1.7.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 167/39

(1)

2005 m. lapkričio 18 d. Italija priėmė dekretą, kuriuo remiantis buvo numatyta suteikti sanavimo pagalbą bendrovei „Ixfin SpA“ (toliau – „Ixfin“ arba įmonė). Gavusi 2006 m. vasario 23 d. Italijos valdžios institucijų pranešimą, Komisija iš pradžių bylą užregistravo numeriu N 127/2006. Patvirtinus, kad pagalba buvo teikiama jau nuo 2005 m. gruodžio mėn., pažeidžiant sustabdymo išlygą, byla užregistruota kitu numeriu, t. y. NN 13/2006.

(2)

Komisija paprašė papildomos informacijos 2006 m. balandžio 5 d. raštu, į kurį gavo atsakymą 2006 m. gegužės 29 d. užregistruotu raštu. 2006 m. birželio 9 d. įvyko susitikimas su Italijos valdžios institucijomis, kurio metu Italija pažadėjo Komisijai pateikti restruktūrizavimo planą.

(3)

2006 m. birželio 13 d. užregistruotu raštu Italija pranešė Komisijai, kad, „Ixfin“ paprašius padidinti pagalbos sumą iki 17,3 mln. EUR, Italijos valdžios institucijos davė preliminarų sutikimą, vis dėlto su sąlyga, kad Komisijos nuomonė bus palanki. Komisija paprašė papildomos informacijos 2006 m. birželio 19 d. raštu, į jį gavo atsakymą 2006 m. birželio 26 d. užregistruotu raštu.

(4)

2006 m. liepos 5 d. Komisija nusiuntė Italijai priminimą dėl restruktūrizavimo plano, apie kurį buvo pranešta.

(5)

2006 m. rugpjūčio 9 d. užregistruotu raštu Italija pateikė papildomos informacijos, patvirtinančios, kad 2006 m. liepos 5 d. Neapolio teismas (toliau – teismas) paskelbė įmonės bankrotą. Gavusi 2006 m. lapkričio 29 d. Komisijos prašymą dėl papildomos informacijos, Italija dalį prašytos informacijos atsiuntė 2006 m. gruodžio 7 d. raštu. 2006 m. gruodžio 22 d. Komisija nusiuntė priminimą ir paprašė Italijos atsiųsti trūkstamą informaciją, išsamiau patikslindama, kokia informacija reikalinga. Visų pirma Komisija paklausė, ar kolektyvinio proceso pabaigoje numatomas įmonės likvidavimas, įskaitant visos komercinės veiklos nutraukimą, ar vis dėlto yra galimybė, kad įmonės komercinė veikla bus tęsiama kita forma, pavyzdžiui, parduodant ją kaip veiklą tęsiančią įmonę.

(6)

Italija atsakė 2007 m. kovo 14 d. raštu, patvirtindama visišką veiklos nutraukimą. Tačiau tame pačiame rašte paaiškino, kad dėl sunkumų, patirtų renkant susijusią informaciją, neįmanoma patikslinti, ar įmonės veikla galėtų būti potencialiai atnaujinta. 2007 m. birželio 14 d. Komisija paprašė Italijos pranešti apie bet kurią kitą priemonę, kurios imtasi kolektyvinio proceso metu, tuo pačiu konkrečiai nurodyti esminę informaciją.

(7)

2007 m. spalio mėn. Komisija iš spaudos sužinojo apie tikėtiną „Ixfin“ suteiktą restruktūrizavimo pagalbą.

(8)

2007 m. gruodžio 11 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti oficialaus tyrimo procedūrą (2) (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) ir Italijos valdžios institucijoms pateikė įsakymą per mėnesį atsakyti į kelis klausimus bei pakvietė trečiąsias šalis teikti savo pastabas. 2008 m. sausio 7 d. Italija paprašė pratęsti terminą pastaboms dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikti, kuris tą pačią dieną buvo pratęstas iki 2008 m. vasario 12 d.2008 m. sausio 15 d., 2008 m. kovo 12 d. ir 2008 m. kovo 25 d. elektroniniais raštais Italija pateikė ne visą informaciją.

(9)

2008 m. kovo 25 d. Komisija gavo bankroto administratoriaus (toliau – administratorius) pastabas, kurios 2008 m. balandžio 18 d. nusiųstos Italijai kartu su informacijos prašymu. 2008 m. balandžio 24 d. Italija atsakė į šį prašymą ir pateikė komentarus dėl trečiųjų šalių pateiktų pastabų.

(10)

Komisija paprašė papildomos informacijos 2008 m. spalio 20 d. raštu, į kurį gavo atsakymą 2008 m. spalio 30 d. raštu. Italijos valdžios institucijos nusiuntė Komisijos prašymą administratoriui, o pastarasis papildomos informacijos pateikė 2008 m. lapkričio 18 d.

(11)

„Ixfin“ yra didelė įmonė, įsikūrusi Marčanizėje (Kazerta), Kampanijos regione.

(12)

„Ixfin“ yra bendrovė, veikianti pagal Italijos teisę vadinamajame contract manufacturing (plokščių ir kitų elektroninių produktų gamyba ir rinkimas) sektoriuje, taip pat call center (informacijos telefonu centras) ir logistikos sektoriuose.

(13)

Iki 1999 m. „Ixfin“ buvo grupės „Olivetti“ pavaldžioji įmonė, o jos produkcija buvo parduodama su prekės ženklu „Olivetti“. 1999 m. „Olivetti“ nusprendė nutraukti gamybos veiklą, o „Ixfin“ buvo parduota „Finmek SpA“.

(14)

Nuo 2003 m. „Ixfin“ yra pavaldi „Maxfin Srl“, kuri savo ruožtu pavaldi bendrovei „Pufin Srl“, veikiančiai verslo paslaugų (prekybos, administracinių, logistikos) sektoriuje ir patronuojančiai grupę Pufin, priklausančią grupei Pugliese.

(15)

„Ixfin“ tiesiogiai ir netiesiogiai pavaldžios keturios kitos bendrovės: „Nicofin Srl“ (99 %), „Uni.com Partecipazioni Srl“ (100 %), „Uni.com SpA“ (100 %) ir „Uni.com Ricerche Srl“ (100 %).

(16)

„Ixfin“ sunkumai kilo, be kita ko, dėl to, kad įmonė daugiausia dirbo trečiosioms šalims, todėl priklausė nuo jų užsakymų. Vis dėlto paskutinįjį dešimtmetį elektronikos rinkoje konstatuota bendra krizė, kurią įmonės, priklausančios atitinkamiems rinkos segmentams, įveikė didindamos našumą, pagrįstą masto ekonomija, arba perkeldamos savo gamybą į mažomis darbo išlaidomis pasižyminčias šalis.

(17)

Kai tik „Ixfin“ ištiko krizė, 2004 m. kovo mėn. ji buvo parduota investuotojui, pasirengusiam teikti reikalingus išteklius įmonės veiklai atnaujinti. Vis dėlto investuotojo planas nebuvo įgyvendintas, todėl jau 2004 m. rugsėjo mėn. įmonė patyrė mokumo krizę. 2004 m. gruodžio mėn. dar 20 mln. EUR praradusią bendrovę už simbolinę kainą vėl perėmė grupė Pufin. 2004 m. gruodžio mėn. įmonė veiklą nutraukė.

(18)

Finansinė „Ixfin“ padėtis, teikiant pagalbą, pavaizduota šioje lentelėje:

1   lentelė

(19)

2005 m. lapkričio 18 d. Ekonominės plėtros ministerija (toliau – ministerija) priėmė dekretą, kuriuo remiantis buvo numatyta suteikti sanavimo pagalbą bendrovei „Ixfin“. Finansavimas teiktas iš fondų, įsteigtų remiantis 2005 m. kovo 14 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 35 (5) (toliau – konkurencingumo dekretas), iš dalies pakeistu 2005 m. gegužės 14 d. Įstatymo Nr. 80 (6) 11 straipsniu, ir todėl patikslintu 2005 m. birželio 29 d. Tarpžinybinio ekonominio planavimo komiteto sprendimu Nr. 101. Šiame sprendime nustatyta, kad finansavimas turi būti teikiamas išduodant garantiją, o pagalba skiriama sunkumus patiriančiai įmonei sanuoti.

(20)

Garantija išduota BancApulia (toliau – bankas) skirtai 15 mln. EUR paskolai EURIBOR palūkanomis, tris mėnesius padidintomis 1,25 procentiniu punktu, t. y. 3,591 % pradinėmis palūkanomis. Paskolos trukmė buvo šeši mėnesiai, skaičiuojant nuo 2005 m. gruodžio 30 d.

(21)

Pagalba daugiausia panaudota daliai įmonės skolų padengti. Italija tvirtina, kad minėti mokėjimai buvo skubūs, kadangi kai kurie kreditoriai jau buvo kreipęsi į teismą ir pateikę mokėjimo reikalavimą.

(22)

Be to, Italijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad „Ixfin“ paprašė, kad garantija dengiama suma būtų padidinta iki 17,3 mln. EUR.

(23)

2006 m. liepos 5 d. oficialiai paskelbtas bendrovės bankrotas ir pradėta bankroto procedūra (7).

(24)

2007 m. kovo mėn. ministerija, kurios kreditas įtrauktas į bankroto reikalavimus, paprašė kompetentingo teisėjo pakeisti bankroto procedūrą į teismo reguliuojamą procedūrą, kuriai pasibaigus įmonės veikla galėtų būti tęsiama (toliau – specialus administravimas) (8); priemonė nustatyta 1999 m. liepos 8 d. Įstatyminiu dekretu Nr. 270 (toliau – Dekretas Nr. 270/1999).

(25)

Be to, Komisija, prieš pradėdama oficialaus tyrimo procedūrą, iš spaudos sužinojo, apie tikėtiną specialaus administravimo pagal Susitarimo memorandumą dėl Kazertos provincijos reindustrializacijos (toliau – memorandumas), pasirašytą Italijos institucijų, profsąjungų ir įmonių konfederacijos (it. Confinsdustria), taikymą „Ixfin“. Šiame Italijos institucijų, profsąjungų ir įmonių konfederacijos pasirašytame memorandume numatyta 40–60 mln. EUR suma, skiriama pagal įvairias priemones. Remiantis šiame etape Komisijos turima informacija, atrodė, kad šis susitarimas skirtas gamybai atkurti ir darbo vietoms išsaugoti Kazertos provincijos pramoninėse zonose.

(26)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija, remdamasi tame etape turėta informacija, išreiškė abejones dėl sanavimo pagalbos suderinamumo su Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (9) (toliau – gairės).

(27)

Komisija Italijos paprašė pateikti papildomos informacijos, pagrindžiančios „Ixfin“ atitikimą reikalavimams gauti pagalbą, taip pat Pufin ir Maxfin balansus, įrodančius, kad sunkumai buvo per dideli, kad grupė būtų pajėgusi pati juos įveikti.

(28)

Dėl sanavimo pagalbos suderinamumo su gairėmis Komisija suabejojo, ar laikytasi gairių 25 punkto d papunkčio nuostatų. Kad atitiktų šias nuostatas, sanavimo pagalba turėtų apsiriboti tokia suma, kurios reikia, kad įmonė nenutrauktų veiklos per tą laikotarpį, kuriuo leista teikti pagalbą. Todėl Italijos buvo paprašyta daugiau informacijos dėl sanavimo pagalbos sumos atitikimo reikalavimams ir, be kita ko, patvirtinimo, kad garantija apsiribos 15 mln. EUR paskola ir nebus padidinta iki 17,3 mln. EUR, kaip prašė įmonė.

(29)

Be to, Komisija pabrėžė, kad sanavimo pagalba negali būti naudojama daugiausia tam, kad atitolintų įmonės nemokumą, o turi būti skirta jai restruktūrizuoti. Tačiau Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad vienintelis sanavimo pagalbos tikslas buvo išsiderėti naujus paskolos terminus, taigi apsaugoti įmonę nuo nemokumo. Komisija, be kita ko, paprašė įrodymų, jog „Ixfin“ tuo laikotarpiu bandė parengti restruktūrizavimo planą.

(30)

Be to, Komisija abejojo, kad buvo laikytasi gairių 25 punkto c papunkčio, kuriame numatyta, kad valstybė narė turi ne vėliau nei praėjus šešiems mėnesiams po pirmojo sanavimo pagalbos priemonės įgyvendinimo Komisijai pateikti restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodymą, kad garantija panaikinta.

(31)

Be to, Komisija išreiškė abejones, ar laikytasi „vieno ir paskutinio karto“ principo, nustatyto gairių 72 ir tolesniuose punktuose.

(32)

Be to, sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė abejones, ar „Ixfin“ pasinaudojo papildoma pagalba (žr. šio sprendimo 25 punktą) kolektyvinei procedūrai palengvinti. Komisija pastebėjo, kad net jei tokia pagalba būtų buvusi suteikta pagal 1989 m. Įstatymą Nr. 181 (ar vėlesnius pratęsimus), dėl to ji bet kokiu atveju nebūtų suderinama, remiantis Komisijos sprendimu, priimtu dėl bylos N 214/2003, kadangi minėtas leidimas suteiktas atsižvelgiant į tai, kad sunkumus patiriančių įmonėms 9 straipsniu neįtraukiamos. Tačiau „Ixfin“ akivaizdžiai yra sunkumus patirianti įmonė pagal gairių 10 punkto c papunktį, kadangi jai taikoma bankroto procedūra. Vis dėlto Komisija pastebėjo, kad bet kokia parama gali būti laikoma suderinama kaip restruktūrizavimo pagalba, tik jei atitinka gairių 31–51 punktuose nurodytas sąlygas.

(33)

Tačiau Komisija pranešimo dėl restruktūrizavimo pagalbos negavo, taip pat nebuvo informuota apie restruktūrizavimo planą, pagal kurį nagrinėjama pagalba būtų atitikusi sąlygas, nustatytas restruktūrizavimo pagalbos leidimui gauti, remiantis gairėmis. Visų pirma Komisija labai abejojo faktu, kad restruktūrizavimo planas, jei ir būtų egzistavęs, būtų įrodęs įmonės ekonominio ir finansinio gyvybingumo atkūrimą.

(34)

2008 m. sausio 15 d. Komisijai atsiųstas 2008 m. sausio 9 d. ministerijoje įvykusio susitikimo dėl „Ixfin“ protokolas, iš kurio matyti, kad ministerija nusprendė apskųsti teismo sprendimą netaikyti „Ixfin“ specialaus administravimo.

(35)

2008 m. kovo 12 d. Italijos valdžios institucijos elektroniniu laišku Komisijai pranešė, kad turi sunkumų gauti prašomą informaciją, ir paprašė laikino sprendimo. 2008 m. kovo 25 d. Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad tariama 40 mln. EUR restruktūrizavimo pagalba, iš tikrųjų „Ixfin“ nebuvo suteikta.

(36)

2008 m. kovo 27 d. raštu Komisija gavo „Ixfin“ administratoriaus pastabas.

(37)

Dėl „Ixfin“ nemokumo administratorius paaiškino, kad kol kas „Ixfin“ toliau taikoma bankroto procedūra. Bankroto pakeitimui į specialų administravimą iš tikrųjų taikomos procedūrų ir materialinės sąlygos. 2008 m. sausio 4 d. sprendimu teismas patvirtino, kad nesant sąlygų įmonės ekonominei pusiausvyrai atkurti, bankrotas negali būti pakeistas į specialų administravimą. Šį sprendimą ministerija apskundė Neapolio apeliaciniam teismui (toliau – apeliacinis teismas).

(38)

Be to, administratorius patikslino, kad atsižvelgiant į tai, jog įmonei toliau taikoma bankroto procedūra, ekonominė veikla yra nutraukta.

(39)

Dėl memorandumo administratorius paaiškino, kad 2007 m. birželio 20 d. šį dokumentą priėmė Ministro Pirmininko kanceliarija. 2007 m. spalio 25 d. susirinko koordinavimo grupė, turėjusi parengti tikslesnę investavimo programą. Tačiau, kaip matyti iš administratoriaus pastabų, visų pirma iš teismo sprendimo, nesiimta jokių konkrečių tolesnių veiksmų, susijusių su investavimo programa, kuri liko abstrakti, nenurodant, kokie projektai turėjo būti paremti ir, kokie ištekliai galėjo būti panaudoti. Be to, administratorius pabrėžė, kad be nagrinėjamos sanavimo pagalbos „Ixfin“ sanavimui ir (arba) restruktūrizavimui nebuvo teikta kitų valstybinių išteklių.

(40)

Be to, administratorius pastebėjo, kad 2006 m. birželio 23 d.„Ixfin“ pateikė „Sviluppo Italia SpA“ restruktūrizavimo plano projektą, kuris nebuvo įgyvendintas dėl įmonės bankroto. Konsultanto parengto projekto kopiją administratorius taip pat nusiuntė Komisijai.

(41)

Dėl sanavimo pagalbos sumos tinkamumo administratorius Komisijai nusiuntė sanavimo pagalbos prašymus, kuriuos „Ixfin“ pateikė „Sviluppo Italia SpA“2005 m. rugsėjo 30 d. ir 2005 m. lapkričio 11 d.

(42)

Kadangi Komisija paprašė Pufin ir Maxfin 2004 m., 2005 m. ir 2006 m. balansų, administratorius pateikė jų kopijas.

(43)

Dėl valstybės garantijos panaudojimo, administratorius pažymėjo, kad 2006 m. liepos 3 d. bankas ministerijos paprašė sugrąžinti garantuotą paskolą.

(44)

Italijos valdžios institucijos pateikė komentarus dėl trečiųjų šalių pastabų. Taip pat tvirtino galinčios geriau negu anksčiau atsakyti į argumentus, pateiktus sprendime pradėti oficialaus tyrimo procedūrą.

(45)

Dėl valstybės garantijos banko suteiktai 15 mln. EUR paskolai Italijos valdžios institucijos paaiškino, kaip išdėstyta toliau.

(46)

Visų pirma Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad garantija apsiribojo 15 mln. EUR paskola, todėl ji nebuvo padidinta iki 17,3 mln. EUR, taip pat pabrėžė, kad sanavimo pagalbos suma buvo apskaičiuota remiantis gairių priede nustatyta formule.

(47)

Antra, 2008 m. balandžio 21 d. ir 2008 m. spalio 30 d. raštuose ministerija pranešė Komisijai, kad 2006 m. liepos 3 d. bankas panaudojo garantiją 15 mln. EUR paskolai su palūkanomis, iš viso 15 154 457,72 EUR. Be to, Italijos valdžios institucijos atsiuntė 2006 m. rugsėjo 20 d. raštą, kuriuo įrodoma, kad Ekonomikos ir finansų ministerija bankui sumokėjo 2006 m. rugsėjo 27 d. Šiuo mokėjimu ministerija įgijo kreditoriaus teises į šią sumą „Ixfin“ atžvilgiu.

(48)

Trečia, Italijos valdžios institucijos pateikė 2006 m. lapkričio 30 d. rašto, kuriuo ministerija kompetentingų institucijų (šiuo atveju Neapolio apygardos advokatūros) prašė pateikti prašymą įtraukti į kreditorių sąrašą pagal Dekreto Nr. 270/1999 93 straipsnį, kopiją.

(49)

Dėl „Ixfin“ bankroto Italijos valdžios institucijos teigė, kad pagal 2006 m. liepos 5 d. deklaraciją įmonei vis dar taikoma bankroto procedūra, ir patvirtino administratoriaus pateiktą susijusią informaciją. Be to, Italijos valdžios institucijos patvirtino, kad apeliacija dėl teismo sprendimo yra nagrinėjama.

(50)

Dėl memorandumo Italijos valdžios institucijos pridėjo jo kopiją ir nurodė, kad pagalba „Ixfin“ nenumatyta.

(51)

Be to, Italijos valdžios institucijos atsiuntė pranešimo projektą dėl restruktūrizavimo plano, kuris vis dėlto, kaip teigė Italija, nebuvo nusiųstas Komisijai, kadangi teismas oficialiai paskelbė „Ixfin“ nemokia.

(52)

Be to, Italijos valdžios institucijos pateikė banko ir „Ixfin“ sudaryto susitarimo dėl paskolos kopiją, iš kurios matyti, kad 2005 m. gruodžio 30 d. buvo skirta paskola su 3,591 % palūkanų norma (žr. šio sprendimo 20 konstatuojamąją dalį), o ne 3,752 %, kaip nurodyta, remiantis iš pradžių turėta informacija, sprendimo pradėti procedūrą 15 punkte.

(53)

2008 m. birželio 4 d. sprendimu, apie kurį pranešta 2008 m. liepos 15 d., apeliacinis teismas patvirtino teismo sprendimą, taigi ir faktą, kad esminių sąlygų bankrotui pakeisti į specialų administravimą nėra. Ministerija apskundė sprendimą Aukščiausiajam Kasaciniam Teismui, kuris sprendimo dar nepriėmė.

(54)

Šiuo atžvilgiu Komisija pastebi, kad pagal Komisijos pranešimo dėl veiksmingo Komisijos sprendimų, kuriais valstybėms narėms nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, įgyvendinimo (10) 66–68 punktus nacionalinės valdžios institucijos gali remti pagalbos gavėjo ekonominės veiklos tąsą, tik kai tai leidžia nedelsiant ir veiksmingai susigrąžinti pagalbą.

(55)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro neigiamą įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(56)

Garantija „Ixfin“ suteikta iš Italijos valstybės lėšų, atsižvelgiant į tai, kad „Ixfin“ nemokėjo jokios priemokos. Garantija leido „Ixfin“ gauti paskolą, kurios, kaip didelius finansinius sunkumus patirianti įmonė, be valstybės garantijos ji nebūtų gavusi. Tačiau, suteikiant garantiją, padengiančią paskolą, valstybės ištekliais „Ixfin“ suteikiamas pranašumas.

(57)

Sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba laikoma viena iš labiausiai konkurenciją iškraipančių valstybės pagalbos rūšių, kadangi leidžia remti įmonę, kuri be valstybės pagalbos pasitrauktų iš rinkos. „Ixfin“ veikė elektroninių komponentų automobilių ir telekomunikacijų sektoriams gamybos ir prekybos rinkoje. Jos gaminiais prekiaujama Europos Sąjungoje, t. y. už nacionalinės rinkos ribų, kaip pabrėžiama Italijos konkurencijos apsaugos tarnybos sprendime (11). Be to, pagalbos gavimo metu „Ixfin“ planavo atnaujinti gamybos veiklą. Todėl pranašumas, kurį įmonė gavo jai suteikus garantiją, sudarė sąlygas imtis priemonių įmonei išsaugoti ir galiausiai tam tikrą laikotarpį tęsti ekonominę veiklą. Taigi galima daryti išvadą, kad nagrinėjama pagalba, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo arba leidžia iškraipyti konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(58)

Be to, Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (12) (toliau – pranešimas) 3.2 punkto a papunktyje nustatytos kelios sąlygos, kurias atitinkanti valstybinė garantija nelaikoma valstybės pagalba: gavėjas neturi turėti finansinių sunkumų, garantija turi būti užtikrinama ne daugiau kaip 80 % negrąžintos paskolos ir turi būti sumokama rinkos sąlygas atitinkanti priemoka. Šiuo atveju garantija padengia visą paskolą, nebuvo sumokėta jokia priemoka, kaip matyti iš VIII.2.1. skirsnio, o gavėjas yra sunkumus patirianti įmonė.

(59)

Todėl priemonė yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(60)

EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Dėl EB sutarties 87 straipsnio 3 dalyje nustatytų leidžiančių nukrypti nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis pagalbos tikslas yra ilgalaikio įmonės gyvybingumo atkūrimas, galima taikyti tik EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte nustatytą leidžiančią nukrypti nuostatą, kuria numatoma galimybė teikti pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, jei laikomasi Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti nustatytų sąlygų.

(61)

Remdamasi gairių 9 punktu, sunkumus patiriančia įmone Komisija laiko įmonę, kuri nei naudodamasi savo ištekliais, nei savininkų, akcininkų ar kreditorių lėšomis nesugeba sumažinti nuostolių, kurie, institucijoms neįsikišus, artimiausiu arba vidutinės trukmės laikotarpiu beveik neabejotinai priverčia ją nutraukti veiklą. Gairių 11 punkte patikslinama, kad įprasti sunkumus patiriančios įmonės bruožai yra augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė. Iš 1 lentelės matyti, kad kol skolos augo, grynųjų pinigų srautai mažėjo, o apyvarta vos per 17 mėnesių nukrito nuo 104 mln. EUR iki 3 mln. EUR.

(62)

Remianti gairių 10 punkto c papunkčiu įmonė taip pat gali būti laikoma sunkumus patiriančia įmone, jei remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo procedūra. Šiuo atveju nemokumo ženklai, t. y. įmonės nepajėgumas laiku vykdyti savo įsipareigojimų, pasirodė jau 2004 m. rugsėjo mėn. Be to, Italija teigė suteikusi sanavimo pagalbą prieš pranešimą dėl skubių įmonės likvidumo poreikių. Galiausiai kompetentingas teisėjas 2006 m. liepos 5 d. paskelbė „Ixfin“ bankrotą.

(63)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus faktus Komisija laikosi nuomonės, jog „Ixfin“ yra sunkumus patirianti įmonė pagal gairių 10 ir 11 punktus.

(64)

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad pagal gairių 13 punktą verslo grupei priklausančiai įmonei paprastai negalima teikti sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti, kad įmonės patiriamų sunkumų priežastys yra vidinės, o ne nulemtos savavališko grupės sąnaudų paskirstymo, ir sunkumai yra tokie dideli, kad grupė nepajėgi juos įveikti pati.

(65)

„Ixfin“ priklauso grupei Pufin. Visų pirma reikia pažymėti, kad „Ixfin“ yra skolinga 3,7 mln. EUR patronuojančiai Maxfin. Antra, pradėjus oficialų tyrimą Italijos valdžios institucijos Komisijai pateikė Maxfin2005 m. balandžio 30 d., 2006 m. balandžio 30 d. ir 2006 m. birželio 30 d. balansus ir Pufin2004 m. birželio 30 d., 2005 m. birželio 30 d. ir 2006 m. birželio 30 d. balansus. 2003–2005 m. Pufin ir Maxfin finansiniai rezultatai pavaizduoti 2 lentelėje. Iš šios lentelės matyti, kad nei Maxfin, nei Pufin finansinė padėtis nebuvo tokia, kad leistų suteikti „Ixfin“ reikalingus išteklius, palygintinus su Italijos suteikta sanavimo pagalba. Trečia, „Ixfin“ pavaldžių įmonių finansinės priemonės nėra tokios, kad leistų sukurti reikiamus išteklius „Ixfin“ išsaugoti. Todėl galima daryti išvadą, kad nei Pufin, nei Maxfin, nei „Ixfin“ pavaldžios įmonės nebuvo pajėgios finansuoti „Ixfin“ sanavimą, taigi „Ixfin“ sunkumai buvo tokie dideli, kad grupė nebuvo pajėgi pati juos įveikti.

2   lentelė

(66)

Kad išsklaidytų Komisijos abejones, kad įmonės patiriamų sunkumų priežastys yra vidinės, o ne nulemtos savavališko grupės sąnaudų paskirstymo, pirmiausiai Italijos valdžios institucijos pateikė informacijos, nurodančios, kad įmonės sunkumai buvo nulemti kelių veiksnių: užsakymų, visų pirma iš pagrindinių klientų, sumažėjimo ir įsiskolinimų padidėjimo, ypač 2004 m. kovo–gruodžio mėn. įmonę valdant investuotojui (kaip nurodyta šio sprendimo 17 konstatuojamojoje dalyje). Antra, Italijos valdžios institucijos patikslino, kad patronuojanti bendrovė, atsiėmusi „Ixfin“, neatliko nė vienos operacijos, kuri galėtų būti savavališkas grupės sąnaudų pasiskirstymas.

(67)

Todėl Komisija, remdamasi turima informacija, mano, kad „Ixfin“ atitinka gairių 13 punkte numatytas sąlygas.

(68)

Kad būtų suderinama su bendrąja rinka, sanavimo pagalba turi atitikti gairių 25 punkte nustatytas sąlygas.

(69)

Pagal gairių 25 punkto a papunktį sanavimo pagalba turi būti sudaryta iš likvidumo palaikymo paramos paskolų garantijų arba paskolų forma. Abiem atvejais paskola turi būti suteikta taikant tokias palūkanas, kurios bent jau yra panašios į sunkumų nepatiriančioms įmonėms suteikiamų paskolų palūkanas.

(70)

Pirmiausia, šiuo atveju sanavimo pagalba sudaryta iš likvidumo palaikymo paramos (žr. šio sprendimo 20 konstatuojamąją dalį). Dėl palūkanų normos Komisija turi iš naujo apsvarstyti savo preliminarias išvadas, pagal kurias atrodė, kad palūkanų norma atitinka paprastai taikomą sunkumų nepatiriančioms įmonėms. Iš tikrųjų, kadangi realiai taikyta palūkanų norma garantija dengiamai paskolai buvo 3,591 %, palyginti su 4,08 % orientacine Komisijos palūkanų norma Italijai, Komisija daro išvadą, kad ji nėra panaši į paprastai sunkumų nepatiriančioms įmonėms taikomą palūkanų normą. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad „Ixfin“ suteikta sanavimo pagalba neatitinka gairių 25 punkto a papunktyje nustatytų kriterijų.

(71)

Dėl gairių 25 punkto b papunkčio sąlygų šiuo atveju Komisija mano, kad jų laikytasi, kadangi sanavimo pagalba skirta rimtiems socialiniams sunkumams palengvinti ir nedaro netinkamo ir neigiamo plintančio poveikio kitoms valstybėms narėms.

(72)

Pagal gairių 25 punkto d papunktį sanavimo pagalba turi apsiriboti tokia suma, kurios reikia, kad įmonė nenutrauktų veiklos per tą laikotarpį, kuriuo leista teikti pagalbą; reikalinga suma turėtų būti pagrįsta bendrovės likvidumo poreikiais, sąlygotais nuostolių. Komisija pastebi, kad, nors ir remtasi gairių priede nustatyta formule įmonės likvidumo poreikiams apskaičiuoti, pagalba viršija 10 mln. EUR, o Italijos valdžios institucijos nepateikė pakankamai duomenų, paaiškinančių, kodėl ši suma atitinka konkrečiai reikalingą „Ixfin“, kad ši nenutrauktų veiklos. Vis dėlto Komisija mano, kad pakankamai įrodyta, jog gautos pagalbos suma yra tokia suma, kurios reikia, kad įmonė nenutrauktų veiklos per tą laikotarpį, kuriuo leista teikti pagalbą, kaip numatyta gairių 25 punkto d papunktyje.

(73)

Remiantis gairių 25 punkto e papunkčiu, pagalba turi būti suteikta, laikantis „tik vieno ir paskutinio karto“ principo, nustatyto gairių 72 ir tolesniuose punktuose. Italijos valdžios institucijos teigė, kad „tik vieno ir paskutinio karto“ principo laikytasi, t. y. įmonė negavo jokios sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos per paskutiniuosius dešimt metų. Todėl Komisija, remdamasi turima informacija, mano, kad laikytasi gairių 25 punkto e papunktyje nustatyto kriterijaus.

(74)

Šiuo atveju šešių mėnesių laikotarpis, kuriuo gali būti teikiama sanavimo pagalba pagal gairių 25 punkto c papunktį, prasideda 2005 m. gruodžio 30 d. ir baigiasi 2006 m. birželio 30 d. Remiantis gairių 25 punkto a papunkčio paskutiniu sakiniu, visos paskolos turi būti grąžintos ir visos garantijos turi baigtis ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai įmonei išmokama pirmoji išmoka. Be to, pagal gairių 25 punkto c papunkčio paskutinį sakinį „jei apie pagalbą nepranešta, valstybė narė ne vėliau nei praėjus šešiems mėnesiams nuo pirmojo sanavimo pagalbos priemonės įgyvendinimo pateikia restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodymą, kad buvo grąžinta visa paskola ir (arba), kad garantija buvo panaikinta“. Šešių mėnesių taisyklės išimtis numatyta gairių 26 punkte, jei valstybė narė pateikia restruktūrizavimo ar likvidavimo planą per šešis mėnesius. Minėtu laikotarpiu Komisijai restruktūrizavimo ar likvidavimo planas nepateiktas. Be to, 2006 m. liepos 3 d. garantija buvo panaudota, o „Ixfin“ negrąžino gautos paskolos. Todėl sanavimo pagalba „Ixfin“ laikytina nesuderinama su bendrąja rinka.

(75)

Komisija negali laikyti sanavimo pagalbos restruktūrizavimo pagalba. Pirmiausia, Komisijai nebuvo pateiktas joks restruktūrizavimo planas. Antra, sanavimo priemonė neatitinka gairių 31 ir tolesnių punktų, nustatančių restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka sąlygas. Komisija neturi kitų duomenų, kurie leistų sanavimo pagalbą laikyti suderinama restruktūrizavimo priemone.

(76)

Dėl tariamo restruktūrizavimo pagalbos suteikimo, remiantis oficialaus tyrimo procedūros metu Komisijai pateikta informacija, buvo išsklaidytos abejonės, jog „Ixfin“ suteikta restruktūrizavimo pagalba (žr. šio sprendimo 32 konstatuojamąją dalį). Todėl atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo pagalbos buvimas nepatvirtintas, jos suderinamumą su bendrąja rinka vertinti tampa netikslinga.

(77)

Komisija baigia 2007 m. gruodžio 11 d. sprendimu pradėtą oficialaus tyrimo procedūrą dėl neteisėtai suteiktos sanavimo pagalbos ir dėl tariamai suteiktos restruktūrizavimo pagalbos.

(78)

Komisija daro išvadą, kad valstybės pagalba garantijos forma 15 mln. EUR paskolai, kurią Italija neteisėtai suteikė „Ixfin“ pažeidžiant EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinama su bendrąja rinka. Italija turi susigrąžinti iš gavėjo nesuderinamą pagalbą.

(79)

Dėl pagalbos sumos apskaičiavimo Komisija nurodo pranešimo 4.1 punkto a papunktį, kuriuo remiantis „finansinių sunkumų turinčioms įmonėms rinkos garantas, jeigu toks yra, garantijos suteikimo metu turėtų taikyti didelę priemoką dėl tikėtino įsipareigojimų nevykdymo lygio. Jeigu tikimybė, kad paskolos gavėjas nesugebės grąžinti paskolos, tampa ypač didelė, tokia rinkos norma gali nebeegzistuoti, o išimtiniais atvejais garantijos pagalbos elementas gali pasirodyti esąs toks pat didelis, kaip suma, kurią iš tikrųjų padengia minėta garantija“.

(80)

Atsižvelgiant į didelius finansinius „Ixfin“ sunkumus, Komisija mano, kad maža tikimybė, jog įmonė pajėgtų gauti banko paskolą rinkoje be valstybės įsikišimo; Komisija daro išvadą, kad pagalbos suma atitinka visą paskolos sumą.

(81)

Oficialus tyrimas dėl tariamai suteiktos restruktūrizavimo pagalbos baigiamas, kadangi jo metu restruktūrizavimo pagalbos teikimas „Ixfin“ nebuvo patvirtintas,

a)

apie visą iš pagalbos gavėjo susigrąžintiną sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas);

b)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įgyvendinti, aprašymą;

c)

dokumentus, įrodančius, kad gavėjo pareikalauta grąžinti pagalbą.