(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius (3), nustatytas maisto priedų, kuriuos galima naudoti Europos Sąjungoje sąrašas, ir jų naudojimo sąlygos.

(2)

Po to, kai buvo priimta Direktyva 95/2/EB, maisto priedų technologijos ir toliau vystėsi. Šią direktyvą reikėtų pritaikyti atsižvelgiant į tuos pasiekimus.

(3)

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 31 straipsniu, kol bus baigti Sąjungos maisto priedų sąrašai, numatyti to reglamento 30 straipsnyje, Direktyvos 95/2/EB priedai iš dalies keičiami, jei būtina, taikant Komisijos priimtas priemones.

(4)

Pagal Direktyvą 95/2/EB toliau išvardytus stabilizatorius leidžiama naudoti įvairioms paskirtims: agarą (E 406), karageniną (E 407), saldžiųjų ceratonijų dervą (E 410), pupenių dervą (guaro dervą E 412), ksantano dervą (E 415), pektinus (E 440), celiuliozę (E 460), karboksimetilceliuliozę (E 466), oksiduotąjį krakmolą (E 1404), monokrakmolo fosfatą (E 1410), dikrakmolo fosfatą (E 1412), fosfatuotą dikrakmolo fosfatą (E 1413), acetilintą dikrakmolo fosfatą (E 1414), acetilintą krakmolą (E 1420), acetilintą dikrakmolo adipatą (E 1422), hidroksipropilkrakmolą (E 1440), hidroksipropildikrakmolo fosfatą (E 1442), krakmolo natrio oktenilsukcinatą (E 1450), acetilintą oksiduotąjį krakmolą (E 1451) ir emulsiklius riebalų rūgščių monogliceridus ir digliceridus (E 471). Maisto produktų mokslinis komitetas (toliau – MPMK) nenustatė šių maisto priedų leistinos paros dozės (LPD), vadinasi, jie nekelia pavojaus vartotojų sveikatai. Techniniais sumetimais reikėtų leisti juos naudoti nearomatizuotiems natūraliai raugintiems grietinės gaminiams ir produktų pakaitalams, kuriuose riebalų yra ne daugiau kaip 20 %, norint užtikrinti emulsijos stabilumą ir vientisumą. Tai būtų naudinga vartotojui, nes sumažinto riebalų kiekio raugintų grietinės gaminių, turinčių panašias savybes, kaip įprastas produktas, pasirinkimas būtų didesnis. Todėl minėtus priedus reikėtų leisti naudoti šia papildoma paskirtimi.

(5)

1990 m. MPMK įvertino natrio ir kalio laktatų druskas (E 325 ir E 326), kalio acetatą (E 261), natrio acetatą (E 262i) ir natrio vandenilio acetatą (E 262ii) ir padarė išvadą, kad visi jie yra natūralios maisto produktų sudedamosios dalys, o jų dozė veikiausiai yra labai nedidelė, palyginti su natūraliose medžiagose esančia doze. Todėl visi jie buvo priskirti „nenurodytos“ LPD grupei. Todėl visus šiuos maisto priedus iš principo leidžiama naudoti visuose maisto produktuose, išskyrus nurodytuosius Direktyvos 95/2/EB 2 straipsnio 3 dalyje. Siūloma tuos maisto priedus taip pat leisti naudoti fasuotuose smulkintos šviežios mėsos pusgaminiuose, kad būtų galima kontroliuoti mikrobinių patogenų, pvz., Listeria, E. coli O157, dauginimąsi. Remiantis šiuo technologiniu pagrindu ir atsižvelgiant į tai, kad taip naudojant minėtus maisto priedus susirūpinimo sauga nekyla, reikėtų leisti juos papildomai naudoti fasuotuose smulkintos šviežios mėsos pusgaminiuose.

(6)

Pagal Direktyvą 95/2/EB sorbatus (E 200, E 202, E 203) ir benzoatus (E 210, E 211, E 212, E 213) šiuo metu leidžiama naudoti kaip maisto priedus. Siūloma minėtus maisto priedus leisti naudoti žuvų produktų pakaitaluose iš jūrinių dumblių (ikrų pakaitaluose, pagamintuose iš jūrinių dumblių) kaip konservantus, garniruojant įvairius maisto produktus, kad juose nesidaugintų pelėsiai ir mielės ir nesusidarytų mikotoksinų. Minėtoms druskoms nustatyta atitinkamai 0–25 ir 0–5 mg/kg kūno masės leistina paros dozė. Blogiausiu atveju, kai naudojamos didžiausios koncentracijos, suvartojama dozė yra labai nedidelė, palyginti su LPD. Taip naudojant šiuos priedus susirūpinimo vartotojui daromu poveikiu ir jo sauga nekyla. Todėl reikėtų leisti sorbatus ir benzoatus papildomai naudoti žuvų produktų pakaitaluose iš jūrinių dumblių, atsižvelgiant į technologinį pagrindimą ir į tai, kad šis naujas produktas skirtas specializuotai rinkai.

(7)

Prašoma sorbatus (E 200, E 202, E 203) ir benzoatus (E 210, E 211, E 212, E 213) leisti naudoti aluje iš statinės, į kurį įdėta daugiau kaip 0,5 % fermentuojamųjų cukrų ir (arba) vaisių sulčių ar koncentruotų vaisių sulčių, ir kuris pilstomas tiesiai iš statinės. Toks alus gali būti ilgą laiką prijungtas prie alaus statinės čiaupo. Kadangi statinę ir čiaupą sujungti steriliomis sąlygomis neįmanoma, statinė gali būti užteršta mikrobais. Ši problema aktuali, jei aluje po gamybos tebėra fermentuojamųjų cukrų, nes tokioje terpėje gali daugintis pavojingi mikroorganizmai. Todėl į pilstomą alų ir į alų, į kurį įdėta fermentuojamųjų cukrų ir (arba) vaisių sulčių ar koncentruotų vaisių sulčių, reikia dėti antimikrobinių medžiagų. Tokio vaisinio alaus iš statinės suvartojama nedaug, tad net ir blogiausiu atveju apytikrė sorbatų ir benzoatų dozė turėtų būti mažesnė nei jų atitinkama LPD. Todėl reikėtų leisti sorbatus ir benzoatus papildomai naudoti aluje iš statinės, kuriame yra daugiau kaip 0,5 % fermentuojamųjų cukrų ir (arba) vaisių sulčių ar koncentruotų vaisių sulčių.

(8)

Kad ant citrusinių vaisių nesidaugintų pelėsiai, nuėmus derlių leidžiama juos apdoroti tokiais pesticidais, kaip imazalilas ir tiabendazolas. Citrusiniams vaisiams apdoroti vietoje šių pesticidų arba kartu su jais galima naudoti sorbatus (E 200, E 202, E 203). Sorbatus galima naudoti ant neluptų šviežių citrusinių vaisių apdorojant leidžiamais naudoti vaškais: bičių vašku, kandelila vašku, karnaubo vašku ir šelaku (atitinkamai E 901, E 902, E 903 ir E 904). Taip naudojant šiuos priedus susirūpinimo vartotojui daromu poveikiu ir jo sauga nekyla. Todėl minėtus priedus reikėtų leisti naudoti šia papildoma paskirtimi.

(9)

Vartotojai gali nuspręsti kai kurių maisto medžiagų suvartojamą dozę papildyti maisto papildais. Tuo tikslu į maisto papildus galima įdėti vitamino A ir vitaminų A ir D derinio, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/46/EB (4). Saugaus apdorojimo sumetimais vitamino A ir vitaminų A ir B derinių preparatai turi būti tokios sudėties, kuriai gauti reikia didelės drėgmės ir aukštos temperatūros, taip pat krakmolo ir cukraus. Toks apdorojimas gali būti palankus mikroorganizmams daugintis. Kad tokie mikroorganizmai nesidaugintų, sausuose maisto papilduose naudojamuose vitamino A ir vitaminų A ir D derinių preparatuose reikėtų leisti naudoti sorbatus (E 200, E 202, E 203) ir benzoatus (E 210, E 211, E 212 ir E 213).

(10)

Pagal Direktyvą 95/2/EB leidžiama naudoti maisto priedus sieros dioksidą ir sulfitus (E 220, E 221, E 222, E 223, E 224, E 226, E 227, E 228), kurie pirmiausiai yra antimikrobinės medžiagos ir padeda kontroliuoti cheminį irimą. Šiais laikais šviežių vaisių vežimas, ypač jūrų laivais, yra labai svarbus. Jie gali būti vežami keletą savaičių. Sieros dioksidas ir sulfitai apsaugo šviežias mėlynes nuo grybelių dauginimosi. Sieros dioksidą ir sulfitus reikėtų leisti papildomai naudoti, norint apsaugoti šviežias mėlynes nuo grybelių dauginimosi ir atsižvelgiant į tai, kad šis naujas produktas skirtas specializuotai rinkai. Todėl, atsižvelgiant į pagrįstas technologines šių naujų leidimų suteikimo priežastis, poreikį palengvinti pasaulinę prekybą ir nedidelį sieros ir sulfitų dozių poveikį, reikėtų leisti šios direktyvos priede nurodyto koncentracijos lygio sieros dioksidą papildomai naudoti mėlynėms.

(11)

Cinamono (tik Cinnamomum ceylanicum) lazdelėms, kurios taip pat vadinamos angl. quills, gaminti naudojamos šviežia cinamono medžio vidinės žievės odelė. Gaminančioje šalyje odelę gali užteršti mikrobai ir vabzdžiai, ypač jei klimatas yra tropinis ir drėgnas. Fumigacija sieros dioksidu – tinkamas apdorojimo būdas, padedantis apsaugoti nuo tokio užteršimo mikrobais arba vabzdžių. 1994 m. MPMK nustatė 0–0,7 mg/kg kūno masės leistiną paros dozę ir nusprendė, kad reikėtų apriboti sieros dioksido ir kitų sieros medžiagų naudojimą, norint sumažinti pasitaikančių ūmių astmos reakcijų skaičių. Nors sieros dioksido ir kitų sulfitų naudojimą reikėtų apriboti, taikant šį konkretų naudojimo būdą suvartojama labai nedidelė sieros dioksido ir sulfitų dozės dalis. Todėl reikėtų leisti sieros dioksidą ir sulfitus (E 220, E 221, E 222, E 223, E 224, E 226, E 227, E 228) papildomai naudoti tik šiai konkrečiai cinamono rūšiai.

(12)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – EMST) įvertino informaciją apie nizino naudojimo papildomai maisto produktų kategorijai – skystiems kiaušiniams – saugą ir apie nizino, pagaminto naudojant pakeistą gamybos procesą, saugą. 2006 m. sausio 26 d. nuomonėje (5) EMST patvirtino anksčiau nustatytą 0–0,13 mg/kg kūno masės leistiną nizino, pagaminto naudojant naują gamybos ir ekstrahavimo procesą, pagrįstą cukraus terpės fermentavimu vietoj įprastos pieno terpės, paros dozę. Toje nuomonėje EMST taip pat patvirtino, kad naudojant niziną maisto produktuose nereikėtų tikėtis, kad atsiras atsparumas antibiotikams. Pasak EMST, nėra duomenų, kad nizinui atsparūs bakterijų mutantai pasižymėtų kryžminiu atsparumu gydyti skirtiems antibiotikams. Ji mano, kad taip veikiausiai yra dėl gydyti skirtų antibiotikų ir nizino antimikrobinio poveikio skirtumų. 2006 m. spalio 20 d. nuomonėje (6) EMST taip pat patvirtino, kad papildomai leidus naudoti niziną pasterizuotuose skystuose kiaušiniuose numatytomis naudojimo sąlygomis (ne daugiau kaip 6,25 mg/l) susirūpinimo sauga nekiltų, ir tai būtų galima pagrįsti technologiniais sumetimais, t. y. siekiant prailginti produkto laikymo trukmę ir neleisti daugintis nuodingoms sporas skleidžiančioms rūšims, kaip Bacillus cereus, galinčioms išlikti po pasterizavimo. Todėl reikėtų leisti niziną papildomai naudoti pasterizuotiems skystiems kiaušiniams.

(13)

Pagal Direktyvą 95/2/EB leidžiama naudoti maisto priedą dimetildikarbonatą (DMDC, E 242), kuris naudojamas kaip konservantas nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose, nealkoholiniame vyne ir koncentruotoje skystoje arbatoje. Šį priedą nuspręsta leisti naudoti remiantis 1990 m. pateikta ir 1996 m patvirtinta MPMK palankia nuomone. MPMK nepavyko nustatyti LPD, nes DMDC greitai skyla į anglies dioksidą ir metanolį. 2001 m. MPMK paprašyta ištirti DMDC naudojimo vyne saugą. Tuo metu MPMK manė, kad metanolis ir kiti reakcijos produktai, pvz., metilkarbamatas, atsirandantys DMDC naudojant tiek alkoholiniams gėrimams ir vynui, tiek nealkoholiniams gėrimams apdoroti, susidaro panašiai, ir net tada, kai vyno vartojama labai daug, metanolis ir metilkarbamatas nekeltų jokio pavojaus. Prašoma leisti naudoti DMDC, norint užkirsti kelią gedimui dėl fermentacijos nesteriliuose uždaruose pilnuose sidro, kriaušių sidro ir vaisių vyno, sumažinto alkoholio kiekio vyno, vyno gėrimų ir visų kitų gaminių, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91 (7), buteliuose. Ši papildoma paskirtis nelaikoma keliančia susirūpinimą vartotojų sauga. Be to, naudojant DMDC galima būtų sumažinti sieros dioksido poveikį. Todėl reikėtų leisti DMDC papildomai naudoti sidre, kriaušių sidre ir vaisių vyne, sumažinto alkoholio kiekio vyne, vyno gėrimuose ir kituose gaminiuose, kuriems taikomas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1601/91.

(14)

EMST įvertino informaciją apie rozmarinų ekstraktų naudojimo kaip antioksidantų maisto produktuose saugą. Rozmarinų ekstraktai gaunami iš Rosmarinus officinalis L. ir susideda iš įvairių medžiagų, turinčių antioksidacinių savybių (daugiausia fenolio rūgščių, flavonoidų, diterpenoidų ir triterpenų). Nors toksikologinių duomenų apie rozmarinų ekstraktus nepakako, kad EMST nustatytų skaičiais išreikštą LPD, ji 2008 m. kovo 7 d. nuomonėje (8) nusprendė, kad saugos lygis yra pakankamai aukštas, todėl galima daryti išvadą, kad naudojant siūlomomis paskirtimis ir kiekiais poveikis per maistą nekelia susirūpinimo. Todėl rozmarinų ekstraktus galima leisti naudoti, jei tai yra technologiškai pagrįsta. Reikėtų leisti naudoti rozmarinų ekstraktą kaip antioksidantą, o rozmarino ekstraktams priskirti E 392 numerį.

(15)

Išrūgos – šalutinis sūrio gamybos produktas. Mitybai, kuriai reikia daug baltymų, buvo sukurta išrūgų baltymų turinčių gėrimų. Kad tokius gėrimus kaitinant baltymai išliktų suspensijoje, fosfatų kiekis juose turi būti didesnis, nei įprastuose nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose. Fosfatus reikėtų leisti naudoti sportiniuose gėrimuose, kuriuose yra išrūgų baltymų.

(16)

Šiuo metu bičių vašką (E 901) leidžiama naudoti kaip smulkių gaminių, pvz., smulkių šokoladu padengtų konditerijos kepinių, glazūravimo medžiagą. Šis leidimas netaikomas valgomųjų ledų vafliams, nepadengtiems šokoladu. Bičių vašką galima laikyti šokolado pakaitalu fasuotiems valgomųjų ledų vafliams, be to, vaflius padengus bičių vašku vafliai būtų apsaugoti nuo vandens judėjimo ant jų ir būtų užtikrinta, kad vafliai išliks traškūs, taip pat būtų prailginta gaminio laikymo trukmė, todėl bičių vaško naudojimą galima laikyti technologiškai pagrįstu. Todėl reikėtų leisti bičių vašką naudoti kaip glazūravimo medžiagą, skirtą visiškai arba iš dalies pakeisti šokolado sluoksnį ant valgomųjų ledų pripildytų fasuotų vaflių.

(17)

EMST įvertino informaciją apie bičių vaško papildomo naudojimo kaip kvapiųjų medžiagų nešiklio nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose saugą. Nors duomenų apie patį bičių vašką nepakako LPD nustatyti, EMST padarė išvadą, kad dėl nedidelio bičių vaško toksiškumo jį naudojant taip, kaip dabar, ir kaip siūloma, susirūpinimo sauga nekyla. Todėl reikėtų leisti bičių vašką papildomai naudoti kaip kvapiųjų medžiagų nešiklį nealkoholiniuose aromatizuotuose gėrimuose.

(18)

Pagal Direktyvą 95/2/EB ES leidžiama naudoti trietilcitratą (E 1505) kaip nešiklį kvapiosiose medžiagose ir sausame kiaušinio baltyme. 1990 m. MPMK nustatė jo LPD – 0–20 mg/kg. Pasiūlyta trietilcitratą papildomai naudoti kaip maisto papildų tablečių glazūros medžiagą. Trietilcitratas padidintų dangos, saugančios tabletę nuo aplinkos poveikio, atsparumą ir prailgintų produkto išsiskyrimo laiką. Blogiausiu atveju šio papildomo trietilcitrato šaltinio dozė būtų nežymi, palyginti su LPD (0,25 % LPD). Todėl reikėtų leisti trietilcitratą papildomai naudoti ES kaip maisto papildų tablečių glazūravimo medžiagą.

(19)

EMST įvertino informaciją apie polivinilo alkoholio (PVA) naudojimo kaip maisto papildų dangos sluoksnio medžiagos saugą ir išreiškė savo nuomonę 2005 m. gruodžio 5 d. (9). EMST nustatė, kad kapsulių arba tablečių pavidalo maisto papildams padengti naudojamas PVA nekelia susirūpinimo sauga. EMST mano, kad numatytomis naudojimo sąlygomis galimas PVA poveikis žmonėms greičiausiai bus nedidelis. Pranešta, kad naudojant oraliniu būdu PVA absorbuojamas minimaliai. Remiantis blogiausio atvejo scenarijumi ir pagrindu, kuriuo EMST rėmėsi vertindama riziką, nustatytas didžiausias sunaudojamas kiekis – 18 g/kg. Tikimasi, kad dėl gerų polivinilo alkoholio sukibimo savybių ir sluoksnio stiprumo šis naujas maisto priedas taps technologiškai svarbia maisto papildų dangos sluoksnio medžiaga, ypač tada, kai reikalinga apsauga nuo drėgmės ir kitos apsaugai nuo drėgmės svarbios savybės. Todėl minėtą priedą reikėtų leisti naudoti ES šiai paskirčiai. Šiam naujam maisto priedui reikėtų priskirti numerį E 1203.

(20)

EMST įvertino informaciją apie šešių polimerizacijos laipsnių polietilenglikolių (PEG 400, PEG 3000, PEG 3350, PEG 4000, PEG 6000, PEG 8000) naudojimo kaip maisto papildų dangos sluoksnio medžiagos saugą ir išreiškė savo nuomonę 2006 m. lapkričio 28 d. (10). EMST nustatė, kad numatytomis naudojimo sąlygomis kapsulių arba tablečių pavidalo maisto papildų dangos sluoksnio sudėtyje naudojami šie polietilenglikoliai nekelia susirūpinimo sauga. EMST, vertindama riziką, taip pat atsižvelgė į šį papildomą PEG poveikį, atsirandantį naudojant vaistų pramonės gaminius, ir nusprendė, kad naudojant patvirtintą PEG 6000 kaip nešiklį saldikliuose ir naudojant PEG besiliečiančiose su maistu medžiagose papildoma dozė gali būti nedidelė. Todėl minėtą priedą reikėtų leisti naudoti ES šia nauja paskirtimi. Be to, kadangi PEG 6000, naudojamo kaip nešiklio saldikliuose dozė yra nedidelė, o jo toksiškumas yra panašus į kitų polimerizacijos laipsnių PEG (šešiems PEG buvo priskirta grupinė leistina paros norma (LPN), reikėtų leisti naudoti EMST įvertintus PEG nešikliui saldikliuose PEG 6000 pakeisti. Visiems šiems PEG reikėtų priskirti E 1521 numerį.

(21)

EMST įvertino informaciją apie naujo maisto priedo kasijos dervos, naudojamos kaip stingdiklis ir tirštiklis, naudojimo saugą ir išreiškė savo nuomonę 2006 m. rugsėjo 26 d. (11). EMST nustatė, kad kasijos dervą naudojant nurodytomis sąlygomis susirūpinimo sauga nekyla. Nors EMST turimų duomenų apie kasijos dervos toksiškumą nepakako LPD nustatyti, ji mano, kad remiantis turimais duomenimis pagrindo susirūpinimui nėra. EMST ypač pabrėžė itin mažą kasijos dervos absorbciją ir tai, kad kasijos dervą hidrolizavus (jei tai apskritai įvyktų) ji suskiltų į junginius, kurie patektų į įprastus medžiagų apykaitos procesus. Kasijos dervos naudojimas yra technologiškai pagrįstas dėl jos sinergetinio stingdinimo poveikio įdėjus jos į kitas įprastas valgomąsias dervas. Todėl kasijos dervą reikėtų leisti naudoti ES šioms paskirtims ir priskirti jai E 427 numerį.

(22)

EMST įvertino neotamo kaip aromato ir skonio stipriklio saugą ir išreiškė savo nuomonę 2007 m. rugsėjo 27 d. (12). EMST padarė išvadą, kad naudojamas kaip siūloma – kaip aromato ir skonio stipriklis – neotamas susirūpinimo sauga nekelia, ir nustatė 0–2 mg/kg kūno masės per dieną LPD. Todėl neotamą reikia leisti naudoti kaip aromato ir skonio stipriklį.

(23)

EMST įvertino informaciją apie L-cisteino (E 920) naudojimo tam tikruose kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose saugą.2006 m. rugsėjo 26 d. nuomonėje (13) EMST padarė išvadą, kad šią medžiagą naudojant kaip siūloma – apdorotuose grūdiniuose maisto produktuose ir kūdikiams bei mažiems vaikams skirtuose maisto produktuose (ypač sausainiuose kūdikiams) susirūpinimo sauga nekyla. Kūdikiams ir mažiems vaikams skirti sausainiai turi būti tinkamos sudėties, įskaitant kontroliuojamą cukraus ir riebalų kiekį. Tačiau sausainiai, kuriuose yra nedidelis riebalų kiekis, yra trapesni, o ši jų savybė yra susijusi su pavojumi paspringti ir uždusti, jei sausainis vaiko burnoje sulūžtų. L-cisteino paskirtis – pagerinti tešlą, kad būtų galima kontroliuoti galutinio gaminio tekstūrą. Todėl L-cisteiną reikėtų leisti naudoti ES kūdikiams ir mažiems vaikams skirtuose sausainiuose.

(24)

EMST įvertino fermentinio preparato, kurio sudėtyje yra trombino su fibrinogenu, gautų iš galvijų ir (arba) kiaulių, naudojimo kaip maisto priedo maisto produktams atgaminti, saugą ir 2005 m. balandžio 26 d. nuomonėje padarė išvadą, kad fermentinį preparatą naudojant taip, kaip nurodyta toje nuomonėje, susirūpinimo sauga nekyla (14). Tačiau Europos Parlamentas savo 2010 m. gegužės 19 d. rezoliucijoje dėl Komisijos direktyvos, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/2/EB dėl maisto priedų, išskyrus dažiklius ir saldiklius, priedai, projekto nusprendė, kad šio fermentinio preparato, naudojamo kaip maisto priedo maisto produktams atgaminti, įtraukimas į Direktyvos 95/2/EB IV priedą nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 tikslu ir turiniu, nes neatitinka bendrųjų Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 6 straipsnio, visų pirma šio straipsnio 1 dalies c punkto, kriterijų.

(25)

Komisijos sprendimu 2004/374/EB (15) sustabdytas mažų želės indelių, turinčių želė formuojančių maisto priedų, gautų iš jūrinių dumblių ir tam tikrų dervų (E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 405, E 406, E 407, E 407a, E 410, E 412, E 413, E 414, E 415, E 417, E 418) pateikimas rinkai ir importas. Tarybos direktyva 95/2/EB buvo atitinkamai iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/52/EB (16). Todėl Komisijos sprendimą 2004/374/EB reikėtų panaikinti, nes jo nuostatos buvo įtrauktos į Direktyvą 95/2/EB.

(26)

Šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir nei Europos Parlamentas, nei Taryba joms neprieštaravo,