PRIEDAS

I priedas iš dalies keičiamas taip:

1.	1 skirsnyje žodžiai „II–XI ir XIII–XV prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XI ir XIII–XVIII prieduose“.

2 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	Įvadinėje dalyje žodžiai „II–XV prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XVIII prieduose“.

3 dalis papildoma j punktu:

„j)	matavimo taškas – taršos šaltinis, iš kurio išmetami teršalai matuojami taikant ištisinio išmetamųjų teršalų matavimo sistemas (angl. CEMS), arba vamzdynų sistemos, kurioje CO2 srautas matuojamas taikant ištisinio matavimo sistemas, sankirta.“

Įterpiama tokia 7 dalis:

„7.

Terminų, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, išmetamomis vykdant CO2 rinkimo, transportavimo ir geologinio saugojimo veiklą, apibrėžtys:

a)	CO2 geologinis saugojimas – CO2 geologinis saugojimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 1 dalyje;

b)	saugykla – saugykla, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 3 dalyje;

c)	saugyklos kompleksas – saugyklos kompleksas, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 6 dalyje;

d)	CO2 transportavimas – CO2 transportavimas vamzdynais siekiant jį geologiškai saugoti saugykloje, kurioje leidžiama tai daryti pagal Direktyvą 2009/31/EB;

e)	vamzdynų tinklas – vamzdynų tinklas, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 22 dalyje;

f)	CO2 rinkimas – CO2, kuris antraip būtų išmestas į aplinką, išgavimas iš dujų srautų siekiant jį transportuoti į geologinę saugyklą, kurioje leidžiama saugoti pagal Direktyvą 2009/31/EB, ir joje saugoti;

g)	rinkimo įrenginys – įrenginys, kuriuo renkamas CO2;

nenumatytas išmetimas – avarinis ar netyčinis CO2 išmetimas iš nenustatytų arba pernelyg įvairių ar mažų, kad juos būtų galima atskirai apskaičiuoti, šaltinių, pavyzdžiui, per paprastai nepralaidžius sluoksnius, vožtuvus, tarpines kompresorines stotis ir tarpinius saugojimo įrenginius prasiskverbęs CO2;

i)	apgalvotas išmetimas – sąmoningai per specialiai tam skirtą įrenginio dalį išleistas CO2;

j)	vandens storymė – vandens storymė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 2 dalyje;

k)	veiksmingesnis angliavandenilių rinkimas – papildomas angliavandenilių rinkimas, be jų rinkimo įpurškiant vandenį ar kitais būdais;

l)	nuotėkis – nuotėkis kaip apibrėžta Direktyvos 2009/31/EB 3 straipsnio 5 dalyje.“

4 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

4 skirsnio 1 poskirsnyje po antros pastraipos įterpiama tokia nauja pastraipa:

„Jei vadovaujantis Direktyva 2009/31/EB nustatoma, kad saugyklos komplekse yra nuotėkis ir dėl jo CO2 išmetamas į atmosferą arba į vandens storymę, tos vietos turi būti nurodomos kaip atitinkamo įrenginio taršos šaltiniai, kurie turi būti atitinkamai apskaitomi pagal XVIII priedo nuostatas. Jei imtasi ištaisomųjų priemonių pagal Direktyvos 2009/31/EB 16 straipsnį ir nustatoma, kad nuotėkio vietoje CO2 nebeišmetamas į atmosferą ar į vandens storymę, kompetentingai institucijai leidus, nuotėkio vieta gali būti išbraukiama iš taršos šaltinių sąrašo.“

4 skirsnio 3 poskirsnyje po ketvirtos pastraipos įterpiamos tokios naujos pastraipos:

„o)	vamzdynų tinklo temperatūros ir slėgio matavimo įrangos buvimo vieta, jei tokia įranga naudojama;

p)	vamzdynų tinklo nuotėkio prevencijos, nustatymo ir nutekančio kiekio matavimo procedūros, jei yra;

su vamzdynų tinklu susijusios procedūros, kuriomis veiksmingai užtikrinama, kad CO2 būtų perduodamas tik į galiojantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimą turinčius įrenginius arba į tokius įrenginius, kuriuose visas išmetamas CO2 kiekis yra veiksmingai apskaitomas ir teikiamos ataskaitos pagal šio priedo 5 skirsnio 7 poskirsnį;

jei CO2 perduodamas pagal šio priedo 5 skirsnio 7 poskirsnį, nurodomi perduodančiojo ir priimančiojo įrenginio identifikacijos duomenys. Jei įrenginiui išduotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimas, nurodomas jo identifikacijos kodas, kaip nustatyta reglamente, priimtame pagal Direktyvos 2003/87/EB 19 straipsnį;

s)	jei perduodant CO2 pagal šio priedo 5 skirsnio 7 poskirsnį perdavimo iš vieno įrenginio į kitą taške naudojamos ištisinio matavimo sistemos, pateikiamas sistemos apibūdinimas;

t)	jei aktualu, nurodoma, kaip apskaičiuojamas iš galimų nuotėkio vietų į atmosferą arba į vandens storymę išmetamo CO2 kiekis ir taikomos bei prireikus pritaikytos faktinio į atmosferą arba į vandens storymę išmetamo CO2 nustatymo metodikos, kaip nurodyta XVIII priede.“

4 skirsnio 3 poskirsnio šešta pastraipa pakeičiama tokiu tekstu:

„Esminius apskaitos metodikos, kuri yra apskaitos plano dalis, pakeitimus turi patvirtinti kompetentinga institucija, jei:

—	pasikeičia 1 lentelėje nustatyta įrenginio kategorija,

—	išmetamam CO2 kiekiui nustatyti taikoma metodika pakeičiama iš matavimu grindžiamos į skaičiavimu grindžiamą arba atvirkščiai,

—	padidėja veiklos duomenų ar kitų parametrų (jei taikoma) neapibrėžtis ir dėl to pasikeičia pakopa,

—	pakeitimai susiję su dėl nuotėkio saugykloje išmetamo CO2 kiekio nustatymo metodo taikymu ar jos koregavimu.“

5 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	5 skirsnio 1 poskirsnio dalies „Proceso metu išsiskiriančios ŠESD“ visoje paskutinėje pastraipoje žodžiai „II–XI prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XI ir XVI, XVII ir XVIII prieduose“;

b)	5 skirsnio 2 poskirsnio pirmame sakinyje žodžiai „II–XI ir XIV–XV prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XI ir XIV–XVIII prieduose“.

5 skirsnio 7 poskirsnis pakeičiamas tokiu tekstu:

„5.7 PERDUODAMAS CO2

Kompetentingai institucijai leidus, veiklos vykdytojas gali iš apskaičiuoto įrenginio išmetamo CO2 kiekio atimti iš įrenginio ne išmesto, bet perduoto CO2 kiekį, kuris:

—	perduotas kaip gryna medžiaga ar žaliava, arba tiesiogiai panaudotas ir neatsiejamas nuo produktų, arba

—	perduotas kitam šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimą turinčiam įrenginiui, nebent taikomi kiti XVII arba XVIII priede nustatyti reikalavimai,

jei iš įrenginio ir vykdant atitinkamą veiklą išmetamo CO2 kiekis atitinkamai dėl to sumažėja, kaip matyti iš valstybės narės nacionalinės ataskaitos, teikiamos Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos sekretoriatui. Kiekvienam įrenginiui perduotas ir iš kiekvieno įrenginio gautas kiekis nurodomas ir perdavusiojo, ir priimančiojo įrenginio metinėje išmetimo ataskaitoje kaip papildomi duomenys.

Jei CO2 perduodamas kitam įrenginiui, prie priimančiojo įrenginio apskaičiuoto išmetamo CO2 kiekio pridedamas gauto CO2 kiekis, nebent taikomi kiti XVII arba XVIII priede nustatyti reikalavimai.

Valstybės narės pagal Direktyvos 2003/87/EB 21 straipsnį praneša Komisijai apie CO2 perdavusius ir priėmusius įrenginius. Jei CO2 perduodamas įrenginiui, kuriam taikoma minėta direktyva, perduodančiojo įrenginio metinėje išmetimo ataskaitoje nurodomas priimantysis įrenginys nurodant jo įrenginio identifikacijos kodą, nustatytą reglamente, priimtame pagal tos direktyvos 19 straipsnį. Tokiu pačiu būdu priimantysis įrenginys nurodo perduodantįjį įrenginį.

Galimi CO2 perdavimo iš įrenginio atvejai, inter alia:

—	grynas CO2, naudojamas gėrimams prisotinti angliarūgštės,

—	grynas CO2, naudojamas kaip sausas aušinti skirtas ledas,

—	grynas CO2, naudojamas kaip ugnies gesinimo medžiaga, aušalas arba laboratorinės dujos,

—	grynas CO2, naudojamas grūdinių kultūrų kenkėjams naikinti,

—	grynas CO2, naudojamas kaip tirpiklis maisto ar chemijos pramonėje,

—	CO2 naudojamas ir neatsiejamas nuo chemijos ir celiuliozės pramonės produktų ar žaliavų (pvz., karbamidui ar nusodinamiems karbonatams),

—	karbonatai, neatsiejami nuo purškalų išdžiovinto sugėrimo produkto (angl. SDAP), gauto pusiau sausai plaunant kaminų išmetamąsias dujas,

—	CO2 surinkimo įrenginiams perduotas CO2,

—	iš CO2 surinkimo įrenginių į vamzdynų tinklus perduotas CO2,

—	iš vamzdynų tinklų į saugyklas perduotas CO2.

Jei konkrečiai veiklai skirtuose prieduose nenustatyta kitų reikalavimų, kasmet perduodamo CO2 ar karbonato masė prireikus nustatoma tiesiogiai (naudojant debitmačius, masės debitmačius arba sveriant) arba netiesiogiai – pagal atitinkamo produkto (pvz., karbonatų ar karbamido) masę. Didžiausia leidžiama neapibrėžtis yra iki 1,5 %.

Jei perduodamo CO2 kiekis matuojamas perduodančiajame ir priimančiajame įrenginyje, perduotas ir priimtas CO2 kiekis turi sutapti. Jei nuokrypį tarp abiejų išmatuotų verčių galima paaiškinti matavimo sistemų neapibrėžtimi, abiejų įrenginių (perdavusiojo ir priėmusiojo) išmetimo ataskaitose nurodomas aritmetinis abiejų išmatuotų verčių vidurkis. Išmetimo ataskaitoje nurodoma, kad ta vertė suvienodinta su atitinkamai perduodančiojo arba priimančiojo įrenginio verte. Išmatuotoji vertė nurodoma kaip papildomi duomenys.

Jei nuokrypio tarp abiejų išmatuotų verčių matavimo sistemų neapibrėžtimi paaiškinti negalima, abiejų įrenginių veiklos vykdytojai išmatuotas vertes suvienodina jas įvertindami nuosaikiai (t. y. nesumažindami išmesto CO2 kiekio). Tokį suvienodinimą patikrina perduodančiojo ir priimančiojo įrenginių tikrintojai ir patvirtina kompetentinga institucija.

Tais atvejais, kai dalis perduodamo CO2 išsiskyrė deginant biomasę arba jei Direktyva 2003/87/EB įrenginiui taikoma tik iš dalies, veiklos vykdytojas atima tik atitinkamą perduodamo CO2 masės dalį, kuri išsiskiria iš iškastinio kuro bei medžiagų vykdant direktyva reglamentuojamą veiklą. Atitinkami priskyrimo metodai turi būti nuosaikūs ir juos turi patvirtinti kompetentinga institucija.

Jei CO2 kiekis matuojamas perduodančiajame įrenginyje, visas perduotas (arba gautas) CO2, išsiskyrusio deginant biomasę, kiekis nurodomas kaip papildomi duomenys tiek perduodančiojo, tiek priimančiojo įrenginių ataskaitose. Priimančiajame įrenginyje nebūtina matuoti gaunamo CO2 kiekio, ir ataskaitose nurodomas toks deginant biomasę gautas CO2 kiekis, koks išmatuotas perduodančiajame įrenginyje.“

6.	6 skirsnio 3 poskirsnio c dalies 3 pastraipoje žodžiai „II–XI priedus“ pakeičiami žodžiais „II–XI ir XVI, XVII ir XVIII priedus“.

7.	7 skirsnio 1 poskirsnio 5 pastraipos pirmame sakinyje žodžiai „II–XI ir XIV–XV prieduose“ pakeičiami žodžiais „II–XI ir XIV–XVIII prieduose“.

8 skirsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	5 pastraipos 6 punkte žodžiai „I–XI priedus“ pakeičiami žodžiais „II–XI ir XVI, XVII bei XVIII priedus“;

5 pastraipa papildoma nauju punktu:

„10.	jei taikoma, kitam įrenginiui perduotą arba iš kito įrenginio gautą CO2 kiekį, nurodant įrenginio identifikacijos kodą, nustatytą reglamente, priimtame pagal Direktyvos 2003/87/EB 19 straipsnį.“;

įterpiama nauja 6 pastraipa:

„Kompetentinga institucija gali leisti CO2 saugyklos veiklos vykdytojams uždarius saugyklą pateikti supaprastintas išmetimo ataskaitas, kuriose nurodomi bent 1–9 punktuose išvardyti elementai, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidime nenurodyta taršos šaltinių.“

9 skirsnio pabaigoje įrašoma ši nauja pastraipa:

„Saugoma tokia su CO2 rinkimu, transportavimu ir geologiniu saugojimu susijusi papildoma informacija:

—	jei aktualu, dokumentai apie CO2 geologinio saugojimo įrenginiais į saugyklos kompleksą suleistą CO2 kiekį,

—	jei aktualu, reprezentatyviai susumuoti vamzdynų tinklo temperatūros ir slėgio duomenys,

—	jei aktualu, leidimo saugoti kopija kartu su patvirtintu apskaitos planu, parengtu pagal Direktyvos 2009/31/EB 9 straipsnį,

—	jei aktualu, pagal Direktyvos 2009/31/EB 14 straipsnį pateiktos ataskaitos,

—	jei aktualu, pagal Direktyvos 2009/31/EB 15 straipsnį atliktų patikrinimų ataskaitos,

—	jei aktualu, ataskaitos apie ištaisomąsias priemones, kurių imtasi pagal Direktyvos 2009/31/EB 16 straipsnį.“

XII priedas pakeičiamas šiuo tekstu:

„XII PRIEDAS

Išmetamų ar perduodamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymo taikant ištisinio matavimo sistemas gairės

1. RIBOS IR IŠSAMUMAS

Šio priedo nuostatos taikomos vykdant veiklą, kuriai taikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms. ŠESD gali būti išmetamos iš kelių įrenginio taršos šaltinių.

Šio priedo nuostatos taip pat taikomos ištisinio matavimo sistemoms, naudojamoms CO2 srautams vamzdynuose išmatuoti, ypač jei matuojamas iš vieno CO2 surinkimo, transportavimo ar geologinio saugojimo įrenginio į kitą perduodamo CO2 kiekis. Tokiu atveju I priedo 6 skirsnyje ir 7 skirsnio 2 poskirsnyje minimas išmestas ŠESD kiekis laikomas pagal I priedo 5 skirsnio 7 poskirsnį perduotu CO2 kiekiu.

2. IŠMETAMŲ ŠILTNAMIO EFEKTĄ SUKELIANČIŲ DUJŲ KIEKIO NUSTATYMAS

1 pakopa

Kiekviename matavimo taške viso ŠESD arba CO2 srauto matavimo bendra neapibrėžtis per ataskaitinį laikotarpį yra mažesnė kaip ± 10 %.

2 pakopa

Kiekviename matavimo taške viso ŠESD arba CO2 srauto matavimo bendra neapibrėžtis per ataskaitinį laikotarpį yra mažesnė kaip ± 7,5 %.

3 pakopa

Kiekviename matavimo taške viso ŠESD arba CO2 srauto matavimo bendra neapibrėžtis per ataskaitinį laikotarpį yra mažesnė kaip ± 5 %.

4 pakopa

Kiekviename matavimo taške viso ŠESD arba CO2 srauto matavimo bendra neapibrėžtis per ataskaitinį laikotarpį yra mažesnė kaip ± 2,5 %.

Bendrasis metodas

Visas per ataskaitinį laikotarpį iš taršos šaltinio išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis arba pagal CO2 srautą matavimo taške išmatuotas jo kiekis nustatomas pagal toliau pateikiamą formulę. Jei viename įrenginyje yra keli taršos šaltiniai ir jų negalima matuoti kaip vieno, kiekvieno jų išmetamos ŠESD matuojamos atskirai ir susumuojamos, apskaičiuojant bendrą iš viso įrenginio per ataskaitinį laikotarpį išmestų tam tikrų dujų kiekį.

ŠESD koncentracija ir iš kaminų išmetamų dujų debitas nustatomi taip, kaip nurodyta I priedo 6 skirsnyje. Matuojant vamzdynais perduoto CO2 kiekį taikomos I priedo 6 skirsnio nuostatos taip, tarsi matavimo taškas būtų taršos šaltinis. Matavimo taškuose išmatuoto kiekio patvirtinti patvirtinamaisiais skaičiavimais pagal 6 skirsnio 3 poskirsnio c dalį nereikia.

ŠESD koncentracija

ŠESD koncentracija iš kaminų išmetamose dujose nustatoma ištisai matuojant tipiniame taške. ŠESD koncentraciją galima matuoti dviem metodais.

A METODAS

ŠESD koncentracija matuojama tiesiogiai.

B METODAS

Jei ŠESD koncentracija yra labai didelė, pavyzdžiui, vamzdynų tinkluose, ją galima apskaičiuoti pagal masės balansą, atsižvelgiant į išmatuotas visų kitų dujų srauto sudedamųjų dalių koncentracijos vertes, kaip nustatyta įrenginio apskaitos plane:

Iš kaminų išmetamų dujų debitas

Iš kaminų išmetamų sausųjų dujų debitą galima nustatyti vienu iš šių metodų.

A METODAS

Iš kaminų išmetamų dujų debitas Qe yra apskaičiuojamas masės balanso metodu, atsižvelgiant į visus reikšmingus parametrus, pvz., sunaudojamų žaliavų kiekį, tiekiamo oro debitą, proceso veiksmingumą, o išeigos pusėje – į gamybos išeigą, O2, SO2 ir NOx koncentraciją.

Konkretų skaičiavimo metodą patvirtina kompetentinga institucija, vertindama apskaitos planą ir jame nurodytą apskaitos metodiką.

B METODAS

Iš kaminų išmetamų dujų debitas Qe nustatomas ištisai matuojant srautą tipiniame taške.“

Pridedamas XVI priedas:

„XVI PRIEDAS

Renkant CO2 siekiant jį transportuoti ir saugoti geologinėje saugykloje, kurioje leidžiama tai daryti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymo gairės

1. RIBOS IR IŠSAMUMAS

Šiame priede pateikiamos renkant CO2 išmetamo CO2 kiekio nustatymo gairės.

Pagal tą patį ŠESD išmetimo leidimą CO2 gali būti renkamas arba tam skirtuose įrenginiuose, į kuriuos jis perduodamas iš kitų įrenginių, arba įrenginiuose, kuriuose jis išmetamas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidime nurodomos visos įrenginio dalys, susijusios su CO2 rinkimu, laikinu saugojimu, CO2 perdavimu į vamzdynų tinklą arba į geologinę šiltnamio efektą sukeliančių CO2 dujų saugyklą. Jei įrenginyje vykdoma kita veikla, kuriai taikoma Direktyva 2003/87/EB, vykdant tokią veiklą išmetamo CO2 kiekis nustatomas vadovaujantis atitinkamais šių gairių priedais.

2. RENKANT CO2 IŠMETAMAS CO2

Renkant CO2 gali būti tokie CO2 taršos šaltiniai:

—	CO2 surinkimo įrenginiams perduotas CO2,

—	įrenginyje vykdoma deginimo ar panaši veikla (susijusi su CO2 rinkimu), t. y. naudojamas kuras ir žaliavos.

3. PERDUOTO IR IŠMESTO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS

3.1. CO2 KIEKIO NUSTATYMAS ĮRENGINIO LYGMENIU

Išmetamas CO2 kiekis apskaičiuojamas pagal bendrą masės balansą, atsižvelgiant į visą CO2 kiekį, kuris gali būti išmetamas vykstant su išmetimu susijusiems procesams įrenginyje, ir į surinktą bei į vamzdynų tinklą perduotą CO2 kiekį.

Įrenginio išmetamas CO2 kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

CO2surink.įrenginio = Pgautas + Ibe rinkimo – Patiduotas

kur:

CO2surink.įrenginio	=	bendras iš rinkimo įrenginio išmetamas CO2 kiekis;
Pgautas	=	rinkimo įrenginiui perduotas CO2 kiekis, nustatomas taikant XII priedo ir I priedo 5 skirsnio 7 poskirsnio nuostatas. Jei veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad visas iš įrenginio išmetamo CO2 kiekis perduodamas į rinkimo įrenginį, kompetentinga institucija gali tokiam veiklos vykdytojui leisti naudoti pagal I–XII priedus nustatytą išmetamą kiekį nematuojant jo ištisinio išmetamųjų teršalų matavimo sistemomis;
Ibe rinkimo	=	CO2 kiekis, kuris būtų išmestas iš įrenginio, jei CO2 nebūtų renkamas, t. y. vykdant visų kitų rūšių veiklą įrenginyje išmetamas CO2 kiekis, kuris nustatomas pagal atitinkamus priedus;
Patiduotas	=	į vamzdynų tinklą arba saugyklą perduotas CO2 kiekis, nustatomas pagal XII priedo ir I priedo 5 skirsnio 7 poskirsnio nuostatas.

Jei CO2 renkamas jį išmetančiame įrenginyje, Pgautas yra lygus nuliui.

Jei CO2 rinkimo įrenginys yra atskirai nuo CO2 išmetančio įrenginio, jo Ibe rinkimo yra ne į rinkimo įrenginį perduotas, o iš kitų jo taršos šaltinių, pavyzdžiui, iš turbinų, kompresorių, šildytuvų degimo procesų metu išmetamas CO2 kiekis. Iš šių šaltinių išmetamo CO2 kiekį galima nustatyti apskaičiuojant arba išmatuojant pagal konkrečiai veiklos rūšiai skirto priedo nuostatas.

Jei CO2 rinkimo įrenginys yra atskirai nuo CO2 išmetančio įrenginio, iš perduodančiojo įrenginio bendro išmesto CO2 kiekio atimamas į rinkimo įrenginį perduotas CO2 kiekis (Pgautas).

3.2. PERDUOTO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS

Iš rinkimo įrenginio ir į rinkimo įrenginį perduotas CO2 kiekis, vadovaujantis I priedo 5 skirsnio 7 poskirsnio nuostatomis, nustatomas naudojat ištisinio išmetamųjų teršalų matavimo sistemas, kaip nurodyta XII priede. Taikoma ne mažesnė kaip 4 pakopa, apibrėžta XII priede. Tik jei kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodoma, kad šios pakopos techniškai pasiekti neįmanoma, atitinkamam taršos šaltiniui gali būti taikoma vienu lygiu žemesnė pakopa.“

Pridedamas šis XVII priedas:

„XVII PRIEDAS

Transportuojant CO2 vamzdynais siekiant jį saugoti geologinėje saugykloje, kurioje leidžiama tai daryti pagal Direktyvą 2009/31/EB, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nustatymo gairės

1. RIBOS IR IŠSAMUMAS

Transportuojant CO2 vamzdynais, įskaitant visus su vamzdynų tinklu funkciškai susijusius įrenginius, tokius kaip slėginės ir šildytuvai, išmetamo CO2 kiekio apskaitos ir ataskaitų teikimo ribos nustatytos vamzdynų tinklo šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidime. Kiekviename vamzdynų tinkle yra bent vienas pradinis ir vienas galinis taškas; abu jie sujungti su kitais įrenginiais, kuriuose renkamas, transportuojamas ar geologiškai saugomas CO2, arba vykdoma kelių iš čia paminėtų rūšių veikla. Pradinis ir galinis taškas gali būti prie vamzdynų tinklo išsišakojimo (į dvi dalis) ar valstybių pasienyje. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidime nurodomas pradinis bei galinis taškas ir įrenginiai, su kuriais jie sujungti.

2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO MATAVIMAS

Transportuojant CO2 vamzdynais gali būti tokie CO2 taršos šaltiniai:

—	su vamzdynų tinklu funkciškai sujungtuose įrenginiuose, pavyzdžiui, slėginėse, vykstantys degimo ir kiti procesai,

—	nenumatytas išmetimas iš vamzdynų tinklo,

—	iš vamzdynų tinklo apgalvotai išmetamas CO2,

—	dėl vamzdynų tinklo nuotėkio išmetamas CO2.

Jei iš vamzdynų tinklo išmetamas CO2 kiekis nustatomas toliau pateikiamu B metodu, prie apskaičiuoto išmetamo CO2 kiekio nereikia pridėti iš kitų ŠESD ILPS įrenginių priimto CO2 kiekio ir iš jo atimti į kitą ŠESD ILPS įrenginį perduoto CO2 kiekio.

2.1. KIEKIO NUSTATYMO METODAI

Vamzdynų tinklų veiklos vykdytojai gali pasirinkti vieną iš šių metodų.

A METODAS

Iš vamzdynų tinklo išmetamas CO2 kiekis nustatomas pagal masės balansą taikant šią formulę:

kur:

Išmetimas	=	bendras iš vamzdynų tinklo išmetamas CO2 kiekis [t CO2];
Isavos veiklos	=	vykdant vamzdynų tinklo veiklą, pavyzdžiui, deginant kurą slėginėse, išmetamo CO2 kiekis (t. y. ne transportuotas CO2 kiekis), nustatomas pagal atitinkamų šių gairių priedų nuostatas;
PGAUTAS,i	=	į vamzdynų tinklą pradiniame i taške perduotas CO2 kiekis, nustatomas pagal XII priedo ir I priedo 5 skirsnio 7 poskirsnio nuostatas;
PATIDUOTAS,j	=	iš vamzdynų tinklo galiniame j taške perduotas CO2 kiekis, nustatomas pagal XII priedo ir I priedo 5 skirsnio 7 poskirsnio nuostatas.

B METODAS

Išmetamo CO2 kiekis apskaičiuojamas atsižvelgiant į visą CO2 kiekį, kuris gali būti išmetamas vykstant su išmetimu susijusiems procesams įrenginyje, ir į surinktą bei į transportavimo įrenginį perduotą CO2 kiekį, pagal tokią formulę:

Išmetimas [t CO2] = CO2 nenumatytas + CO2 apgalvotas + CO2 nuotėkio + CO2 įrenginių

kur:

Išmetimas	=	bendras iš vamzdynų tinklo išmetamas CO2 kiekis [t CO2];
CO2 nenumatytas	=	transportuojant CO2 vamzdynų tinklu nenumatytai išmestas CO2 kiekis [t CO2], įskaitant per nepralaidžius sluoksnius, vožtuvus, tarpines kompresorines stotis ir tarpinius saugojimo įrenginius prasiskverbusį CO2;
CO2 apgalvotas	=	apgalvotai išmesto vamzdynų tinklu transportuojamo CO2 kiekis;
CO2 nuotėkio	=	transportuojant CO2 vamzdynų tinklu dėl vienos ar daugiau vamzdynų tinklo sudedamųjų dalių gedimo išmesto CO2 kiekis [t CO2];
CO2 įrenginių	=	su CO2 transportavimu vamzdynais funkciškai susijusiuose vamzdynų tinklo įrenginiuose vykstant degimo ar kitiems procesams išmetamo CO2 kiekis, nustatomas pagal atitinkamų šių gairių priedų nuostatas.

2.2. KIEKIO NUSTATYMO REIKALAVIMAI

Rinkdamasis, kurį metodą (A ar B) taikyti, veiklos vykdytojas, naudodamasis geriausiomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimo paraiškos teikimo metu turimomis technologijomis ir žiniomis, kompetentingai institucijai įrodo, kad pasirinktu metodu bus gauti patikimesni rezultatai (t. y. bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus nustatytas su mažesne neapibrėžtimi) nepatiriant nepagrįstai didelių sąnaudų. Pasirinkęs B metodą veiklos vykdytojas kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodo, kad bendras metinis iš veiklos vykdytojo vamzdynų tinklo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis bus apskaičiuotas su ne didesne kaip 7,5 % neapibrėžtimi.

2.2.1. SPECIALŪS A METODO REIKALAVIMAI

Iš vamzdynų tinklo ir į vamzdynų tinklą perduotas CO2 kiekis, vadovaujantis I priedo 5 skirsnio 7 poskyrio nuostatomis, nustatomas naudojant ištisinio išmetamųjų teršalų matavimo sistemas, kaip nurodyta XII priede. Taikoma ne mažesnė kaip 4 pakopa, apibrėžta XII priede. Tik jei kompetentingai institucijai priimtinu būdu įrodoma, kad šios pakopos techniškai pasiekti neįmanoma, atitinkamam taršos šaltiniui gali būti taikoma vienu lygiu žemesnė pakopa.

2.2.2. SPECIALŪS B METODO REIKALAVIMAI

2.2.2.1 Degimo metu išmetamos ŠESD

ŠESD, kurios gali būti išmetamos degalų degimo metu, kiekis nustatomas pagal II priedo nuostatas.

2.2.2.2 Nenumatytas išmetimas iš vamzdynų tinklo

Nenumatytas išmetimas apima ŠESD išmetimą iš šių rūšių įrangos:

—	nepralaidžių sluoksnių,

—	matavimo prietaisų,

—

vožtuvų,

—	tarpinių kompresorinių stočių,

—	tarpinių saugojimo įrenginių.

Pradėdamas eksploatuoti vamzdynų tinklą ir vėliausiai pirmų jo eksploatacijos ataskaitinių metų pabaigoje veiklos vykdytojas apskaičiuoja vidutinius išmetimo koeficientus IK (išreiškiamus g CO2 per tam tikrą laiko vienetą); išmetimo koeficientas yra kiekvieno įrengimo ir atvejų, kai nenumatytai gali būti išmetamos ŠESD, santykis. Veiklos vykdytojas, atsižvelgdamas į geriausias šios srities technologijas, šiuos koeficientus peržiūri bent kas 5 metus.

Bendras išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas kiekvienos kategorijos įrengimų skaičių padauginant iš išmetimo koeficiento ir sudedant kiekvienos kategorijos rezultatus, kaip parodyta toliau pateikiamoje lygtyje:

Atvejų skaičius yra konkrečios kategorijos įrengimų skaičius, padaugintas iš tam tikrų laiko vienetų per metus skaičiaus.

2.2.2.3. Išmetimas dėl nuotėkio

Vamzdynų tinklo veiklos vykdytojas pateikia tinklo vientisumo įrodymą naudodamasis reprezentatyviais (susijusiais su erdve ir laiku) tinko temperatūros ir slėgio duomenimis. Jei duomenys rodo, kad įvyko nuotėkis, veiklos vykdytojas apskaičiuoja nutekėjusio CO2 kiekį pagal tinkamą apskaitos plane dokumentuotą metodiką, pagrįstą pramonės geriausios patirties gairėmis, pavyzdžiui, pasinaudodamas skirtumu, gautu palyginus temperatūros ir slėgio duomenis su vidutinėmis temperatūros ir slėgio vertėmis, naudotomis vientisumui įrodyti.

2.2.2.4. Apgalvotai išmestas CO2

Apskaitos plane veiklos vykdytojas pateikia galimų situacijų, kai CO2, bus išmetamas apgalvotai, įskaitant techninės priežiūros ar avarijų atvejus, analizę ir tinkamą dokumentais pagrįstą apgalvotai išmesto CO2 kiekio nustatymo metodiką, kurį būtų sukurta remiantis pramonės geriausios patirties gairėmis.

2.2.2.5. Apskaičiuoto nenumatytai ar dėl nuotėkio išmesto CO2 kiekio tikrinimas

Kadangi į vamzdynų tinklą ir iš jo perduoto CO2 kiekis bet kokiu atveju apskaitomas komerciniais sumetimais, bent kartą per metus veiklos vykdytojas A metodu patikrina B metodu gautus rezultatus. Tokiu atveju matuojant perduoto CO2 kiekį galima taikyti žemesnę XII priede apibrėžtą pakopą.“

Pridedamas šis XVIII priedas:

„XVIII PRIEDAS

CO2 saugojimo geologinėje saugykloje, kurioje leidžiama tai daryti pagal Direktyvą 2009/31/EB, gairės

1. RIBOS

Kiekvienai geologinei saugyklai nustatomos konkrečios joje saugomo CO2 išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo ribos, remiantis pagal Direktyvą 2009/31/EB išduotame leidime nurodytomis saugyklos ir saugyklos komplekso ribomis. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidime nurodomi visi CO2 suleidimo įrenginio CO2 taršos šaltiniai. Jei nustatoma, kad saugyklos komplekse yra nuotėkis ir dėl jo CO2 išmetamas į atmosferą arba patenka į vandens storymę, tos vietos nurodomos kaip atitinkamo įrenginio taršos šaltiniai tol, kol neįgyvendinamos ištaisomosios priemonės pagal Direktyvos 2009/31/EB 16 straipsnį ir nenustatoma, kad nuotėkio vietoje CO2 nebeišmetamas į atmosferą ar į vandens storymę.

2. IŠMETAMO CO2 KIEKIO NUSTATYMAS

Saugant CO2 geologinėje saugykloje CO2 gali būti išmetamas iš šių šaltinių:

—	kuro deginimas slėginėse ir kita degimo veikla, pavyzdžiui, vietoje įrengtos elektrinėse,

—	apgalvotas CO2 išmetimas vykdant jo suleidimą arba vykdant veiksmingesnio angliavandenilių surinkimo operacijas,

—	nenumatytas išmetimas suleidimo vietoje,

—	CO2 prasiskverbimas vykdant veiksmingesnio angliavandenilių surinkimo operacijas,

—

nuotėkis.

Prie apskaičiuoto iš saugyklos išmetamo CO2 kiekio nereikia pridėti iš kitų įrenginių priimto CO2 kiekio ir iš apskaičiuoto iš saugyklos išmetamo CO2 kiekio atimti į kitą įrenginį perduoto ar saugykloje geologiškai saugomo CO2 kiekio.

2.1. DEGALŲ DEGIMO METU IŠMETAMOS ŠESD

Ant žemės vykdant deginimo veiklą išmetamų ŠESD kiekis nustatomas pagal II priedo nuostatas.

2.2. VYKDANT SULEIDIMO VEIKLĄ APGALVOTAI ARBA NENUMATYTAI IŠMETAMAS CO2

Apgalvotai arba nenumatytai išmesto CO2 kiekis nustatomas taip:

CO2 išmestas [t CO2] = A CO2 [t CO2] + N CO2 [t CO2]

kur:

A CO2 = apgalvotai išmesto CO2 kiekis;

N CO2 = nenumatytai išmesto CO2 kiekis.

A CO2 nustatomas naudojant ištisinio išmetamųjų teršalų matavimo sistemomis, kaip nustatyta šių gairių XII priede. Jei taikyti ištisinio išmetamųjų teršalų matavimo sistemas būtų pernelyg brangu, kompetentingai institucijai leidus, veiklos vykdytojas apskaitos plane gali nurodyti atitinkamą pramonės geriausia patirtimi grindžiamą metodiką.

N CO2 laikomas vienu šaltiniu, taigi XII priedo ir I priedo 6 skirsnio 2 poskirsnio reikalavimai dėl neapibrėžties taikomi visai vertei, o ne atskiriems išmetimo taškams. Apskaitos plane veiklos vykdytojas pateikia galimų nenumatyto išmetimo šaltinių analizę ir tinkamą dokumentais pagrįstą N CO2 apskaičiavimo ar išmatavimo metodiką, kurį būtų sukurta atsižvelgiant į pramonės geriausios patirties gaires. Siekiant nustatyti N CO2 galima naudotis pagal Direktyvos 2009/31/EB 13 straipsnį ir II priedo 1 skirsnio 1 poskirsnio e–h punktus surinktais duomenimis apie suleidimo įrenginį, jei tie duomenys atitinka šių gairių reikalavimus.

2.3. VYKDANT VEIKSMINGESNIO ANGLIAVANDENILIŲ SURINKIMO OPERACIJAS APGALVOTAI ARBA NENUMATYTAI IŠMETAMAS CO2

Veiksmingesnį angliavandenilių surinkimą (angl. EHR) derinant su geologiniu CO2 saugojimu, tikėtina, kad atsiras papildomas išmetimo srauto šaltinis – CO2 prasiskverbs kartu su angliavandeniliais. Papildomi taršos šaltiniai vykdant EHR veiklą gali būti:

—	naftos ir dujų atskyrimo įrenginiai ir dujų perdirbimo įrenginiai, iš kurių CO2 gali būti išmetamas nenumatytai,

—	fakelas, iš kurio CO2 gali būti išmetamas taikant nuolatines teigiamo slėgio prapūtimo sistemas ir sumažinant angliavandenilių gamybos įrenginio slėgį,

—	CO2 prapūtimo sistema, naudojama, kad liepsna neužgestų dėl didelės CO2 koncentracijos.

Nenumatytai išmetamos ŠESD paprastai sugaunamos dujų sulaikymo sistemoje ir grąžinamos į fakelą arba į CO2 prapūtimo sistemą. Apgalvotai išmesto, pavyzdžiui, iš prapūtimo sistemos, arba nenumatytai išmesto CO2 kiekis nustatomas pagal šio priedo 2 skirsnio 2 poskirsnį.

Iš fakelo išmetamo CO2 kiekis nustatomas pagal II priedą, atsižvelgiant į tai, kad fakelo dujose savaime gali būti CO2.

3. SAUGYKLOS KOMPLEKSO NUOTĖKIS

Apskaita pradedama, kai dėl nuotėkio CO2 išmetamas į atmosferą arba į vandens storymę. Laikoma, kad CO2 kiekis, išmestas į atmosferą per vandens storymę, yra lygus į vandens storymę išmestam kiekiui.

Į atmosferą arba į vandens storymę išmetamo CO2 kiekis apskaitomas tol, kol neįgyvendinamos ištaisomosios priemonės pagal Direktyvos 2009/31/EB 16 straipsnį ir nenustatoma, kad nuotėkio vietoje CO2 nebeišmetamas nei į atmosferą, nei į vandens storymę.

Į atmosferą arba į vandens storymę išmetamo CO2 kiekis apskaičiuojamas taip:

kur:

Nuot. CO2

per vieną kalendorinę dieną dėl nuotėkio į atmosferą arba į vandens storymę išmesto CO2 masė. Kiekvieną kalendorinę dieną, kurią vykdoma nuotėkio apskaita, nutekėjusio CO2 masė apskaičiuojama taip: per valandą nutekėjusio CO2 vidutinė masė [t CO2/h] padauginama iš 24. Per valandą nutekėjusi masė nustatoma pagal patvirtinto konkrečios saugyklos apskaitos plano nuostatas dėl nuotėkio. Laikoma, kad per kiekvieną kalendorinę nuotėkio dieną iki nuotėkio apskaitos pradžios nutekėjusio CO2 masė yra lygi pirmą matavimo dieną išmatuotai nutekėjusio CO2 masei;

Tpradžia

vėliausia vertė iš šių trijų:

a)	paskutinė diena, kurią dar nepranešta apie jokį išmetimą į atmosferą ar į vandens storymę iš aptariamo šaltinio;

b)	diena, kai pradėta leisti CO2;

c)	kita data, jei kompetentingai institucijai priimtinu būdu galima įrodyti, kad tą dieną išmetimas į atmosferą arbą į vandens storymę dar nebuvo prasidėjęs;

Tpabaiga

data, kurią įgyvendintos ištaisomosios priemonės pagal Direktyvos 2009/31/EB 16 straipsnį ir CO2 išmetimo į atmosferą arba į vandens strorymę nebeaptinkama.

Gali būti taikomi ir kiti į atmosferą arba į vandens storymę išmetamo CO2 kiekio nustatymo būdai, jei juos kaip tikslesnius leidžia naudoti kompetentinga institucija.

Per kiekvieną nuotėkį iš saugyklos komplekso nutekėjusio CO2 kiekis nustatomas tokiu tikslumu, kad per visą ataskaitinį laikotarpį bendra neapibrėžtis neviršytų ± 7,5 %. Jei nustatant kiekį konkrečiu metodu neapibrėžtis viršija ± 7,5 %, atliekama tokia korekcija:

CO2,ataskaitos [t CO2] = CO2,išmatuotas [t CO2] × (1 + (Neapibrėžtissistemos [%]/100) – 0,075)

kur:

CO2,ataskaitos	–	į metinę išmetimo ataskaitą įtrauktinas per konkretų nuotėkį nutekėjęs CO2 kiekis;
CO2,išmatuotas	–	taikant kiekio nustatymo metodą nustatytas per konkretų nuotėkį nutekėjusio CO2 kiekis;
Neapibrėžtissistemos	–	neapibrėžties lygis, siejamas su konkretaus nuotėkio atveju naudotu kiekio nustatymo metodu, kuris nustatytas pagal šių gairių I priedo 7 skirsnį.“