8.4.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 94/17

(1)

2008 m. gegužės 28 d. Komisija gavo skundą dėl tam tikros Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės aliumininės folijos, kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį gamintojų, pagaminančių didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visos aliumininės folijos Bendrijoje, vardu pateikė „Eurométaux“ (toliau – skundo pateikėjas).

(2)

Skunde pateikti dempingo ir dėl to atsirandančios materialinės žalos įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamu pagrindu tyrimui pradėti.

(3)

Tyrimas inicijuotas 2008 m. liepos 12 d. paskelbus pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2).

(4)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams, Armėnijos, Brazilijos ir KLR eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekybininkams, naudotojams, tiekėjams ir žinomoms susijusioms asociacijoms bei Armėnijos, Brazilijos ir KLR atstovams. Suinteresuotosioms šalims sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(5)

Kad Armėnijos ir KLR eksportuojantys gamintojai norėdami galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija prašymo formas nusiuntė Armėnijos eksportuojantiems gamintojams ir žinomiems susijusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, Armėnijos ir Kinijos valdžios institucijoms ir kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kurie pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Armėnijos eksportuojantis gamintojas ir šeši Kinijos eksportuojantys gamintojai, prireikus kartu su savo susijusiomis pardavimo bendrovėmis, prašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų.

(6)

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos importuotojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį šiame tyrime siekiant nustatyti dempingą ir jo daromą žalą galėtų būti taikoma atranka.

(7)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų KLR eksportuojančių gamintojų ir importuotojų Bendrijoje prašyta pranešti apie save Komisijai ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d.

(8)

Atrankoje dalyvavo šeši KLR eksportuojantys gamintojai. Viena bendrovė tyrimo pradžioje atsisakė toliau bendradarbiauti, todėl liko tik penki eksportuojantys gamintojai. Todėl atranka buvo nebereikalinga ir visoms šalims pranešta, kad atranka nebus vykdoma.

(9)

Atrankoje dalyvavo aštuoni importuotojai ir (arba) naudotojai. Todėl atranka buvo nebereikalinga ir visoms šalims pranešta, kad atranka nebus vykdoma.

(10)

Klausimynai išsiųsti visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymai gauti iš vieno Armėnijos, penkių KLR ir vieno Brazilijos eksportuojančių gamintojų ir iš vieno panašios šalies – Turkijos – gamintojo. Visus klausimyno atsakymus pateikė ir šeši Bendrijos gamintojai, o aštuoni importuotojai ir (arba) naudotojai bendradarbiavo pateikdami klausimyno atsakymus. Atliekant šį tyrimą nė vienas galutinis naudotojas Komisijai nepateikė jokios informacijos ir nepranešė apie save.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, būtiną informaciją, siekdama padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų, bei surengė tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(12)

Kadangi eksportuojantiems gamintojams, kuriems RER gali būti nesuteiktas, reikia nustatyti normaliąją vertę, toliau nurodytos bendrovės patalpose atliktas patikrinimas, siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis Turkijos, kaip panašios šalies, duomenimis:

(13)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2007 m. liepos 1 d.–2008 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant svarbias žalai įvertinti tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Pranešime apie inicijavimą nagrinėjamasis produktas apibrėžtas kaip Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininė folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm ir ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuota, bet toliau neapdorota, ritėmis, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, kurią tuo metu, kai pradėtas tyrimas, deklaruojant paprastai buvo nurodomas KN kodas ex 7607 11 10.

(15)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pirmiau minėto produkto aprašymas taikomas įvairiems produktams, visų pirma vadinamiesiems dideliems (angl. jumbo) ir vartotojams skirtiems ritiniams. Pagrindinis didelių ričių ir vartotojams skirtų ritinių skirtumas – jų svoris (paprastai didelė ritė sveria mažiausiai 150 kg), todėl aliumininę foliją reikia pervynioti, kad ji būtų vartotojams skirtas produktas, kurį būtų galima naudoti pakavimui ir kitoms buities reikmėms.

(16)

KN kodas ex 7607 11 10, nurodytas pranešime apie inicijavimą, 2009 m. sausio mėn. buvo išskaidytas į du kodus: ex 7607 11 11 (aliumininė folija, kurios storis mažesnis kaip 0,021 mm, suvyniota į vartotojams skirtus ritinius, kurių masė ne didesnė kaip 10 kg) ir ex 7607 11 19 (tokia pati, bet didelių ričių masė didesnė kaip 10 kg). KN kodas nurodo aliumininės folijos ritinio, kuris pirminiame produkto aprašyme yra aliumininės folijos ritės sinonimas, svorį. Abiem kodais nurodoma pati aliumininė folija, susukta į ritę arba ritinį ant laikiklio.

(17)

Bendrijos vartotojų pramonė, t. y. pervyniotojai, teigė, kad prie nagrinėjamojo produkto reikėtų priskirti ir vartotojams skirtus ritinius, kadangi, priemones nustačius tik importuojamai aliumininei folijai, kurios svoris didesnis kaip 10 kg, galėtų padaugėti eksportuojamų vartotojams skirtų produktų, t. y. aliumininės folijos, kurios svoris mažesnis kaip 10 kg. Pervyniojimo darbai būtų atliekami eksportuojančiose šalyse, o ne Bendrijos šalyse, todėl Bendrijos pervyniotojai patirtų didelę žalą. Šis klausimas aptariamas 150–162 konstatuojamosiose dalyse.

(18)

Aliumininė folija gaminama aliuminio luitus ar folijos liejinius valcuojant iki reikiamo storio. Valcuota folija vėliau grūdinama aukštoje temperatūroje, kad taptų lanksti. Valcuota ir grūdinta folija vyniojama ant ričių, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm. Ritės dydis lemia folijos paskirtį, nes folijos naudotojai (vyniotojai arba pervyniotojai) ją suvynioja į mažus mažmeninei prekybai skirtus ritinėlius.

(19)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad nagrinėjamasis produktas yra Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininė folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm ir ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuota, bet toliau neapdorota, ritiniais, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris didesnis kaip 10 kg, kurios klasifikacinis KN kodas ex 7607 11 19 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(20)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad aliumininės folijos, kurią Bendrijoje gamina ir parduoda Bendrijos pramonė, aliumininės folijos, kuri gaminama ir parduodama Armėnijos, Brazilijos ir KLR vidaus rinkose, ir aliumininės folijos, kuri importuojama į Bendriją iš šių šalių, taip pat Turkijoje gaminamos ir parduodamos aliumininės folijos pagrindinės fizinės ir techninės savybės iš esmės yra tokios pačios ir jų galutinė naudojimo paskirtis tokia pati.

(21)

Todėl daroma preliminari išvada, kad šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, atliekant antidempingo tyrimus dėl importuojamų Armėnijos ir KLR kilmės produktų, normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik patogumo dėlei šie kriterijai yra apibendrinti, kaip nurodyta toliau:

(23)

Vienintelis Armėnijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas ir penki šiame tyrime bendradarbiaujantys KLR eksportuojantys gamintojai prašė jiems taikyti RER ir pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER formą per nustatytą laikotarpį.

(24)

Vienintelis Armėnijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas Armenal teigė, kad 2 straipsnio 7 dalis Armėnijai buvo taikoma neteisėtai, nes pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles turėjo būti laikoma, kad Armėnija turi rinkos ekonomikos statusą.

(25)

Tačiau Armėnija laikoma pereinamosios ekonomikos šalimi pagal pagrindinį reglamentą, kurio 2 straipsnio 7 dalies a punkto išnašoje Armėnija aiškiai nurodyta. Todėl šis argumentas atmetamas.

(26)

Komisija visų Armėnijos ir KLR bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų paprašė pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją ir prašyme taikyti RER pateiktą informaciją patikrino šių bendrovių patalpose.

(27)

Armenal RER nebuvo taikomas remiantis tuo, kad ši bendrovė neatitiko 2 ir 3 kriterijų. 2 kriterijaus bendrovė neatitiko todėl, kad bendrovės 2006 m. apskaitos dokumentus auditoriai įvertino neigiamai, be to, bendrovė nepateikė auditorių patikrintų 2007 m. apskaitos dokumentų.

(28)

Bendrovės teigimu, kad būtų patenkinti 2 kriterijaus reikalavimai, turėtų pakakti laikytis audito proceso (auditas atliktas 2006 m.) ir įsipareigoti pateikti auditorių patikrintus 2007 m. apskaitos dokumentus, atitinkančius tarptautinius apskaitos standartus (TAS). Be to, ši bendrovė teigė, kad net jeigu auditorių nuomonė dėl apskaitos dokumentų tarptautinių apskaitos standartų (TAS) atitikties yra neigiama, 2 kriterijaus reikalavimams patenkinti užtenka fakto, kad dokumentai buvo auditorių patikrinti laikantis tarptautinių audito standartų.

(29)

Šio argumento negalima priimti. Pirma, nepaisant Komisijos prašymo, auditorių patikrinti 2007 m. apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, o antra, dėl auditorių patikrintų 2006 m. apskaitos dokumentų reikia turėti omenyje, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktas yra išimtis ir tokiu atveju jį reikia aiškinti tiksliai. Aišku, kad apskaitos dokumentai turėtų būti ne tik auditorių tikrinami laikantis tarptautinių audito standartų, bet ir parengti laikantis TAS. Dėl to minėtas argumentas atmetamas.

(30)

Dėl 3 kriterijaus atlikus tyrimą nustatyta, kad valstybei už didelę dalį akcijų sumokėta kaina sudarė apie trečdalį šios dalies nominaliosios vertės, o žemę bendrovė gavo iš valstybės nemokamai. Teigta, kad akcijų įsigijimo vertė buvo rinkos vertė, be to, dėl to atsiradę rinkos iškraipymai yra nedideli. Tačiau pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų šį teiginį, nepateikta. Be to, bendrovė teigė negalinti parduoti minėtosios žemės, nesumokėdama jos kadastrinės vertės valstybei, o poveikis, atsirandantis dėl to, kad bendrovė tą žemę valdo, yra nedidelis. Šio argumento priimti negalima, nes, kaip nurodyta pirmiau, žemė yra pagrindinis turtas ir turi tiesioginį ir didelį poveikį bendrovės veiksnumui, taigi ir jos finansinei padėčiai.

(31)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nuspręsta, kad bendrovei Rusal Armenal RER neturėtų būti taikomas. Konsultuotasi su Patariamuoju komitetu, kuris neprieštaravo šiai išvadai.

(32)

Visiems penkiems KLR bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams RER nebuvo taikomas, nes pagrindinių žaliavų – pirminio aliuminio – sąnaudos iš esmės neatitiko rinkos vertės, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte. RER tyrimu nustatyta, kad tai sąlygojo valstybės kišimasis į KLR aliuminio rinką. Pirminio aliuminio kainos pagrįstos valstybės kontroliuojamos Šanchajaus spalvotųjų metalų biržos (angl. Shanghai Non-ferrous Metal Exchange market (SHFE)) aliuminio kaina, taikoma tik Kinijos prekybininkams, o pasaulio mastu nurodoma Londono metalų biržos (angl. London Metal Exchange (LME)) kaina. Per TL vidutinė LME mėnesio kaina buvo daugiau kaip 21 % didesnė už SHFE kainą. Be to, pirminiam aliuminiui netaikomas PVM grąžinimas, o taikomas 15 % eksporto mokestis. Todėl didžioji pagaminamo pirminio aliuminio dalis parduodama Kinijos rinkoje, dėl to mažėja pirminio aliuminio kaina vidaus rinkoje ir KLR įsikūrusių aliumininės folijos gamintojų sąnaudos ir jie tampa pranašesni. Turint omenyje, kad pirminio aliuminio kaina sudaro apie 70 % aliumininės folijos gamybos sąnaudų, dėl šio skirtumo Kinijos gamintojai įgauna maždaug 14 % sąnaudų pranašumą, o tai yra daug tokių prekių kaip aliumininė folija rinkoje.

(33)

Be to, atsižvelgiant ir į pirmiau aprašytą bendrą situaciją kitos trys bendrovės neatitinka kitų 1 kriterijaus reikalavimų. Vieną iš jų priimant svarbius verslo sprendimus labai reguliavo valstybė, viena gavo didelę subsidiją pagrindinei įrangai pirkti, o trečios bendrovės pagrindinis kapitalas neatitiko rinkos verčių.

(34)

Viena bendrovė neatitiko 2 kriterijaus, nes buvo nustatyta aiškių apskaitos klaidų, kurių auditoriai neaptarė.

(35)

Dvi bendrovės neįvykdė 3 kriterijaus reikalavimų. Vienos bendrovės atveju iškraipymai paveikė bendrovės teises naudotis žeme: 1993 m. pasikeitus bendrovės juridiniam statusui, bendrovė iš karto neperdavė teisių naudotis žeme naujajam juridiniam asmeniui, nors tokia būtų įprastinė tvarka. Iš tikrųjų teisės naudotis žeme buvo perduotos tik po dešimties metų. Sutartyje nebuvo numatytas straipsnis dėl netesybų tuo atveju, jeigu dokumentai neperduodami. Be to, 2004 m. bendrovė iš anksto nesumokėjo pajamų mokesčių nei per reikalaujamą ketvirtį, nei metų pabaigoje. Bendrovė teigia, kad nustatyti teisių naudotis žeme perdavimo pažeidimai neturi tiesioginio poveikio apskaitai, o teisių perdavimas uždelstas de jure, bet ne de facto. Tačiau galimybė naudotis pagrindiniu turtu, tokiu kaip žemė, per se turi tiesioginį ir didelį poveikį bendrovės veiksnumui, taigi ir jos finansinei padėčiai.

(36)

Antroji bendrovė teisių naudotis žeme liudijimą gavo prieš sumokėdama visą sumą už žemę ir pasinaudojo šiuo liudijimu, kad ją įkeistų valstybei priklausančiame banke.

(37)

Komisija susijusiems eksportuojantiems KLR gamintojams, KLR valdžios institucijoms ir skundo pateikėjui oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Be to, jiems buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti juos išklausyti, jei tam buvo svarbių priežasčių.

(38)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad aliuminio kainos turėtų būti lyginamos lyginant LME kainą be PVM su SHFE kaina su PVM. Žinoma, dėl to sumažėtų per tiriamąjį laikotarpį nustatytas kainų skirtumas, bet šis argumentas atmestas dėl priežasčių, susijusių su tuo, kad abi biržos galėjo būti tinkamai palygintos.

(39)

Kelios šalys taip pat teigė, kad su aliuminio kainomis susiję nustatyti faktai nesuderinami su Komisijos praktika, nes ankstesniais susijungimo atvejais (nagrinėtais, atsižvelgiant į konkurencijos taisykles), Komisija laikėsi nuomonės, kad pirminio aliuminio rinka yra pasaulinė. Tačiau pagal 2007 m. Komisijos sprendimo Rio Tinto ir Alcan susijungimo byloje (3) formuluotę nė viena susijusi šalis nepateikė su SHFE susijusio argumento, todėl Komisija negalėjo jo išnagrinėti. Nepaisant to, net jeigu šis klausimas ir būtų buvęs keltas, konkurencijos bylose Komisijos padarytos išvados dėl atitinkamų geografinių rinkų vertinamos atsižvelgiant į pranešimą, kuris taikomas tik konkurencijos teisėje (4), o šio pranešimo nuostatos nebūtinai taikomos prekybos apsaugos priemonių teisėje arba su ja susijusios. Dėl to minėtas argumentas atmetamas.

(40)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, nė viena iš KLR bendrovių, kurios prašė taikyti RER, negalėjo įrodyti, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Todėl buvo padaryta išvada, kad visoms šioms bendrovėms RER neturėtų būti taikomas. Konsultuotasi su Patariamuoju komitetu, kuris neprieštaravo šioms išvadoms.

(41)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, jei reikia, nustatomas muitas visos šalies mastu šalims, paminėtoms pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje, išskyrus tuos atvejus, kai pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį bendrovės gali įrodyti, kad jų eksporto kainos ir kiekiai bei pardavimo sąlygos yra laisvai nustatomi, kad valiuta keičiama pagal rinkos kursą ir kad valstybė nesikiša tiek, kad būtų galima apeiti priemones, jei eksportuotojams nustatomos skirtingos muitų normos.

(42)

Visi eksportuojantys gamintojai, prašę jiems taikyti RER, taip pat prašė taikyti IR, jeigu jiems nebūtų suteiktas RER. Remiantis turima informacija, preliminariai nustatyta, kad Armėnijos bendrovė ir keturios iš penkių KLR bendrovių atitiko visus IR reikalavimus. Vienai KLR bendrovei IR netaikomas dėl didelio valstybės kišimosi į bendrovės verslo sprendimus.

(43)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kainomis šalies vidaus rinkoje arba apskaičiuotąja normaliąja verte panašioje šalyje.

(44)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė ketinanti pasirinkti Turkiją tinkama panašia šalimi normaliajai vertei nustatyti ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(45)

Armenal pasiūlė Rusiją kaip Armėnijai tinkamą panašią šalį, remdamasi tuo, kad Rusijoje ir Armėnijoje panašios sąlygos gauti nagrinėjamojo produkto žaliavos, be to, naudojama technologija ir praktinė patirtis yra vienodos, atsižvelgiant į tai, kad Armenal yra didžiausios Rusijos aliumininės folijos gamintojos Rusal grupės pavaldžioji įmonė. Armenal taip pat nurodė, kad Rusal užima pirmaujančią poziciją Rusijos rinkoje panašiai kaip Armenal užima pirmaujančią poziciją Armėnijoje, be to, ir Rusijos, ir Armėnijos rinkoms ir pardavimui didelį poveikį turi Kinijos mažomis kainomis eksportuojami produktai. Tačiau visi šie teiginiai nebuvo tinkamai pagrįsti. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto vidaus rinka Rusijoje buvo maža ir mažesnė už tokią rinką Turkijoje.

(46)

Parenkant panašią šalį kartu su Rusija Armenal nurodė, kad Turkija yra antra tinkama pasirinkti šalis.

(47)

Alcoa grupei priklausančios bendrovės pasiūlė Indiją, kaip KLR labiau tinkančią panašią šalį. Patvirtinta, kad Indijos rinka nėra daug didesnė už Turkijos rinką ir kad konkurencija iš esmės atsiranda dėl Kinijos importo. Kiti tiekėjai į Indijos rinką yra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurių daugelis neturi valcavimo staklynų ir naudoja iš Kinijos importuotas medžiagas, tokias kaip didelės ritės arba tiesiog maži ritiniai. Todėl nuspręsta, kad panašia šalimi pasirinkti netinka nei Rusija, nei Indija.

(48)

Tuomet Komisija išnagrinėjo, ar panašia šalimi tiktų parinkti Turkiją. Padaryta išvada, kad, nepaisant to, jog Turkijoje yra tik vienas nagrinėjamojo produkto gamintojas, Turkija yra atviros rinkos šalis, taikanti mažą importo muitą ir daug importuojanti iš trečiųjų šalių. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra priežasčių (pavyzdžiui, pernelyg didelės žaliavų ar energijos kainos) manyti, jog Turkija yra netinkama normaliajai vertei nustatyti šalis.

(49)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, nuspręsta, kad šio tyrimo tikslais kaip panašią šalį labiau tiko parinkti Turkiją. Kitos suinteresuotosios šalys neužginčijo, kad šiam tyrimui tinkama panašia šalimi reikėjo parinkti Indiją, o Armenal laikėsi nuomonės, kad Turkija taip pat galėjo būti tinkama parinkti.

(50)

Vienas Turkijos gamintojas atsakė į visiems Turkijos aliumininės folijos gamintojams išsiųstą klausimyną.

(51)

Duomenys, kuriuos pateikė bendradarbiaujantis Turkijos gamintojas, buvo patikrinti in situ ir nustatyta, kad tai patikima informacija, kuria remiantis galima nustatyti normaliąją vertę.

(52)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad Turkija yra tinkama ir pagrįsta panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį.

(53)

Dempingas apskaičiuotas vieninteliam Brazilijos bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, taikant toliau išdėstytą metodiką.

(54)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar tipiškas vienintelio eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams, t. y. ar visas toks pardavimas sudaro ne mažiau kaip 5 % viso atitinkamo pardavimo eksportui į Bendriją. Per tiriamąjį laikotarpį vienintelio Brazilijos eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(55)

Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje minėtos bendrovės parduodamo produkto rūšis, kurios yra tokios pačios arba kurias galima tiesiogiai palyginti su eksportui į Bendriją parduodamomis rūšimis.

(56)

Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu tiriamuoju laikotarpiu tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(57)

Po to Komisija tikrino, ar kiekvienos rūšies aliumininės folijos, kuri vidaus rinkoje parduodama tipišku kiekiu, vidaus pardavimas galėjo būti vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai padaryta nustatant, kokia kiekvienos rūšies eksportuojamo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis tiriamuoju laikotarpiu buvo pelninga.

(58)

Visas vidaus rinkoje parduodamas visų rūšių aliumininės folijos tipiškas kiekis buvo daugiau kaip 80 % pelningas, todėl normalioji vertė pagrįsta faktine visų sandorių vidaus rinkos kaina per visą tiriamąjį laikotarpį.

(59)

Kai nustatant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti konkrečios rūšies produkto vidaus rinkos kainų, turėjo būti taikomas kitas metodas. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį Komisija apskaičiuotąją normaliąją vertę nustatė toliau aprašytu būdu.

(60)

Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotojo eksportuotų rūšių produkto gamybos sąnaudų (prireikus pakoreguotų) pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) sumą bei pagrįstą pelno dydį.

(61)

Visais atvejais PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Todėl Komisija nagrinėjo, ar duomenys apie eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną yra patikimi, ir šiuo atveju nustatė, kad jie tinkami normaliajai vertei apskaičiuoti.

(62)

Visais atvejais nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(63)

Normalioji vertė ir eksporto kaina lygintos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(64)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, įskaitant koregavimus atsižvelgiant į frachto eksportuojančioje šalyje, gabenimo vandenynu, tvarkymo, pakavimo, kredito išlaidas ir banko mokesčius. Bendrovė taip pat prašė prekybos lygio koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį ir korekcija buvo laikinai pritaikyta.

(65)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal produkto rūšį ir pirmiau nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pagal produkto rūšį palyginimu.

(66)

Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, pirmiausia nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Todėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikti eksporto į Bendriją kiekio duomenys buvo palyginti su atitinkamais Eurostato importo statistiniais duomenimis.

(67)

Kadangi bendradarbiavimo lygis Brazilijoje buvo aukštas (faktiškai 100 %) ir nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors iš eksportuojančių gamintojų būtų sąmoningai nebendradarbiavęs, nuspręsta, kad būtų tinkama visiems kitiems Brazilijos nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti tokio dydžio dempingo skirtumą, kuris prilygtų didžiausiam skirtumui, nustatytam bendradarbiaujančiam eksportuotojui.

(68)

Laikinieji procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kainomis šalies vidaus rinkoje arba apskaičiuotąja normaliąja verte panašioje šalyje.

(70)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nusprendė, kad Turkija yra tinkama panaši šalis normaliajai vertei nustatyti.

(71)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė eksportuojančiam gamintojui, kuriam nesuteiktas RER, nustatyta remiantis iš gamintojo panašioje šalyje gauta ir patikrinta informacija, t. y. remiantis Turkijos rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už panašių rūšių produktą pagal 43–52 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą metodiką.

(72)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas kai kuriuos produktus eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje. Dėl to nustatant šio pardavimo eksporto kainas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo remiamasi kainomis, faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis už nagrinėjamąjį produktą. Tačiau didžiausia šio pardavimo dalis vykdyta per susijusias Rusijos, Šveicarijos ir Vokietijos prekybos ir importo bendroves. Šiais atvejais eksporto kainos apskaičiuotos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, laikinai koreguojant visas išlaidas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pagrįstą pardavimo skirtumą, bendrąsias ir administracines išlaidas ir gautą pelną, pagrįstą nesusijusio nagrinėjamojo produkto importuotojo ar prekybininko uždirbtu pelnu.

(73)

Prireikus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo koreguojamos vežimo, draudimo, tvarkymo ir papildomos išlaidos, taip pat pakavimo, kreditų, banko mokesčių ir komisinių išlaidos ir koregavimas atliktas visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir patvirtintas įrodymais.

(74)

Dempingo skirtumas vienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kuriam buvo suteiktas IR, nustatytas palyginus jo eksporto kainą su normaliąja verte panašioje šalyje, kaip išdėstyta pirmiau.

(75)

Kadangi bendradarbiavimo lygis Armėnijoje buvo aukštas (faktiškai 100 %) ir nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors iš šios šalies eksportuojančių gamintojų būtų sąmoningai nebendradarbiavęs, nuspręsta, kad būtų tinkama visiems kitiems Armėnijos nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti tokio dydžio dempingo skirtumą, kuris prilygtų didžiausiam skirtumui, nustatytam bendradarbiaujančiam eksportuotojui.

(76)

Šiuo pagrindu nustatytas laikinasis 37,0 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo dydis visos šalies mastu.

(77)

Laikinasis procentais išreikštas CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra toks:

(78)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER, nustatyta remiantis iš gamintojo panašioje šalyje gauta ir patikrinta informacija, t. y. remiantis Turkijos rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už panašių rūšių produktą pagal pirmiau išdėstytą metodiką.

(79)

Kai pardavimas vidaus rinkoje nesusijusiems pirkėjams buvo tipiškas ir pelningas, normalioji vertė nustatyta remiantis visomis Turkijos rinkoje sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis už panašių rūšių produktą, kuris buvo parduodamas įprastinėmis prekybos sąlygomis, kaip aprašyta 43–52 konstatuojamosiose dalyse. Kai pardavimas vis dėlto nebuvo tipiškas ar pelningas, normalioji vertė apskaičiuota naudojant Turkijos gamintojo gamybos sąnaudas su PBA išlaidomis ir pagrįstą pelno vertę vidaus rinkoje.

(80)

Tiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems suteiktas IR, kurie produktą eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatytos remiantis už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis. Vienai bendradarbiaujančiai eksportuojančių gamintojų grupei, vykdžiusiai pardavimą per susijusį Bendrijos importuotoją, eksporto kaina apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, laikinai koreguojant visas išlaidas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pagrįstą pardavimo skirtumą, bendrąsias ir administracines išlaidas ir gautą pelną, pagrįstą nesusijusio nagrinėjamojo produkto importuotojo ar prekybininko uždirbtu pelnu.

(81)

Prireikus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo koreguojamos vežimo, draudimo, tvarkymo ir papildomos sąnaudos, pakavimo, kreditų, banko mokesčių ir komisinių išlaidos visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas buvo pagrįstas, tikslus ir patvirtintas įrodymais.

(82)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems suteiktas IR, buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės normaliosios vertės pagal produkto rūšį ir pirmiau nustatytos svertinės vidutinės eksporto kainos pagal produkto rūšį palyginimu. Dviejų susijusių KLR bendrovių, kurioms suteiktas IR, Alcoa Shanghai ir Alcoa Bohai, atveju, buvo išvestas abiejų bendrovių duomenų vidurkis, siekiant apskaičiuoti vieną dempingo skirtumą nagrinėjamajai grupei.

(83)

Kadangi KLR bendradarbiavo labai mažai, dempingo skirtumas visos šalies mastu taikomas visiems kitiems KLR eksportuotojams, apskaičiuotas pagal vieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam nesuteiktas nei RER, nei IR, mažiausiomis dempingo kainomis sudarytus sandorius.

(84)

Šiuo pagrindu nustatytas laikinasis 42,9 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo dydis visos šalies mastu.

(85)

Taigi laikinieji procentais išreikšti CIF importo kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumai yra tokie:

(86)

Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje pateiktą Bendrijos pramonės (toliau – BP) apibrėžtį, siekiant nustatyti visą Bendrijos produkcijos apimtį, buvo atsižvelgta į visų Bendrijos gamintojų, įsikūrusių Bendrijoje ir nesusijusių su jokiu nagrinėjamuoju eksportuojančiu gamintoju, produkciją.

(87)

Skundą keturių tyrime bendradarbiavusių Bendrijos gamintojų vardu pateikė „Eurométaux“. Dar vienas gamintojas palaikė skundą, o vienas gamintojas skundui nepritarė. Tiriamuoju laikotarpiu penkių bendradarbiaujančių gamintojų produkcija sudarė daugiau kaip 60 % visos Bendrijos produkcijos, kaip išdėstyta 86 konstatuojamojoje dalyje. Todėl laikoma, kad penki bendradarbiaujantys gamintojai sudaro Bendrijos pramonę (toliau – BP), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(88)

Bendrijoje suvartojamas kiekis nustatytas remiantis BP pardavimo apimtimi Bendrijos rinkoje, apytiksliais pardavimo duomenimis, susijusiais su kitų gamintojų pardavimu Bendrijoje ir importu iš nagrinėjamųjų šalių ir kitų trečiųjų šalių, remiantis Eurostato ir nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų pateikta informacija.

(89)

Pažymėtina, kad KN kodas ex 7607 11 10, pagal kurį šiame tyrime nustatyta importo apimtis, apima ne tik nagrinėjamąjį produktą, bet ir kitas aliumininės folijos rūšis, tokias kaip tam tikra aliuminio pakeista folija (APF) (daugiausia naudojama ilgalaikiam skysčių ir maisto produktų laikymui) arba kiti folijos produktai, įskaitant vartotojams skirtas rites (žr. 15 konstatuojamąją dalį), kurios nėra nagrinėjamasis produktas. Todėl iš šios platesnės produktų kategorijos buvo neįmanoma išskirti tik duomenų apie aliumininę foliją, taigi reikėjo apytiksliai apskaičiuoti visą nagrinėjamojo produkto importo apimtį. Šiuo atžvilgiu skundo pateikėjas teigė, kad tam tikri importuojami produktai, kuriems priskiriamas šis kodas, turėtų būti nenagrinėjami dėl jų specifinės kilmės (t. y. jie pagaminti šalyse, kuriose, kaip žinoma, aliumininė folija negaminama) arba dėl specifinio kainų lygio, iš kurio matyti, kad šie importuojami produktai nėra nagrinėjamasis produktas. Taip pat turėtų būti nenagrinėjami laikinai perdirbti įvežami importuojami produktai, nes laikinasis įvežimas perdirbti nėra ekonomiškai naudingas aliumininės folijos rinkai dėl techninio sudėtingumo ir reikalingų didelių sąnaudų. Nuspręsta, kad ši metodika leistų susidaryti patikimą viso importuojamos aliumininės folijos kiekio vaizdą.

(90)

Bendrijos suvartojamo kiekio sumažėjimą 8 procentiniais punktais 2006 m. galima paaiškinti staigiu aliuminio kainų augimu tarptautinėje rinkoje – tais metais kainos išaugo 33 % ir tai turėjo tiesioginį poveikį aliumininės folijos paklausai.

1     lentelė

Suvartojimas Europos Sąjungoje (kiekis)

(91)

Komisija nagrinėjo, ar importuojamą Armėnijos, Brazilijos ir KLR kilmės aliumininę foliją reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(92)

Brazilijos eksportuotojas teigė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Brazilijos importuojamas produktų kiekis ir rinkos dalys mažėjo, o importo apimtis iš kitų dviejų šalių didėjo. Be to, iš Brazilijos importuojamas produktas yra tariamai kokybiškesnis už iš KLR ir Armėnijos importuojamą produktą ir jo pardavimo kanalai ir „platinimo metodai“ yra skirtingi. Tai rodytų, kad Brazilijos importui konkurencijos sąlygos buvo kitokios negu kitų nagrinėjamųjų šalių importui. Todėl nebūtų įvykdyta bent viena pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga.

(93)

Šis prašymas negalėtų būti priimtas dėl toliau išdėstytų priežasčių:

2     lentelė

Vidutinės importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos

(94)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad buvo laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų ir kad importas iš nagrinėjamųjų šalių turėtų būti nagrinėjamas bendrai.

(95)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo nuo 13 499 tonų 2005 m. iki 48 141 tonų TL, t. y. 257 %. Importo apimtis ypač padidėjo 2006–2007 m. – 276 %.

3     lentelė

Importas iš nagrinėjamųjų šalių

(96)

2005 m.–TL nagrinėjamųjų šalių užimama rinkos dalis padidėjo nuo 14 % iki 49 %, t. y. 35 procentiniais punktais. Šis padidėjimas buvo ypač didelis 2006–2007 m., kai rinkos dalis padidėjo 28 procentiniais punktais.

4     lentelė

Nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis

(97)

Nuo 2005 m. iki TL importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos padidėjo 15 % nuo 2 211 EUR už toną iki 2 552 EUR už toną, nes pabrango žaliavos, bet šios kainos padidėjo mažiau nei BP kainos (žr. 7 lentelę).

5     lentelė

Importuojamo nagrinėjamojo produkto kainos

(98)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos svertinės vidutinės BP kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis svertinėmis vidutinėmis iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui, nustatytomis remiantis CIF ir atitinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(99)

BP pardavimo kainos ir importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos buvo palygintos tuo pačiu prekybos lygiu, tai yra kainų nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje lygiu.

(100)

Tiriamuoju laikotarpiu svertiniai vidutiniai priverstinio kainų mažinimo skirtumai BP pardavimo kainų procentine išraiška buvo 8,0 % Armėnijai, 12,6 % Brazilijai ir 20 % KLR. Bendras visų nagrinėjamųjų šalių svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas TL buvo 10,0 %.

(101)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį BP, buvo vertinami visi ekonominiai veiksniai, per nagrinėjamąjį laikotarpį darę poveikį BP būklei.

(102)

2005 m.–TL BP gamybos apimtis akivaizdžiai mažėjo. BP gamybos apimtis sumažėjo 36 %, o visi gamybos pajėgumai sumažėjo 9 %. Tuo paaiškinama, kodėl nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimas sumažėjo tik 30 %, antraip jis būtų sumažėjęs dar daugiau.

(103)

Toliau pateikti skaičiai rodo BP pardavimą nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams.

7     lentelė

Parduotas kiekis, rinkos dalis, augimas ir vidutinės vieneto kainos Bendrijoje

(104)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijoje suvartojamas kiekis kito ir baigiantis TL galiausiai padidėjo 4 %, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia, BP nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje parduodamo nagrinėjamojo produkto kiekis sumažėjo 30 %. Tai reiškia, kad BP negalėjo turėti naudos iš padidėjusio suvartojamo kiekio, ypač 2007 m. ir TL pabaigoje, ir apskritai iš stabilaus suvartojamo kiekio nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl importo dempingo kainomis. Taigi BP rinkos dalis 2005 m.–TL sumažėjo 16 procentinių punktų.

(105)

Tuo pačiu laikotarpiu vidutinės BP EXW pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje kainos padidėjo 20 %, atspindėdamos didelį pagrindinės žaliavos, t. y. aliuminio, kainos padidėjimą. Vis dėlto aliuminio kainai padidėjus 27 %, BP pardavimo kaina padidėjo tik 20 %. Iš tikrųjų, BP negalėjo perkelti visų padidėjusių kainų naštos pirkėjams.

(106)

Toliau pateikiami duomenys rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

8     lentelė

Atsargos

(107)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad atsargos negali būti laikomos tinkamu žalos rodikliu, nes didžioji dalis produkcijos gaminama pagal užsakymus. Todėl su atsargomis susijusios tendencijos pateikiamos kaip informacija. Bet kokiu atveju 2005 m.–TL atsargų lygis sumažėjo 7 %.

(108)

2005 m.–TL investicijos, susijusios su panašaus produkto gamyba, sumažėjo 42 %. Po staigaus 90 % sumažėjimo 2005–2006 m., 2007 m. investicijos tebebuvo mažos. TL investicijų vertė padidėjo 39 %, tačiau, palyginti su 2005 m., jų vertė išliko maža. Atliekant tyrimą nustatyta, kad investicijos į pastatus, įrangą ir mašinas buvo daromos tik siekiant palaikyti gamybos pajėgumus. Pažymėtina, kad šias investicijas taip pat galima naudoti kitų aliumininių folijų, kurios nėra nagrinėjamasis produktas, gamybai. Tačiau, nors buvo neįmanoma priskirti tikslios sumos nagrinėjamajam produktui, atsižvelgiant į anksčiau minėtą mažą pajėgumų naudojimą, pasirodė, kad investicijos bet kokiu atveju buvo daromos ne siekiant apskritai padidinti gamybos pajėgumus, bet siekiant pagerinti ir racionalizuoti gamybos procesą, kad būtų taupomos sąnaudos.

(109)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas, išreikštas BP grynojo pardavimo procentais, išliko neigiamas ir atitiko tokią pačią Bendrijos suvartojimo tendenciją, t. y. atlikus tyrimą nustatyta, kad 2007 m. Bendrijoje suvartojamas kiekis šiek tiek padidėjo, bet TL vėl sumažėjo.

(110)

Visų investicijų grąža buvo apskaičiuota grynąjį ikimokestinį pelną už panašų produktą išreiškus ilgalaikio turto, priskirto panašiam produktui, grynosios buhalterinės vertės procentais. Nagrinėjamuoju laikotarpiu šis rodiklis buvo neigiamas, ypač 2005–2006 m., kai investicijų grąža sumažėjo nuo – 90 % iki – 719 %.

(111)

Dėl BP grynųjų pinigų srauto nustatyta neigiama tendencija, dėl kurios BP finansinė padėtis TL ypatingai pablogėjo.

(112)

BP samdomų darbuotojų skaičius iš viso sumažėjo 30 % – iš dalies dėl restruktūrizavimo proceso nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje. Bendros darbo užmokesčio sąnaudos labai sumažėjo, nors vidutinis darbo užmokestis nekito. Darbuotojų skaičius mažėjo lėčiau negu gamybos apimtis. Todėl BP negalėjo išlaikyti tokio paties našumo lygio kaip 2005 m.

(113)

Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis kiekį ir kainą, faktinių dempingo skirtumų poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(114)

2001 m. Taryba KLR ir Rusijos kilmės aliumininei folijai nustatė galutinį antidempingo muitą (5). Šios priemonės nustojo galioti 2006 m. gegužės mėn. (6) Atliekant šį tyrimą surinkti duomenys rodo, kad BP neatsigavo po ankstesnio dempingo ir jos padėtis dar labiau pablogėjo po 2006 m., kai baigėsi antidempingo muitų taikymo laikotarpis ir į Bendrijos rinką vėl buvo importuojama dempingo kainomis.

(115)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, nepaisant palyginti stabilaus suvartojamo kiekio lygio, nors ir kitusio nagrinėjamuoju laikotarpiu, sumažėjo BP parduotas kiekis (– 31,4 %) ir rinkos dalis (– 35 %).

(116)

Atlikus žalos rodiklių analizę paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu BP padėtis labai pablogėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu visiems žalos rodikliams būdinga neigiama tendencija, išskyrus vieneto pardavimo kainas, kurios nemažėjo dėl padidėjusių žaliavos kainų, ir todėl neturėjo teigiamo poveikio BP pelningumui, kuris išliko neigiamas visu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tiksliau, kad neprarastų daugiau rinkos dalies ir išlaikytų priimtiną gamybos lygį, neturėdama kitos išeities BP buvo priversta mažinti kainas pagal dempingo kainomis vykdomo importo kainas ir negalėjo viso staigaus žaliavos kainų padidėjimo įskaičiuoti į kainą pirkėjams. Todėl BP patyrė nuostolių ir nagrinėjamuoju laikotarpiu jos finansinė padėtis labai pablogėjo.

(117)

Sumažėjusi pardavimo apimtis taip pat reiškė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu BP negalėjo pasinaudoti palyginti stabilia paklausa aliumininės folijos rinkoje.

(118)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad BP buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(119)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi ir 3 straipsnio 7 dalimi, Komisija ištyrė, ar Armėnijos, Brazilijos ir KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kainomis BP padarė tokią rimtą žalą, jog ją būtų galima laikyti materialia. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą BP, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui.

(120)

Importas iš nagrinėjamųjų šalių labai padidėjo – apimtys padidėjo 257 %, o rinkos dalis padidėjo 35 procentiniais punktais ir TL sudarė 49 % Bendrijos rinkos. Tuo pat metu BP rinkos dalis sumažėjo maždaug 17 procentinių punktų.

(121)

Iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo produkto vidutinė vieneto pardavimo kaina už toną padidėjo tik 15 %, nors žaliavos kainos tarptautiniu mastu padidėjo 27 %, dėl to TL Bendrijos pramonės kainos priverstinai vidutiniškai sumažėjo 10 %. Didelis importo iš nagrinėjamųjų šalių apimčių ir jo rinkos dalių padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu, esant žymiai mažesnėms negu BP kainoms, sutapo su akivaizdžiu bendros BP finansinės padėties pablogėjimu tuo pačiu laikotarpiu. Pablogėjusi padėtis pirmiausia vertinama atsižvelgiant į gamybos ir pardavimo apimtis, kurios labai sumažėjo. Be to, pardavimo kaina didėjo ne tokiu pačiu greičiu kaip žaliavos kainos. Nors pelno dydis šiek tiek padidėjo nuo 2005 m. iki TL pabaigos, jis išliko neigiamas visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(122)

Atlikus importo dempingo kainomis poveikio analizę nustatyta, kad kaina yra svarbus konkurencijos aspektas, nes su kokybe susiję dalykai neturi reikšmingo vaidmens. Reikėtų pažymėti, kad taikant dempingą vykdomo importo kainos buvo daug mažesnės ir už BP, ir už kitų trečiųjų šalių eksportuotojų kainas.

(123)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nagrinėjamuoju importu, kurio kiekis ir rinkos dalis nuo 2005 m. nuolat didėjo ir kuris buvo vykdomas labai mažomis dempingo kainomis, daromas spaudimas lėmė materialinę žalą.

(124)

Kitos pagrindinės eksportuojančios šalys yra Rusija, Turkija ir Venesuela, kurių rinkos dalys tiriamuoju laikotarpiu sudaro 1,0–7,3 %. Kiekvienos iš kitų likusių trečiųjų šalių importas sudaro tik labai nedidelę rinkos dalį. Kaip matyti iš 11 lentelės, kitų trečiųjų šalių importo apimtys nagrinėjamuoju laikotarpiu labai sumažėjo, t. y. 34 procentiniais punktais nuo 19 614 tonų 2005 m. iki 12 870 tonų TL. Taip pat sumažėjo rinkos dalys nuo 20,6 % 2005 m. iki 13 % TL.

(125)

Dėl importo kainų pažymėtina, kad importas iš trijų kitų pagrindinių eksportuojančių šalių, t. y. Rusijos, Turkijos ir Venesuelos, buvo vykdomas šiek tiek mažesnėmis kainomis negu BP pardavimo kaina. Tačiau manyta, kad nedidelė ir net laipsniškai mažėjanti šių šalių rinkos dalis neturėjo neigiamo poveikio BP padėčiai. Nustatyta, kad kitų trečiųjų šalių, t. y. išskyrus Rusiją, Turkiją, Venesuelą ir tris nagrinėjamąsias šalis, kainos vidutiniškai buvo didesnės negu BP kainos (+ 7,8 %).

(126)

Todėl daroma išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių neturėjo reikšmingo poveikio BP padėčiai.

(127)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad dėl nepalankios EUR ir USD kurso raidos BP eksporto rezultatai labai pablogėjo, o tai savo ruožtu sąlygojo materialinę žalą BP.

(128)

BP aliumininės folijos eksportas už Bendrijos ribų nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo (63 %). Nagrinėjamuoju laikotarpiu 26 % sumažėjo ir BP eksporto kainos. Tačiau TL šis eksportas sudarė tik 6,6 % viso BP pardavimo nesusijusioms šalims, todėl padaryta išvada, kad jis neturėjo reikšmingo poveikio BP patirtai materialinei žalai.

(129)

Vienas Bendrijos gamintojas importavo nagrinėjamąjį produktą iš savo susijusios bendrovės KLR ir perpardavė jį Bendrijos rinkoje. Nors perpardavimo kainomis iš tikrųjų buvo priverstinai mažinamos BP kainos, pažymėtina, kad Kinijos importo kiekis sudarė tik nedidelę viso importo iš KLR dalį (1–5 %). Be to, šiuo importu tik siekta išlaikyti pirkėjus kitose pasaulio šalyse, kurie kitaip nagrinėjamąjį produktą būtų pirkę dempingo kainomis iš Kinijos tiekėjų. Todėl padaryta išvada, kad dėl mažos nagrinėjamojo Bendrijos gamintojo nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimties priežastinis ryšys tarp importo dempingo kainomis ir BP patirtos materialinės žalos nenutrauktas.

(130)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad BP pardavimo apimtis sumažėjo ne dėl nagrinėjamojo importo, bet dėl to, kad BP nusprendė gamybą ir pardavimą keisti į pelningesnę APF rinką.

(131)

Pervyniotojai teigė, kad nagrinėjamasis produktas iš tikrųjų buvo BP šalutinis produktas ir naudojamas tik kaip „pakaitalas“ tuo atveju, jei APF paklausa būtų nedidelė.

(132)

Tačiau atlikus tyrimą padaryta preliminari išvada, kad šie teiginiai yra nepagrįsti. Vieno didžiausių Bendrijos gamintojų APF gamybos apimtys nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko nepakitę, nors jo nagrinėjamojo produkto pardavimo apimtys labai sumažėjo. Todėl galima daryti preliminarią išvadą, kad BP turi daug nepanaudotų pajėgumų. BP nepanaudoti pajėgumai iš tikrųjų padidėjo, nes pajėgumų naudojimas labai sumažėjo (nuo 86 % iki 60 %).

(133)

Buvo svarstoma, ar suvartojimo raida galėjo būti materialinę žalą BP sukėlęs veiksnys.

(134)

Kaip minėta 88 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos suvartojimo tendencija nebuvo tolygi. Nors 2005–2006 m. Bendrijoje suvartojamas kiekis apskritai sumažėjo, 2007 m. jis vėl padidėjo. TL jis sumažėjo 17 procentinių punktų. Vis dėlto BP pardavimo apimtims tokia pati tendencija nebūdinga, nes pardavimo apimtis staiga sumažėjo, ypač 2006–2007 m. (– 19 %), o tuo pat metu Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo + 29 %. Be to, svarstant nagrinėjamąjį laikotarpį atrodo, kad BP nepasiekė tokio paties pardavimo apimties lygio per TL, palyginti su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia (– 30 %), nors Bendrijoje suvartojamas kiekis vėl sumažėjo beveik iki to paties lygio TL pabaigoje, o bendras augimas sudarė + 4 %.

(135)

Kadangi žaliavos kaina sudaro 60–65 % visų gamybos sąnaudų, dėl staigaus aliuminio kainos padidėjimo tarptautinėje rinkoje (per nagrinėjamąjį laikotarpį kaina padidėjo 27 %) labai padidėjo BP sąnaudos.

(136)

Tačiau žaliavos kainoms padidėjus 27 %, BP pardavimo kaina padidėjo tik 19 %, o tai reiškia, kad padidėjusių sąnaudų našta negalėjo būti visiškai perkelta pirkėjams.

(137)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad BP patirta materialinė žala negali būti aiškinama importu iš kitų trečiųjų šalių ar paklausos Bendrijos rinkoje sumažėjimu, bet paaiškinama tuo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo importo dempingo kainomis iš nagrinėjamųjų šalių apimtis. Armėnijos, Brazilijos ir KLR importo dempingo kainomis padidėjimo, jo rinkos dalies padidėjimo ir priverstinio kainų mažinimo bei akivaizdaus BP padėties pablogėjimo laikotarpių sutapimas leidžia daryti išvadą, kad importas dempingo kainomis darė materialinę žalą Bendrijos pramonei, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje. Tiksliau, dėl importo, vykdyto taikant dempingą, kainų spaudimo BP negalėjo didinti pardavimo Bendrijos rinkoje kainų. Taigi bendro išlaidų padidėjimo našta negalėjo būti visiškai perkelta pirkėjams, todėl pelno dydis išliko labai mažas, nepaisant staigaus Bendrijoje suvartojamo kiekio padidėjimo 2006–2007 m., ir buvo padarytas didžiulis poveikis bendrai BP finansinei padėčiai. Buvo analizuotas galimas kitų veiksnių (pirmiausia importo iš kitų trečiųjų šalių, BP eksporto ir sąnaudų raidos) poveikis, tačiau nustatyta, kad jie nebuvo lemiama Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis.

(138)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas visų žinomų veiksnių poveikis BP padėčiai ir atskirtas nuo importo dempingo kainomis žalingo poveikio, daroma preliminari išvada, kad aliumininės folijos importas iš Armėnijos, Brazilijos ir KLR padarė materialinės žalos BP pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį.

(139)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Todėl reikia įvertinti tikėtiną galimų priemonių poveikį visoms su tyrimu susijusioms šalims, taip pat pasekmes, jeigu priemonių nebūtų imtasi.

(140)

Siekiant įvertinti galimą priemonių taikymo arba netaikymo poveikį, visos žinomos arba apie save pranešusios suinteresuotosios šalys buvo paprašytos pateikti informaciją. Todėl Komisija BP, dviem nesusijusiems importuotojams ir 24 naudotojams nusiuntė klausimynus.

(141)

Kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, klausimyno atsakymus pateikė šeši BP gamintojai ir aštuoni nesusiję importuotojai ir (arba) naudotojai.

(142)

Žalingą BP padėtį lėmė sunkumai konkuruoti su importu, kuris buvo vykdomas mažomis kainomis ir taikant dempingą.

(143)

Tikimasi, kad nustačius priemones bus užkirstas kelias tolesniam rinkos iškraipymui, nebebus mažinamos kainos ir bus atkurta sąžininga konkurencija. Tuomet BP turėtų galėti padidinti pardavimo apimtį, susigrąžinti prarastą rinkos dalį, taip sukurti didesnio masto ekonomiją ir pasiekti pelno lygį, reikalingą pramonės finansinei padėčiai pagerinti. Tai leistų BP nuolatos investuoti į gamybos įrangą, taip užtikrinant BP išlikimą.

(144)

Antraip, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, BP padėtis toliau blogėtų. Ypač sumažėjo BP pajamos, nepaisant didėjančių vieneto pardavimo kainų. Taip yra dėl to, kad dėl importo dempingo kainomis sumažėjo BP pardavimo apimtis ir rinkos dalys. Be to, dėl importo dempingo kainų spaudimo BP negalėjo visų žaliavos sąnaudų naštos perkelti pirkėjams. Iš tiesų, atsižvelgiant į tai, kad TL pajamos buvo mažos ir tendencija buvo blogėjanti, BP finansinė padėtis greičiausiai toliau blogės, jei nebus imtasi jokių priemonių. Galiausiai dėl to turėtų būti toliau mažinama gamyba, o tai turėtų neigiamos įtakos užimtumui ir investicijoms Bendrijoje. Nutraukus gamybą Bendrijoje, aliumininės folijos naudotojai taptų labiau priklausomi nuo tiekėjų už Bendrijos ribų.

(145)

Taigi daroma preliminari išvada, kad nustačius antidempingo priemones BP būtų sudarytos sąlygos atsigauti nuo patirto žalingo dempingo, todėl jos atitiktų BP interesus.

(146)

Komisija visiems žinomiems importuotojams ir (arba) prekybininkams nusiuntė klausimynus. Klausimyno atsakymus pateikė du importuotojai. Šių dviejų importuotojų importuoto nagrinėjamojo produkto apimtis sudarė 17,0 % visos Bendrijos importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties ir 8,0 % Bendrijoje suvartojamo kiekio.

(147)

Remiantis nagrinėjamųjų importuotojų pateikta informacija, nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto pelno dydis iš tikrųjų palyginti mažas. Todėl teigta, kad galiausiai antidempingo muitų naštos nebūtų galima perkelti galutiniams pirkėjams, dažniausiai pervyniotojams.

(148)

Pirmiausia pažymėtina, kad tyrimo metu nustatyta, kad kainos padidėjimo naštą galima bent iš dalies perkelti pirkėjams dėl to, kad, kaip nurodyta toliau, aliumininės folijos kainos labai svyruoja ir didelio kainos padidėjimo našta anksčiau jau buvo perkelta pirkėjams.

(149)

Antra, yra kitų tiekiančių šalių, tokių kaip Rusija, Venesuela ar Turkija, iš kurių produktas gali būti importuojamas netaikant antidempingo muito. Todėl nors neneigiama, kad nustatytas antidempingo muitas gali turėti tam tikro poveikio šioms bendrovėms, šis poveikis sumažėtų dėl to, kad yra kitų tiekiančių šalių.

(150)

Komisija nusiuntė klausimynus visiems žinomiems naudotojams Bendrijoje, iš kurių šeši pateikė klausimyno atsakymus. Pagrindiniai naudotojai Bendrijoje yra pervyniotojai, kurių veikla – prekiauti vyniojamosiomis medžiagomis (aliuminine folija, taip pat popieriumi ir plastiku), pervyniojus importuotą nagrinėjamąjį produktą į mažus ritinius ir pastaruosius perpakuojant pramonei ir mažmeninei prekybai. Pervyniotojai nėra APF pirkėjai. Pervyniotojai suvartoja 80 % Bendrijos suvartojamo nagrinėjamojo produkto kiekio.

(151)

Tuo atveju, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, pervyniotojams keltų didelį susirūpinimą i) pavojus, kad gali būti iškraipyta konkurencija su pervyniotojais kitose trečiosiose šalyse; ii) klausimas, ar Bendrijoje bus tiekiama pakankamai aliumininės folijos; ir iii) galimų priemonių poveikis jų pramonės segmentui.

(152)

Teigta, kad nustačius priemones, nagrinėjamųjų šalių, ypač KLR, aliumininės folijos gamintojai gamintų daugiau vartotojams skirtų produktų (t. y. nagrinėjamąjį produktą pervyniotų į vartotojams skirtus aliumininės folijos ritinius) eksportui į Bendriją, kad išvengtų antidempingo muitų. Tokiu atveju dempingas tariamai būtų vykdomas vartotojams skirtų produktų lygiu ir dėl to Bendrijos pervyniotojai galėtų būti išstumti iš rinkos.

(153)

Pažymėtina, kad vartotojams skirtų ričių vežimo sąnaudos yra proporcingai labai didelės, todėl šio produkto vežimas į Bendriją gali būti ekonomiškai neperspektyvus. Todėl Bendrijos pervyniotojai turėtų ir toliau naudotis natūraliais privalumais, tokiais kaip mažesnės vežimo sąnaudos ir įvairesnė produktų pasiūla mažmenininkams.

(154)

Pervyniotojai teigė, kad Bendrijos didelių ričių gamintojai labiau suinteresuoti gaminti APF, kurios pardavimo kaina didesnė už aliumininės folijos, ir tariamai aliumininę foliją jiems tiekia tik tuomet, kai APF paklausa maža. Kadangi APF ir aliumininė folija gaminamos toje pačioje gamybos linijoje, pereiti nuo vieno produkto prie kito būtų nesudėtinga ir tam nereikėtų didelių sąnaudų.

(155)

Tos pačios suinteresuotosios šalys teigė, kad dėl šios priežasties Bendrijoje aliumininės folijos pasiūla yra nepakankama (ar bent nestabili), dėl to jos yra labiau priklausomos nuo importo, ypač iš nagrinėjamųjų šalių. Vis dėlto šiame etape remiantis patikrinta turima informacija atlikus tyrimą nustatyta, kad šie teiginiai nepagrįsti. Vieno didžiausių Bendrijos gamintojų APF gamybos apimtys nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko nepakitę, nors jo aliumininės folijos pardavimo apimtys labai sumažėjo. Tai rodo, kad APF gamyba nepakeitė aliumininės folijos gamybos, kaip teigta.

(156)

Apskritai nepanaudoti BP pajėgumai padidėjo, nes pajėgumų naudojimas labai sumažėjo (nuo 88 % iki 62 %). Todėl padaryta išvada, kad BP yra didelių nepanaudotų aliumininės folijos gamybos pajėgumų, kurie galėtų patenkinti padidėjusią BP produkto paklausą. Tuo remiantis nebūtų galima daryti išvados, kad Bendrijos pirkėjai yra priklausomi nuo aliumininės folijos importo.

(157)

Dėl muitų pasiūla neturėtų sumažėti. Yra ir alternatyvių pasiūlos šaltinių iš kitų trečiųjų šalių be jokių muitų. Be to, kitų trečiųjų šalių rinkos dalis taip pat sumažėjo, o tai rodo, kad šiose šalyse yra nepanaudotų tiekimo Bendrijos rinkai pajėgumų, jeigu būtų atkurta sąžininga konkurencija.

(158)

Šie maži galutiniai ritiniai (vartotojams skirti ritiniai) sveria mažiau nei 10 kilogramų ir skirti įvairioms trumpalaikio vyniojimo reikmėms (daugiausia buityje, maitinimo ir maisto bei floristikos mažmeniniame versle).

(159)

Pervyniotojai teigė, kad jų padėtis pažeidžiama, nes jie yra tarp aliumininės folijos gamintojų ir didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų, kurie jiems nustato labai mažus pelno dydžius. Nustatyta, kad bendras pervyniotojų pelningumas svyruoja nuo – 2 % iki + 2 %.

(160)

Nors pervyniotojai dažniausiai yra įvairių pakavimo produktų tiekėjai, aliumininė folija sudaro didelę (iki 70 %) jų apyvartos dalį, todėl atsižvelgiant į mažą jų pelningumo lygį, galimų priemonių poveikis būtų didelis, nes, jų manymu, šių priemonių naštos jie negalėtų perkelti pirkėjams.

(161)

Pervyniotojai vis tiek galėtų antidempingo muito naštą perkelti pirkėjams, ypač jeigu pagrindinės žaliavos kaina išliktų sąlyginai maža, palyginti su labai didelėmis kainomis 2006 m. ir 2007 m. Be to, kaip minėta 149 konstatuojamojoje dalyje, yra kitų tiekiančių šalių.

(162)

Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, daroma preliminari išvada, kad poveikis naudotojams nebūtų toks, kad priemonės turėtų būti laikomos priešingomis bendriems Bendrijos interesams.

(163)

Atsižvelgus į visus minėtus veiksnius daroma išvada, kad, nustačius priemones, nagrinėjamojo produkto naudotojų ir importuotojų padėčiai nebūtų padarytas reikšmingas neigiamas poveikis. Todėl daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti laikinųjų antidempingo priemonių.

(164)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią BP daro importas dempingo kainomis.

(165)

Siekiant nustatyti muito dydį buvo atsižvelgta į nustatytų dempingo skirtumų lygį ir muito dydį, kurio reikia Bendrijos patiriamai žalai pašalinti. Apskaičiuojant muito, reikalingo žalingo dempingo poveikiui pašalinti, dydį, manyta, kad bet kokios priemonės BP turėtų leisti padengti gamybos išlaidas ir gauti pagrįstą ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė gali pagrįstai gauti tokiame sektoriuje parduodama panašius produktus Bendrijoje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kainomis. Naudotas 5 % gamintojų ikimokestinio pelno dydis, kuris naudotas ir atliekant pirminį tyrimą, kaip ir buvo siūloma skunde. Šis pelno lygis patvirtintas atliekant šį tyrimą.

(166)

Būtinas kiekvienos rūšies produkto kainos padidėjimas tuomet buvo nustatytas remiantis vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (žr. 98–100 konstatuojamąsias dalis), ir nežalingos produktų, kuriuos BP pardavė Bendrijos rinkoje, kainos palyginimu. Nežalinga kaina apskaičiuota prie BP pardavimo kainos, kuri buvo pakoreguota siekiant atsižvelgti į faktinį nuostolį per TL, pridėjus pirmiau minėtą pelno dydį. Bet koks skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, tuomet buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentais. Atsižvelgiant į aukštą bendradarbiavimo lygį, Armėnijos ir Brazilijos eksportuojantiems gamintojams nustatytas tokio dydžio pelno dydis, koks buvo nustatytas nagrinėjamiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams. Kadangi Kinijos bendradarbiavimo lygis buvo žemas, pelno dydis kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotas remiantis vieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuriam suteiktas IR, žalingiausiu eksportu.

(167)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti nustatytas laikinasis antidempingo muitas, kurio dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(168)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Todėl šios normos rodo atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muito normos (skirtingai nei muitai, taikomi visoms kitoms bendrovėms Armėnijoje, Brazilijoje ir KLR) taikomos išimtinai importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės ir konkretūs minėti juridiniai asmenys. Šios normos negali būti taikomos importuojamiems produktams, kuriuos pagamino bet kuri kita bendrovė, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio dokumento rezoliucinėje dalyje, įskaitant su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis susijusius subjektus, – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(169)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos ar prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (7), pateikiant juose visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos (gamybos, pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui) pasikeitimus, susijusius, pavyzdžiui, su tuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Jei reikia, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą ir atnaujins bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(170)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, laikinosios muito normos yra šios:

(171)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutinį muitą,