„3.   TAISYKLĖS IR NURODYMAI

3.1.   Apsauginių konstrukcijų ir įtaisų, kuriais jos pritvirtinamos prie traktoriaus, stiprumo bandymų sąlygos

3.1.1.   Bendrieji reikalavimai

3.1.1.1.   Bandymų tikslai

Bandymai, kuriuos atliekant naudojami specialūs įrenginiai, skirti imituoti apkrovoms, kurios veikia apsauginę konstrukciją, jeigu traktorius apvirsta. Šie bandymai suteikia galimybę patikrinti apsauginės konstrukcijos ir kiekvieno šią konstrukciją prie traktoriaus pritvirtinančio laikiklio stiprumą bei visas bandymo apkrovą perduodančias traktoriaus dalis.

3.1.1.2.   Bandymo metodai

Bandymus galima atlikti laikantis dinaminiam bandymui arba statiniam bandymui nustatytos procedūros. Abu metodai laikomi lygiaverčiais.

3.1.1.3.   Bendros pasirengimo bandymams taisyklės

3.1.1.3.1.

Apsauginė konstrukcija turi atitikti serijinio gaminio specifikacijas. Ji gamintojo nurodytu būdu turi būti pritvirtinta prie vieno iš traktorių, kuriam ši apsauginė konstrukcija yra skirta. Pastaba. Kad būtų atliktas statinis stiprumo bandymas, neprivaloma pristatyti viso traktoriaus; tačiau apsauginė konstrukcija ir sudedamosios traktoriaus dalys, prie kurių ši konstrukcija tvirtinama, turi sudaryti veikiantį įrenginį (toliau – sąranka).

3.1.1.3.2.

Prie statiniam ir dinaminiam bandymui atlikti surinkto traktoriaus (arba sąrankos) turi būti pritvirtintos visos serijinės gamybos sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos apsauginės konstrukcijos stiprumui arba kurios gali būti reikalingos atliekant stiprumo bandymą. Sudedamosios dalys, kurios laisvojoje erdvėje gali kelti pavojų, taip pat turi būti pritvirtintos prie traktoriaus (ar sąrankos) siekiant nustatyti, ar laikomasi 3.1.3 punkte nustatytų priėmimo sąlygų reikalavimų. Turi būti pristatytos traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos visos sudedamosios dalys, įskaitant apsaugą nuo atmosferos poveikio, arba pateikti jų brėžiniai.

3.1.1.3.3.

Atliekant stiprumo bandymą turi būti išmontuoti visi skydai ir visos nekonstrukcinės nestacionariosios sudedamosios dalys, kad skydai ir šios dalys nesustiprintų apsauginės konstrukcijos.

3.1.1.3.4.

Turi būti nustatytas toks tarpvėžės plotis, kad atliekant stiprumo bandymus apsauginė konstrukcija pagal galimybes nesiremtų į traktoriaus padangas. Jeigu šie bandymai atliekami laikantis statiniam bandymui numatytos procedūros, ratus galima nuimti.

3.1.1.4.   Traktoriaus etaloninė masė atliekant stiprumo bandymą

Etaloninė masė M, naudojama formulėje apskaičiuojant aukščio, iš kurio krenta švytuoklinis smogtuvas, vertę, apkrovos energiją ir gniuždymo jėgas, turi būti bent jau traktoriaus masė, išskyrus neprivalomuosius reikmenis, tačiau su aušinimo skysčiu, tepalais, degalais, įrankiais ir apsaugine konstrukcija. Į šią masę neįskaičiuojami neprivalomi priekiniai arba galiniai svarmenys, padangų balastas, pakabinamieji padargai, pakabinamoji įranga arba kokios nors kitos specialios paskirties sudedamosios dalys.

3.1.2.   Bandymai

3.1.2.1.   Bandymų seka

Bandymų seka, nepažeidžiant papildomų bandymų, nurodytų 3.2.1.1.6, 3.2.1.1.7, 3.2.2.1.6 ir 3.2.2.1.7 punktuose:

1)	smūgis į apsauginės konstrukcijos galinę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos poveikis (statinis bandymas) (žr. 3.2.1.1.1 ir 3.2.2.1.1 punktus);

2)	apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymo bandymas (dinaminis arba statinis bandymas) (žr. 3.2.1.1.4 ir 3.2.2.1.4 punktus);

3)	smūgis į apsauginės konstrukcijos priekinę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos poveikis (statinis bandymas) (žr. 3.2.1.1.2 ir 3.2.2.1.2 punktus);

4)	smūgis į apsauginės konstrukcijos šoninę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos poveikis (statinis bandymas) (žr. 3.2.1.1.3 ir 3.2.2.1.3 punktus);

5)	apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymo bandymas (dinaminis arba statinis bandymas) (žr. 3.2.1.1.5 ir 3.2.2.1.5 punktus).

3.1.2.2.   Bendrieji reikalavimai

3.1.2.2.1.

Jeigu atliekant bandymą kokia nors veržiamosios įrangos, kuria įtvirtinamas traktorius, dalis pasislenka arba lūžta, bandymas atliekamas iš naujo.

3.1.2.2.2.

Atliekant bandymus neleidžiama remontuoti ar reguliuoti traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos.

3.1.2.2.3.

Atliekant bandymus traktoriaus pavarų dėžės svirtis perjungiama į neutraliąją padėtį, o stabdžiai išjungiami.

3.1.2.2.4.

Jeigu tarp traktoriaus rėmo ir ratų sumontuota pakabos sistema, atliekant bandymus ji įtvirtinama.

3.1.2.2.5.

Pirmam smūgiui į šoninę apsauginės konstrukcijos dalį (atliekamas dinaminis bandymas) arba pirmam apkrovos poveikio taikymui apsauginės konstrukcijos galinei daliai (atliekamas statinis bandymas) išrenkamas tas jos šonas, kuris, bandymus atliekančių institucijų nuomone, apsauginei struktūrai pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis būtų išbandytas daugybiniais smūgiais arba apkrovomis. Šoniniu smūgiu arba šono apkrova bei smūgiu į konstrukcijos galinę dalį arba šios dalies apkrova turi būti veikiami abu apsauginės konstrukcijos šonai išilgai jos viduriniosios plokštumos. Smūgiu į priekinę dalį arba apkrova turi būti veikiamas tas pats apsauginės konstrukcijos šonas išilgai šios konstrukcijos viduriniosios plokštumos, kaip ir veikiant šoniniu smūgiu arba apkrova.

3.1.3.   Priėmimo sąlygos

3.1.3.1.

Apsauginė konstrukcija laikoma atitinkančia stiprumo reikalavimus, jeigu ji atitinka šias sąlygas: 3.1.3.1.1. užbaigus kiekvieną bandymą, kuris buvo atliktas taikant dinaminio bandymo procedūrą, apsauginėje konstrukcijoje neturi atsirasti 3.2.1.2.1 punkte aprašytų trūkių ar plyšių. Jeigu atliekant dinaminį bandymą apsauginėje konstrukcijoje atsiranda esminių trūkių ar plyšių, iš karto po bandymo, kurį atliekant atsirado šių trūkių ar plyšių, turi būti atliktas 3.2.1.1.6 arba 3.2.1.1.7 punkte apibrėžtas papildomas smūginis arba gniuždymo bandymas; 3.1.3.1.2. atliekant statinį bandymą, tą akimirką, kai atliekant kiekvieną nustatytą horizontaliosios apkrovos ar perkrovos bandymą užtikrinama būtinoji energija, jėga turi būti didesnė kaip 0,8 F; 3.1.3.1.3. jeigu atliekant statinį bandymą, kai naudojama gniuždymo jėga, atsiranda trūkių arba plyšių, iš karto po gniuždymo bandymo, kurį atliekant atsirado šių trūkių ar plyšių, turi būti atliktas 3.2.2.1.7 punkte apibrėžtas papildomas gniuždymo bandymas; 3.1.3.1.4. atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, jokia apsauginės konstrukcijos dalis neturi atsidurti I priedo 1.6 punkte apibrėžtoje laisvojoje erdvėje; 3.1.3.1.5. atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, visas laisvosios erdvės dalis konstrukcija turi apsaugoti taip, kaip nustatyta 3.2.1.2.2 ir 3.2.2.2.2 punktuose; 3.1.3.1.6. atliekant bandymus apsauginė konstrukcija neturi kaip nors įsiterpti į sėdynės konstrukciją; 3.1.3.1.7. pagal 3.2.1.2.3 ir 3.2.2.2.3 punktus išmatuota tamprioji deformacija turi būti mažesnė kaip 250 mm.

3.1.3.2.

Neturi būti jokių reikmenų, galinčių kelti pavojų vairuotojui. Neturi būti kyšančių dalių ar reikmenų, galinčių sužeisti vairuotoją, jeigu traktorius apvirstų, arba jokios dalies ar reikmens, galinčio, jeigu konstrukcija įlinktų, prispausti vairuotoją – pvz., prispausti jo koją ar pėdą.

3.1.4.   (netaikoma)

3.1.5.   Dinaminių bandymų aparatūra ir įranga

3.1.5.1.   Švytuoklinis smogtuvas

3.1.5.1.1.

Smogtuvas dviem grandinėmis arba vieliniais lynais kabinamas prie atramos taškų, esančių ne žemiau kaip 6 m virš žemės. Turi būti numatytos priemonės, kad smogtuvo pakabinimo aukštį ir smogtuvo bei tvirtinimo grandinių arba vielinių lynų kampą būtų galima reguliuoti atskirai.

3.1.5.1.2.

Smogtuvo masė turi būti 2 000 kg ± 20 kg (be grandinių arba vielinių lynų masės, kurių pačių masė neturi būti didesnė kaip 100 kg). Smogiamojo paviršiaus kraštinių ilgis turi būti 680 mm ± 20 mm (žr. 7.3 paveikslą). Smogtuvas užpildu pripildomas taip, kad jo sunkio centras būtų pastovus ir sutaptų su geometriniu gretasienio centru.

3.1.5.1.3.

Gretasienis turi būti sujungtas su sistema, atitraukiančia jį atgal akimirkinio suveikimo mechanizmu, kuris suprojektuotas ir sumontuotas taip, kad paleidus švytuoklinį smogtuvą gretasienis nesvyruotų apie savo horizontaliąją ašį, statmeną svyravimo plokštumai.

3.1.5.2.   Smogtuvo atramos

Smogtuvo atsparos taškai turi būti standžiai įtvirtinti taip, kad bet kokia kryptimi jie pasislinktų ne daugiau kaip 1 % to aukščio, iš kurio paleidžiamas smogtuvas.

3.1.5.3.   Tvirtinimas vieliniais lynais

3.1.5.3.1.

Inkaravimo bėgiai, atstumas tarp kurių atitinka tarpvėžės plotį ir kurie įrengti reikiamame plote, kad lynais traktorių būtų įmanoma pritvirtinti visais aprašytais atvejais (žr. 7.4, 7.5 ir 7.6 paveikslus), turi būti standžiai sujungti su plastiškai nesideformuojančiu paviršiumi po smogtuvu.

3.1.5.3.2.

Traktorius prie bėgių tvirtinamas vieliniais apvalių vijų 6 × 19 su pluoštine šerdimi lynais, atitinkančiais ISO 2408:2004 reikalavimus, kurių vardinis skersmuo 13 mm. Metalinių vijų didžiausias tempiamasis stipris turi būti 1 770 MPa.

3.1.5.3.3.

Lankstaus rėmo traktorių centrinė posūkio ašis atliekant visus bandymus, jeigu reikia, turi būti paremta pasparomis ir įtvirtintas vieliniais lynais. Atliekant šoninio smūgio bandymą, lankstaus rėmo posūkio ašis iš kitos, o ne iš tos pusės, iš kurios veikia apkrova, paremiama paspara. Priekiniai ir galiniai traktoriaus ratai gali būti ne vienoje linijoje, jeigu taip patogiau tinkamai tvirtinti vielinius lynus.

3.1.5.4.   Rato paspara ir sija

3.1.5.4.1.

Atliekant smūginius bandymus (žr. 7.4, 7.5 ir 7.6 paveikslus) ratai paremiami spygliuočių medienos kvadratine 150 mm sija.

3.1.5.4.2.

Atliekant šoninio smūgio bandymus iš smūgio krypčiai priešingos pusės ant grindų dedama kvadratinė spygliuočių medienos sija, įremiama į traktoriaus rato ratlankį, ir apkaba tvirtinama prie grindų (žr. 7.6 paveikslą).

3.1.5.5.   Lanksčiojo rėmo traktorių pasparos ir tvirtinimo lynai

3.1.5.5.1.

Atliekant bandymus su lanksčiojo rėmo traktoriais turi būti naudojamos papildomos pasparos ir tvirtinimo lynai. Šiomis pasparomis ir lynais siekiama užtikrinti, kad traktoriaus dalis, prie kurios tvirtinama apsauginė konstrukcija, būtų tokia pat standi kaip ir rėminių traktorių.

3.1.5.5.2.

Papildoma konkreti smūginių bandymų ir gniuždymo bandymų informacija pateikta 3.2.1.1 punkte.

3.1.5.6.   Padangų slėgiai ir deformacijos

3.1.5.6.1.

Į traktoriaus padangas neturi būti pripilta skysčių ir jos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų traktoriaus gamintojo nurodytąjį slėgį, kai traktorius naudojamas lauko darbams.

3.1.5.6.2.

Vieliniai tvirtinimo lynai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įtempti taip, kad, kol traktorius dar nepritvirtintas lynais, traktoriaus padangų deformacija būtų ne didesnė kaip 12 % padangos profilio aukščio (atstumas nuo žemės iki ratlankio žemiausio taško).

3.1.5.7.   Gniuždymo įrenginys

7.7 paveiksle parodytas įrenginys turi būti tinkamas, kad maždaug 250 mm pločio standžia sija, kuri universaliosiomis lankstomis sujungta su apkrovą užtikrinančiu mechanizmu, žemyn nukreipta jėga būtų galima spausti apsauginę konstrukciją. Turi būti numatytos ašims tinkamos pasparos, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga.

3.1.5.8.   Matavimų aparatūra

Reikalinga ši matavimo aparatūra:

3.1.5.8.1.

įtaisas tampriajai deformacijai (skirtumui tarp didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos) matuoti, žr. 7.8 paveikslą;

3.1.5.8.2.

įtaisas tikrinti, ar atliekant bandymą apsauginė konstrukcija neatsidūrė laisvojoje erdvėje ir ar ši erdvė buvo apsaugota apsauginės konstrukcijos (žr. 3.2.2.2.2 punktą);

3.1.6.   Statinių bandymų aparatūra ir įranga

3.1.6.1.   Statinių bandymų įrenginys

3.1.6.1.1.

Statinių bandymų įrenginys turi būti suprojektuotas taip, kad apsauginę konstrukciją juo būtų galima veikti horizontaliąja trauka arba apkrova.

3.1.6.1.2.

Turi būti numatyta nuostata, kad apkrova būtų tolygiai paskirstyta statmenai apkrovos krypčiai ir išilgai sijos, kurios ilgis yra vienas iš skaičiaus 50 tiksliųjų kartotinių, t. y. 250 mm–700 mm. Standžiosios sijos profilio aukštis turi būti 150 mm. Sijos briaunos, kuriomis slegiama apsauginė konstrukcija, turi būti apvalintos ne didesniu kaip 50 mm spinduliu.

3.1.6.1.3.

Atsižvelgiant į apkrovos jėgą, tarpiklį turi būti įmanoma kreipti bet kokiu kampu, kad jis sutaptų su apsauginės konstrukcijos paviršiumi, kurį veikia apkrova, kai apsauginė konstrukcija deformuojasi.

3.1.6.1.4.

Jėgos kryptis (nuokrypa nuo horizontalės ir vertikalės): — bandymo pradžioje, kai apkrova lygi nuliui: ± 2°, — atliekant bandymą, kai konstrukciją veikia apkrova: 10° virš ir 20° žemiau horizontalės. Siekiama užtikrinti, kad šios nuokrypos būtų kuo mažesnės.

3.1.6.1.5.

Apsauginė konstrukcija turi deformuotis iš lėto (ne greičiau kaip 5 mm/s), kad bet kuriuo momentu apkrovą būtų galima laikyti statine).

3.1.6.2.   Energijos, kurią absorbuoja apsauginė konstrukcija, matavimo aparatūra

3.1.6.2.1.

Jėgos ir deformacijos kreivė turi būti nubrėžta siekiant nustatyti konstrukcijos absorbuotą energiją. Nebūtina matuoti jėgos ir deformacijos tame taške, kuriame konstrukciją veikia apkrova; tačiau jėga ir deformacija turi būti matuojamos vienu metu ir išilgai tų pačių linijų.

3.1.6.2.2.

Deformacijos matavimo koordinačių sistemos pradžia turi būti parinkta taip, kad būtų atsižvelgiama tik į apsauginės konstrukcijos ir (arba) į tam tikrų deformuotų traktoriaus dalių absorbuotą energiją. Neturi būti atsižvelgiama į energiją, absorbuotą besideformuojant traktoriaus tvirtinimo sistemai arba pasislenkant šiai sistemai.

3.1.6.3.   Traktoriaus tvirtinimo prie pagrindo priemonės

3.1.6.3.1.

Inkaravimo bėgiai, atstumas tarp kurių atitinka tarpvėžės plotį ir kurie įrengti reikiamame plote, kad traktorių būtų įmanoma pritvirtinti visais aprašytais atvejais netoli bandymo įrenginio turi būti standžiai sujungti su plastiškai nesideformuojančiu pagrindu.

3.1.6.3.2.

Traktorius prie bėgių turi būti tvirtinamas bet kokiomis tinkamomis priemonėmis (plokštėmis, pleištais, vieliniais lynais, keltuvais ir t. t.) taip, kad atliekant bandymus jis nepasislinktų. Įprastais ilgio matavimo įtaisais turi būti tikrinama, ar laikomasi pirmiau minėto reikalavimo. Jeigu traktorius pasislenka, visą bandymą reikia atlikti dar kartą, jeigu deformacijos, į kurią atsižvelgiama brėžiant jėgos ir deformacijos kreivę, matavimo sistema nėra sujungta su traktoriumi.

3.1.6.4.   Gniuždymo įrenginys

7.7 paveiksle nurodytas įrenginys turi būti tinkamas, kad maždaug 250 mm pločio standžia sija, kuri universaliosiomis lankstomis sujungta su apkrovą užtikrinančiu mechanizmu, žemyn nukreipta jėga būtų galima spausti apsauginę konstrukciją. Turi būti numatytos tiltams tinkamos pasparos, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga.

3.1.6.5.   Kita matavimo aparatūra

Be to, reikalingi šie matavimo įtaisai:

3.1.6.5.1.

įtaisas tampriajai deformacijai (skirtumui tarp didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos) matuoti (žr. 7.8 paveikslą).

3.1.6.5.2.

įtaisas patikrinti, ar atliekant bandymą apsauginės konstrukcijos dalys neatsidūrė laisvojoje erdvėje ir ar apsauginė konstrukcija apsaugojo šią erdvę (žr. 3.3.2.2.2 punktą).

3.2.   Bandymo procedūros

3.2.1.   Dinaminiai bandymai

3.2.1.1.   Smūginis ir gniuždymo bandymai

3.2.1.1.1.    Smūgis į galinę apsauginės konstrukcijos dalį

3.2.1.1.1.1.

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikaliąja A plokštuma sudaro M/100, tačiau ne didesnį kaip 20° kampą, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildomomis atramomis reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų kampas liktų toks, kaip apibrėžtas pirmiau. Turi būti reguliuojamas smogtuvo kabinimo aukštis ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia. Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų atgal (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Smogtuvo sunkio centro padėtis – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri yra lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai. Jeigu smūgio taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.2.1.1.1.2.

Traktorius prie pagrindo privalo būti tvirtinamas keturiais vieliniais lynais, po vieną prie abiejų tiltų kiekvieno galo, išdėstytų kaip parodyta 7.4 paveiksle. Priekinis ir galinis vielinių lynų tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad vieliniai lynai su pagrindu sudarytų ne didesnį kaip 30° kampą. Be to, galiniai tvirtinimo lynai turi būti išdėstyti taip, kad dviejų vielinių lynų suvedimo taškas būtų vertikaliojoje plokštumoje, kuria slenka smogtuvo sunkio centras. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad traktoriaus padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.1.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus atraminė sija turi būti dedama prieš galinius ratus, įremiama į juos ir tada tvirtinama prie pagrindo.

3.2.1.1.1.3.

Jeigu traktoriaus rėmas lankstus, centrinė rėmo posūkio ašis turi būti papildomai paremiama medine kvadratine bent 100 mm trinkele ir vieliniais lynais stipriai pritvirtinamas prie pagrindo.

3.2.1.1.1.4.

Švytuoklinis smogtuvas atgal turi būti atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų apskaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių: H = 2,165 × 10–8 M L2 arba H = 5,73 × 10–2 I Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad trenktųsi į apsauginę konstrukciją.

3.2.1.1.1.5.

Atliekant bandymą su traktoriais, kurie yra su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), naudojama didžiausia aukščio iš pirmiau minėtųjų arba iš šių dviejų vertė: H = 25 + 0,07 M traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg; H = 125 + 0,02 M traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

3.2.1.1.2.    Smūgis į priekinę apsauginės konstrukcijos dalį

3.2.1.1.2.1.

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikaliąja A plokštuma sudaro M/100, tačiau ne didesnį kaip 20° kampą, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų kampas liktų toks, kaip apibrėžtas pirmiau. Turi būti reguliuojamas smogtuvo kabinimo aukštis ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia. Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius, važiuodamas į priekį, virstų ant šono (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Smogtuvo sunkio centro padėtis – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai. Jeigu smūgio taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.2.1.1.2.2.

Traktorius prie pagrindo tvirtinamas keturiais vieliniais lynais, po vieną prie abiejų tiltų kiekvieno galo, išdėstytų kaip parodyta 7.5 paveiksle. Priekinis ir galinis vielinių lynų tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad vieliniai lynai su pagrindu sudarytų ne didesnį kaip 30° kampą. Be to, galiniai tvirtinimo lynai turi būti išdėstyti taip, kad dviejų vielinių lynų suvedimo taškas būtų vertikaliojoje plokštumoje, kuria slenka smogtuvo sunkio centras. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad traktoriaus padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.1.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus atraminė sija turi būti dedama už galinių ratų, įremiama į juos ir tada tvirtinama prie pagrindo.

3.2.1.1.2.3.

Jeigu traktoriaus rėmas lankstus, centrinė rėmo posūkio ašis turi būti papildomai paremiama medine kvadratine bent 100 mm trinkele ir vieliniais lynais stipriai pritvirtinama prie pagrindo.

3.2.1.1.2.4

Švytuoklinis smogtuvas atgal turi būti atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų apskaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių, kurios pasirenkamos atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę: H = 25 + 0,07 M traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg; H = 125 + 0,02 M traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg. Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad trenktųsi į apsauginę konstrukciją.

3.2.1.1.2.5.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis): — naudojant galinėje traktoriaus dalyje įtvirtinamą iš dviejų statramsčių sudarytą apsauginę konstrukciją, turi būti taikoma pirmiau nurodyta formulė, — naudojant kitų tipų apsaugines konstrukcijas, pasirenkama didesniojo aukščio vertė iš dviejų: apskaičiuota pagal pirmiau taikytą formulę arba pasirinkta iš šių toliau nurodytų verčių: H = 2,165 × 10-8 ML2 arba H = 5,73 × 10-2 I Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas ir jis trenkiasi į apsauginę konstrukciją.

3.2.1.1.3.    Smūgis į apsauginės konstrukcijos šoną

3.2.1.1.3.1.

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai yra lygiagretūs, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kaip 20° kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai išliktų vertikalūs

3.2.1.1.3.2.

Turi būti reguliuojamas smogtuvo kabinimo aukštis ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia.

3.2.1.1.3.3.

Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų ant šono (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Jeigu neįmanoma patikimai pasakyti, kad jokia kita konstrukcijos viršaus dalis pirmoji nesitrenks į žemę, smūgio taškas turėtų būti plokštumoje, kuri su viduriniąja plokštuma sudaro statų kampą ir yra 60 mm atstumu prieš sėdynės kontrolinį tašką (sėdynė nustatoma į viduriniąją išilginio sėdynės reguliavimo eigos padėtį).

3.2.1.1.3.4.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), smūgio taškas turėtų būti plokštumoje, kuri su viduriniąja plokštuma sudaro statų kampą ir yra du sėdynės kontrolinius taškus, apibrėžtus sujungus dvi skirtingas sėdynės padėtis, jungiančios atkarpos viduryje. Jeigu apsauginė konstrukcija yra dviejų statramsčių apsauginė sistema, tada smūgio taškas turi būti viename iš šių statramsčių.

3.2.1.1.3.5.

Traktoriaus ratai tame šone, iš kurio turi būti smogiama į apsauginę konstrukciją, vieliniais lynais, perkištais per atitinkamus priekinio ir galinio tilto galus, turi būti pritvirtinti prie pagrindo. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.1.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus, ant pagrindo prie ratų iš kito, o ne iš to šono, iš kurio turi būti smogiama, turi būti dedama ramstinė sija, įremiama į padangą, ir tada sija tvirtinama prie pagrindo. Gali tekti naudoti dvi sijas arba du pleištus, jeigu priekinių ir galinių padangų išoriniai kraštai nėra toje pačioje vertikalioje plokštumoje. Į traktoriaus rato, esančio iš kito, o ne iš to šono, iš kurio veikia apkrova, ir kuriam tenka didžiausia apkrova, ratlankį tvirtai įremiama paspara, kaip parodyta 7.6 paveiksle, ir paspara pritvirtinama prie pagrindo. Pasparos ilgis parenkamas taip, kad įstatyta tarp ratlankio ir grindų su horizontale ji sudarytų 300 ± 30 kampą. Be to, pasparos storis, jeigu įmanoma, už jos ilgį turi būti mažesnis 20–25 kartus, o storis už plotį mažesnis 2 arba 3 kartus. Abiejų pasparos galų forma turi būti tokia, kaip parodyta 7.6 paveiksle.

3.2.1.1.3.6.

Jeigu traktoriaus rėmas lankstus, centrinė rėmo posūkio ašis paremiama medine kvadratine bent 100 mm trinkele, o iš šono ji paremiama į pasparą panašiu įtaisu, kuris įremiamas į galinį ratą, kaip nurodyta 3.2.1.1.3.2 punkte. Tada ši lankstaus rėmo cemtrinė posūkio ašis vieliniais lynais stipriai pritvirtinama prie pagrindo.

3.2.1.1.3.7.

Smogtuvas atgal atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų skaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių, kuri pasirenkama atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę: H = 25 + 0,20 M traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg; H = 125 + 0,15 M traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

3.2.1.1.3.8.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis): — naudojant galinėje traktoriaus dalyje įtvirtinamą iš dviejų statramsčių sudarytą apsauginę konstrukciją, pasirenkamas didesnysis aukštis iš dviejų apskaičiuotųjų pagal pirmiau pateiktą arba šią formulę: H = (25 + 0,20 M) (B6+ B) / 2B traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg; H = (125 + 0,15 M) (B6+ B) / 2B traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg. — kitų tipų apsauginės konstrukcijos pasirenkamas didesnysis aukštis, apskaičiuotas pagal pirmiau nurodytą arba šią formulę: H = 25 + 0,20 M traktoriaus, kurio etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg; H = 125 + 0,15 M traktoriaus, kurio etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg. Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad trenktųsi į apsauginę konstrukciją.

3.2.1.1.4.    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymas

Sija turi būti dedama ant galinės (-ių) viršutinės (-ių) apsauginės konstrukcijos dalies (-ių), o gniuždymo jėgų atstojamoji turi veikti traktoriaus viduriniojoje A plokštumoje. Turi būti naudojama jėga Fv:

Fv = 20 M

Jėga Fv turi būti veikiama penkias sekundes po to, kai vizualiai būna neįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo galinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši jėga stogą turi veikti tol, kol deformuoto stogo plokštuma sutampa su plokštuma, viršutinę apsauginės konstrukcijos dalį jungiančia su galine traktoriaus dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta.

Tada apsauginę konstrukciją reikia nustoti veikti apkrova, o gniuždymo sija dedama virš to apsauginės konstrukcijos taško, į kurį remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada vėl taikoma gniuždymo jėga Fv.

3.2.1.1.5.    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymas

Sija turi būti dedama ant priekinės (-ių) viršutinės (-ių) apsauginės konstrukcijos dalies (-ių), o gniuždymo jėgų atstojamoji turi veikti traktoriaus viduriniojoje plokštumoje. Turi būti naudojama jėga Fv:

Fv = 20 M

Jėga Fv turi būti veikiama penkias sekundes po to, kai vizualiai būna neįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo priekinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši jėga stogą turi veikti tol, kol deformuoto stogo plokštuma sutampa su plokštuma, viršutinę apsauginės konstrukcijos dalį jungiančia su priekine traktoriaus dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta.

Tada apsauginę konstrukciją reikia nustoti veikti apkrova, o gniuždymo sija dedama virš to apsauginės konstrukcijos taško, į kurį remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada vėl taikoma gniuždymo jėga Fv.

3.2.1.1.6.    Papildomi smūginiai bandymai

Jeigu atliekant smūginį bandymą atsiranda trūkių arba plyšių, kurių negalima nepaisyti, po smūginių bandymų, kuriuos atliekant atsirado šie trūkiai ar plyšiai, nedelsiant turi būti atliekamas kitas panašus bandymas, kurį atliekant naudojama ši kritimo aukščio vertė:

H’ = (H × 10-1) (12 + 4a) (1 + 2a)-1

„a“ yra liekamosios deformacijos (Dp) ir tampriosios deformacijos (De) santykis:

a = Dp / De

išmatuotas smūgio poveikio taške. Papildoma liekamoji deformacija, kurią sukelia antrasis smūgis, neturi būti didesnė kaip 30 % liekamosios deformacijos, kurią sukėlė pirmasis smūgis.

Kad būtų įmanoma atlikti papildomą bandymą, privaloma išmatuoti visų smūginių bandymų tampriąją deformaciją.

3.2.1.1.7.    Papildomi gniuždymo bandymai

Jeigu atliekant gniuždymo bandymą atsiranda esminių trūkių arba plyšių, nedelsiant po bandymų, kuriuos atliekant atsirado trūkių arba plyšių, atliekamas kitas panašus gniuždymo bandymas, kurį atliekant turi būti naudojama 1,2 Fv jėga.

3.2.1.2.   Atliktini matavimai

3.2.1.2.1.    Plyšiai ir trūkiai

Atlikus kiekvieną bandymą visos sudedamosios dalys, jungtys ir tvirtinamosios pasparos turi būti apžiūrimos, ar jose neatsirado plyšių ir trūkių; nekreipiamas dėmesys į kokius nors smulkius trūkius neesminėse dalyse.

Neatsižvelgiama į kokias nors smogtuvo briaunų padarytas įplėšas.

3.2.1.2.2.    Patekimas į laisvąją erdvę

Atliekant kiekvieną bandymą turi būti patikrinama apsauginė konstrukcija, siekiant nustatyti, ar kokia nors jos dalis neatsidūrė laisvojoje erdvėje aplink vairuotojo sėdynę, kaip apibrėžta 1.6 punkte.

Be to, laisvoji erdvė neturi atsidurti už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės. Šiuo tikslu laikoma, kad laisvoji erdvė atsiduria už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės, jeigu kokia nors šios erdvės dalis paliečia plokščią žemės paviršių, kai traktorius apvirsta ant to šono, iš kurio jis buvo paveiktas bandymo apkrova. Vertinant laisvosios erdvės būklę pasirenkamos mažiausios traktoriaus priekinės ir galinės padangos bei nustatoma siauriausia tarpvėžė (įprastą padangų dydį ir tarpvėžę nurodo gamintojas).

3.2.1.2.3.    Tamprioji deformacija (smūgis į apsauginės konstrukcijos šoną)

Tamprioji deformacija matuojama (810 + av) mm virš sėdynės kontrolinio taško vertikaliojoje plokštumoje, kurioje veikia apkrova. Tampriąją deformaciją galima matuoti bet kokiu įtaisu, kuris panašus į nurodytąjį 7.8 paveiksle.

3.2.1.2.4.    Liekamoji deformacija

Apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija nustatoma po paskutinio gniuždymo bandymo. Šiam tikslui prieš pradedant bandymą nustatoma traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos pagrindinių sudedamųjų dalių padėtis sėdynės kontrolinio atskaitos taškos atžvilgiu.

3.2.2.   Statiniai bandymai

3.2.2.1.   Apkrovos ir gniuždymo bandymai

3.2.2.1.1.    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies apkrovos bandymas

3.2.2.1.1.1.

Apkrova turi veikti horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, kuri yra lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai. Apkrovos taškas – ta traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos vieta, kuri į žemę tikriausiai trenktųsi pirmoji, jeigu traktorius apvirstų atgal (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Vertikaliosios plokštumos, kurioje veikia apkrova, atstumas nuo traktoriaus viduriniosios plokštumos – atstumas, lygus vienai trečiajai apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies išorinio pločio. Jeigu šiame taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba išsikišusi, tada toje vietoje turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.2.2.1.1.2.

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.1.6.3 punkte.

3.2.2.1.1.3.

Energija, kurią apsauginė konstrukcija absorbuoja atliekant bandymą, neturi būti mažesnė kaip: Eil = 2,165 × 10-7 M L2 arba Eil = 0,574 × I

3.2.2.1.1.4.

Traktorių su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis) absorbuotos energijos kiekis turi būti didesnysis kiekis, apskaičiuotas naudojant pirmiau pasirinktąją ar šią formulę: Eil = 500 + 0,5 M

3.2.2.1.2.    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies apkrovos bandymas

3.2.2.1.2.1.

Apkrova veikia horizontaliai vertikaliojoje plokštumoje, kuri yra lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai. Apkrovos taškas – ta apsauginės konstrukcijos dalis, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu važiuodamas į priekį traktorius virstų į šoną (paprastai viršutinis konstrukcijos kraštas). Apkrovos veikimo taškas – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri yra lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai. Jeigu šiame taške konstrukcija išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami jos standumo nedidinantys intarpai, kad konstrukciją būtų galima veikti apkrova.

3.2.2.1.2.2.

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo turi būti pritvirtinta taip, kaip aprašyta 3.1.6.3 punkte.

3.2.2.1.2.3.

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi absorbuoti ne mažesnį energijos kiekį kaip: Eil = 500 + 0,5 M

3.2.2.1.2.4.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis): — naudojant galinėje traktoriaus dalyje įtvirtinamą iš dviejų statramsčių sudarytą apsauginę konstrukciją, turi būti taikoma pirmiau nurodyta formulė, — naudojant kitų tipų apsaugines konstrukcijas, pasirenkamas didesnysis energijos kiekis iš apskaičiuotųjų naudojant minėtą arba kurią nors iš šių formulių: Eil = 2,165 × 10-7 ML2 arba Eil = 0,574 I

3.2.2.1.3.    Apsauginės konstrukcijos šoninė apkrova

3.2.2.1.3.1.

Šoninė apkrova turi veikti horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, kuri statmena traktoriaus viduriniajai plokštumai ir kuri yra 60 mm priešais sėdynės kontrolinį tašką, kai sėdynė nustatyta į viduriniąją išilginio sėdynės reguliavimo eigos padėtį. Apkrovos veikimo taškas – ta traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos dalis, kuri pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų į šoną (paprastai viršutinis kraštas).

3.2.2.1.3.2.

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.1.6.3 punkte.

3.2.2.1.3.3.

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi absorbuoti ne mažesnį energijos kiekį kaip: Eil = 1,75 M

3.2.2.1.3.4.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), apkrovos taškas turėtų būti plokštumoje, kuri su viduriniąja plokštuma sudaro statų kampą, ir yra du sėdynės kontrolinius taškus, apibrėžtus sujungus dvi skirtingas sėdynės padėtis, jungiančios atkarpos viduryje. Jeigu apsauginė konstrukcija – dviejų statramsčių apsauginė sistema, tada smūgio taškas turi būti viename iš šių statramsčių.

3.2.2.1.3.5.

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis) ir jeigu naudojama galinėje traktoriaus dalyje įtvirtinama iš dviejų statramsčių sudaryta apsauginė konstrukcija, absorbuojamos energijos kiekis turi būti didesnysis kiekis, apskaičiuotas pagal šias formules: Eis = 1,75 M arba Eis = 1,75 M (B6 + B)/2B

3.2.2.1.4.    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymas

Visos nuostatos atitinka nurodytąsias 3.2.1.1.4 punkte.

3.2.2.1.5.    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymas

Visos nuostatos atitinka nurodytąsias 3.2.1.1.5 punkte.

3.2.2.1.6.    Papildomas perkrovos bandymas (7.9 – 7.11 paveikslai)

Perkrovos bandymas turi būti atliekamas visais atvejais, jeigu per paskutinius 5 % deformacijos, kurią sukelia apsauginės konstrukcijos absorbuota būtina energija (žr. 7.10 paveikslą), apkrovos jėga sumažėja daugiau kaip 3 %.

Atliekant perkrovos bandymą horizontali apkrova, palyginti su pradiniu energijos poreikiu, laipsniškai kaskart didinama po 5 %, kol energija maksimaliai padidinama iki 20 % (žr. 7.11 paveikslą).

Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu būtinos energijos kiekį kaskart padidinus 5 %, 10 % arba 15 %, kai energija didinama 5 %, jėga mažėja ne daugiau kaip 3 % ir lieka didesnė kaip 0,8 F'maks.

Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu apsauginei konstrukcijai absorbavus 20 % papildomos energijos jėga būna didesnė kaip 0,8 Fmaks.

Perkrovos bandymo metu leidžiama, kad dėl tampriosios deformacijos apsauginėje konstrukcijoje atsirastų papildomų trūkių ar plyšių arba kad dėl šios deformacijos nebūtų apsaugota laisvoji erdvė arba kad į laisvąją erdvę patektų apsauginės konstrukcijos dalys. Tačiau apsauginę konstrukciją nustojus veikti apkrova, šios konstrukcijos dalys neturi patekti į laisvąją erdvę, kuri turi būti visiškai apsaugota.

3.2.2.1.7.    Papildomi gniuždymo bandymai

Jeigu atliekant gniuždymo bandymą atsiranda esminių trūkių arba plyšių, nedelsiant po šio bandymo, kurį atliekant atsirado trūkių arba plyšių, atliekamas kitas panašus gniuždymo bandymas, kurį atliekant apsauginė konstrukcija turi būti veikiama 1,2 Fv jėga.

3.2.2.2.   Atliktini matavimai

3.2.2.2.1.    Trūkiai ir plyšiai

Atlikus kiekvieną bandymą visos sudedamosios dalys, jungtys ir tvirtinamosios pasparos turi būti apžiūrimos, ar jose neatsirado plyšių ir trūkių; nekreipiama dėmesio į kokius nors smulkius neesminių dalių trūkius.

3.2.2.2.2.    Patekimas į laisvąją erdvę

Atliekant kiekvieną bandymą apsauginė konstrukcija turi būti patikrinama siekiant nustatyti, ar kokia nors jos dalis neatsidūrė laisvojoje erdvėje, kaip apibrėžta I priedo 1.6 punkte.

Be to, turi būti patikrinama ir nustatoma, ar kokia nors laisvosios erdvės dalis nėra atsidūrusi už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės. Šiuo tikslu laikoma, kad laisvoji erdvė atsiduria už traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos saugomos erdvės, jeigu kokia nors šios erdvės dalis paliečia plokščią žemės paviršių, kai traktorius apvirsta į tą pusę, iš kurios į jį buvo smogta. Vertinant laisvosios erdvės būklę pasirenkamos mažiausios traktoriaus priekinės ir galinės padangos bei nustatoma siauriausia tarpvėžė (įprastą padangų dydį ir tarpvėžę nurodo gamintojas.

3.2.2.2.3.    Tamprioji deformacija (atliekant šoninės apkrovos bandymą)

Tamprioji deformacija matuojama (810 + av) mm virš sėdynės atskaitos taško vertikalioje plokštumoje, kurioje veikia apkrova. Tampriąją deformaciją galima matuoti bet kokiu įtaisu, kuris panašus į nurodytąjį 7.8 paveiksle.

3.2.2.2.4.    Liekamoji deformacija

Apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija registruojama po galutinio paskutinio gniuždymo bandymo. Šiuo tikslu prieš bandymo pradžią registruojama traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos pagrindinių dalių padėtis sėdynės atskaitos taško atžvilgiu.

Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

3.3.1.   (netaikoma)

3.3.2.   Techninių reikalavimų taikymo išplėtimas

Jeigu traktoriaus ar apsauginės konstrukcijos techninės ypatybės yra iš dalies pakeičiamos arba keičiamas apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodas, bandymų stotis, kuri atliko pirmąjį bandymą, „techninių reikalavimų taikymo išplėtimo“ protokolą gali išduoti šiais atvejais:

3.3.2.1.   Stiprumo bandymo rezultatų taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

Neprivaloma atlikti smūginių bandymų ir gniuždymo bandymų su kiekvieno modelio traktoriumi, jeigu apsauginė konstrukcija ir traktorius atitinka 3.3.2.1.1 – 3.3.2.1.5 punktuose nurodytas sąlygas.

3.3.2.1.1.

Konstrukcija turi būti tapati išbandytajai;

3.3.2.1.2.

būtinos energijos kiekis už pirmajam bandymui apskaičiuotą energijos kiekį neturi būti didesnis daugiau kaip 5 %.

3.3.2.1.3.

Tvirtinimo metodas ir traktoriaus sudedamosios dalys, prie kurių tvirtinama, turi būti tapatūs.

3.3.2.1.4.

Visos sudedamosios dalys, pvz., purvasargiai ir variklio dangtis, kurios apsauginei konstrukcijai gali užtikrinti atramą, turi būti tapačios.

3.3.2.1.5.

Sėdynės padėtis apsauginėje konstrukcijoje ir sėdynės kritiniai matmenys bei santykinė apsauginės konstrukcijos padėtis traktoriuje turi būti tokia, kad atliekant visus bandymus laisvoji erdvė išliktų deformuotos apsauginės konstrukcijos apsaugotoje zonoje (tikrinant atitiktį šiam reikalavimui naudojamas tas pats laisvosios erdvės atskaitos taškas, pvz., sėdynės atskaitos taškas [SAT] arba sėdynės kontrolinis taškas [SKT], kuris naudotas atliekant pirmąjį bandymą).

3.3.2.2.   Stiprumo bandymo rezultatų taikymo išplėtimas modifikuotų modelių apsauginėms konstrukcijoms

Ši procedūra turi būti taikoma, jeigu nesilaikoma 3.3.2.1 punkto nuostatų, jos leidžiama netaikyti, jeigu pasirenkamas kitu principu pagrįstas apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodas (pvz., guminės atramos keičiamos pakabos įtaisu):

3.3.2.2.1.

pakeitimai, kurie neturi poveikio pradinio bandymo rezultatams (pvz., reikmens jungiamosios plokštės privirinimas neesminėje konstrukcijos dalyje), sėdynių su skirtingais SKT įmontavimas apsauginėje konstrukcijoje (turi būti patikrinama, ar atliekant visus bandymus nauja (-os) laisvoji (-osios) erdvė (-s) išlieka toje erdvėje, kurią apsaugo deformuota konstrukcija).

3.3.2.2.2.

pakeitimai, kurie gali turėti poveikio pirmojo bandymo rezultatams, tačiau nesukelia abejonių dėl apsauginės konstrukcijos priimtinumo (pvz., dalinis konstrukcinės sudedamosios dalies pakeitimas, dalinis apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus pakeitimas). Galima atlikti tinkamumo bandymą ir bandymo rezultatai turi būti įtraukti į taikymo išplėtimo protokolo projektą. Šio tipo taikymo išplėtimui nustatomi šie apribojimai: 3.3.2.2.2.1. be tinkamumo bandymo leidžiama priimti ne daugiau kaip 5 taikymo išplėtimus; 3.3.2.2.2.2. tinkamumo bandymo rezultatai suteikiant taikymo išplėtimą galios tik tada, jeigu bus laikomasi visų techninėje normoje nustatytų priėmimo sąlygų, ir: jeigu po kiekvieno smūginio bandymo išmatuota deformacija nuo deformacijos, kuri buvo išmatuota po kiekvieno smūginio bandymo, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, ir kuri nurodyta šio bandymo protokole, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % (jeigu atliekamas dinaminis bandymas); jeigu jėga, išmatuota užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekami įvairūs horizontaliosios apkrovos bandymai, nuo jėgos, išmatuotos užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, skiriasi ne daugiau kaip 7 % ir deformacija, išmatuota (*4) užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekami įvairūs horizontaliosios apkrovos bandymai, nuo deformacijos, išmatuotos užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % (atliekant statinį bandymą). 3.3.2.2.2.3. Į vieną taikymo išplėtimo protokolą leidžiama įtraukti daugiau kaip vienos apsauginės konstrukcijos pakeitimus, jeigu jie atitinka skirtingas tos pačios apsauginės konstrukcijos pasirinktis, tačiau į vieną taikymo išplėtimo protokolą leidžiama įtraukti tik vieną tinkamumo bandymą. Tos pasirinktys, kurios nebuvo išbandytos, turi būti aprašytos specialiame taikymo išplėtimo protokolo skirsnyje.

3.3.2.2.3.

Gamintojo nurodytas apsauginės konstrukcijos, kuri jau buvo išbandyta, etaloninės masės padidinimas. Jeigu gamintojas pageidauja, kad būtų išlaikytas tas pats patvirtinimo numeris, taikymo išplėtimo protokolą leidžiama išduoti atlikus tinkamumo bandymą (šiuo atveju netaikomi 3.3.2.2.2.2 punkte nurodyti ± 7 % apribojimai).

3.4.   (netaikoma)

3.5.   Eksploataciniai apsauginės konstrukcijos parametrai šalto oro sąlygomis

3.5.1.

Jeigu teigiama, kad apsauginės konstrukcijos atsparumas trapumui šalto oro sąlygomis nesumažėja, gamintojas turi pateikti išsamios informacijos, kuri įtraukiama į protokolą.

3.5.2.

Šiais reikalavimais ir procedūromis siekiama užtikrinti stiprumą ir atsparumą trapiųjų įtrūkių atsiradimui žemos temperatūros sąlygomis. Siūloma, kad sprendžiant, ar apsauginė konstrukcija tinkama naudoti žemesnės eksploatacinės temperatūros sąlygomis tose šalyse, kuriose reikalinga ši papildoma eksploatacinė apsauga, turėtų būti atsižvelgiama į šiuos būtinuosius medžiagų reikalavimus.

3.5.2.1.

Varžtai ir veržlės, kuriomis apsauginė konstrukcija priveržiama prie traktoriaus ir kuriomis suveržiamos sudedamosios konstrukcijos dalys, turi būti tinkamai parenkamos, kad varžtai ir veržlės būtų atsparios žemos temperatūros poveikiui.

3.5.2.2.

Visi suvirinimo elektrodai, naudojami gaminant konstrukcines sudedamąsias dalis ir atramas, turi būti suderinami su apsauginės konstrukcijos medžiagomis, kaip nustatyta 3.5.2.3 punkte.

3.5.2.3.

Plieno gaminių, iš kurių gaminamos konstrukcinės sudedamosios apsauginės konstrukcijos dalys, plieno tąsumas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į būtinuosius bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai nustatyti reikalavimus, kaip nurodyta 7.1 lentelėje. Plieno markė ir kokybė turi būti nurodoma pagal standartą ISO 630: 1995. Laikoma, kad plonesnis kaip 2,5 mm valcuotasis plienas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 0,2 % anglies, atitinka minėtą reikalavimą. Apsauginės konstrukcijos sudedamųjų konstrukcinių dalių, kurios pagamintos ne iš plieno, atsparumas smūgiui turi būti lygiavertis plieno atsparumui žemos temperatūros sąlygomis.

3.5.2.4.

Atliekant bandymą, kad būtų nustatyta, ar laikomasi bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai nustatyti reikalavimų, bandinio dydis neturi būti mažesnis už didžiausią iš 7.1 lentelėje nurodytų dydžių, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

3.5.2.5.

Bandinių su V įpjova Šarpio bandymai turi būti atliekami pagal ASTM A 370-1979 nustatytą procedūrą, išskyrus bandinio dydžius, kurie turi atitikti lentelėje 7.1 nurodytuosius matmenis. 7.1   lentelė Mažiausia smūgio energija atliekant Šarpio bandymą su V įpjovos bandiniais Bandinio dydis Energija esant Energija esant   –30  °C –20  °C mm J J (2) 10 × 10 (1) 11 27,5 10 × 9 10 25 10 × 8 9,5 24 10 × 7,5 (1) 9,5 24 10 × 7 9 22,5 10 × 6.7 8,5 21 10 × 6 8 20 10 × 5 (1) 7,5 19 10 × 4 7 17,5 10 × 3,5 6 15 10 × 3 6 15 10 × 2,5 (1) 5,5 14

3.5.2.6.

Šią procedūrą galima pakeisti ir vietoje jos naudoti ramaus ir pusiau ramaus stingimo plieną, kuriam turi būti numatyta atitinkama specifikacija. Plieno markė ir kokybė turi būti nurodoma pagal standartą ISO 630: 1995, Amd 1:2003.

3.5.2.7.

Bandiniai turi būti pailgi ir paimti iš medžiagos lakšto, vamzdžio formos ruošinio ar tos medžiagos, kuri bus naudojama konstrukcinėms sudedamosioms dalims, dar nepradėjus medžiagos formuoti ar virinti, kad ji būtų tinkama apsauginei konstrukcijai. Bandiniai iš vamzdžio formos ruošinio ar konstrukcinių dalių turi būti imami iš tos ruošinio ar dalies atkarpos, kurios matmenys didžiausi ir kurioje nėra suvirinimo siūlių, vidurio.

3.6.   (netaikoma)

7.1   paveikslas

Laisvoji erdvė

7.1.a   paveikslas Šoninis vaizdas Etaloninio plano dalis

7.1.b   paveikslas Galinis vaizdas

7.1.c   paveikslas

Vaizdas iš viršaus

7.2.a   paveikslas

Laisvoji erdvė traktoriuose su pritaikomąja vairuotojo vieta: dviejų statramsčių apsauginė konstrukcija

7.2.b   paveikslas

Laisvoji erdvė traktoriuose su pritaikomąja vairuotojo vieta: kitų tipų TAVAK

7.3   paveikslas

Švytuoklinis smogtuvas ir jo pakabinimo grandinės arba vieliniai lynai

Tekstas paveikslėlio

7.4   paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš galo)

Tekstas paveikslėlio

7.5   paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš priekio)

Tekstas paveikslėlio

7.6   paveikslas

Traktoriaus įtvirtinimo vieliniais lynais pavyzdys (šoninis smūgis)

Tekstas paveikslėlio

7.7   paveikslas

Traktoriaus gniuždymo įrenginio pavyzdys

Tekstas paveikslėlio

7.8   paveikslas

Tampriosios deformacijos matavimo įtaisas

Tekstas paveikslėlio

7.9   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Perkrovos bandymo galima neatlikti

Pastabos:

Tekstas paveikslėlio

7.10   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Būtina atlikti perkrovos bandymą

Pastabos:

Tekstas paveikslėlio

7.11   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Perkrovos bandymas turi būti tęsiamas.

Pastabos:

Tekstas paveikslėlio

„3.   TAISYKLĖS IR NURODYMAI

3.1   Išankstinės stiprumo bandymų sąlygos

3.1.1   Dviejų parengtinių bandymų užbaigimas

Su apsaugine konstrukcija stiprumo bandymus galima atlikti tik tada, jeigu ir šoninio stovumo bandymo, ir virstančio traktoriaus elgsenos nustatymo bandymo (ar jis neapsiverčia keletą kartų paeiliui) rezultatai atitinka nustatytus reikalavimus (žr. 6.3 paveiksle nurodytą veiksmų tvarką).

3.1.2   Pasirengimas parengtiniam bandymui

3.1.2.1

Apsauginė konstrukcija prie traktoriaus turi būti pritvirtinta taip, kaip ji tvirtinama, kad užtikrintų saugą.

3.1.2.2

Traktoriuje turi būti sumontuotos didžiausio skersmens, kokį yra nurodęs gamintojas, ir mažiausio skerspjūvio pirmiau minėto skersmens padangos. Į padangas neturi būti pripilta balastinio skysčio ir padangos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų rekomenduotąjį lauko darbams.

3.1.2.3

Turi būti nustatomas siauriausias galinių ratų tarpvėžės plotis; priekinių ratų tarpvėžės plotis turi kuo labiau atitikti galinių ratų tarpvėžę. Jeigu galima nustatyti priekinių ratų du tarpvėžės pločius, kurie vienodu dydžiu skiriasi nuo siauriausio galinių ratų tarpvėžės pločio, iš priekinių ratų dviejų tarpvėžės pločių turi būti pasirinktas didesnis.

3.1.2.4

Visi traktoriaus bakai turi būti pripildyti arba skysčius gali atstoti atitinkamoje vietoje pritvirtintas tokios pat masės svarmuo.

3.1.2.5

Visi priedai, kurie naudojami serijinei gamybai, prie traktoriaus turi būti pritvirtinti įprastoje padėtyje.

3.1.3   Šoninio stovumo bandymas

3.1.3.1

Traktorius, paruoštas pagal pirmiau išdėstytus nurodymus, ant horizontalaus paviršiaus statomas taip, kad traktoriaus priekinio tilto posūkio ašis arba lankstaus rėmo traktoriaus abu tiltus jungianti horizontalioji posūkio ašis galėtų laisvai slankioti.

3.1.3.2

Traktoriaus dalis, standžiai sujungta su tiltu, kuriam tenka daugiau kaip 50 % traktoriaus masės, pakreipiama keltuvu arba gerve (nuolatos matuojant posvyrio kampą). Šis kampas turi būti bent 38° tuo metu, kai traktoriaus pusiausvyra, jo ratams liečiant žemę, pasidaro nestabili. Bandymas atliekamas du kartus: pirmą kartą atliekant bandymą traktoriaus vairaratis būna iki galo pasuktas į dešinę, o antrą kartą – iki galo į kairę.

3.1.4   Virstančio traktoriaus elgsenos nustatymo bandymas (ar jis neapsiverčia keletą kartų paeiliui)

3.1.4.1   Bendrosios pastabos

Šiuo bandymu nustatoma, ar konstrukcija, pritvirtinta prie traktoriaus vairuotojui apsaugoti, gali patikimai užtikrinti, kad ant šono apvirtęs traktorius ant šlaito, kurio nuolydis 1:1,5, nesiverstų keletą kartų paeiliui (6.4 paveikslas).

Įrodymų, kad apvirtęs traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui, galima pateikti naudojant vieną iš dviejų 3.1.4.2 ir 3.1.4.3 punktuose aprašytų metodų.

3.1.4.2   Kad traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui, įrodoma atliekamu traktoriaus apvirtimo bandymu.

3.1.4.2.1

Apvirtimo bandymas turi būti atliekamas ant nuožulniosios plokštumos, kurios ilgis bent keturi metrai (žr. 6.4 paveikslą). Plokštumos paviršius turi būti uždengtas 18 cm storio medžiaga, kurios pagal 1999 m. vasario mėn. standartus ASAE S313.3 ir ASAE EP542, pagal kuriuos nustatomas dirvožemio tankis naudojant kūginį dirvožemio penetrometrą, išmatuotas atsparumo kūgio prasiskverbimui indeksas yra: A = 235 ± 20 arba B = 335 ± 20

3.1.4.2.2

Traktorius (paruoštas taip, kaip aprašyta 3.1.2 punkte) verčiamas į šoną iš rimties padėties. Šiam tikslui nuožulniosios plokštumos viršuje traktorius statomas taip, kad jo ratai, esantys žemesnėje nuožulniosios plokštumos dalyje, remtųsi į šią plokštumą, o traktoriaus vidurinioji plokštuma būtų lygiagreti apybrėžos linijoms. Traktorius, atsitrenkęs į bandomosios nuožulniosios plokštumos paviršių, gali pakilti nuo šio paviršiaus atsirėmęs į viršutinį apsauginės konstrukcijos kampą, tačiau traktorius neturi verstis dar kartą. Traktorius tuo šonu, kuriuo pirmą kartą trenkėsi į nuožulniąją plokštumą, turi vėl kristi ant plokštumos.

3.1.4.3   Kad traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui įrodoma atlikus apskaičiavimą

3.1.4.3.1

Siekiant apskaičiuoti, kad būtų patikrinta, ar traktorius nesiverčia keletą kartų paeiliui, turi būti nustatyti šie būdingieji traktoriaus duomenys (žr. 6.5 paveikslą): B0 (m) Galinės padangos plotis. B6 (m) Apsauginės konstrukcijos plotis tarp kairiojo ir dešiniojo smūgio taškų. B7 (m) Variklio dangčio plotis. D0 (rad) Priekinio tilto svyravimo kampas (nuo pradinės iki galinės padėties). D2 (m) Priekinių padangų aukštis, kai tiltui tenka visa numatyta masė. D3 (m) Galinių padangų aukštis, kai tiltui tenka visa numatyta masė. H0 (m) Priekinio tilto posūkio ašies aukštis. H1 (m) Sunkio centro aukštis. H6 (m) Smūgio taško aukštis. H7 (m) Variklio dangčio aukštis. L2 (m) Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir priekinio tilto. L3 (m) Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir galinio tilto. L6 (m) Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir kirtimosi su apsaugine konstrukcija priekinio taško (rašomas minuso ženklas, jeigu šis taškas yra prieš sunkio centro plokštumą). L7 (m) Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir variklio dangčio priekinio kampo. Mc (kg) Atliekant apskaičiavimus naudojama traktoriaus masė. Q (kgm2) Inercijos momentas apie išilginę ašį per sunkio centrą. S (m) Galinės tarpvėžės plotis. Tarpvėžės pločio S ir padangos B0 pločio suma turi būti didesnė už apsauginės konstrukcijos plotį B6.

3.1.4.3.2

Atliekant apskaičiavimus galima daryti šias supaprastintas prielaidas: 3.1.4.3.2.1 stovintis traktorius, kurio priekinis tiltas yra su balastu, virsta ant šlaito, kurio nuolydis 1:1,5, kai sunkio centras atsiduria tiesiai virš ašies, apie kurią sukasi virstantis traktorius; 3.1.4.3.2.2 ašis, apie kurią sukasi virstantis traktorius, lygiagreti traktoriaus išilginei ašiai ir kerta priekinio ir galinio rato sąlyčio su šlaitu paviršiaus vidurį; 3.1.4.3.2.3 traktorius nuožulniąja plokštuma neslysta į apačią; 3.1.4.3.2.4 smūgis į nuožulniąją plokštumą iš dalies yra tamprusis, o tamprumo koeficientas: U = 0,2 3.1.4.3.2.5 prasiskverbimo į nuožulniąją plokštumą gylio ir apsauginės konstrukcijos deformacijos suma: T = 0,2 m 3.1.4.3.2.6 jokios kitos sudedamosios traktoriaus dalys neprasiskverbia į nuožulniąją plokštumą.

3.1.4.3.3

Kompiuterinė programa (BASIC (*5), kurią naudojant apibrėžiama virstančio siauros tarpvėžės traktoriaus, kurio priekinėje dalyje pritvirtinta traktoriui apvirtus vairuotoją apsauganti konstrukcija, elgsena jam verčiantis keletą kartų paeiliui arba ši elgsena traktoriui nesiverčiant keleto kartų peiliui (traktorius apvirsta į šoną) – dabartinės techninės normos dalis, su pavyzdžiais 6.1–6.11.

3.1.5   Matavimo metodas

3.1.5.1   Horizontalieji atstumai tarp sunkio centro ir galinio (L3) arba priekinio (L2) tiltų

Atstumas tarp galinio ir priekinio tiltų abiejuose traktoriaus šonuose matuojamas tam, kad būtų patikrinta, ar vairuojant nesusidaro vairuojamojo rato posūkio kampas.

Atstumas tarp sunkio centro ir galinio tilto (L3) arba priekinio tilto (L2) apskaičiuojamas atsižvelgiant į traktoriaus masės pasiskirstymą tarp galinių ir priekinių ratų.

3.1.5.2   Galinių (D3) ir priekinių (D2) padangų aukštis

Išmatuojamas atstumas nuo padangos aukščiausio taško iki žemės paviršiaus plokštumos (6.5 paveikslas) (taikant tą patį metodą matuojamas priekinių ir galinių padangų minėtas atstumas).

3.1.5.3   Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir kirtimosi su apsaugine konstrukcija priekinio taško (L6).

Išmatuojamas atstumas tarp sunkio centro ir kirtimosi su apsaugine konstrukcija priekinio taško (6.6.a, 6.6.b ir 6.6.c paveikslai). Jeigu apsauginė konstrukcija yra prieš sunkio centro plokštumą, prieš išmatuoto atstumo vertę rašomas minuso ženklas (-L6).

3.1.5.4   Apsauginės konstrukcijos plotis (B6)

Išmatuotas atstumas tarp kairiajame ir dešiniajame vertikaliuosiuose konstrukcijos statramsčiuose esančių smūgio taškų.

Smūgio taškas apibrėžiamas apsauginę konstrukciją liečiančia plokštuma, kertančią liniją, kuria brėžia viršutiniai išoriniai priekinių ir galinių padangų taškai (6.7 paveikslas).

3.1.5.5   Apsauginės konstrukcijos aukštis (H6)

Išmatuotas vertikalusis atstumas nuo apsauginėje konstrukcijoje esančio smūgio taško iki žemės paviršiaus plokštumos.

3.1.5.6   Variklio dangčio aukštis (H7)

Nuo variklio dangtyje esančio smūgio taško iki žemės paviršiaus plokštumos išmatuotas vertikalusis atstumas.

Smūgio taškas apibrėžiamas variklio dangtį ir apsauginę konstrukciją liečiančia plokštuma, kuri kerta priekinės padangos viršutinius išorinius taškus (6.7 paveikslas). Matuojama iš abiejų variklio dangčio šonų.

3.1.5.7   Variklio dangčio plotis (B7)

Išmatuotas pirmiau apibrėžtas atstumas tarp dviejų variklio dangčio smūgio taškų.

3.1.5.8   Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir variklio dangčio priekinio kampo (L7)

Atstumas nuo pirmiau apibrėžto variklio dangtyje esančio smūgio taško iki sunkio centro.

3.1.5.9   Priekinio tilto posūkio ašies aukštis (H0)

Vertikalusis atstumas nuo priekinio tilto posūkio ašies vidurio iki priekinių padangų viduriniosios ašies (H01); šis atstumas turi būti įtraukiamas į gamintojo rengiamą techninę ataskaitą ir turi būti patikrinamas.

Vertikalusis atstumas nuo priekinių padangų viduriniosios ašies iki žemės paviršiaus plokštumos (H02) (6.8 paveikslas).

Priekinio tilto posūkio ašies aukštis (H0) – minėtų abiejų verčių suma.

3.1.5.10   Galinės tarpvėžės plotis (S)

Mažiausias galinės tarpvėžės plotis traktoriui sumontavus didžiausias gamintojo nurodytas padangas (6.9 paveikslas).

3.1.5.11   Galinės padangos plotis (B0)

Atstumas tarp galinės padangos viršutinės dalies išorinės ir vidinės vertikaliųjų plokštumų (6.9 paveikslas).

3.1.5.12   Priekinio tilto svyravimo kampas (D0)

Didžiausias priekinio tilto pasvirimo nuo horizontaliosios padėties į didžiausią nukrypimo padėtį kampas turi būti išmatuotas iš abiejų tilto pusių, atsižvelgiant į bet kokį galutinį amortizatorių. Turi būti naudojamas didžiausias išmatuotas kampas.

3.1.5.13   Traktoriaus masė (M)

Traktoriaus masė turi būti nustatoma laikantis 3.2.1.4 punkte nurodytų sąlygų.

3.2   Apsauginių konstrukcijų stiprumo ir jų pritvirtinimo prie traktorių stiprumo bandymo sąlygos

3.2.1   Bendrieji reikalavimai

3.2.1.1   Bandymų tikslai

Bandymai, kuriuos atliekant naudojami specialūs įrenginiai, skirti imituoti apkrovoms, kurios veikia apsauginę konstrukciją, jeigu traktorius apvirsta. Šie bandymai suteikia galimybę patikrinti apsauginės konstrukcijos ir kiekvieno šią konstrukciją prie traktoriaus pritvirtinančio laikiklio stiprumą bei visas bandymo apkrovą perduodančias traktoriaus dalis.

3.2.1.2   Bandymo metodai

Bandymus galima atlikti laikantis dinaminiam bandymui arba statiniam bandymui nustatytos procedūros. Abu metodai laikomi lygiaverčiais.

3.2.1.3   Bendros pasirengimo bandymams taisyklės

3.2.1.3.1

Apsauginė konstrukcija turi atitikti serijinio gaminio specifikacijas. Ji gamintojo nurodytu būdu turi būti pritvirtinta prie vieno iš traktorių, kuriam ši apsauginė konstrukcija yra skirta. Pastaba. Kad būtų atliktas statinis stiprumo bandymas, neprivaloma pristatyti viso traktoriaus; tačiau apsauginė konstrukcija ir sudedamosios traktoriaus dalys, prie kurių ši konstrukcija tvirtinama, turi sudaryti veikiantį įrenginį (toliau – sąranka).

3.2.1.3.2

Prie statiniam ir dinaminiam bandymui atlikti surinkto traktoriaus (arba sąrankos) turi būti pritvirtintos visos serijinės gamybos sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos apsauginės konstrukcijos stiprumui, arba kurios gali būti reikalingos atliekant stiprumo bandymą. Sudedamosios dalys, kurios laisvojoje erdvėje gali kelti pavojų, taip pat turi būti pritvirtintos prie traktoriaus (ar sąrankos) siekiant nustatyti, ar laikomasi 3.2.3 punkte nustatytų priėmimo sąlygų reikalavimų. Turi būti pristatytos traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos visos sudedamosios dalys, įskaitant apsaugą nuo atmosferos poveikio, arba pateikti jų brėžiniai.

3.2.1.3.3

Atliekant stiprumo bandymą turi būti išmontuoti visi skydai ir visos nekonstrukcinės nestacionariosios sudedamosios dalys, kad skydai ir šios dalys nesustiprintų apsauginės konstrukcijos.

3.2.1.3.4

Turi būti nustatytas toks tarpvėžės plotis, kad atliekant stiprumo bandymus apsauginė konstrukcija pagal galimybes nesiremtų į traktoriaus padangas. Jeigu šie bandymai atliekami laikantis statiniam bandymui numatytos procedūros, ratus galima nuimti.

3.2.1.4   Traktoriaus etaloninė masė atliekant stiprumo bandymą

Etaloninė masė M, naudojama formulėje apskaičiuojant aukštį, iš kurio krenta švytuoklinis smogtuvas, apkrovos energiją ir gniuždymo jėgas, turi būti bent jau traktoriaus masė, išskyrus neprivalomuosius reikmenis, tačiau su aušinimo skysčiu, tepalais, degalais, įrankiais ir apsaugine konstrukcija. Į šią masę neįskaičiuojami neprivalomi priekiniai arba galiniai svarmenys, padangų balastas, pakabinamieji padargai, pakabinamoji įranga arba kokios nors kitos specialios paskirties sudedamosios dalys.

3.2.2   Bandymai

3.2.2.1   Bandymų seka

Bandymų seka, nepažeidžiant papildomų bandymų, nurodytų 3.3.1.1.6, 3.3.1.1.7, 3.3.2.1.6 ir 3.3.2.1.7 punktuose:

1)	smūgis į apsauginės konstrukcijos galinę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos bandymas (statinis bandymas) (žr. 3.3.1.1.1 ir 3.3.2.1.1 punktus);

2)	apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymo bandymas (dinaminis arba statinis bandymas) (žr. 3.3.1.1.4 ir 3.3.2.1.4 punktus);

3)	smūgis į apsauginės konstrukcijos priekinę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos bandymas (statinis bandymas) (žr. 3.3.1.1.2 ir 3.3.2.1.2 punktus);

4)	smūgis į apsauginės konstrukcijos šoninę dalį (dinaminis bandymas) arba apkrovos bandymas (statinis bandymas) (žr. 3.3.1.1.3 ir 3.3.2.1.3 punktus);

5)	apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymo bandymas (dinaminis arba statinis bandymas) (žr. 3.3.1.1.5 ir 3.3.2.1.5 punktus).

3.2.2.2   Bendrieji reikalavimai

3.2.2.2.1

Jeigu atliekant bandymą kokia nors veržiamosios įrangos, kuria įtvirtinamas traktorius, dalis pasislenka arba lūžta, bandymas turi būti atliekamas iš naujo.

3.2.2.2.2

Atliekant bandymus neleidžiama remontuoti ar reguliuoti traktoriaus arba apsauginės konstrukcijos.

3.2.2.2.3

Atliekant bandymus traktoriaus pavarų dėžės svirtis perjungiama į neutraliąją padėtį, o stabdžiai išjungiami.

3.2.2.2.4

Jeigu tarp traktoriaus rėmo ir ratų sumontuota pakabos sistema, atliekant bandymus ji įtvirtinama.

3.2.2.2.5

Pirmam smūgiui į šoninę apsauginės konstrukcijos dalį (atliekamas dinaminis bandymas) arba pirmam apsauginės konstrukcijos galinės dalies poveikiui apkrova (atliekamas statinis bandymas) išrenkamas tas jos šonas, kuris, bandymus atliekančių institucijų nuomone, apsauginei struktūrai pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis būtų išbandytas daugybiniais smūgiais arba apkrovomis. Šoniniu smūgiu arba šono apkrova bei smūgiu į konstrukcijos galinę dalį arba šios dalies apkrova turi būti veikiami abu apsauginės konstrukcijos šonai išilgai jos viduriniosios plokštumos. Smūgiu į priekinę dalį arba apkrova turi būti veikiamas tas pats apsauginės konstrukcijos šonas išilgai šios konstrukcijos viduriniosios plokštumos, kaip ir veikiant šoniniu smūgiu arba apkrova.

3.2.3   Priėmimo sąlygos

3.2.3.1

Apsauginė konstrukcija laikoma atitinkančia stiprumo reikalavimus, jeigu ji atitinka šias sąlygas: 3.2.3.1.1 užbaigus vieną bandymo dalį apsauginėje konstrukcijoje neturi atsirasti 3.3.1.2.1 arba 3.2.3.1.2 punktuose apibrėžtų trūkių ar plyšių. Jeigu atliekant vieną iš bandymų atsiranda esminių trūkių ar plyšių, nedelsiant po smūgio ar gniuždymo, dėl kurio atsirado trūkių ar plyšių, pagal dinaminių bandymų arba statinių bandymų reikalavimus turi būti atliekamas papildomas bandymas. 3.2.3.1.2 atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, jokia apsauginės konstrukcijos dalis neturi atsidurti I priedo 1.6 punkte apibrėžtoje laisvojoje erdvėje; 3.2.3.1.3 atliekant bandymus, išskyrus perkrovos bandymą, visas laisvosios erdvės dalis konstrukcija turi apsaugoti taip, kaip nustatyta 3.3.1.2.2 ir 3.3.2.2.2 punktuose; 3.2.3.1.4 atliekant bandymus apsauginė konstrukcija neturi kaip nors įsiterpti į sėdynės konstrukciją; 3.2.3.1.5 pagal 3.3.1.2.3 ir 3.3.2.2.3 punktus išmatuota tamprioji deformacija turi būti mažesnė kaip 250 mm.

3.2.3.2

Neturi būti jokių reikmenų, galinčių kelti pavojų vairuotojui. Neturi būti kyšančių dalių ar reikmenų, galinčių sužeisti vairuotoją, jeigu traktorius apvirstų, arba jokios dalies ar reikmens, galinčio, jeigu konstrukcija įlinktų, prispausti vairuotoją – pvz., prispausti jo koją arba pėdą.

3.2.4   (netaikoma)

3.2.5   Dinaminių bandymų aparatūra ir įranga

3.2.5.1   Švytuoklinis smogtuvas

3.2.5.1.1

Smogtuvas dviem grandinėmis arba vieliniais lynais kabinamas prie atramos taškų, esančių ne žemiau kaip 6 m virš žemės. Turi būti numatytos priemonės, kad smogtuvo pakabinimo aukštį ir smogtuvo bei tvirtinimo grandinių arba vielinių lynų kampą būtų galima reguliuoti atskirai.

3.2.5.1.2

Smogtuvo masė turi būti 2 000 kg ± 20 kg (be grandinių arba vielinių lynų masės, kuri neturi būti didesnė kaip 100 kg). Smūginio paviršiaus kraštinių ilgis turi būti 680 mm ± 20 mm (žr. 6.10 paveikslą). Smogtuvas užpildu pripildomas taip, kad jo sunkio centras būtų pastovus ir sutaptų su geometriniu gretasienio centru.

3.2.5.1.3

Gretasienis turi būti sujungtas su sistema, atitraukiančia jį atgal akimirkinio suveikimo mechanizmu, kuris suprojektuotas ir sumontuotas taip, kad paleidus švytuoklinį smogtuvą gretasienis nesvyruotų apie savo horizontalią ašį, statmeną svyravimo plokštumai.

3.2.5.2   Smogtuvo atrama

Smogtuvo atramos taškai turi būti standžiai įtvirtinti taip, kad bet kokia kryptimi jie pasislinktų ne daugiau kaip 1 % to aukščio, iš kurio paleidžiamas smogtuvas.

3.2.5.3   Tvirtinimas vieliniais lynais

3.2.5.3.1

Inkaravimo bėgiai, atstumas tarp kurių atitinka tarpvėžės plotį ir kurie įrengti reikiamame plote, kad lynais traktorių būtų įmanoma pritvirtinti visais aprašytais atvejais (žr. 6.11, 6.12 ir 6.13 paveikslus), turi būti standžiai sujungti su plastiškai nesideformuojančiu paviršiumi po smogtuvu.

3.2.5.3.2

Traktorius prie bėgių tvirtinamas vieliniais apvalių vijų 6 × 19 su pluošto šerdimi lynais, atitinkančiais standarto ISO 2408:2004 reikalavimus, kurių vardinis skersmuo 13 mm. Metalinių vijų didžiausias tempiamasis stipris turi būti 1 770 MPa.

3.2.5.3.3

Lankstaus rėmo traktorių pagrindinė posūkio ašis atliekant visus bandymus, jeigu reikia, turi būti paremtas pasparomis ir įtvirtintas vieliniais lynais. Atliekant šoninio smūgio bandymą, lankstaus rėmo posūkio ašis iš kitos, o ne iš tos pusės, iš kurios veikia apkrova, paremiama paspara. Priekiniai ir galiniai traktoriaus ratai gali nebūti vienoje linijoje, jeigu taip patogiau tinkamai tvirtinti vielinius lynus.

3.2.5.4   Rato paspara ir sija

3.2.5.4.1

Atliekant smūginius bandymus (žr. 6.11, 6.12 ir 6.13 paveikslus) ratai paremiami spygliuočių medienos kvadratine 150 mm sija).

3.2.5.4.2

Atliekant šoninio smūgio bandymus iš smūgio krypčiai priešingos pusės ant grindų dedama kvadratinė spygliuočių medienos sija, įremiama į traktoriaus rato ratlankį, ir apkaba tvirtinama prie grindų (žr. 6.13 paveikslą).

3.2.5.5   Lanksčiojo rėmo traktorių pasparos ir tvirtinimo lynai

3.2.5.5.1

Atliekant bandymus su lanksčiojo rėmo traktoriais turi būti naudojamos papildomos pasparos ir tvirtinimo lynai. Šiomis pasparomis ir lynais siekiama užtikrinti, kad traktoriaus dalis, prie kurios tvirtinama apsauginė konstrukcija, būtų tokia pat standi kaip ir rėminių traktorių.

3.2.5.5.2

Papildoma konkreti smūginių bandymų ir gniuždymo bandymų informacija pateikta 3.3.1.1 punkte.

3.2.5.6   Padangų slėgiai ir deformacijos

3.2.5.6.1

Į traktoriaus padangas neturi būti pripilta skysčių ir jos turi būti pripūstos taip, kad jų slėgis atitiktų nurodytąjį traktoriaus gamintojo, kai traktorius naudojamas lauko darbams.

3.2.5.6.2

Vieliniai tvirtinimo lynai kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įtempti taip, kad traktoriaus padangų deformacija būtų ne didesnė, kol traktorius dar nebuvo pritvirtintas lynais, kaip 12 % padangos profilio aukščio (atstumas nuo žemės iki ratlankio žemiausio taško).

3.2.5.7   Gniuždymo įrenginys

6.14 paveiksle nurodytas įrenginys turi būti tinkamas, kad maždaug 250 mm pločio standžia sija, kuri universaliosiomis lankstomis sujungta su apkrovą užtikrinančiu mechanizmu, žemyn nukreipta jėga būtų galima spausti apsauginę konstrukciją. Turi būti numatytos tiltams tinkamos pasparos, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga.

3.2.5.8   Matavimų aparatūra

Reikalinga ši matavimo aparatūra:

3.2.5.8.1

įtaisas tampriajai deformacijai (skirtumas tarp didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos) matuoti (žr. 6.15 paveikslą);

3.2.5.8.2

įtaisas tikrinti, ar atliekant bandymą apsauginė konstrukcija neatsidūrė laisvojoje erdvėje ir ar ši erdvė buvo apsaugota apsauginės konstrukcijos (žr. 3.2.2.2.2 punktą);

3.2.6   Statinių bandymų aparatūra ir įranga

3.2.6.1   Statinių bandymų įrenginys

3.2.6.1.1

Statinių bandymų įrenginys turi būti suprojektuotas taip, kad apsauginę konstrukciją juo būtų galima veikti horizontaliąja trauka arba apkrova.

3.2.6.1.2

Turi būti numatyta nuostata, kad apkrova būtų tolygiai paskirstyta statmenai apkrovos krypčiai ir išilgai sijos, kurios ilgis yra vienas iš skaičiaus 50 tiksliųjų kartotinių, t. y. 250 mm–700 mm. Standžiosios sijos profilio aukštis turi būti 150 mm. Sijos briaunos, kuriomis slegiama apsauginė konstrukcija, turi būti apvalintos ne didesniu kaip 50 mm spinduliu.

3.2.6.1.3

Atsižvelgiant į apkrovos jėgą tarpiklį turi būti įmanoma kreipti bet kokiu kampu, kad jis sutaptų su apsauginės konstrukcijos paviršiumi, kurį veikia apkrova, kai apsauginės konstrukcija deformuojasi.

3.2.6.1.4

Jėgos kryptis (nuokrypa nuo horizontalės ir vertikalės): — bandymo pradžioje, kai apkrova lygi nuliui: ± 2°, — atliekant bandymą, kai konstrukciją veikia apkrova: 10° virš ir 20° žemiau horizontalės. Siekiama užtikrinti, kad šios nuokrypos būtų kuo mažesnės.

3.2.6.1.5

Apsauginė konstrukcija turi deformuotis iš lėto (ne greičiau kaip 5 mm/s), kad bet kuriuo momentu apkrovą būtų galima laikyti statine.

3.2.6.2   Energijos, kurią absorbuoja apsauginė konstrukcija, matavimo aparatūra

3.2.6.2.1

Jėgos ir deformacijos kreivė turi būti nubrėžta siekiant nustatyti konstrukcijos absorbuotą energiją. Nebūtina matuoti jėgos ir deformacijos tame taške, kuriame konstrukciją veikia apkrova; tačiau jėga ir deformacija turi būti matuojamos vienu metu ir išilgai tų pačių linijų.

3.2.6.2.2

Deformacijos matavimo koordinačių sistemos pradžia turi būti parinkta taip, kad būtų atsižvelgiama tik į apsauginės konstrukcijos ir (arba) į tam tikrų deformuotų traktoriaus dalių absorbuotą energiją. Neturi būti atsižvelgiama į energiją, absorbuotą besideformuojant traktoriaus tvirtinimo sistemai arba pasislenkant šiai sistemai.

3.2.6.3   Traktoriaus tvirtinimo prie pagrindo priemonės

3.2.6.3.1

Inkaravimo bėgiai, atstumas tarp kurių atitinka tarpvėžės plotį ir kurie įrengti reikiamame plote, kad traktorių būtų įmanoma pritvirtinti visais aprašytais atvejais netoli bandymo įrenginio turi būti standžiai sujungti su plastiškai nesideformuojančiu pagrindu.

3.2.6.3.2

Traktorius prie bėgių turi būti tvirtinamas bet kokiomis tinkamomis priemonėmis (plokštėmis, pleištais, vieliniais lynais, keltuvais ir t. t.) taip, kad atliekant bandymus jis nepasislinktų. Įprastais ilgio matavimo įtaisais turi būti tikrinama, ar laikomasi pirmiau minėto reikalavimo. Jeigu traktorius pasislenka, visą bandymą reikia atlikti dar kartą, jeigu deformacijos, į kurią atsižvelgiama brėžiant jėgos ir deformacijos kreivę, matavimo sistema nėra sujungta su traktoriumi.

3.2.6.4   Gniuždymo įrenginys

6.14 paveiksle nurodytas įrenginys turi būti tinkamas, kad maždaug 250 mm pločio standžia sija, kuri universaliosiomis lankstomis sujungta su apkrovą užtikrinančiu mechanizmu, žemyn nukreipta jėga būtų galima spausti apsauginę konstrukciją. Turi būti numatytos ašims tinkamos pasparos, kad traktoriaus padangų neveiktų gniuždymo jėga.

3.2.6.5   Kita matavimo aparatūra

Be to, reikalingi šie matavimo įtaisai:

3.2.6.5.1

įtaisas tampriajai deformacijai (skirtumas tarp didžiausios akimirkinės ir liekamosios deformacijos) matuoti (žr. 6.15 paveikslą).

3.2.6.5.2

įtaisas patikrinti, ar atliekant bandymą apsauginės konstrukcijos dalys neatsidūrė laisvojoje erdvėje ir ar apsauginė konstrukcija apsaugojo šią erdvę (žr. 3.3.2.2.2 punktą).

3.3   Bandymo procedūros

3.3.1   Dinaminiai bandymai

3.3.1.1   Smūginiai bandymai ir gniuždymo bandymai

3.3.1.1.1    Smūgis į galinę apsauginės konstrukcijos dalį

3.3.1.1.1.1

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikaliąja plokštuma sudaro M/100, tačiau ne didesnį kaip 20° kampą, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildomomis atramomis reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų kampas liktų toks, kaip apibrėžtas pirmiau. Smogtuvo kabinimo aukštis turi būti reguliuojamas ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia. Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius apvirstų atgal (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Smogtuvo sunkio centro padėtis – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai. Jeigu smūgio taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.3.1.1.1.2

Traktorius prie pagrindo tvirtinamas keturiais vieliniais lynais, po vieną prie abiejų tiltų kiekvieno galo, išdėstytų kaip parodyta 6.11 paveiksle. Priekinis ir galinis vielinių lynų tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad vieliniai lynai su pagrindu sudarytų ne didesnį kaip 30° kampą. Be to, galiniai tvirtinimo lynai turi būti išdėstyti taip, kad dviejų vielinių lynų suvedimo taškas būtų vertikaliojoje plokštumoje, kuria slenka smogtuvo sunkio centras. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad traktoriaus padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.2.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus atraminė sija turi būti dedama prieš galinius ratus, įremiama į juos ir tada tvirtinama prie pagrindo.

3.3.1.1.1.3

Jeigu traktoriaus rėmas lankstus, rėmo posūkio ašis turi būti papildomai paremiama medine kvadratine bent 100 mm trinkele ir vieliniais lynais stipriai pritvirtinama prie pagrindo.

3.3.1.1.1.4

Švytuoklinis smogtuvas atgal turi būti atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų apskaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių, kurios pasirenkamos atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę: H = 25 + 0,07 M traktorių, kurių etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg; H = 125 + 0,02 M traktorių, kurių etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg. Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad trenktųsi į apsauginę konstrukciją.

3.3.1.1.1.5

Atliekant bandymą su traktoriais, kurie yra su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis ), naudojamos tos pačios formulės.

3.3.1.1.2    Smūgis į priekinę apsauginės konstrukcijos dalį

3.3.1.1.2.1

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai su vertikaliąja plokštuma sudaro M/100, tačiau ne didesnį kaip 20° kampą, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o kabinamųjų grandinių arba vielinių lynų kampas liktų toks, kaip apibrėžtas pirmiau. Smogtuvo kabinimo aukštis turi būti reguliuojamas ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia. Smūgio taškas – ta apsauginės konstrukcijos vieta, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų į šoną jam važiuojant į priekį, (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Smogtuvo sunkio centro padėtis – apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies pločio viena šeštoji, matuojant į vidų nuo vertikaliosios plokštumos, kuri liečia apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies tolimiausią išorinį tašką ir kuri lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai. Jeigu smūgio taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.3.1.1.2.2

Traktorius prie pagrindo tvirtinamas keturiais vieliniais lynais, po vieną prie abiejų tiltų kiekvieno galo, išdėstytų kaip parodyta 6.12 paveiksle. Priekinis ir galinis vielinių lynų tvirtinimo taškai turi būti išdėstyti taip, kad vieliniai lynai su pagrindu sudarytų ne didesnį kaip 30° kampą. Be to, galiniai tvirtinimo lynai turi būti išdėstyti taip, kad dviejų vielinių lynų suvedimo taškas būtų vertikaliojoje plokštumoje, kuria slenka smogtuvo sunkio centras. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad traktoriaus padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.2.5.6.2 punkte. Įtempus vielinius lynus atraminė sija turi būti dedama prieš galinius ratus, įremiama į juos ir tada tvirtinama prie pagrindo.

3.3.1.1.2.3

Jeigu traktoriaus rėmas lankstus, rėmo posūkio ašis turi būti papildomai paremiama medine kvadratine bent 100 mm trinkele ir vieliniais lynais stipriai pritvirtinama prie pagrindo.

3.3.1.1.2.4

Švytuoklinis smogtuvas atgal turi būti atitraukiamas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų apskaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių, kurios pasirenkamos atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę: H = 25 + 0,07 M traktorių, kurių etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg. H = 125 + 0,02 M traktorių, kurių etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg. Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas ir jis trenkiasi į apsauginę konstrukciją.

3.3.1.1.2.5

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), pasirenkama didesnioji aukščio vertė iš dviejų apskaičiuotųjų pagal pirmiau pateiktą ar šią formulę: H = 2,165 x 10-8 M x L2 arba H = 5,73 x 10-2I

3.3.1.1.3    Smūgis į apsauginės konstrukcijos šoną

3.3.1.1.3.1

Traktorius švytuoklinio smogtuvo atžvilgiu turi būti pastatytas taip, kad smogtuvas į apsauginę konstrukciją trenktųsi tada, kai smogtuvo smogiamasis paviršius ir jo tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai yra lygiagretūs, jeigu apsauginė konstrukcija smogtuvo nuokrypio metu smūgio taške su statmena tiese sudaro ne didesnį kaip 20° kampą. Šiuo atveju smogtuvo smogiamasis paviršius papildoma atrama reguliuojamas taip, kad smūgio taške didžiausios deformacijos metu jis būtų lygiagretus apsauginei konstrukcijai, o tvirtinimo grandinės arba vieliniai lynai išliktų vertikalūs. Smogtuvo kabinimo aukštis turi būti reguliuojamas ir imamasi būtinų priemonių, kad smogtuvas nenuslystų išilgai tos konstrukcijos vietos, į kurią atsitrenkia. Smūgio taškas – apsauginės konstrukcijos dalis, kuri tikėtina į žemę trenktųsi pirmoji, jeigu traktorius virstų į šoną.

3.3.1.1.3.2

Traktoriaus ratai toje pusėje, iš kurios turi būti smogiama į apsauginę konstrukciją, vieliniais lynais, perkištais per atitinkamus priekinio ir galinio tilto galus, turi būti pritvirtinti prie pagrindo. Vieliniai lynai turi būti įtempti taip, kad padangų deformacijos atitiktų nurodytąsias 3.2.5.6.2 punkte vertes. Įtempus vielinius lynus, ant pagrindo prie ratų iš kitos, o ne iš tos pusės, iš kurios turi būti smogiama, turi būti dedama ramstinė sija, įremiama į padangą, ir tada sija tvirtinama prie pagrindo. Gali tekti naudoti dvi sijas arba pleištus, jeigu priekinių ir galinių padangų išoriniai kraštai nėra toje pačioje vertikalioje plokštumoje. Į traktoriaus rato, esančio iš kitos, o ne iš tos pusės, iš kurios veikia apkrova, ir kuriam tenka didžiausia apkrova, ratlankį tvirtai įremiama paspara, kaip parodyta 6.13 paveiksle, ir paspara pritvirtinama prie pagrindo. Pasparos ilgis parenkamas taip, kad įstatyta tarp ratlankio ir grindų su horizontale ji sudarytų 30° ± 3° kampą. Be to, pasparos storis, jeigu įmanoma, už jos ilgį turi būti mažesnis 20–25 kartus, o storis už plotį mažesnis 2 arba 3 kartus. Abiejų pasparos galų forma turi būti tokia, kaip nurodyta 6.13 paveiksle.

3.3.1.1.3.3

Lankstaus rėmo traktorių rėmo posūkio ašis, be to, turi būti paremta medine kvadratine bent 100 mm trinkele, o iš šono posūkio ašis paremiama į pasparą panašiu įtaisu, kuris įremiamas į galinį ratą, kaip nurodyta 3.3.1.1.3.2 punkte. Tada ši lankstaus rėmo posūkio ašis vieliniais lynais turi būti stipriai pritvirtinama prie pagrindo.

3.3.1.1.3.4

Smogtuvas atgal turi būti atitrauktas taip, kad jo sunkio centro aukštis virš smūgio taško būtų skaičiuojamas pagal vieną iš dviejų formulių, kuri pasirenkama atsižvelgiant į išbandytinos sąrankos etaloninę masę: H = (25 + 0,20 M) (B6+B) / 2B traktorių, kurių etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg. H = (125 + 0,15 M) (B6+B) / 2B traktorių, kurių etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg.

3.3.1.1.3.5

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), naudojama didesnioji aukščio vertė, apskaičiuota pagal minėtą ar šią formules: H = 25 + 0,.2 M traktorių, kurių etaloninė masė mažesnė kaip 2 000 kg. H = 125 + 0,15 M traktorių, kurių etaloninė masė didesnė kaip 2 000 kg. Tada švytuoklinis smogtuvas paleidžiamas, kad trenktųsi į apsauginę konstrukciją.

3.3.1.1.4    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymas

Sija turi būti dedama ant galinės (-ių) viršutinės (-ių) apsauginės konstrukcijos dalies (-ių), o gniuždymo jėgų atstojamoji turi veikti traktoriaus viduriniojoje plokštumoje. Turi būti naudojama jėga Fv:

Fv = 20 M

Jėga Fv turi būti veikiama penkias sekundes po to, kai vizualiai būna neįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo galinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši jėga stogą turi veikti tol, kol deformuoto stogo plokštuma sutampa su plokštuma, viršutinę apsauginės konstrukcijos dalį jungiančia su galine traktoriaus dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta.

Tada apsauginę konstrukciją turi būti nustota veikti apkrova, o gniuždymo sija dedama virš tos apsauginės konstrukcijos dalies, į kurią remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada vėl taikoma gniuždymo jėga Fv.

3.3.1.1.5    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymas

Sija turi būti dedama ant priekinės (-ių) viršutinės (-ių) apsauginės konstrukcijos dalies (-ių), o gniuždymo jėgų atstojamoji turi veikti traktoriaus viduriniojoje plokštumoje. Turi būti naudojama jėga Fv:

Fv = 20 M

Jėga Fv turi būti veikiama penkias sekundes po to, kai vizualiai būna neįmanoma nustatyti jokio apsauginės konstrukcijos poslinkio.

Jeigu apsauginės konstrukcijos stogo priekinė dalis neišlaiko visos gniuždymo jėgos, ši jėga stogą turi veikti tol, kol deformuoto stogo plokštuma sutampa su plokštuma, viršutinę apsauginės konstrukcijos dalį jungiančia su priekine traktoriaus dalimi, galinčia išlaikyti traktoriaus masę, kai jis apvirsta.

Tada apsauginę konstrukciją turi būti nustota veikti apkrova, o gniuždymo sija dedama virš to apsauginės konstrukcijos taško, į kurį remtųsi visiškai apvirtęs traktorius. Tada vėl taikoma gniuždymo jėga Fv.

3.3.1.1.6    Papildomi smūginiai bandymai

Jeigu atliekant smūginį bandymą atsiranda trūkių arba plyšių, kurių negalima nepaisyti, po smūginių bandymų, kuriuos atliekant atsirado šie trūkiai ar plyšiai, nedelsiant turi būti atliekamas kitas panašus bandymas, kurį atliekant naudojama ši kritimo aukščio vertė:

H’ = (H × 10-1) (12 + 4a) (1 + 2a )-1

„a“ yra liekamosios deformacijos (Dp) ir tampriosios deformacijos (De) santykis:

a = Dp / De

išmatuotas smūgio poveikio taške. Papildoma liekamoj deformacija, kurią sukelia antrasis smūgis, neturi būti didesnė kaip 30 % liekamosios deformacijos, kurią sukėlė pirmasis smūgis.

Kad būtų įmanoma atlikti papildomą bandymą, privaloma išmatuoti visų smūginių bandymų tampriąją deformaciją.

3.3.1.1.7    Papildomi gniuždymo bandymai

Jeigu atliekant gniuždymo bandymą atsiranda esminių trūkių arba plyšių, nedelsiant po bandymų, kuriuos atliekant atsirado trūkių arba plyšių, atliekamas kitas panašus gniuždymo bandymas, kurį atliekant turi būti naudojama 1,2 Fv jėga.

3.3.1.2    Atliktini matavimai

3.3.1.2.1    Plyšiai ir trūkiai

Atlikus kiekvieną bandymą visos sudedamosios dalys, jungtys ir tvirtinamosios pasparos turi būti apžiūrimos, ar jose neatsirado plyšių ir trūkių, nekreipiamas dėmesys į kokius nors smulkius trūkius neesminėse dalyse.

Į kokias nors smogtuvo briaunų padarytas įplėšas neatsižvelgiama.

3.3.1.2.2    Laisvoji erdvė

3.3.1.2.2.1   Patekimas į laisvąją erdvę

Atliekant kiekvieną bandymą apsauginė konstrukcija turi būti patikrinama siekiant nustatyti, ar kokia nors jos dalis atsidūrė laisvojoje erdvėje aplink vairuotojo sėdynę, kaip apibrėžta 1.6 punkte.

Be to, laisvoji erdvė neturi atsidurti už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės. Šiam tikslui laikoma, kad laisvoji erdvė atsidurtų už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės, jeigu kokia nors šios erdvės dalis paliestų plokščią žemės paviršių, kai traktorius apvirsta į tą pusę, iš kurios jis buvo paveiktas bandymo apkrova. Vertinant laisvosios erdvės būklę pasirenkamos mažiausios traktoriaus priekinės ir galinės padangos bei nustatoma siauriausia tarpvėžė (įprastą padangų dydį ir tarpvėžę nurodo gamintojas).

3.3.1.2.2.2   Galinėje traktoriaus dalyje įmontuojama nelanksčioji atrama

Jeigu traktoriuje, už vairuotojo sėdynės, sumontuotas standusis rėmas, korpusas ar kitokia nelanksčioji atrama, ši įranga, kai traktorius apvirsta į šoną arba atgal, laikoma apsauginės priemone. Ši už vairuotojo sėdynės įmontuota įranga turi būti tinkama, kad nesulūždama ir nepatekdama į laisvąją erdvę galėtų išlaikyti žemyn nukreiptos jėgos Fi poveikį:

Fш = 15 M

veikiančios statmenai viršutinei rėmo daliai, viduriniojoje traktoriaus plokštumoje. Pradinio jėgos poveikio kampas turi būti 40°, apskaičiuotas atsižvelgiant į žemės paviršiaus plokštumą, kaip nurodyta 6.16 paveiksle. Mažiausias šio standžiojo rėmo plotis turi būti 500 mm (žr. 6.17 paveikslą).

Be to, šis rėmas turi būti pakankamai standus ir patikimai pritvirtintas prie galinės traktoriaus dalies.

3.3.1.2.3    Tamprioji deformacija (smogiant į apsauginės konstrukcijos šoną)

Tamprioji deformacija matuojama (810 + av) mm virš sėdynės kontrolinio taško, vertikaliojoje plokštumoje, kurioje veikia apkrova. Tampriąją deformaciją galima matuoti bet kokiu įtaisu, kuris panašus į nurodytąjį 6.15 paveiksle.

3.3.1.2.4    Liekamoji deformacija

Apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija nustatoma po paskutinio gniuždymo bandymo. Šiam tikslui prieš pradedant bandymą nustatoma traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos pagrindinių sudedamųjų dalių padėtis atsižvelgiant į sėdynės kontrolinį atskaitos tašką.

3.3.2   Statiniai bandymai

3.3.2.1   Apkrovos ir gniuždymo bandymai

3.3.2.1.1    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies apkrovos bandymas

3.3.2.1.1.1

Apkrova turi veikti horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, lygiagrečiai traktoriaus viduriniajai plokštumai. Apkrovos taškas – ta traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos dalis, kuri į žemę tikriausiai trenktųsi pirmoji, jeigu traktorius apvirstų atgal (paprastai viršutinė konstrukcijos dalis). Vertikaliosios plokštumos, kurioje veikia apkrova, atstumas nuo traktoriaus viduriniosios plokštumos – atstumas, lygus vienai trečiajai apsauginės konstrukcijos viršutinės dalies išorinio pločio. Jeigu šiame taške apsauginė konstrukcija išlenkta arba išsikišusi, tada toje vietoje turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.3.2.1.1.2

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.2.6.3 punkte.

3.3.2.1.1.3

Energija, kurią apsauginė konstrukcija absorbuoja atliekant bandymą, neturi būti mažesnė kaip: Eil = 500 + 0,5 M

3.3.2.1.1.4

Išbandant traktorius su pritaikomąja vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), taikoma ta pati formulė.

3.3.2.1.2    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies apkrovos bandymas

3.3.2.1.2.1

Apkrova veikia horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, kuri lygiagreti traktoriaus viduriniajai plokštumai ir kuri yra konstrukcijos viršutinės dalies išorinio pločio 13/ atstumu nuo šios viduriniosios plokštumos. Apkrovos taškas – ta apsauginės konstrukcijos dalis, kuri tikriausiai pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu važiuodamas į priekį traktorius virstų į šoną, (paprastai viršutinis konstrukcijos kraštas). Jeigu ši apsauginės konstrukcijos dalis yra išlenkta arba jeigu ji išsikišusi, šiame taške turi būti naudojami apsauginės konstrukcijos standumo nedidinantys intarpai, kad ją būtų galima veikti apkrova.

3.3.2.1.2.2

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo turi būti pritvirtinta taip, kaip aprašyta 3.2.6.3 punkte.

3.3.2.1.2.3

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi absorbuoti ne mažesnį energijos kiekį kaip: Eil = 500 + 0,5 M

3.3.2.1.2.4

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis) energijos kiekis turi būti didesnysis kiekis, iš apskaičiuotų pagal minėtą ar šią formulę: Eil = 2,165 × 10–7M × L2 arba Eil = 0,574 I

3.3.2.1.3    Apsauginės konstrukcijos šoninė apkrova

3.3.2.1.3.1

Šoninė apkrova turi veikti horizontaliai, vertikaliojoje plokštumoje, kuri statmena traktoriaus viduriniajai plokštumai. Apkrovos veikimo taškas – ta traktoriui apvirtus kabiną apsaugančios konstrukcijos dalis, kuri pirmoji trenktųsi į žemę, jeigu traktorius virstų į šoną (paprastai viršutinis kraštas).

3.3.2.1.3.2

Sąranka vieliniais lynais prie pagrindo tvirtinama taip, kaip aprašyta 3.2.6.3 punkte.

3.3.2.1.3.3

Atliekant bandymą apsauginė konstrukcija turi absorbuoti ne mažesnį energijos kiekį kaip: Eis = 1,75 M(B6+B) / 2B

3.3.2.1.3.4

Jeigu traktoriuje numatyta pritaikomoji vairuotojo vieta (apsukamoji sėdynė ir vairaratis), tada absorbuojamas energijos kiekis turi būti didesnysis kiekis, kuris pasirenkamas iš minėtojo arba šio kiekio: Eis = 1,75 M

3.3.2.1.4    Apsauginės konstrukcijos galinės dalies gniuždymas

Visos nuostatos tapačios pateiktosioms 3.3.1.1.4 punkte.

3.3.2.1.5    Apsauginės konstrukcijos priekinės dalies gniuždymas

Visos nuostatos tapačios pateiktosioms 3.3.1.1.5 punkte.

3.3.2.1.6    Papildomas perkrovos bandymas (6.18 – 6.20 paveikslai)

Perkrovos bandymas turi būti atliekamas visais atvejais, jeigu per deformacijos paskutinius 5 %, kurią sukelia apsauginės konstrukcijos absorbuota būtina energija (žr. 6.19 paveikslą), apkrovos jėga sumažėja daugiau kaip 3 %).

Atliekant perkrovos bandymą horizontali apkrova, palyginti su pradiniu energijos poreikiu, laipsniškai kaskart didinama po 5 %, kol apkrova padidinama ne daugiau kaip 20 % (žr. 6.20 paveikslą).

Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu būtinos energijos kiekį kaskart padidinus 5 %, 10 % arba 15 %, kai energija didinama 5 %, jėga mažėja ne daugiau kaip 3 % ir lieka didesnė kaip 0,8 F'maks.

Perkrovos bandymo rezultatai atitinka reikalavimus, jeigu apsauginei konstrukcijai absorbavus 20 % papildomos energijos jėga būna didesnė kaip 0,8 Fmaks.

Perkrovos bandymo metu leidžiama, kad dėl tampriosios deformacijos apsauginėje konstrukcijoje atsirastų papildomų trūkių ar plyšių arba kad dėl šios deformacijos nebūtų apsaugota laisvoji erdvė arba kad į laisvąją erdvę patektų apsauginės konstrukcijos dalys. Tačiau apsauginę konstrukciją nustojus veikti apkrova, šios konstrukcijos dalys neturi patekti į laisvąją erdvę, kuri turi būti visiškai apsaugota.

3.3.2.1.7    Papildomi gniuždymo bandymai

Jeigu atliekant gniuždymo bandymą atsiranda esminių trūkių arba plyšių, nedelsiant po šio bandymo, kurį atliekant atsirado trūkių arba plyšių, atliekamas kitas panašus gniuždymo bandymas, kurį atliekant apsauginė konstrukcija turi būti veikiama 1,2 Fv jėga.

3.3.2.2   Atliktini matavimai

3.3.2.2.1    Trūkiai ir plyšiai

Atlikus kiekvieną bandymą visos konstrukcinės sudedamos dalys, jungtys ir tvirtinamosios sistemos turi būti apžiūrimos, ar jose neatsirado plyšių ir trūkių, nekreipiamas dėmesys į kokius nors smulkius trūkius neesminėse dalyse.

3.3.2.2.2    Laisvoji erdvė

3.3.2.2.2.1   Patekimas į laisvąją erdvę

Atliekant kiekvieną bandymą apsauginė konstrukcija turi būti patikrinama siekiant nustatyti, ar kokia nors jos dalis atsidūrė laisvojoje erdvėje kaip apibrėžta I priedo 1.6 punkte.

Be to, jokia laisvosios erdvės dalis neturi būti atsidūrusi už apsauginės konstrukcijos saugomos erdvės. Šiam tikslui laikoma, kad laisvoji erdvė atsiduria už traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos saugomos erdvės, jeigu kokia nors šios erdvės dalis paliečia plokščią žemės paviršių, kai traktorius apvirsta į tą pusę, iš kurios į traktorių buvo smogta. Vertinant laisvosios erdvės būklę pasirenkamos mažiausios traktoriaus priekinės ir galinės padangos bei nustatoma siauriausia tarpvėžė (įprastą padangų dydį ir tarpvėžę nurodo gamintojas.

3.3.2.2.2.2   Bandymai su galinėje traktoriaus dalyje įmontuojama nelanksčioji atrama

Jeigu traktoriuje, už vairuotojo sėdynės, sumontuotas standusis rėmas, korpusas ar kitokia nelanksčioji atrama, ši atrama, kai traktorius apvirsta į šoną arba atgal, laikoma apsaugine priemone. Ši už vairuotojo sėdynės įmontuota nelanksčioji atrama turi būti tinkama, kad nesulūždama ir nepatekdama į laisvąją erdvę galėtų išlaikyti žemyn nukreiptos jėgos Fi poveikį:

Fi = 15 M

veikiančios statmenai viršutinei rėmo daliai, viduriniojoje traktoriaus plokštumoje. Pradinio jėgos poveikio kampas turi būti 40°, apskaičiuotas atsižvelgiant į žemės paviršiaus plokštumą, kaip nurodyta 6.16 paveiksle. Mažiausias šio standžiojo rėmo plotis turi būti 500 mm (žr. 6.17 paveikslas).

Be to, šis rėmas turi būti pakankamai standus ir patikimai pritvirtintas prie galinės traktoriaus dalies.

3.3.2.2.3    Tamprioji deformacija (apkrova veikiant apsauginės konstrukcijos šoną)

Tamprioji deformacija matuojama (810 + av) mm virš sėdynės kontrolinio taško, vertikaliojoje plokštumoje, kurioje veikia apkrova. Tampriąją deformaciją galima matuoti bet kokiu įtaisu, kuris panašus į nurodytąjį 6.15 paveiksle.

3.3.2.2.4    Liekamoji deformacija

Apsauginės konstrukcijos liekamoji deformacija nustatoma po paskutinio gniuždymo bandymo. Šiam tikslui prieš pradedant bandymą nustatoma traktoriui apvirtus vairuotoją apsaugančios konstrukcijos pagrindinių sudedamųjų dalių padėtis atsižvelgiant į sėdynės kontrolinį atskaitos tašką.

3.4   Taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

3.4.1   (netaikoma)

3.4.2   Techninių reikalavimų taikymo išplėtimas

Iš dalies pakeitus traktoriaus ar apsauginės konstrukcijos technines ypatybes arba apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodą, bandymų stotis, kuri atliko pirmąjį bandymą, jeigu traktoriaus ir apsauginės konstrukcijos parengtinių šoninio stovumo ir virstančio traktoriaus elgsenos nustatymo bandymų (ar jis neapsiverčia keletą kartų paeiliui), kurie apibrėžti 3.1.3 ir 3.1.4 punktuose, rezultatai atitinka reikalavimus ir jeigu 3.3.1.2.2.2 punkte apibrėžta galinė nelanksčioji atrama, ją pritvirtinus prie traktoriaus, buvo išbandyta pagal šioje pastraipoje (išskyrus 3.4.2.2.4 punktą) aprašytą procedūrą, „techninių reikalavimų taikymo išplėtimo“ protokolą gali išduoti šiais atvejais:

3.4.2.1   Stiprumo bandymo rezultatų taikymo išplėtimas kitų modelių traktoriams

Su kiekvieno modelio traktoriumi neprivaloma atlikti smūginio bandymo ir gniuždymo bandymo, jeigu apsauginė konstrukcija ir traktorius atitinka 3.4.2.1.1–3.4.2.1.5 punktuose nurodytas sąlygas.

3.4.2.1.1

Konstrukcija (įskaitant galinę nelanksčiąją atramą) turi būti tapati išbandytajai.

3.4.2.1.2

būtinos energijos kiekis už pirmajam bandymui apskaičiuotą energijos kiekį neturi būti didesnis daugiau kaip 5 %.

3.4.2.1.3

Tvirtinimo metodas ir traktoriaus sudedamosios dalys, prie kurių tvirtinama, turi būti tapatūs.

3.4.2.1.4

Visos sudedamosios dalys, pvz., purvasargiai ir variklio dangtis, kurios apsauginei konstrukcijai gali užtikrinti atramą, turi būti tapačios.

3.4.2.1.5

Sėdynės padėtis apsauginėje konstrukcijoje ir sėdynės kritiniai matmenys bei santykinė apsauginės konstrukcijos padėtis traktoriuje turi būti tokia, kad atliekant visus bandymus laisvoji erdvė išliktų deformuotos apsauginės konstrukcijos apsaugotoje zonoje (tikrinant atitiktį šiam reikalavimui naudojamas tas pats laisvosios erdvės atskaitos taškas, pvz., sėdynės atskaitos taškas [SAT] arba sėdynės kontrolinis taškas [SKT], kuris naudotas atliekant pirmąjį bandymą).

3.4.2.2   Stiprumo bandymo rezultatų taikymo išplėtimas modifikuotų modelių apsauginėms konstrukcijoms

Ši procedūra turi būti taikoma, jeigu nesilaikoma 3.4.2.1 punkto nuostatų, jos leidžiama netaikyti, jeigu pasirenkamas kitu principu pagrįstas apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus metodas (pvz., guminės atramos keičiamos pakabos įtaisu).

3.4.2.2.1

Pakeitimai, kurie neturi poveikio pirmojo bandymo rezultatams (pvz., reikmens jungiamosios plokštės privirinimas neesminėje konstrukcijos dalyje), sėdynių su skirtingais SKT įmontavimas apsauginėje konstrukcijoje (turi būti patikrinama, ar atliekant visus bandymus nauja (-os) laisvoji (-osios) erdvė (-s) išlieka toje erdvėje, kurią apsaugo deformuota konstrukcija).

3.4.2.2.2

Pakeitimai, kurie gali turėti poveikio pirmojo bandymo rezultatams, tačiau nesukeliantys abejonių dėl apsauginės konstrukcijos priimtinumo (pvz., dalinis konstrukcinės sudedamosios dalies pakeitimas, dalinis apsauginės konstrukcijos tvirtinimo prie traktoriaus pakeitimas). Galima atlikti tinkamumo bandymą ir bandymo rezultatai turi būti įtraukti į taikymo išplėtimo protokolo projektą. Šio tipo taikymo išplėtimui nustatomi šie apribojimai: 3.4.2.2.2.1 be tinkamumo bandymo leidžiama priimti ne daugiau kaip 5 taikymo išplėtimus; 3.4.2.2.2.2 tinkamumo bandymo rezultatai suteikiant taikymo išplėtimą galios tik tada, jeigu bus laikomasi visų techninėje normoje nustatytų priėmimo sąlygų, ir: — jeigu po kiekvieno smūginio bandymo išmatuota deformacija nuo deformacijos, kuri buvo išmatuota po kiekvieno smūginio bandymo, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, ir kuri nurodyta šio bandymo protokole, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % (jeigu atliekami dinaminiai bandymai), — jeigu jėga, išmatuota užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekami įvairūs horizontaliosios apkrovos bandymai, nuo jėgos, išmatuotos užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, skiriasi ne daugiau kaip 7 % ir deformacija, išmatuota (*6) užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekami įvairūs horizontaliosios apkrovos bandymai, nuo deformacijos, išmatuotos užtikrinus būtiną energijos lygį, kai buvo atliekamas pirmasis bandymas, skiriasi ne daugiau kaip ± 7 % (atliekant statinius bandymus). 3.4.2.2.2.3 Į vieną taikymo išplėtimo protokolą leidžiama įtraukti daugiau kaip vienos apsauginės konstrukcijos pakeitimus, jeigu jie atitinka skirtingas tos pačios apsauginės konstrukcijos pasirinktis, tačiau į vieną taikymo išplėtimo protokolą leidžiama įtraukti tik vieną tinkamumo bandymą. Tos pasirinktys, kurios nebuvo išbandytos, turi būti aprašytos specialiame taikymo išplėtimo protokolo skirsnyje.

3.4.2.2.3

Gamintojo nurodytas apsauginės konstrukcijos, kuri jau buvo išbandyta, etaloninės masės padidinimas. Jeigu gamintojas pageidauja, kad būtų išlaikytas tas pats patvirtinimo numeris, leidžiama išduoti taikymo išplėtimo protokolą atlikus tinkamumo bandymą (šiuo atveju netaikomi 3.4.2.2.2.2 punkte nurodyti ± 7 % apribojimai).

3.4.2.2.4

Dalinis galinės nelanksčiosios atramos keitimas ir naujos galinės nelanksčiosios atramos įmontavimas. Turi būti patikrinta, ar atliekant visus bandymus laisvoji erdvė išlieka deformuotos konstrukcijos saugomoje erdvėje (tikrinant atsižvelgiama į naują ar iš dalies pakeistą galinę nelanksčiąją atramą). Galinės nelanksčiosios atramos tinkamumas patvirtinamas atliekant 3.3.1.2.2.2 arba 3.3.2.2.2.2 punkte aprašytą bandymą, kurio rezultatai įtraukiami į taikymo išplėtimo protokolo projektą.

3.5   (netaikoma)

3.6   Eksploataciniai apsauginės konstrukcijos parametrai šalto oro sąlygomis

3.6.1   Jeigu teigiama, kad apsauginės konstrukcijos atsparumas trapumui šalto oro sąlygomis nesumažėja, gamintojas turi pateikti išsamios informacijos, kuri įtraukiama į protokolą.

3.6.2   Šiais reikalavimais ir procedūromis siekiama užtikrinti stiprumą ir atsparumą trapiųjų įtrūkių atsiradimui žemos temperatūros sąlygomis. Siūloma, kad sprendžiant, ar apsauginė konstrukcija tinkama naudoti žemesnės eksploatacinės temperatūros sąlygomis tose šalyse, kuriose reikalinga ši papildoma eksploatacinė apsauga, turėtų būti atsižvelgiama į šiuos būtinus medžiagų reikalavimus.

3.6.2.1

Varžtai ir veržlės, kuriomis apsauginė konstrukcija priveržiama prie traktoriaus ir kuriomis suveržiamos sudedamosios konstrukcijos dalys, turi būti tinkamai parenkamos, kad varžtai ir veržlės būtų atsparios žemos temperatūros poveikiui.

3.6.2.2

Visi suvirinimo elektrodai, naudojami gaminant konstrukcines sudedamąsias dalis ir atramas, turi būti suderinami su apsauginės konstrukcijos medžiagomis kaip nustatyta 3.6.2.3 punkte.

3.6.2.3

Plieno gaminių, iš kurių gaminamos konstrukcinės sudedamosios apsauginės konstrukcijos dalys, plieno tąsumas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į būtinuosius bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai nustatyti reikalavimus, kaip nurodyta 6.1 lentelėje. Plieno markė ir kokybė turi būti nurodoma pagal standartą ISO 630: 1995. Laikoma, kad plonesnis kaip 2,5 mm valcuotasis plienas, kurio sudėtyje yra mažiau kaip 0,2 % anglies, atitinka minėtą reikalavimą. Apsauginės konstrukcijos sudedamųjų konstrukcinių dalių, kurios pagamintos ne iš plieno, atsparumas smūgiui turi būti lygiavertis plieno atsparumui.

3.6.2.4

Atliekant bandymą, kad būtų nustatyta, ar laikomasi bandinių su V įpjova Šarpio bandymo smūgio energijai nustatyti reikalavimų, bandinio dydis neturi būti mažesnis už didžiausią iš 6.1 lentelėje nurodytųjų dydžių, kurį galima pasirinkti atsižvelgiant į medžiagą.

3.6.2.5

Bandinių su V įpjova Šarpio bandymai turi būti atliekami pagal ASTM A 370–1979 nurodytą procedūrą, išskyrus bandinio dydžius, kurie turi atitikti lentelėje 6.1 nurodytuosius matmenis.

3.6.2.6

Šią procedūrą galima pakeisti ir vietoje jos naudoti ramaus ir pusiau ramaus stingimo plieną, kurio turi būti numatyta atitinkama specifikacija. Plieno markė ir kokybė turi būti nurodoma pagal standartą ISO 630: 1995, Amd 1:2003.

3.6.2.7

Bandiniai turi būti pailgi ir paimti iš medžiagos lakšto, vamzdžio formos ruošinio ar tos medžiagos, kuri bus naudojama konstrukcinėms sudedamosioms dalims, dar nepradėjus medžiagos formuoti ar virinti, kad ji būtų tinkama apsauginei konstrukcijai. Bandiniai iš vamzdžio formos ruošinio ar konstrukcinių dalių turi būti imami iš tos ruošinio ar dalies atkarpos, kurios matmenys didžiausi ir kurioje nėra suvirinimo siūlių, vidurio. 6.1   lentelė Mažiausia smūgio energija atliekant Šarpio bandymą su V įpjovos bandiniais Bandinio dydis Energija esant Energija esant   –30  °C –20  °C mm J J (2) 10 × 10 (1) 11 27,5 10 × 9 10 25 10 × 8 9,5 24 10 × 7,5 (1) 9,5 24 10 × 7 9 22,5 10 × 6,7 8,5 21 10 × 6 8 20 10 × 5 (1) 7,5 19 10 × 4 7 17,5 10 × 3,5 6 15 10 × 3 6 15 10 × 2,5 (1) 5,5 14

3.7   (netaikoma)

6.1   paveikslas

Laisvoji erdvė

6.1.a   paveikslas Vaizdas iš šono Atskaitos plokštumos pjūvis

6.1.b   paveikslas Vaizdas iš galo

6.1.c   paveikslas

Vaizdas iš viršaus

1 –	Atskaitos linija

2 –	Sėdynės kontrolinis taškas

3 –	Atskaitos plokštuma

6.2   paveikslas

Traktorių su apsukamąja sėdyne ir reguliuojamu vairaračiu laisvoji erdvė

6.3   paveikslas

Veiksmų tvarka, kuria nustatoma, ar į šoną apvirtęs traktorius verčiasi keletą kartų iš eilės, kai jo priekinėje dalyje pritvirtinta traktoriui apvirtus vairuotoją apsauganti konstrukcija (TAVAK)

B1 versija:

Punto d'urto del ROPS dietro al punto di equilibrio longitudinale instabile

B2 versija:

Punto d'urto del ROPS vicino al punto di equilibrio longitudinale instabile

B3 versija:

Punto d'urto del ROPS davanti al punto di equilibrio longitudinale instabile

Duomenų įvestis

Apskaičiavimas pagal B2 variantą

Taip

Ar variklio dangtis paliečia žemę prieš TAVAK atsitrenkiant į žemę?

Ne

Taip

Ar traktorius verčiasi keletą kartų iš eilės?

Ne

Taip

Ne

Ar TAVAK pritvirtinta už pusiausvyros taško?

Apskaičiavimas pagal B1 variantą

Apskaičiavimas pagal B3 variantą

Rezultatas; metodas nepagrįstas

Taip

Ar traktorius verčiasi keletą kartų iš eilės?

Ne

Taip

Ar traktorius verčiasi keletą kartų iš eilės?

Ne

Rezultatas neatitinka reikalavimų

Rezultatas neatitinka reikalavimų

Rezultatas atitinka reikalavimus

Rezultatas neatitinka reikalavimų

Rezultatas atitinka reikalavimus

6.4   paveikslas

Traktoriaus atsparumo apvirtimui bandymų stendas, kurio nuolydis 1:1,5

6.5   paveikslas

Duomenys, būtini apskaičiuojant traktoriaus apvirtimą, kai virsdamas traktorius gali suktis apie vieną iš trijų ašių

6.6.a, 6.6.b, 6.6.c paveikslas

Horizontalusis atstumas tarp sunkio centro ir apsauginės konstrukcijos (L6) priekinio taško, kuriuo ji trenkiasi į žemę

6.7   paveikslas

Smūgio taškų nustatymas (jie naudojami matuojant apsauginės struktūros plotį (B6) ir variklio dangčio aukštį (H7)

Tekstas paveikslėlio

6.8   paveikslas

Priekinio tilto posūkio ašies aukštis (H0)

6.9   paveikslas

Galinio tilto tarpvėžės plotis (S) ir galinės padangos plotis (B0)

6.10   paveikslas

Švytuoklinis smogtuvas ir jo pakabinimo grandinės arba vieliniai lynai

Tekstas paveikslėlio

6.11   paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš galo)

Tekstas paveikslėlio

6.12   paveikslas

Traktoriaus tvirtinimo lynais pavyzdys (smūgis iš priekio)

Tekstas paveikslėlio

6.13   paveikslas

Traktoriaus įtvirtinimo vieliniais lynais pavyzdys (šoninis smūgis)

Tekstas paveikslėlio

6.14   paveikslas

Traktoriaus gniuždymo įrenginio pavyzdys

Tekstas paveikslėlio

6.15   paveikslas

Tampriosios deformacijos matavimo įtaisas

Tekstas paveikslėlio

6.16   paveikslas

Tariama žemės paviršiaus linija

Tekstas paveikslėlio

6.17   paveikslas

Mažiausias galinės nelanksčiosios atramos plotis

Tekstas paveikslėlio

6.18   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Perkrovos bandymo galima neatlikti

Pastabos

Tekstas paveikslėlio

6.19   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Būtina atlikti perkrovos bandymą

Pastabos

Tekstas paveikslėlio

6.20   paveikslas

Jėgos–deformacijos kreivė

Perkrovos bandymas turi būti tęsiamas.

Pastabos

Tekstas paveikslėlio