28.5.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 138/1

(1)

2010 m. balandžio 26 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Čekijos konvergencijos programą, kuri apima 2009–2012 m. laikotarpį.

(2)

Pasaulinė krizė padarė didelį poveikį Čekijos ekonomikai. Trejus metus daugiau kaip 6 % per metus augęs realusis BVP 2008 m. išaugo tik 2,5 %, o 2009 m., pagal atnaujintą konvergencijos programą, smuko 4 %. Ekonomika daugiausia nukentėjo dėl prekybos poveikio, bet įtakos taip pat turėjo ir su pasitikėjimu susiję pokyčiai, kreditavimo sąlygų griežtinimas ir užsienio investicijų srautų mažėjimas. Valdžios institucijos ryžtingai reagavo į krizę.

Čekijos nacionalinis bankas sumažino bazines palūkanų normas nuo 3,75 % 2008 m. viduryje iki dabartinių 1 %, o Vyriausybė parengė ir įgyvendino didelį fiskalinių skatinamųjų priemonių paketą pagal Europos ekonomikos atgaivinimo planą (EEAP), kurio poveikis 2009 m. sudarė 2,2 % BVP. Nuo 2008 m. liepos mėn. vidurio iki 2009 m. vasario mėn. vidurio Čekijos kronos vertė euro atžvilgiu sumažėjo maždaug penktadaliu (o vėliau iki 2010 m. vasario mėn. vidurio kronos vertė pakilo maždaug 14 %). Dabartiniu laikotarpiu, jau pasibaigus krizei, Čekijos ekonomikos neslegia didelės makroekonominio pažeidžiamumo problemos. Pagrindinis uždavinys – sumažinti didelį struktūrinį valdžios sektoriaus deficitą, kuris, kaip apskaičiuota, 2009 m. sudarė maždaug 6 %, iki tvaraus lygio. Be to, taip pat svarbu užtikrinti spartų darbo rinkos prisitaikymą prie nuosmukio ir siekti ilgalaikės konvergencijos. 2009 m. gruodžio 2 d. Taryba, atsižvelgusi į planuojamą 2009 m. deficitą, nusprendė, kad šalyje yra perviršinis deficitas ir pateikė rekomendacijas, pagal kurias deficitas turi būti sumažintas žemiau 3 % BVP pamatinės vertės iki 2013 m.

(3)

Nors stebimas faktinio BVP mažėjimas krizės sąlygomis daugiausia yra ciklinis, buvo padarytas neigiamas poveikis ir potencialios gamybos apimties lygiui. Dėl mažesnių investicijų ir didėjančio struktūrinio nedarbo krizė potencialiam augimui taip pat gali turėti įtakos vidutinės trukmės laikotarpiu. Be to, ekonomikos krizės poveikis prisideda prie neigiamo visuomenės senėjimo poveikio potencialiai gamybos apimčiai ir valstybės finansų tvarumui. Tokiomis aplinkybėmis bus būtina spartinti struktūrinių reformų įgyvendinimą potencialiam augimui paremti. Visų pirma Čekijai svarbu imtis reformų, kuriomis būtų siekiama didinti našumą (skatinant mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas, gerinant verslo aplinką ir konkurenciją), darbo jėgos pasiūlą ir gebėjimus.

(4)

Pagal programos makroekonominį scenarijų numatoma, kad realusis BVP augs 1,3 % 2010 m., 2,6 % 2011 m. ir 3,8 % 2012 m. Remiantis šiuo metu turima informacija, šis scenarijus atrodo patikimas iki 2011 m. ir dera su pinigų politikos ir valiutos kurso prielaidomis.

Programoje numatyta 2012 m. realiojo BVP augimo projekcija, pagal kurią numatomas augimo paspartėjimas iki augimo potencialą viršijančio lygio, atrodo palanki. Manoma, kad 2010 m. infliacija šiek tiek padidės, ir tai daugiausia lems netiesioginių mokesčių didinimas, o likusiu programos laikotarpiu tebebus nuosaiki. Programoje numatomas tolesnis padėties darbo rinkoje blogėjimas 2010 m. Apskritai infliacijos ir darbo rinkos projekcijos atrodo patikimos ir dera su realiojo BVP augimo projekcijomis.

(5)

Programoje apskaičiuotas 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas sudaro 6,6 % BVP. Žymus pablogėjimas, palyginti su 2008 m. 2,1 % BVP deficitu, iš esmės rodo krizės poveikį valdžios sektoriaus finansams, bet prie to taip pat prisidėjo reikšmingos skatinamosios priemonės, kurių poveikis 2009 m. sudarė 2,2 % BVP ir kurias Vyriausybė priėmė pagal EEAP. Tarp pagrindinių priemonių buvo socialinio draudimo įmokų mažinimas, investicijų į viešąją infrastruktūrą didinimas ir finansinė parama įmonėms ir užimtumui. Pažymėtina, kad 2009 m. valdžios sektoriaus išlaidos padidėjo mažiau, negu planuota ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje. Struktūrinis balansas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių, apskaičiuotas pagal bendrai sutartą metodiką remiantis programoje pateiktais duomenimis) 2009 m. pablogėjo maždaug 2 procentiniais punktais BVP. Pagal programą Čekijos valdžios institucijos planuoja konsolidavimą, kuris bus pradėtas 2010 m. ir bus vykdomas laikotarpio pradžioje, o tai, atsižvelgiant į didelį Čekijos struktūrinį deficitą ir numatomą ekonominių sąlygų pagerėjimą, atitinka Tarybos remiamą pasitraukimo strategiją.

(6)

2010 m. programoje numatomas 5,3 % BVP valdžios sektoriaus deficitas. Tai reikštų, kad struktūrinis balansas pagerės 2 procentiniais punktais BVP, o tai daugiau, negu rekomendavo Taryba 2009 m. gruodžio mėn. – rekomendacijoje numatyta 2010–2013 m. imtis struktūrinių priemonių, kurių metinis vidutinis poveikis sudarytų 1 % BVP. 2010 m. konsolidavimas bus pagrįstas pajamų santykio padidėjimu 1,5 procentinio punkto BVP.

Tarp pagrindžiančių priemonių yra PVM, akcizų ir nekilnojamojo turto mokesčių didinimas (maždaug 0,8 % BVP). Tai taip pat reiškia ankstyvą laikino socialinio draudimo įmokų sumažinimo panaikinimą ir socialinio draudimo įmokų viršutinių ribų padidinimą. Išlaidų srityje priemonės apima socialinių išmokų, įskaitant ligos pašalpas ir motinystės išmokas, mažinimą (maždaug 0,1 % BVP) ir nepanaudotą pensijų indeksavimo galimybę (maždaug 0,2 % BVP).

(7)

Pagrindinis vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas – tęsti konsolidavimą po 2010 m. ir sumažinti valdžios sektoriaus deficitą žemiau 3 % BVP iki 2013 m. pagal gruodžio mėn. Tarybos rekomendaciją. Remiantis programa, deficitas sumažės nuo 5,3 % BVP 2010 m. iki 4,8 ir 4,2 % BVP atitinkamai 2011 m. ir 2012 m. Nepaisant numatomo ekonomikos atsigavimo, struktūrinis balansas gerės gerokai lėčiau, palyginti su 2010 m., ir pagerėjimas 2011–2012 m. neviršys 0,6 procentinio punkto BVP. Didžioji dalis koregavimo būtų atlikta išlaidų srityje. Programoje nurodoma, kad pusė išlaidų mažinimo veiksmų bus susiję su veiklos išlaidomis, o kita pusė – su privalomosiomis išlaidomis, bet nepateikta pakankamai duomenų apie tai, kaip šis mažinimas bus atliktas. Pajamų srityje priemonės nedidelės, bet nurodytos tiksliau – jos apima socialinio draudimo įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio padidinimą. 2013 m. programoje nurodytas valdžios sektoriaus deficito tikslas (3 % BVP), bet nepateikta jokios išsamios informacijos apie tai, kaip tai bus pasiekta (taip pat nepateikta ir augimo prielaidų, kuriomis tas tikslas pagrįstas), todėl nėra įmanoma nustatyti fiskalinių priemonių metinio vidutinio poveikio 2010–2013 m. laikotarpiu. Kaip pranešė valdžios institucijos, Čekijos vidutinės trukmės tikslas – tai – 1,0 % BVP valdžios sektoriaus struktūrinis balansas. Atsižvelgiant į naujausias projekcijas ir skolos lygmenį, vidutinės trukmės tikslas atitinka pakto tikslus. Tačiau programoje nenumatyta, kad tai bus pasiekta programos laikotarpiu.

(8)

2010 m. biudžeto rezultatai gali būti kiek mažesni, negu numatoma programoje. Dėl galimai silpnesnio privataus vartojimo pajamos iš PVM ir akcizų gali būti šiek tiek mažesnės, negu tikimasi.

Kalbant apie išlaidas, dėl su išlaidomis susijusio spaudimo prieš parlamento rinkimus išlaidos gali padidėti. Didesnis neaiškumas dėl fiskalinių tikslų būdingas vėlesniems programos metams. Dabartinėje atnaujintoje programoje 2011 m. ir 2012 m. nustatyti išlaidų tikslai neparemti konkrečiomis priemonėmis, todėl neaišku, ar jie bus pasiekti, o 2012 m. pajamų projekcijos pagrįstos palankia realiojo BVP augimo prielaida. Galiausiai programoje nepateikiama jokios informacijos apie tai, kaip sumažinti deficitą nuo 4,2 % 2012 m. iki žemiau 3 % BVP 2013 m.

(9)

Apskaičiuota, kad bendroji valdžios sektoriaus skola nuo 30 % BVP ankstesniais metais padidėjo iki 35 % BVP 2009 m. Numatoma, kad programos laikotarpiu skolos santykis padidės dar 7 procentiniais punktais ir 2012 m. sieks 42 % BVP, tai daugiausia lems vis dar palyginti didelis valdžios sektoriaus deficitas. Skolos santykio raida gali būti mažiau palanki, negu numatoma programoje, ypač po 2010 m., atsižvelgiant į nustatytą biudžeto konsolidavimui gresiančią riziką, kurią didina galimybė, kad realiojo BVP augimas 2012 m. gali būti mažiau palankus, negu numatoma programoje. Tačiau valdžios sektoriaus skolos santykis bus gerokai mažesnis už 60 % BVP pamatinę vertę per visą programos laikotarpį.

(10)

Vidutinės trukmės skolos projekcijos, pagal kurias daroma prielaida, kad BVP augimo rodikliai tik laipsniškai atsigaus iki dydžių, kurie buvo numatomi iki krizės, ir kad mokesčių rodikliai pasieks iki krizės buvusį lygį, ir kurios apima prognozuojamą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimą, rodo, kad programoje numatytos biudžeto strategijos, vertinant nominaliąja verte ir nebesikeičiant politikai, nepakaktų stabilizuoti skolos ir BVP santykį iki 2020 m.

(11)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui akivaizdžiai didesnis nei ES vidurkis, pirmiausia dėl palyginti didelio pensijų išlaidų BVP dalies išraiška didėjimo per ateinančius dešimtmečius. Dėl programoje nustatytos 2009 m. biudžeto būklės ir visuomenės senėjimo poveikio biudžetui didėja tvarumo atotrūkis.

Vidutinės trukmės laikotarpiu užtikrinant pirminį perteklių ir imantis pensijų bei sveikatos apsaugos sistemų reformų, kuriomis siekiama riboti būsimą šių išlaidų augimą, būtų sumažinta valstybės finansų tvarumui kylanti rizika, kuri Komisijos 2009 m. tvarumo ataskaitoje įvertinta kaip didelė. 2010 m. sausio mėn. buvo įsteigta Finansų ministerijos bei Darbo ir socialinių reikalų ministerijos ekspertų patariamoji grupė, kurios tikslas – parengti alternatyvių pensijos reformos pasiūlymų. Pasiūlymai bus baigti rengti iki 2010 m. gegužės mėn. pabaigos ir perduoti naujajai Vyriausybei.

(12)

Kalbant apie biudžeto procedūras, biudžeto rengimas yra gana decentralizuotas, bet kartu jam nėra taikomos griežtos fiskalinės taisyklės. 2004 m. Čekija patvirtino vidutinės trukmės biudžeto sistemą, kurioje nustatytos valstybės biudžeto nominaliųjų išlaidų viršutinės ribos trejiems metams. Tačiau iš patirties matyti, kad tos viršutinės ribos praeityje buvo kelis kartus padidintos, neapsiribojant vien patikslinimais, leistinais pagal biudžeto taisykles. Pagrindiniai dabartinės struktūros trūkumai, be kita ko, yra menkos galimybės užtikrinti jos laikymąsi, ribota ex-post stebėsena, veikimo sudėtingumas ir ribota proceso visuomenės kontrolė. 2009 m. gruodžio 2 d. Taryba rekomendavo Čekijai „griežtai laikytis vidutinės trukmės biudžeto ir geriau prižiūrėti, kaip vykdomas biudžetas visus metus, siekiant išvengti išlaidų perviršio, palyginti su biudžeto ir daugiamečiais planais“. Programoje nenumatyta pakankamų šios srities pasiūlymų. Tačiau daroma tam tikra pažanga, siekiant gerinti fiskalinį valdymą. Įgyvendinami svarbūs mokesčių surinkimo ir mokesčių valdymo sistemos pakeitimai, taip pat greitas perėjimas prie iždo sistemos biudžeto valdymo srityje padės efektyviau valdyti valstybės finansus.

(13)

Valstybės išlaidų kokybė Čekijoje gali būti šiek tiek pagerinta. Visų pirma, išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai yra mažesnės už ES vidurkį, ir būtų galima padidinti valstybės išlaidų efektyvumą tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, švietimas ir viešieji pirkimai.

Priešingai, valdžios sektoriaus investicijų lygis yra didelis, palyginti su ES vidurkiu ir kitomis regiono šalimis (beveik 5 % BVP per paskutinius ketverius metus). Pajamų srityje Čekijos valdžios institucijos nuo 2007 m. įgyvendino keletą reformų, kuriomis siekiama laipsniškai pereiti nuo tiesioginio prie netiesioginio apmokestinimo. Tačiau reikės tolesnių mokesčių ir išmokų sistemos reformų, siekiant didinti paskatas dirbti ir panaikinti neveiklumo spąstus. Be to, tiesioginio apmokestinimo ir mokesčių surinkimo sistema yra sudėtinga, ir būtų naudinga ją dar supaprastinti.

(14)

Apskritai programoje pateikta 2010 m. biudžeto strategija atitinka Tarybos rekomendacijas pagal 126 straipsnio 7 dalį. Deficito tikslas atrodo tinkamas ir pagrįstas konkrečiomis konsolidavimo priemonėmis. Nuo 2011 m., atsižvelgiant į minėtą riziką, biudžeto strategija gali ne visiškai atitikti Tarybos rekomendacijas pagal 126 straipsnio 7 dalį. Visų pirma, 2011 m. ir 2012 m. konsolidavimo planai nėra pakankamai plataus užmojo (vidutinis fiskalinis koregavimas sudaro 0,3 % BVP per metus), ir jiems gresia rizika. Išlaidų tikslai nepagrįsti konkrečiomis priemonėmis, 2012 m. pajamų projekcijos pagrįstos palankiomis makroekonominėmis prielaidomis ir nepateikta jokios išsamios informacijos apie tai, kaip deficitas bus sumažintas nuo 4,2 % BVP 2012 m. iki žemiau 3 % BVP 2013 m. Trūksta informacijos apie 2013 m. biudžeto strategiją. Fiskalinių priemonių metinis poveikis programos laikotarpiu (2010–2012 m.) sudaro vidutiniškai 0,8 % BVP ir yra artimas, bet mažesnis už Tarybos rekomenduotą 1 % BVP fiskalinių priemonių vidutinį metinį poveikį. Kad būtų laikomasi rekomendacijos, 2011–2013 m. reikės įgyvendinti papildomas konsolidavimo priemones, siekiant užtikrinti rekomenduotą vidutiniškai 1 % BVP fiskalinių priemonių poveikį.

(15)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi duomenys (2). 2009 m. gruodžio 2 d. rekomendacijose pagal 126 straipsnio 7 dalį dėl perviršinio deficito padėties ištaisymo Taryba taip pat paragino Čekiją apie pažangą, padarytą įgyvendinant Tarybos rekomendacijas, pranešti atskirame atnaujintų konvergencijos programų skyriuje. Čekija iš dalies laikėsi šios rekomendacijos.

i)

griežtai įgyvendinti 2010 m. biudžetą ir vengti nukrypimų nuo prognozuotų išlaidų rodiklių; laikantis Tarybos rekomendacijos pagal 126 straipsnio 7 dalį, siekti didesnio, negu planuojama programoje, biudžeto koregavimo vykdant 2011 ir 2012 m. biudžetą ir išsamiau nurodyti priemones, kurios būtinos perviršiniam deficitui ištaisyti vėliausiai iki 2013 m.;

ii)

imtis priemonių biudžeto procedūroms pagerinti, griežčiau vykdyti vidutinės trukmės biudžeto tikslus ir griežčiau stebėti jų įgyvendinimą; visų pirma, vengti didinti išlaidų viršutines ribas, viršijant pagal biudžeto taisykles leistinus patikslinimus;

iii)

įgyvendinti būtinas reformas siekiant padidinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.