9.2.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 35/17

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2010 m. lapkričio 25 d.

dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo

(nauja redakcija)

(ECB/2010/23)

(2011/66/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą (toliau – ECBS statutas), ypač į jo 32 straipsnį,

kadangi:

(1)

2001 m. gruodžio 6 d. Sprendimas ECB/2001/16 dėl dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo nuo 2002 finansinių metų (1) buvo kelis kartus iš esmės pakeistas (2). Kadangi jį reikia dar kartą iš dalies keisti, siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija.

(2)

Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 1 dalį pinigų politikos pajamos yra pajamos, susikaupusios NCB atliekant pinigų politikos funkcijas. Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 2 dalį kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma yra lygi jo metų pajamoms, kurios gaunamos iš jo turto, laikomo apyvartoje esantiems banknotams ir indėlių įsipareigojimams kredito įstaigoms padengti. Šį turtą NCB turi atskirti pagal Valdančiosios tarybos gaires. NCB turi atskirti su pinigų politikos funkcijų vykdymu susijusį turtą kaip turtą, kuris laikomas apyvartoje esantiems banknotams ir indėlių įsipareigojimams kredito įstaigoms padengti. Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 4 dalį kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma mažinama dydžiu, lygiu bet kokioms palūkanoms, kurias tas NCB sumokėjo kredito įstaigoms pagal indėlių įsipareigojimus, numatytus 19 straipsnyje.

(3)	Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalį NCB pinigų politikos pajamų suma paskirstoma nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtai Europos centrinio banko (ECB) kapitalo daliai.

(4)	Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 6 ir 7 dalis Valdančioji taryba yra įgaliota nustatyti gaires, pagal kurias ECB vykdo likučių, atsirandančių iš pinigų politikos pajamų paskirstymo, kliringą ir mokėjimą, ir imtis visų kitų 32 straipsniui taikyti reikalingų priemonių.

(5)

Pagal 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (3) 10 straipsnį ECB ir NCB išleidžia į apyvartą eurų banknotus. Šio reglamento 15 straipsnyje numatyta, kad nacionalinės valiutos banknotams teisėtos mokėjimo priemonės jų teritorijoje statusas paliekamas ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams po atitinkamos grynųjų pinigų pakeitimo dienos. Dėl to grynųjų pinigų keitimo metai turėtų būti laikomi ypatingais, nes apyvartoje esantys nacionalinės valiutos banknotai vis dar gali sudaryti ženklią apyvartoje esančių banknotų dalį.

(6)

2006 m. liepos 14 d. Gairių ECB/2006/9 dėl tam tikrų pasiruošimų grynųjų pinigų keitimui į eurą bei dėl eurų banknotų ir monetų išankstinio pristatymo ir išankstinio sub-pristatymo ne euro zonoje (4) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimtinoms dalyvaujančioms šalims iš anksto pristatyti eurų banknotai debetuojami tų dalyvaujančių šalių sąskaitose su jų NCB jų nominaliąja verte, pagal šį „linijinį debetavimo modelį“: bendras iš anksto pristatytų eurų banknotų kiekis debetuojamas trimis lygiais mokėjimais Eurosistemos pirmos, ketvirtos ir penktos pagrindinės refinansavimo operacijos po grynųjų pinigų keitimo dienos atsiskaitymo dieną. Į šį „linijinį debetavimo modelį“ reikia atsižvelgti skaičiuojant grynųjų pinigų keitimo metų pinigų politikos pajamas.

(7)

Šis sprendimas yra susijęs su 2010 m. gruodžio 13 d. Sprendimu ECB/2010/29 dėl eurų banknotų emisijos (5), kuris numato, kad ECB ir NCB išleidžia eurų banknotus. Sprendimu ECB/2010/29 numatomas apyvartoje esančių eurų banknotų paskirstymas NCB proporcingai jų apmokėtai daliai ECB kapitale. Juo taip pat ECB skiriama 8 % visos apyvartoje esančių banknotų vertės. Eurų banknotų tarp Eurosistemos narių paskirstymas lemia vidinių Eurosistemos likučių padidėjimą. Atlygis už šiuos vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, turi tiesioginį poveikį kiekvieno Eurosistemos nario pajamoms, todėl turėtų būti reguliuojamas šiuo sprendimu. ECB sukauptos pajamos už jo vidines Eurosistemos pretenzijas NCB, susijusias su Europos centriniam bankui skirta apyvartoje esančių eurų banknotų dalimi, pagal 2010 m. lapkričio 25 d. Sprendimą ECB/2010/24 dėl Europos centrinio banko apyvartoje esančių eurų banknotų pajamų ir pajamų, kylančių iš vertybinių popierių, nupirktų pagal vertybinių popierių rinkų programą, paskirstymo (6) iš esmės turėtų būti paskirstytos NCB proporcingai jų dalims pasirašyto kapitalo rakte tais pačiais finansiniais metais, kai jos sukaupiamos.

(8)

Už vidinių Eurosistemos pretenzijų ir įsipareigojimų, susijusių su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynuosius likučius turėtų būti atlyginama naudojant pinigų kainą apibūdinantį objektyvų kriterijų. Šiame kontekste pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, Eurosistemos naudojama pagrindinių refinansavimo operacijų konkursuose, laikoma priimtina.

(9)

Grynieji vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, turėtų būti įtraukti į įsipareigojimų bazę apskaičiuojant NCB pinigų politikos pajamas pagal ECBS statuto 32 straipsnio 2 dalį, nes jie atitinka apyvartoje esančius banknotus. Palūkanų už vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, mokėjimas darys įtaką esminės Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalies paskirstymui NCB proporcingai jų apmokėtai daliai ECB kapitale. Šie vidiniai Eurosistemos likučiai turėtų būti tikslinami, kad būtų galima laipsniškai suderinti tarpusavyje NCB balansus bei pelno ir nuostolių ataskaitas. Tikslinimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į kiekvieno NCB už laikotarpį iki eurų banknotų įvedimo į apyvartą išleistų banknotų vertę. Šie tikslinimai po to turėtų būti atliekami pagal nustatytą formulę kasmet ne ilgiau kaip penkerius metus.

(10)	Vidinių Eurosistemos likučių, susijusių su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinimai apskaičiuoti siekiant atsverti bet kokius reikšmingus NCB pajamų svyravimus, susidarančius dėl eurų banknotų įvedimo ir paskesnio pinigų politikos pajamų paskirstymo.

(11)	ECBS statuto 32 straipsnyje išdėstytos bendrosios taisyklės taip pat taikomos pajamoms, gautoms nurašius iš apyvartos išimtus eurų banknotus.

(12)

ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalis nurodo, kad NCB pinigų politikos pajamų suma paskirstoma NCB proporcingai jų apmokėtai ECB kapitalo daliai. Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 7 dalį Valdančioji taryba yra kompetentinga imtis visų kitų 32 straipsniui taikyti reikalingų priemonių. Tai apima kompetenciją atsižvelgti į kitus veiksnius, sprendžiant pajamų, gautų nurašius iš apyvartos išimtus eurų banknotus, paskirstymo klausimą. Šiame kontekste vienodo požiūrio ir teisingumo principai reikalauja atsižvelgti į laikotarpį, kurio metu buvo išleisti iš apyvartos išimtieji eurų banknotai. Todėl šių konkrečių pajamų paskirstymo raktas turi atspindėti tiek atitinkamą ECB kapitalo dalį, tiek emisijos etapo trukmę.

(13)	Eurų banknotų išėmimas iš apyvartos turi būti reglamentuotas atskirais sprendimais, kurie turi būti priimti pagal 2003 m. kovo 20 d. Sprendimo ECB/2003/4 dėl euro banknotų nominalų, specifikacijų, atkūrimo, keitimo ir išėmimo iš apyvartos (7) 5 straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

a) NCB– valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;

b) įsipareigojimų bazė– apibrėžta įsipareigojimų dalis kiekvieno NCB balanse, sudaryta vadovaujantis šio sprendimo I priedu;

c) atskirtas turtas– kiekvieno NCB balanse apskaitoma turto dalis, laikoma įsipareigojimų bazei padengti, sudaryta vadovaujantis šio sprendimo II priedu;

d) vidiniai Eurosistemos likučiai dėl apyvartoje esančių eurų banknotų– pretenzijos ir įsipareigojimai, susidarantys tarp NCB bei ECB ir tarp NCB tarpusavyje dėl Sprendimo ECB/2010/29 4 straipsnio taikymo;

e) pasirašyto kapitalo raktas– procentais išreikštos NCB dalys ECB pasirašytame kapitale, gautos taikant ECBS statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus NCB indeksus rakte ir taikomus atitinkamais finansiniais metais;

f) kredito įstaiga– a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (8) 2 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 dalies a punkte, kaip įgyvendinta nacionalinėje teisėje, kurią prižiūri kompetentinga institucija; arba b) kita kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 123 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi panašūs į kompetentingos institucijos priežiūrą patikrinimai;

g) HBS– suderintas balansas, kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 11 d. Gairių ECB/2010/20 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (9) VIII priede;

h) orientacinė palūkanų norma– naujausia galima ribinė palūkanų norma, kuri naudojama Eurosistemos pagrindinių refinansavimo sandorių konkursuose, vykdomuose pagal 2000 m. rugpjūčio 31 d. Gairių ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (10) I priedo 3.1.2 punktą. Kai tą pačią dieną atsiskaitoma daugiau negu už vieną pagrindinę refinansavimo operaciją, naudojamas lygiagrečiai atliekamų operacijų ribinės normos paprastasis vidurkis;

i) grynųjų pinigų keitimo diena– diena, kurią eurų banknotai ir monetos įgyja teisėtos mokėjimo priemonės statusą valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro;

j) ataskaitinis laikotarpis– 24 mėnesių laikotarpis, prasidedantis 30 mėnesių prieš grynųjų pinigų keitimo dieną;

k) grynųjų pinigų keitimo metai– 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis grynųjų pinigų keitimo dieną;

l) kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursas– kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursas, kuris remiasi kiekvienos dienos kursų skelbimo tvarka tarp Europos centrinių bankų sistemoje ir už jos ribų esančių centrinių bankų, kuri paprastai vyksta 14:15 val. Centrinės Europos laiku;

m) iš apyvartos išimti eurų banknotai– bet koks eurų banknoto tipas ar serija, kurie buvo išimti iš apyvartos Valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu vadovaujantis Sprendimo ECB/2003/4 5 straipsniu;

n) emisijos raktas– vidutinis pasirašyto kapitalo raktas iš apyvartos išimtų eurų banknotų tipo ar serijos emisijos etapo metu;

o) emisijos etapas– eurų banknoto tipo ar serijos atžvilgiu tai laikotarpis, kuris prasideda tą dieną, kurią į įsipareigojimų bazę yra įtraukta pirmoji šio tipo ar serijos eurų banknoto emisija, ir baigiasi tą dieną, kurią į įsipareigojimų bazę yra įtraukta paskutinioji šio tipo ar serijos eurų banknoto emisija;

p) nurašyti– iš apyvartos išimtus eurų banknotus pašalinti iš balanso straipsnio „banknotai apyvartoje“.

2 straipsnis

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais

1. Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, skaičiuojami kas mėnesį ir įtraukiami į ECB bei NCB apskaitą mėnesio pirmąją darbo dieną ankstesnio mėnesio paskutinės darbo dienos verte.

Kai valstybė narė įsiveda eurą, vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, pagal pirmą pastraipą skaičiuojami įtraukiant į ECB bei NCB apskaitą grynųjų pinigų keitimo dienos verte.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, už laikotarpį nuo pirmųjų metų, nuo kurių taikomi pagal ECBS statuto 29 straipsnio 3 dalį kas penkeri metai pakoreguoti dydžiai, apskaičiuojami pagal pakoreguotą kapitalo pasirašymo raktą, taikomą likučiams, susijusiems su visais praėjusių metų gruodžio 31 dieną apyvartoje buvusiais eurų banknotais.

2. Už vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, įskaitant tuos, kurie susidaro taikant šio sprendimo 4 straipsnį, atlyginama taikant orientacinę palūkanų normą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atlygiai kas ketvirtį sumokami per TARGET2 sistemą.

3 straipsnis

Pinigų politikos pajamų įvertinimo metodas

1. Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma nustatoma įvertinant faktines pajamas, kurios gaunamos iš jo apskaitoje parodomo atskirto turto. Kaip išimtys, laikoma, kad auksas pajamų negeneruoja, o pinigų politikos tikslais pagal 2009 m. liepos 2 d. Sprendimą ECB/2009/16 dėl padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (11) laikomi vertybiniai popieriai generuoja pajamas orientacine palūkanų norma.

2. Kai NCB nustatyto turto vertė viršija jo įsipareigojimų bazę arba yra mažesnė už ją, šis skirtumas kompensuojamas šio skirtumo vertei taikant orientacinę palūkanų normą.

4 straipsnis

Vidinių Eurosistemos likučių tikslinimas

1. Skaičiuojant pinigų politikos pajamas, kiekvieno NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinami taikant kompensacinę sumą, nustatytą pagal šią formulę:

C = (K – A) × S

kur:

kompensacinė suma,

kiekvieno NCB suma eurais, kuri gaunama apyvartoje ataskaitiniu laikotarpiu esančių banknotų vidutinę vertę perskaičiavus pagal pasirašyto kapitalo raktą, kur apyvartoje esančių banknotų eurą įsivedančios valstybės narės nacionaline valiuta suma perskaičiuojama į eurus kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursu ataskaitiniu laikotarpiu,

vidutinė kiekvieno NCB banknotų, esančių apyvartoje ataskaitiniu laikotarpiu, vertė eurais, perskaičiuota į eurus kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursu ataskaitiniu laikotarpiu,

toks koeficientas kiekvieniems finansiniams metams, pradedant grynųjų pinigų keitimo data:

Finansiniai metai	Koeficientas
Grynųjų pinigų keitimo metai	1
Grynųjų pinigų keitimo metai plius vieneri metai	0,8606735
Grynųjų pinigų keitimo metai plius dveji metai	0,7013472
Grynųjų pinigų keitimo metai plius treji metai	0,5334835
Grynųjų pinigų keitimo metai plius ketveri metai	0,3598237
Grynųjų pinigų keitimo metai plius penkeri metai	0,1817225

2. NCB kompensacinių dydžių suma lygi nuliui.

3. Kompensacinės sumos skaičiuojamos kiekvieną kartą, kai valstybė narė įsiveda eurą, arba kai keičiamas ECB pasirašyto kapitalo raktas.

4. Kai prie Eurosistemos prisijungia naujas NCB, jo kompensacinė suma paskirstoma kitiems NCB, proporcingai kitų NCB atitinkamoms dalims pasirašyto kapitalo rakte, su atvirkštiniu ženklu (+/–), ir papildo visas kitiems NCB jau galiojančias kompensacines sumas.

5. Kompensacinės sumos ir šias kompensacines sumas subalansuojantys apskaitos įrašai kiekvieno NCB apskaitoje parodomi grynųjų pinigų keitimo dienos verte ir ataskaitinio laikotarpio kiekvienų sekančių metų ta pačia verte, apskaitos įrašus darant atskirose sąskaitose, kuriose apskaitomi vidiniai Eurosistemos likučiai. Kompensacines sumas subalansuojantys apskaitos įrašai neatlyginami.

6. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įvykus konkretiems įvykiams, susijusiems su banknotų cirkuliavimo modelių pokyčiais, kaip nurodyta šio sprendimo III priede, kiekvieno NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinami pagal to priedo nuostatas.

7. Šiame straipsnyje numatyti vidinių Eurosistemos likučių tikslinimai nebetaikomi nuo pirmos šeštųjų metų po atitinkamų grynųjų pinigų keitimo metų dienos.

5 straipsnis

Pinigų politikos pajamų apskaičiavimas ir paskirstymas

1. ECB kasdien skaičiuoja kiekvieno NCB pinigų politikos pajamas. Skaičiuojama pagal apskaitos duomenis, kuriuos NCB pateikia Europos centriniam bankui. ECB kas ketvirtį informuoja NCB apie sukauptas sumas.

2. Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma mažinama dydžiu, lygiu visoms sukauptoms arba sumokėtoms palūkanoms už į įsipareigojimų bazę įtrauktus įsipareigojimus vadovaujantis Valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu pagal ECBS statuto 32 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą.

3. Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma paskirstoma proporcingai pasirašyto kapitalo raktui kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

6 straipsnis

Pajamų, atsirandančių dėl iš apyvartos išimtų eurų banknotų nurašymo, apskaičiavimas ir paskirstymas

1. Iš apyvartos išimti eurų banknotai lieka įsipareigojimų bazės dalimi, kol jie yra pakeičiami arba nurašomi, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis įvyksta pirmiau.

2. Valdančioji taryba gali nuspręsti nurašyti iš apyvartos išimtus eurų banknotus; tokiu atveju ji nustato nurašymo dieną ir visą atidėjinių sumą, skirtą tiems iš apyvartos išimtiems eurų banknotams, kurie, kaip tikimasi, dar gali būti pakeisti.

3. Iš apyvartos išimti eurų banknotai nurašomi taip:

Nurašymo dieną iš ECB ir NCB balanso straipsnių „banknotai apyvartoje“ atimama visa iš apyvartos išimtų eurų banknotų, dar esančių apyvartoje, suma. Šiam tikslui faktinės iš apyvartos išimtų eurų banknotų, kurie buvo išleisti į apyvartą, sumos pakoreguojamos į jų proporcines sumas, apskaičiuotas atsižvelgiant į emisijos raktą, o skirtumai sureguliuojami tarp ECB ir NCB.

b)	Pakoreguota iš apyvartos išimtų eurų banknotų suma nurašoma iš balanso straipsnio „banknotai apyvartoje“ į NCB pelno (nuostolio) ataskaitas.

c)	Kiekvienas NCB nustato atidėjinius, skirtus iš apyvartos išimtiems eurų banknotams, kurie, kaip tikimasi, dar gali būti pakeisti. Atidėjiniai atitinka atitinkamo NCB dalį visoje atidėjinių sumoje, apskaičiuotą naudojant emisijos raktą.

4. Iš apyvartos išimti eurų banknotai, kurie pakeičiami po nurašymo datos, įtraukiami į juos priėmusio NCB apskaitą. Iš apyvartos išimtų eurų banknotų įplaukos bent kartą per metus perskirstomos tarp NCB taikant emisijos raktą, o skirtumai sureguliuojami tarp jų. Kiekvienas NCB atima proporcinę sumą iš savo atidėjinių arba, jei įplaukos viršija atidėjinius – įtraukia atitinkamas išlaidas į savo pelno (nuostolio) ataskaitą.

5. Valdančioji taryba kasmet peržiūri visą atidėjinių sumą.

7 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas ECB/2001/16 panaikinamas. Nuorodos į panaikintąjį sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos vadovaujantis V priede pateikta koreliacijos lentele.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.

Priimta Frankfurte prie Maino 2010 m. lapkričio 25 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET

(1) OL L 337, 2001 12 20, p. 55.

(2) Žr. IV priedą.

(3) OL L 139, 1998 5 11, p. 1.

(4) OL L 207, 2006 7 28, p. 39.

(5) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 26. Sprendimas ECB/2010/29 priimtas prieš paskelbiant Sprendimą ECB/2010/23.

(6) Dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje. Sprendimas ECB/2010/29 priimtas prieš paskelbiant Sprendimą ECB/2010/23.

(7) OL L 78, 2003 3 25, p. 16.

(8) OL L 177, 2006 6 30, p. 1.

(9) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 31.

(10) OL L 310, 2000 12 11, p. 1.

(11) OL L 175, 2009 7 4, p. 18.

I PRIEDAS

ĮSIPAREIGOJIMŲ BAZĖS STRUKTŪRA

Išskyrus visus kitus punktus, įsipareigojimų bazę sudaro:

Banknotai apyvartoje

Šiame priede grynųjų pinigų keitimo metais kiekvieno prie Eurosistemos prisijungiančio NCB „banknotai apyvartoje“:

a)	apima NCB išleistus banknotus nacionaline valiuta; ir

b)	turi būti mažinami neatlygintų paskolų, susijusių su iš anksto pristatytais eurų banknotais, kurie dar nebuvo debetuoti, vertės dydžiu (HBS turto skilties 6 straipsnio dalis).

Po grynųjų pinigų keitimo metų kiekvieno NCB „banknotai apyvartoje“ reiškia tik eurais išreikštus banknotus ir neapima jokių kitų banknotų.

Jei grynųjų pinigų keitimo diena yra diena, kurią TARGET2 nedirba, NCB įsipareigojimas, atsirandantis iš eurų banknotų, kurie buvo iš anksto pristatyti pagal Gaires ECB/2006/9 ir kurie pateko į apyvartą iki grynųjų pinigų keitimo dienos, yra įsipareigojimų bazės dalis (kaip korespondentinių sąskaitų dalis HBS įsipareigojimų 10.4 straipsnyje), kol įsipareigojimas tampa vidinių Eurosistemos įsipareigojimų, atsirandančių iš TARGET2 sandorių, dalimi.

Įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais, susiję su pinigų politikos operacijomis, įskaitant bet kurį iš šių punktų:

a)	einamąsias sąskaitas, įskaitant privalomųjų atsargų reikalavimus pagal ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalį (HBS įsipareigojimų 2.1 straipsnis);

b)	indėlių sumas pagal Eurosistemos indėlių galimybę (HBS įsipareigojimų 2.2 straipsnis);

c)	terminuotuosius indėlius (HBS įsipareigojimų 2.3 straipsnis);

d)	įsipareigojimus, kylančius iš koreguojamųjų atvirkštinių operacijų (HBS įsipareigojimų 2.4 straipsnis);

e)	indėlius, susijusius su įkaito vertės išlaikymo prievole (HBS įsipareigojimų 2.5 straipsnis).

3.	Indėlių įsipareigojimai Eurosistemos kitoms sandorio šalims, kurios neįvykdė įsipareigojimų, kurie buvo perklasifikuoti iš HBS įsipareigojimų 2.1 straipsnio.

4.	NCB vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, kylantys iš ECB skolinių įsipareigojimų išleidimo pagal Gairių ECB/2000/7 I priedo 3.3 poskyrį (HBS įsipareigojimų 10.2 straipsnis).

5.	Grynieji vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai dėl eurų banknotų apyvartoje, įskaitant tuos, kurie atsiranda taikant šio sprendimo 4 straipsnį (HBS įsipareigojimų 10.3 straipsnio dalis).

6.	Grynieji vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, atsirandantys iš TARGET2 sandorių, atlyginamų orientacine norma (HBS įsipareigojimų 10.4 straipsnio dalis).

B.	Kiekvieno NCB įsipareigojimų bazės suma apskaičiuojama laikantis suderintų apskaitos principų ir taisyklių, nustatytų Gairėse ECB/2010/20.

II PRIEDAS

ATSKIRTAS TURTAS

Išskyrus visus kitus punktus, atskirtą turtą sudaro:

1.	Skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais, susijęs su pinigų politikos operacijomis (HBS turto 5 straipsnis).

2.	Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai (HBS turto 7.1 straipsnis).

3.	Vidinės Eurosistemos pretenzijos, atitinkančios užsienio atsargų, išskyrus auksą, pervedimą į ECB, kaip numatyta ECBS statuto 30 straipsnyje (HBS turto 9.2 straipsnio dalis).

4.	Grynosios vidinės Eurosistemos pretenzijos dėl eurų banknotų apyvartoje, įskaitant tas, kurios atsiranda taikant šio sprendimo 4 straipsnį (HBS turto 9.4 straipsnio dalis).

5.	Grynosios vidinės Eurosistemos pretenzijos, atsirandančios iš TARGET2 sandorių, atlyginamų orientacine palūkanų norma (HBS turto 9.5 straipsnio dalis).

Tokia aukso suma, įskaitant pretenzijas dėl ECB pervesto aukso, kad kiekvienas NCB galėtų nustatyti savo aukso dalį, atitinkančią jo dalies pasirašyto kapitalo rakte taikymą bendrai visų NCB nustatyto aukso sumai (HBS turto 1 straipsnis ir turto 9.2 straipsnio dalis).

Šiame sprendime auksas vertinamas pagal vienos grynos aukso uncijos kainą eurais 2002 m. gruodžio 31 d.

Pretenzijos, atsirandančios iš eurų banknotų, kurie buvo iš anksto pristatyti pagal Gaires ECB/2006/9 ir kurie tuomet pateko į apyvartą iki grynųjų pinigų keitimo dienos (iki grynųjų pinigų keitimo dienos – HBS turto 4.1 straipsnio dalis, po to – korespondentinių sąskaitų dalis HBS turto 9.5 straipsnyje), bet tik kol tokios pretenzijos tampa vidinių Eurosistemos pretenzijų, kylančių iš TARGET2 sandorių, dalimi.

Likusios pretenzijos, atsirandančios kitoms Eurosistemos sandorio šalims nevykdant įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste, ir (arba) finansinis turtas arba pretenzijos (trečiųjų šalių atžvilgiu), perimti nuosavybėn ir (arba) įgyti realizuojant Eurosistemos kredito operacijų kontekste įsipareigojimų nevykdančių kitų Eurosistemos sandorio šalių pateiktą įkaitą, perklasifikuoti iš HBS turto 5 straipsnio (HBS turto 11.6 straipsnio dalis).

B.	Kiekvieno NCB atskirto turto vertė apskaičiuojama laikantis suderintų apskaitos principų ir taisyklių, nustatytų Gairėse ECB/2010/20.

III PRIEDAS

A. Pirmasis nenumatytas patikslinimas

Jei bendras grynųjų pinigų keitimo metais apyvartoje esančių banknotų vertės vidurkis yra mažesnis negu bendras ataskaitiniu laikotarpiu apyvartoje esančių banknotų (įskaitant eurą įsivedusios valstybės narės nacionaline valiuta ir perskaičiuotus į eurus kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursu ataskaitiniu laikotarpiu) vertės vidurkis eurais, „S“ koeficientas, kuris grynųjų pinigų keitimo metams taikomas vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, atgaline tvarka mažinamas proporcingai, kiek sumažėja bendras apyvartoje esančių banknotų vidurkis.

Po sumažinimo koeficientas negali būti mažesnis negu 0,8606735. Jei taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, ketvirtadalis NCB sumažintos kompensacinės sumos („C“), taikytinos grynųjų pinigų keitimo metais, pridedama prie kiekvieno NCB kompensacinės sumos, kuri, vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, taikoma antraisiais – penktaisiais metais po grynųjų pinigų keitimo metų.

B. Antrasis nenumatytas patikslinimas

Jei 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos NCB kompensacinės sumos sudaro teigiamą skaičių, į pelno (nuostolio) ataskaitos pajamų straipsnį „Pinigų politikos pajamų grynasis rezultatas“ metų gale įtraukus sumokėtą grynąjį atlygį už vidinės Eurosistemos tarpusavio likučius, susijusius su apyvartoje esančiais banknotais, ir pagal šį straipsnį susidaro grynosios išlaidos, „S“ koeficientas, kuris grynųjų pinigų keitimo metams taikomas vadovaujantis 4 straipsnio 1 dalimi, mažinamas iki tiek, kad būtų išvengta tokios padėties.

IV PRIEDAS

PANAIKINTASIS SPRENDIMAS IR VĖLESNI DALINIAI PAKEITIMAI

Sprendimas ECB/2001/16	OL L 337, 2001 12 20, p. 55.
Sprendimas ECB/2003/22	OL L 9, 2004 1 15, p. 39.
Sprendimas ECB/2006/7	OL L 148, 2006 6 2, p. 56.
Sprendimas ECB/2007/15	OL L 333, 2007 12 19, p. 86.
Sprendimas ECB/2009/27	OL L 339, 2009 12 22, p. 55.

V PRIEDAS

KORELIACIJOS LENTELĖ

Sprendimas ECB/2001/16	Šis sprendimas
5a straipsnis	6 straipsnis
6 straipsnis	7 straipsnis