PRIEDAS

Geriausi piratų atgrasymo Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų metodai

(2 redakcija, 2009 m. rugpjūčio mėn.)

Siekdamos sutramdyti piratus Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų, geriausiems metodams pritaria šios tarptautinės sektoriaus organizacijos:

1)	Tarptautinė nepriklausomų tanklaivių savininkų asociacija (INTERTANKO)

2)	Tarptautiniai laivybos rūmai (ICS)

3)	Tarptautinis naftos bendrovių jūrų laivybos forumas (OCIMF)

4)	Baltijos ir tarptautinė jūrininkystės taryba (BIMCO)

5)	Tarptautinių dujovežių ir terminalų naudotojų draugija (SIGTTO)

6)	Tarptautinė sausakrūvių laivų savininkų asociacija (INTERCARGO)

7)	Tarptautinė laivų savininkų ir naudotojų savitarpio draudimo klubų grupė (IGP&I)

8)	Tarptautinė kruizinių laivų asociacija (CLIA)

9)	Tarptautinė jūrlaivių draudikų sąjunga (IUMI)

10)	Jungtinis karo reikalų komitetas (JWC) ir Jungtinis laivų draudimo reikalų komitetas (JHC)

11)	Tarptautinis jūrininkystės biuras (IMB)

12)	Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF)

Geriausiems metodams taip pat pritarė:

13)	Afrikos Kyšulio jūrininkystės saugumo centras (MSCHOA)

14)	Jungtinės Karalystės jūrų prekybos organizacija (UKMTO Dubai)

15)	Jūrininkystės ryšių tarnyba (MARLO)

Adeno įlanka ir pro Somalio krantus plaukiančių laivų savininkams, naudotojams, valdytojams ir kapitonams rekomenduojami planavimo ir veiklos metodai

Tikslas

1.

Šio dokumento tikslas – pateikti geriausius veiklos metodus siekiant padėti bendrovėms ir laivams Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų išvengti piratų antpuolių, atgrasyti piratus nuo puolimo ir juos puolančius užgaišinti. Dėl šio dokumento konsultuotasi su organizacijomis, atstovaujančiomis didžiajai daugumai savininkų ir naudotojų, kurių laivai plaukioja šiame regione.

2.

Šios organizacijos savo narius skatins taikyti šiuos rekomenduojamus veiklos metodus ir stengsis juos siūlyti kitoms suinteresuotosioms laivininkystės šalims kaip geriausios kovos su piratavimu regione metodus. Šiuo dokumentu papildomi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrininkystės saugumo komiteto aplinkraštyje Nr. MSC.1/Circ. 1334 pateikti patarimai.

Tipiško antpuolio ypatybės ir gauta patirtis

1.	2008 m. ir pirmą 2009 m. pusmetį piratai dažniau puolė prekybos laivus Adeno įlankoje, prie Somalio krantų ir plačiau Indijos vandenyno šiaurės vakarinėje dalyje. Iš pradžių dauguma antpuolių įvykdyta Adeno įlankos šiaurėje, tačiau laivai taip pat pulti toliau nuo rytinių Somalio krantų.

2.

Išnagrinėjus pavykusius antpuolius aiškėja, kad piratai naudojasi šiomis dažnai pasitaikančiomis silpnybėmis: a) mažas greitis; b) žemas antvandeninis bortas; c) netinkamas planavimas ir procedūros; d) akivaizdžiai mažas budrumas ir (arba) matomų savisaugos priemonių stoka; e) akivaizdžiai lėta laivo įgulos reakcija.

3.	Antpuoliui paprastai naudojami du arba daugiau greitaeigių (iki 25 mazgų) bedenių laivų („skifų“), kuriais dažnai priplaukiama prie kairiojo borto ketvirčio ir (arba) laivagalio.

4.	Toliau nuo krantų antpuoliai sėkmingai įvykdyti naudojantis laivais-bazėmis, t. y. didesniais laivais, kuriais vežami žmonės, įranga, atsargos ir mažesnės puolimo valtys.

5.	Ypatingo budrumo reikia auštant ir temstant, nes dauguma antpuolių įvykdyta kaip tik tokiu metu.

6.

Greitesni (15 ir daugiau mazgų) laivai neturėtų būti laikomi saugiais nuo antpuolio, tačiau greitis yra veiksminga gynybos priemonė. Kad laivų kapitonai sumažintų greitį, bauginimo tikslais šiame regione naudota šaunamųjų ginklų ugnis ir reaktyvinės granatos. Įsitikinta, kad tokiomis aplinkybėmis veiksminga išlaikyti didžiausią jūrinį greitį.

7.	Daugumai bandymų užgrobti laivus sutrukdė įgulos, kurios prieš plaukdamos šiais vandenimis parengė planus ir treniravosi, taip pat sėkmingai naudojosi pasyviosios gynybos priemonėmis.

8.

Puolančiųjų gebėjimas veikti taip pat labai priklauso nuo vyraujančių oro ir jūros sąlygų. Laikoma, kad stipresnis nei 18 mazgų vėjas ir didesnės nei 2 metrų bangos pakankamai gerai apsaugo visus, išskyrus pažeidžiamiausius, laivus, ypač jei laivo kapitonas visiškai atsižvelgia į rekomenduojamus veiklos metodus.

Rekomenduojami veiklos metodai

1.   Įžanga

a)   Šis rekomenduojamų veiklos metodų dokumentas numatytas laivų savininkams ir laivų naudotojams, kapitonams ir jų įguloms, kartu besąlygiškai pripažįstant, kad laivo kapitonas visada gali imtis tinkamų priemonių šiame regione, kad būtų išvengta piratų antpuolio, nuo jo atgrasyta arba jis užgaišintas.

b)   Gali būti, kad laivui tinkamos ne visos šiame dokumente aptartos priemonės. Todėl patartina analizuojant riziką nustatyti, kurie rekomenduojami veiklos metodai laive tinka geriausiai. Tačiau įsitikinta, kad toliau išvardyti dalykai veiksmingi.

2.   Prieš perplaukimą. Bendrasis pasirengimas

a)   Bendrieji dalykai

i)

Dubajaus UKMTO – pirmasis ryšio punktas laivams regione. Kasdienį kapitonų ir karinių pajėgų ryšį užtikrina Dubajaus UKMTO, kurios darbuotojai bendrauja su laivų įgulomis ir turi tiesioginį ryšį su MSCHOA ir karinių jūrų pajėgų vadais jūroje. Naujausias laivo koordinates ir numatytą laivų plaukimo kryptį reikia reguliariai pranešti Dubajaus UKMTO. Šia informacija organizacija naudojasi siekdama padėti karinėms jūrų pajėgoms susidaryti aiškų vaizdą apie laivybos padėtį regione. (Daugiau informacijos žr. A priedo žodynėlyje.)

ii)	Afrikos Kyšulio jūrininkystės saugumo centras (MSCHOA) – Europos Sąjungos pajėgų (ES NAVFOR) veiklos Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų planavimo ir koordinavimo tarnyba. (Žr. A priedo žodynėlį.)

iii)	Jūrininkystės ryšių tarnyba (MARLO) veikia kaip keitimosi informacija kanalas tarp Jungtinių karinių jūrų pajėgų (angl. Combined Maritime Forces, CMF) ir komercinės laivininkystės bendrijos regione. (Žr. A priedo žodynėlį.)

iv)

Prieš laivui plaukiant didelio pavojaus rajonu, savininkas ir kapitonas, remdamiesi naujausiais turimais duomenimis, turėtų patys įvertinti pavojų, kad nustatytų piratų antpuolio tikimybę ir pasekmes. Remiantis šiuo pavojaus vertinimu turėtų būti nustatytos prevencijos, pavojaus mažinimo ir veiklos atkūrimo priemonės, kurios bus parengtos derinant teisės aktais nustatytus reikalavimus ir papildomas kovos su piratavimu priemones.

v)	Atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) ir kitų sektorių rekomenduojamus būdus, laikomus tinkamais tam tikromis aplinkybėmis ir tam tikriems laivų tipams, kompanijos krizių valdymo procedūrose turėtų būti numatytos tinkamos reagavimo į piratavimo grėsmę priemonės.

vi)

Apie numatomą laivo plaukimą šiuo rajonu būtina iš anksto pranešti karinio jūrų laivyno vadovybei, kad ji galėtų nustatyti silpnąsias vietas ir suplanuotų tinkamą apsaugą. Pagrindiniai pranešimo būdai: 1) pirminis pranešimas Dubajaus UKMTO (e. paštu arba faksu); 2) pirminis pranešimas MARLO (e. paštu arba faksu); 3) be to, jei planuojama plaukti Adeno įlanka arba vesti laivą rajone, kurio ribos 12° Šiaurės platumos, 58° Rytų ilgumos arba 10° Pietų platumos, laivo kelionė registruojama MSCHOA (internetu, e. paštu arba faksu).

vii)	Nors turėtų būti imtasi priemonių, kad piratai į laivą neįliptų, svarbiausia – įgulos ir keleivių saugumas.

b)   Kompanijos pasirengimas

Vadovams ir (arba) eksploatacijos skyrių darbuotojams primygtinai rekomenduojama registruotis, kad jiems būtų suteikta prieiga prie MSCHOA svetainės (www.mschoa.eu) riboto naudojimo skyrių, susipažinti su juose skelbiama informacija ir tinkamai ją pranešti savo laivynui.

i)

Likus 4–5 dienoms iki laivo įplaukimo į tarptautiniu lygmeniu rekomenduojamą tranzito koridorių (angl. Internationally Recommended Transit Corridor, IRTC) arba į rajoną, kurio ribos 12 laipsnių Šiaurės platumos, 58 laipsniai Rytų ilgumos arba 10 laipsnių Pietų platumos, užtikrinti, kad pateiktą laivo kelionės registraciją turi Afrikos Kyšulio jūrininkystės saugumo centras (internetu, e. paštu arba faksu). Pastaba. Tai gali atlikti laivas arba kompanija.

ii)

Pagal Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso (angl. International Ship and Port Facility Code, ISPS) reikalavimus, kuriais siekiama apsisaugoti nuo piratavimo grėsmės, patikrinti laivo apsaugos vertinimą (angl. Ship Security Assessment, SSA) ir tai, kaip įgyvendintas laivo apsaugos planas (angl. Ship Security Plan, SSP).

iii)

Kompanijos apsaugos pareigūnas (angl. Company Security Officer, CSO) raginamas užtikrinti, kad būtų parengtas plaukimo didelio pavojaus rajonu nepaprastųjų priemonių planas, kad pagal jį būtų surengtos pratybos ir kad planas, apie kurį pranešta kapitonui ir laivo apsaugos pareigūnui (angl. Ship Security Officer, SSO), būtų su jais aptartas.

iv)	Žinoti paskelbtus ypač didelio pavojaus jūros rajonus.

v)	Laivo kapitonui patarti, kokiems esamiems plaukimo rajonu būdams teikiama pirmenybė (plaukimas vilkstine, plaukimas vilkstine su apsauga, valstybinis konvojus ir t. t.).

vi)	Periodiškai mokyti laivo įgulą.

vii)	Kompanija gali savo nuožiūra įdarbinti privačius sargybinius, tačiau sargybinių apginkluoti nerekomenduojama.

viii)

Apsvarstyti, kokiais papildomais ištekliais padidinti budėtojų skaičių.

ix)	Apsvarstyti, kokias savisaugos priemones įrengti laivuose prieš jiems plaukiant didelio pavojaus rajonais.

c)   Laivo kapitono pasirengimas

i)	Įplaukiant į kontroliuojamą rajoną tarp Sueco kanalo ir 78 laipsnių Rytų ilgumos bei 10 laipsnių Pietų platumos (žr. Strateginį piratavimo prevencijos jūrlapį Q6099), išsiųsti pirminį pranešimą Dubajaus UKMTO ir MARLO (e. paštu arba faksu).

ii)

Likus 4–5 dienoms iki laivo įplaukimo į IRTC arba į rajoną, kurio ribos 12 laipsnių Šiaurės platumos, 58 laipsniai Rytų ilgumos arba 10 laipsnių Pietų platumos, užtikrinti, kad laivo kelionės registracijos duomenys būtų pateikti Afrikos Kyšulio jūrininkystės saugumo centrui (internetu, e. paštu arba faksu). Pastaba. Tai gali atlikti laivas arba kompanija. Jei kelionę registruoja kompanija, kapitonai turėtų įsitikinti, kad kompanija jų duomenis tinkamai užregistravo Afrikos Kyšulio jūrininkystės saugumo centre.

iii)	Prieš plaukiant rajonu, rekomenduojama duoti išsamius nurodymus laivo įgulai.

iv)	Įsitikinta, kad efektyviausi iš anksto įgyvendinti nepaprastųjų kovos su piratavimu priemonių planai. Prieš atvykstant į rajoną surengiamos pratybos, peržiūrimas planas ir visiems įgulos nariams nurodomos jų pareigos, taip pat paaiškinama, koks pavojaus signalas reiškia piratų antpuolį.

v)

Be to, kapitonams patariama parengti nepaprastųjų situacijų komunikacijos planą, į kurį būtų įtraukti visi būtini skubios pagalbos numeriai ir iš anksto parengti pranešimai ir kuris turėtų būti parengtas naudoti arba nuolat matomas šalia ryšių pulto (pavyzdžiui, MSCHOA, IMB PRC, CSO ir t. t. telefono numeriai, žr. B priedo kontaktinės informacijos sąrašą).

vi)

Nustatyti laivo automatinės atpažinimo sistemos (angl. Automatic Identification System, AIS) naudojimo principus; Tarptautinėje konvencijoje dėl gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) kapitonui savo nuožiūra leidžiama išjungti AIS, jei dėl šios sistemos naudojimo, jo manymu, laivo pažeidžiamumas didesnis. Tačiau tam, kad karinėms jūrų pajėgoms būtų teikiama Adeno įlankos stebėjimo informacija, rekomenduojama AIS neišjungti, tačiau perduoti tik laivo atpažinimo, koordinačių, kurso, greičio, navigacinio statuso ir su sauga susijusią informaciją. Prie Somalio krantų sprendimą priima kapitonas savo nuožiūra, tačiau dabar karinės jūrų pajėgos rekomenduoja sistemą visiškai išjungti. Kilus abejonėms, teirautis MSCHOA.

3.   Pasirengimas kelionei didelio pavojaus rajonu

a)   Rajonu plaukiančių laivų koordinates vidurdienį, kursą, greitį, numatytąjį ir faktinį atplaukimo laiką raginama pranešti Dubajaus UKMTO ir MARLO.

b)   Be to, raginama tokius laivų panešimus siųsti dažniau, kai plaukiama žinomais didelio pavojaus (piratavimo) rajonais, taip pat pranešti, kad praplauktas Adeno įlankos taškas A arba B, pažymėtas Piratavimo prevencijos jūrlapyje Q6099.

c)   Adeno įlankoje

i)

EUNAVFOR primygtinai rekomenduoja, kad laivai plauktų tik per IRTC. Į vakarus plaukiantys laivai turėtų laikytis šiaurinės koridoriaus pusės, o į rytus plaukiantys laivai – pietinės. Jei svarstoma galimybė plaukti vilkstine, plaukimo vilkstine Adeno įlankoje laiko ir greičio nurodymai pateikti MSCHOA interneto svetainėje.

ii)	Įlanka plaukiantys laivai turėtų vengti įplaukti į Jemeno teritorinius vandenis. Taip patariama dėl įprastos tarptautinės teisės, nes tarptautinės karinės pajėgos (ne Jemeno) negali ginti Jemeno teritoriniuose vandenyse užpultų laivų.

iii)	Gali būti prašoma patikslinti laivų plaukimo planus, kad šie atitiktų MSCHOA maršrutų nustatymo rekomendacijas.

iv)

Neturėtų būti tikimasi, kad vilkstine plaukiančius laivus nuolat saugos karo laivas. Tačiau visiems (EUNAVFOR arba su ta organizacija veiksmus koordinuojantiems) karo laivams Adeno įlankoje bus pranešta apie laivų vilkstines Adeno įlankoje, karo laivams bus teikiami visi duomenys apie laivybą, kuriai gresia pavojus.

v)	MSCHOA primygtinai rekomenduoja kapitonams ypač pasistengti ir plaukimo laikotarpius suplanuoti taip, kad Adeno įlankos didžiausio pavojaus rajonais būtų plaukiama naktį (MSCHOA atitinkamai patars laivams). Labai mažai antpuolių pavyko naktį.

d)   Už Adeno įlankos

i)	Pro rytinį Somalio krantą plaukiantiems laivams skirtų maršrutų sudarymo naujausių rekomendacijų vertėtų ieškoti MSCHOA interneto svetainėje arba teirautis Dubajaus UKMTO.

ii)	Kapitonai vis tiek turėtų kaip įprasta pranešti Dubajaus UKMTO naujausius savo laivų kurso ir kitus duomenis.

e)   Naudingos kontaktinės informacijos sąrašas pateiktas B priede.

4.   Prieš perplaukimą. Gynybos priemonės

a)   Atsižvelgiant į laivo įgulą, užtikrinti, kad laivo darbų tvarka iš anksto pakankamai suderinta taip, kad budėtų gerai pailsėję ir tinkamai informuoti įgulos nariai ir kad būtų pakankamai budėtojų. Kapitonas ir budėtojų viršininkai turėtų žinoti, koks zigzaginių manevrų poveikis jų laive (visomis jūros sąlygomis), o ypač kokį poveikį tokie manevrai gali turėti sumažinus laivo greitį.

b)   Apsvarstyti galimybę apriboti naudojimąsi išoriniu ryšiu (radijo stotimis, mobiliaisiais telefonais ir AIS informacija), kad plaukiant Adeno įlanka ir pro Somalio krantus veiktų tik būtiniausias su sauga ir saugumu susijęs ryšys ir būtų perduodama tik SOLAS informacija.

c)   Parengtį ir perteklinį pajėgumą padidinti paleidus pagalbines mašinas, įskaitant generatorius ir vairo pavaros variklius.

d)   Padidinti stebėtojų arba įgulos narių ant tiltelio skaičių.

e)   Duoti nurodymą, kad įgula užimtų postus mašinų skyriuje.

f)   Patikimai apsaugoti ir kontroliuoti įeigą ant tiltelio, mašinų skyrių, vairavimo įrenginio skyrių ir visas gyvenamąsias arba vidaus patalpas. Turėtų būti įvertinta rizika, susijusi su visomis galimos įeigos vietomis (durimis, iliuminatoriais, angomis ir t. t.), ir tos vietos turėtų būti tinkamai apsaugotos, ypač tos galimos įeigos vietos, kurios laikomos pakankamai erdviomis, kad per jas įsibrautų užpuolikas. Plaukiant didelio pavojaus rajonais, įeiti į gyvenamąsias ir vidaus darbines patalpas ir iš jų išeiti turėtų būti galima tik per vieną įeigą. Jokios taikomos priemonės neturėtų trukdyti išeiti iš vidaus patalpų avariniu išėjimu, tačiau turėtų patikimai saugoti nuo piratų patekimo iš išorės.

g)   Ištikus nelaimei, susisiekti su karo laivais galima VHF kanalu Nr. 16 (atsarginis kanalas Nr. 08).

h)   Patikrinti, ar visos kopėčios ir užbortinė įranga sukrautos arba sudėtos ant denio.

i)   Patikrinti, ar iš anksto numatytos savisaugos priemonės vis dar patikimai įrengtos ir veikia, kaip numatyta. Būtina prisiminti, kad laikinieji įrenginiai gali išklibti, todėl apsauga gali sumažėti.

j)   Jei laivo antvandeninis bortas palyginti žemas, apsvarstyti galimybę padidinti planšyrų plotį tiek, kad už jų neužsikabintų drekai. Tokių priemonių pavyzdžiai pateikti MSCHOA interneto svetainėje.

k)   Rekomenduojama paskirti vietą (arba „priedangą“), kurioje susirinktų įgula piratams puolant, ir išmokti užrakinimo procedūras siekiant laimėti laiko užgaišinus laivo valdymo perėmimą. Geriausiai tokias vietas pasirinkti toliau nuo išorinių atraminių sienų ir borto iliuminatorių. Vyksta diskusijos dėl „priedangų“ naudojimo ir dėl to, kaip jomis naudotis, todėl kapitonams rekomenduojama reguliariai teirautis MSCHOA.

l)   Apsvarstyti galimybę naudoti papildomus stebėtojus imituojančius manekenus. Tačiau jei dėl laivo konstrukcijos yra stebėtojų neapžvelgiamų taškų, ir šis pavojus nurodytas saugumo vertinime, šį pavojų turi pašalinti įgula.

m)   Patartina padidinti slėgį gaisriniuose siurbliuose ir (arba) žarnose ir būti pasirengus jais paleisti vandenį už borto aplink laivą, ypač lengviausiai pažeidžiamuose taškuose.

n)   Vertėtų taip pat apsvarstyti galimybę apie laivą sukurti vandens užsklandą siekiant labiau apsunkinti įsilaipinimą.

o)   Apsvarstyti galimybę naudoti aštriaašmenę vielą arba fizinius užtvarus laivagalyje arba žemiausiose įsilaipinimo vietose, tačiau tokios naudojamos priemonės turėtų būti proporcingos įgulos saugos ir gelbėjimosi reikalavimams.

p)   Apsvarstyti galimybę naudoti pasyviosios gynybos įrangą.

q)   Apsvarstyti galimybę tamsiuoju paros metu naudoti naktinio matymo optikos prietaisus.

r)   Naudoti vaizdo stebėjimo sistemą (jei įrengta).

5.   Veiksmai plaukiant didelio pavojaus rajonu

a)   Taikydama savisaugos priemones laivo įgula neturėtų nepagrįstai rizikuoti.

b)   Primygtinai rekomenduojama, kad visi Adeno įlankoje esantys laivai plauktų per IRTC ir laikytųsi MSCHOA plaukimo vilkstine patarimų ir tvarkaraščio, skelbiamo MSCHOA interneto svetainėje.

c)   Be to, jūrininkai raginami atsižvelgti į 2009 m. rugpjūčio 4 d. TJO aplinkraštį Nr. SN.1 Circ. 281 „Informacija apie tarptautiniu lygmeniu rekomenduojamą tranzito koridorių, skirtą per Adeno įlanką plaukiantiems laivams“ (Information on Internationally Recommended Transit Corridor (IRTC) for Ships Transiting the Gulf of Aden), kuriame numatyta, kad į vyraujančias sąlygas atsižvelgusios karinės tarnybos gali pakeisti IRTC. Todėl jūrininkai raginami MSCHOA interneto svetainėje http://www.mschoa.org susirasti naujausią informaciją arba paskelbtus navigacijos tame rajone įspėjimus.

d)   Jei per IRTC ketinate plaukti vilkstine, plaukite vilkstinės greičiu, tačiau prisiminkite laivo apribojimus. (Pavyzdžiui, dabar patariama prisijungti prie 14 mazgų greičiu plaukiančios vilkstinės, jei jūsų laivo didžiausias jūrinis greitis yra 16 mazgų, kad 2 mazgai liktų atsargoje.)

e)   Jei per IRTC plaukti su vilkstine neketinate, didelio pavojaus rajone išlaikykite didžiausią jūrinį greitį. (Dabar patariama neplaukti su vilkstine mažesniu greičiu, jei didžiausias laivo jūrinis greitis yra daugiau kaip 18 mazgų. Vietoj to, išlaikykite didžiausią jūrinį greitį ir kuo didesnę didžiausio pavojaus rajono dalį siekite perplaukti tamsiuoju paros metu.)

f)   Laivai visada turėtų laikytis Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti susidūrimų jūroje. Į IRTC įplaukiančių ir iš IRTC išplaukiančių laivų kapitonai turėtų stengtis neapsunkinti saugios kitų laivų navigacijos. Navigaciniai žiburiai neturėtų būti išjungti naktį. Būtina laikytis vėliavos valstybės kompetentingos tarnybos duotų nurodymų.

g)   Šviesos denyje turi būti tik tiek, kiek jos reikia saugai. Šviesomis šešėlio zonose ties laivo korpusu gali būti padidintas stebėtojų apžvalgos plotas, tačiau tik kai tai atitinka saugios navigacijos reikalavimus. Pastebėjus apie laivą vykdomą įtartiną veiklą, siūloma nedelsiant naudoti nuotolinio valdymo paieškos prožektorius, jei tokie prožektoriai įrengti ir laikomi tinkamais; paieškos prožektoriais galima apstulbinti ir atgrasyti galimus užpuolikus. (Dabar karinės jūrų pajėgos pataria rajonu plaukti įjungus tik navigacinius žiburius.)

h)   Piratų laivų-bazių nuotraukas laikyti ant tiltelio. Apie tokius pastebėtus laivus nedelsiant pranešti. Apie visus pastebėtus įtariamus laivus-bazes pranešti Dubajaus UKMTO ir IMB PRC. (C priede pateiktas Piratavimo pranešimo, kuriuo perduodama tokia informacija arba informuojama apie bet kokį kitą antpuolį arba pastebėtus piratus, pavyzdys.)

i)   Kapitonai turėtų pasistengti įvertinti pavojų kuo anksčiau. Įtaręs, kad gresia pavojus, kapitonas nedelsdamas turėtų susisiekti su Dubajaus UKMTO.

j)   Visomis turimomis priemonėmis atidžiai stebėti įtartinus laivus, ypač nuo laivagalio ir kiekvieno ketvirtgalio.

k)   Apsaugoti įgulą nuo nereikalingos rizikos. Plaukiant didelio pavojaus rajonu, denyje turėtų būti vykdomi tik būtiniausi darbai. Kapitonai turėtų pasirūpinti, kad, jei tik įmanoma, tamsiuoju paros metu išoriniame denyje nebūtų įgulos narių, tačiau šie turi prisiminti savo pareigą visuomet įdėmiai ir tinkamai stebėti aplinką.

l)   Šviesomis, signaliniais varpais ir įgulos veiksmais įspėti įtariamus piratus, kad jie pastebėti.

m)   Galėtų būti apsvarstyta galimybė naudoti kitas papildomas rinkoje parduodamas nemirtino poveikio gynybos priemones, tačiau šių priemonių naudingąsias savybes taip pat konkrečias atitinkamo laivo charakteristikas ir pažeidžiamumą turėtų įvertinti kompanijos.

6.   Kaip elgtis užpuolus piratams?

a)   Laikytis iš anksto parengto laivo nepaprastųjų priemonių plano.

b)   Pradėti vykdyti nepaprastųjų situacijų komunikacijos planą; apie piratų antpuolį nedelsiant pranešti bendrajam ryšio punktui Dubajaus UKMTO. (MSCHOA, kaip jūrininkystės saugumo nuolatinio piratų antpuolių stebėjimo centras, ir toliau veiks kaip atsarginis ryšio punktas antpuolio atveju).

c)   Įjungti laivo įspėjimo apie pavojų sistemą (angl. Ship Security Alert System, SSAS), kuria bus įspėtas jūsų kompanijos apsaugos pareigūnas ir vėliavos valstybė. Ataskaitos po antpuolio turėtų būti kuo skubiau perduotos visiems atitinkamiems pranešimo apie piratavimo atvejus centrams, kaip paaiškinta 9 skyriuje.

d)   Jei savo teise pasinaudojęs laivo kapitonas išjungė automatinio atpažinimo sistemą (AIS), ši sistema turėtų būti vėl įjungta laivą užpuolus piratams.

e)   Įjungti pavojaus signalizaciją ir pagal laivo nepaprastųjų situacijų planą paskelbti pranešimą „Piratų antpuolis“ (angl. Pirate Attack, PA).

f)   VHF kanalu Nr. 16 (ir atsarginiu kanalu Nr. 08, kurio klausosi karinių pajėgų daliniai) perduoti nelaimės signalą Mayday. Nelaimės pranešimą, priklausomai nuo aplinkybių, išsiųsti skaitmenine atrankine iškvieta (angl. Digital Selective Calling, DSC) ir per „Inmarsat-C“. Užmegzti ryšį telefonu su Dubajaus UKMTO.

g)   Keičiant kursą ir, jei įmanoma, didinant greitį, neleisti prie laivo priartėti skifais (1). Įsilaipinti į laivą piratams ypač sunku, jei:

i)	plaukiama didesniu kaip 15 mazgų greičiu;

ii)

manevruojama; kapitonams rekomenduojama kuo anksčiau imtis mažų nenutrūkstamų zigzaginių manevrų išlaikant greitį, kad įsilaipinti į laivą būtų kuo sunkiau. Patartina siekti, kad bangų arba vėjo poveikis piratams būtų kuo didesnis, taip pat laivapriekio ir laivagalio bangomis trukdyti piratų laivams priplaukti prie borto. Kapitonai ir budėtojų viršininkai turėtų žinoti laivo valdymo ir manevravimo savybes. Reikėtų ypač atsižvelgti į skirtingų vairavimo įsakymų įtaką ir jų poveikį laivo greičiui.

h)   Pradėti gintis gaisrinio siurblio priemonėmis.

i)   Patartina įjungti į priekį nukreiptus denio žiburius, kad į jūsų laivą būtų atkreiptas dėmesys, o atvykstančioms karinėms pajėgoms būtų lengviau tiksliai atpažinti užpultą laivą.

j)   Pagal laivo nepaprastųjų situacijų planą surinkti visą likusią įgulą.

7.   Kaip elgtis piratams įsilaipinus?

a)   Kol piratai nepateko ant tiltelio, pranešti Dubajaus UKMTO ir, jei lieka laiko, kompanijai.

b)   Nesipriešinti; pasipriešinimas gali paskatinti smurtą ir gali nukentėti įgulos nariai.

c)   Jei nuo tiltelio arba iš mašinų skyriaus įgulą tenka evakuoti, pagrindinis variklis turėtų būti sustabdytas; jei įmanoma, laivo judėjimas iš inercijos turėtų būti sustabdytas, o laivas nuvestas toliau nuo kitų laivų.

d)   Laikytis rimties ir visiškai paklusti piratams.

e)   Užtikrinti, kad visa įgula, išskyrus tiltelio komandą, liktų vienoje vietoje.

f)   Jei įgula užrakintoje „priedangoje“, užtikrinti, kad viduje būtų apsaugos priemonės, jei piratai bandytų išlaužti įėjimą. Laikytis toliau nuo įeigos vietų arba durų ir iliuminatorių arba langų, netrukdyti mėginimams įsilaužti. „Priedangoje“ esančiomis nepaprastųjų situacijų komunikacijos priemonėmis palaikyti ryšį su kompetentingomis tarnybomis.

8.   Kaip elgtis karinių veiksmų atveju?

a)   Įgula turėtų būti įspėta NENAUDOTI fotoaparatų su blykstėmis vykstant kariniams veiksmams.

b)   Jei karinis personalas imtųsi veiksmų laive, visas personalas turėtų priglusti prie denio, galvas abejomis rankomis užsidengti taip, kad būtų aišku, jog rankose nieko nėra.

c)   Būti pasirengus atsakyti į klausimus apie tapatybę ir statusą laive.

d)   Prisiminti, kad ne visų regione veikiančių karinių jūrų pajėgų dalinių darbo kalba yra anglų kalba.

e)   Karinės pajėgos gali iš pradžių suimti visus sutiktus asmenis. Tokia tvarka įprasta. Būtina informuoti ir parengti laivo personalą, kad šis žinotų apie suėmimą ir visiškai bendradarbiautų pirmaisiais karinių veiksmų laive etapais.

9.   Pranešimas po antpuolio (žr. C priedą)

a)   Po piratų antpuolio arba pastebėjus įtartiną veiklą ypač svarbu, kad išsami įvykio ataskaita būtų pateikta MSCHOA, Dubajaus UKMTO ir IMB.

b)   Taip bus užtikrinta, kad piratų veikla bus išsamiai išnagrinėta ir nustatytos jos tendencijos, taip pat remiantis tokiomis ataskaitomis bus įvertinta piratų technika arba taktikos pokyčiai ir bus užtikrinta, kad netoliese plaukiantys prekybos laivai būtų tinkamai įspėti.

c)   Todėl kapitonų prašoma užpildyti C priede pateiktą standartinį piratavimo pranešimo blanką.

Rekomenduojamų veiklos metodų atnaujinimas

1.

Tikimasi, kad šie rekomenduojami veiklos metodai bus periodiškai atnaujinami remiantis praktine veikla ir gauta patirtimi. Šį dokumentą pasirašiusios šalys stengsis susitikti reguliariai, kad atnaujintų šiuos rekomenduojamus veiklos metodus ir savo atitinkamiems nariams ir kitoms suinteresuotosioms organizacijoms išplatintų pakeitimus.

2.	Jei kiltų abejonių, duomenų ieškokite MSCHOA interneto svetainėje, kurioje bus nuolat skelbiama papildoma susijusi informacija (įspėjus, kad tokią informaciją patvirtino ne visos pirmiau išvardytos organizacijos).

---

(1)  Jei pavyksta laimėti laiko kol atvyks karinės pajėgos, piratai dažnai nutraukia savo antpuolį. Todėl ypač svarbu užsiregistruoti MSCHOA, laikytis plaukimo vilkstine tvarkaraščių ir pranešti naujausias savo koordinates Dubajaus UKMTO; taip užtikrinama didesnė tikimybė, kad užpuolus piratams karinės pajėgos bus netoli ir galės suteikti pagalbą.