21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/40

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1), kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis, numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat išdėstytos nuostatos Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsniui, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinti. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su minėto protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie patikimos biudžeto būklės, atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, buvo reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba galėtų susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Italijoje susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Italijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Italijos atveju, atlikus bendrą įvertinimą daromos šiame sprendime išdėstytos išvados.

(7)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Italijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, numatoma, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas Italijoje turėtų siekti 5,3 % BVP, taigi, gerokai viršyti 3 % BVP pamatinę vertę. Numatomas pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis susidarė dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad realusis Italijos BVP 2009 m. sumažės 4,7 % po to, kai 2008 m. jis sumažėjo 1 %. 2010 m. tikimasi nuosaikaus ekonomikos atsigavimo, kuris turėtų sustiprėti 2011 m. Be to, numatomas pamatinės vertės viršijimas negali būti laikomas laikinu, nes numatoma, kad 2010 m. deficitas toliau didės ir, jei politika nesikeis, nežymiai sumažės 2011 m. Manoma, kad diskrecinės priemonės, kurių imtasi priėmus ekonomikos gaivinimo paketus reaguojant į krizę pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą (skirtos paremti mažas pajamas gaunančių asmenų grupes ir pagrindinius pramonės sektorius), neturės didelio poveikio valdžios sektoriaus balansui, nes jos, Italijos valdžios institucijų teigimu, finansuojamos daugiausia perskirstant esamas lėšas. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Remiantis 2009 m. spalio mėn. Italijos valdžios institucijų pateiktais duomenimis, bendroji valdžios sektoriaus skola gerokai viršijo 60 % BVP pamatinę vertę dar prieš prasidedant ekonominės ir pinigų sąjungos III etapui ir numatoma, kad 2009 m. ji sudarys 115,1 % BVP. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatoma, kad skolos santykis toliau didės ir 2011 m. bus 117,8 %. Negalima laikyti, kad skolos santykis pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Sutartyje nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Italijos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,