24.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 106/43

(1)

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnyje nustatytos specialios bedarbio išmokų skyrimo ir mokėjimo bedarbiams asmenims, kurie paskutinį kartą dirbdami pagal darbo sutartį ar vykdydami savarankiškai dirbančio asmens veiklą gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, taisyklės.

(2)

Lemiama minėto reglamento viso 65 straipsnio taikymo aplinkybė yra tai, kad susiję asmenys, paskutinį kartą dirbdami pagal sutartį ar savarankiškai, gyveno valstybėje narėje, kuri nėra ta valstybė, kurios teisės aktai jiems buvo taikomi ir kuri yra nebūtinai ta valstybė, kurioje jie dirbo pagal darbo sutartį ar savarankiškai.

(3)

Pagal minėto reglamento 1 straipsnio j dalyje pateiktą apibrėžtį terminas „gyvenamoji vieta“ reiškia vietą, kurioje asmuo paprastai gyvena, o to paties straipsnio k dalyje pateiktas terminas „buvimo vieta“ apibrėžtas kaip laikinoji gyvenamoji vieta.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 987/2009 11 straipsnyje nustatyti gyvenamosios vietos nustatymo, kai dėl jos išsiskiria dviejų ar daugiau valstybių narių įstaigų nuomonės, kriterijai.

(5)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnio f dalimi, pasienio darbuotojų gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje nei ta, kurioje jie vykdo profesinę veiklą ir kuri pagal minėto reglamento 11 straipsnio 3 dalies a punktą yra kompetentinga šalis, todėl akivaizdu, kad tokiems darbuotojams taikomas to paties reglamento 65 straipsnis.

(6)

Manoma, kad minėto reglamento 11 straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytų grupių asmenys ir asmenys, kuriems taikomas minėto reglamento 16 straipsnyje nurodytas susitarimas, tam tikrais atvejais gyvena kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri šiuose straipsniuose nustatyta kaip kompetentinga valstybė.

(7)

Nustatant kokioje valstybėje gyvena šių grupių asmenys, gyvenamoji vieta turi būti tikrinama konkrečiu atveju, o kalbant apie Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 straipsnio 1 dalies a punkte ir 13 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus asmenis, tai turi būti daroma siekiant nustatyti, kokią sistemą jiems taikyti.

(8)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnio 5 dalį atsakomybę už išmokų mokėjimą kompetentinga valstybė perduoda gyvenamosios vietos valstybei, kurios užimtumo tarnybose užsiregistravęs susijęs asmuo.

(9)

Nors tai šiuo metu yra priimtina pasienio darbuotojų ir tam tikrų grupių, kurios taip pat palaiko glaudžius ryšius su savo kilmės šalimis, atveju, tai nebūtų priimtina, jei per daug plačiai aiškinant sąvoką „gyvenamoji vieta“ Reglamento (EB) Nr. 883/2204 65 straipsnis būtų pradėtas taikyti visiems asmenims, turintiems gana pastovią darbo vietą ar nuolat užsiimantiems savarankiška veikla valstybėje narėje ir palikusiems šeimas savo kilmės šalyje.

Laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 883/2004 71 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų,

1.

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnio 5 dalis taikoma visų pirma:

kai jie, paskutinį kartą vykdydami profesinę veiklą, gyveno valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė.

2.

1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems paskutinį kartą vykdant profesinę veiklą buvo taikomi valstybės narės, kuri nėra ta valstybė, kurioje jie dirbo pagal darbo sutartį ar savarankiškai, teisės aktai, turi teisę gauti išmokas pagal gyvenamosios vietos valstybės teisės aktus, nes tie teisės aktais jiems buvo taikomi anksčiau.

3.

Taikant šį sprendimą, gyvenamosios vietos valstybė yra nustatoma pagal Reglamento (EB) Nr. 987/2009 11 straipsnį.

4.

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo Reglamento (EB) Nr. 987/2009 įsigaliojimo dienos.