17.4.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/17

(1)

2009 m. lapkričio mėn. Komisijos atlikto patikrinimo Indonezijoje rezultatai parodė, kad yra likučių kontrolės akvakultūros gyvūnuose ir žuvininkystės ūkių produktuose sistemos veikimo trūkumų ir kad atitinkamos laboratorijos įrangos pajėgumai nustatyti tam tikrų farmakologiškai veiklių medžiagų likučius akvakultūros gyvūnuose ir žuvininkystės ūkių produktuose yra nepakankami, kaip reikalaujama 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančioje Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (2) ir 2002 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos sprendime 2002/657/EB dėl Tarybos direktyvos 96/23/EB nuostatų dėl analizės metodų tinkamumo ir rezultatų aiškinimo įgyvendinimo (3).

(2)

Dėl minėtų priežasčių kyla pavojus, kad žmonėms vartoti skirtų ir iš Indonezijos importuojamų žuvininkystės ūkių produktų sudėtyje yra tam tikrų farmakologiškai veiklių medžiagų, naudojamų kovoti su ligomis ar didinti akvakultūros produktų gamybą, likučių, kenksmingų žmonių sveikatai. Visų pirma tai chloramfenikolis, nitrofuranai ir tetraciklinai. Todėl reikėtų imtis priemonių šiam pavojui sumažinti. Priemonės turėtų būti proporcingos ir neapriboti prekybos daugiau negu būtina, kad būtų užtikrintas aukštas vartotojų apsaugos lygis.

(3)

Didelės dalies iš Indonezijos importuojamų akvakultūros produktų privalomas tyrimas (prieš pateikiant tuos produktus rinkai) dėl minėtų medžiagų likučių sumažintų pavojų pateikti rinkai produktus, kurių sudėtyje yra likučių, padėtų gauti tikslesnės informacijos apie dabartinį Indonezijos žuvininkystės produktų, kuriuose esama likučių, užterštumą ir paskatintų Indonezijos gamintojus nepiktnaudžiauti šiomis medžiagomis.

(4)

Būtina nustatyti vienodus iš Indonezijos importuojamų žuvininkystės ūkių produktų siuntoms tyrimo kriterijus, įskaitant nustatytą minimalų lygį, kadangi šiuos produktus gali importuoti kelios valstybės narės.

(5)

Valstybės narės nustačiusios, kad esama farmakologiškai veiklių medžiagų, kurias pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 470/2009 (4) draudžiama naudoti maistui skirtiems gyvūnams, arba farmakologiškai veiklių medžiagų, kurių koncentracija viršija Reglamente (EB) Nr. 470/2009 nustatytą didžiausią leidžiamąją koncentraciją, likučių, turi pranešti apie tai Komisijai, naudodamosi Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 įdiegta skubaus įspėjimo apie pavojų sistema; jos turi reguliariai teikti visų tyrimų ataskaitas, kad Komisija gautų visą būtiną informaciją, į kurią atsižvelgdama galėtų nuspręsti, ar toliau taikyti šią laikinąją priemonę.

(6)

Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

farmakologiškai veiklios medžiagos, kurios klasifikuojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsnio 2 dalies a, b ar c punktus, ir kurių koncentracija yra didesnė nei didžiausia leidžiamoji likučių koncentracija, nustatyta pagal tą reglamentą; arba

b)

farmakologiškai veiklios medžiagos, kurios neklasifikuojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsnio 2 dalies a, b ar c punktus, išskyrus atvejus, kai pagal tą reglamentą arba 2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimą 2002/657/EB dėl Tarybos direktyvos 96/23/EB nuostatų dėl analizės metodų tinkamumo ir rezultatų aiškinimo įgyvendinimo (5) buvo nustatytas tų medžiagų kontrolės atskaitos taškas ir kai likučių koncentracija nėra lygi šios kontrolės atskaitos taškui ar jo neviršija.