21.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 125/34

(1)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnyje numatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri paaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) (kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudėtinė dalis), numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Reglamente (EB) Nr. 1467/97 taip pat išdėstytos nuostatos Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsniui, kuris tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsniu, įgyvendinti. Prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 479/2009 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su minėto protokolo nuostatų taikymu.

(4)

Stabilumo ir augimo pakto 2005 m. reforma siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja siekiama užtikrinti, kad visuose perviršinio deficito procedūros (PDP) etapuose būtų visų pirma atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai atkurti patikimą biudžeto būklę atsižvelgiant į ekonominę padėtį.

(5)

Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 5 dalyje, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 5 dalimi, buvo reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba galėtų susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 3 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 3 dalimi, ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 4 dalį, kuri tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 4 dalimi, Komisija padarė išvadą, kad Belgijoje susidarė perviršinis deficitas. Todėl 2009 m. lapkričio 11 d. Komisija tokią nuomonę dėl Belgijos pateikė Tarybai (3).

(6)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Belgijos atveju, atlikus bendrą vertinimą daromos šiame sprendime išdėstytos išvados.

(7)

Remiantis Belgijos valdžios institucijų 2009 m. spalio mėn. pateiktais duomenimis, planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas Belgijoje 2009 m. padidės iki 5,9 % BVP, taigi viršys 3 % BVP pamatinę vertę ir nebus jai artimas. Planuojamas pamatinės vertės perviršis gali būti laikomas išimtiniu, kaip apibrėžta Sutartyje ir Stabilumo ir augimo pakte. Visų pirma jis susidarė, be kita ko, dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatyta, kad BVP 2009 m. turėtų sumažėti 2,9 %, o 2010 m. padidėti 0,6 %. Be to, remiantis 2009 m. rudens prognoze, planuojamo pamatinės vertės perviršio negalima laikyti laikinu, nes 2010–2011 m., atsižvelgiant į nustatytas pakankamai konkrečias konsolidavimo priemones, turėtų nusistovėti 5,8 % BVP dydžio deficitas. Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Bendroji valdžios sektoriaus skola nuolat mažėjo: nuo 134 % BVP 1993 m. ji sumažėjo iki 84 % BVP 2007 m. Taikant finansų sektoriaus stabilizavimo priemones 2008 m. skolos ir BVP santykis padidėjo iki beveik 90 %. Taigi skolos santykis tebėra kur kas didesnis už 60 % pamatinę vertę. Remiantis Belgijos valdžios institucijų 2009 m. spalio mėn. pateiktais duomenimis, planuojama, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2009 m. sudarys 97,6 % BVP. Komisijos tarnybų 2009 m. rudens prognozėje numatyta, kad skolos santykis 2009 m. turėtų padidėti iki maždaug 97 %, 2010 m. – 101 %, o 2011 m. – 104 %. Negali būti laikoma, kad skolos santykis mažėja pakankamai ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte. Sutartyje nustatytas skolos kriterijus nėra įvykdytas.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Belgijos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,