba telefonu praneša žvejybos stebėjimo centrui Edinburge, kaip numatyta 1 pastraipoje. Pranešime nurodomas laivo pavadinimas, tarptautinis radijo šaukinys, skiriamosios uosto raidės ir numeris (PLN), kuriais yra paženklintas laivas, bendras laive esantis kiekvienos rūšies žuvų kiekis ir stebimasis rajonas, kuriuo laivas ketina plaukti. Laivas iš stebimojo rajono neišplaukia tol, kol negauna patvirtinimo, kad pranešimas buvo gautas, ir nurodymų, ar laivo kapitonas turi pristatyti laivą patikrinti. Kiekvienas pranešimo gavimo patvirtinimas turi unikalųjį leidimo numerį, kurį laivo kapitonas saugo iki laivas išplaukia iš ES vandenų. |