TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 679/2009

2009 m. liepos 7 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1386/2007, nustatantį Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1386/2007, nustatantį Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones (1), ypač į jo 70 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1386/2007 įgyvendinamos tam tikros Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos (toliau – NAFO) priimtos apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonės. Šis reglamentas vėliau buvo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 538/2008 (2). Be to, buvo nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1386/2007 nustatytų taisyklių ir NAFO taisyklių dėl apsaugos ir vykdymo užtikrinimo neatitikimų.

(2)

2008 m. rugsėjo mėn. įvykusiame trisdešimtajame metiniame susirinkime NAFO priėmė keletą jos apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių pakeitimų. Tie pakeitimai susiję su dugninės žvejybos nuostatomis, rajonais, kuriuose draudžiama žvejyba siekiant užtikrinti povandeninių kalnagūbrių apsaugą, ženklinimo reikalavimais ir papildomomis uosto valstybės priemonėmis.

(3)	2010 m. sausio 1 d. bus pradėtas taikyti Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (3).

(4)	Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1386/2007 turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1386/2007 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnis papildomas šiais punktais:

„21)	Dugninės žvejybos veikla – žvejybos veikla, vykdoma žvejybos įrankiais, kuriuos naudojant įprastinių žvejybos operacijų metu liečiamas vandenyno dugnas arba tikėtina, kad jis bus liečiamas.

22)	Esami dugninės žvejybos rajonai – rajonai, kuriuose laivų stebėjimo sistemos duomenimis ir (arba) kitais turimais georeferenciniais duomenimis 1987–2007 m. referenciniu laikotarpiu bent dvejus metus buvo vykdoma dugninės žvejybos veikla.

23)	Nauji dugninės žvejybos rajonai – esamiems dugninės žvejybos rajonams nepriskirti rajonai, kuriuose vykdoma dugninės žvejybos veikla.“;

2)	6 straipsnis papildomas šia dalimi: „4. Bendrijos laivų kapitonai registruoja pagal 3 dalį vykdomo bandomojo traukimo pradžios ir pabaigos vietų koordinates.“;

7 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Laivams, vykdantiems specialiąją šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodytų rūšių žuvų žvejybą, leidžiama gaudyti reglamentuojamas rūšis naudojant tinklus, kurių akių dydis yra mažesnis nei tose dalyse nurodytas dydis, jei laikomasi 4 straipsnyje nustatytų priegaudos reikalavimų.“;

8 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Tačiau Bendrijos laivuose, kurie žvejoja ne NAFO reguliuojamame, o kituose rajonuose, leidžiama turėti tinklus, kurių akių dydis yra mažesnis už nustatytąjį 7 straipsnyje, jeigu tie tinklai yra stipriai surišti ir sukrauti bei negali būti tiesiogiai panaudoti.“;

5)	11 straipsnis pakeičiamas taip: „11 straipsnis Specialiosios krevečių žvejybos 3L kvadrate nuostatos Krevečių žvejyba 3L kvadrate vykdoma didesniame nei 200 metrų gylyje.“;

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Ribojamos žvejybos rajonai

1. Draudžiama vykdyti dugninės žvejybos veiklą šiuose rajonuose:

Rajonas

1 koordinatė

2 koordinatė

3 koordinatė

4 koordinatė

Orfan Nolas (Orphan Knoll)

50°00'30'' šiaurės platumos

45°00'30'' vakarų ilgumos

51°00'30'' šiaurės platumos

45°00'30'' vakarų ilgumos

51°00'30'' šiaurės platumos

47°00'30'' vakarų ilgumos

50°00'30'' šiaurės platumos

47°00'30'' vakarų ilgumos

Kornerio povandeniniai kalnai

(Corner Seamounts)

35°00'00'' šiaurės platumos

48°00'00'' vakarų ilgumos

36°00'00'' šiaurės platumos

48°00'00'' vakarų ilgumos

36°00'00'' šiaurės platumos

52°00'00'' vakarų ilgumos

35°00'00'' šiaurės platumos

52°00'00'' vakarų ilgumos

Niufaundlendo povandeniniai kalnai

(Newfoundland Seamounts)

43°29'00'' šiaurės platumos

43°20'00'' vakarų ilgumos

44°00'00'' šiaurės platumos

43°20'00'' vakarų ilgumos

44°00'00'' šiaurės platumos

46°40'00'' vakarų ilgumos

43°29'00'' šiaurės platumos

46°40'00'' vakarų ilgumos

Naujosios Anglijos povandeniniai kalnai

(New England Seamounts)

35°00'00'' šiaurės platumos

57°00'00'' vakarų ilgumos

39°00'00'' šiaurės platumos

57°00'00'' vakarų ilgumos

39°00'00'' šiaurės platumos

64°00'00'' vakarų ilgumos

35°00'00'' šiaurės platumos

64°00'00'' vakarų ilgumos

Fogo 1 povandeninis kalnas

(Fogo Seamount 1)

42°31'33'' šiaurės platumos

53°23'17'' vakarų ilgumos

42°31'33'' šiaurės platumos

52°33'37'' vakarų ilgumos

41°55'48'' šiaurės platumos

53°23'17'' vakarų ilgumos

41°55'48'' šiaurės platumos

52°33'37'' vakarų ilgumos

Fogo 2 povandeninis kalnas

(Fogo Seamount 2)

41°07'22'' šiaurės platumos

52°27'49'' vakarų ilgumos

41°07'22'' šiaurės platumos

51°38'10'' vakarų ilgumos

40°31'37'' šiaurės platumos

52°27'49'' vakarų ilgumos

40°31'37'' šiaurės platumos

51°38'10'' vakarų ilgumos

2. Dugninės žvejybos veikla draudžiama NAFO 3O kvadrato rajone, kuris apibrėžiamas sujungiant šias koordinates (eilės tvarka, grįžtant prie 1 koordinatės):

Koordinatės Nr.	Platuma	Ilguma
1	42°53'00'' šiaurės platumos	51°00'00'' vakarų ilgumos
2	42°52'04'' šiaurės platumos	51°00'00'' vakarų ilgumos
3	43°24'13'' šiaurės platumos	51°58'12'' vakarų ilgumos
4	43°24'20'' šiaurės platumos	51°58'18'' vakarų ilgumos
5	43°39'38'' šiaurės platumos	52°13'10'' vakarų ilgumos
6	43°40'59'' šiaurės platumos	52°27'52'' vakarų ilgumos
7	43°56'19'' šiaurės platumos	52°39'48'' vakarų ilgumos
8	44°04'53'' šiaurės platumos	52°58'12'' vakarų ilgumos
9	44°18'38'' šiaurės platumos	53°06'00'' vakarų ilgumos
10	44°18'36'' šiaurės platumos	53°24'07'' vakarų ilgumos
11	44°49'59'' šiaurės platumos	54°30'00'' vakarų ilgumos
12	44°29'55'' šiaurės platumos	54°30'00'' vakarų ilgumos
13	43°26'59'' šiaurės platumos	52°55'59'' vakarų ilgumos
14	42°48'00'' šiaurės platumos	51°41'06'' vakarų ilgumos
15	42°53'02'' šiaurės platumos	51°00'00'' vakarų ilgumos“

įterpiamas šis skyrius:

„IIa SKYRIUS

PAŽEIDŽIAMŲ JŪRŲ EKOSISTEMŲ APSAUGA

12a straipsnis

Sąvokos „pažeidžiamos jūrų ekosistemos“ apibrėžtis

Šiame skyriuje pažeidžiamos jūrų ekosistemos yra:

unikalios jūrų ekosistemos arba jūrų ekosistemos, kuriose yra retų rūšių organizmų, kurių išnykimo nebūtų įmanoma kompensuoti panašiais rajonais ar ekosistemomis. Joms priskiriamos:

i)	buveinės, kuriose yra endeminių rūšių organizmų;

ii)	pavienėse teritorijose esančių retų, galinčių išnykti arba nykstančių rūšių organizmų buveinės;

iii)	žuvų jauniklių augyklos arba pavienės maitinimosi, veisimosi ar neršimo teritorijos;

b)	jūrų ekosistemos, būtinos žuvų ištekliams arba retų, galinčių išnykti ar nykstančių rūšių jūrų organizmams išlikti, funkcionuoti, neršti ir (arba) veistis ar ištekliams atkurti, ypač tam tikrais vystymosi etapais, (pvz., žuvų jauniklių augyklos arba žuvų augyklos);

c)	jūrų ekosistemos, kurios dėl antropogeninės veiklos gali labai pablogėti;

jūrų ekosistemos, kurių tam tikrų rūšių organizmų populiacijoms arba grupėms būdinga viena ar daugiau toliau išvardytų savybių:

i)	lėtas augimo tempas;

ii)	vėlyva branda;

iii)	lėtas arba nenuspėjamas gausėjimas; arba

iv)	ilgaamžiškumas;

jūrų ekosistemos, kurioms būdingos sudėtingos fizinės struktūros, susidariusios dėl didelio kiekio biotinių ir abiotinių veiksnių. Šiose ekosistemose vykstantys ekologiniai procesai paprastai labai priklauso nuo šių struktūrinių sistemų. Be to, tokiose ekosistemose įvairovė dažnai yra labai didelė ir priklauso nuo tų ekosistemų struktūrinių organizmų.

12b straipsnis

Sąvokos „didelis neigiamas poveikis“ apibrėžtis

Šiame skyriuje didelis neigiamas poveikis yra poveikis, dėl kurio ekosistemų struktūrai arba funkcionavimui pakenkiama taip, kad:

a)	mažėja poveikį patyrusių populiacijų gebėjimas atsikurti;

b)	ilgainiui mažėja natūralus buveinių produktyvumas; arba

c)	ne vien laikinai labai sumažėja rūšių gausa, buveinių ar bendrijų tipų.

12c straipsnis

Sąvokos „pažeidžiamos jūrų ekosistemos indikatorinės organizmų rūšys“ apibrėžtis

Šiame skyriuje pažeidžiamos jūrų ekosistemos indikatorinės organizmų rūšys yra Antipatharia, Gorgonacea, Cerianthidae, Lophelia ir Cnidaria.

12d straipsnis

Sąvokos „susidūrimas su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis“ apibrėžtis

Šiame skyriuje susidūrimas su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis yra atvejis, kai pažeidžiamos jūrų ekosistemos indikatorinių rūšių organizmų kiekis, sužvejotas vieną kartą pastačius žvejybos įrankius, yra didesnis nei 100 kg gyvų koralų ir (arba) 1 000 kg gyvų pinčių.

12e straipsnis

Dugninės žvejybos vertinimas

1. Valstybės narės, kurių laivai ketina vykdyti dugninės žvejybos veiklą NAFO reguliuojamame rajone, 2009 m. atlieka žinomo ir numatomo tos veiklos poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms vertinimą. Valstybės narės leidžia vykdyti dugninės žvejybos veiklą tik tuo atveju, jei vertinimo išvadose nurodyta, kad tokia veikla neturės didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms.

2. Atlikdamos 1 dalyje nurodytą vertinimą, valstybės narės remiasi kokybiškiausia turima moksline ir technine informacija, susijusia su pažeidžiamų jūrų ekosistemų vieta tuose rajonuose, kuriuose ketina žvejoti jų laivai. Tokia informacija apima mokslinius duomenis, kuriais remiantis gali būti įvertinta tokių ekosistemų buvimo tikimybė, jeigu tų duomenų yra.

3. Vertinant didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms riziką, kaip nurodyta 1 dalyje, atitinkamai atsižvelgiama į skirtingas naujuose dugninės žvejybos rajonuose ir esamuose dugninės žvejybos rajonuose vyraujančias sąlygas.

4. Valstybės narės 1 dalyje nurodytą vertinimą kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip 2009 m. birželio 30 d., pateikia Komisijai. Kartu jos pateikia poveikio mažinimo priemonių, skirtų didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms prevencijai, aprašą. Komisija šią informaciją nedelsdama persiunčia NAFO sekretoriatui.

12f straipsnis

Dugninės žvejybos veikla naujuose dugninės žvejybos rajonuose

1. Visa naujuose dugninės žvejybos rajonuose vykdoma žvejybos veikla arba atitinkamame rajone anksčiau nenaudotais dugninės žvejybos įrankiais vykdoma žvejybos veikla laikoma žvalgomąja žvejyba ir vykdoma vadovaujantis 2 dalyje nurodytu žvalgomosios žvejybos protokolu.

2. Valstybės narės, kurių laivai ketina vykdyti žvejybos veiklą naujame dugninės žvejybos rajone arba atitinkamame rajone anksčiau nenaudotais žvejybos įrankiais, pagal XVI priedo pavyzdžius parengia žvalgomosios žvejybos protokolą.

3. Žvalgomosios žvejybos protokole pateikiama ši informacija:

a)	žvejybos planas, kuriame nurodomos tikslinės rūšys, datos ir rajonai. Atsižvelgiama į žvejybos tam tikrame rajone ir pastangų apribojimus, siekiant užtikrinti, kad žvejyba ribojamame geografiniame rajone būtų vykdoma laipsniškai;

b)	poveikio mažinimo planas, įskaitant priemones, skirtas didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, su kuriomis gali būti susidurta žvejojant, prevencijai;

sužvejotų žuvų kiekio stebėjimo planas, kuriame išvardijamos ir deklaruojamos visos sužvejotos žuvų rūšys, žvejyboje visais atvejais naudojantis palydovine laivų sekimo sistema ir dalyvaujant stebėtojams. Duomenys apie praneštus ir užregistruotus sužvejotų žuvų kiekius turi būti pakankamai išsamūs, kad prireikus būtų galima atlikti veiklos vertinimą;

d)	duomenų rinkimo planas, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti, kurios jūrų ekosistemos ir organizmų rūšys rajone, kuriame žvejojama, yra pažeidžiamos.

4. Valstybės narės užtikrina, kad žvalgomosios dugninės žvejybos veikla būtų vertinama 12e straipsnyje nustatyta vertinimo tvarka.

5. Valstybės narės 2 dalyje nurodytą žvalgomosios žvejybos protokolą ir 12e straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą pateikia Komisijai, kuri juos perduoda NAFO sekretoriatui. Valstybės narės užtikrina, kad žvalgomosios žvejybos veiklos nebūtų leista vykdyti, kol NAFO sekretoriatas nėra gavęs šios informacijos.

12g straipsnis

Nenumatyti susidūrimai su esamų dugninės žvejybos rajonų pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis

1. Jei žvejybos veiklą esamame dugninės žvejybos rajone vykdantis laivas žvejybos operacijų metu susiduria su pažeidžiamos jūrų ekosistemos indikatorinių rūšių organizmais, laivo kapitonas nustato, kiek ir kokių pažeidžiamos jūrų ekosistemos indikatorinių rūšių organizmų sužvejota.

2. Jei vykdant žvejybos operaciją, pavyzdžiui, traukiant tralą arba statant žiauninius tinklus ar ilgąsias ūdas, sužvejotų pažeidžiamos jūrų ekosistemos indikatorinių rūšių organizmų kiekis yra didesnis už 12d straipsnyje nustatytą kiekį, taikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos.

3. Laivo kapitonas praneša apie susidūrimą vėliavos valstybei narei, kuri nedelsdama per Komisiją perduoda informaciją vykdomajam sekretoriui. Komisija apie tai nedelsdama įspėja kitas valstybes nares, kurių laivai tame rajone vykdo žvejybos veiklą. Atitinkamos valstybės narės apie tai nedelsdamos įspėja visus tame rajone esančius su jų vėliava plaukiojančius žvejybos laivus.

4. Laivo kapitonas nutraukia žvejybą ir nuplukdo laivą mažiausiai už 2 jūrmylių nuo galinės tralo traukimo arba žiauninių tinklų ar ilgųjų ūdų statymo vietos tokia kryptimi, kuria plaukiant tikimybė susidurti su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis yra mažiausia. Remdamasis visais turimais informacijos šaltiniais, kapitonas priima geriausią sprendimą.

12h straipsnis

Nenumatyti susidūrimai su naujų dugninės žvejybos rajonų pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis

1. Jei žvejybos veiklą naujame dugninės žvejybos rajone vykdantis laivas žvejybos operacijų metu susiduria su pažeidžiamos jūrų ekosistemos indikatorinių rūšių organizmais, laivo kapitonas nustato, kiek ir kokių pažeidžiamos jūrų ekosistemos indikatorinių rūšių organizmų sužvejota. Laive dirbantys stebėtojai iki žemiausio įmanomo taksonomijos lygio identifikuoja koralus, pintis ir kitus organizmus.

2. Jei vieną kartą pastačius žvejybos įrankius, pavyzdžiui, atlikus tralo traukimą arba pastačius žiauninius tinklus ar ilgąsias ūdas, sužvejotas tokių rūšių organizmų kiekis yra didesnis už 12d straipsnyje nustatytą kiekį, taikomos šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatos.

4. Žvejyba laikinai uždraudžiama dviejų mylių spinduliu nuo susidūrimo su pažeidžiama jūrų ekosistema vietos, apie kurią pranešė su NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantis laivas. Vieta, apie kurią praneša laivas, yra galinė tralo traukimo arba žiauninių tinklų ar ilgųjų ūdų statymo vieta arba kita vieta, kuri, sprendžiant iš įrodymų, yra arčiausiai tikslios susidūrimo vietos. Žvejyba laikinai uždraudžiama iki tol, kol NAFO sekretoriatas nurodo, kad vėl galima leisti žvejoti tame rajone.

5. Laivas nutraukia žvejybą ir nuplaukia mažiausiai už 2 jūrmylių nuo galinės tralo traukimo arba žiauninių tinklų ar ilgųjų ūdų statymo vietos tokia kryptimi, kuria plaukiant tikimybė susidurti su pažeidžiamomis jūrų ekosistemomis yra mažiausia. Remdamasis visais turimais informacijos šaltiniais, kapitonas priima geriausią sprendimą.“

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Visos perdirbtos žuvys, sugautos NAFO reguliuojamame rajone, ženklinamos taip, kad būtų galima identifikuoti visų 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (*1) 1 straipsnyje nurodytų rūšių žuvis ir produktų kategorijas, o krevečių atveju – identifikuoti sugavimo datą, naudojant atitinkamai to reglamento I priede nurodytą 3 raidžių kodą ir šio reglamento XIV priedo b punkte nurodytą produkto pavidalo kodą.

(*1) OL L 17, 2000 1 21, p. 22.“;"

b)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Ženklinant visas 3L ir 3M kvadratuose sugautas krevetes ir visus 2 parajonyje ir 3KLMNO kvadratuose sugautus juoduosius otus nurodoma, kad jie sugauti šiose atitinkamose zonose.“;

47 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„g)	inspektoriaus prašymu pateikia pagal 6 straipsnio 4 dalį atliekamo bandomojo traukimo pradžios ir pabaigos vietų koordinates.“;

10)

V skyrius pakeičiamas taip:

„V SKYRIUS

UOSTO VALSTYBĖS ATLIEKAMAS SU KITOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALIES VĖLIAVA PLAUKIOJANČIŲ LAIVŲ TIKRINIMAS

62 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis skyrius taikomas su kitos NAFO susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, valstybių narių uostuose iškraunantiems ar perkraunantiems NAFO reguliuojamame rajone sužvejotas žuvis arba iš tokių žuvų pagamintus žuvų produktus, kurie anksčiau uoste nebuvo iškrauti ar perkrauti.

2. Šis skyrius taikomas nepažeidžiant reglamentų (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1005/2008.

63 straipsnis

Paskirtieji uostai

Valstybės narės paskiria uostus, į kuriuos žvejybos laivams gali būti leidžiama įplaukti, kad galėtų iškrauti arba perkrauti žuvis. Valstybės narės apie paskirtuosius uostus praneša Komisijai, kuri šių uostų sąrašą perduoda NAFO sekretoriatui. Apie visus paskesnius to sąrašo pakeitimus NAFO sekretoriatui pranešama ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.

63a straipsnis

Kompetentinga institucija

1. Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kuri veikia kaip informacijos centras, į kuri siunčiami pranešimai pagal 63b straipsnį ir kuris priima patvirtinimus ir išduoda leidimus pagal 63c straipsnį.

2. Valstybės narės praneša Komisijai kompetentingos institucijos pavadinimą ir kontaktinę informaciją. Komisija šią informaciją persiunčia NAFO sekretoriatui.

63b straipsnis

Išankstinis pranešimas apie įplaukimą į uostą

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28e straipsnio 1 dalies, šio reglamento 62 straipsnio 1 dalyje nurodyto žvejybos laivo, ketinančio įplaukti į uostą ir iškrauti arba perkrauti žuvis, kapitonas arba jo atstovas apie tai ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki numatyto atvykimo laiko praneša šio reglamento 63a straipsnyje nurodytai uosto valstybės narės kompetentingai institucijai.

2. Tačiau valstybė narė gali numatyti kitą išankstinių pranešimų teikimo terminą, atsižvelgdama, inter alia, į atstumą tarp žvejybos vietos ir savo uosto. Valstybės narės apie tą išankstinių pranešimų teikimo laikotarpį praneša Komisijai arba jos paskirtai įstaigai. Komisija šią informaciją persiunčia NAFO sekretoriatui.

3. Prie išankstinio pranešimo pridedamos toliau išvardytos formos, kuriose tinkamai užpildoma A dalis:

a)	PSC 1 forma, nurodyta XV priedo A dalyje, jei iš laivo ketinama iškrauti arba perkrauti to laivo sužvejotas žuvis;

b)	PSC 2 forma, nurodyta XV priedo B dalyje, jei iš laivo ketinama iškrauti arba perkrauti iš kito laivo perkrautas žuvis. Apie kiekvieną laivą, iš kurio iškrauta, pildoma atskira forma;

c)	PSC 1 ir PSC 2 formos, jei iš laivo ketinama iškrauti arba perkrauti to laivo sužvejotas žuvis ir iš kito laivo perkrautas žuvis.

4. Kapitonai arba jų atstovai gali atšaukti išankstinį pranešimą, apie tai pranešdami uosto, kuriuo jie ketino pasinaudoti, kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki pranešto numatyto atvykimo laiko. Tačiau uosto valstybė narė gali numatyti kitą pranešimo terminą. Prie pranešimo pridedama pirminės PSC 1 arba PSC 2 formos kopija, ant kurios įstrižai užrašyta „atšaukta“.

5. Uosto valstybės narės kompetentinga institucija susitariančiajai šaliai, kuri yra žvejybos laivo, ketinančio iškrauti arba perkrauti žuvis, vėliavos valstybė, nedelsdama persiunčia 3 ir 4 dalyse nurodyto išankstinio pranešimo formos kopiją, o jei tas laivas dalyvavo perkrovimo operacijose – susitariančiajai šaliai, kuri yra laivų, iš kurių perkrautos žuvys, vėliavos valstybė.

6. Išankstinio pranešimo formos kopija taip pat nusiunčiama Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kurios ją nedelsdamos perduoda NAFO sekretoriatui.

63c straipsnis

Leidimas iškrauti arba perkrauti žuvis

1. Iškrovimo arba perkrovimo operacijos gali būti pradėtos tik po to, kai uosto valstybės narės kompetentinga institucija suteikia leidimą. Toks leidimas suteikiamas tik po to, kai vėliavos valstybė išsiunčia pagal 63b straipsnio 5 dalį perduotos PSC 1 ir (arba) PSC 2 formos, kurioje tinkamai užpildyta B dalis, kopiją, patvirtindama, kad:

a)	žvejybos laivo, apie kurį pranešta, kad jis žvejojo, deklaruotų žuvų rūšių kvota buvo pakankama;

b)	apie deklaruotą laive laikomą žuvų kiekį buvo tinkamai pranešta pagal žuvų rūšis ir į jį atsižvelgta apskaičiuojant sužvejojamų žuvų kiekio arba žvejybos pastangų apribojimus, kurie gali būti taikomi;

c)	žvejybos laivas, apie kurį pranešta, kad jis žvejojo, turėjo leidimą žvejoti deklaruotuose rajonuose; ir

d)	laivo buvimas rajone, kuriame, kaip deklaravo pats laivas, jis sužvejojo žuvis, patvirtintas LSS duomenimis.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, uosto valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti be 1 dalyje nurodyto patvirtinimo iškrauti visas žuvis ar dalį jų. Tokiais atvejais atitinkamos žuvys laikomos sandėlyje kontroliuojant kompetentingai institucijai. Žuvis gali būti leista parduoti, perimti ar transportuoti tik po to, kai kompetentingos institucijos gauna ir patikrina 1 dalyje nurodytą patvirtinimą. Jei per 14 dienų nuo iškrovimo patvirtinimas negaunamas, uosto valstybės narės kompetentinga institucija gali konfiskuoti žuvis ir jas sunaikinti pagal nacionalines taisykles.

3. Uosto valstybės narės kompetentinga institucija laivo kapitonui nedelsdama praneša savo sprendimą dėl to, ar reikėtų leisti iškrauti arba perkrauti žuvis, išsiųsdama PSC 1 ir (arba) PSC 2 formos, kurioje tinkamai užpildyta C dalis, kopiją. Ši kopija taip pat nedelsiant perduodama Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kurios informaciją persiunčia NAFO sekretoriatui.

63d straipsnis

Tikrinimai

1. Jei išteklių atkūrimo plane nereikalaujama kitaip, uosto valstybė narė patikrina ne mažiau kaip 15 % visų kiekvienais ataskaitiniais metais atliekamų iškrovimo arba perkrovimo operacijų.

2. Tikrinimus atlieka įgalioti nacionaliniai inspektoriai, kurie prieš tikrinimą laivo kapitonui pateikia įgaliojimo raštus.

3. Uosto valstybė narė gali kviesti kitų susitariančiųjų šalių inspektorius dirbti kartu su jos inspektoriais ir stebėti, kaip pagal šį skyrių atliekamas iškrovimo arba perkrovimo operacijų tikrinimas.

4. Tikrinimo metu stebimos visos tame uoste atliekamos iškrovimo arba perkrovimo operacijos, o nacionaliniai inspektoriai bent jau:

pagal kiekvienos rūšies iškrautų arba perkrautų žuvų kiekį patikrina:

i)	laivo žurnale užregistruotą kiekvienos rūšies žuvų kiekį;

ii)	sužvejotų žuvų kiekio ir veiklos ataskaitas; ir

iii)	visą išankstiniame pranešime (PSC 1 arba PSC 2) pateiktą informaciją apie sužvejotų žuvų kiekį;

b)	pagal rūšis tikrina ir registruoja, pasibaigus iškrovimo arba perkrovimo operacijai, laive likusį sužvejotų žuvų kiekį;

c)	tikrina visą jūroje atliktų patikrinimų metu gautą informaciją;

d)	tikrina laive esančius tinklus ir registruoja akių dydžius;

e)	tikrina, ar žuvų dydis atitinka verslinio žuvų dydžio reikalavimus.

5. Nacionaliniai inspektoriai deda visas įmanomas pastangas, kad išvengtų nepagrįsto žvejybos laivo gaišinimo, ir užtikrina, kad laivas patirtų kuo mažiau trukdymų bei nepatogumų ir kad būtų išvengta bereikalingo žuvų kokybės pablogėjimo.

6. Žvejybos laivo kapitonas:

a)	bendradarbiauja ir padeda atliekant žvejybos laivo patikrinimą šiame straipsnyje nurodyta tvarka ir netrukdo, uosto valstybės inspektoriams vykdant savo pareigas, nemėgina jų įbauginti bei nesikiša;

b)	leidžia patikrinti visas vietas, denius, patalpas, sužvejotų žuvų kiekius, tinklus arba kitus žvejybos įrankius ar įrenginius ir pateikia visą uosto valstybės inspektorių prašomą susijusią informaciją, įskaitant visų susijusių dokumentų kopijas.

63e straipsnis

Sunkūs pažeidimai

1. Sunkiais laikomi šie pažeidimai:

a)	trukdymas inspektoriams atlikti jų pareigas;

b)	žuvų iškrovimas arba perkrovimas uoste, kuris nėra paskirtasis uostas;

c)	su išankstiniu pranešimu apie atvykimą susijusių nuostatų nesilaikymas;

d)	žuvų iškrovimas arba perkrovimas be uosto valstybės narės leidimo.

2. Kiekviena uosto valstybė narė žvejybos laivui taiko vykdymo užtikrinimo priemones, jei pagal jos teisę buvo nustatyta, kad laivas padarė kurį nors 1 dalyje nurodytą sunkų pažeidimą. Vykdymo užtikrinimo priemonės, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą ir remiantis susijusiomis nacionalinių įstatymų nuostatomis, gali būti šios:

baudos;

b)	neteisėtų žvejybos įrankių ir sužvejotų žuvų konfiskavimas;

c)	laivo areštas.

63f straipsnis

Patikrinimų ataskaitos

1. Kiekvienas patikrinimas pagrindžiamas dokumentais, užpildant XII priede nustatytą patikrinimo uoste ataskaitą.

2. Kapitonas gali pateikti pastabas dėl patikrinimo ataskaitos, o ataskaitą pasibaigus tikrinimui pasirašo inspektorius ir kapitonas. Žvejybos laivo kapitonui įteikiama patikrinimo ataskaitos kopija.

3. Kiekvienos patikrinimo ataskaitos kopija nedelsiant perduodama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei ir laivo, iš kurio perkrautos žuvys, vėliavos valstybei, jei laivas dalyvavo perkrovimo operacijose. Ataskaitos kopija taip pat nedelsiant siunčiama Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kurios informaciją persiunčia NAFO sekretoriatui. Kiekvienos patikrinimo ataskaitos originalas arba patvirtinta kopija paprašius siunčiama patikrinto laivo vėliavos valstybei.“;

11)

68 straipsnis pakeičiamas taip:

„68 straipsnis

Įplaukimas į uostą

1. Nepažeisdamos Reglamentų (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1005/2008, valstybės narės užtikrina, kad Konvencijos nepasirašiusių šalių laivų kapitonams būtų leidžiama įplaukti tik į pagal 63 straipsnį paskirtą uostą. Kapitonas, ketinantis įplaukti į paskirtąjį uostą, apie tai pagal 63b straipsnio nuostatas praneša uosto valstybės narės kompetentingai institucijai. Uosto valstybė narė šią informaciją nedelsdama persiunčia laivo vėliavos valstybei ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kurios informaciją nedelsdamos perduoda NAFO sekretoriatui.

2. 63b ir 63c straipsnių nuostatos taikomos mutatis mutandis. Uosto valstybė narė draudžia įplaukti į savo uostus laivams, kurie nepateikė 1 dalyje nurodyto reikiamo išankstinio pranešimo ir kuriems nesuteiktas 63c straipsnio 1 dalyje nurodytas vėliavos valstybės patvirtinimas.

3. Valstybė narė, kuri neleidžia iškrauti arba perkrauti sužvejotų žuvų, apie savo sprendimą praneša atitinkamo laivo kapitonui.“;

12)

įterpiamas šis straipsnis:

„68a straipsnis

Tikrinimas uoste

1. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos patikrintų kiekvieną į kurį nors iš jų uostų įplaukiantį Konvencijos nepasirašiusios šalies laivą. Kol neatliktas toks patikrinimas, laivams neleidžiama iškrauti arba perkrauti žuvų. Per tokius patikrinimus tikrinami laivų dokumentai, laivų žurnalai, žvejybos įrankiai, laivuose esantis sužvejotų žuvų kiekis ir kiti su laivų veikla NAFO reguliuojamame rajone susiję dalykai.

2. Jei atlikusios patikrinimą kompetentingos institucijos nustato, kad Konvencijos nepasirašiusios šalies laivas turi kurių nors NAFO reguliuojamų arba šio reglamento II priede nurodytų išteklių arba išteklių grupių žuvų, atitinkama valstybė narė uždraudžia iš to laivo iškrauti ir (arba) perkrauti sužvejotas žuvis.

3. Tačiau šis draudimas netaikomas tuo atveju, jei tikrinamo laivo kapitonas arba jo atstovas atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad:

a)	laive laikomų rūšių žuvys buvo sužvejotos ne NAFO reguliuojamame rajone; arba

b)	laive laikomų ir II priede išvardytų rūšių žuvys buvo sužvejotos laikantis NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių.

4. Valstybė narė, kuri neleidžia iškrauti arba perkrauti sužvejotų žuvų, apie savo sprendimą praneša atitinkamo laivo kapitonui.

5. Kiekvienas patikrinimas pagrindžiamas dokumentais, bent jau užpildant XII priede pateiktą patikrinimo uoste ataskaitą.

6. Informacija apie visų valstybių narių uostuose atliktų Konvencijos nepasirašiusių šalių laivų patikrinimų rezultatus ir paskesnius veiksmus nedelsiant perduodama laivo vėliavos valstybei ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kurios informaciją nedelsdamos perduoda NAFO sekretoriatui.“;

13)	V priedo 3 punktas išbraukiamas;

14)	XII priedo A dalis pakeičiama šio reglamento I priedu;

15)	šio reglamento II priedas pridedamas kaip XV priedas;

16)	šio reglamento III priedas pridedamas kaip XVI priedas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. BORG

(1) OL L 318, 2007 12 5, p. 1.

(2) 2008 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 538/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą 1386/2007, nustatantį Žvejybos Šiaurės Vakarų Atlante organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones(OL L 157, 2008 6 17, p. 1).

(3) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

I PRIEDAS

„A. PATIKRINIMO UOSTE ATASKAITOS FORMA

Tekstas paveikslėlio

Tekstas paveikslėlio

Tekstas paveikslėlio

II PRIEDAS

„XV PRIEDAS

PRANEŠIMŲ APIE UOSTO VALSTYBĖS ATLIEKAMUS PATIKRINIMUS FORMOS

Tekstas paveikslėlio

Tekstas paveikslėlio

Žvejybos planas	Poveikio mažinimo planas	Sužvejotų žuvų kiekio stebėjimas	Duomenų rinkimas
Žvejojamų žuvų rūšys	Didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms prevencijos priemonės	Visų į laivą įkrautų žuvų ir kitų organizmų rūšių identifikavimas iki žemiausio įmanomo taksonomijos lygio ir užregistravimas	Duomenys bus surinkti ir pranešti standartizuotu būdu
Žvejybos data		Visais atvejais naudojamasi palydovine laivų sekimo sistema
Rajono, kuriame bus žvejojama, apibūdinimas		Visais atvejais dalyvauja stebėtojai
Numatomos pastangos
Naudotas (-i) dugninės žvejybos įrankis (-iai)