4.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 233/1

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 584/96 (2) buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas tam tikroms importuojamoms, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Tailando kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms (toliau – VVJD arba nagrinėjamasis produktas) iš geležies ar plieno (toliau – pirminis tyrimas). Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgiant į priemonių vengimo tyrimo išvadas, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 763/2000 (3) šios priemonės buvo išplėstos ir pradėtos taikyti iš Taivano siunčiamam tam tikram nagrinėjamajam produktui.

(2)

Šiuo metu galiojančios priemonės – tai pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių taikymo pabaigos peržiūrą (toliau – pirmoji priemonių taikymo pabaigos peržiūra) Tarybos reglamentu (EB) Nr. 964/2003 (4) nustatyti galutiniai antidempingo muitai tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno, taip pat iš Taivano siunčiamoms vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies arba plieno, deklaruotoms kaip Taivano kilmės arba ne. KLR galioja 58,6 %, o Tailandui, išskyrus Thai Benkan Co. Ltd. (0 %) ir Awaji Materia Co. Ltd.  (5) (7,4 %), – 58,9 % antidempingo muitas. Trys Taivano bendrovės – Chup Hsin Enterprise Co. Ltd, Rigid Industries Co. Ltd ir Nian Hong Pipe Fittings Co. Ltd. – atleistos nuo Taivanui išplėstų priemonių.

(3)

Komisijos sprendimu 96/252/EB (6) priimti tam tikrų Tailando gamintojų įsipareigojimai. 2004 m. šie įsipareigojimai atšaukti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1496/2004 (7), iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 964/2003.

(4)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi, KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nustatytų priemonių taikymas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2052/2004 (8) išplėstas iš Indonezijos siunčiamiems importuojamiems produktams, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2053/2004 (9) – iš Šri Lankos siunčiamiems importuojamiems produktams, o Tarybos reglamentu (EB) Nr. 655/2006 (10) – iš Filipinų siunčiamiems importuojamiems produktams, deklaruotiems kaip Filipinų, Indonezijos ir Šri Lankos kilmės arba ne.

(5)

Antidempingo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1001/2008 (11), šiuo metu taip pat taikomos iš Korėjos Respublikos ir Malaizijos importuojamam nagrinėjamajam produktui.

(6)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms KLR ir Tailando kilmės VVJD, galiojimo pabaigą (12), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūras pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(7)

Tokį prašymą 2008 m. kovo 5 d. gamintojų, pagaminančių didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 50 %, visų Bendrijos VVJD, vardu pateikė Europos Sąjungos sandūriniu būdu privirinamų jungiamųjų detalių iš plieno pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas).

(8)

Pagal 11 straipsnio 2 dalį pateiktas prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas greičiausiai būtų tęsiamas arba pasikartotų ir Bendrijos pramonei vėl būtų daroma žala.

(9)

Pagal 11 straipsnio 3 dalį pateiktas prašymas buvo grindžiamas pareiškėjo pateikta informacija, kad iš KLR importuojamam nagrinėjamajam produktui galiojanti priemonė yra nebepakankama žalingam dempingo poveikiui pašalinti, ypač atsižvelgiant į priemonės taikymo išplėtimą iš Taivano siunčiamam importuojamam produktui. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad išplėstosios priemonės netaikymo Chup Hsin Enterprise Co. Ltd. ir Nian Hong Pipe Fittings Co. Ltd. pagamintiems importuojamiems produktams nebegalima laikyti pagrįstu, nes šios bendrovės, kaip teigiama, vengia priemonių, pavyzdžiui, persiunčia KLR kilmės VVJD per Taivaną.

(10)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių taikymo pabaigos peržiūros ir dalinės tarpinės peržiūros, kurias atliekant būtų nagrinėjamas tik Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importuojamiems produktams galiojančių ir iš Taivano siunčiamiems importuojamiems produktams išplėstų antidempingo priemonių netaikymas Chup Hsin Enterprise Co. Ltd, Kaohsiung (Taivanas) ir Niang Hong Pipe Fittings Co. Ltd, Kaohsiung (Taivanas) pagamintoms VVJD, inicijavimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis inicijavo peržiūras (13) (toliau – dabartinės peržiūros).

(11)

Apie peržiūrų inicijavimą Komisija oficialiai pranešė Bendrijos gamintojams pareiškėjams, kitiems Bendrijos gamintojams, nagrinėjamųjų šalių, įskaitant Taivaną, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir (arba) prekiautojams, naudotojams ir jų susijusioms asociacijoms, taip pat eksportuojančių šalių Vyriausybių atstovams.

(12)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms šioms šalims ir šalims, kurios pranešė apie save per pranešime apie iniciavimą nurodytą laikotarpį. Be to, Komisija suinteresuotosioms šalims suteikė galimybę pareikšti nuomonę raštu ir prašyti išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(13)

Klausimyno atsakymai gauti iš abiejų Taivano eksportuojančių gamintojų ir trijų atrinktų Bendrijos gamintojų, taip pat iš trijų atrinktų nesusijusių Bendrijos importuotojų (žr. 14–17 konstatuojamąsias dalis).

(14)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų, nesusijusių Bendrijos nagrinėjamojo produkto importuotojų ir prašymą parėmusių Bendrijos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paragino minėtas šalis pateikti pranešimo apie inicijavimą 5.1 dalies a punkto i–iii papunkčiuose nurodytą informaciją ir išsiuntė atrankos formas, kuriose prašoma pateikti konkrečią informaciją apie kiekvieno susijusio Bendrijos gamintojo, eksportuojančio gamintojo ir importuotojo pardavimo apimtį ir kainas.

(15)

Kinijos ir Tailando eksportuojantys gamintojai atsakymų nepateikė, todėl atranka nebuvo taikoma.

(16)

Devyni Bendrijos gamintojai užpildė atrankos formą. Atrinkti keturi Bendrijos gamintojai remiantis jų pardavimo Bendrijos rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimtimi. Šie gamintojai buvo paprašyti užpildyti visą klausimyną. Viena iš atrinktų bendrovių neužpildė viso klausimyno, todėl buvo pašalinta iš atrinktų bendrovių grupės. Trys galiausiai atrinktos bendrovės pagamino daugiau kaip 59 % visos Bendrijos pramonės produkcijos, o jų parduodama produkcija sudarė 62 % viso Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduoto kiekio.

(17)

Atrankos formą užpildė devyni nagrinėjamojo produkto importuotojai. Remiantis nagrinėjamojo produkto importo į Bendriją iš nagrinėjamųjų šalių per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimtimi, atrinkti keturi importuotojai. Tačiau viena iš bendrovių vėliau neužpildė viso klausimyno, todėl buvo pašalinta iš atrinktų bendrovių grupės.

(18)

Komisija gavo ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga siekiant nustatyti dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Bendrijos interesus, taip pat įsitikinti, ar, norint pašalinti žalingą dempingą, vis dar galima pateisinti KLR galiojančių išplėstųjų antidempingo priemonių netaikymą tam tikroms 9 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendrovių gaminamoms VVJD. Tikrinamieji vizitai surengti šių bendrovių patalpose:

(19)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2007 m. balandžio 1 d. – 2008 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(20)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip pirminiame tyrime ir pirmojoje priemonių taikymo pabaigos peržiūroje – tam tikros Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės (išskyrus lietines jungiamąsias detales, junges ir jungiamąsias detales su įsriegtais sriegiais) iš geležies arba plieno (išskyrus nerūdijantį plieną), kurių didžiausias išorinis skersmuo ne didesnis kaip 609,6 mm ir kurios naudojamos privirinimui sandūriniu būdu ar kitiems tikslams.

(21)

VVJD gaminamos daugiausiai pjaustant ir formuojant vamzdžius ir vamzdelius. Jos naudojamos vamzdžiams ir vamzdeliams jungti ir jų yra įvairių formų: alkūnės, reduktoriai, trišakiai ir movos, taip pat skirtingų dydžių ir medžiagos rūšių. VVJD daugiausia naudojamos naftos chemijos pramonėje, statyboje, energetikoje, laivų statyboje ir pramonės įrenginiuose. Parduodant naftos chemijos pramonėje naudoti skirtas VVJD, taikomas ANSI pasaulinis standartas. Kai parduodamos VVJD, skirtos naudoti kitais tikslais, dažniausiai Bendrijoje taikomas DIN standartas.

(22)

Kaip ir atliekant pirminį tyrimą bei pirmąją priemonių taikymo pabaigos peržiūrą, nustatyta, kad nagrinėjamosiose šalyse gaminamos ir šalies viduje parduodamos ir (arba) į Bendriją eksportuojamos VVJD turi tokias pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes bei tą pačią galutinio naudojimo paskirtį kaip produktai, kuriuos Bendrijos gamintojai pareiškėjai parduoda Bendrijoje, todėl yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(23)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(24)

Kaip jau buvo minėta, kadangi nė vienas KLR ir Tailando eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, atlikdama tyrimą Komisija turėjo remtis kitų šaltinių informacija, kaip antai peržiūros prašymu, Eurostato ir Kinijos muitinės statistiniais duomenimis, taip pat panašioje šalyje surinkta informacija.

(25)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad Tailando eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, normalioji vertė nustatyta remiantis prašyme pateiktais duomenimis, t. y. apskaičiuotosios gamybos Tailande sąnaudos, prie kurių buvo pridėtos 15 % pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos bei 11 % pelnas. Nebuvo pagrindo manyti, kad toks pelnas būtų didesnis už pelną, kurį paprastai gauna kiti eksportuotojai ar gamintojai parduodami tos pačios bendrosios kategorijos produktus jų kilmės šalies vidaus rinkoje, kaip numatyta 2 straipsnio 6 dalies c punkte.

(26)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad Tailando eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina apskaičiuota remiantis Eurostato duomenimis. Šie skaičiai buvo koreguojami pagal produkto rūšis proporcingai kiekvienos rūšies produkto tonažui remiantis prašyme pateikta informacija.

(27)

Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, eksporto kaina koreguota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atsižvelgiant į krovinių gabenimo šalies viduje ir jūra, draudimo, komisinių ir pakavimo išlaidas.

(28)

Siekdama apskaičiuoti dempingo skirtumą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį lygino vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine eksporto į Bendriją kaina gamintojo kainos EXW sąlygomis lygiu ir tuo pačiu prekybos lygiu. Atlikus palyginimą nustatyta, kad Tailando dempingo skirtumas yra 17,8 %, t. y. lygus sumai, kuria nustatyta normalioji vertė viršijo eksporto kainą.

(29)

Galiojančios priemonės – tai vienas bendras visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visų rūšių į Bendriją importuojamam KLR kilmės panašiam produktui. Taigi normalioji vertė buvo nustatyta remiantis informacija, gauta trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis). Pirminiame tyrime panašia šalimi buvo pasirinktas Tailandas. Tačiau pranešime apie inicijavimą panašia šalimi buvo numatyta pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas, nes peržiūros prašyme Bendrijos pramonė nurodė, kad dabar ši šalis tiktų labiau nei Tailandas. Vis dėlto, dėtos visos pastangos tam, kad būtų rastos galimos alternatyvos kitose trečiosiose šalyse, tačiau bendradarbiauti sutiko tik viena JAV bendrovė.

(30)

Įvertinus JAV rinkos dydį, importo lygį ir dėl jo esančią didelę konkurenciją, JAV laikytos tinkamu pasirinkimu remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi. Be to, kadangi Tailando eksportuotojai atliekant tyrimą nebendradarbiavo, manyta, kad KLR normaliąją vertę labiau tiktų nustatyti remiantis patikrintais bendradarbiaujančios JAV bendrovės duomenimis. Paminėtina ir tai, kad, paskelbus pranešimą apie inicijavimą, nei viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl siūlymo pasirinkti JAV panašia šalimi. Todėl normalioji vertė nustatyta remiantis JAV gamintojo pateiktais duomenimis.

(31)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį išvados dėl eksporto į Bendriją turėjo būti daromos remiantis turimais faktais. Laikantis tos pačios tvarkos kaip pirminiame tyrime, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis Kinijos muitinės statistiniais duomenimis. Šie duomenys buvo sulyginti su Eurostato duomenimis. Rasti dideli kiekio ir kainos neatitikimai. Atsižvelgiant į tai, kad KLR, kaip įrodyta, vengė priemonių, daroma išvada, kad Eurostato duomenys nėra pakankamai tikslūs, todėl šioje peržiūroje nuspręsta jų nenaudoti.

(32)

Siekiant teisingo palyginimo ir remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi, atliekant koregavimą deramai atsižvelgta į transporto (krovinių gabenimo jūra), draudimo, kredito ir brokerių sąnaudų skirtumus, kurie, manyta, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(33)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, svertinė vidutinė normalioji vertė JAV gamintojo kainomis EXW sąlygomis buvo palyginta su svertine vidutine KLR gamintų eksporto kaina EXW sąlygomis tuo pačiu prekybos lygiu. Atlikus palyginimą KLR nustatytas 100 % dempingo skirtumas.

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš abiejų šalių dempingo lygis tebėra aukštas. Tyrimas neatskleidė priežasčių, kodėl dempingas turėtų išnykti ar sumažėti, jei priemonės būtų panaikintos. Todėl buvo prieita prie išvados, kad dempingo tęsimosi tikimybė yra. Be to, reikia paminėti, kad nepaisant didelių antidempingo muitų, taikomų minėtų šalių eksportui, importas iš šių šalių labai išaugo. Tačiau nuspręsta, kad taip pat tikslinga išsiaiškinti, ar, panaikinus galiojančias priemones, dempingas pasikartotų padidėjusių eksporto apimčių požiūriu.

(35)

Siekiant išsiaiškinti dempingo pasikartojimo tikimybę įvertinti šie veiksniai: nagrinėjamųjų šalių eksporto ir (arba) gamybos pajėgumų kitimas, KLR priemonių vengimo aplinkybės ir eksporto politika trečiųjų šalių rinkose.

(36)

Kadangi Tailando eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, atlikdama šią analizę Komisija turėjo remtis informacija, kurią gavo iš kitų šaltinių, t. y. prašyme pateikta informacija. Remiantis prašyme pateiktais duomenimis nustatyta, kad metiniai Tailando gamybos pajėgumai yra 63 000 tonų, iš kurių tik 4 200 tonų suvartojama vidaus rinkoje, todėl Tailando pramonė yra labai priklausoma nuo eksporto. Apskaičiuota, kad per metus pagaminama 38 000 tonų. Taigi nustatyta, kad nepanaudoti pajėgumai – 25 000 tonų.

(37)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nei vienoje pasaulio rinkoje nebūtų galima realizuoti tiek produkcijos, nes Tailandui jau taikomos antidempingo priemonės. JAV taiko 10,68–52,6 % dydžio muitus produktui, kuris iš esmės yra toks pat kaip šiame tyrime nagrinėjamas produktas (produktui, kurio vidinis skersmuo ne didesnis kaip 14 colių). Be to, ankstesnė patirtis ir prašyme atlikti šią peržiūrą pateikti duomenys leidžia manyti, kad visame pasaulyje, ypač Pietryčių Azijoje, esama didžiulių perteklinių pajėgumų.

(38)

Todėl, atsižvelgiant į galiojančius apribojimus ir aukštą kitose pagrindinėse rinkose taikomų priemonių lygį, yra tikimybė, kad, leidus priemonėms nustoti galioti, didelė Tailando perteklinio pajėgumo dalis bus nukreipta į ES rinką.

(39)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisijos tarnybos turėjo remtis turimais faktais. Apie Kinijos pramonę turima mažai informacijos, todėl darant toliau pateiktas išvadas remtasi prašyme pateikta informacija ir Kinijos muitinės statistiniais duomenimis. Šios išvados taip pat grindžiamos informacija, paskelbta atliekant panašų tyrimą JAV.

(40)

Remiantis šiais šaltiniais, visas Kinijos nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumas yra apie 365 000 tonų per metus. Dabar Kinija kasmet pagamina, kaip apskaičiuota prašyme, maždaug 291 000 tonų. Šie duomenys apskaičiuoti remiantis Kinijos eksporto visame pasaulyje apimtimi, kaip matyti iš muitinės prekybos statistinių duomenų (apie 70 000 tonų per metus), ir vidaus vartojimu (apie 221 000 tonų per metus).

(41)

Remiantis šiais skaičiavimais, Kinijos nepanaudoti pajėgumai turėtų siekti 74 000 tonų, kurių beveik pakaktų visam ES suvartojimui (79 813 tonų) patenkinti.

(42)

Kadangi KLR, kaip Tailandui, JAV taiko 35,06–182,9 % antidempingo priemones, galima manyti, kad didelė Kinijos perteklinio pajėgumo dalis bus nukreipta į ES rinką.

(43)

Tai, kad nepaisant didelių antidempingo muitų (58,6 %), taikomų iš Kinijos eksportuojamiems produktams, Kinijos eksportuojantys gamintojai sugebėjo labai padidinti eksportą į ES (nuo 2 550 tonų 2004 m. iki 10 268 tonų per PTL), rodo nuolatinį didelį Kinijos eksportuotojų susidomėjimą ES rinka.

(44)

Be to, kaip rodo daug kartų pasitaikę mėginimai vengti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 964/2003 nustatytų priemonių eksportuojant per Taivaną, Indoneziją, Šri Lanką ir Filipinus, matyti, kad Kinijos eksportuotojai pasirengę naudotis bet kokiomis priemonėmis tam, kad galėtų eksportuoti į ES.

(45)

Įvertinus Kinijos muitinės statistinius duomenis tampa dar aiškiau, kad Kinijos eksportuojantiems gamintojams ES rinka yra labai patraukli, nes į ES jie eksportuoja vienomis didžiausių savo eksporto kainų (nepaisant to, kad tai dempingo kainos).

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad abu KLR ir Tailando eksportuojantys gamintojai per PTL dempingą tęsė.

(47)

Abiejų šalių nepanaudoti pajėgumai siekė 99 000 tonų – kur kas daugiau nei visa Bendrijos produkcija per PTL (86 723 tonų) ir net daugiau nei visas tuo pačiu laikotarpiu Bendrijoje suvartotas kiekis (79 813 tonų).

(48)

Atsižvelgiant į tai, kad KLR turi didelius nepanaudotus gamybos pajėgumus ir kad jau būta priemonių vengimo atvejų, yra didelė tikimybė, kad panaikinus galiojančias priemones Kinijos eksportuojantys gamintojai labai padidintų nagrinėjamojo produkto eksportą į Bendriją dempingo kainomis.

(49)

Dėl Tailando reikėtų pasakyti, kad, atsižvelgiant į tai, jog Tailando bendrovės orientuoja savo veiklą į eksportą, ir į Bendrijos rinkos patrauklumą, labai tikėtina, kad panaikinus galiojančias priemones šios bendrovės atnaujintų nagrinėjamojo produkto eksportą į Bendrijos rinką dideliais kiekiais ir dempingo kainomis.

(50)

Galiausiai reikia paminėti Kinijos ir Tailando eksportuojančių gamintojų JAV rinkoje vykdomą dempingą ir JAV antidempingo priemones, kurių taikymas buvo atnaujintas 2005 m. spalio mėn.

(51)

Apibendrinant, labai tikėtina, kad panaikinus priemones importas į Bendriją iš nagrinėjamųjų šalių bus tęsiamas dideliais kiekiais ir dempingo kainomis.

(52)

Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį Bendrijos pramonė – tai trys Bendrijos gamintojai, kurių vardu buvo pateiktas prašymas ir kurie buvo atrinkti, taip pat prašymą parėmę šeši Bendrijos gamintojai. Taigi Bendrijos pramonė pagamino didžiąją dalį visos Bendrijos produkcijos, t. y. šiuo atveju daugiau kaip 76 %.

(53)

Visa Bendrijos produkcija nustatyta remiantis devynių skundą parėmusių Bendrijos gamintojų informacija ir prašyme nurodyta apskaičiuotąja nebendradarbiavusių Bendrijos gamintojų gamybos apimtimi.

(54)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos gamintojai daugiausia savo produkcijos pardavė prekiautojams, kurie eksportavo nagrinėjamąjį produktą iš Bendrijos, t. y. parduota produkcija nebuvo skirta vartoti Bendrijos rinkoje. Kiek produkcijos minėti prekiautojai pardavė eksportui į kitas trečiųjų šalių rinkas, per tyrimą nebuvo galima nustatyti. Todėl tikrasis Bendrijoje suvartotas kiekis buvo nustatytas remiantis visu Bendrijoje pagamintos produkcijos kiekiu, kaip apibrėžta 53 konstatuojamojoje dalyje, ir bendru Bendrijos nagrinėjamojo produkto importo ir eksporto kiekiu, nustatytu remiantis Eurostato duomenimis.

(55)

Taigi per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas Bendrijoje išaugo 28 % – nuo 62 317 tonų 2004 m. iki 79 813 tonų per PTL.

1 lentelė –   Suvartojimas Bendrijoje

(56)

Siekiant nustatyti bendrą nagrinėjamojo produkto importo iš KLR kiekį nuspręsta, kad tikslinga įtraukti produkto, importuojamo iš tų šalių, kurioms pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį buvo išplėstas dabartinių antidempingo priemonių taikymas, t. y. Šri Lankos, Indonezijos, Filipinų ir Taivano (žr. 2 ir 4 konstatuojamąsias dalis), kiekį. Laikyta, kad iš šių šalių importuojami produktai yra KLR kilmės produktai. Taigi bendras iš KLR ir Tailando importuotas VVJD kiekis padidėjo nuo 6 861 tonų 2004 m. iki 17 605 tonų per PTL, t. y. 157 %. Šio importo rinkos dalis, išreikšta procentais nuo suvartojimo Bendrijoje, padidėjo nuo 11 % 2004 m. iki 22 % per PTL.

2 lentelė –   Importas iš nagrinėjamųjų šalių

(57)

KLR ir Tailando eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl eksporto kaina nustatyta remiantis Eurostato duomenimis. Dėl 56 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių vidutinė KLR eksporto kaina taip pat nustatyta remiantis vidutinėmis eksporto iš Šri Lankos, Indonezijos ir Filipinų, t. y. šalių, kurioms dėl priemonių vengimo buvo išplėstas priemonių taikymas, kainomis. Todėl per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė nagrinėjamojo produkto eksporto iš KLR kaina, įskaitant priemonių vengimą, padidėjo 17 % – nuo 997 EUR už toną iki 1 169 EUR už toną, eksporto iš Tailando kaina padidėjo 69 % – nuo 1 223 EUR už toną iki 2 067 EUR už toną, o eksporto iš Taivano kaina padidėjo 22 % – nuo 1 412 EUR už toną iki 1 718 EUR už toną. Iš viso vidutinė produkto eksporto iš nagrinėjamųjų šalių, įskaitant Taivaną, kaina padidėjo nuo 1 137 EUR 2004 m. iki 1 479 EUR per PTL, t. y. 30 %. Per tą patį laikotarpį pabrangus pagrindinei žaliavai – plieno vamzdžiams – smarkiai padidėjo gamybos sąnaudos.

(58)

Palyginus atrinktų Bendrijos gamintojų kainas EXW sąlygomis su tinkamai pakoreguotomis Eurostato kainomis nustatyta, kad dėl importo iš KLR kainos priverstinai mažinamos 54,8 %, iš Tailando – 20 %, o iš Taivano – 33,5 %.

(59)

Antidempingo muitai taikomi iš Korėjos Respublikos ir Malaizijos importuojamam produktui; kaip praneša Eurostatas, importas iš šių šalių per nagrinėjamąjį laikotarpį labai sumažėjo (t. y. mažiau kaip 1 % Bendrijos suvartojimo).

(60)

Bendras VVJD importas iš trečiųjų šalių, išskyrus ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje minėtas šalis, padidėjo nuo 4 679 tonų 2004 m. iki 10 563 tonų PTL pabaigoje, t. y. 126 %. Šio importo rinkos dalis padidėjo iki 13 % Bendrijos suvartojimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ši dalis išaugo 76 % – nuo 8 iki 13 %.

3 lentelė –   Importas iš kitų trečiųjų šalių ir rinkos dalis

4 lentelė –   Pagrindiniai importo į Bendriją srautai

(61)

Kaip kito tokie ekonominiai rodikliai kaip gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, užimtumas, našumas, pardavimas, rinkos dalis ir augimas, buvo vertinama remiantis iš visų Bendrijos gamintojų gauta informacija; kaip kito kainos, pelningumas, pinigų srautai, pajėgumas padidinti kapitalą ir investicijas, atsargos, investicijų grąža ir darbo užmokestis, buvo vertinama remiantis patikrinta atrinktų Bendrijos gamintojų išsamiuose klausimyno atsakymuose pateikta informacija.

(62)

Visa Bendrijos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 8 %, o gamybos pajėgumas – 5 %. Tuo pačiu laikotarpiu šiek tiek padidėjo pajėgumų naudojimas. Tačiau tai reikia vertinti atsižvelgiant į 28 % padidėjusį Bendrijos suvartojimą.

5 lentelė –   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(63)

Užimtumo lygis Bendrijos pramonėje visu nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabilus, išskyrus 2005 m., kuomet užfiksuotas 1 % smuktelėjimas. Našumas, vertinamas vieno darbuotojo našumu tonomis, padidėjo 9 %.

6 lentelė –   Užimtumas ir našumas

(64)

Bendrijos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimtis Bendrijos rinkoje padidėjo 4 % – nuo 59 399 tonų 2004 m. iki 61 991 tonos per PTL. Tačiau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis nuolat mažėjo. Todėl bendra Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo 21 %. Kaip minėta pirmiau, didelė Bendrijos produktų dalis parduodama eksportui per prekiautojus. Taigi rinkos dalis buvo išreikšta visos Bendrijos produkcijos dalimi iš tikrojo Bendrijoje suvartojamo kiekio atėmus visą eksportuotą kiekį.

7 lentelė –   Parduotas kiekis ir rinkos dalis

(65)

Nors suvartojimas Bendrijoje nuo 2004 m. iki PTL padidėjo 28 %, 21 % sumažėjusi Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis ir tuo pačiu metu padidėjęs importas iš nagrinėjamųjų šalių aiškiai rodo, kad Bendrijos pramonė negalėjo dalyvauti rinkos augimo procese.

(66)

Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių apimtį, užimamą rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(67)

Kaip rodo teigiami daugumos pirmiau išvardytų rodiklių pokyčiai, Bendrijos pramonės finansinė padėtis nuo 2004 m. iki 2008 m. pradžios iš dalies atsigavo nuo žalingo nagrinėjamųjų šalių kilmės importo dempingo kainomis poveikio.

(68)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį atsargos padidėjo 3 %. Atsargų sukaupta daug daugiau 2007 m., nes tuo metu didėjo plieno vamzdžių kainos, taigi bendrovės sukaupė didesnes atsargas.

8 lentelė –   Atsargos

(69)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės atrinktų Bendrijos gamintojų pardavimo Bendrijos rinkoje kainos palaipsniui didėjo. Nuo 2004 m. iki PTL jos iš viso padidėjo 57 %. Šis augimas iš dalies paaiškinamas tuo, kad padidėjo pagrindinės žaliavos – plieno vamzdžių – kaina ir iš dalies tuo, kad du Bendrijos gamintojai perėjo prie tam tikrų brangesnių rūšių VVJD gamybos.

9 lentelė –   Vidutinė pardavimo kaina

(70)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės gamybos sąnaudos taip pat palaipsniui didėjo – daugiausia dėl padidėjusių plieno kainų. Vidutinės gamybos sąnaudos didėjo nuo 1 628 EUR už toną iki 2 401 EUR už toną per PTL, t. y. 48 %.

10 lentelė –   Vidutinės gamybos sąnaudos

(71)

Atrinktų Bendrijos gamintojų pelningumo tendencijos buvo teigiamos, pelningumas didėjo proporcingai pardavimo kainų augimui. Nepaisant didelių problemų 2004 ir 2005 m., bendras pelningumas per PTL buvo 9,1 %. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pradėti gaminti didesnės pridėtinės vertės produktai.

(72)

2004–2006 m. grynųjų pinigų srautas smarkiai svyravo, o vėliau iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos labai sparčiai nuolat augo.

11 lentelė –   Pelningumas ir grynųjų pinigų srautas

(73)

Atrinktų Bendrijos gamintojų investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 115 %. Siekiant didesnio našumo, daugiausia investicijų skirta įrenginiams tobulinti ir logistikos gebėjimams didinti.

(74)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu ir (arba) nuostoliu, siejamu su nagrinėjamuoju produktu, per tą laikotarpį labai išaugo ir kito taip pat kaip pelningumas.

(75)

Komisijai nepateikta jokių įrodymų, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų pablogėjusios ar pagerėjusios galimybės padidinti kapitalą.

12 lentelė –   Investicijos ir investicijų grąža

(76)

Antidempingo priemonės turėjo teigiamos įtakos atrinktų Bendrijos gamintojų padėčiai, kaip rodo teigiami daugumos rodiklių pokyčiai nuo 2004 m. per palankaus ekonominio ciklo laikotarpį. Bendrijos pramonė padidino pardavimo kiekį ir kainas. Tokių žalos rodiklių kaip gamyba, gamybos pajėgumas, pelningumas, investicijos, investicijų grąža ir našumas kitimas taip pat buvo teigiamas. Nepaisant reikšmingo rinkos dalies praradimo, padidėjusios investicijos, skirtos gamybos įrangai gerinti, turėjo tiesioginės įtakos atrinktų gamintojų pelningumui.

(77)

Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Bendrijos gamintojai, norėdami padengti pastoviąsias išlaidas, turi išlaikyti tam tikrą gamybos ir pardavimo kiekio lygį. VVJD yra gaminami specialiai tam skirtais specializuotais įrenginiais, kurie yra reikšmingas sąnaudų veiksnys. Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktos bendrovės veikė maždaug 50 % pajėgumu ir negalėjo žymiai padidinti pajėgumų naudojimo. Todėl pelningumui toliau neigiamą įtaką gali daryti mažėjanti gamyba.

(78)

Nepaisant pirmiau aprašytų teigiamų pokyčių, nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė prarado didelę rinkos dalį – nuo 81 % 2004 m. iki 65 % per PTL. Sumažėjus pardavimui, Bendrijos gamintojai sugebėjo vėl parduoti tiek, kiek pardavė 2004 m., o bendras suvartojimas Bendrijoje per tą laikotarpį padidėjo 28 %. Akivaizdu, kad Bendrijos pramonė nesugebėjo pasinaudoti reikšmingu suvartojimo Bendrijoje augimu. Be to, kai kuriuos iš minėtų teigiamų veiksnių lėmė tai, kad Jungtinėje Karalystėje nebeliko vieno reikšmingo gamintojo, kurio veiklą perėmė dvi prašymą parėmusios bendrovės.

(79)

Todėl galima daryti išvadą, kad KLR ir Tailandui nustatytos priemonės turėjo tam tikro teigiamo poveikio finansinei Bendrijos pramonės, kuri vėl ėmė veikti pelningai, padėčiai. Vis dėlto, nors Bendrijos pramonė sugebėjo šiek tiek padidinti gamybos ir pardavimo apimtį, ji prarado rinkos dalį, nepaisant to, kad paklausa Bendrijos rinkoje smarkiai išaugo. Tai rodo, kad, nepaisant investicijų į modernizuotus gamybos įrenginius, apskritai Bendrijos pramonės padėtis tebėra pažeidžiama ir labai priklauso nuo pakankamo kainų lygio ir pakankamų gamybos apimčių, galinčių absorbuoti dideles pastoviąsias sąnaudas.

(80)

Siekiant įvertinti galimą galiojančių priemonių taikymo pabaigos poveikį, buvo svarstyti toliau nurodyti veiksniai.

(81)

Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti dideli priverstinio kainų mažinimo PTL skirtumai, spaudimas mažinti kainas Bendrijos rinkoje tebėra labai didelis. Nors Bendrijos gamintojų gamybos sąnaudos per šį laikotarpį padidėjo 48 % (daugiausia dėl padidėjusios žaliavos, t. y. plieno vamzdžių, kainos), vidutinė importo iš nagrinėjamųjų šalių kaina padidėjo tik 30 %.

(82)

Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai išaugo importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis. Tai rodo, kad didžiąją dalį Bendrijos pramonės prarastos rinkos dalies užėmė nagrinėjamųjų šalių importas dempingo kainomis, dėl kurio, nepaisant galiojančių antidempingo muitų, Bendrijos pramonė buvo priversta smarkiai mažinti pardavimo kainas.

(83)

Be to, kaip minėta 40 ir 36 konstatuojamosiose dalyse, nepanaudoti pajėgumai nagrinėjamosiose šalyse yra daug didesni nei visa Bendrijos produkcija per PTL arba visas per tą laikotarpį Bendrijoje suvartotas kiekis. Todėl tikėtina, kad, panaikinus galiojančias priemones, dideli šiose šalyse pagamintų produktų kiekiai pateks į Bendrijos rinką. Kitose potencialiose eksporto rinkose galioja dideli antidempingo muitai, todėl patekti į Bendrijos rinką bus lengviau. Be to, kartotiniai bandymai vengti antidempingo priemonių patvirtina, kad nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų susidomėjimas Bendrijos rinka yra labai didelis.

(84)

Atsižvelgiant į buvusią ir dabartinę nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką, manoma, kad bus importuojama mažomis kainomis, todėl bus smarkiai priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos. Importas mažomis kainomis neabejotinai turės neigiamos įtakos Bendrijos pramonei, kuri atsigavo tik dėl to, kad galėjo išlaikyti tam tikro dydžio kainas, tačiau tebėra menkai apsaugota nuo didelio masto importo mažomis dempingo kainomis.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad, leidus nebetaikyti priemonių, yra didelė tikimybė, kad dėl importo dempingo kaina Bendrijos pramonei daroma žala kartosis. Pirmiausia tikėtina, kad Bendrijoje kainų lygis smarkiai sumažės; tai turės didelės neigiamos įtakos Bendrijos gamintojų pelno lygiui, o tai ne tik kels pavojų nuo 2004 m. padarytoms reikšmingoms investicijoms, bet ir užkirs kelią tolesnėms investicijoms. Be to, neišvengiamai smarkiai mažės užimtumas Bendrijos pramonėje. Žalos pasikartojimo tikimybė pastaruoju metu dar didesnė atsižvelgiant ekonominį nuosmukį ir dėl jo susidariusią dabartinę padėtį.

(86)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo nagrinėjama, ar galiojančių antidempingo priemonių pratęsimas prieštarautų visos Bendrijos pramonės interesams. Nustatant Bendrijos interesus įvertinti visi susiję interesai, t. y. Bendrijos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir(arba) prekiautojų bei naudotojų interesai.

(87)

Siekdama įvertinti tikėtiną priemonių pratęsimo ar nepratęsimo poveikį, Komisija paprašė visų pirmiau nurodytų suinteresuotųjų šalių pateikti informacijos. Komisija išsiuntė atrankos klausimynus 62 nagrinėjamojo produkto importuotojams ir gavo devynis atsakymus. Komisija atrinko keturias bendroves, iš kurių trys pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Naudotojai informacijos nepateikė.

(88)

Reikėtų priminti, kad atliekant ankstesnį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Bendrijos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra, kurią atliekant analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau buvo nustatytos, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį susijusioms šalims daro galiojančios antidempingo priemonės.

(89)

Taigi nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju Bendrijai nebūtų naudinga toliau taikyti priemones.

(90)

Bendrijos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai patvirtino teigiami jos ekonominės padėties pokyčiai, kai, nustačius dabar galiojančias antidempingo priemones, buvo atkurta veiksminga konkurencija. Iš tiesų, Bendrijos pramonės pastangos racionalizuoti gamybą ir didinti konkurencingumą per paskutinius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus leido jai uždirbti pagrįstą pelną. Be to, Bendrijos pramonės eksporto veiklos pelningumas kito teigiama linkme, todėl galima teigti, kad trečiųjų šalių rinkose Bendrijos pramonė buvo konkurencinga (nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų gamintojų eksportas išaugo 21 %).

(91)

Dėl 77 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių Bendrijos pramonė turi pagaminti tam tikrą kiekį standartinių produktų, kad sukurtų masto ekonomiją ir taip išliktų konkurencinga. Todėl standartiniai produktai tiesiogiai konkuruoja su iš KLR ir Tailando importuojamais produktais. Jei dempingo kaina importuojami produktai patektų į rinką, masto ekonomija – taigi ir veiklos Bendrijoje pelningumas – smarkiai sumažėtų. Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad dabar galiojančios priemonės Bendrijos pramonei tebebus naudingos. Jeigu priemonės nebebus taikomos, tikėtina, kad Bendrijos pramonė patirs materialinę žalą.

(92)

Nei vienas bendradarbiaujantis importuotojas neimportavo nagrinėjamojo produkto nei iš KLR, nei iš Tailando – tik iš Taivano. Atlikus tyrimą nenustatyta, kad galiojančios priemonės importuotojams būtų turėjusios materialaus poveikio. Kaip matyti iš kitoms trečiosioms šalims tenkančios importo rinkos dalies (13 %), akivaizdu, kad importuotojai sugebėjo rasti kitus tiekimo šaltinius – tai rodo, kad Bendrijos rinkoje užtikrinamos konkurencijos sąlygos.

(93)

Dėl Taivano: kaip nurodyta 98–105 konstatuojamosiose dalyse, dėl įtariamo priemonių vengimo iš naujo nagrinėtas šiuo metu dviem eksportuojantiems gamintojams galiojantis atleidimas nuo priemonių. Importuotojai teigė neabejojantys, kad panaikinus šioms bendrovėms taikomą atleidimą nuo priemonių, jie rastų kitus tiekimo šaltinius. Todėl jei priemonės liks galioti, tai neturės reikšmingos neigiamos įtakos importuotojams, nes jie naudosis kitais tiekimo šaltiniais. Tačiau reikia paminėti, kad tam tikrų problemų gali kilti specifinėje Britanijos standartinių produktų rinkoje, kurioje pasiūlos galimybės ribotos – žinomas tik vienas Europos gamintojas ir vienas Taivano gamintojas. Tačiau šis poveikis greičiausiai bus juntamas neilgai – kol atsiras kitų pasiūlos šaltinių.

(94)

Todėl daroma išvada, kad nustatytos galiojančios antidempingo priemonės reikšmingo neigiamo poveikio ekonominei nagrinėjamo produkto importuotojų padėčiai nepadarė. Tai patvirtina faktas, kad importuotojai tęsė nagrinėjamojo produkto prekybą dideliais kiekiais, o per nagrinėjamąjį laikotarpį importavo net daugiau. Be to, dėl tų pačių priežasčių nepanašu, kad toliau taikant priemones jų ekonominė padėtis ateityje pablogėtų.

(95)

Nagrinėjamojo produkto naudotojai – tai daugiausia naftos chemijos ir statybos bendrovės. Komisija išsiuntė klausimynus 9 naudotojams. Atliekant dabartinį tyrimą nei vienas naudotojas nebendradarbiavo ir nepranešė apie save. Jų nebendradarbiavimas greičiausiai patvirtina tai, kad vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės sudaro labai mažą jų visų gamybos sąnaudų dalį ir kad dėl galiojančių priemonių jie neprarado konkurencingumo.

(96)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl galiojančių antidempingo priemonių Bendrijos pramonė ėmė veikti pelningai, nors dėl besitęsiančio importo dempingo kaina prarado reikšmingą rinkos dalį. Jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, iškiltų pavojus atsigavimo procesui ir, galimas daiktas, Bendrijos pramonė išnyktų.

(97)

Be to, manoma, kad anksčiau galiojančios priemonės neturėjo reikšmingo neigiamo poveikio naudotojų ir importuotojų ekonominei ir finansinei padėčiai. Todėl daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl galiojančios antidempingo priemonės neturėtų būti toliau taikomos.

(98)

2000 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 763/2000 antidempingo priemonių, nustatytų importuojamiems KLR kilmės produktams, taikymas buvo išplėstas tam tikroms iš Taivano siunčiamoms vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms iš geležies ar plieno, išskyrus detales, kurias pagaminto ir eksportavo Chup Hsin Enterprise Co. Ltd (Chup Hsin), Nian Hong Pipe Fittings Co. Ltd, (Nian Hong) ir Rigid Industries Co., Ltd. (Kaohsiung, Taivanas), nes nustatyta, kad šios bendrovės nevengė priemonių.

(99)

Atliekant dabartinę dalinę tarpinę peržiūrą buvo peržiūrimas tik Chup Hsin ir Nian Hong atleidimas nuo išplėstųjų muitų.

(100)

Abi šios bendrovės bendradarbiavo atliekant tyrimą atsakydamos į Komisijos klausimyną ir sutikdamos, kad jų patalpose būtų surengti tikrinamieji vizitai.

(101)

Reaguodama į galutinio atskleidimo dokumentą, viena bendrovė teigė, kad inicijuoti dabartinį tyrimą netikslinga. Tiksliau, bendrovė teigė, kad 2000 m. ji buvo atleista nuo išplėstųjų priemonių, todėl jai jokios priemonės netaikomos ir negali būti peržiūrimos. Šiam teiginiui pagrįsti bendrovė nurodė PPO Apeliacinės tarybos pranešimą byloje dėl Meksikos jautienos ir ryžių. Šioje ataskaitoje aiškinama, kad Antidempingo susitarimo 5.8 straipsnis taikomas naujiems tyrimams, kai nustatomas eksportuotojų de minimis dempingo skirtumas. 5.8 straipsnyje iš tikrųjų yra aiški nuoroda į „pagal 5.1 straipsnį pateiktą prašymą“. Tačiau šiuo atveju Chup Hsin ir kitos dvi bendrovės dalyvavo ne naujame antidempingo tyrime, o priemonių vengimo tyrime, kuris buvo inicijuotas remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsniu. Iš tikrųjų galima teigti, kad 2000 m. buvo nustatyta, kad iš Taivano importuojama vengiant KLR nustatytų priemonių, išskyrus trijų bendrovių importą, nes tuo metu jos neimportavo nagrinėjamojo produkto iš KLR. Pagrindiniu reglamentu neužkertamas kelias bet kada peržiūrėti tokį atleidimą nuo priemonių, jei esama priemonių vengimo įrodymų. Todėl dabartinės tarpinės peržiūros inicijavimas buvo iš tiesų pagrįstas ir teisiniu požiūriu teisingas. Todėl bendrovės argumentas atmetamas.

(102)

Kadangi nuo išplėstųjų muitų atleista remiantis pirminio priemonių vengimo tyrimo faktais, atliekant dabartinę peržiūrą nagrinėta, ar tie faktai vis dar teisingi. Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimis nagrinėta, ar įvykdytos priemonių vengimo sąlygos.

(103)

Remiantis nustatytais faktais, Nian Hong iš KLR importavo visų rūšių VVJD (alkūnes, reduktorius, movas ir trišakius). Bendrovė teigė, kad šie importuojami produktai yra ne nagrinėjamasis produktas, o pusfabrikačiai. Atlikus tyrimą šie teiginiai nepatvirtinti. Be to, nustatyta, kad Nian Hong šias prekes tik nuožulniai pjaustė, ženklino savo logotipu ir pakavo, o tai sudarė mažiau kaip 10 % visų gamybos sąnaudų. Be to, Taivano muitinės importo iš KLR deklaracijoje buvo nurodytas nagrinėjamojo produkto KN kodas (7307 93), t. y. gatavas produktas.

(104)

Chup Hsin klausimyno atsakyme nepateikė duomenų apie KLR kilmės VVJD pirkimą ar perpardavimą. Tik per vietoje surengtą tikrinamąjį vizitą nustatyta, kad ši bendrovė importavo VVJD iš KLR. Kaip matyti iš surinktų įrodymų, importuota per Japonijos bendrovę. Po tikrinamojo vizito bendrovė teigė visas importuotas KLR kilmės VVJD pardavusi Taivano vidaus rinkoje. Bendrovė pateikė patikslintus kai kurių klausimyno atsakymo lentelių duomenis. Tačiau tai, kad informacija apie importą iš KLR nebuvo pateikta iš pat pradžių, laikyta klaidinimu pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir priežastimi rimtai abejoti prieš tikrinamąjį vizitą ir po jo pateiktos informacijos patikimumu.

(105)

Kaip minėta pirmiau, Chup Hsin ir Nian Hong buvo iš pradžių atleistos nuo priemonių dėl to, kad tuo metu nei viena jų nepirko VVJD iš KLR, tačiau dabar padėtis pasikeitė. Atsižvelgiant į nustatytus priemonių vengimo veiksmus galima teigti, kad prekybos pobūdis pasikeitė, nes minėtos dvi bendrovės dabar taip pat siunčia KLR kilmės produktus per Taivaną.

(106)

Nei vienai bendrovei nebuvo jokios kitos pagrįstos priežasties arba pakankamo ekonominio pagrindo reeksportuoti iš KLR importuotus produktus, išskyrus antidempingo priemonių vengimą.

(107)

Nian Hong produktus keitė tik šiek tiek, todėl šios bendrovės sukurta papildoma produkto vertė buvo labai maža.

(108)

Dėl Chup Hsin: tai, kad ši bendrovė klausimyno atsakymuose nepateikė duomenų apie KLR kilmės importuojamus produktus, pirma, laikyta klaidinimu, antra, leido manyti, kad bendrovė žinojo vengianti KLR kilmės vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalėms nustatytų priemonių. Be to, remiantis abiejų bendrovių pateiktais įrodymais per tyrimą nustatyta, kad prekes į Taivaną buvo galima importuoti iš trečiosios šalies ir reeksportuoti jas su Taivano kilmės sertifikatu iš esmės jų nepakeitus.

(109)

Remiantis Eurostato duomenimis, eksportas iš Taivano į Bendriją iš viso išaugo 209 % nuo 2 372 tonų 2003 m. iki 7 335 tonų per PTL. Nors 2003–2005 m. eksporto apimtis iš esmės nesikeitė, tačiau nuo 2006 m. iki PTL pabaigos smarkiai išaugo. Dvi Taivano bendrovės, kurių eksportas per PTL sudarė beveik visą Taivano nagrinėjamojo produkto eksportą į ES, 2005 m. – PTL eksportą į ES padidino 206 %.

(110)

Susijusio importo kiekis sudarė 9 % Bendrijos suvartojimo ir tai laikoma reikšmingu rodikliu. Todėl akivaizdu, kad labai pasikeitus prekybos srautams sumažėjo taisomasis priemonių poveikis į Bendrijos rinką importuojamo kiekio požiūriu.

(111)

Dėl iš Taivano siunčiamų produktų kainų: remiantis Eurostato duomenimis, vidutinės iš Taivano importuojamų produktų eksporto kainos per PTL siekė 1 718 EUR už toną, t. y. buvo daug mažesnės už Bendrijos pramonės kainas (– 33,5 %). Palyginus atrinktų Bendrijos gamintojų kainas EXW sąlygomis su Chup Hsin ir Nian Hong patikrintomis eksporto kainomis paaiškėjo, kad esama atitinkamai maždaug 86,6 % ir 71 % priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis, t. y. tokia procentine dalimi, kuria šių bendrovių eksporto kainos buvo mažesnės už nežalingas Bendrijos pramonės kainas. Taigi nustatyto antidempingo muito taisomasis poveikis yra mažinamas kainos požiūriu.

(112)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad, pasikeitus prekybos srautams ir smarkiai padidėjus importui iš Taivano labai mažomis kainomis, sumažėjo antidempingo priemonių taisomasis poveikis panašaus produkto kiekio ir kainos požiūriu.

(113)

Siekiant nustatyti, ar esama įrodymų, kad per TL į Bendriją eksportuodamos nagrinėjamąjį produktą dvi Taivano bendrovės vykdė dempingą, eksporto kainos nustatytos remiantis pačių bendrovių pateiktais duomenimis.

(114)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, šios eksporto kainos buvo lyginamos su anksčiau panašiam produktui nustatyta normaliąja verte. 2003 m. atliekant priemonių taikymo pabaigos peržiūrą KLR normaliajai vertei nustatyti tinkama panašia rinkos ekonomikos šalimis buvo pasirinktas Tailandas.

(115)

Siekiant teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą, atliekant koregavimus buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginimui. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį ir remiantis per tikrinamuosius vizitus surinkta informacija buvo koreguojamos transporto ir kredito sąnaudos.

(116)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį palyginus per pirminį tyrimą nustatytą normaliosios vertės svertinį vidurkį su per šį peržiūros tyrimą nustatytu eksporto kainų svertiniu vidurkiu, išreikštus CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą procentais, nustatyta, kad importuodamos vamzdžių ir vamzdelių jungiamąsias detales abi Taivano bendrovės vykdė dempingą. Nustatyta, kad procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra atitinkamai 56,09 % Chup Hsin bendrovei ir 44,77 % Nian Hong bendrovei.

(117)

Atsižvelgiant į minėtą išvadą dėl priemonių vengimo ir remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, KLR kilmės nagrinėjamajam produktui galiojančių antidempingo priemonių taikymas turėtų būti išplėstas iš Chup Hsin bei Nian Hong siunčiamam nagrinėjamajam produktui.

(118)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat buvo tiriama, ar pasikeitusių aplinkybių pobūdis gali būti pagrįstai laikomas ilgalaikiu.

(119)

Dėl Nian Hong: atlikus tyrimą nustatyta, kad ši bendrovė kelerius metus nieko negamino ir kad visos iš šios bendrovės eksportuotos vamzdžių ir vamzdelių jungiamosios detalės buvo importuotos iš KLR. Atsižvelgiant į tai, kad jau keleri metai kaip ši bendrovė pati produkcijos negamina, nėra pagrindo manyti, kad tokia padėtis nėra ilgalaikė.

(120)

Dėl Chup Hsin: kaip minėta 104 konstatuojamojoje dalyje, šios bendrovės pateikta informacija laikyta nepatikima. Tai, kad Komisijos klausimyne ši bendrovė nenurodė duomenų apie iš Kinijos importuotus produktus, laikoma pagrindu matyti, jog ji žinojo vengianti priemonių, ir nėra jokios informacijos, patvirtinančios, kad ateityje ji neketina tęsti šios veiklos.

(121)

Todėl PTL rezultatus galima laikyti tebegaliojančiais. Taigi pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog abu Taivano eksportuojantys gamintojai – Chup Hsin ir Nian Hong – vengia priemonių, tikslinga panaikinti atleidimą nuo išplėstųjų priemonių.

(122)

Visoms susijusioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones ir panaikinti atleidimą nuo išplėstojo muito, taikomą Chup Hsin ir Nian Hong pagamintam nagrinėjamajam produktui. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(123)

Atskleidus faktus vienas iš eksportuojančių gamintojų, kuriam panaikintas atleidimas, pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė įsipareigojimą.

(124)

Pasiūlymas išnagrinėtas, tačiau nustatyta, kad oficialus pasiūlymas be pagrįstos priežasties pateiktas pasibaigus pastaboms teikti nustatytam terminui. Bendrovės teigimu, pasiūlymas buvo grindžiamas produkcijos, kurią pagamino pati bendrovė ir kurią jai tiekė Taivano subrangovas, per PTL eksportuotu kiekiu, kuriam nebūtų taikomas joks antidempingo muitas.

(125)

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad per tyrimą vietoje bendrovė nepajėgė pateikti įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kokia jos Bendrijoje parduodamos produkcijos dalis yra pagaminta Taivane, o kokia – importuojama iš KLR, bendrovės argumentas, kad eksporto duomenis galima patikrinti tam tikrose duomenų bazėse, nebuvo pagrįstas, nes į eksporto į Bendriją duomenis galėjo būti įtraukti KLR kilmės prekių duomenys. Be to, tai, kad bendrovė nepateikė duomenų apie savo importą iš KLR per PTL, buvo laikoma klaidinimu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, ir priežastimi rimtai abejoti prieš tikrinamąjį vizitą ir po jo bendrovės pateiktos informacijos patikimumu.

(126)

Dėl nurodytų priežasčių minėto eksportuojančio gamintojo pasiūlytas įsipareigojimas priimtas nebuvo.

(127)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, KLR ir Tailando kilmės arba iš Taivano siunčiamoms importuojamoms vamzdžių ir vamzdelių jungiamosioms detalėms Reglamentu (EB) Nr. 964/2003 nustatyti antidempingo muitai turėtų būti toliau taikomi.

(128)

Todėl taip pat reikėtų toliau taikyti KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nustatytų priemonių taikymo išplėtimą, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2052/2004 iš Indonezijos siunčiamiems importuojamiems produktams, Reglamentu (EB) Nr. 2053/2004 iš Šri Lankos siunčiamiems importuojamiems produktams ir Reglamentu (EB) Nr. 655/2006 iš Filipinų siunčiamiems importuojamiems produktams, kurie deklaruojami kaip Filipinų, Indonezijos ir Šri Lankos kilmės arba ne.

(129)

Išplėstųjų antidempingo priemonių netaikymą Chup Hsin ir Nian Hong pagamintoms VVJD reikėtų panaikinti. Todėl pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį šioms bendrovėms bus taikomas toks pat antidempingo muitas kaip KLR gamintojams,