28.5.2009 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 131/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 390/2009
2009 m. balandžio 23 d.
iš dalies keičiantis Bendrąsias konsulines instrukcijas diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų, atsižvelgiant į biometrinių duomenų įdiegimą, įskaitant nuostatas dėl prašymų išduoti vizą priėmimo ir tvarkymo organizavimo
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 62 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdami į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę (1),
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),
kadangi:
(1) |
Siekiant užtikrinti patikimą prašymą pateikiančių asmenų tikrinimą ir jų tapatybės nustatymą, Vizų informacinėje sistemoje (VIS), sukurtoje Tarybos sprendimu 2004/512/EB (3), būtina tvarkyti biometrinius duomenis ir numatyti sukurti teisinę sistemą šių biometrinių identifikatorių rinkimui. Be to, siekiant įgyvendinti VIS, būtina sukurti naujas prašymų išduoti vizą priėmimo organizavimo formas. |
(2) |
Biometrinių identifikatorių integravimas į VIS yra svarbus žingsnis siekiant pradėti naudoti naujus elementus, kuriais patikimiau nustatomas ryšys tarp vizą turinčio asmens ir paso, kad būtų išvengta tapatybės klastojimo. Todėl asmeninis prašymą pateikiančio asmens atvykimas – bent jau pirmą kartą pateikiant prašymą – turėtų būti vienas iš pagrindinių reikalavimų vizos išdavimui, VIS registruojant biometrinius identifikatorius. |
(3) |
Biometriniai identifikatoriai atrinkti 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (4). |
(4) |
Šiame reglamente apibrėžiami šių biometrinių identifikatorių rinkimo standartai, atsižvelgiant į atitinkamas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) nustatytas nuostatas. Sistemų sąveikai užtikrinti papildomų techninių specifikacijų nereikia. |
(5) |
Visi dokumentai, duomenys ar biometriniai identifikatoriai, kuriuos valstybė narė gauna prašymo išduoti vizą tvarkymo metu, laikomi konsuliniais dokumentais pagal 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir atitinkamai tvarkomi. |
(6) |
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prašymą pateikiančių asmenų registravimui ir sumažinti valstybių narių išlaidas, be jau veikiančios atstovavimo sistemos reikia numatyti naujas proceso organizavimo galimybes. Visų pirma į Bendrąsias konsulines instrukcijas diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (5) turėtų būti įtraukta speciali atstovavimo rūšis, taikoma tik prašymų priėmimui ir biometrinių identifikatorių registravimui. |
(7) |
Reikėtų numatyti ir kitas galimybes, pavyzdžiui, paslaugų teikimą bendroje vietoje, bendrus prašymų išduoti vizą centrus, naudojimąsi garbės konsulų paslaugomis ir bendradarbiavimą su išorės paslaugų teikėjais. Reikėtų sukurti šioms galimybėms tinkamą teisinę sistemą, visų pirma atsižvelgiant į duomenų apsaugos klausimus. Laikydamosi toje teisinėje sistemoje nustatytų sąlygų, valstybės narės turėtų nustatyti organizacinę struktūrą, kurią jos naudos kiekvienoje trečiojoje šalyje. Duomenis apie tas struktūras turėtų skelbti Komisija. |
(8) |
Organizuodamos bendradarbiavimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad prašymus pateikiantys asmenys būtų nukreipiami į valstybę narę, atsakingą už jų prašymų tvarkymą. |
(9) |
Būtina numatyti nuostatas, taikytinas atvejais, kai valstybės narės, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas procedūrai, nusprendžia bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėju priimant prašymus. Toks sprendimas gali būti priimamas, jeigu tam tikrais atvejais arba dėl tam tikrų vietos aplinkybių atitinkamai valstybei narei netinka riboto atstovavimo bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis, paslaugų teikimas bendroje vietoje ar bendras prašymų išduoti vizą centras. Tokia tvarka turėtų būti nustatoma laikantis bendrųjų vizų išdavimo principų ir laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (6). Be to, nustatant ir įgyvendinant tokią tvarką reikėtų atsižvelgti į tai, kad būtų vengiama ieškoti palankiausių vizų išdavimo sąlygų. |
(10) |
Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais remdamosi teisiniu dokumentu, kuriame būtų numatytos nuostatos, tiksliai apibrėžiančios jų pareigas, numatančios galimybę tiesiogiai ir visapusiškai patekti į jų patalpas, nuostatos dėl informacijos teikimo prašymą pateikiantiems asmenims, konfidencialumo ir bendradarbiavimo sustabdymo arba nutraukimo aplinkybių, sąlygų ir tvarkos. |
(11) |
Šiame reglamente, suteikiant valstybėms narėms teisę bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėju priimant prašymus tuo pačiu nustatant „vieno langelio“ principą prašymų teikimui, numatoma nuo bendros taisyklės dėl asmeninio atvykimo, kaip numatyta Bendrųjų konsulinių instrukcijų III dalies 4 punkte, leidžianti nukrypti nuostata. Tai įtakos galimybei pakviesti prašymą pateikiantį asmenį asmeniniam pokalbiui bei neturi įtakos būsimiems šiuos klausimus reglamentuojantiems teisiniams dokumentams. |
(12) |
Siekiant užtikrinti duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi, buvo konsultuotasi su Direktyvos 95/46/EB 29 straipsniu įsteigta darbo grupe. |
(13) |
Asmens duomenų tvarkymo pagal šį reglamentą atžvilgiu valstybėms narėms taikoma Direktyva 95/46/EB. |
(14) |
Valstybėms narėms turėtų būti palikta galimybė visiems prašymą pateikiantiems asmenims leisti tiesiogiai pateikti prašymus tų valstybių diplomatinėse atstovybėse arba konsulinėse įstaigose. |
(15) |
Siekiant supaprastinti vėlesnių prašymų nagrinėjimo tvarką, turėtų būti numatyta galimybė kopijuoti pirmame įvedime į VIS esančius pirštų atspaudus, jei nuo pirmojo prašymo pateikimo praėjo ne daugiau kaip 59 mėnesiai. Pasibaigus šiam laikotarpiui, pirštų atspaudai turėtų būti paimti iš naujo. |
(16) |
Dėl reikalavimo rinkti biometrinius identifikatorius komercinių tarpininkų, pavyzdžiui, kelionių agentūrų, paslaugomis nuo šiol turėtų būti naudojamasi tik tuomet, kai prašymai pateikiami ne pirmą kartą. |
(17) |
Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Bendrąsias konsulines instrukcijas. |
(18) |
Praėjus trejiems metams nuo VIS veikimo pradžios, o vėliau – kas ketverius metus, Komisija turėtų pateikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. |
(19) |
Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. organizuoti prašymų priėmimą ir tvarkymą įvedant biometrinius duomenis į VIS ir įdiegti bendrus standartus ir sąveikius biometrinius identifikatorius bei nustatyti bendras taisykles, taikytinas visoms Bendrijos bendroje vizų politikoje dalyvaujančioms valstybėms narėms, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. |
(20) |
Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas. Kadangi šio reglamento pagrindą sudaro Šengeno acquis pagal Europos bendrijos steigimo sutarties trečiosios dalies IV antraštinę dalį, remdamasi to protokolo 5 straipsniu Danija per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo dienos nusprendžia, ar jį perkels į savo nacionalinę teisę. |
(21) |
Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (7), kuri patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (8) dėl tam tikrų priemonių taikant tą susitarimą 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį. |
(22) |
Šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė pagal 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimą 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (9) nedalyvauja, plėtojimas. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas. |
(23) |
Šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija pagal 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (10) nedalyvauja, plėtojimas. Todėl Airija nedalyvauja jį priimant ir jis nėra jai privalomas ar taikytinas. |
(24) |
Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (11), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (12) 3 straipsniu. |
(25) |
Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą siejant su Tarybos sprendimo 2008/261/EB (13) 3 straipsniu. |
(26) |
Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje. |
(27) |
Šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su ja susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Bendrųjų konsulinių instrukcijų pakeitimai
Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų iš dalies keičiamos taip:
1. |
II dalis iš dalies keičiama taip:
|
2. |
III dalis iš dalies keičiama taip:
|
3. |
VII dalies 1 punktas iš dalies keičiama taip: „1. Vizų skyrių organizavimas 1.1. Prašymų išduoti vizą priėmimo ir tvarkymo organizavimas Kiekviena valstybė narė atsako už prašymų priėmimo ir tvarkymo organizavimą. Paprastai prašymai pateikiami valstybės narės diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai. Valstybės narės:
Ypatingomis aplinkybėmis arba dėl priežasčių, susijusių su vietos sąlygomis, pavyzdžiui, kai:
ir kai pirmiau minėtos bendradarbiavimo formos atitinkamai valstybei narei netinka, valstybė narė kraštutiniu atveju gali bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėjais pagal 1.4 punktą. Nepažeidžiant teisės pakviesti prašymą pateikiantį asmenį asmeniniam pokalbiui (kaip numatyta III dalies 4 punkte), dėl pasirinktos organizavimo formos vizos prašantis asmuo neprivalo asmeniškai atvykti daugiau nei į vieną prašymo išduoti vizą pateikimo vietą. 1.2. Valstybių narių bendradarbiavimo formos
1.3. Naudojimasis garbės konsulų paslaugomis Garbės konsulai taip pat gali būti įgalioti atlikti kai kurias arba visas 1.5 punkte nurodytas užduotis. Turi būti imtasi atitinkamų priemonių saugumui ir duomenų apsaugai užtikrinti. Jei garbės konsulas nėra valstybės narės valstybės tarnautojas, vykdant minėtas užduotis turi būti laikomasi 19 priede nustatytų reikalavimų, išskyrus to priedo C punkto c papunktyje nustatytas nuostatas. Jei garbės konsulas yra valstybės narės valstybės tarnautojas, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad būtų taikomi reikalavimai, panašūs į tuos, kurie būtų taikomi tuo atveju, jei užduotis vykdytų tos valstybės narės diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga. 1.4. Bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėjais Valstybės narės stengiasi bendradarbiauti su išorės paslaugų teikėju kartu su viena ar daugiau kitų valstybių narių, nepažeidžiant viešųjų pirkimų ir konkurencijos taisyklių. Bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėju grindžiamas teisiniu dokumentu, atitinkančiu 19 priede nustatytus reikalavimus. Valstybės narės, vykdydamos vietos konsulinį bendradarbiavimą, keičiasi informacija apie išorės paslaugų teikėjų pasirinkimą ir savo atitinkamų teisinių dokumentų sąlygų ir reikalavimų nustatymą. 1.5. Bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais būdai Išorės paslaugų teikėjui gali būti patikėtas vienos ar daugiau iš toliau išvardytų užduočių vykdymas:
1.6. Valstybių narių įsipareigojimai Atrinkdama (-os) išorės paslaugų teikėją, atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) patikrina bendrovės mokumą ir patikimumą (įskaitant tai, ar ji turi būtinas licencijas, yra įregistruota įmonių registre, turi bendrovės įstatus, sutartis su bankais) ir užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto. Atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) užtikrina, kad atrinktas išorės paslaugų teikėjas laikytųsi 1.4 punkte nurodytu teisiniu dokumentu jam nustatytų sąlygų ir reikalavimų. Atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) toliau atsako už tai, kad būtų laikomasi duomenų tvarkymui taikytinų duomenų apsaugos taisyklių, ir yra prižiūrima (-os) pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (15) 28 straipsnį. Bendradarbiavimas su išorės paslaugų teikėju neapriboja ir nepanaikina atsakomybės pagal atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) nacionalinę teisę už įsipareigojimų, susijusių su prašymą išduoti vizą pateikiančių asmenų asmens duomenų ir vizų tvarkymu, pažeidimus. Ši nuostata neturi įtakos veiksmams, kurių gali būti tiesiogiai imamasi prieš išorės paslaugų teikėją pagal atitinkamos trečiosios šalies nacionalinę teisę. Atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) užtikrina, kad išorės paslaugų teikėjas, elektroniniu būdu arba fiziškai elektroninėje laikmenoje perduodamas duomenis atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) institucijoms, visiškai užšifruotų tokius duomenis. Trečiosiose šalyse, kuriose draudžiama šifruoti duomenis, kuriuos išorės paslaugų teikėjas elektroniniu būdu perduoda atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) institucijoms, atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) neleidžia išorės paslaugų teikėjui elektroniniu būdu perduoti duomenų. Tokiu atveju atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) užtikrina, kad išorės paslaugų teikėjas elektroninius duomenis visiškai užšifruotų elektroninėje laikmenoje ir valstybės narės konsulinis pareigūnas ją fiziškai perduotų atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) institucijoms arba, jei dėl tokio gabenimo reikėtų imtis neproporcingų ar nepagrįstų priemonių, jie būtų perduodami kitu saugiu ir patikimu būdu, pavyzdžiui, pasitelkiant įsisteigusius ūkio subjektus, turinčius patirties atitinkamoje trečiojoje šalyje gabenant slaptus dokumentus ir duomenis. Visais atvejais perdavimo saugumo lygis nustatomas atsižvelgiant į duomenų slaptumo pobūdį. Valstybės narės arba Bendrija stengiasi pasiekti susitarimą su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, kad būtų panaikintas draudimas šifruoti išorės paslaugų teikėjo elektroniniu būdu perduodamus duomenis atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) institucijoms. Atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) rengia mokymo kursus išorės paslaugų teikėjui, kuriuose suteikiamos žinios, būtinos norint teikti prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims tinkamas paslaugas ir suteikti pakankamos informacijos. Tais atvejais, kai pirštų atspaudus yra paėmęs išorės paslaugų teikėjas ir kyla abejonių, atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) suteikia galimybę patikrinti pirštų atspaudus diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje. Prašymus nagrinėja, atitinkamais atvejais pokalbius rengia, leidimų išdavimo procesą vykdo ir vizų įklijas spausdina bei įklijuoja tik diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga. Išorės paslaugų teikėjams nesuteikiama galimybė naudotis VIS jokiu tikslu. VIS gali naudotis tik tinkamai įgaliotas diplomatinių atstovybių arba konsulinių įstaigų personalas. Atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) atidžiai stebi, kaip įgyvendinamas teisinis dokumentas, be kita ko:
Šiuo tikslu atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga reguliariai ir iš anksto nepranešdama vykdo patikrinimus išorės paslaugų teikėjo patalpose. 1.7. Aptarnavimo mokestis Išorės paslaugų teikėjai be 12 priede nustatyto mokėtino mokesčio gali imti aptarnavimo mokestį. Aptarnavimo mokestis yra proporcingas išlaidoms, kurių išorės paslaugų teikėjas turėjo vykdydamas vieną ar daugiau 1.5 punkte nurodytų užduočių. Šis aptarnavimo mokestis nustatomas 1.4 punkte nurodytame teisiniame dokumente. Vykdydamos vietos konsulinį bendradarbiavimą, valstybės narės užtikrina, kad iš prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens imamas aptarnavimo mokestis tinkamai atspindėtų išorės paslaugų teikėjo teikiamas paslaugas ir būtų pritaikytas vietos aplinkybėms. Be to, jos turi siekti suderinti taikomą aptarnavimo mokestį. Aptarnavimo mokestis neturi viršyti pusės 12 priede nustatytos mokesčio už vizą sumos, neatsižvelgiant į galimas mokesčio už vizą taikymo išimtis, kaip numatyta 12 priede. Atitinkamai (-oms) valstybei (-ėms) narei (-ėms) turėtų būti palikta galimybė visiems prašymą pateikiantiems asmenims leisti tiesiogiai pateikti prašymus jos (jų) diplomatinėse atstovybėse arba konsulinėse įstaigose. 1.8. Informacija Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos viešai skelbia tikslią informaciją apie susitikimų paskyrimo tvarką ir prašymų pateikimą. 1.9. Paslaugų teikimo tęstinumas Tuo atveju, jei nutraukiamas bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis narėmis arba bet kokios rūšies išorės paslaugų teikėju, valstybės narės užtikrina visų paslaugų tęstinumą. 1.10. Sprendimų priėmimas ir paskelbimas Valstybės narės informuoja Komisiją, kaip jos ketina organizuoti prašymų priėmimą ir tvarkymą kiekvienoje konsulinėje įstaigoje. Komisija užtikrina tokios informacijos tinkamą paskelbimą. Valstybės narės pateikia Komisijai 1.4 punkte nurodyto teisinio dokumento kopiją. |
4. |
VIII dalies 5.2 punktas iš dalies keičiamas taip:
|
5. |
Papildoma tokiu priedu: „19 PRIEDAS Būtiniausių reikalavimų, įtrauktinų į teisinį dokumentą bendradarbiavimo su išorės paslaugų teikėjais atvejais, sąrašas
|
2 straipsnis
Ataskaitų teikimas
Praėjus trejiems metams nuo VIS veikimo pradžios, o vėliau – kas ketverius metus, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą, įskaitant biometrinių identifikatorių rinkimo ir naudojimo įgyvendinimą, pasirinkto ICAO standarto tinkamumą, duomenų apsaugos taisyklių laikymąsi, darbo su išorės paslaugų teikėjais patirtį konkrečiai atsižvelgiant į biometrinių duomenų rinkimą, 59 mėnesių taisyklės pirštų antspaudų kopijavimui įgyvendinimą ir prašymų priėmimo bei tvarkymo organizavimą. Ataskaitoje, remiantis VIS reglamento 17 straipsnio 12, 13 ir 14 dalimis ir 50 straipsnio 4 dalimi, turi būti nurodomi atvejai, kai pirštų atspaudų faktiškai nebuvo galima paimti arba nebuvo reikalaujama juos paimti dėl teisinių priežasčių, palyginti su atvejų, kai pirštų atspaudai paimami, skaičiumi. Ataskaitoje nurodoma informacija apie atvejus, kai asmeniui, kurio pirštų atspaudų faktiškai nebuvo galima paimti, viza nebuvo išduota. Su ataskaita prireikus pateikiami atitinkami pasiūlymai dėl šio reglamento pakeitimų.
Pirmojoje ataskaitoje, remiantis Komisijos atsakomybe atlikto tyrimo rezultatais, taip pat nagrinėjama, ar vaikų iki 12 metų pirštų atspaudai yra tikrai patikimi tapatybės nustatymo ir patikrinimo tikslais, visų pirma kaip kintant amžiui kinta pirštų atspaudai.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Remiantis Europos Bendrijos steigimo sutartimi šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre, 2009 m. balandžio 23 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
P. NEČAS
(1) OL C 321, 2006 12 29, p. 38.
(2) 2008 m. liepos 10 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. kovo 5 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(3) OL L 213, 2004 6 15, p. 5.
(4) OL L 218, 2008 8 13, p. 60.
(5) OL C 326, 2005 12 22, p. 1.
(6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(7) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.
(8) OL L 176, 1999 7 10, p. 31.
(9) OL L 131, 2000 6 1, p. 43.
(10) OL L 64, 2002 3 7, p. 20.
(11) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.
(12) OL L 53, 2008 2 27, p. 1.
(13) OL L 83, 2008 3 26, p. 3.
(14) OL L 267, 2006 9 27, p. 41.“
(15) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.“