EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/40/EB

2009 m. gegužės 6 d.

dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros

(nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 71 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/96/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę apžiūrą, suderinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės pakeista (4). Kadangi turi būti daromi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

(2)	Pagal bendrą transporto politiką kai kurių rūšių transporto eismas Bendrijoje turėtų vykti palankiausiomis sąlygomis, turint omenyje ir saugumą, ir vežėjams valstybėse narėse taikomas konkurencijos sąlygas.

(3)	Suintensyvėjus kelių eismui ir dėl to padaugėjus pavojų bei nepatogumų, valstybėms narėms iškyla panašios prigimties ir rimtumo saugumo problemų.

(4)	Transporto priemonės apžiūra per visą jos naudojimo laiką turėtų būti palyginti paprasta, greita ir nebrangi.

(5)	Minimalūs Bendrijos standartai ir metodai, kurie turi būti naudojami šioje direktyvoje išvardytoms pozicijoms tikrinti, turėtų būti nustatyti atskirose direktyvose.

(6)

Atskirose direktyvose išdėstytus reikalavimus ir metodus būtina greitai suderinti su technikos pažanga ir, norint palengvinti šiam tikslui reikalingų priemonių įgyvendinimą, reikia sukurti glaudaus valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo procedūrą komitete, kuris Direktyvą dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros derina su technikos pažanga.

(7)	Dėl stabdžių sistemų tikrinimo įrangos ir metodų kintamumo Bendrijoje yra sudėtinga nustatyti oro slėgio ir slėgio augimo trukmių vertes.

(8)	Visi, kurie užsiima transporto priemonių technine apžiūra, pripažįsta, kad apžiūros metodas ir ypač tai, ar transporto priemonė yra tikrinama pakrauta, iš dalies pakrauta ar nepakrauta, gali turėti įtakos tam, kaip tikrintojai pasitiki stabdžių sistemos tinkamumu eksploatacijai keliuose.

(9)

Nustačius įvairiai pakrauto kiekvieno transporto priemonės modelio stabdymo jėgos kontrolines vertes, tas pasitikėjimas būtų sugrąžintas. Ši direktyva turėtų leisti tikrinti šiuo režimu, kuris būtų alternatyva techninei apžiūrai pagal minimalias kiekvienos transporto priemonės kategorijos darbines charakteristikas.

(10)

Dėl stabdžių sistemų šios direktyvos taikymo sritis daugiausia turėtų būti siejama su transporto priemonėmis, kurių komplektavimo detalėms buvo suteiktas tipo patvirtinimas pagal 1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyvą 71/320/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų stabdžių sistemas, suderinimo (5), nors pripažįstama, kad kai kurių kategorijų transporto priemonės gavo tokį patvirtinimą laikantis nacionalinių reikalavimų, kurie gali skirtis nuo tos direktyvos reikalavimų.

(11)	Valstybės narės gali išplėsti stabdžių tikrinimo apimtį, kad galėtų pradėti taikyti šią direktyvą transporto priemonėms ar tikrinamoms pozicijoms, kurioms ši direktyva netaikoma.

(12)	Valstybės narės gali sugriežtinti stabdžių tikrinimą arba padidinti techninių apžiūrų periodiškumą.

(13)

Šia direktyva siekiama, kad transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis būtų kuo mažesnis per visą jos naudojimo laiką, reguliariai atliekant išmetamųjų dujų tikrinimus, ir norima užtikrinti, kad transporto priemonės, kurios yra didžiausios teršėjos, nebūtų naudojamos, kol nebus tinkamai sutvarkytos.

(14)	Blogas sureguliavimas ir netinkama priežiūra yra žalingi ne tik varikliui, bet ir aplinkai, nes dėl šių priežasčių didėja užterštumas ir kuro suvartojimas. Yra svarbu, kad būtų plėtojamas aplinkai nekenksmingas transportas.

(15)	Slėginio uždegimo (dyzelinių) variklių atveju, išeinančių dūmų drumstumas laikomas tinkamu variklio techninės būklės rodikliu.

(16)	Kibirkštinio uždegimo (Otto) variklių atveju, anglies monoksido kiekis iš išmetimo vamzdžio išeinančiose dujose, varikliui dirbant tuščiąja eiga, laikomas tinkamu variklio techninės būklės rodikliu.

(17)	Daugelis variklių, kurie nebuvo reguliariai prižiūrimi, tikrinant išmetamąsias dujas gali neatitikti reikalavimų.

(18)

Otto variklius turinčių transporto priemonių, kurių tipo patvirtinimo reikalavimai nurodo, kad jos turi turėti šiuolaikinius išmetamųjų dujų kontrolės įtaisus, pvz., trijų pakopų neutralizatorius, kurie yra tikrinami lambda zondais, reguliarių tikrinimų reikalavimai išmetamosioms dujoms turi būti griežtesni nei įprastoms transporto priemonėms.

(19)

1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/69/EB dėl priemonių, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą motorinių transporto priemonių išmetamosiomis dujomis (6), reikalaujama, jog nuo 2000 m. transporto priemonių diagnostikos (OBD) sistemos būtų įrengtos benzinu varomiems automobiliams bei mažos keliamosios galios komercinėms transporto priemonėms transporto priemonių išmetamų teršalų veikiančių kontrolės sistemų funkcijoms stebėti. Lygiai taip pat nuo 2003 m. reikalaujama, kad nauji dyzelinės transporto priemonės taip pat turėtų OBD sistemas.

(20)

Tam tikrais atvejais valstybės narės gali šios direktyvos netaikyti kai kurioms istorinę vertę turinčiomis transporto priemonėmis. Jos taip pat gali sukurti savo reikalavimus tokioms transporto priemonėms tikrinti. Tačiau neturi būti taikomi griežtesni reikalavimai už tuos, kuriuos šios transporto priemonės turi atitikti pagal originalią konstrukciją.

(21)

Galima įsigyti nesudėtingų, bendro pobūdžio diagnostinių sistemų, kuriomis tikrinančios organizacijos gali išbandyti pagrindinius transporto priemonėse įtaisytus greičio ribotuvus. Toms transporto priemonėms, kurių negalima patikrinti tokiomis lengvai įsigyjamomis diagnostikos priemonėmis, institucijos turės naudoti transporto priemonių originalaus gamintojo tiekiamą įrangą arba numatyti, kad bus pripažintas transporto priemonės gamintojo ar jo franšizę turinčios organizacijos atlikto atitinkamo patikrinimo patvirtinimas.

(22)

Periodiškai patikrinti, ar greičio ribotuvas veikia pagal nustatytus reikalavimus, turėtų būti lengviau tose transporto priemonėse, kuriose pagal 1998 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2135/98, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir Direktyvą 88/599/EEB dėl reglamentų (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 taikymo (7), buvo įtaisyti nauji tachografai (skaitmeniniai tachografai). Naujose transporto priemonėse tokia įranga įtaisoma nuo 2003 m.

(23)	Taksi ir greitosios pagalbos automobiliams keliami techniniai reikalavimai yra panašūs į reikalavimus, keliamus asmeninio naudojimo automobiliams. Dėl to tikrinimo reikalaujančios pozicijos gali būti panašios, nors apžiūrų periodiškumas yra skirtingas.

(24)	Kiekviena valstybė narė pagal savo jurisdikciją turi užtikrinti, kad techninė apžiūra būtų atliekama sistemingai ir atitiktų aukštus reikalavimus.

(25)	Komisija turėtų kontroliuoti praktinį šios direktyvos taikymą.

(26)

Kadangi siūlomo veiksmo tikslų – t. y. suderinti techninių apžiūrų reikalavimus, išvengti konkurencijos iškraipymų tarp pervežimo įmonių savininkų ir garantuoti, kad transporto priemonės būtų tinkamai tikrinamos ir prižiūrimos – valstybės narės negali pasiekti ir kadangi dėl šio veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti.

(27)	Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(28)

Visų pirma Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus nustatyti tam tikrus minimalius tikrinimo reikalavimus ir metodus bei suderinti juos su technikos pažanga. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti patvirtintos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(29)	Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais III priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

1. Kiekvienoje valstybėje narėje registruotoms motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms bei puspriekabėms periodiškai atliekama techninė apžiūra, laikantis šios direktyvos reikalavimų.

2. Tikrinamų transporto priemonių kategorijos, techninių apžiūrų periodiškumas ir tikrinamos pozicijos išvardytos I ir II prieduose.

2 straipsnis

Techninę apžiūrą, numatytą šioje direktyvoje, atlieka valstybė narė arba valstybės institucija, kurią valstybė įpareigoja atlikti šį uždavinį, arba institucijos ar įmonės, kurias skiria ir tiesiogiai prižiūri valstybė, įskaitant tinkamai įgaliotas privačias įmones. Visų pirma kai konkrečios įmonės, paskirtos būti transporto priemonių techninės apžiūros centrais, taip pat atlieka transporto priemonių remontą, valstybės narės daro visa, kas įmanoma, kad būtų užtikrintas transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumas ir aukšta kokybė.

3 straipsnis

1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kurios leistų įrodyti, kad transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra laikantis bent šios direktyvos nuostatų.

Apie šias priemones pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai.

2. Kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės tomis pačiomis sąlygomis išduotą patvirtinimą, rodantį, kad transporto priemonei, registruotai toje kitoje valstybėje, kartu ir jos priekabai ar puspriekabei, buvo atlikta techninė apžiūra, laikantis bent šios direktyvos nuostatų.

3. Valstybės narės, kiek tai įmanoma, naudoja tinkamas procedūras, siekdamos užtikrinti, kad jų teritorijoje registruotų transporto priemonių stabdžių veikimas tenkintų šios direktyvos reikalavimus.

II SKYRIUS

IŠIMTYS

4 straipsnis

1. Valstybės narės turi teisę netaikyti šios direktyvos transporto priemonėms, kurios priklauso kariuomenei, teisėsaugai ir teisėtvarkai bei priešgaisrinėms tarnyboms.

2. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali netaikyti šios direktyvos arba taikyti atskiras nuostatas kai kurioms transporto priemonėms, dirbančioms ar naudojamoms ypatingomis sąlygomis, ir transporto priemonėms, kurios niekuomet nenaudojamos arba labai retai naudojamos valstybinės reikšmės keliuose, įskaitant transporto priemones, turinčias istorinę reikšmę, pagamintas iki 1960 m. sausio 1 d., taip pat kurios laikinai keliuose nenaudojamos.

3. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali nustatyti savo techninės apžiūros reikalavimus toms transporto priemonėms, kurios laikomos istoriškai reikšmingomis.

5 straipsnis

Nepaisydamos I ir II priedų nuostatų, valstybės narės gali:

a)	paankstinti pirmąją privalomą techninę apžiūrą ir, jei tinka, reikalauti, kad prieš registraciją būtų atliekama transporto priemonės techninė apžiūra;

b)	sutrumpinti laiką tarp dviejų periodinių techninių apžiūrų;

c)	padaryti privalomą techninę apžiūrą tos įrangos, kuriai jis nebuvo privalomas;

d)	padidinti tikrinamų pozicijų skaičių;

e)	nustatyti reikalavimus periodiškai tikrinti taip pat ir kitų kategorijų transporto priemones;

f)	paskirti specialią papildomą techninę apžiūrą;

iš jų teritorijoje registruotų transporto priemonių reikalauti aukštesnių minimalių stabdžių efektyvumo reikalavimų, palyginti su nustatytaisiais II priede, ir gali įtraukti techninę apžiūrą, kai transporto priemonė pakraunama daugiau, jei tokie reikalavimai nėra didesni, nei nurodyta transporto priemonės tipo pirminiame patvirtinime.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

6 straipsnis

1. Komisija priima atskiras direktyvas, reikalingas nustatyti minimalius reikalavimus ir metodus, skirtus II priede išvardytoms pozicijoms tikrinti, ir pakeitimus, būtinus tiems reikalavimams ir metodams suderinti su technikos pažanga.

2. Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, tvirtinamos pagal 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

7 straipsnis

1. Komisijai padeda Direktyvos dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros suderinimo su technikos pažanga komitetas.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

8 straipsnis

Ne vėliau kaip po trejų metų nuo greičio ribotuvų periodinio tikrinimo įvedimo Komisija ištiria, ar remiantis įgytu patyrimu nustatytų techninių tikrinimų pakanka aptikti sugedusius ar suklastotus greičio ribotuvus, ar reikalavimus reikia tobulinti.

9 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

10 straipsnis

Direktyva 96/96/EB su pakeitimais, padarytais III priedo A dalyje išvardytais aktais, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais III priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

11 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

12 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre, 2009 m. gegužės 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. KOHOUT

(1) OL C 224, 2008 8 30, p. 66.

(2) 2008 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. kovo 30 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 46, 1997 2 17, p. 1.

(4) Žr. III priedo A dalį.

(5) OL L 202, 1971 9 6, p. 37.

(6) OL L 350, 1998 12 28, p. 1.

(7) OL L 274, 1998 10 9, p. 1.

(8) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

II PRIEDAS

PRIVALOMAI TIKRINAMOS POZICIJOS

Tikrinimas turi apimti bent žemiau išvardytas pozicijas, jei tik jos priskiriamos prie privalomai toje valstybėje narėje tikrinamos transporto priemonės įrangos.

Šiame priede nurodytos techninės apžiūros gali būti atliekamos vizualiai, be transporto priemonės dalių išardymo.

Jei nustatoma, kad transporto priemonė pagal toliau pateikiamas techninės apžiūros pozicijas turi trūkumų, valstybių narių atsakingos institucijos turi priimti procedūrą, kuria būtų nustatytos sąlygos, kuriomis transporto priemonė gali būti naudojama iki kitos techninės apžiūros.

1, 2, 3, 4, 5 IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

1. Stabdžių sistemos

Šios pozicijos turi būti įtrauktos į transporto priemonės stabdžių sistemų techninę apžiūrą. Rezultatai, gauti tikrinant stabdžių sistemas, kiek įmanoma turi atitikti Direktyvos 71/320/EEB techninius reikalavimus.

Tikrinamos/bandomos pozicijos

Trūkumai

1.1.	Mechanizmo būklė ir veikimas

1.1.1.

Stabdžių pedalo ašis

—	per daug užveržta

—	susidėvėjęs guolis

—	pernelyg didelis nusidėvėjimas/laisvumas

1.1.2.

Stabdžių pedalo būklė ir jo eiga

—	pernelyg didelė ar nepakankama eiga

—	atleistas stabdžio pedalas negrįžta į ankstesnę padėtį

—	stabdžių pedalas neturi antdėklo, jis per laisvas ar susidėvėjęs

1.1.3.

Vakuuminis siurblys ar kompresorius ir rezervuarai

—	pernelyg ilgas oro slėgio/vakuumo, kurių reikia veiksmingam stabdžių veikimui, susidarymo laikas

—	įsijungus įspėjančiam įtaisui (arba jei manometras rodo pavojingą ribą) oro slėgio/vakuumo nepakanka nors dviems stabdymams atlikti

—	pastebimą slėgio kritimą sukeliantis oro nutekėjimas arba girdimas oro nutekėjimas

1.1.4.

Nepakankamo oro slėgio indikatorius ar manometras

—	blogai veikiantis ar sugedęs nepakankamo oro slėgio indikatorius/manometras

1.1.5.

Rankinio stabdžio valdymo vožtuvas

—	sulūžęs ar sugadintas valdymas, per didelis susidėvėjimas

—	blogas valdymo vožtuvo veikimas

—	nepatikimas vožtuvo valdymas ar nepatikimos vožtuvo detalės

—	nesandarūs sujungimai ar nutekėjimas sistemoje

—	nepatenkinamas veikimas

1.1.6.

Stovėjimo stabdys, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas

—	blogai fiksuojasi stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas

—	pernelyg didelis svirties ašies ar reketinio mechanizmo susidėvėjimas

—	pernelyg didelė svirties eiga, rodanti neteisingą reguliavimą

1.1.7.

Stabdymo sistemos čiaupai (pneumatiniai skirstytuvai, apsauginiai vožtuvai, reguliatoriai ir t. t.)

—	sugadinti, per didelis oro nutekėjimas

—	per didelis alyvos nutekėjimas iš kompresoriaus

—	nesaugus/netinkamas įrengimas

—	hidraulinių stabdžių skysčio nutekėjimas

1.1.8.

Priekabų stabdžių jungimo antgaliai

—	sugadinti išjungimo čiaupai ar užsisandarinantis vožtuvas

—	nesaugus/netinkamas įrengimas

—	per dideli nutekėjimai

1.1.9.

Suspausto oro balionas

—	sugadintas, pažeistas korozijos

—	nesandarus – neveikia išleidimo čiaupas

—	nesaugus/netinkamas įrengimas

1.1.10.

Stabdžių stiprintuvo dalys, pagrindinis cilindras (hidraulinės sistemos)

—	stiprintuvo mechanizmas sugadintas arba neveikia

—	pagrindinis cilindras sugadintas arba nesandarus

—	nepatikimas pagrindinis cilindras

—	trūksta stabdžių skysčio

—	nėra pagrindinio cilindro rezervuaro dangtelio

—	dega stabdžių skysčio signalinė lemputė arba perdegusi

—	netiksliai veikia stabdžių skysčio lygio indikatorius

1.1.11.

Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

—	gedimo ar įtrūkimo pavojus

—	nutekėjimai iš vamzdelių ar iš sujungimų antgalių

—	pažeisti ar per daug paveikti korozijos

—	pasislinkę

1.1.12.

Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

—	gedimo ar įtrūkimo pavojus

—	pažeistos, pratrintos, per trumpos, susuktos stabdžių žarnelės

—	nutekėjimai iš žarnelių ar sujungimų antgalių

—	žarnelių išsipūtimas, esant slėgiui

—

akytumas

1.1.13.

Stabdžių trinkelių padengimai (frikciniai antdėklai)

—	per daug susidėvėję

—	nešvarūs (alyva, tepalas ir t. t.)

1.1.14.

Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

—	per daug susidėvėję, per daug subraižyti, įtrūkę, nepatikimi ar suskilę

—	nešvarūs (alyva, tepalas ir t. t.)

—	nepatikimos tvirtinimo detalės

1.1.15.

Stabdžių lynai, stabdžių trauklės, svirtiniai mechanizmai

—	pažeisti, gumbuoti (susisukę) lynai

—	per daug susidėvėję ar pažeisti korozijos

—	nepatikimas lyno ar stabdžių trauklės sujungimas

—	lyno šarvas su defektais

—	bet koks stabdžių sistemos laisvo judėjimo (paslankumo) sutrikimas

—	bet kokia nenormali svirčių, trauklių, svirtinių mechanizmų eiga, rodanti blogą reguliavimą ar per didelį susidėvėjimą

1.1.16.

Stabdžių pavaros (įskaitant stabdžių tampriuosius elementus ar hidraulinius cilindrus)

—	įtrūkę ar sugadinti

—	nesandarūs

—	nepatikimas/netinkamas sumontavimas

—	stipriai pažeisti korozijos

—	per didelė darbinio stūmoklio ar diafragmos eiga

—	nėra sistemos detalių purvasargių ar jie labai pažeisti

1.1.17.

Stabdymo jėgų reguliatorius

—	neįjungtas

—	neteisingas reguliavimas

—	užsikirtęs, neveikia

—

nėra

1.1.18.

Automatinis tarpo reguliatorius su indikatoriumi

—	įstrigęs arba nenormali eiga, per didelis susidėvėjimas ar neteisingas reguliavimas

—	sugadintas

1.1.19.

Pagalbinė stabdžių sistema (kur įrengta ar reikalinga)

—	nepatikimos jungtys ar tvirtinimai

—

sugadinta

1.2.	Darbinio stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.2.1.

Veikimas (laipsniškai didinamas iki maksimalios jėgos)

—	reikalavimų neatitinkanti stabdymo jėga vienam ar daugiau ratų

—	kurio nors rato stabdymo jėga yra mažesnė kaip 70 % kito to paties tilto rato didžiausios stabdymo jėgos. Stabdžių tikrinimo kelyje atveju, transporto priemonės nukrypimas nuo judėjimo tiese yra per didelis

—	nėra tolygaus stabdymo jėgos augimo

—	nenormalus bet kurio rato stabdžių veikimas (vėlavimas)

—	per dideli stabdymo jėgos svyravimai dėl deformuotų diskų ar ovalių būgnų

1.2.2.

Veiksmingumas

—

stabdymo veiksmingumas, kuris priklauso nuo maksimalios leistinos masės arba, puspriekabių atveju, nuo maksimalių leistinų ašies apkrovų, kur tai įvertinama, mažesnis kaip:

minimalus stabdymo veiksmingumas

—	1 kategorija: 50 % (1)

—	2 kategorija: 43 % (2)

—	3 kategorija: 40 % (3)

—	4 kategorija: 50 %

—	5 kategorija: 45 % (4)

—	6 kategorija: 50 %

—	arba stabdymo jėga mažesnė už transporto priemonės gamintojo instrukcijoje šiai transporto priemonės ašiai nurodytą vertę (5)

1.3.	Atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir veiksmingumas (jei atitinka atskiros sistemos reikalavimus)

1.3.1.

Veikimas

—	stabdys neveikia vienoje pusėje

—	kurio nors rato stabdymo jėga yra mažesnė nei 70 % kito to paties tilto rato didžiausios stabdymo jėgos

—	nėra tolygaus stabdymo jėgos augimo

—	turint priekabą, neveikia jos automatinė stabdžių sistema

1.3.2.

Veiksmingumas

—	visoms transporto priemonių kategorijoms stabdymo veiksmingumas mažesnis kaip 50 % (6) darbinės stabdžių sistemos parametrų, apibrėžtų 1.2.2 maksimalios leistinos masės atžvilgiu, o puspriekabių atveju – leistinų maksimalių ašių apkrovų sumos atžvilgiu

1.4.	Stovėjimo stabdžio veikimas ir veiksmingumas

1.4.1.

Veikimas

—	stabdys neveikia vienoje pusėje

1.4.2.

Veiksmingumas

—	visoms transporto priemonių kategorijoms stabdymo veiksmingumas mažesnis kaip 16 % maksimalios leistinos masės, arba motorinėms transporto priemonėms mažesnis kaip 12 % maksimalios leistinos bendrosios transporto priemonės masės, atsižvelgiant į tai, kuris rodiklis yra didesnis

1.5.	Lėtintuvo ar variklio stabdžio sistemos veikimas

—	nėra tolygaus efektyvumo kitimo (lėtinantysis stabdys)

—

sugedęs

1.6.	Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

—	blogai veikia stabdžių antiblokavimo sistemos įspėjantysis įtaisas

—

sugedusi

1, 2 IR 3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

4, 5 IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

2.	Vairo mechanizmas ir vairaratis

2.	Vairo mechanizmas

2.1.	Mechanizmo būklė

2.1.	Mechanizmo būklė

2.2.	Vairaratis

2.2.	Vairo mechanizmo laisvumas

2.3.	Vairo mechanizmo laisvumas

2.3.	Vairo mechanizmo sistemos tvirtinimas

2.4.	Vairo guoliai

Matomumas

3.1.	Matymo laukas

3.1.	Matymo laukas

3.2.	Stiklo būklė

3.2.	Stiklo būklė

3.3.	Galinio vaizdo veidrodžiai

3.3.	Galinio vaizdo veidrodžiai

3.4.	Priekiniai valytuvai

3.4.	Priekiniai valytuvai

3.5.	Stiklo plovikliai

3.5.	Stiklo plovikliai

4.	Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga

4.	Apšvietimo įranga

4.1.	Tolimųjų ir artimųjų šviesų žibintai

4.1.	Tolimųjų ir artimųjų šviesų žibintai

4.1.1.

Būklė ir veikimas

4.1.1.

Būklė ir veikimas

4.1.2.

Reguliavimas

4.1.2.

Reguliavimas

4.1.3.

Jungikliai

4.1.3.

Jungikliai

4.1.4.

Vizualinis veiksmingumas

4.2.	Šoniniai ir galiniai gabaritiniai žibintai

4.2.	Būklė ir veikimas, sklaidytuvų būklė, spalva ir vizualinis veiksmingumas šių detalių:

4.2.1.

Būklė ir veikimas

4.2.1.

Šoninių ir galinių gabaritinių žibintų

4.2.2.

Spalva ir vizualinis efektyvumas

4.2.2.

Stabdymo signalo žibintų

4.2.3.

Posūkių rodiklių

4.2.4.

Atbulinės eigos žibintų

4.2.5.

Priešrūkinių žibintų

4.2.6.

Galinio registracijos numerio ženklo apšvietimo žibintų

4.2.7.

Galinių atšvaitų

4.2.8.

Avarinės signalizacijos

4.3.	Stabdymo signalo žibintai

4.3.1.

Būklė ir veikimas

4.3.2.

Spalva ir vizualinis veiksmingumas

4.4.	Posūkių rodikliai

4.4.1.

Būklė ir veikimas

4.4.2.

Spalva ir vizualinis veiksmingumas

4.4.3.

Jungikliai

4.4.4.

Mirksėjimo dažnis

4.5.	Priekiniai ir galiniai priešrūkiniai žibintai

4.5.1.

Išdėstymas

4.5.2.

Būklė ir veikimas

4.5.3.

Spalva ir vizualinis efektyvumas

4.6.	Atbulinės eigos žibintai

4.6.1.

Būklė ir veikimas

4.6.2.

Spalva ir vizualinis veiksmingumas

4.7.	Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintai

4.8.	Galiniai atšvaitai

—	būklė ir spalva

4.9.	Signalinės lemputės

4.10.

Elektros jungtys tarp vilkiko ir priekabos ar puspriekabės

4.11.

Elektros instaliacija

5.	Tiltai, ratai, padangos, pakaba

5.	Tiltai, ratai, padangos, pakaba

5.1.

Tiltai

5.1.

Tiltai

5.2.	Ratai ir padangos

5.2.	Ratai ir padangos

5.3.

Pakaba

5.3.

Pakaba

6.	Važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai

6.	Važiuoklė ir prie važiuoklės tvirtinami mazgai

6.1.	Važiuoklė ar rėmas ir prie jo tvirtinami mazgai

6.1.	Važiuoklė ar rėmas ir prie jo tvirtinami mazgai

6.1.1.

Bendra būklė

6.1.1.

Bendra būklė

6.1.2.

Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai

6.1.2.

Išmetimo vamzdžiai ir duslintuvai

6.1.3.

Degalų bakas ar vamzdeliai

6.1.3.

Degalų bakas ar vamzdeliai

6.1.4.

Sunkių sunkvežimių galinės apsaugos nuo palindimo geometriniai parametrai ir būklė

6.1.4.

Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas

6.1.5.

Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas

6.1.5.

Sukabinimo įtaisų patikimumas (jei įrengti)

6.1.6.

Vilkikų, priekabų ir puspriekabių sukabinimo įtaisas

6.2.	Kabina ir kėbulas

6.2.

Kėbulas

6.2.1.

Bendra būklė

6.2.1.

Konstrukcijos detalių būklė

6.2.2

Tvirtinimas

6.2.2.

Durys ir užraktai

6.2.3.

Durys ir užraktai

6.2.4.

Dugnas

6.2.5.

Vairuotojo sėdynė

6.2.6.

Prietaisų skydelis

7.	Kita įranga

7.	Kita įranga

7.1.	Saugos diržai

7.1.	Vairuotojo sėdynės tvirtinimas

7.2.	Gesintuvas

7.2.	Akumuliatoriaus tvirtinimas

7.3.	Užraktai ir sergimieji įtaisai

7.3.	Garsinis signalas

7.4.	Avarinis sustojimo ženklas

7.4.	Avarinis sustojimo ženklas

7.5.	Vaistinėlė

7.5.	Saugos diržai

7.5.1.

Saugus laikymas (tvirtinimas)

7.5.2.

Diržų būklė

7.5.3.

Veiksmingumas

7.6.	Ratų atspara (-os)

7.7.	Garsinis signalas

7.8.	Spidometras

7.9.

Tachografas (jo buvimas, plombų saugumas)

—	tikrinami tachografo patikros plokštės duomenys, jei to reikalauja Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 (7)

—	abejojant tikrinama, ar padangų efektyvusis apskritimo ilgis sutampa su tachografo patikros plokštėje pateiktais duomenimis

—	kur įmanoma, tikrinama, ar nėra pažeistos tachografo plombos ir kitos sujungimų apsaugos priemonės nuo neteisėto reguliavimo

7.10.

Greičio ribotuvas

—	kur tai įmanoma, tikrinama, ar yra įrengtas greičio ribotuvas, kaip to reikalauja Direktyva 92/6/EEB (8)

—	tikrinami greičio ribotuvo duomenys su pateiktais lentelėje

—	kur tai įmanoma, tikrinama, ar nėra pažeistos greičio ribotuvo plombos ir, ar nepažeistos kitos sujungimų apsaugos nuo neteisėto reguliavimo

—	kur tai įmanoma, tikrinama, ar greičio ribotuvas užtikrina, kad Direktyvos 92/6/EEB 2 ir 3 straipsniuose minėtos transporto priemonės neviršytų nustatytų verčių.

8.	Neigiami faktoriai

8.	Neigiami faktoriai

8.1.

Triukšmas

8.1.

Triukšmas

1, 2, 3, 4, 5, IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

8.2. Išmetamosios dujos

8.2.1. Motorinės transporto priemonės su tiesioginio uždegimo varikliais, varomais benzinu.

Jei išmetamųjų dujų sudėties nekontroliuoja šiuolaikinė išmetamų dujų kontrolės sistema, pvz., trejopo veikimo katalizinis konverteris, kurio veikimas kontroliuojamas lambda zondu:

1.	Vizuali išmetimo sistemos apžiūra, kuria patikrinama, ar ji sukomplektuota, yra tinkamos būklės ir joje nėra nuotėkio.

Vizuali gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų sistemos apžiūra, kuria patikrinama, ar ji sukomplektuota, yra tinkamos būklės ir joje nėra nuotėkio.

Po reikiamo variklio kondicionavimo laikotarpio (atsižvelgiant į gamintojo rekomendacijas), varikliui dirbant tuščiąja eiga (be apkrovos) išmatuojamas anglies monoksido (CO) kiekis išmetamosiose dujose.

Didžiausią leistiną CO kiekį išmetamosiose dujose nurodo transporto priemonės gamintojas. Jei šios informacijos neturima arba valstybių narių kompetentingos institucijos nutaria jos nenaudoti kaip atskaitinės vertės, CO kiekis neturi būti didesnis kaip:

i)	transporto priemonėms, įregistruotoms ar pradėtoms eksploatuoti nuo datos, kai valstybės narės pradėjo reikalauti, kad transporto priemonės atitiktų Direktyvą 70/220/EEB (9) iki 1986 m. spalio 1 d.: CO – 4,5 % tūrio;

ii)	transporto priemonėms, įregistruotoms ar pradėtoms eksploatuoti po 1986 m. spalio 1 d.: CO – 3,5 % tūrio.

Jei išmetamųjų dujų sudėtis kontroliuojama šiuolaikine išmetamųjų dujų kontrolės sistema, pvz., trijų pakopų neutralizatoriumi, kurio veikimas kontroliuojamas lambda zondu:

1.	Vizuali išmetamųjų dujų sistemos apžiūra, kuria patikrinama, ar ji sukomplektuota, yra tinkamos būklės ir joje nėra nuotėkio.

2.	Vizuali gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų sistemos apžiūra, kuria patikrinama, ar ji sukomplektuota, yra tinkamos būklės ir joje nėra nuotėkio.

Išmetamųjų dujų kontrolės sistemos veiksmingumo tikrinimas, matuojant lambda vertę ir CO kiekį išmetamosiose dujose, vadovaujantis 4 punktu ar metodikomis, kurias pasiūlė gamintojai ir kurios buvo patvirtintos tipo patvirtinimo metu. Kiekvienam tikrinimui variklis kondicionuojamas pagal variklio gamintojo rekomendacijas.

Ribinės per išmetimo vamzdį išmetamų dujų kiekio vertės

Didžiausią leistiną CO kiekį išmetamosiose dujose nurodo transporto priemonės gamintojas.

Jei šios informacijos neturima, CO kiekis neturi būti didesnis kaip:

Matavimas varikliui dirbant tuščiąja eiga:

Didžiausias leistinas CO kiekis išmetamosiose dujose turi neviršyti 0,5 % tūrio, o transporto priemonėms, kurių tipas buvo patvirtintas pagal Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto lentelės A arba B eilutėje nurodytas ribines vertes – 0,3 % tūrio. Kai nėra galimybių laikytis Direktyvos 70/220/EEB, tuomet pirmiau nurodyti reikalavimai taikomi transporto priemonėms, įregistruotoms ar pradėtoms eksploatuoti po 2002 m. liepos 1 d.

ii)

Matavimas varikliui dirbant tuščiąja eiga (be apkrovos), kai variklio sukimosi dažnis yra ne mažesnis kaip 2 000 min-1:

CO kiekis: ne didesnis nei 0,3 % tūrio, o transporto priemonėms, kurių tipas buvo patvirtintas pagal Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto lentelės A arba B eilutėje nurodytas ribines vertes – 0,2 % tūrio. Kai nėra galimybių laikytis Direktyvos 70/220/EEB, tuomet pirmiau nurodyti reikalavimai taikomi transporto priemonėms, įregistruotoms ar pradėtoms eksploatuoti po 2002 m. liepos 1 d.

Lambda: 1 ± 0,03 arba pagal gamintojo specifikacijas.

iii)

Motorinėms transporto priemonėms, kuriose įrengta įmontuotoji diagnostikos sistema (OBD) pagal Direktyvą 70/220/EEB, valstybės narės, vietoj i punkte nurodytų tikrinimų, gali patikrinti, ar išmetamų dujų kontrolės sistema veikia tinkamai, tikrinant pagal OBD prietaiso rodmenis ir išsyk tikrinant, ar OBD sistema veikia tinkamai.

8.2.2. Motorinės transporto priemonės su slėginio uždegimo (dyzeliniais) varikliais.

Išmetamųjų dujų drumstumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą.

Transporto priemonės kondicionavimas prieš tikrinimą:

1.	Transporto priemonės gali būti tikrinamos nekondicionavus, nors saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis įšilęs ir yra tinkamos mechaninės būklės.

Išskyrus d punkto 5 dalį, nė viena transporto priemonė nėra pripažįstama netinkama, jei nėra kondicionuota pagal tokius reikalavimus:

Variklis turi būti visiškai įšildytas, pvz., variklio alyvos temperatūra, matuojama zondu alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C, arba įprastos darbinės temperatūros, jei ji yra žemesnė už nurodytąją, arba variklio bloko temperatūra, išmatuota šiluminio spinduliavimo lygiu, turi būti bent lygiavertė. Jei dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti būtų praktiškai neįmanoma, variklio įprastą darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą.

ii)	Išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris greitėjimo ciklus arba lygiaverčiu būdu.

Tikrinimo tvarka:

1.	Vizuali gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų sistemos apžiūra, kuria patikrinama, ar ji sukomplektuota, yra tinkamos būklės ir joje nėra nuotėkio.

2.	Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti tuščiąja eiga. Didelės galios dyzelinių variklių atveju tai reiškia ne mažiau kaip 10 sekundžių pauzę po akceleratoriaus pedalo atleidimo.

3.	Kiekvienas laisvojo greitėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę), bet ne per staigiai, paspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys veiktu didžiausiu pajėgumu.

Per kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą, prieš atleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti išsijungimo sukimosi dažnį, o transporto priemonės su automatine transmisija – gamintojo nurodytą sukimosi dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, du trečdalius išsijungimo sukimosi dažnio. Tai galima patikrinti, pvz., stebint variklio sukimosi dažnį arba paliekant pakankamai laiko nuo pirmojo akceleratoriaus pedalo paspaudimo iki atleidimo, kas I priedo 1 ir 2 kategorijų transporto priemonėms turi būti ne trumpiau kaip 2 sekundės.

Ribinės vertės:

1.	Koncentracija neturi būti didesnė, nei užrašyta ant plokštės pagal Direktyvą 72/306/EEB (10).

Jei šios informacijos neturima arba valstybių narių kompetentingos institucijos nutaria jos nenaudoti kaip atskaitinės vertės, koncentracija neturi viršyti gamintojo nurodytos vertės arba tokių ribinių absorbcijos koeficiento verčių:

Didžiausias absorbcijos koeficientas:

—	dyzeliniai varikliai be pripūtimo = 2,5 m-1,

—	dyzeliniai varikliai su turbokompresoriumi = 3,0 m-1,

—

1,5 m-1 ribinė vertė taikoma tokioms transporto priemonėms, kurių tipas yra patvirtintas pagal ribines vertes, nurodytas:

a)	Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punkto lentelės B eilutėje (mažo galingumo dyzelinės transporto priemonės – euro 4);

b)	Direktyvos 88/77/EEB (11), I priedo 6.2.1 punkto lentelių B1 eilutėje (didelio galingumo dyzelinės transporto priemonės – euro 4);

c)	Direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punkto lentelių B2 eilutėje (didelio galingumo dyzelinės transporto priemonės – euro 5);

d)	Direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punkto lentelių C eilutėje (didelio galingumo transporto priemonė – EEV)

arba Direktyvos 70/220/EEB vėlesniuose pakeitimuose nurodytos ribinės vertės, arba Direktyvos 88/77/EEB vėlesniuose pakeitimuose nurodytos ribinės vertės, arba lygiavertės vertės, kai naudojamos įrangos tipas skiriasi nuo EB tipui patvirtinti naudojamo tipo.

Kai identifikuoti pagal Direktyvos 70/220/EEB I priedo 5.3.1.4 punktą arba Direktyvos 88/77/EEB I priedo 6.2.1 punktą, neįmanoma, tuomet pirmiau nurodyti reikalavimai taikomi transporto priemonėms, įregistruotoms ar pradėtoms eksploatuoti po 2008 m. liepos 1 d.

3.	Transporto priemonėms, kurios buvo įregistruotos ar pradėtos eksploatuoti iki 1980 m. sausio 1 d., šie reikalavimai netaikomi.

Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis tik tuomet, jei ne mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Vidurkį galima skaičiuoti nepaisant matavimo rezultatų, kurie žymiai skiriasi nuo vidurkio, arba bet kokiu kitu statistinio skaičiavimo būdu, kuriuo atsižvelgiama į matavimo rezultatų išsibarstymą. Valstybės narės gali apriboti tikrinimo ciklų skaičių.

Tam, kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės, nukrypdamos nuo 8.2.2 punkto d papunkčio 4 dalies nuostatų, gali pripažinti netinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės žymiai viršija ribines vertes po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų (ar jiems lygiaverčių), nurodytų 8.2.2 punkto b papunkčio 2 dalies ii pastraipoje. Taip pat nereikalingiems tikrinimams išvengti valstybės narės, nukrypdamos nuo 8.2.2 punkto d papunkčio 4 dalies nuostatų, gali pripažinti tinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės yra žymiai mažesnės už ribines vertes po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų (ar jiems lygiaverčių), nurodytų 8.2.2 punkto b papunkčio 2 dalies ii pastraipoje.

8.2.3. Tikrinimo įranga

Transporto priemonių išmetamosios dujos tikrinamos naudojant įrangą, skirtą tiksliai nustatyti, ar yra laikomasi nustatytų arba gamintojo nurodytų verčių.

8.2.4. Kai EB tipo patvirtinimo metu nustatoma, kad transporto priemonės tipas neatitiko šioje direktyvoje nustatytų ribinių verčių, valstybės narės, remdamosi gamintojo pateiktais įrodymais, to tipo transporto priemonei gali nustatyti didesnes ribines vertes. Jos nedelsdamos apie tai turi pranešti Komisijai, kuri turi informuoti kitas valstybes nares.

1, 2 IR 3 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

4, 5 IR 6 KATEGORIJOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

8.3.	Įtaisai radijo trikdžiams slopinti

9.	Papildomos viešojo transporto priemonių apžiūros

9.1.	Avarinis (-iai) išėjimas (-ai) (įskaitant plaktukus stiklui sudaužyti), ženklai, nurodantys avarinį (-ius) išėjimą (-us)

9.2.	Šildymo sistema

9.3.	Ventiliacijos sistema

9.4.	Sėdynių išdėstymas

9.5.	Salono apšvietimas

10.	Transporto priemonės identifikavimas

10.	Transporto priemonės identifikavimas

10.1.

Valstybinio registracijos numerio ženklas

10.1.

Valstybinio registracijos numerio ženklas

10.2.

Važiuoklės numeris

10.2.

Važiuoklės numeris

(1) 48 % 1 kategorijos transporto priemonėms, neturinčioms ABS, arba gavusioms tipo patvirtinimą iki 1991 m. spalio 1 d. (data, nuo kurios draudžiama pradėti eksploatuoti pirmą kartą be EB tipo patvirtinimo komplektavimo detalei) (Direktyva 71/320/EEB).

(2) 45 % transporto priemonėms, registruotoms po 1988 metų, arba po Direktyvos 71/320/EEB taikymo pagal valstybių narių nacionalinės teisė aktus datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

(3) 43 % puspriekabėms ir priekaboms su grąžulu, registruotoms po 1988 metų, arba po Direktyvos 71/320/EEB taikymo pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

(4) 50 % 5 kategorijos transporto priemonėms, registruotoms po 1988 metų, arba po Direktyvos 71/320/EEB taikymo pagal valstybių narių nacionalinės teisės aktus datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė.

(5) Transporto priemonės tilto kontrolinė vertė yra stabdymo pastanga (išreikšta niutonais), būtina minimaliai nustatytai stabdymo jėgai pasiekti, esant tam tikrai transporto priemonės masei.

(6) 2 ir 5 kategorijų transporto priemonėms mažiausias atsarginio stabdžio stabdymo pagreitis turi būti 2,2 m/s2 (nes atsarginio stabdžio veikimui netaikoma Direktyva 71/320/EEB).

(7) 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL L 370, 1985 12 31, p. 8).

(8) 1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (OL L 57, 1992 3 2, p. 27).

(9) 1970 m. kovo 20 d. Tarybos direktyva 70/220/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis oro apsaugai nuo motorinių transporto priemonių išmetamųjų teršalų, suderinimo (OL L 76, 1970 4 6, p. 1).

(10) 1972 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos direktyva 72/306/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, suderinimo (OL L 190, 1972 8 20, p. 1).

(11) 1987 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 88/77/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų kibirkštinio uždegimo variklių, kaip degalus naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo (OL L 36, 1988 2 9, p. 33).

Tarybos direktyva 96/96/EB (OL L 46, 1997 2 17, p. 1)
Komisijos direktyva 1999/52/EB (OL L 142, 1999 6 5, p. 26)
Komisijos direktyva 2001/9/EB (OL L 48, 2001 2 17, p. 18)
Komisijos direktyva 2001/11/EB (OL L 48, 2001 2 17, p. 20)
Komisijos direktyva 2003/27/EB (OL L 90, 2003 4 8, p. 41)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1)	tik III priedo 68 punktas

Direktyvos	Perkėlimo terminas
96/96/EB	1998 m. kovo 9 d.
1999/52/EB	2000 m. rugsėjo 30 d.
2001/9/EB	2002 m. kovo 9 d.
2001/11/EB	2003 m. kovo 9 d.
2003/27/EB	2004 m. sausio 1 d.

Direktyva 96/96/EB	Ši direktyva
1–4 straipsniai	1–4 straipsniai
5 straipsnio įžanginė formuluotė	5 straipsnio įžanginė formuluotė
5 straipsnio pirma–septinta įtraukos	5 straipsnio a–g punktai
6 straipsnis	—
7 straipsnis	6 straipsnio 1 dalis
—	6 straipsnio 2 dalis
8 straipsnio 1 dalis	7 straipsnio 1 dalis
8 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa	7 straipsnio 2 dalis
8 straipsnio 2 dalies antra pastraipa	—
8 straipsnio 3 dalis	—
9 straipsnio 1 dalis	—
9 straipsnio 2 dalis	8 straipsnis
10 straipsnis	—
11 straipsnio 1 dalis	—
11 straipsnio 2 dalis	9 straipsnis
11 straipsnio 3 dalis	—
—	10 straipsnis
12 straipsnis	11 straipsnis
13 straipsnis	12 straipsnis
I–II priedai	I–II priedai
III–IV priedai	—
—	III priedas
—	IV priedas