(1)

2005 m. rugpjūčio 29 d. raštu, užregistruotu 2005 m. rugsėjo 1 d., Vokietija pranešė Komisijai apie ketinimą įmonei EverQ GmbH (toliau – Sovello (2) suteikti pagalbą kaip MVĮ priemoką. 2005 m. spalio 28 d., 2006 m. sausio 24 d. ir 2006 m. balandžio 4 d. raštais, užregistruotais atitinkamai tą pačią dieną, Vokietija Komisijai pateikė papildomą informaciją.

(2)

2006 m. birželio 7 d. dokumentu C (2006) 2092 galutinis Komisija patvirtino MVĮ priemoką Sovello (valstybės pagalba N 426/05 (3)).

(3)

Tirdama kitą pagalbos bendrovei Sovello priemonę, apie kurią pranešta (valstybės pagalba C 21/08 (4) - ex N 864/06), Komisija rado pagrindo manyti, kad sprendimas dėl pagalbos N 426/05 galėjo būti grindžiamas neišsamia ar klaidinga informacija, kuri buvo pateikta pranešant apie pagalbą.

(4)

2008 m. kovo 17 d. raštu Komisija, remdamasi 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (5), 9 straipsniu, suteikė Vokietijai galimybę išsakyti savo nuomonę dėl oficialios tyrimo procedūros, kurią Komisija ketino pradėti prieš galimai panaikindama savo 2006 m. birželio 7 d. sprendimą. Vokietija savo nuomonę išsakė 2008 m. balandžio 15 d. raštais, užregistruotais 2008 m. balandžio 15 ir 16 d.

(5)

2008 m. birželio 17 d. raštu (C(2008) 2669 galutinis) Komisija pranešė Vokietijai apie savo sprendimą dėl bendrovei Sovello suteiktos MVĮ priemokos pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(6)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas.

(7)

Vokietija savo nuomonę išsakė 2008 m. rugsėjo 10 d. raštu, užregistruotu tą pačią dieną, o kitas pastabas pateikė 2009 m. kovo 20 d., gegužės 13 d. ir lapkričio 16 d. raštais, užregistruotais atitinkamai tą pačią dieną. 2009 m. balandžio 2 d. ir spalio 13 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Vokietijos atstovų susitikimai.

(8)

Iš trečiųjų šalių Komisija pastabų negavo.

(9)

Projektas, kuriam suteikta parama (regioninė pagalba pagal patvirtintas pagalbos schemas ir MVĮ priemoka, apie kurią pranešta), skirtas naujai 30 MWp galingumo gamyklai (Sovello 1), kuri gamintų saulės modulius (ProdCom-Code 32.10.52.37) naudodama String-Ribbon technologiją (7), pastatyti. Naujoji gamykla buvo pirmoji Sovello gamybos vieta. Statyba pradėta 2004 m. gruodžio mėnesį. Planuota, kad nominalusis gamyklos gamybos pajėgumas sieks 30 piko megavatų (8) ir ji pradės veikti iki 2007 m. gruodžio 31 d., tačiau iš tikrųjų gamybą Sovello1 pradėjo jau 2006 m. balandžio mėnesį.

(10)

Pagalbos, apie kurią pranešta, gavėjas – bendrovė Sovello. Sovello – tai 2004 m. gruodžio mėnesį bendrovės Q-Cells SE (9) (toliau – Q-Cells, jai priklauso 24,9 % akcijų) ir JAV bendrovės Evergreen Solar Inc. (toliau – Evergreen, jai priklauso 75,1 % akcijų) įsteigta bendroji įmonė. Tai matyti iš pirminės 2005 m. sausio 14 d. sudarytos Evergreen ir Q-Cells bendrosios įmonės pagrindų sutarties (10) (toliau – MJVA1). Iš MJVA1 matyti, kad Q-Cells, prieš sudarydama šią pagrindų sutartį, įsigijo bendrovę Topas 107 V.V. GmbH, tai yra ekonominės veiklos nevykdžiusią bendrovę, kuri vėliau Q-Cells iniciatyva reorganizuota į Sovello (tuo metu – EverQ). 2005 m. vasario 11 d. ši ekonominės veiklos nevykdžiusi bendrovė pervardyta į EverQ.

(11)

Evergreen gamina saulės modulius ir turi vadinamosios String-Ribbon technologijos patentą. Q-Cells yra viena didžiausių saulės elementų gamintojų pasaulyje. Bendrosios įmonės Sovello tikslas – pirmiausia patikrinti Evergreen String-Ribbon technologija ir Q-Cells saulės elementų gamybos praktine patirtimi ir kompetencija Vokietijos rinkoje pagrįstos saulės modulių gamybos ekonomiškumą, o vėliau pradėti pramoninę String-Ribbon modulių gamybą.

(12)

2005 m. lapkričio mėnesį bendrovė Renewable Energy Corporation ASA (Norvegija, toliau – REC) pagal silicio tiekimo bendrovei Sovello sutartį įsigijo 15 % bendrosios įmonės akcijų, o Evergreen ir Q-Cells akcijos sumažėjo atitinkamai iki 64 ir 21 %. Tai matyti iš antrosios 2005 m. lapkričio 25 d. sudarytos Evergreen, Q-Cells ir REC bendrosios įmonės pagrindų sutarties (toliau – MJVA2). REC yra viena didžiausių silicio medžiagų fotovoltinei pramonei gamintojų pasaulyje.

(13)

Tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, Q-Cells ir REC turėjo bendrą akcininkę – rizikos kapitalo bendrovę Good Energies Investment BV (toliau – Good Energies). Šiai bendrovei priklausė 16 % Q-Cells ir 39 % REC akcijų (2006 m. kovo 7 d. duomenimis). Vokietija nurodė, kad tarp Q-Cells, REC ir Evergreen, be jų turimų Sovello akcijų, nebūta jokių kitų santykių.

(14)

Nuo 2006 m. gruodžio 19 d. verslo partnerės Evergreen, Q-Cells ir REC turėjo po 33,3 % Sovello akcijų (2006 m. rugsėjo 29 d. MJVA2 pakeitimai).

(15)

2007 m. vasario 5 d.Q-Cells pranešė ketinanti įsigyti 17,9 % REC akcijų. Tą pačią dieną Good Energies pranešime spaudai pranešė ketinanti savo turimas REC akcijas parduoti bendrovėms Q-Cells ir Orkla ASA (2007 m. vasario 26 d.).

(16)

Toliau apžvelgiama dabartinė Sovello akcininkų struktūra (2009 m. trečiojo ketvirčio duomenys):

(17)

Sovello plėtra gerai matyti iš įvairių įmonės dokumentų ir akcininkų sprendimų. Dokumentą pavadinimu Project „Sovello“: Heads of Agreement (Sovello projektas. Susitarimo projekto metmenys, toliau – Heads of Agreement) pasirašė Evergreen ir Q-Cells valdybų pirmininkai, prieš sudarant MJVA1. Šiame dokumente numatyti galimo abiejų įmonių teisinio sandorio pagrindai, siekiant įsteigti ir valdyti bendrąją įmonę, kuri kurtų, gamintų ir parduotų saulės gaminius, naudodama String-Ribbon technologiją. Šiame dokumente taip pat minima, jog partnerės supranta, kad Q-Cells turi turėti mažiau kaip 25 % Sovello akcijų, kad Vokietijoje būtų galima pasinaudoti tam tikra valstybės pagalba. Heads of Agreement taip pat numatyta, kad turi būti užtikrinamas abiejų partnerių dalyvavimas priimant svarbiausius verslo sprendimus, ir išdėstytos nuostatos, pagal kurias galima daryti išvadą, jog Q-Cells poveikis bendrosios įmonės veiklai labai didelis.

(18)

Sovello įstatuose bendrovei Q-Cells taip pat suteiktos esminės teisės dalyvauti priimant sprendimus (stebėtojų tarybą sudaro du Evergreen paskirti nariai ir vienas Q-Cells paskirtas narys, tačiau, priimant įvairius strateginius sprendimus, turi pritarti atitinkamai ne mažiau kaip vienas iš abiejų šalių paskirtų stebėtojų tarybos narių).

(19)

MJVA1 numatyta, kad Evergreen gali turėti 75,1 % Sovello akcijų, o Q-Cells – 24,9 %, tačiau taip pat numatyta, kad Q-Cells savo akcijų dalį gali padidinti iki 50 %, su sąlyga, kad dėl to nesumažės subsidijos investicijoms. MJVA1 taip pat numatyta galimybė partneriams sudaryti kitus susitarimus (paslaugų, technologijų ir rinkodaros srityse). Praktiškai bendrovės Sovello pagamintus modulius (iki 2009 m. pradžios) Evergreen pardavinėjo su prekės ženklu Evergreen.

(20)

MJVA2 nustatyta tokia akcininkų struktūra: Evergreen – 64 %, Q-Cells – 21 % ir REC – 15 %. MJVA2 patvirtinta, kad Q-Cells turi galimybę savo akcijų dalį prilyginti bendrovės Evergreen turimai akcijų daliai, o REC galimybė padidinti turimą akcijų dalį iki 21 % ir iki 33,3 % susieta su tolesnėmis silicio tiekimo sutartimis.

(21)

I lentelėje apžvelgiama Sovello plėtros chronologija, svarbūs dokumentai ir verslo sprendimai.

I   lentelė

Sovello plėtra

(22)

Bendros projekto investicinės išlaidos (nominaliąja verte) – 65 699 302 EUR, iš jų 60 873 300 EUR – regioninė pagalba. II lentelėje parodytos visos projekto, apie kurį pranešta, investicinės išlaidos.

II   lentelė

Projekto išlaidų paskirstymas (nominaliosios sumos)

(23)

Be pagalbos, kurią prašyta suteikti, projektas finansuotas iš nuosavų lėšų ir banko paskolos. III lentelėje parodytas projekto, apie kurį pranešta, finansavimas.

III   lentelė

Projekto finansavimas (nominaliosios sumos)

(24)

Investicijų vieta – Talheimas, Biterfeldo rajonas, Saksonijos-Anhalto žemė, Vokietija, tai yra remtinas regionas pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą. Remiantis Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis (11) (toliau – 1998 m. Regioninės pagalbos gairės) ir iki 2006 m. pabaigos galiojusiu Vokietijos regioninės valstybės pagalbos žemėlapiu (12), didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas šiame regione yra 35 % bendrojo subsidijos ekvivalento (toliau – BSE).

(25)

Minėta pagalba yra 15 % MVĮ priemoka, apie kurią pranešta N 426/05, remiantis sprendimu leisti teikti pagalbą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (13) (toliau – MVĮ bendrosios išimties reglamentas) 4 straipsnio 3 dalies b punktą, kuri bendrovei Sovello turėjo būti suteikta šalia regioninės pagalbos pagal esamas regioninės pagalbos schemas Gemeinschaftsaufgabe – Verbesserung der regionalen Wirtschaftsstruktur (valstybės pagalba N 642/02 (14), toliau – GA) ir Investitionszulagengesetz 2005 (valstybės pagalba N 142a/04 (15), toliau – InvZulG). MVĮ priemoka atitinka 9 130 995 EUR dydžio pagalbos sumą.

(26)

1998 m. Regioninės pagalbos gairėse leidžiama šalia regioninės investicinės pagalbos teikti priemoką MVĮ (16). MVĮ priemoka bendrovei Sovello suteikta papildomai šalia regioninės pagalbos, teisėtai suteiktos pagal Vokietijos pagalbos schemą GA-Regelung.

(27)

Ar įmonei galima taikyti MVĮ statusą, tiriama remiantis 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (17) (toliau – MVĮ rekomendacija), ypač atsižvelgiant į tai, ar ta įmonė neviršija tam tikrų ribų (darbuotojų skaičiaus, apyvartos, balanso). Tyrimo metu atsižvelgiama į visus atitinkamus susijusių įmonių (kurios daro esminę įtaką ypač dėl to, kad turi akcijų ar balso teisių daugumą) duomenis, o į įmonių partnerių (kurios turi ne mažiau kaip 25 % akcijų ar balso teisių) – proporcingai jų turimai daliai.

(28)

Komisija sprendime N 426/2005 (žr. 2 punktą) į apskaičiavimus įtraukė atitinkamus Sovello ir Evergreen duomenis, tačiau neįtraukė Q-Cells ir REC duomenų, nes abi šios įmonės tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, ir prieš Komisijai priimant sprendimą patvirtinti šią pagalbą turėjo mažiau kaip 25 % akcijų ar balso teisių. Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad Sovello buvo MVĮ, ir patvirtino pagalbą, apie kurią pranešta.

(29)

Komisija, vertindama kitą pagalbą bendrovei Sovello, apie kurią pranešta, gavo naują informaciją, susijusią su Evergreen ir Q-Cells sudaryta MJVA1 dėl Sovello įsteigimo. Pirminio pagalbos N 426/05 tyrimo metu Komisijai ši sutartis pateikta nebuvo. Ši informacija sukėlė abejonių, kad bendrosios įmonės partnerės Q-Cells turimą akcijų dalį dirbtinai laikė žemiau 25 % (tai yra 24,9 %) ribos, siekdamos gauti didesnę pagalbos sumą (įskaitant MVĮ priemoką), nors vienas iš trijų bendrosios įmonės direktorių buvo paskirtas Q-Cells, jo pritarimas, priimant svarbius sprendimus, buvo būtinas. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi Reglamento Nr. 659/1999 9 straipsniu, Komisija paprašė Vokietijos išsakyti nuomonę dėl oficialios tyrimo procedūros, kurią Komisija ketino pradėti prieš galimai panaikindama savo 2006 m. birželio 7 d. sprendimą (žr. 2 punktą).

(30)

2008 m. balandžio 15 d. raštu Vokietija pateikė bendrovės Sovello įstatus, Heads of Agreement ir oficialiai patvirtintas MJVA1, MJVA2 bei pakeistos MJVA2 kopijas. Šiame rašte Vokietija išsakė nuomonę, kad Sovello atveju tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, buvo tenkinami formalūs kriterijai dėl MVĮ rekomendacijoje nustatytų ribų ir kad MVĮ rekomendacijoje nesama jokių kitų aiškiai apibrėžtų ir praktiškai taikytinų kriterijų. Vokietijos nuomone, tiriant, ar įmonei galima taikyti MVĮ statusą, šie formalūs kriterijai turėtų būti lemiami, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir Komisijos pagalbos kontrolės politikos nuspėjamumą. Vokietijos teigimu, jei Komisija šių formalių kriterijų nebelaiko tinkamais, ji turėtų ne keisti savo požiūrį atskirais tiriamais atvejais, o galvoti apie galiojančių taisyklių pakeitimą.

(31)

Vokietija taip pat pastebėjo, kad tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, informacija nebuvusi sąmoningai nutylėta ar nepateikta ir kad pirminio akcijų padalijimo (75,1 % – Evergreen ir 24,9 % – Q-Cells) priežastys buvusios ekonominės. Vokietija taip pat teigė, kad dėl Q-Cells dalyvavimo pirminėje bendrojoje įmonėje bendrovė Sovello neišvengė naujai įsteigtoms MVĮ būdingų sunkumų.

(32)

Tačiau Komisija išsakė nuomonę, kad, nors Sovello tenkino formalius MVĮ apibrėžties kriterijus, ji turėjo pagrindą manyti, jog taip buvo tik todėl, kad Q-Cells akcijų skaičius buvo dirbtinai laikomas žemiau 25 % ribos, siekiant gauti MVĮ priemoką, ir kad Q-Cells įtaka bendrovei Sovello iš tikrųjų buvo didesnė. Todėl Komisija padarė išvadą, kad ji turėjo apsvarstyti, ar nebuvo manipuliuojama pagalbos gavėjo akcininkų struktūra, siekiant apeiti MVĮ apibrėžtį.

(33)

Nauja informacija sukėlė Komisijai abejonių, ar Sovello iš tikrųjų buvo MVĮ, kaip apibrėžta MVĮ rekomendacijoje. Priešingu atveju MVĮ priemoka, apie kurią pranešta ir kuri patvirtinta, būtų nesuderinama su SESV.

(34)

Kad Komisija prireikus galėtų panaikinti savo pirminį 2006 m. birželio 7 d. sprendimą, kuris galbūt pagrįstas neišsamia ar klaidinga informacija, ir priimti šį naują sprendimą, ji pradėjo oficialią tyrimo procedūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnį, kuriame sakoma: „Komisija gali panaikinti <…> sprendimą po to, kai suteikia suinteresuotajai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas, jeigu sprendimas buvo priimtas remiantis tyrimo proceso metu pateikta klaidinga informacija, nulėmusia sprendimą. Prieš panaikindama vieną sprendimą ir priimdama naują, Komisija pradeda formalaus tyrimo procesą pagal 4 straipsnio 4 dalį.“

(35)

Komisija negavo jokių trečiųjų šalių pastabų.

(36)

Vokietijos nuomone, nesama jokių prielaidų, kad – remiantis tariamai nauja informacija – būtų galima panaikinti sprendimą N 426/05. Vokietija tvirtina, kad Komisijai, pranešant apie pagalbą byloje N 426/05, pateikta informacija nebuvusi nei neišsami, nei klaidinga, todėl Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnis netaikytinas. Vokietija teigia, jog Komisija žinojusi apie tai, kad Sovello – Evergreen ir Q-Cells bendroji įmonė – saulės gaminių srityje veikė kaip naujai įsteigta technologijos įmonė, kuri neviršijo MVĮ apibrėžtyje nustatytų ribų ir patyrė MVĮ būdingų sunkumų. Vokietija pridūrė, kad nei MJVA1, nei Heads of Agreement, nebuvę jokios naujos informacijos, kuria būtų galima pagrįsti sprendimo N 426/05 panaikinimą.

(37)

Vokietija teigia, kad, pranešdama apie pagalbą, ji, Komisijos prašymu (2005 m. gruodžio 30 d. laiškas D/57570), pateikusi Sovello deklaraciją pagal Komisijos komunikato „Informacijos, skirtos įmonės MVĮ statusui nustatyti, deklaracijos pavyzdys“ (18) (toliau – Komisijos komunikatas dėl deklaracijos pavyzdžio) priede pateiktą pavyzdį ir joje nurodžiusi, jog Evergreen yra su Sovello susijusi įmonė, o Sovello ir Q-Cells viena nuo kitos nepriklausomos. Vokietija taip pat aiškina perdavusi priesaikai tolygų Q-Cells pareiškimą, kuriame įmonė patvirtino nesanti nei Sovello įmonė partnerė, nei su Sovello susijusi.

(38)

Vokietija argumentuoja, kad tiek jos valdžios institucijoms, tiek bendrovei Sovello nei iš MVĮ bendrosios išimties reglamento, nei iš Komisijos komunikato dėl deklaracijos pavyzdžio, nei iš Komisijos prašymo pateikti informaciją nebuvę aišku, kad jos, pranešdamos apie pagalbą, turėjusios pateikti bendrosios įmonės pagrindų sutartį. Todėl Vokietija mano, kad tuo metu jos pateikta informacija buvusi išsami.

(39)

Vokietija teigia, kad ankstesnėje 1996 m. MVĮ rekomendacijoje (19) numatytoje MVĮ apibrėžtyje buvo numatytos ir ribos, ir vadinamasis nepriklausomumo kriterijus, o naujojoje MVĮ apibrėžtyje skiriamos tik savarankiškos įmonės, įmonės partnerės ir susijusios įmonės. Vokietija tvirtina, kad Komisija privalanti laikytis galiojančio MVĮ bendrosios išimties reglamento, kartu ir MVĮ apibrėžties, ir tikrai negalinti jo apriboti papildomais nerašytais kriterijais. Vokietijos teigimu, nei Teisingumo Teismas, nei Pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose, kuriuose remtasi naująja MVĮ apibrėžtimi, tokių kriterijų netaikė.

(40)

Vokietija neigia, kad nepriklausomumo kriterijai, kuriuos Teisingumo Teismas išaiškino savo sprendime Italijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją, C 91/01, (20) (toliau – Solar Tech byla), remdamasis ankstesniąja MVĮ rekomendacija, taikytini ir tais atvejais, kuriuos reikia nagrinėti remiantis naująja MVĮ apibrėžtimi. Vokietijos teigimu, vertinimas remiantis tokiais nerašytais kriterijais nesuderinamas su tikslu, kurio siekta peržiūrint ir pakeičiant MVĮ apibrėžtį; pagal MVĮ bendrosios išimties reglamento 8 konstatuojamąją dalį šis tikslas yra „<…> pašalinti skirtumus, kurie gali sukelti konkurencijos iškraipymus, siekiant palengvinti įvairių Bendrijos ir nacionalinių iniciatyvų dėl mažų ir vidutinių įmonių koordinavimą, taip pat siekiant administravimo aiškumo ir teisinio tikrumo <…>“.

(41)

Vokietija argumentuoja, kad Komisija, siekdama teisinio aiškumo ir vienodo vertinimo, bet kokius MVĮ apibrėžties pakeitimus (naujų papildomų kriterijų taikymą), prieš juos taikydama atskirais atvejais, privalo paskelbti. Be to, Vokietijos teigimu, Europos teisės aktų leidėjas, jei būtų norėjęs taikyti „MVĮ būdingų sunkumų“ kriterijų, būtų jį įtraukęs į savo naująją MVĮ apibrėžtį. Taigi, Vokietijos tvirtinimu, ar įmonė patiria MVĮ būdingų sunkumų, galima nustatyti tik remiantis formaliais kriterijais, be to, nėra reikalo nustatyti 25 % ribos įmonėms partnerėms, jei praktiškai ši riba nelaikoma kriterijumi.

(42)

Vokietija teigia, kad naująja MVĮ apibrėžtimi siekiama vienodo MVĮ rėmimo ir jo priežiūros, kurią turėtų vykdyti valdžios institucijos ir teismai, remdamiesi aiškiomis ir vienareikšmėmis apibrėžtimis. Iš to Vokietija daro išvadą, kad naujoji MVĮ apibrėžtis nesuteikia laisvės veikti savo nuožiūra ar taikyti nerašytus reikalavimus.

(43)

Vokietija taip pat teigia, kad nei įmonių akcininkų struktūra, nei bendrosios ekonominės sąlygos, kuriomis remiamasi bylose Solar Tech ir Pollmeier Malchow GmbH & Co. KG prieš Komisiją (21) (remiantis ankstesne 1996 m. MVĮ rekomendacija priimti sprendimai), nelygintinos su Sovello atveju.

(44)

Solar Tech atveju tik 24 % pagalbos gavėjo akcijų priklausė koncernui Permasteelisa (didelei įmonei), bet šio koncerno steigėjas ir didžiausias akcininkas, kuris kartu buvo ir Solar Tech vadybininkas, turėjo 46 % kapitalo, o koncerno vadovas ir Permasteelisa valdybos narys – po 15 % kapitalo. Atsižvelgdama į šią finansinę priklausomybę, galimą Permasteelisa akcininkų įtaką ir ekonominius bei struktūrinius santykius su Permasteelisa, Komisija priėjo prie išvados, kad Solar Tech nepatiria MVĮ būdingų sunkumų ir todėl netenkina nepriklausomumo kriterijaus. Vokietija pabrėžia, kad šiuo atveju, priešingai, abu bendrosios įmonės Sovello akcininkai buvo nepriklausomi vienas nuo kito, o mažumos akcininkės Q-Cells įtaka bendrovei Sovello nebuvo didesnė, negu būtų buvusi bet kurio kito akcininko, turinčio 24,9 % akcijų (plg. 5.3 punktą).

(45)

Pollmeier atveju pagalbos gavėjas Pollmeier per tarpinę bendrovę 100 % priklausė fiziniam asmeniui. Visos kitos šio fizinio asmens valdomos įmonės veikė tame pačiame arba lygiagrečiuose ekonomikos sektoriuose. Komisija, darydama prielaidą, kad šiam fiziniam asmeniui priklausančios įmonės sudaro vieną ekonominį vienetą, jų finansinius duomenis ir darbuotojų dalį susumavo ir todėl jie viršijo MVĮ nustatytas ribas. Vokietija pastebi, kad Sovello įsteigimo metu abi akcininkės buvo nepriklausomos viena nuo kitos ir siekė skirtingų verslo tikslų (Evergreen – moksliniai tyrimai ir plėtra saulės technologijos srityje, Q Cells – saulės elementų gamyba). Todėl MVĮ būdingų sunkumų, kurių patyrė Sovello, negalima sieti su priklausymu didelių įmonių grupei.

(46)

Vokietijos teigimu, Komisija 2008 m. birželio 17 d. sprendime pradėti procedūrą (žr. 5 punktą) viršijo įgaliojimus, nes ji akivaizdžiai darė prielaidą, kad pagalbos gavėja ir jos bendrosios įmonės partnerė automatiškai laikytinos vienu ekonominiu vienetu ir kad, apskaičiuojant MVĮ nustatytas ribas, pagrindu visada imtini susumuoti visų bendrosios įmonės partnerių finansiniai duomenys ir darbuotojų skaičius.

(47)

Vokietija aiškina, kad taip Komisija leidžia sau iš teisiškai privalomos MVĮ apibrėžties taikymo srities išskirti visą įmonių kategoriją (būtent bendrąsias įmones) ir šiai įmonių kategorijai taikyti specialius MVĮ kriterijus. Vokietija neigia, kad šią teisę galima kildinti iš Europos teismų praktikos, remiantis 1996 m. MVĮ rekomendacija, arba iš ligšiolinės Komisijos praktikos.

(48)

Vokietija patvirtina, kad tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, Sovello dėl savo riboto darbuotojų skaičiaus ir ribotų finansinių išteklių patyrė MVĮ būdingų sunkumų, susijusių su investicinio projekto finansavimu, gaminių pardavimu ir verslo bei gamybos organizavimu. Nors Vokietija pripažįsta, kad buvo pasiektas Evergreen ir Q-Cells bendradarbiavimo sąveikos poveikis, tačiau neigia, kad jis galėjo sušvelninti Sovello patiriamus MVĮ būdingus sunkumus.

(49)

Vokietijos teigimu, Sovello be valstybės paramos nebūtų galėjusi gauti išorės finansavimo savo investiciniam projektui Talheime. Vokietija aiškina, kad išorės investicijų į Sovello projektą dalis (8 mln. EUR arba 13 % visų investicijų) yra MVĮ būdingas dalykas, be to, tik […] iš […] bankų, į kuriuos kreiptasi, susidomėjo projekto finansavimu, o vienas iš jų norėjo suteikti tik […] EUR apyvartinio kapitalo ir ne daugiau kaip 50 % valstybės paramos dydžio pereinamojo laikotarpio lėšų. Tokios aplinkybės būdingos MVĮ, o ne didelėms įmonėms.

(50)

Vokietija nurodo, kad paskolos sutartis dėl išorės finansavimo pasirašyta tik 2005 m. lapkričio […] Vokietijos teigimu, dėl […] Sovello […] reitingų ir […] finansinio akcininkių dalyvavimo (bei […] finansinės Sovello padėties) nebuvo įmanoma išsiderėti palankių paskolos sąlygų – Sovello negalėjo pateikti pakankamų garantijų už paskolą (nes įmonė dar nebuvo žemės sklypo savininkė, mašinos ir įrenginiai dar nebuvo pristatyti, pastatai dar buvo statomi, o sandėliuose dar nebuvo sukaupta atsargų), akcininkės taip pat negalėjo pateikti […] garantijų.

(51)

Vokietija pabrėžia, kad akcininkių įnašai iš nuosavų lėšų buvo labai nedideli. Iki 2006 m. lėšų skyrė tik Evergreen, greta savo kapitalo įnašo ir kapitalo rezervų. Q-Cells […] teikti tokių lėšų, nes jos […] ištekliai buvo […] susieti su jos pačios investiciniais projektais.

(52)

Vokietija pabrėžia, kad be valstybės pagalbos, įskaitant MVĮ priemoką, investicinio projekto nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti.

(53)

Vokietija teigia, kad Sovello susidūrė su didele komercine rizika, nes pirmiausia turėjo įrodyti, kad, naudojant String-Ribbon technologiją, įmanoma gaminti komerciškai paklausius gaminius. Ta aplinkybė, kad Sovello ir Evergreen sudarė gaminių pirkimo susitarimą, šią riziką nelabai sumažino, nes Evergreen taip pat buvo MVĮ ir nebuvo susipažinusi su Vokietijos rinka. Kita akcininkė, Q-Cells, neturėjo saulės modulių pardavimo patirties, nes užsiėmė tik saulės elementų gamyba. Be to, Q-Cells taip pat buvo MVĮ (22) ir turėjo sutelkti pastangas savo pačios gaminiams parduoti.

(54)

Vokietija teigia, kad Sovello patirtos verslo ir gamybos organizavimo išlaidos buvo didesnės nei didelių įmonių, pavyzdžiui, […].

(55)

Vokietija neigia, kad Q-Cells galimybės daryti įtaką bendrovei Sovello tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, buvo didesnės nei bet kurio kito akcininko, turinčio 24,9 % Sovello akcijų, tiksliau sakant, tokia akcijų dalis nėra neįprasta panašiuose naujai įsteigtų įmonių projektuose aukštųjų technologijų srityje.

(56)

Vokietija tvirtina, kad šis projektas pradėtas Evergreen iniciatyva. Per 10 metų Evergreen į String-Ribbon technologijos plėtrą investavo daugiau kaip […] mln. USD, tačiau ekonomiškumo nepasiekė. Evergreen akcijų kaina nuo maždaug 20 USD 2000 m. nukrito iki maždaug 2 USD 2003–2004 m. Evergreen turėjo išlaikyti kuo didesnę investicinio projekto kontrolę, kad sėkmės atveju savo akcininkams galėtų užtikrinti kuo didesnį pelną, tačiau be finansinio verslo partnerio indėlio negalėjo sukaupti pakankamai kapitalo. Q-Cells buvo tinkama kandidatė, nes, be finansinių išteklių, turėjo ir gamyklų fotovoltinės įrangos sektoriuje statybos patirtį, ir saulės elementų technologijos srities žinių. Vokietija aiškina, kad dėl šių priežasčių Evergreen bendrosios įmonės partnere pasirinko Q-Cells, o ne įmonę […], kuri, nors finansiškai buvo stipresnė partnerė, tačiau norėjo turėti daugiau galimybių daryti įtaką.

(57)

MJVA1 su Evergreen sudarymo metu bendrovė Q-Cells jau buvo investavusi į didelį įprastų saulės elementų gamybos projektą, todėl negalėjo daug investuoti į kitus projektus. Vokietijos teigimu, Q-Cells, turėdama bendrovės Sovello akcijų, viena vertus, norėjo įgyti praktinės patirties naujų saulės plokščių, elementų ir modulių gamybos technologijų srityje, antra vertus, pritaikyti savo saulės elementų gamyklų plėtros patirtį.

(58)

Vokietijos teigimu, dėl šių priežasčių Q-Cells sutiko būti mažumos akcininke – turėti 24,9 % akcijų. Vokietija aiškina, kad dėl tos pačios priežasties Q-Cells yra panaši bendrovės CSG Solar AG (23) mažumos akcininkė (21,19 %) – ši įmonė gamina saulės modulius naudodama plonasluoksnę technologiją. Taigi dalyvavimo įmonėje apimtis grindžiama ne tik galimu finansiniu, bet ir technologiniu įnašu.

(59)

Vokietija pabrėžia, kad Sovello akcininkams priklausančios jos įstatinio kapitalo dalys visiškai atspindi abiejų bendrosios įmonės partnerių tikruosius ketinimus ir tikrąją įtaką, balso teisės paskirstytos atitinkamai ir todėl faktiškai Evergreen, priešingai negu Q-Cells, gali viena priimti svarbius verslo sprendimus.

(60)

Vokietija teigia, kad, nors buvo sutarta, jog ateityje bus galima padidinti bendrovės Q-Cells turimą akcijų dalį, tai galėjo įvykti tik tam tikromis sąlygomis ir skiriant atitinkamų finansinių išteklių. Viena iš MJVA1 nustatytų sąlygų buvo ta, kad dėl tokio akcijų dalies padidinimo negali sumažėti bendrovės Sovello galimybės gauti pagalbą. Vokietija nurodo, jog pagalbos priemonė turėjo lemiamos reikšmės, kad investicinį projektą pasirinkta vykdyti Vokietijoje, o ne JAV, ir kad tai nėra joks pagalbos taisyklių pažeidimas. Vokietija pridūrė, kad Q-Cells neturėjo jokios įtakos šiam sprendimui ir kad tuo, jog bendrosios įmonės partnerės siekė užtikrinti bendrovės Sovello finansavimą, nebuvo nei pažeistos, nei apeitos pagalbos taisyklės.

(61)

Vokietija mano, kad reikia atskirti įtaką, kuri buvo tam tikru metu, ir galimą įtaką ateityje, kuri grindžiama galimu Q-Cells turimos akcijų dalies padidinimu. Vokietija pabrėžia, kad iš tikrųjų nebuvo žinoma, ar akcijų dalis apskritai bus padidinta, ir kad abi partnerės žinojo, jog tai faktiškai negali įvykti tuoj pat ir anksčiau, negu pasiteisins nauja technologija. Ir iš tikrųjų akcijų dalis iki 50 %, kaip numatyta MJVA1, niekada nebuvo padidinta. Priešingai, remiantis 2005 m. lapkričio 22 d. antrąja sutartimi (MJVA2), bendrovės Q-Cells turima akcijų dalis sumažinta iki 21 %. Vokietijos teigimu, tai rodo, jog nebuvo jokio „automatiškumo“, kuriuo būtų galima pagrįsti išvadą, jog jau iš pat pradžių buvo sutarta, kad Q-Cells turės daugiau kaip 24,9 % bendrovės Sovello akcijų.

(62)

Vokietija taip pat pabrėžia, jog sprendimas vieną iš Sovello vadovų paskirti bendrovės Q-Cells nuožiūra buvo tik laikinas (nuo 2004 m. gruodžio iki 2005 m. balandžio mėnesio), ir juo nesumažinta Evergreen, kuri nuo pat bendrosios įmonės veiklos pradžios taip pat buvo paskyrusi vieną vadovą, įtaka. Be to, Evergreen, turėdama daugumą stebėtojų taryboje, turėjo teisę bet kurį vadovą paskirti ir atleisti.

(63)

Vokietija neigia, kad Heads of Agreement, pagal kurį Q-Cells turi turėti mažiau kaip 25 % bendrovės Sovello akcijų, kad būtų galima pasinaudoti tam tikromis Vokietijos paramos priemonėmis, buvo suformuluota taip, kad Q-Cells galėjo turėti didesnių galimybių daryti įtaką nei įprastai turėtų įmonė, turinti 24,9 % akcijų. Vokietija taip pat aiškina, kad ši formuluotė tik atspindi tai, kas vėliau įtraukta į MJVA1, būtent abiejų partnerių siekį nepažeisti valstybės pagalbos reikalavimų. Vokietija taip pat nurodo kitą Heads of Agreement išlygą, pagal kurią Sovello naudoja didelę bendrovės Evergreen gamybos pajėgumų dalį, o Evergreen dėl to netolimoje ateityje tebėra didžiausia bendrovės Sovello kapitalo akcininkė. Baigdama Vokietija konstatuoja, kad Heads of Agreement yra tik teisiškai neįpareigojantis darbinis abiejų partnerių dokumentas.

(64)

Vokietija neigia, kad Q-Cells įtaka buvo didesnė nei įprastai būtų įmonės, turinčios 24,9 % akcijų, ir kad tai galima išvesti iš susitarimų su bendrove Sovello. Vokietijos teigimu, visi susitarimai buvo sudaryti rinkos sąlygomis ir tarp Q-Cells ir Sovello nebūta jokių kitų ekonominio, finansinio, organizacinio ar kitokio pobūdžio santykių.

(65)

Baigdama Vokietija pabrėžia, kad akcijų dalies pakeitimas po Sovello įsteigimo grindžiamas ne pirmine MJVA1, o bendrovės REC prisijungimu prie bendrosios įmonės, nes REC mainais už 15 % bendrosios įmonės akcijų pažadėjo bendrovei Sovello tiekti didelius kiekius silicio (kaip susitarta MJVA2). Prie bendrosios įmonės prisijungus bendrovei REC, Evergreen atsisakė 11,1 %, o Q-Cells – 3,9 % savo turimų akcijų. Vokietijos manymu, tai yra įrodymas, jog Q-Cells ketino likti mažumos akcininke. Tik vėliau, bendrovei REC pažadėjus tiekti dar didesnius silicio kiekius ir pasiekus technologinę Sovello1 sėkmę, visų trijų akcininkių turima akcijų dalis padidinta atitinkamai iki 33,3 % (2006 m. rugsėjo 29 d. MJVA2 pakeitimas, įsigalioja 2006 m. gruodžio 19 d.).

(66)

Vokietija teigia, kad bendrojoje įmonėje bendrovei Q-Cells suteiktos teisės dalyvauti priimant sprendimus nėra neįprastos jaunose technologinėse bendrosiose įmonėse, kaip antai Sovello, ir atitinka teises, kurias turi rizikos kapitalo investuotojai, kurie yra mažumos akcininkai, o Q-Cells įtaka buvo ne didesnė nei mažumos akcininko. Vokietija aiškina, kad, be 24,9 % kapitalo, įmonė perteikė savo saulės elementų gamybos praktinę patirtį ir todėl pageidavo turėti tam tikrą įtaką priimant sprendimus, susijusius su sutartimis dėl bendrosios įmonės bendradarbiavimo. Vokietija pabrėžia, kad tokia teisė daryti įtaką tam tikriems verslo sprendimams buvo būtina bendrovės Q-Cells apsaugai, nes kitu atveju nebūtų buvę galima atmesti, jog Evergreen savo įtaką bendrovės Sovello valdymui galėjo išnaudoti visų pirma savo naudai. Be to, apskritai įprasta mažumos akcininkams leisti paskirti vieną stebėtojų tarybos narį.

(67)

Vokietija, siekdama patvirtinti argumentą, jog nuostata, kad Q-Cells gali turėti ne daugiau kaip 24,9 % akcijų, pagrįsta ne ketinimu gauti MVĮ priemoką, nurodo ir Vokietijos bendrovių teisę. Vokietija teigia, kad, pirma, Q-Cells įtaka atitinka mažumos akcininkų apsaugos taisykles, ir nurodo Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymo 50, 61 ir 66 straipsnius, kuriuose ribotos atsakomybės bendrovės akcininkams, turintiems 10 % akcijų, suteikiamos tam tikros mažumos teisės, susijusios su, pavyzdžiui, akcininkų susirinkimų sušaukimu ir sprendimų juose priėmimu, bendrovės veiklos nutraukimu ir pan. Vokietija tvirtina, kad Q-Cells įtaka buvo ne didesnė nei pagal Vokietijos bendrovių teisę gali turėti mažumos akcininkas, kuriam priklauso ne mažiau kaip 10 % įstatinio kapitalo. Kita priežastimi, kodėl Q-Cells buvo suteiktos plačios teisės dalyvauti priimant sprendimus, Vokietija nurodo aplinkybę, kad Q-Cells, turėdama 24,9 % akcijų, neturėjo įstatymu numatytos blokuojančios mažumos teisės, kuriai reikia daugiau kaip 25 % akcijų. Todėl vietoj nesamos įstatymu numatytos bendrovės Q-Cells apsaugos sutartimis buvo suteiktos atitinkamos teisės dalyvauti priimant sprendimus.

(68)

Vokietija nesutinka su teisiniais argumentais, kuriais remdamasi Komisija pradėjo procedūrą, ir teigia, jog, pranešdama apie pagalbą, ji pateikė išsamią ir teisingą informaciją, todėl Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnis netaikytinas. Vokietija taip pat tvirtina, kad vertinti, ar įmonei taikomas MVĮ statusas, Komisija galėjo tik remdamasi MVĮ apibrėžtyje nustatytais formaliais kriterijais (darbuotojų skaičius ir finansinės ribos) ir neturėjo teisės pasitelkti „nerašytų kriterijų“, siekdama nustatyti, ar įmonė patiria MVĮ būdingų sunkumų. Vokietija neigia, kad MVĮ priemoka bendrovei Sovello suteikta pažeidžiant pagalbos taisykles, ir tvirtina, kad Komisijos įtarimai dėl galimos manipuliacijos nepagrįsti.

(69)

Vokietijos teigimu, tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, Sovello atitiko MVĮ apibrėžtyje nurodytus kriterijus: Q-Cells turėjo tik 24,9 % bendrovės Sovello akcijų, taigi buvo mažumos akcininkė, ir nebuvo nei Sovello įmonė partnerė, nei su Sovello susijusi įmonė, kaip nustatyta MVĮ apibrėžtyje. Taigi, Vokietijos manymu, apskaičiuojant MVĮ ribas, į Q-Cells duomenis atsižvelgti negalima. Vokietija neigia, kad tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, Q-Cells turėjo didesnę įtaką bendrovei Sovello, negu būtų turėjęs bet kuris kitas investuotojas, turintis 24,9 % Sovello akcijų. Be to, Vokietija mano, kad Sovello patyrė MVĮ būdingų sunkumų ir kad be valstybės pagalbos, įskaitant MVĮ priemoką, investicinis projektas nebūtų buvęs įgyvendintas.

(70)

2006 m. birželio 7 d. Komisija patvirtino bendrovei Sovello 15 % BSE dydžio MVĮ priemoką (šalia regioninės pagalbos). Vėliau Komisija rado pagrindą manyti, kad ankstesnis sprendimas pagrįstas galbūt klaidinga informacija, kuri buvo suteikta tuo metu, kai pateiktas pirminis pranešimas apie pagalbą. Kadangi, atsižvelgiant į aplinkybes, ta informacija turėjo lemiamos reikšmės tyrimo rezultatui, 2008 m. birželio 17 d. Komisija nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl minėtos pagalbos, kad galėtų panaikinti savo sprendimą N 426/05 ir priimti naują. (2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijos naujai išleisti teisės aktai vokiečių kalba vadinami ne Entscheidung, o Beschluss.)

(71)

Vokietija apie MVĮ priemoką bendrovei Sovello pranešė 2005 m. rugpjūčio 29 d. raštu, užregistruotu 2005 m. rugsėjo 1 d.

(72)

2005 m. balandžio 21 d. buvo leista suteikti bendrovei Sovello MVĮ priemoką (su sąlyga, jei ją patvirtins Komisija) papildomai šalia regioninės pagalbos, kuri buvo teisėtai suteikta pagal Vokietijos pagalbos schemą GA-Regelung. Šioje schemoje yra viena aiški nuostata (24), kad Vokietija turi atskirai pranešti apie visas MVĮ priemokas, kurios viršija MVĮ bendrosios išimties reglamente nustatytą ribą, kai keliamas reikalavimas pranešti apie individualiai teikiamą pagalbą. Pagal tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, galiojusį MVĮ bendrosios išimties reglamentą visoje ES leidžiama teikti investicinę pagalbą MVĮ, jei pagalbos intensyvumas yra 7,5 % grynojo subsidijos ekvivalento (GSE) vidutinėms įmonėms ir 15 % GSE mažosioms įmonėms. Jei pagalbos gavėjas įsikūręs remtiname regione, pagal MVĮ bendrosios išimties reglamentą išimtis suteikiama ir pagalbai, ne didesnei kaip pagal 1998 m. Regioninės pagalbos gaires leidžiama suma ir papildoma MVĮ priemoka. Tačiau MVĮ bendrosios išimties reglamente nenumatyta išimtis tam tikriems projektams, kurių tinkamos finansuoti išlaidos yra didesnės kaip 25 mln. EUR, arba projektams, kuriems suteikta didesnė kaip 15 mln. EUR pagalba (bendroji suma). Apie tokią pagalbą reikia pranešti atskirai.

(73)

Komisija, tirdama, ar įmonė yra MVĮ, taiko MVĮ rekomendaciją.

(74)

Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnyje sakoma: „Komisija gali panaikinti <…> sprendimą po to, kai suteikia suinteresuotajai valstybei narei galimybę pateikti savo pastabas, jeigu sprendimas buvo priimtas remiantis tyrimo proceso metu pateikta klaidinga informacija, nulėmusia sprendimą. Prieš panaikindama vieną sprendimą ir priimdama naują, Komisija pradeda formalaus tyrimo procesą pagal 4 straipsnio 4 dalį.“

(75)

Vokietija neigia kuriuo nors pirminio tyrimo metu pateikusi klaidingą ar neišsamią informaciją, nes: a) ji pateikė visą informaciją, kurios reikalaujama Komisijos komunikate dėl deklaracijos pavyzdžio; b) nė viename Komisijos rekomendacijoje numatytame atitinkamame tyrime ir nuostatose nereikalaujama pateikti papildomą informaciją apie bendrosios įmonės struktūrą ar įmonės įstatus.

(76)

Tačiau Komisijos komunikate dėl deklaracijos pavyzdžio nenumatyta, kad deklaracijos pavyzdį naudoti būtina – tai tik pasiūlymas ir, atliekant tyrimus ir tikrinimus pagal valstybių narių ir ES teisę, į šias deklaracijas neatsižvelgiama. Atlikdama pirminį tyrimą Komisija Vokietijos paprašė arba pateikti priesaikai tolygų bendrovės Q-Cells pareiškimą, kuriame būtų patvirtinta, kad ši akcininkė neatitinka nė vieno iš MVĮ rekomendacijos priedo 3 straipsnio 3 dalies a–d punktuose išvardytų kriterijų (25), arba, jei tai neįmanoma, pateikti bendrovės Sovello įstatų kopiją. 2005 m. spalio 28 d. Vokietija pateikė priesaikai tolygų bendrovės Q-Cells pareiškimą. Kadangi atliekant pagalbos, apie kurią pranešta, pirminį tikrinimą bendrovės Sovello akcininkų struktūra pasikeitė, nes prie bendrosios įmonės prisijungė trečioji akcininkė (REC), 2006 m. balandžio 4 d. Vokietija pateikė ir šios naujos akcininkės priesaikai tolygų pareiškimą. Sprendimas N 426/05 priimtas baigus pirminį tyrimą remiantis šia Vokietijos pateikta informacija.

(77)

Komisija turėjo išnagrinėti, ar pagalbos gavėjas buvo MVĮ. Jei pirminio tyrimo metu egzistuoja dokumentai, kuriuose aiškiai raštu išdėstyta, kad bendrosios įmonės akcininkų struktūra sumanyta taip, kad būtų laikomasi MVĮ apibrėžties kriterijų, arba iš kurių aiškiai matyti ketinimas įmonės struktūrą pakeisti iš karto, kai tik bus užtikrintas MVĮ priemokos suteikimas, negalima teigti, jog tokia informacija, tiriant, ar tai bendrajai įmonei galima taikyti MVĮ statusą, nebuvo svarbi ar nebuvo sprendimą lemiantis veiksnys.

(78)

Kadangi Komisijai šie dokumentai (Heads of Agreement, įstatai, MJVA1 ir MJVA2) pateikti nebuvo, ji negalėjo susidaryti išsamaus tuometinių aplinkybių vaizdo, taigi jos pirminis teigiamas sprendimas dėl MVĮ priemokos bendrovei Sovello pagrįstas neišsamia, o kartu ir klaidinga informacija.

(79)

Komisijos nuomone, Vokietija privalėjo pateikti visą tuo metu turėtą ir sprendimui N 426/05 svarbią informaciją. Atsižvelgdama į tai, Komisija daro išvadą, kad Vokietijos pateikta informacija buvo neišsami, o kartu ir klaidinga. Taigi taikytinas Reglamento (EB) Nr. 659/1999 9 straipsnis, kuriame numatyta objektyvi procedūra, pagal kurią Komisija klaidingą sprendimą gali panaikinti.

(80)

Pagal Vokietijos teisę Vokietija privalėjo patikrinti, ar nebuvo apeita MVĮ apibrėžtis. Vokietijos pagalbos schemoje (26), kurios pagrindu suteikta MVĮ priemoka, aiškiai atmetamas MVĮ statusas – net jei įmonė atitinka formalius MVĮ apibrėžties kriterijus – tais atvejais, kai faktinę kontrolę vykdo didelės įmonės ir kai ekonominių vienetų ekonominiu aspektu negalima laikyti MVĮ.

(81)

Vokietija teigia, kad, kadangi MVĮ rekomendacijoje, be formalių ribų kriterijų, aiškiai neapibrėžti jokie kiti kriterijai, tiriant, ar įmonei galima taikyti MVĮ statusą, lemiami turėtų būti formalūs kriterijai, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir Komisijos pagalbos kontrolės politikos nuspėjamumą. Vokietija taip pat teigia, kad galimus papildomus kriterijus galima taikyti tik atitinkamai pakeitus MVĮ apibrėžtį, o ne atskirais atvejais.

(82)

Kalbant apie įmonių partnerių apibrėžtį, Komisijos rekomendacijoje iš tikrųjų nenumatyta jokio kito kriterijaus, tik 25 % kapitalo ar balso teisių riba, nenumatytas ir joks specialus draudimas apeiti šį kriterijų. Tačiau vykdydama pagalbos kontrolę Komisija turi tam tikrą laisvę spręsti savo nuožiūra, siekiant apsaugoti vidaus rinką nuo nepateisinamo konkurencijos iškreipimo.

(83)

Komisija sutinka, kad taikant pagalbos taisykles būtinas teisinis aiškumas ir skaidrumas. Todėl tokie atvejai, kai tyrimo metu taikomi ir kiti, ne tik formalūs, kriterijai, turėtų pasitaikyti labai retai, tik išimtiniais atvejais, kai aiškiai galima daryti prielaidą, jog kriterijų nepaisyta.

(84)

Tačiau Komisija, be MVĮ apibrėžties, netaiko jokių „papildomų kriterijų“, o tik atlieka išsamesnę, ne grynai formalią analizę, o tai turi būti įmanoma, kad ji galėtų remdamasi MVĮ bendrosios išimties reglamento 6 straipsniu priimti sprendimą dėl individualios pagalbos. Taip Komisija užtikrina, kad MVĮ priemokos būtų teikiamos tikroms MVĮ, kurios dėl savo dydžio patiria sunkumų, o ne įmonėms, kurios per susijusias įmones ir (ar) įmones partneres gali gauti tokių lėšų ir paramos, kurios neprieinamos panašaus dydžio konkurentams. Kad būtų galima užtikrinti, jog priemoką gaus tik tikros MVĮ, reikia rasti būdą atmesti teisinius darinius, kuriais apeinama MVĮ apibrėžtis. Ši nuostata suderinama su teismų praktika bylose Solar Tech ir Pollmeier (žr. 20 ir 21 išnašas), kuriose Europos Sąjungos teismai išaiškino, kad Komisija nepatvirtina MVĮ priemokos, jei apibrėžtis buvo apeita. Taigi MVĮ apibrėžtyje netiesiogiai numatyta, kad ji netaikytina, jei tokia rizika yra ir kriterijų laikomasi tik formaliai.

(85)

Vokietijos argumentas, kad aplinkybės bendrovės Sovello atveju skiriasi nuo Solar Tech ir Pollmeier atvejų ir kad teismų praktika grindžiama 1996 m. MVĮ rekomendacija, todėl netaikytina dabartinei MVĮ apibrėžčiai, yra nepagrįstas. Svarbiausi 1996 m. MVĮ rekomendacijos kriterijai, taikomi įmonėms partnerėms (25 % ar daugiau kapitalo dalies ar balso teisių), perkelti į MVĮ rekomendaciją 2003/361/EB ir yra tik patikslinti. Tačiau, kadangi visada yra pavojus, kad gali būti apeiti ir patys išsamiausi ir tiksliausi kriterijai, bet kokiu atveju turi būti įmanoma užkirsti kelią bet kokiems bandymams apeiti galiojančią MVĮ apibrėžtį. Atsižvelgdami į tai, teismai patvirtino vieną gana bendrą principą – MVĮ apibrėžties apeiti negalima.

(86)

Įmonės dokumentuose (Heads of Agreement, 2005 m. sausio 13 d.Sovello įstatuose ir MJVA1) esama aiškaus pagrindo manyti, kad pirminė įmonės struktūra sukurta sąmoningai ketinant gauti MVĮ priemoką. Heads of Agreement 5 punkte gana aiškiai numatyta:

„The Parties understand that, in order to qualify for maximum grants, it is in the interest of JVCo that Q restricts its equity portion of JVCo until such time that either E or JVCo are no longer categorised as “small or medium enterprises” under the rules for investment grants ir t. t., or that this restriction becomes null and void. As such, Q’s ownership of JVCo must be less than 25 % in order to qualify for certain German government subsidies.“ [Šalys supranta, jog, norint atitikti reikalavimus kuo didesnei paramai gauti, JVCo suinteresuota, kad Q turima bendrovės JVCo akcijų dalis būtų ribojama tol, kol arba E, arba JVCo pagal galiojančias subsidijų investicijoms taisykles arba panašias taisykles nebebus kvalifikuojama kaip „mažoji ar vidutinė įmonė“ arba kol šis apribojimas nebegalios. Atsižvelgiant į tai, Q priklausanti JVCo dalis turi būti mažesnė kaip 25 %, kad Vokietijoje būtų galima pasinaudoti tam tikra valstybės pagalba.] (27) (Pabraukta Komisijos)

(87)

Šis aiškus ketinimas patvirtinamas MJVA1 2.5 straipsnio c punkte:

„The Parties shall use reasonable best efforts to obtain the Government Investment Grant Approval as soon as reasonably practicable following the Closing Date, including, but not limited to, making changes to the overall structure of the joint venture, this Agreement, the shareholdings in VentureCo, the Articles of Association and the Concurrent Agreements in order to ensure that the maximum amount of Government Investment Grants available for small and medium size enterprises will be secured by VentureCo; and to obtain the funds necessary to fund to VentureCo the amounts specified in Section 2.4 (b) and 2.4 (c) when due.“ [Šalys deda visas tinkamas pastangas pasibaigus terminui kuo greičiau gauti valstybės subsidijų investicijoms patvirtinimą; tai apima ir, bet ne tik, visos bendrosios įmonės struktūros, šios sutarties, šalių turimų bendrovės VentureCo akcijų, įstatų ir kitų susijusių susitarimų pakeitimus, siekiant užtikrinti, kad VentureCo galės pasinaudoti kuo didesne valstybės subsidijų investicijoms, skiriamų mažosioms ir vidutinėms įmonėms, suma; ir kad VentureCo, atėjus mokėjimo terminui, gaus savo finansavimui reikalingų lėšų, kaip numatyta 2.4 dalies b ir c punktuose.] (Pabraukta Komisijos)

(88)

Nemažai elementų rodo, kad Evergreen ir Q-Cells nuo pat pradžių ketino abiem partnerėms suteikti vienodas teises, kai tik bus užtikrinta, jog MVĮ priemoka bus suteikta:

(89)

Komisijos manymu, įstatų, Heads of Agreement ir MJVA1 nuostatomis bendrovei Q-Cells suteikiamos galimybės daryti didesnę įtaką bendrovės Sovello verslo sprendimams, negu pagal įprastą bendrovių teisę galėtų tikėtis mažumos akcininkas, turintis 24,9 % akcijų (tiesa, bendrosios įmonės sutartyje tai nėra labai neįprasta). Heads of Agreement numatyta:

„The Governance of JVCo will generally be structured and balanced to take into account each Party’s relative economic interest in JVCo and the fact that E needs initially to have a higher degree of control of JVCo as a result of the materiality of the operations of JVCo relative to E’s operations on a consolidated basis. At the same time, the JVCo governance structure will include provisions that ensure that both E and Q have a shared voice in major actions of JVCo.“ [JVCo valdymas apskritai turi būti sutvarkytas ir padalytas taip, kad būtų atsižvelgiama į atitinkamus ekonominius bendrovės JVCo partnerių interesus ir į faktą, kad iš pradžių didesnę bendrovės JVCo kontrolę konsoliduotu pagrindu turi turėti E dėl to, kad JVCo ekonominė veikla turi lemiamą reikšmę bendrovės E ekonominei veiklai. Kartu nustatant bendrovės JVCo valdymo struktūrą bus įtrauktos nuostatos, kuriomis bus užtikrinta, kad ir E, ir Q dalyvaus priimant svarbius bendrovės JVCo sprendimus.] (Pabraukta Komisijos)

(90)

Heads of Agreement taip pat sakoma, kad partneriai susitaria bendru sprendimu nustatyti, jog tam tikriems svarbiems verslo sprendimams priimti bus reikalingas abiejų partnerių pritarimas.

(91)

Pirminiuose bendrovės Sovello nuostatuose numatyta:

(92)

Taigi, kadangi Q-Cells turėjo esmines sprendimų priėmimo teises, Vokietijos argumentas, jog Evergreen buvo būtina turėti daugiau kaip 75 % akcijų savo interesams apsaugoti (o bendrovės Q-Cells turimi 24,9 % akcijų grįstini kitais siekiais, o ne siekiu apeiti MVĮ apibrėžtį), yra nepagrįstas. Komisija pastebi, kad iš pradžių Evergreen iš tikrųjų siekė būti bendrovės Sovello daugumos akcininke (plg. Heads of Agreement 5 punktą: „E will be required to own a majority interest in the equity of JVCo in the near term“ [E netolimoje ateityje turi būti JVCo įstatinio kapitalo daugumos akcininkė]), tačiau tokios daugumos procentinė išraiška būtų buvusi kitokia (51–75 %).

(93)

Faktas, kad Q-Cells galėjo daryti įtaką strateginiams sprendimams, patvirtintas ir 2004 m. bendrovės Evergreen metinėje ataskaitoje, kurioje sakoma:

„the strategic partnership is highly dependent on Q-Cells’s expertise “ [strateginė partnerystė labai priklauso nuo bendrovės Q-Cells praktinės patirties] (Pabraukta Komisijos)

ir

„although initially a minority shareholder in the strategic partnership, Q-Cells will have the ability to influence the strategic direction of the strategic partnership and other material decisions of the strategic partnership; as a result, we may be unable to take certain actions that we believe would be in our best interests, which, given the expected materiality of the strategic partnership to our combined operations, could significantly harm our business; further, we may be liable to third parties for the material decisions and actions of Q-Cells in the strategic partnership, which actions may harm the strategic partnership and our business.“ [nors iš pradžių Q-Cells strateginėje partnerystėje bus mažumos akcininkė, tačiau ji galės daryti įtaką strateginiams strateginės partnerystės tikslams ir kitiems lemiamos reikšmės turintiems strateginės partnerystės sprendimams; dėl to, atsižvelgiant į aplinkybes, galbūt mes negalėsime priimti kai kurių sprendimų, kurie, mūsų nuomone, bus susiję su mūsų interesais, o tai, atsižvelgiant į galimą strateginės partnerystės reikšmę mūsų bendrai veiklai, gali labai pakenkti mūsų ekonominei veiklai; taip pat mes galime būti atsakingi trečiųjų asmenų atžvilgiu už bendrovės Q-Cells lemiamos reikšmės turinčius sprendimus ir veiksmus strateginėje partnerystėje, o Q-Cells priemonės gali pakenkti strateginei partnerystei ir mūsų ekonominei veiklai] (Pabraukta Komisijos)

(94)

Iš šių Heads of Agreement ištraukų matyti, kad Q-Cells vaidmuo bendrovėje Sovello turėjo lemiamos reikšmės bendrosios įmonės veiklai:

(95)

MJVA1 taip pat išvardyta nemažai paslaugų, kurias bendrovei Sovello gali teikti abi partnerės Q-Cells ir Evergreen: bendrosios konsultacijos vadybos klausimais, parama teikiant prašymą dėl valstybės subsidijos investicijoms, parama teikiant prašymą dėl pagalbos patvirtinimo Vokietijoje, parama vadybos personalo atrankos ir įdarbinimo Vokietijoje klausimais, pagalba mokesčių klausimais, konsultacijos verslo ir įmonės struktūros klausimais, konsultacijos ir pagalba kapitalo gavimo klausimais, su partnerių tiekėjais susijęs tarpininkavimas, su partnerių technologijų perdavimu susijusios konsultacijos, technologinė pagalba, parama įsigyjant vietinę infrastruktūrą, žmogiškieji ištekliai ir darbuotojų priėmimas (MJVA1 9.9 straipsnis). Nors tiesa, kad šiuose dokumentuose numatyta, jog šios paslaugos teikiamos rinkos kainomis arba priskaičiuojant papildomas išlaidas, visa tai vis tiek rodo glaudų bendrovių Sovello ir Q-Cells santykį.

(96)

2005 m. sausio 24 d. partnerių pareiškime spaudai sakoma, kad „planuojama gamykla turbūt bus statoma žemės sklype, esančiame netoli jau veikiančių bendrovės Q-Cells saulės elementų gamyklų, todėl, pasitelkiant bendrovės Q-Cells veiklą, tikimasi pasiekti nemažos sąveikos.“

(97)

Be to, Q-Cells, norėdama įsteigti bendrovę Sovello, įsigijo ekonominės veiklos nevykdžiusią bendrovę, iš kurios vadovų vienas buvo Q-Cells valdybos pirmininkas ir vienas valdybos narys finansų klausimais, o Q-Cells vykdomasis direktorius turėjo įgaliojimą pasirašyti.

(98)

Q-Cells paskyrė vieną bendrovės Sovello vadovą ir, nors Vokietija tvirtina, jog tai buvo tik laikinas sprendimas, o Evergreen taip pat paskyrė vieną vadovą, tai taip pat teikia pagrindą manyti, kad Q-Cells ir Sovello santykiai, bent jau bendrosios įmonės veiklos pradžioje, buvo labai glaudūs.

(99)

Vokietija teigė, kad Evergreen derėjosi ir su kitais galimais bendrosios įmonės partneriais, siekdama išlaikyti daugiau kaip 75 % akcijų, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Nors Vokietija keliuose raštuose siūlė pateikti priesaikai tolygius bendrovių Evergreen ir Q-Cells atstovų pareiškimus dėl svarstymų apie 24,9 % akcijų, tačiau to taip ir nepadarė.

(100)

Todėl Komisija negali vadovautis argumentu, kad bendrovės Q-Cells turimos 24,9 % akcijų yra neišvengiamas Vokietijos bendrovių teisės taikymo rezultatas ir nepagrįstos ketinimu gauti MVĮ priemoką.

(101)

Komisijos neįtikino Vokietijos argumentas, kad MJVA1 numatyta galimybė bendrovės Q-Cells turimą akcijų dalį padidinti iki 50 % priklausiusi ne tik nuo to, kad turėtų būti išlaikyta galimybė gauti valstybės pagalbą, bet ir nuo abiejų partnerių sprendimo padidinti gamybos pajėgumus, atsižvelgiant į ekonominę Sovello1 sėkmę, nes MJVA1 3 straipsnio 6 dalies c punkte sakoma:

„Papildomos lėšos. Jei VentureCo, siekdama padidinti pajėgumus, arba kitomis aplinkybėmis, pateiktų bendrovėms E ir Q raštišką prašymą suteikti papildomų lėšų, neskaitant Aggregate Equity Funding (bendro nuosavo kapitalo suteikimas) ir Alternative Funding (kito kapitalo suteikimas), ir akcininkai sutiktų atitinkamai padidinti kapitalą, atsižvelgdami į bendrovės steigimo sutarties nuostatas („Papildomų lėšų prašymas“), galiotų ši nuostata:

(102)

Atidžiai išnagrinėjusi įvairius įmonės dokumentus, Komisija padarė išvadą, jog formali bendrovės Sovello nuosavybės ir sprendimų priėmimo struktūra, įskaitant faktą, kad Q-Cells turėjo 24,9 % akcijų ir didelę įtaką bendrovei Sovello priimant sprendimus, tuo metu, kai gautas pirminis pranešimas apie pagalbą, iš tikrųjų sąmoningai ir iš esmės buvo sutvarkyta taip, kad Sovello galėtų gauti MVĮ priemoką, o abiejų strateginių partnerių tikslas iš pat pradžių buvo lygiavertė partnerystė, kai tik bus gauta MVĮ priemoka.

(103)

Vokietija taip pat teigia, kad bendrovės Q-Cells turima akcijų dalis grindžiama Vokietijos bendrovių teise. Vokietija pateikia atskirus argumentus, kad sėkminga bendrosios įmonės Sovello plėtra ekonominei bendrovės Evergreen sėkmei buvo tokia svarbi, kad Evergreen norėjo išlaikyti kuo didesnes sprendimų priėmimo teises ir įtaką bendrovei Sovello ir todėl pirmajame Sovello plėtros etape nesutiko turėti mažiau kaip 75 % įstatinio kapitalo ir balso teisių. Šį argumentą galima aiškinti tik taip, kad Evergreen nebuvo pasirengusi perleisti bendrovei Q-Cells 25 % ar daugiau akcijų ir balso teisių.

(104)

Norėdama suprasti šiuos argumentus ir įvertinti jų pagrįstumą, Komisija išnagrinėjo Vokietijos GmbH-Gesetz (Ribotos atsakomybės bendrovių įstatymo), t. y. galiojančios nacionalinės teisės, nuostatas, nes tuo metu Sovello AG vadinosi EverQ GmbH ir jai buvo taikomas GmbH-Gesetz.

(105)

Vokietijos GmbH-Gesetz, ypač jo 50, 61, 66 ir 53 straipsniuose, įtvirtintos tam tikros įstatymais numatytos mažumos akcininkų teisės. 50, 61 ir 66 straipsniuose kalbama apie daugiau kaip 10 % balso teisių turinčių akcininkų teises ir todėl, atliekant šį vertinimą, jie yra nesvarbūs, nes Q-Cells tokią dalį turi. Tik GmbH-Gesetz 53 straipsnyje numatyta mažumos akcininkų teisė pagal įstatymą bendrovei Q-Cells nepriklauso, nes ji turi 24,9 % akcijų. GmbH-Gesetz 53 straipsnyje sakoma, kad daugiau kaip 25 % balso teisių turintys mažumos akcininkai gali blokuoti ribotos atsakomybės bendrovės steigimo sutarties pakeitimą. Taigi Evergreen, kaip daugumos akcininkei, turinčiai daugiau kaip 75 % balso teisių, pagal įstatymą tektų priimti visus svarbius verslo sprendimus, taip pat dėl bendrovės steigimo sutarties pakeitimo. Jei įstatų ir MJVA nuostatose, įtvirtinančiose sprendimų priėmimo teises, nebūtų numatyta jokių papildomų sprendimų priėmimo teisių bendrovei Q-Cells, Vokietijos argumentas, jog Evergreen turi turėti daugiau kaip 75 % akcijų, būtų pagrįstas, o bendrovės Q-Cells turimą akcijų dalį, 24,9 %, būtų galima pateisinti tuo, jog griežtai taikomos įstatymais numatytos teisės, taigi nereikėtų daryti prielaidos, kad tokia akcijų dalis rodo dirbtinę įmonės struktūrą, siekiant apeiti MVĮ apibrėžtį.

(106)

Tačiau pagal Vokietijos bendrovių teisę, be įstatymais numatytų nuostatų taikymo, galioja tam tikra sutarčių sudarymo laisvė ir, atsižvelgiant į aplinkybes, įmonių įstatuose kartais numatomos didesnės apsauginės nuostatos, negu reikalaujama įstatymuose.

(107)

Būtent taip ir yra bendrovės Sovello atveju, nes partnerės įstatuose nustatė, jog priimant visus svarbius sprendimus, ypač dėl įstatų pakeitimų, reikalingas abiejų partnerių sutikimas. Jeigu, kaip šiuo atveju, susitarta dėl vienbalsiškumo, minėta taisyklė negalioja, nes ji tik apsaugo mažumos akcininko teises, bet jų neapriboja. Kita vertus, savaime suprantama, partnerės visiškai laisvai būtų galėjusios tą pačią išlygą įtraukti į įstatus, jei jos būtų susitarusios, kad Q-Cells turės ne 24,9 %, o kitokią akcijų dalį. Todėl argumentas dėl mažumos akcininkų vetavimo teisių šiuo atveju nesvarbus. Taigi Vokietijos pateikti argumentai yra prieštaringi: kad daugumos akcininkas, turintis daugiau kaip 75 % akcijų, turi įstatymais numatytų teisių, yra nereikšminga, jei dėl akcijų daugumos turimos lemiamos sprendimų priėmimo teisės apribotos sutartimi. Atsižvelgdama į pirmesnius svarstymus Komisija daro išvadą, kad pagal Vokietijos bendrovių įstatymą nėra pagrindo nustatyti 24,9 % akcijų dalies. Tai, kad, prie bendrosios įmonės prisijungus bendrovei REC, Q-Cells akcijų dalis buvo laikinai sumažinta ir tai truko tik tris mėnesius po pirminio Komisijos PVM priemokos patvirtinimo, šio tyrimo rezultatų nekeičia.

(108)

Vokietija teigė, kad 2005 m. lapkričio mėnesį (kai prie bendrosios įmonės prisijungė REC, įsigydama 15 % akcijų), taigi prieš sprendimo N 426/05 dėl MVĮ priemokos priėmimą, pirma, MJVA1 buvo panaikinta ir vietoj jos sudaryta MJVA2, antra, bendrovės Q-Cells turimų akcijų dalis sumažinta iki 21 %.

(109)

Apskritai Komisija tam tikrą atvejį vertina remdamasi faktais, buvusiais tuo metu, kai apie jį gautas pranešimas, jei valstybė narė to pranešimo apie pagalbą aiškiai nepakeičia. Jeigu tuo metu, kai gaunamas pirminis pranešimas apie pagalbą, įmonė nėra MVĮ (net jei formaliai atitinka kriterijus dėl MVĮ ribų), ir atsižvelgdama į tai, kad MVĮ apibrėžtis gali būti apeinama, Komisija visgi ypatingą dėmesį skiria vėlesniems pakeitimams, apie kuriuos sužino po pirminio pranešimo. Šiuo atveju akcininkų struktūros pakeitimai, apie kuriuos Komisijai pranešta po pirminio pranešimo, teisinio vertinimo nekeičia. Vėlesni įmonės struktūrų pakeitimai (prieš sprendimą N 426/05 dėl MVĮ priemokos) leidžia spėti, kad ketinimas bendrovės Q-Cells turimą dalį dirbtinai laikyti mažesnę nei 25 % nepasikeitė, o MJVA2 išliko nuostata dėl didelės bendrovės Q-Cells įtakos bendrojoje įmonėje Sovello.

(110)

Faktas, kad bendrovės Q-Cells įtaka pirminėje bendrojoje įmonėje buvo didesnė nei įprastai turėtų 24,9 % akcijų savininkas, patvirtinama ir MJVA2, kurioje numatyta, kad, jei reikėtų grąžinti dalį subsidijų, visos trys partnerės bendrovei Sovello suteiks grąžintinos sumos dydžio paskolą – REC suteiks paskolos dalį, proporcingą savo turimai akcijų daliai, o likusi paskolos dalis bus padalyta lygiomis dalimis bendrovėms Evergreen ir Q-Cells.

(111)

Po REC prisijungimo įsigaliojusi nuostata įtvirtinta MJVA2. MJVA2 numatyta, kad Q-Cells, teikiant papildomų lėšų prašymą pajėgumams didinti ar kitomis aplinkybėmis, gali padidinti savo turimų akcijų dalį iki bendrovės Evergreen turimos dalies (3.5 straipsnio c punktas). Su sąlyga, kad bus pasirašyta kita silicio tiekimo sutartis (iki […]), REC gali padidinti savo turimų akcijų dalį iki 21 %, perimdama 6 % iš bendrovės Evergreen (3.4 straipsnis). Jei bus teikiamas papildomų lėšų prašymas, taip pat su sąlyga, kad bus pasirašyta dar viena silicio tiekimo sutartis, REC savo turimą bendrovės Sovello akcijų dalį gali padidinti iki 33,3 % (3.5 straipsnio d punktas), taigi iki bendrovių Evergreen ir Q-Cells turimos dalies. Sprendimas padidinti gamybos pajėgumus įmonės viduje buvo priimtas 2006 m. birželio pabaigoje. Visų trijų partnerių susitarimas dėl lygių dalių priimtas praėjus trims mėnesiams po pirminio Komisijos MVĮ priemokos patvirtinimo, kai Q-Cells ir REC savo akcijas padidino iki 33,3 % (pakeista MJVA2).

(112)

Nuostatos, reglamentuojančios direktorių paskyrimą ir sprendimų priėmimo procedūrą stebėtojų taryboje, iš esmės paliktos tokios pačios: MJVA2 numatyta, kad ir Q-Cells, ir REC turi teisę paskirti vieną direktorių (arba du, jei jų turima akcijų dalis didesnė kaip 30 %), o sprendimams priimti reikalinga direktorių dauguma – ne mažiau kaip dviejų iš trijų įmonių savininkių sutikimas. Tokia sprendimų priėmimo teisė irgi yra didesnė, negu galėtų tikėtis mažumos akcininkas įprastoje verslo situacijoje (nors, atsižvelgiant į aplinkybes, bendrojoje įmonėje tai yra ne taip neįprasta).

(113)

Be to, Q-Cells į bendrąją įmonę įtraukė bendrovę REC. Q-Cells palaikė glaudžius pirkimo ir tiekimo santykius su bendrove REC ir jos patronuojamosiomis bendrovėmis ScanModule AB, Glava, Švedija (toliau – ScanModule), ScanCell AS, Narvikas, Norvegija (toliau – ScanCell) ir ScanWafer ASA, Hiovikas, Glomfjordas, Pošgriūnas, Norvegija. REC tiekdavo silicį bendrovei Q-Cells ir buvo svarbiausia bendrovės Q-Cells plokščių tiekėja, o Q-Cells parduodavo didelę savo saulės elementų produkcijos dalį bendrovei ScanModule. ScanCell pagamintus elementus parduodavo bendrovei Q-Cells. Be to, 2004 m. Q-Cells ir REC sudarė žodinį susitarimą dėl bendrovės Q-Cells gaminių realizavimo ir rinkodaros pagalbos paslaugų Norvegijoje. Taip pat esama aiškių sąsajų per poną Brenninkmeijerį, kuris buvo ir Q-Cells, ir REC stebėtojų tarybos narys ir ėjo Good Energies vykdomojo direktoriaus pareigas; pastarajai įmonei priklausė 16 % Q-Cells ir 39 % REC akcijų (plg. 2.2 dalį). Panaši struktūra buvo ir įmonės CSG Solar; tiek Q-Cells, tiek REC buvo mažumos akcininkės, o Q-Cells valdybos pirmininkas ir ponas Brenninkmeijeris buvo stebėtojų tarybos nariai.

(114)

Atsižvelgdama į pirmesnius svarstymus Komisija mano, kad formali bendrovės Sovello nuosavybės ir sprendimų priėmimo struktūra ir pranešant apie pagalbą, ir priimant sprendimą N 426/05 sąmoningai buvo nustatyta tokia, kad Sovello galėtų gauti MVĮ priemoką (bendrovės Q-Cells turima akcijų dalis laikyta mažesnė negu 25 %), o dvi, vėliau trys strateginės partnerės (REC užtikrino silicio tiekimą) visada kartu siekė tikslo įtvirtinti partnerystę lygiomis dalimis, kai tik bus gauta MVĮ priemoka. Praktiškai visų trijų partnerių turimos akcijos po trijų mėnesių, kai Komisija patvirtino MVĮ priemoką, buvo suvienodintos pakeičiant MJVA2 (po 33,3 %).

(115)

Remiantis MVĮ rekomendacijos priedo 2 straipsniu, mažosios ir vidutinės įmonės yra įmonės, kurių

(116)

Šios ribos apskaičiuojamos atsižvelgiant į atitinkamos įmonės struktūrą (savarankiška įmonė, įmonė partnerė ar susijusi įmonė, kaip numatyta MVĮ rekomendacijos priedo 3 straipsnyje). MVĮ rekomendacijos priedo 4 straipsnyje numatyta, kad, tiriant pagalbos gavėjo MVĮ statusą, darbuotojų skaičiui ir finansinėms sumoms apskaičiuoti imami vėliausio ataskaitinio laikotarpio duomenys ir apskaičiuojami metams. MVĮ rekomendacijos priedo 6 straipsnyje numatyta, kad, apskaičiuojant MVĮ ribas, pridedami susijusių įmonių ar įmonių partnerių rodikliai (100 %) – susijusių įmonių ir proporcingai – įmonių partnerių, tai yra ne mažiau kaip 25 %).

(117)

Atsižvelgdama į pirmesnius svarstymus Komisija mano, kad jei ji būtų turėjusi visą svarbią informaciją, pirminiame sprendime Q-Cells būtų klasifikuojama kaip bendrovės Sovello įmonė partnerė (t. y. tarsi Q-Cells turėtų 25 % bendrovės Sovello akcijų). Atsižvelgdama į tai, Komisija bendrovei Sovello iš naujo apskaičiavo MVĮ rekomendacijoje nustatytas MVĮ ribas.

(118)

Evergreen, būdama daugumos akcininkė, buvo su bendrove Sovello susijusi įmonė, todėl, apskaičiuojant MVĮ ribas, jos rodiklius reikia pridėti 100 procentų. Bendrovės Evergreen atveju remtasi 2004 m. duomenimis (215 darbuotojų, metinė apyvarta – 18,9 mln. EUR, metinis balansas – 36,5 mln. EUR). Tais pačiais metais Sovello darbuotojų ir apyvartos neturėjo, o jos balansas buvo 0,025 mln. EUR. 2004 m. pabaigoje Q-Cells turėjo 350 darbuotojų, jos metinė apyvarta buvo 128,7 mln. EUR, o metinis balansas – 105,6 mln. EUR.

(119)

Komisija iš naujo apskaičiavo bendrovės Sovello MVĮ ribas, kaip pagrindą imdama Sovello duomenis apie darbuotojų skaičių, apyvartą ir balansą (pranešime apie pagalbą pateiktus duomenis) 100 procentų, Evegreen duomenis (susijusi įmonė, 2004 m. duomenys, pateikti tuo metu, kai pranešta apie pagalbą) taip pat 100 procentų, ir Q-Cells duomenis – 25 procentais. Pagal šį apskaičiavimą visos MVĮ ribos viršijamos, todėl bendrovei Sovello negalima taikyti MVĮ statuso, taigi ir MVĮ priemokos suteikti negalima.

(120)

Vokietija teigia, kad Komisija, regis, daranti prielaidą, jog bendroji įmonė kartu su savo bendrosios įmonės partnerėmis savaime laikytinos vienu ekonominiu vienetu, todėl Komisija bendrosioms įmonėms kurianti ir taikanti ypatingus MVĮ kriterijus. Dėl šio teiginio Komisija pastebi, jog iš šios bylos vertinimo matyti, kad šis argumentas nepagrįstas. Komisija, remdamasi MVĮ rekomendacijos 6 straipsniu ir apskaičiuodama ribas, į Q-Cells duomenis atsižvelgė tik proporcingai (25 procentais), nes ji daro prielaidą, jog Q-Cells turima akcijų dalis yra dirbtinai mažesnė už šią ribą.

(121)

Kadangi MVĮ ribos viršijamos, nebereikia tirti, ar Sovello iš tikrųjų patyrė MVĮ būdingų sunkumų ir ar dėl šios priežasties suteikti MVĮ priemoką buvo būtina. Vis dėlto Vokietija išvardijo įvairius „MVĮ būdingus sunkumus“, kurių tariamai patyrė Sovello (plg. 5.2 dalį). Dėl ribotų galimybių gauti lėšų ir dėl Vokietijos argumento, kad investicinis projektas be MVĮ priemokos būtų buvęs neįgyvendintas, Komisija pastebi, kad MJVA1 buvo numatytos Alternative Funding (kito kapitalo suteikimo) galimybės, jei būtų negauta valstybės paramos. MJVA2 numatyta, kad, jei subsidiją reikėtų grąžinti, visos trys bendrosios įmonės partnerės suteiks kompensaciją (paskolą bendrovei Sovello, plg. 110 punktą). Todėl Komisija nėra įsitikinusi, kad be MVĮ priemokos investicija nebūtų buvusi padaryta. Komisijos nuomone, komercinė rizika sumažinta tuo, kad Sovello galėjo remtis savo trijų partnerių patirtimi – Evergreen (gaminių realizavimas ir pardavimas), Q-Cells (dalyvavimas Vokietijos rinkoje) ir REC (veikla saulės modulių rinkoje per savo patronuojamąsias bendroves) (plg. 113 punktą). Komisija atmeta Vokietijos argumentą, jog Sovello patyrusi didesnių negu kitos įmonės gamybos ir verslo išlaidų, nes, kaip nurodyta 94 ir 95 punktuose, ji gavo nemažą paramą iš bendrovės Q-Cells, o silicio tiekimą jai užtikrino REC (2005 m. saulės įrangos pramonėje buvo jaučiamas didelis žaliavų trūkumas).

(122)

Komisijos manymu, remiantis nauja informacija, iš jos atlikto tyrimo matyti, kad Sovello per savo tame pačiame sektoriuje veikusias bendrosios įmonės partneres turėjo galimybę gauti finansinių išteklių ir pagalbą, kurių negalėtų gauti panašaus dydžio konkurentai, neremiami nei susijusių įmonių, nei įmonių partnerių. Todėl Komisija, priešingai negu tvirtina Vokietija, padarė išvadą, kad bendrovei Sovello suteikta MVĮ priemoka nebuvo būtina investicinio projekto finansavimui užtikrinti.

(123)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad 15 % MVĮ priemoka bendrovei Sovello neturėjo būti suteikta ir kad MVĮ priemokos suteikimas nesuderinamas su bendrąja rinka.

(124)

Komisija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalimi, privalo iš esmės nurodyti iš pagalbos gavėjo išieškoti su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą,