11.2.2009

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 40/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 123/2009

2009 m. vasario 10 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 gyvūnų judėjimo toje pačioje ribojimų taikymo zonoje sąlygų ir gyvūnų išvežimo draudimo, numatyto Tarybos direktyvoje 2000/75/EB, išimčių sąlygų nuostatas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyvą 2000/75/EB, nustatančią mėlynojo liežuvio ligos kontrolės ir likvidavimo reikalavimus (1), ypač į jos 9 straipsnio 1 dalies c punktą, 11 ir 12 straipsnius ir 19 straipsnio trečią pastraipą,

kadangi:

(1)	Direktyva 2000/75/EB nustatytos kontrolės taisyklės ir kovos su mėlynojo liežuvio liga bei jos likvidavimo Bendrijoje priemonės, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonų nustatymo taisykles, vakcinacijos programų įgyvendinimą ir draudimą išvežti gyvūnus iš tokių zonų.

(2)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1266/2007 (2) nustatytos su mėlynojo liežuvio liga susijusios gyvūnų judėjimo iš apsaugos ir priežiūros zonų (toliau – ribojimų taikymo zonų) ir į jas kontrolės, stebėsenos, priežiūros ir apribojimų taisyklės.

(3)	Šio reglamento III priede nustatomos Direktyvoje 2000/75/EB numatytų išvežimo draudimo, taikytino ligai imlių gyvūnų, jų sėklos, kiaušialąsčių ir embrionų judėjimui, išimčių suteikimo sąlygos.

(4)

Remiantis 2007 m. balandžio 27 d. patvirtinta EFSA gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslininkų grupės nuomone dėl pernešėjų ir vakcinų (3), vakcinacija yra tinkama mėlynojo liežuvio ligos kontrolės priemonė ir tinkama priemonė siekiant išvengti klinikinių ligos protrūkių, taip siekiant mažinti ūkininkų nuostolius.

(5)

Gyvūnų vakcinacija nuo mėlynojo liežuvio ligos reiškia didelį ligai imlių rūšių populiacijos imuniteto būklės pasikeitimą. Įrodymus, kad ribojimų taikymo zonos dalyje nėra mėlynojo liežuvio viruso bendrojo serotipo arba specifinių serotipų paplitimo, valstybės narės turėtų pateikti panaudodamos vykdomų mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos programų rezultatus, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1266/2007. Į šias stebėsenos programas turėtų būti įtraukta pasyvi klinikinė priežiūra ir aktyvi laboratorinė priežiūra, panaudojus bent kontrolinių gyvūnų stebėsenos priemones.

(6)	Laboratorinė priežiūra naudojant kontrolinius gyvūnus neturi būti ribojama tik serologiniu tyrimu, tačiau gali būti atliekama ir kitais diagnostiniais metodais, konkrečiai – sukėlėjo nustatymo tyrimais.

(7)

Nereikėtų neskatinti vakcinacijos nesant viruso paplitimo, o ribojimų taikymo zonose, kuriose virusas nepaplitęs, neturėtų būti kliudoma prevencinei vakcinacijai. Tačiau pagal Direktyvą 2000/75/EB vakcinacija nuo mėlynojo liežuvio ligos leidžiama tik apsaugos zonoje. Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompetentingos valdžios institucijos leidžia pervežti gyvūnus toje pačioje ribojimų taikymo zonoje, kurioje paplitęs tas pats mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipas ar serotipai, jei gyvūnams, kuriuos ketinama pervežti, pervežimo dieną nepasireiškia jokie klinikiniai mėlynojo liežuvio ligos požymiai, ir jeigu manoma, kad šie gyvūnai nekelia papildomos rizikos gyvūnų sveikatai.

(8)

Sritys, kuriose buvo vykdoma vakcinacija ir kuriose nėra specifinio mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipo ar serotipų, kelia mažesnę riziką nei kitos sritys, kurios yra ribojimų taikymo zonų, kuriose virusas paplitęs, dalis. Todėl valstybėms narėms apsaugos zonose turėtų būti leista nustatyti sritis, kuriose buvo vykdoma vakcinacija ir kuriose nėra mėlynojo liežuvio ligos viruso specifinio serotipo arba serotipų. Komisijai turėtų būti pranešta apie ketinimą nustatyti šias sritis, kartu pateikiant visą informaciją, kad tai yra pateisinama. Kitos valstybės narės taip pat turėtų būti informuotos apie šį nustatymą.

(9)

Reglamento 7 straipsnio 2 dalimi leidžiamas gyvūnų judėjimas iš apsaugos zonos į priežiūros zoną, jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos. Toje pačioje ribojimų taikymo zonoje, iš šios zonos dalies, kurioje virusas yra paplitęs, į dalį, kurioje vykdoma vakcinacija ir kurioje virusas nepaplitęs, turėtų būti leidžiama pervežti gyvūnus panašiomis sąlygomis, kaip ir taikomomis pervežant gyvūnus iš apsaugos zonos į priežiūros zoną toje pačioje ribojimų taikymo zonoje, siekiant sumažinti viruso išplitimo riziką į ribojimų taikymo zonos dalį, kurioje vykdoma vakcinacija ir kurioje virusas nėra paplitęs. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti dabar taikomas gyvūnų pervežimo toje pačioje ribojimų taikymo zonoje, kurioje paplitęs mėlynojo liežuvio ligos viruso tas pats serotipas ar tie patys serotipai, taisykles.

(10)

Gyvūnų pervežimas iš ribojimų taikymo zonos dalies, kurioje vakcinuojama ir kurioje virusas nėra paplitęs, į ribojimų taikymo zonai nepriklausančią sritį dabar yra leidžiamas, jeigu tenkinamos tokios pačios sąlygos, kaip ir tuomet, kai gyvūnai pervežami iš ribojimų taikymo zonos, kurioje virusas paplitęs, į ribojimų taikymo zonai nepriklausančią sritį. Tačiau, atsižvelgiant į palyginti žemą rizikos lygį, susijusį su gyvūnų pervežimu iš ribojimų taikymo zonos dalies, kurioje vakcinuojama ir kurioje virusas nėra paplitęs, tinkama leisti tokį pervežimą mažiau griežtomis sąlygomis, susijusiomis su viruso nustatymo tyrimu, kurio reikalaujama tam tikroms vakcinuotų gyvūnų kategorijoms. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 III priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(11)	Todėl Reglamentą (EB) Nr. 1266/2007 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(12)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1266/2007 iš dalies keičiamas taip:

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

Įterpiama 2a dalis:

„2a Remdamosi rizikos analizės, kurioje turi būti atsižvelgiama į pakankamus epidemiologinius duomenis, gautus atlikus kontrolinių gyvūnų stebėseną, kaip numatyta I priedo 1.1.2.1 punkte, rezultatais valstybės narės apsaugos zonos dalį gali nustatyti kaip „ribojimų taikymo zoną, kurioje vakcinuojama ir kurioje nepaplitęs mėlynojo liežuvio ligos viruso specifinis serotipas ar specifiniai serotipai“ (toliau – mažesnės rizikos sritis), jeigu tenkinamos šios sąlygos:

i)	šioje apsaugos zonos dalyje vykdoma vakcinacija nuo mėlynojo liežuvio ligos viruso specifinio serotipo ar serotipų;

ii)	šioje apsaugos zonos dalyje mėlynojo liežuvio ligos virusas nepaplitęs šiam specifiniam mėlynojo liežuvio ligos serotipui ar serotipams.

Valstybė narė, ketinanti dalį apsaugos zonos nustatyti kaip mažesnės rizikos sritį, apie šį ketinimą praneša Komisijai. Prie šio pranešimo pridedama visa būtina informacija ir duomenys nustatymui pagrįsti, atsižvelgiant į susijusios zonos epidemiologinę situaciją, visų pirma – į vykdomą mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos programą. Valstybė narė nedelsdama taip pat informuoja kitas valstybes nares.

Toje pačioje ribojimų taikymo zonoje iš srities, kurioje paplitęs tas pats mėlynojo liežuvio ligos viruso serotipas ar serotipai, į tos pačios ribojimo taikymų zonos dalį, nustatytą kaip mažesnės rizikos sritis, gyvūnų pervežimas leidžiamas tik tada, jei:

a)	gyvūnai atitinka III priede išdėstytas sąlygas; arba

gyvūnai atitinka kitas tinkamas gyvūnų sveikatos užtikrinimo sąlygas, pagrįstas teigiamais priemonių, kurios skirtos kovai su mėlynojo liežuvio ligos viruso paplitimu ir apsaugai nuo ligos sukėlėjo pernešėjų, kurias reikalauja taikyti kilmės vietos kompetentinga valdžios institucija ir kurias prieš tokių gyvūnų pervežimą patvirtina paskirties vietos kompetentinga valdžios institucija, rizikos vertinimo rezultatais; arba

c)	gyvūnai skirti nedelsiant paskersti.“

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Kilmės valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 2 dalies b punkte arba 2a dalies b punkte nurodytas gyvūnų sveikatos užtikrinimo sąlygas.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 2a dalyse nurodytų gyvūnų sveikatos sertifikatuose, pateiktuose direktyvose 64/432/EEB, 91/68/EEB ir 92/65/EEB, arba nurodytuose Sprendime 93/444/EEB, įrašoma papildoma frazė:

„Gyvūnai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1266/2007 … (nurodyti atitinkamai – 7 straipsnio 1 dalies, arba 7 straipsnio 2 dalies a punkto, arba 7 straipsnio 2 dalies b punkto, arba 7 straipsnio 2 dalies c punkto, arba 7 straipsnio 2a dalies a punkto arba 7 straipsnio 2a dalies b punkto, arba 7 straipsnio 2a dalies c punkto) nuostatas“.“

I priedo 1.1.2.1. punktas pakeičiamas taip:

1.1.2.1. Kontrolinių gyvūnų stebėsena:

—

Kontrolinių gyvūnų stebėsena apima aktyvią metinę kontrolinių gyvūnų tikrinimo programą, skirtą mėlynojo liežuvio ligos viruso paplitimui ribojimų taikymo zonoje įvertinti. Jei įmanoma, kontroliniai gyvūnai turi būti galvijai. Jie turi būti laikomi ribojimų taikymo zonos srityse, kuriose, atlikus rizikos analizę atsižvelgiant į entomologinį ir ekologinį vertinimus, rasta ligos sukėlėjo pernešėjų arba kuriose yra tinkamų buveinių ligos sukėlėjo pernešėjams veistis.

—	Kontroliniai gyvūnai tikrinami ne rečiau kaip kartą per mėnesį susijusio ligos sukėlėjo pernešėjo aktyvumo laikotarpiu, jei jis žinomas. Jei šis laikotarpis nežinomas, kontroliniai gyvūnai tikrinami visus metus ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

—	Mažiausias kontrolinių gyvūnų skaičius viename geografiniame vienete, skirtame mėlynojo liežuvio ligos stebėsenos ir priežiūros reikmėms, turi būti reprezentatyvus ir pakankamas, kad kiekviename geografiniame vienete būtų galima nustatyti 2 % mėnesio paplitimą (4) 95 % patikimumo ribose.

—

Laboratorinis tyrimas yra suplanuojamas taip, kad po teigiamų atrankinės patikros rezultatų būtų atliekami specifinių serotipų serologiniai ir (arba) virusologiniai tyrimai, kurie skirti mėlynojo liežuvio ligos atitinkamam serotipui arba atitinkamiems serotipams ir kurie būtini specifinio serotipo paplitimui kiekvienoje atitinkamoje epidemiologinėje geografinėje srityje patvirtinti.

III priedo A skirsnis iš dalies keičiamas taip:

5 poskirsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)

jie skiepyti inaktyvuota vakcina mažiausiai prieš tiek dienų iki imuniteto įgijimo pradžios, kiek nurodyta pagal vakcinacijos programą patvirtintame vakcinos apraše, be to, praėjus ne mažiau kaip 14 dienų nuo imuniteto įgijimo pradžios, nurodytos pagal vakcinacijos programą patvirtintame vakcinos apraše, jiems buvo atliktas sukėlėjų nustatymo tyrimas pagal OIE Sausumos gyvūnų vadovą ir šio tyrimo rezultatai buvo neigiami; tačiau tas ligos sukėlėjų nustatymo tyrimas nebūtinas gyvūnų pervežimui iš ribojimų taikymo zonos dalies, kuri nustatyta kaip mažesnės rizikos sritis pagal šio reglamento 7 straipsnio 2a dalį.“

Trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Vaikingų patelių atveju privaloma laikytis bent vienos iš šio straipsnio 5, 6 ir 7 punktuose išdėstytų sąlygų prieš apvaisinimą ar kergimą arba šio straipsnio 3 punkte išdėstytos sąlygos. Jeigu atliekamas serologinis tyrimas, kaip nurodyta 3 punkte, tas tyrimas atliekamas ne anksčiau kaip septynios dienos iki pervežimo.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. vasario 10 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 327, 2000 12 22, p. 74.

(2) OL L 283, 2007 10 27, p. 37.

(3) EFSA leidinys (2007 m.) 479, p. 1–29.

(4) Vertinama, kad normali metinė serokonversijos norma užkrėstoje zonoje yra 20 %. Tačiau Bendrijoje virusas paprastai plinta per apytiksliai šešių mėnesių laikotarpį (pavasario pabaiga–rudens vidurys). Todėl manoma, kad apytikslė mėnesio serokonversijos norma gali būti vertinama 2 %.“