1.

BVP augimas 2008 m. pastebimai sulėtėjo iki 1,3 %. Tam poveikį turėjo silpnėjanti išorės paklausa ir sumažėjusi vidaus paklausa, daugiausia dėl didelės infliacijos ir finansų krizės poveikio. Numatoma, kad 2009 m. ekonominė padėtis toliau smarkiai prastės. Pagal apskaičiavimus infliacija 2008 m. siekė maždaug 4,5 % – beveik dvigubai daugiau, nei 2007 m.; ją daugiausia skatino aukštos vidaus energijos kainos. Dėl mažėjančių pasaulinių energijos kainų infliacija 2009 m. turėtų sumažėti. Komisija tikisi, kad 2008 m. viešųjų finansų deficitas sieks apie 0,9 % BVP. Numatoma, kad 2008 m. bendroji skola sieks maždaug 88 % BVP. Įprastu tapusį einamosios sąskaitos perteklių 2008 m. pakeitė deficitas, kuris 2009 m. turėtų dar išaugti.

2.

2008 m. užimtumas didėjo, o nedarbo lygis sumažėjo iki 6,9 %. Vis dėlto 2009 m. perspektyvos kur kas prastesnės – numatomas nedarbo didėjimas. Krizė daugiausia paveikė automobilių ir plieno pramonę bei finansų sektorių.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio, Belgija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Belgija neseniai paskelbė priemones, įskaitant finansinės paramos MVĮ priemones.

4.

Komisija įvertins Belgijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Belgija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Paskelbtos priemonės dar sumažinti darbo apmokestinimą padidinant neapmokestinamas pajamas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams, tačiau gali reikėti imtis ir kitų priemonių. Reikalingos papildomos darbo rinkos veikimą gerinančios priemonės, ypač skirtos vyresnio amžiaus darbuotojams ir socialiai remtinų gyventojų grupėms, taip pat priemonės ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui užtikrinti, konkurencijai dujų ir elektros energijos rinkose padidinti ir MTTP rezultatams pagerinti.

6.

Belgijos ekonomika yra orientuota į eksportą, todėl ypač svarbu išlaikyti konkurencingumą. Labai svarbu, kad vieneto darbo sąnaudų kitimas atitiktų svarbiausių prekybos partnerių darbo vieneto sąnaudų pokyčius. Vis dėlto 2008 m. sąnaudų konkurencingumo rodikliai suprastėjo. Būtų naudinga didesnė konkurencija dujų ir elektros energijos rinkose. Siekiant spartinti našumo augimą ir skatinti konkurencingumą svarbu nuolat investuoti į MTTP ir gebėjimus. Dėl mažo dalyvavimo darbo rinkoje lygio, didėjančių su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų ir didelės valstybės skolos kyla pavojus ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui, todėl būtina padidinti pirminius perteklius ir įgyvendinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą skatinančias politikos priemones. Belgija galėtų greičiau pasiekti rezultatų laikydamasi integruoto požiūrio į struktūrinių reformų įgyvendinimą. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Belgijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Belgijai rekomenduojama:

1.

Dėl didelės vidaus paklausos per devynis pirmuosius 2008 m. mėnesius BVP augimas Bulgarijoje padidėjo iki 7 %, o BVP vienam gyventojui pasiekė maždaug 40 % Europos Sąjungos vidurkio. Tikimasi, kad ekonomikos augimas 2009 m. gerokai sulėtės atsižvelgiant į sparčiai blogėjančias išorės sąlygas ir griežtesnes skolinimo sąlygas. Vidutinė metinė infliacija 2008 m. pasiekė rekordinį 12 % lygį; tai lėmė dėl išorinių priežasčių išaugusios biržos prekių kainos, vidaus paklausa ir didelis darbo užmokesčio padidėjimas, kuris labai pranoko našumo augimą. Infliacija turi tendenciją mažėti, tačiau greičiausiai išliks didesnė už ES vidurkį. Dėl teigiamo augimo poveikio ir pagerėjusio mokesčių surinkimo biudžeto būklė lieka tvirta – 2008 m. biudžeto perteklius buvo didesnis nei 3 % BVP. Tačiau didelė konkrečių investicijų vidaus paklausa, dėl kurios importuota daug investicinių prekių, prisidėjo prie einamosios sąskaitos deficito padidėjimo. Einamosios sąskaitos deficitas yra didelis – beveik 25 % BVP.

2.

Užimtumas 2008 m. padidėjo daugiau kaip 3 %, tačiau šis augimo lygis per ateinančius dvejus metus sumažės. Nedarbo lygis 2008 m. sumažėjo ir pasiekė 6 %, tačiau numatoma, kad 2009 m. jis šiek tiek padidės. Pastaruoju metu prastėjanti verslo aplinka ir sumažėjusi paklausa kai kuriuose sektoriuose, visų pirma gamybos ir statybos sektoriuose, greičiausiai sumažins užimtumą šiuose ir susijusiuose ūkio sektoriuose.

3.

Bulgarija vykdė į stabilumą orientuotą makroekonominę ir fiskalinę politiką, o neseniai paskelbė apie priemones, tarp kurių – didinti konkurencingumą energijos ir mažmeninės prekybos sektoriuose.

4.

Komisija įvertins Bulgarijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Bulgarija turėtų toliau vykdyti griežtą fiskalinę politiką ir skubiai spręsti ekonomikos disbalanso problemą. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Bulgarija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Pažanga buvo nuosaiki, nors per antrąjį pusmetį dėl apgalvotų Vyriausybės sprendimų priemonių įgyvendinimas paspartėjo. Bulgarija toliau vykdė atsargią fiskalinę politiką, nors viešųjų išlaidų efektyvumas dar galėtų būti padidintas. Vilčių teikia priemonės, kurių imtasi švietimo organizavimui ir kokybei pagerinti, tačiau būtina toliau modernizuoti švietimo sistemą siekiant pagerinti jos valdymą ir rezultatus. Reikia dėti daugiau pastangų, kad padidėtų viešojo administravimo veiksmingumas ir efektyvumas, ir reikia laiku įgyvendinti paskelbtą nepriklausomą funkcinę priežiūrą, kad žymiai pagerėtų reformų įgyvendinimas. Be to, dar daug reikia nuveikti siekiant pažangos biurokratijos mažinimo, investavimo į gebėjimus didinimo ir viešosios MTTP sistemos reformos srityse.

6.

Atsižvelgiant į pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę, Bulgarijai yra dar svarbiau spręsti makroekonominio pažeidžiamumo (didelės infliacijos ir didelio einamosios sąskaitos deficito) problemą vykdant griežtą fiskalinę politiką ir spartinant struktūrines reformas, kad būtų padidintas konkurencingumas. Bulgarija turi spartinti reformų įgyvendinimą siekiant iš esmės sąnaudų pranašumu grindžiamą ekonomiką pertvarkyti į našesnę ir žinioms imlią ekonomiką. Esant dabartinėms ekonominėms ir monetarinėms aplinkybėms šios reformos taip pat būtinos Bulgarijos ekonomikos konkurencingumui išlaikyti. Veiksmingas reikiamų reformų įgyvendinimas labai priklauso nuo Bulgarijos gebėjimo skubiai pagerinti savo viešojo administravimo veiksmingumą ir efektyvumą. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Bulgarijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Bulgarijai rekomenduojama:

1.

2008 m. BVP augimas sulėtėjo iki maždaug 4 % ir, Komisijos manymu, 2009 m. jis dar labiau sulėtės. Vidutinė infliacijos norma, kuri visus metus siekė 6,3 %, dabar turi tendenciją mažėti dėl pirmiau įvykdyto mokesčių padidinimo ir mažesnių energijos kainų. Biudžeto deficitas kelerius metus buvo mažinamas ir 2008 m. pasiekė 1,2 % BVP. Einamosios sąskaitos deficitas 2008 m. siekė 1 % BVP ir buvo nemažas prekybos perteklius.

2.

Užimtumo lygis nuo 2005 m. padidėjo 1,8 procentinio punkto ir 2008 m. pasiekė 66,6 %. Nedarbo lygis trečiąjį 2008 m. ketvirtį sumažėjo iki 4,3 % – tai mažiausias lygis per 12 metų. Pagal dabartines prognozes užimtumo augimas šiek tiek sumažės, o nedarbas padidės. Atsižvelgiant į mažėjančią eksporto paklausą nedarbas ypač turėtų paveikti automobilių pramonės ir kitų į eksportą orientuotų pramonės šakų darbuotojus.

3.

Komisija įvertins Čekijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 6 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

4.

Čekija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Vykdyta įvairių reformų, kuriomis siekiama padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, sumažinti administracinę naštą, padidinti investicijas į MTTP, reformuoti švietimo sistemą, užtikrinti aktyvų senėjimą, o darbo rinkos reformą grįsti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodu. Reikalingos papildomos pastangos galimybėms gauti finansavimą pagerinti, investicijoms į MTTP dar padidinti, intelektinės nuosavybės teisių apsaugai sustiprinti ir socialiai remtinų gyventojų grupėms integruoti į darbo rinką.

5.

Čekijos visuomenė yra sparčiai senėjanti visuomenė ES, o tai turės didelę įtaką pensijų ir sveikatos priežiūros sistemoms. Todėl pagrindiniai struktūriniai uždaviniai – užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir skatinti perėjimą prie žinių ekonomikos. Šių struktūrinių uždavinių sprendimas padidins augimo potencialą, padės kurti darbo vietas, o ekonomiką padarys atsparesnę išorės sukrėtimams. Tam būtina vykdyti tolesnes reformas MTTP, inovacijų, švietimo ir mokymo srityse, darbo rinkos reformą labiau grįsti integruotu darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodu ir toliau gerinti sąlygas verslininkystei. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

6.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Čekijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Čekijai rekomenduojama:

1.

BVP augimas 2008 m. smarkiai sulėtėjo. Dėl sumažėjusių būsto kainų susilpnėjo vidaus paklausa – tai mažino privatų vartojimą ir statybų veiklą. Dėl griežtesnių finansavimo sąlygų būsto kainos greičiausiai mažės sparčiau, didindamos pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo poveikį šalies ekonomikai. Vidutinė infliacija, kurią skatino išaugusios energijos ir maisto kainos, 2008 m. siekė 3,6 %, tačiau jau pradėjo mažėti. Valdžios sektoriaus biudžeto perteklius 2008 m. galėtų viršyti 3 % BVP, tačiau turi tendenciją 2009 m. smarkiai sumažėti net iki maždaug subalansuoto dydžio. Danijoje 2008 ir 2009 m. turėtų būti nedidelis einamosios sąskaitos perteklius.

2.

Užimtumas 2008 m. didėjo, tačiau 2009 m. numatomas jo mažėjimas. Nedarbo lygis taip pat padidėjo paskutiniaisiais 2008 m. mėnesiais ir greičiausiai augs 2009 m. Nors tai trumpuoju laikotarpiu turėtų sumažinti spaudimą darbo rinkai, vis tiek bus svarbu spręsti likusias darbo jėgos trūkumo problemas ir toliau sudaryti palankesnes sąlygas darbo rinkos pertvarkymui. Toliau išlieka vidutinės trukmės užimtumo uždaviniai: padidinti bendrą darbo jėgos dydį ir gebėjimų atitikimą; pastangas šioje srityje trumpuoju laikotarpiu turėtų sustiprinti mokesčių reforma.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio, Danija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, bendra fiskalinė politika yra ekspansyvi – maždaug 1 % BVP, įskaitant mokesčių sumažinimą ir išlaidų padidėjimą nuo 2009 m.

4.

Komisija įvertins Danijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje.

5.

Danija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Padaryta tolesnė pažanga pagal anksčiau pradėtus reformų planus, visų pirma susijusius su darbo jėgos pasiūlos didinimu ir įskaitant ribinių mokesčių tarifų mažinimą nuo 2009 m. Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą rengiami tolesni mokesčių ir darbo rinkos reformos planai.

6.

Danijos ekonomikos augimo potencialas labai priklauso nuo to, ar bus stiprinama darbo jėgos pasiūla ir našumas, taip pat nuo to, ar didės investicijų į žmogiškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir inovacijas grąža. Demografinis visuomenės senėjimas pradėjo daryti poveikį darbo jėgos pasiūlai, todėl būtinos reformos dalyvavimui darbo rinkoje skatinti ir darbo valandų skaičiui didinti. Dar vienas uždavinys – didinti konkurenciją siekiant sumažinti gana aukštą Danijos vartotojų kainų lygį. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

1.

BVP augimas Vokietijoje sulėtėjo ir 2008 m. siekė 1,3 % (kai 2007 m. jis buvo 2,5 %), kadangi dėl pasaulinio nuosmukio labai staigiai sumažėjo eksporto augimas. Be to, dėl griežtesnių finansavimo sąlygų ir pablogėjusių ekonominių perspektyvų turėtų sumažėti investicijos. Dėl to 2009 m. numatomas smarkus ekonominės veiklos sulėtėjimas. Aukštos biržos prekių kainos 2008 m. pirmoje pusėje skatino infliacijos didėjimą – infliacija pasiekė 3,2 % aukščiausią tašką, tačiau 2009 m. ji turėtų sumažėti. 2008 m. valdžios sektoriaus biudžetas buvo beveik subalansuotas, tačiau Komisija mano, kad 2009 m. deficitas sieks beveik 3 %. Dėl pastaraisiais metais smarkiai padidėjusio kainų konkurencingumo einamosios sąskaitos perteklius 2008 m. viršijo 7 % BVP.

2.

2008 m. užimtumas padidėjo 1,3 %, tačiau numatoma, kad ekonomikos nuosmukis paveiks darbo rinką ir 2009 m. nedarbas padidės. Dėl vykstančio darbo jėgos mažėjimo ir dėl demografinių pokyčių įmonės gali stengtis išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, todėl daugiausia būtų atleidžiami žemos kvalifikacijos ir laikini darbuotojai.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio, Vokietija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Vokietija neseniai patvirtino keletą priemonių, įskaitant investavimo į švietimo ir kitą infrastruktūrą, verslo kreditavimo užtikrinimo, mokesčių ir socialinio draudimo įmokų sumažinimo priemones, taip pat priemones, kad būtų išvengta atleidimų iš darbo ir keliama kvalifikacija.

4.

Komisija įvertins Vokietijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Vokietija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Imtasi pozityvių priemonių, kuriomis siekiama plėtoti žinių visuomenę, skatinti ekologines inovacijas ir reformuoti darbo rinką. Padaryta didelė pažanga siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo ir viešųjų finansų kokybės. Reikia papildomų priemonių konkurencingumui paslaugų sektoriuje skatinti, verslo aplinkai gerinti ir struktūriniam nedarbui mažinti.

6.

Išlaikyti gerus Vokietijos ekonominės veiklos rezultatus turėtų padėti didesnis našumo augimas ir didelio mažos kvalifikacijos darbuotojų, ypač Vokietijos rytinėje dalyje, nedarbo problemos sprendimas. Tam būtų naudinga pažanga MTTP ir inovacijų srityje. Vis dėlto Vokietijos ekonomikos augimo potencialą dar padidintų geresnis paslaugų, ypač profesinių paslaugų, paslaugų energetikos sektoriuje ir geležinkelio paslaugų, rinkos funkcionavimas bei verslo aplinkos gerinimas. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Vokietijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Vokietijai rekomenduojama:

1.

Po 6,3 % BVP augimo 2007 m. ekonomikos augimas 2008 m. itin sumažėjo. Numatoma, kad 2009 m. BVP dar sumažės. Tokius pokyčius lemia dėl buvusios didelės infliacijos bei griežtesnių skolinimo sąlygų sumažėjęs privatus vartojimas ir investicijos. Infliacija mažėja mažėjant darbo užmokesčio didinimui ir esant mažesnėms tarptautinėms biržos prekių kainoms. Viešųjų finansų būklė smarkiai pablogėjo ir, nepaisant smarkiai sumažintų išlaidų, 2008 m. biudžetas buvo deficitinis po 2,7 % BVP biudžeto pertekliaus 2007 m. 2008 m. smarkiai – iki 10 % BVP – sumažėjo einamosios sąskaitos deficitas ir, remiantis Komisijos prognozėmis, jis mažės toliau.

2.

Ekonominės veiklos lėtėjimas veikia darbo rinką ir skatina spartų nedarbo didėjimą. Nedarbo lygis 2008 m. buvo maždaug 5 % ir pagal dabartines Komisijos prognozes 2009 m. turėtų didėti. Labiausiai nedarbas turėtų paveikti statybos, būsto ir mažmeninės prekybos sektorius. Numatoma, kad smarkiai mažės darbo užmokesčio didinimas, o privačiajame ir viešajame sektoriuose darbo užmokestis gali sumažėti. Darbo rinkos sąlygos yra ypač sunkios vyresnio amžiaus darbuotojams ir jaunimui.

3.

Reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Estija neseniai paskelbė priemones, įskaitant investicijų į infrastruktūrą ir gebėjimų gerinimo priemones.

4.

Komisija įvertins Estijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Atsižvelgdama į tai, Estija turėtų siekti fiskalinio konsolidavimo. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Estija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Imtasi kelių priemonių MTTP ir inovacijų rezultatams pagerinti, konkurencijai stiprinti ir mokymuisi visą gyvenimą skatinti. Buvo netolygiai politiniu lygiu reaguojamą į fiskalinę politiką ir struktūrines reformas, skirtas palengvinti darbo rinkos prisitaikymą (visų pirma vykdant aktyvią darbo rinkos politiką) ir galinčias padėti pažaboti infliaciją bei darbo užmokesčio infliaciją. Atsižvelgiant į esminį struktūrinių fondų vaidmenį finansuojant nacionalinės reformų programos priemones, svarbu stiprinti programų įgyvendinimo administracinius gebėjimus.

6.

Šalies bendri ekonominiai rezultatai labai priklauso nuo prekių ir paslaugų eksporto. Būtina skubiai vykdyti struktūrines reformas siekiant paremti reikiamų išteklių perskirstymą nuo išorės paklausos priklausomiems ir didesnę pridėtinę vertę turintiems sektoriams. Reikia toliau investuoti į MTTP, inovacijas ir švietimą, siekiant kompensuoti sąnaudų konkurencingumo praradimą daug darbo jėgos reikalaujančiuose sektoriuose ir užtikrinti našumo ir rezultatų augimą vidutinės trukmės bei ilguoju laikotarpiu. Dėl prastėjančios darbo rinkos būklės daugiau dėmesio reikės skirti aktyviai darbo rinkos politikai ir mokymuisi visą gyvenimą, siekiant reaguoti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius. Dar vienas svarbus aspektas siekiant atkurti konkurencingumą – užtikrinti, kad atlyginimo pokyčiai labiau atitiktų našumo pokyčius. Siekiant sumažinti darbo rinkos nelankstumą, reikia atidžiai stebėti darbo rinkos reformų paketo įgyvendinimą.. Siekiant sustiprinti makroekonominį stabilumą būtina vykdyti ryžtingą į stabilumą orientuotą fiskalinę politiką, užtikrintą konkurencijos politiką ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Estijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Estijai rekomenduojama:

1.

Dėl prastėjančios padėties būsto rinkoje, kurią dar pablogino finansų krizė, pagal apskaičiavimus BVP 2008 m. sumažėjo 2 % (palyginti su 6 % BVP augimu 2007 m.). Be to, Airijai ypač didelį poveikį daro jos pagrindinių prekybos partnerių mažesnio augimo perspektyvos, todėl realusis BVP 2009 m. turėtų toliau mažėti. Infliacija, 2008 m. viduryje pasiekusi beveik 4 %, 2008 m. pabaigoje smarkiai sumažėjo ir, Komisijos manymu, 2009 m. turėtų toliau mažėti. Viešųjų finansų būklė suprastėjo dėl gerokai mažesnio mokesčių surinkimo, susijusio su nekilnojamojo turto rinkos korekcija ir platesniu ekonomikos nuosmukiu. Po pastaraisiais metais buvusių nedidelių biudžeto perteklių 2008 m. numatomas 6 % BVP biudžeto deficitas, ir yra pavojus, kad deficitas ateityje gali smarkiai padidėti. Dėl sąnaudų konkurencingumo praradimo išorės balansas pastaraisiais metais sumažėjo ir 2008 m. Komisija prognozuoja maždaug 6 % BVP einamosios sąskaitos deficitą bei šiek tiek mažesnį deficitą 2009 m.

2.

Pagal dabartinius darbo rinkos duomenis 2008 m. mažėjo dirbančiųjų skaičius, o 2009 m. jis toliau mažės. Remiantis apskaičiavimais, 2008 m. nedarbo lygis padidėjo iki 6,5 % ir 2009 m. jis turėtų toliau didėti. 2008 m. vidutinis nedarbo pašalpų prašančių žmonių skaičius palyginti su 2007 m. padidėjo 40 %. Daugiausia darbo netenka statybų sektoriaus darbuotojai, ypač jauni vyrai.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio, Airija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti, kurios taip pat turėtų pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Airija neseniai patvirtino priemones, įskaitant priemones būsto sektoriui paremti ir pajamų paramos priemones labiausiai socialiai pažeidžiamiems gyventojams.

4.

Komisija įvertins Airijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Airija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Imtasi priemonių, kuriomis siekiama padidinti galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir tobulinti gebėjimus. Formuojamas ilgalaikės pensijų politikos pagrindas, tačiau šioje srityje vis dar reikia daugiau pastangų. Įvykiai būsto rinkoje labiau nei tikėtasi neigiamai paveikė viešuosius finansus ir BVP augimą.

6.

Pagrindinius sunkumus, su kuriais Airija šiuo metu susiduria, sukėlė būsto sektoriaus bumas ir finansų krizė. Vis dėlto Airijos ekonomika taip pat tapo pažeidžiamesnė, nes jos konkurencinė padėtis palaipsniui sumenko. Dabar reikia skubiai vėl subalansuoti ekonomikos augimą ir atkurti konkurencingumą, taikant našumo didėjimą skatinančias priemones ir tinkamą darbo užmokesčio politiką. Tvarumui užtikrinti vidutinės trukmės laikotarpiu būtina vykdyti tolesnę pensijų reformą. Kadangi biudžeto būklė taip pat gerokai pablogėjo, fiskalinio tvarumo atkūrimas turėtų būti prioritetinis uždavinys. Airijos ekonomikos gebėjimas prisitaikyti, palaipsniui siekiant tvaraus augimo vidutinės trukmės laikotarpiu, gali būti užtikrintas kruopščiai nustatant viešųjų išlaidų prioritetus ir remiant reformas, kuriomis skatinamas našumo didėjimas plečiant ir gerinant fizinį ir žmogiškąjį kapitalą. Tam reikia stiprinti konkurenciją, be kita ko, mažmeninės prekybos sektoriuje. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Airijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Airijai rekomenduojama:

1.

2008 m. BVP augo šiek tiek lėčiau ir siekė kiek mažiau nei 3 % – tai daugiausia lėmė mažėjanti išorės paklausa. Komisijos manymu, dėl mažėjančio būsto sektoriaus ir mažesnių investicijų 2009 m. BVP augimas dar labiau sulėtės. Padidėjus energijos ir maisto kainoms 2008 m. infliacija viršijo 4 %, tačiau tikimasi, kad 2009 m. ji sumažės. Dėl sumažėjusių pajamų ir, kiek mažiau, dėl išlaidų perviršio, 2008 m. biudžeto deficitas pasiekė 3,4 % BVP. Numatoma, kad 2008 m. bendroji skola sieks maždaug 94 % BVP. 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas pasieks rekordinį 13,4 % BVP dydį. Komisijos manymu, 2009 m. jis sumažės.

2.

2008 m. užimtumas padidėjo, tačiau lėčiau nei ankstesniais metais. Numatoma, kad 2009 m. užimtumo augimo norma bus neigiama. Prognozuojama, kad 2009 m. nedarbas padidės iki 9 %. Manoma, kad dėl sugriežtintų sąlygų gauti kreditus finansų krizė visų pirma paveiks MVĮ. Jos poveikis jau juntamas statybos ir jūrų transporto sektoriuose.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio, Graikija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Graikija neseniai paskelbė tikslines priemones, įskaitant paramos MVĮ ir ekonominiu požiūriu pažeidžiamoms socialinėms grupėms priemones.

4.

Komisija įvertins Graikijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintų stabilumo programų suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Graikija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Imtasi kelių priemonių pensijų sistemai reformuoti. 2007 m. atsiradus fiskaliniams nuokrypiams tapo aišku, kad labai svarbu tęsti 2004 m. pradėtą fiskalinį konsolidavimą. Teigiamai vertinama tai, kad Graikijos politika sutelkta į viešojo administravimo reformą, kurios sėkmė dabar priklauso nuo efektyvaus įgyvendinimo. Norėdama išspręsti darbo rinkos problemas Graikija turi imtis daugiau politinių priemonių, visų pirma vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką ir imtis priemonių siekiant kovoti su nelegaliu darbu. Reikėtų sparčiau įgyvendinti švietimo ir mokymo srities reformas.

6.

Esant nepalankioms tarptautinėms sąlygoms būtina labiau stengtis išspręsti Graikijos ūkio makroekonominio disbalanso ir struktūrinių trūkumų problemas. Siekiant sustiprinti konkurencingumą ir ekonomikos augimo potencialą, būtina tęsti struktūrinę reformą. Visų pirma Graikija privalo įgyvendinti tokią politiką, kuria būtų siekiama investuoti į žmoniškąjį kapitalą, MTTP ir inovacijas, gerinama verslo aplinka, be kita ko, taikant „vieno langelio“ principą, taip pat didinamas viešojo administravimo veiksmingumas ir siekiama sukurti tvarią makroekonominę aplinką. Dar vienas svarbus aspektas siekiant atkurti konkurencingumą – užtikrinti, kad atlyginimo pokyčiai labiau atitiktų našumo pokyčius. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Graikijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Graikijai rekomenduojama:

1.

2008 m. Ispanijos realiojo BVP augimas smarkiai sulėtėjo ir siekė 1,2 %. Tikėtina, kad 2009 m. augimas dar labiau sulėtės. Šį sulėtėjimą nulėmė dabartinis gyvenamojo būsto statybų apimties sumažėjimas, o dėl pasaulinės finansų krizės ir sugriežtintų kreditų sąlygų padėtis dar labiau pablogėjo, todėl smarkiai sumažėjo vidaus paklausa. 2008 m. infliacija sparčiai didėjo ir pasiekė 4,1 %, tačiau tikimasi, kad ji gerokai sumažės. 2008 m. nustatytas 3,4 % BVP valdžios sektoriaus biudžeto deficitas – daugiau nei 5 procentiniais punktais blogesnis rodiklis nei 2007 m. 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas pasiekė beveik 9,5 % BVP, tačiau, Komisijos manymu, 2009 m. jis taip pat turėtų sumažėti.

2.

2008 m. užimtumas sumažėjo ir toliau mažės 2009 m., nors dalyvavimas darbo rinkoje, ypač moterų, ir toliau buvo aktyvus. 2008 m. nedarbo lygis viršijo 11 %, tikėtina, kad 2009 m. jis toliau smarkiai didės ir viršys 16 %. Dėl to labiausiai kenčia imigrantai, jaunimas ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, visų pirma 25–54 metų vyrai, o gyvenamojo būsto statybos sektorius ir automobilių pramonė susiduria su ypatinga rizika.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio, Ispanija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti gerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Ispanija neseniai paskelbė priemones, kurios, be kita ko, apima investicijas į viešuosius darbus, MVĮ finansavimo palengvinimo priemones ir paramą bedarbiams.

4.

Komisija įvertins Ispanijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Ispanija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Padaryta pažanga įgyvendinant geresnio reglamentavimo darbotvarkę, didinant galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, gerinant energetikos sektoriaus veikimą, visų pirma sprendžiant sujungimo su kaimyninių šalių tinklais problemas.

6.

Pagrindinis uždavinys vidutinės trukmės laikotarpiu – tęsti struktūrines reformas siekiant išlaikyti potencialų ekonomikos augimą, ištaisyti didelį einamosios sąskaitos deficitą ir palengvinti būsto sektoriaus restruktūrizavimą. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia reikia didinti konkurencingumą. Šiuo tikslu, be kita ko, svarbūs šie prioritetai: skatinti inovacijas, stiprinti konkurenciją, ypač paslaugų sektoriuje, tobulinti nuomos rinkos reguliavimą ir gerinti žmogiškojo kapitalo kokybę pasitelkiant mokymosi visą gyvenimą galimybes ir įgyvendinant švietimo reformą. Dar vienas svarbus aspektas siekiant pagerinti konkurencingumą – plėtojant socialinį dialogą užtikrinti, kad remiantis tvirtu pagrindu darbo užmokesčio pokyčiai labiau atitiktų našumo pokyčius. Toliau keičiant viešųjų išlaidų struktūrą, kad būtų daugiau dėmesio skiriama našumo didinimo aspektams, pavyzdžiui, MTTP ir inovacijoms, būtų lengviau remti užimtumą ir palaikyti ekonominę veiklą. Padidėjus paslaugų sektoriaus konkurencijai, būtų lengviau išlaikyti žemą infliacijos lygį ir padidinti eksporto sąnaudų konkurencingumą. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Ispanijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Ispanijai rekomenduojama:

1.

2008 m. Prancūzijos BVP augimas pastebimai sulėtėjo iki 0,7 % – tai daugiausia nulėmė maža vidaus paklausa. Dėl blogėjančių ekonominių perspektyvų ir sugriežtintų kreditų sąlygų nebedidėja kapitalo investicijos ir investicijos į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Numatoma, kad 2009 m. ekonomika irgi augs lėtai. 2008 m. infliacija padidėjo iki 3,2 %, bet 2009 m. jos tempas sulėtės. 2008 m. valstybės biudžeto deficitas buvo 3,2 % BVP. Pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas turi įtakos eksportui, todėl didėja einamosios sąskaitos deficitas – 2008 m. jis turėtų būti apie 3,8 % BVP ir, Komisijos manymu, ši tendencija įsivyraus.

2.

2008 m. užimtumas beveik neaugo, ir manoma, kad 2009 m. augimo norma bus neigiama. 2008 m. nedarbo lygis buvo apie 8 %, tačiau 2009 m. jis turėtų padidėti. Dabartinis ekonomikos augimo sulėtėjimas pradėjo labai veikti darbo rinką pramonės sektoriuje, itin dažnai darbo netenkama automobilių pramonėje.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio, Prancūzija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Prancūzija neseniai paskelbė priemones, įskaitant investicijas į infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą ir gamybą, taip pat paramą MVĮ ir statybos sektoriui.

4.

Komisija įvertins Prancūzijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi CO2 atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Prancūzija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Įgyvendinant visapusišką reformų programą, imtasi keleto priemonių, visų prima tokiose srityse, kaip parama MVĮ, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas, MTTP rezultatai, aplinkos politika, mažmeninės prekybos sektoriaus ir darbo rinkos reformos, socialinio dialogo gerinimas ir vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinės politikos planavimas. Reikia dėti papildomas pastangas norint pagerinti biudžeto konsolidavimą vidutinės trukmės laikotarpiu, konkurenciją energetikos ir krovininio geležinkelio sektoriuose, taip pat reglamentuojamų profesijų srityje, labiau modernizuoti darbo teisę ir suteikti daugiau profesinio mokymo galimybių.

6.

Pagrindiniai Prancūzijos uždaviniai vidutinės trukmės laikotarpiu: tolesnis darbo rinkos modernizavimas siekiant pagerinti jos veikimą ir sumažinti darbo rinkos susiskaidymą, tolesnis visos konkurencijos struktūros gerinimas paslaugų sektoriuje ir mažmeninės prekybos sektoriaus pažangos stebėsena. Šiuos uždavinius reikia spręsti griežtai laikantis Vyriausybės paskelbto tikslo – siekti nulinio viešųjų išlaidų augimo. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Prancūzijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Prancūzijai rekomenduojama:

1.

Apskaičiuota, kad 2008 m. Italijos ekonomikos augimas sulėtėjo 0,6 %. Didelė infliacija, neigiamas poveikis turtui ir padidėjęs netikrumas suvaržė privatų vartojimą, o mažėjanti paklausa ir griežtesnės finansavimo sąlygos nulėmė mažesnes investicijas. Prastėjantys sąnaudų konkurencingumo rodikliai ir sumažėjusi pasaulinė paklausa taip pat turėjo įtakos eksportui. Komisijos manymu, 2009 m. BVP sumažės dar 2 %. Trečiąjį 2008 m. ketvirtį infliacija pasiekė aukščiausią lygį, tačiau prognozuojama, kad ji mažės. Biudžeto deficitas, kuris 2007 m. buvo sumažėjęs iki 1,6 % BVP, vėl didėja. Numatoma, kad bendroji skola 2008 m. bus didesnė nei 105 % BVP, o 2009 ir 2010 m. dar labiau padidės. Komisijos nuomone, 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas viršys 2 % BVP, tačiau 2009 ir 2010 m. jis nedidės.

2.

Apskaičiuota, kad 2008 m. užimtumas šiek tiek augo, tačiau manoma, kad 2009 m. užimtumo augimo norma bus neigiama. Darbo jėgai didėjant sparčiau nei užimtumui, 2008 m. pirmą kartą per dešimtmetį padidėjo nedarbo lygis, ir numatoma, kad ši neigiama tendencija vyraus 2009 m. Pagal netipiškas darbo sutartis dirbantieji ir žemos kvalifikacijos darbuotojai priklauso toms asmenų grupėms, kurias greičiausiai paveiks krizė

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio, Italija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Italija patvirtino privataus vartojimo palaikymo priemones, kuriomis visų pirma siekiama paremti mažas pajamas gaunančius namų ūkius, ir investicijų rėmimo priemones.

4.

Komisija įvertins Italijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Italija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Labiausiai pastebima fiskalinio koregavimo srityje padaryta pažanga. Pradėtos taikyti tam tikros priemonės siekiant pagerinti verslo aplinką, visų pirma panaikinant keletą nereikalingų įstatymų ir gerinant viešojo administravimo veiksmingumą. Iki 2012 m. bus siekiama 25 % sumažinti administracinę naštą verslo įmonėms, o naštos įvertinimo projektas baigiamas. Imtasi pradinių veiksmų siekiant įtvirtinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą, o būsimą naujųjų priemonių poveikį švietimui ir moksliniams tyrimams dar reikia įvertinti. Norint toliau stiprinti konkurenciją, reikia imtis papildomų priemonių.

6.

Kelerius metus Italijos ekonomikos augimą varžo menkai augantis našumas ir nuolat už BVP didesnė valstybės skola, nors bendrovių ir namų ūkių sektorių skola yra santykinai nedidelė. Valstybės skola turi įtakos fiskaliniam tvarumui. Našumo problemą reikia spręsti plėtojant pagrindinių sričių politiką, kuria skatinamos plataus masto struktūrinės reformos, įskaitant konkurencijos pagrindo stiprinimą, tolesnį verslo aplinkos gerinimą mažinant biurokratizmą visais valdžios lygiais, darbo rinkos veikimo gerinimą ir MTTP rėmimą. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama žmogiškojo kapitalo formavimui, taip pat turėtų būti geriau panaudojamas neišnaudotas darbo jėgos potencialas, ypač šalies pietuose. Dar vienas svarbus aspektas siekiant atkurti konkurencingumą – labiau decentralizuoti darbo užmokesčio nustatymo sistemą ir taip užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai labiau atitiktų našumo pokyčius. Siekiant pasiremti 2008 m. liepos mėn. biudžeto reformų rezultatais svarbu užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu viešųjų finansų sistema nuolat būtų tvari – taip bus sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms ir skirta daugiau lėšų žmogiškajam kapitalui ir infrastruktūrai. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Italijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Italijai rekomenduojama:

1.

2008 m. realiojo BVP augimas tik nežymiai sulėtėjo iki 3,6 %, kadangi toliau pastoviai augo vidaus paklausa, ypač privatus vartojimas. Komisija prognozuoja, kad augimo tempas 2009 m. toliau lėtės ir sieks apie 1 %, daugiausia dėl poveikio, kurį susilpnėjusi Kipro pagrindinių prekybos partnerių ūkinė veikla turės turizmui ir būsto paklausai iš užsienio. Dėl didėjančio namų ūkių įsiskolinimo ir netikrumo tikėtina, kad privatus vartojimas sumažės. Palyginti su 2007 m., infliacijos lygis 2008 m. pakilo dvigubai iki 4,4 %, daugiausia dėl didesnių importuojamos naftos ir maisto kainų. Komisijos manymu, 2009 m. jis sumažės iki 2 %. Manoma, kad 2008 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius siekė 1 % BVP. Sumažėjus išorės paklausai, turizmo pajamoms bei smarkiai išaugus naftos ir biržos prekių kainoms bei padidėjus nominaliam darbo užmokesčiui, sumažėjo Kipro ekonomikos konkurencingumas, o 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki daugiau nei 13 % BVP. Tikimasi, kad 2009 m. jis sumažės iki 12 %. Būtina atkurti konkurencingumą taikant našumo augimą skatinančias priemones ir užtikrinant tinkamą vieneto darbo sąnaudų kitimą.

2.

Kaip matyti iš dabartinio darbo rinkos įvertinimo, 2008 m. užimtumas augo apie 2 %, o nedarbas toliau sudarė apie 4 %. Prognozuojama, kad 2009 m. užimtumas augs lėčiau, todėl iki maždaug 5 % padidės nedarbas. Kaip matyti iš dabartinių pokyčių darbo rinkoje, tikėtina, kad krizės poveikį labiausiai pajus turizmo ir statybos sektoriai, taip pat šiuose sektoriuose dirbantys daugiausia žemos kvalifikacijos darbuotojai iš užsienio.

3.

Reaguodamas į ekonomikos nuosmukį, Kipras neseniai paskelbė priemones, įskaitant paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams ir nebrangioms būsto paskoloms. Be to, buvo paskelbtos priemonės, skirtos paremti statybų ir turizmo sektorius, įskaitant procedūrų spartinimo priemones, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos infrastruktūros projektams įgyvendinti.

4.

Komisija įvertins Kipro patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Kipras toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. 2008 m. Kipras pasiekė gerų rezultatų ir tai, be kita ko, lėmė mikroekonominė politika, kuria siekiama plėtoti informacinę visuomenę ir sudaryti sąlygas tvariam augimui, taip pat vykdoma visapusiška socialinės aprėpties politika. priemonės, skirtos prisidėti prie ilgalaikio fiskalinio tvarumo užtikrinimo, ypač pensijų srityje. Kad būtų reformuota sveikatos priežiūros sistema, reikia papildomų priemonių. Kipre remiamos papildomos priemonės, skirtos gerinti padėtį inovacijų, o ne MTTP srityje, atsižvelgiant į tai, kad ekonomika yra orientuota į paslaugas ir į tai, kad daugelis firmų yra mikroįmonės. Vykdoma mokymosi visą gyvenimą strategija, tačiau reikia imtis tolesnių veiksmų vidurinio techninio mokymo bei profesinio rengimo sistemoms, taip pat gamybinės praktikos sistemai reformuoti. Mikroekonomikos srityje kai kurios naujos priemonės padėjo spręsti nepakankamos konkurencijos laisvųjų profesijų sektoriuje problemą.

6.

Kipro ekonomika daugiausia orientuota į prekybą, ir tai, kaip ir šalies atvirumas, mažina jos atsparumą išorės sukrėtimams. Siekiant padidinti šalies galimybes geriau atlaikyti mažesnių sąnaudų ekonomikos šalių konkurenciją, svarbu pereiti prie labiau diversifikuotos inovacijomis paremtos ekonomikos. Reikia stengtis padidinti darbo jėgos našumą: investuoti į žinias, naujas technologijas, gebėjimus, verslo aplinką ir inovacijas. Svarbus politikos uždavinys – pagerinti šalies konkurencingumą. Atsižvelgiant į palyginti didelį išorės disbalansą, svarbu aktyvinti struktūrines reformas, kurios padės didinti našumą ir derinti jį su darbo užmokesčiu. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Kiprui tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Kiprui rekomenduojama:

1.

Komisijos duomenimis, 2008 m. Latvijos BVP augimas smarkai sulėtėjo: nuo daugiau nei 10 % 2007 m. iki numatomo maždaug 2 % lygio. Dėl prastos ekonominės padėties ir finansų krizės smarkai sumažėjus skolinimosi galimybėms, susilpnėjo privatus vartojimas ir būsto rinka. Tai turėjo itin didelį poveikį investicijoms – apskaičiuota, kad 2008 m. investuota maždaug 9 % mažiau. Tikėtina, kad kurį laiką BVP toliau smarkiai mažės. 2008 m. infliacija sparčiai didėjo ir pasiekė 15,3 %, tačiau 2009 m. ji sumažės. Didelis nuosmukis turės neigiamą poveikį valdžios sektoriaus balansui, kurio deficitas 2008 m., Komisijos manymu, sieks apie 3,5 % BVP. Mažėjanti vidaus paklausa prisidėjo prie didelio išorės disbalanso susidarymo. 2008 m. labai sumažėjus importui buvo galima sumažinti einamosios sąskaitos deficitą iki maždaug 15 % BVP.

2.

2009 m. smarkai sumažės užimtumas. Šiuo matu nedarbas didėja ir tikėtina, kad, palyginti su maždaug 6,5 % 2008 m., jis smarkiai išaugs. Kol kas darbo netenka daugiausia žemos kvalifikacijos darbuotojai statybos ir mažmeninės prekybos sektoriuose, tačiau su šia problema vis dažniau susiduria ir kitų grupių darbuotojai. Tikėtina, kad nukentės daug socialiai remtinų gyventojų, taip pat jaunimas, dėl to bus prarasti pastaruoju metu pasiekti teigiami rezultatai didinant šių asmenų grupių užimtumą.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir pasitelkusi tarptautinę finansinę paramą, dėl kurios buvo sutarta 2008 m. gruodžio mėn., Latvija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. 2008 m. tapo akivaizdu, kad Latvijoje nuosmukis bus sunkus ir ilgas. Latvijos kapitalo ir finansų rinkos, taip pat bankų sistema, patyrė tokį spaudimą, kad valdžios institucijos buvo priverstos pripažinti, jog reikia skubios tarptautinės finansinės paramos. Šiomis aplinkybėmis 2008 m. gruodžio 12 d. Latvijos Parlamentas patvirtino Ekonomikos stabilizavimo ir augimo atgaivinimo programą, kuri turėtų padėti išlaikyti vidaus ir tarptautinį pasitikėjimą finansų sistema, tiesiogiai ir netiesiogiai padėti sustabdyti ir iš pagrindų pakeisti sąnaudų konkurencingumo prastėjimo ir infliacinio spaudimo didėjimo tendenciją mažinant viešojo sektoriaus darbo užmokestį (tai būtų pagrindinė kur kas griežtesnės fiskalinės politikos dalis) ir sustiprinti ekonomikos augimo potencialą vykdant struktūrines reformas.

4.

Komisija įvertins Latvijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Atsižvelgdama į tai, Latvija turėtų siekti Ekonomikos stabilizavimo programoje nustatytų viešųjų finansų tikslų, nedelsdama šalinti makroekonominį disbalansą ir visiškai įgyvendinti savo mokėjimų balanso memorandumą. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Latvija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Vyriausybė sumažino planuotas išlaidas ir pasiūlė viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo ribojimo priemones. Imtasi priemonių MTTP rezultatams pagerinti. Imtasi svarbių priemonių siekiant padidinti darbo jėgos pasiūlą vidutinės trukmės laikotarpiu, tačiau, norint sukurti mokymosi visą gyvenimą strategiją, reikia daugiau pastangų. Dar labiau pagerinta reguliavimo aplinka. Padaryta pažangos didinant galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis.

6.

Įgyvendindama ekonominę politiką Latvija pirmiausia turi užtikrinti makroekonominį ir finansinį stabilumą, nes esama rizikos, kad nuosmukis bus sunkus ir ilgas. Padidinus našumą investicijomis į MTTP, inovacijas ir švietimą, vidutinės trukmės laikotarpiu turi būti sudarytos palankesnės sąlygos daugiau plėtoti ne nuo vidaus paklausos priklausomus, bet į užsienio prekybą orientuotus sektorius. Nedelsiant reikia imtis struktūrinių reformų, siekiant padidinti darbo rinkos lankstumą ir remti perėjimo procesą, visų pirma taikant veiksmingesnes aktyvumo skatinimo ir mokymo priemones. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika turėtų tinkamai paskatinti darbo užmokesčio mažinimo praktiką privačiajame sektoriuje – tai padėtų suvaldyti infliaciją ir išlaikyti eksporto sąnaudų konkurencingumą. Laiku ir ryžtingai įgyvendinamos struktūrinių fondų programos turės teigiamą poveikį: padidės ūkio pasiūlos potencialas, didės užimtumas ir bus užtikrinta, kad įmonės gaus finansavimą. Būtina išlaikyti administracinį gebėjimą įgyvendinti programas. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Latvijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Latvijai rekomenduojama:

1.

Komisijos manymu, 2008 m. BVP augo 3,4 %, t. y. daug mažiau negu 2007 m. (8,9 %). Dėl būsto rinkos korekcijos sumažėjo investicijų. Prognozuojama, kad nustačius griežtesnius kredito apribojimus, sumažėjus realių pajamų ir įmonių bei vartotojų pasitikėjimui, 2009 m. vidaus paklausa mažės. 2008 m. infliacija dėl aukštų biržos prekių kainų ir darbo užmokesčio šalies viduje didėjimo šoktelėjo iki 11,1 %. Blogėjant ekonominei padėčiai pasaulyje ir dėl papildomų išlaidų padidėjo valdžios sektoriaus deficitas. Komisijos manymu, 2008 m. jis siekė beveik 3 % BVP, toks pats turėtų išlikti ir 2009 m., nes buvo patvirtinta keletas taupymo priemonių. Dėl didelio darbo užmokesčio augimo galėjo sumažėti išorės konkurencingumas; šis faktas ir tai, kad išorinė paklausa yra menka, turėtų neigiamai paveikti eksporto augimą 2009 m. Tačiau, manoma, kad nominalaus darbo užmokesčio augimas lėtės ateinančiais metais. Be to, sumažėjus vidaus paklausai greičiausiai mažės importo augimas, dėl to turėtų mažėti einamosios sąskaitos deficitas, kuris, kaip prognozuota, 2008 m. turėjo siekti 12,6 % BVP. Žvelgiant į ateitį, būtina pasirengti sutarto Ignalinos atominės elektrinės uždarymo 2010 m. poveikiui potencialiam BVP ir energijos kainoms šalies viduje.

2.

Iš dabartinių darbo rinkos duomenų matyti, kad 2008 m. užimtumo augimas buvo neigiamas ir, kaip numatoma, nedarbo lygis viršys 5 %. Jau dabar daugėja atvejų, kai iš karto atleidžiama daug darbuotojų, pirmiausia žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, nekvalifikuoto jaunimo, kaimo gyventojų ir vyresnio amžiaus darbuotojų. Gali labiau išryškėti regioniniai skirtumai užimtumo srityje.

3.

2008 m. gruodžio 9 d. naujoji Vyriausybė patvirtino antikrizinę Vyriausybės programą, kurioje numatytos kelios fiskalinės priemonės šalies makroekonominio disbalanso problemoms spręsti ir bendram valdžios sektoriaus deficitui 2009–aisiais ir vėlesniais metais sumažinti.

4.

Komisija įvertins Lietuvos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Atsižvelgdama į tai, Lietuva turėtų siekti antikrizinėje programoje nustatytų viešųjų finansų tikslų. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Lietuva toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Įgyvendintos kelios jaunimo užimtumo gerinimo ir verslumo mokymo priemonės. Reikia dėti daugiau pastangų pagrindinėse politikos srityse, kad būtų užtikrintas didesnis makrofinansinis stabilumas ir sumažinta infliacija. Be to, reikės papildomos paramos tiesioginėms užsienio investicijoms skatinti, MTTP ir inovacijų veiklos rezultatams bei reguliavimo aplinkai gerinti, taip pat vaikų priežiūros galimybėms didinti, sveikatos ir saugumo sąlygoms gerinti.

6.

Dėl didelio ekonomikos augimo ir emigracijos sumažėjo darbo rinka ir išaugo darbo jėgos sąnaudos, tai neigiamai paveikė Lietuvos konkurencingumą. Dėl dabartinio ekonomikos augimo sulėtėjimo išaugs nedarbo lygis, todėl labai svarbu vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką. Vis dėlto šiuo metu svarbiausias uždavinys tebėra sumažinti didelį makroekonominį disbalansą. Siekiant suvaldyti infliaciją ir užkirsti kelią konkurencingumo mažėjimui, darbo užmokesčio pokyčius reikia labiau derinti su našumu. Laikantis bendros taupymo politikos išlaidų srityje, jau įgyvendintos kai kurios priemonės, skirtos darbo užmokesčio augimui viešajame sektoriuje užtikrinti. Reikėtų gerinti verslo aplinką ir stiprinti administracinius gebėjimus. Be to, našumo augimą reikia skatinti tobulinant gebėjimus ir inovacijų veiklos rezultatus, be kita ko, pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Lietuvai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Lietuvai rekomenduojama:

1.

Tarptautinės ekonomikos augimui sulėtėjus, 2008 m. BVP augimas buvo tik apie 1 %, t. y. buvo daug lėtesnis nei 2007 m. (5,2 %). Numatoma, kad 2009 m. ekonomika ir toliau augs lėčiau. Pagrindinės tokios tendencijos priežastys – nedidelė išorės paklausa ir privačios investicijos. Dėl didėjančių energijos ir maisto kainų infliacija 2008 m. viršijo 4 %, tačiau tikimasi, kad 2009 m. ji sumažės. Manoma, kad sulėtėjus ekonomikos augimui biudžeto perteklius 2008 m. sumažėjo iki 3 % BVP. Komisijos duomenimis, Liuksemburgo einamosios sąskaitos perteklius 2008 m. turėtų viršyti 8 % BVP, o 2009 m. jis greičiausiai šiek tiek sumažės.

2.

2008 m. užimtumas toliau didėjo, o nedarbo lygis išliko 4,1 %. Manoma, kad 2009 m. padėtis bus blogesnė – užimtumo augimas lėtės, o nedarbas didės. Dėl dabartinės krizės sunkumų greičiausiai kils Liuksemburgo finansų, transporto ir plieno sektoriuose, taip pat su automobilių pramone susijusioms įmonėms.

3.

Reaguodamas į finansų krizę ir laikydamasis suderinto ES požiūrio, Liuksemburgas patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, Liuksemburgas, reaguodamas į ekonomikos nuosmukį, neseniai paskelbė kovos su juo priemones, įskaitant verslo mokesčių mažinimą ir paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.

4.

Komisija įvertins Liuksemburgo patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje.

5.

Liuksemburgas toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Liuksemburgas pasiekė pažangos didindamas vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygį, mažindamas mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir šalindamas dirbtines kliūtis švietimo sistemoje, taip pat užtikrindamas patrauklesnę ekonominę aplinką. Reikia imtis papildomų priemonių šioms pagrindinėms problemoms spręsti.

6.

Liuksemburgo finansų sektorius sudaro daugiau kaip ketvirtį BVP, todėl ši finansų krizė gali turėti didelį poveikį šaliai. Be to, palyginti spartus vieneto darbo sąnaudų augimas greičiausiai turės neigiamos įtakos konkurencingumui. Prognozuojama, kad 2008–2009 m. našumas smuks, todėl tikėtina, kad ateinančiais metais konkurencingumas toliau mažės. Ateityje reikės reformuoti pensijų sistemą, kad būtų užtikrintas jos ilgalaikis tvarumas. Gyventojų užimtumas yra žemesnis už Europos vidurkį, o vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumas yra itin žemas. Liuksemburgas taip pat turi toliau didinti verslo aplinkos patrauklumą. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

1.

2007 m. BVP augimas itin sumažėjo – iki 1,1 % (daugiausia dėl 2006 m. viduryje pradėtos fiskalinio koregavimo programos), o 2008 m. jis sulėtėjo iki 0,9 % nepaisant labai didelės žemės ūkio gamybos apimties. Atsižvelgiant į sparčiai blogėjančias išorines aplinkybes, numatomas didelis ekonomikos nuosmukis. Finansų krizė turėjo ypač neigiamą poveikį Vengrijos finansų ir užsienio valiutos rinkoms – buvo laikinai įšaldyta Vyriausybės obligacijų rinka, akcijų birža patyrė didžiulį nuosmukį, taip pat labai nuvertėjo valiuta. 2008 m. infliacija viršijo 6 %, tačiau nuo 2007 m. vidurio stebėta infliacijos mažėjimo tendencija, kuri turėtų išlikti. Nepaisant ekonomikos augimo sulėtėjimo, Komisijos manymu, biudžeto deficitas 2008 m. sumažėjo iki 3,3 % BVP, be to, valdžios institucijos planuoja papildomus koregavimus. 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas šiek tiek padidėjo ir buvo maždaug 7 % BVP.

2.

Užimtumo lygis 2008 m. sumažėjo beveik 1 %, ši tendencija išliks ir 2009 m. Nedarbo lygis 2008 m. buvo apie 7,7 % ir turėtų toliau didėti. Atsižvelgiant į ekonomikos sulėtėjimo mastą, nedarbas gali įtakoti ne tik žemos kvalifikacijos ir socialiai remtinų gyventojų grupes bei tam tikras geografines teritorijas.

3.

Atsižvelgdamos į tai, kad Bendrija suteikė mokėjimų balanso paskolą, kad paremtų Vengrijos atsakomąsias priemones į finansų rinkos svyravimus, 2008 m. lapkričio 19 d. valdžios institucijos pasirašė susitarimo memorandumą, kuriame nustatytos ekonominės politikos sąlygos, susijos su išmokomis, visų pirma dėl fiskalinio konsolidavimo ir fiskalinio valdymo reformos.

4.

Komisija įvertins Vengrijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Todėl Vengrija turėtų galutinai įgyvendinti savo mokėjimų balanso memorandumą. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Vengrija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Vykdant fiskalinę politiką 2008 m. konsolidavimo rezultatai vėl gali būti geresni nei planuota. Reikia dėti papildomų pastangų įgyvendinant struktūrines ir darbo rinkos reformas. Struktūriniai fondai yra pagrindinė priemonė vykdant nacionalinę reformų programą ir jų lėšų įsisavinimas iš esmės vykdomas laiku. Reaguodamos į sumaištį finansų rinkose, Vengrijos valdžios institucijos patvirtino keletą pasitikėjimo rinka stiprinimo priemonių, įskaitant spartesnį deficito mažinimą, geresnį fiskalinį valdymą ir sustiprintą finansų sektoriaus reglamentavimą bei priežiūrą.

6.

Vengrijos politinis uždavinys – sušvelninti neigiamą finansų krizės poveikį išlaikant fiskalinį stabilumą ir didinant ekonominės politikos patikimumą. Todėl reikia užtikrinti, kad darbo užmokesčio didėjimas atitiktų našumo augimą, ir taip užkirsti kelią tolesniam išorės konkurencingumo mažėjimui. Vidutinės trukmės laikotarpiu daugiausiai pastangų reikia dėti makroekonominiam ir fiskaliniam stabilumui užtikrinti. Šiuo tikslu reikia didinti viešojo ir sveikatos priežiūros sektorių veiksmingumą ir gerinti darbo rinkos veikimą, visų pirma, tęsti socialinės apsaugos sistemos reformą siekiant, kad dirbti apsimokėtų. Nepaisant 2006 m. viduryje pasiektos pažangos, viešajame sektoriuje sutaupyti galima dar daugiau. 2007 m. bendras užimtumo lygis Vengrijoje (57,3 %) buvo trečias tarp žemiausių Europos Sąjungoje, ypač žemas buvo jaunų ir vyresnio amžiaus asmenų bei kitų socialiai remtinų gyventojų grupių užimtumo lygis. Reikia toliau didinti švietimo ir mokymo sistemų prisitaikymo prie darbo rinkos poreikių lygį siekiant veiksmingai mažinti gebėjimų neatitikties problemos mastą. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja Vengrijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Vengrijai rekomenduojama:

1.

Komisijos duomenimis, 2008 m. BVP padidėjo 2,1 %, nors 2007 m. buvo 3,9 %. Numatoma, kad 2009 m. BVP augs lėčiau. Dėl tarptautinėse rinkose padidėjusių maisto bei naftos kainų 2008 m. spalio mėn. infliacija išaugo iki 5,7 %; jos augimui įtakos taip pat galėjo turėti menka konkurencija vidaus rinkoje ir didelė priklausomybė nuo energijos importo. 2008 m. fiskalinė padėtis pablogėjo – biudžeto deficitas išaugo iki 3,5 % BVP. Dėl sumažėjusios paklausos pasaulio rinkose padidėjo einamosios sąskaitos deficitas.

2.

2008 m. užimtumo augimas sulėtėjo ir numatoma, kad 2009 m., mažėjant ekonominės veiklos spartai, jis lėtės toliau. 2007 m. šiek tiek padidėjo moterų užimtumas, tačiau jis siekia tik 36,9 % ir išlieka žemiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumas 2007 m. faktiškai sumažėjo (iki 28,3 %). 2008 m. nedarbas buvo 6,5 %, bet numatoma, kad jis didės; labiausiai nedarbo pavojus gresia gamybos ir turizmo sektorių žemos kvalifikacijos darbuotojams, nors ši grėsmė gali kilti ir kitiems sektoriams.

3.

Reaguodama į ekonominį nuosmukį, Malta neseniai paskelbė priemones, kurias be kita ko sudaro didesnės investicijos į infrastruktūrą, aplinką ir turizmą, taip pat mažesnis namų ūkių apmokestinimas.

4.

Komisija įvertins Maltos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Malta tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą. Pažanga padaryta sprendžiant konkurencijos klausimus ir vykdant darbo rinkos reformą. Pozityvios 2008 m. iniciatyvos: atlikti svarbūs su laivų statyklų privatizavimu susiję veiksmai, parengtas integruotas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros modelis ir nustatytas administracinės naštos mažinimo tikslas. Reikia imtis papildomų priemonių, kuriomis būtų didinamas sveikatos priežiūros sistemos tvarumas, gerinama verslo aplinka ir diversifikuojami energijos ištekliai. 2008 m. sulėtėjo biudžeto konsolidavimas.

6.

Malta yra labai priklausoma nuo energijos, gamtos išteklių, gamybos priemonių ir vartojimo prekių importo. Maltos ekonominio vystymosi pagrindas – žmogiškieji ištekliai; šioje srityje būtina iš esmės gerinti mokymosi visą gyvenimą galimybes mažiau kvalifikuotiems asmenims, taip pat toliau mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Dėl nedidelio ekonomikos masto konkurencijos klausimai yra itin aktualūs, todėl būtina gerinti verslo aplinką. Siekiant užtikrinti efektyvesnį viešųjų finansų naudojimą, reikia toliau vykdyti sveikatos priežiūros sistemos reformą. Malta įvairina savo ekonomikos pagrindą, tačiau šioje srityje vis dar reikia didesnės pažangos, kad ji taptų mažiau priklausoma nuo turizmo ir elektroninės įrangos gamybos. Siekiant užtikrinti konkurencingumą reikia toliau vykdyti struktūrines reformas, kuriomis būtų padidintas našumas, be to, darbo užmokesčio didėjimas būtų suderintas su našumo didėjimu. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Maltai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Maltai rekomenduojama:

1.

Realiojo BVP augimas Nyderlanduose 2008 m. sumažėjo iki 1,9 %, nors 2007 m. jis buvo 3,5 %. Numatoma, kad dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio, mažėjančių investicijų ir labai sumažėjusio privataus vartojimo 2009 m. augimas lėtės. 2008 m. infliacija išaugo iki 2,2 % – tai lėmė ankstesnis maisto ir energijos kainų padidėjimas. 2008 m. biudžeto perteklius padidėjo iki 1,1 % BVP. Tačiau Komisija mano, jog perteklių 2009 m. pakeis 1,4 % BVP, o 2010 m. – 2,7 % BVP dydžio biudžeto deficitas. Nepaisant pasaulio ekonomikos nuosmukio Nyderlandų einamosios sąskaitos perteklius 2008 m. viršijo 8 % BVP; numatoma, kad 2009 m. jis sumažės iki 6,5 %BVP.

2.

2008 m. užimtumo lygis didėjo toliau beveik 2 %, tačiau prognozuojama, kad 2009 m. šis rodiklis bus neigiamas. Todėl 2008 m. nedarbas sumažėjo, o 2009 m. turėtų padidėti. Lig šiol darbdaviai neskuba atleisti darbuotojų, nes bijo, kad ekonomikai atsigavus negalės rasti kvalifikuotos darbo jėgos. Prognozuojama, kad labiausiai nukentės pramonės ir finansų sektoriai.

3.

Reaguodami į finansų krizę ir taikydami suderintą ES metodą Nyderlandai patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti, kurios taip pat turėtų padėti gerinti galimybes gauti finansavimą ir taip didesniu mastu paremti ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodami į ekonomikos nuosmukį, Nyderlandai neseniai paskelbė priemones, kurias be kita ko sudaro MVĮ pelno mokesčio mažinimas, už darbuotojus mokėtinų socialinio draudimo įmokų mažinimas, darbo laiko trumpinimas, ir ėmėsi papildomų priemonių, kad pagerintų galimybes MVĮ ir didesnėms įmonėms gauti finansavimą.

4.

Komisija įvertins Nyderlandų patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Tarybos, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Nyderlandai tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą. Imtasi priemonių darbo pasiūlai didinti, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų padidintas bendras dirbtų valandų skaičius. Nepaisant MPT srities išlaidų sąstingio, padaryta pažanga didinant įvairių politikos sričių suderinamumą pasitelkus naujas valdymo struktūras, įdiegus nuoseklią MTTP ir inovacijų strategiją, taip pat supaprastinus įvairiakryptę inovacijų politiką.

6.

Padidinus bendrą dirbtų valandų skaičių ir pagerinus rezultatus MTTP bei inovacijų srityse, ateityje bus galima išlaikyti gerus ekonominės veiklos rezultatus. Sunkiausias uždavinys yra ilgalaikę MTTP ir inovacijų strategiją paversti nuosekliomis ir veiksmingomis politinėmis priemonėmis, kad būtų galima skatinti privačiojo sektoriaus išlaidas MTTP. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sensta ir dėl to mažėja darbo jėgos pasiūla, reikės užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Nyderlandams tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Nyderlandams rekomenduojama:

1.

BVP augimas 2008 m. sumažėjo iki 1,7 %, nors 2007 m. jis buvo 3,1 %. Numatoma, kad mažėjant eksportui ir labai sumažėjus investicijoms, augimas turėtų sumažėti daugiau kaip 1 %. 2008 m. viduryje bendra infliacija siekė beveik 4 %, tačiau šiuo metu ji sparčiai mažėja. Komisijos manymu, 2008 m. Austrijos biudžeto deficitas buvo nedidelis – 0,6 % BVP, tačiau numatoma, kad 2009 m. jis labai padidės. 2008 m. einamosios sąskaitos perteklius viršijo 3 % BVP ir prognozuojama, kad 2009–2010 m. jis išliks panašus; išorės balansas yra teigiamas.

2.

2008 m. užimtumas didėjo 1,6 %, bet numatoma, kad 2009 m. jis sumažės, o nedarbas, mažėjęs beveik trejus metus, vėl išaugs. Manoma, kad labiausiai nukentės tos darbo rinkos grupės, kurių užimtumo perspektyvos paprastai yra ribotos, t. y. vyresnio amžiaus darbuotojai ir žemą kvalifikaciją turintys asmenys. Pirmiausiai sumažinta kvalifikuotų laikinųjų darbuotojų darbo vietų pramonės sektoriuje. Šiuo metu labiausiai nukentėjusi ekonomikos sritis – automobilių sektorius.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir taikydama suderintą ES metodą Austrija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti, kurios taip pat turėtų padėti gerinti galimybes gauti finansavimą ir taip didesniu mastu paremti ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį neseniai Austrija paskelbė priemones, kurias be kita ko sudaro mažesni mokesčiai ir papildoma finansinė parama namų ūkiams, palankesnės sąlygos MVĮ gauti finansavimą, taip pat didesnės investicijos į infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą ir MTTP.

4.

Komisija įvertins Austrijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Austrija tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą. Įdėta pastangų didinant vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą, gerinant socialiai pažeidžiamų jaunų žmonių išsilavinimą, sprendžiant lyčių segregacijos darbo rinkoje problemą ir stiprinant verslumo ugdymą. Reikia imtis papildomų priemonių vidutinės trukmės fiskaliniam konsolidavimui stiprinti ir konkurencijai didinti.

6.

Pagrindinis Austrijos uždavinys vidutinės trukmės laikotarpiu – pereiti prie žinioms imlios ekonomikos. Austrija labai padidino išlaidas MTTP. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama ne vien moksliniams tyrimams skirtų išlaidų didinimui, bet ir žmogiškojo kapitalo formavimui. Ilgalaikis darbo užmokesčio stabilumas padėjo Austrijai išsaugoti konkurencinę padėtį pasaulyje ir sukurti darbo vietų augančiai darbo jėgai. Austrijos uždavinys – užtikrinti, kad būtų geriau naudojami darbo jėgos, ypač vyresnio amžiaus darbuotojų ištekliai, ir gerinti socialiai remtinų grupių integraciją, švietimą bei profesinį mokymą. Socialinės rūpybos sistemos tvarumo užtikrinimą lemia reformos ir ilgalaikis fiskalinis konsolidavimas, kurį reikia derinti su padidėjusiomis viešosiomis išlaidomis vidutinės trukmės augimui itin svarbiose srityse. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Austrijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Austrijai rekomenduojama:

1.

Komisijos duomenimis 2008 m. Lenkijos BVP augimas sulėtėjo iki 5 %, 2007 m. jis siekė 6,7 %. Didelį augimą daugiausia skatino privatus vartojimas ir didelės investicijos. 2009 m. dėl mažesnio eksporto ir ne tokių dinamiškų investicijų BVP augimas toliau lėtės. 2008 m. infliacija buvo pasiekusi apie 4,25 %, tačiau 2009 m. turėtų sulėtėti. Manoma, kad 2008 m. biudžeto deficitas šiek tiek padidėjo iki 2,5 % BVP, ir, Komisijos prognozėmis, 2009 m. jis dar padidės maždaug vienu procentiniu punktu. Tikėtina, kad 2008 m. 5,6 % BVP siekęs einamosios sąskaitos deficitas 2009 m. išliks nepakitęs.

2.

Užimtumas 2008 m. padidėjo 3 %, nedarbas toliau mažėjo iki 7,4 %. Tačiau 2009 m. užimtumo didėjimas gerokai sulėtės, manoma, kad nedarbas padidės iki 8,4 %. Dabartiniai darbo rinkos pokyčiai rodo, kad ekonominės veiklos sulėtėjimas labiausiai pakenkė į eksportą orientuotiems sektoriams, gamybai, statybai ir transportui. Bus daugiau siekiama didinti darbo jėgos aktyvumą ir judumą tarp sektorių ir pramonės sričių, kartu po spartaus užimtumo ir darbo užmokesčio didėjimo laikotarpio padedant atkurti ekonomikos sąnaudų konkurencingumą.

3.

Reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Lenkija neseniai paskelbė priemones, kurias be kita ko sudaro parama MVĮ ir mažas pajamas turintiems namų ūkiams, tačiau toliau labai stengiasi mažinti išlaidas ir užtikrinti viešųjų finansų tvarumą.

4.

Komisija įvertins Lenkijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Lenkija tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą. Imtasi priemonių konkurencijai tinklų pramonės srityse didinti, aktyviai darbo rinkos politikai stiprinti, verslininkų teisinei aplinkai gerinti ir švietimui bei mokymui susieti su darbo rinka. Būtinos papildomos pastangos išlaidų kontrolei padidinti, MTTP rezultatams pagerinti, pašalpų sistemoms peržiūrėti ir dalyvavimui mokymosi visą gyvenimą sistemoje gausinti.

6.

Lenkijos ekonominius rezultatus menkina tarpusavyje susijusios struktūrinės problemos, nedidelis darbo našumas ir mažas darbo jėgos panaudojimas. Pastangų užbaigti socialinės apsaugos sistemų reformą derinimas su pastangomis didinti vyresnio amžiaus darbuotojų skaičių galėtų vienu metu padėti padidinti darbo pasiūlą ir ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Augimą ir užimtumą didinti padėtų tolesnis verslo aplinkos tobulinimas, infrastruktūros plėtojimas ir žmogiškojo kapitalo kokybės gerinimas. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Lenkijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Lenkijai rekomenduojama:

1.

Komisijos duomenimis, 2008 m. Portugalijos BVP augimas sulėtėjo iki 0,2 %, nors 2007 m. jis buvo beveik 2 %. Sulėtėjimą paskatino vangios investicijos ir prastesni eksporto rezultatai, kuriuos lėmė išorinės paklausos sumažėjimas. Manoma, kad 2009 m. vidaus paklausa dar mažės, todėl toliau lėtės augimas. 2008 m. infliacija padidėjo iki 2,7 %, tačiau išliko mažesnė negu euro zonos vidurkis ir turėtų dar mažėti dėl pastaruoju metu mažėjusių pasaulinių kainų ir vangios paklausos. Pastaraisiais metais Portugalijos biudžeto deficitas mažėjo, 2008 m. jis tik šiek tiek viršijo 2 % BVP. Dėl lėtesnio eksporto augimo ir didelių biržos prekių kainų 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 11,8 % BVP. Tikėtina, kad 2009 m. einamosios sąskaitos deficitas sumažės.

2.

2007 m. užimtumas Portugalijoje šiek tiek padidėjo, užimtumo lygis stabilizavosi ir siekė maždaug 68 %. 2007 m. nedarbas šoktelėjo iki 8,1 %, tačiau 2008 m. šiek tiek sumažėjo. Nedidelė užsienio paklausa pradeda daryti įtaką užimtumui stambiame į eksportą orientuotame sektoriuje. Ekonomikos struktūrai toliau kintant, struktūrinis nedarbas toliau didės; dėl to itin nukentės mažiau kvalifikuotos ir socialiai remtinos grupės.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio, Portugalija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti, kurios taip pat turėtų padėti gerinti galimybes gauti finansavimą ir taip didesniu mastu paremti ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį ir vykdydama atgaivinimo planą, Portugalija neseniai patvirtino naują biudžeto programą, skirtą išsamiai iniciatyvai (Investicijų ir užimtumo iniciatyva) finansuoti, tikslingoms viešosioms investicijoms gerinti ir privačioms investicijoms bei užimtumui paremti. Tai yra papildomos priemonės, susijusios su ankstesniais sprendimais sumažinti verslo apmokestinimą ir teikti finansinę paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

4.

Komisija įvertins Portugalijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Portugalija tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą. Imtasi svarbių žingsnių siekiant tvariai sumažinti valdžios sektoriaus deficitą, reformuoti viešąjį administravimą ir padidinti viešųjų finansų tvarumą. Imtasi priemonių viešųjų MTTP tikslui pasiekti, taip pat imtasi priemonių privačioms investicijoms padidinti ir inovacijų sistemos trūkumams pašalinti. Švietimo sistema tapo veiksmingesnė, su socialiniais partneriais sutarta peržiūrėti darbo kodeksą, susitarimui jau pritarė Parlamentas. Reikia daugiau pastangų tęsiant viešųjų išlaidų perorientavimą į labiau potencialų augimą skatinantį panaudojimą, stebint rezultatus ir didinant veiksmingą konkurenciją energijos rinkose.

6.

Dėl žymiai sumažinto biudžeto deficito ir pažangos fiskalinio konsolidavimo srityje bei viešojo administravimo reformos, viešieji finansai tapo patikimesni. Pagerėjo verslo aplinka, taip pat švietimas ir mokymas. Nepaisant to, Portugalijai dar reikia išspręsti nemažai svarbių problemų, kad užtikrintų didesnį našumo didėjimą ir labiau suderintą išorinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, Portugalijai būtų naudinga tęsti labiau integruotos politikos, grindžiamos įvairių politikos sričių sinergija ir skirtos viešųjų išlaidų kokybei ir rinkų veikimui gerinti, švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumui didinti, taip pat konkurencingumo klausimams spręsti, įgyvendinimą ir stebėseną. Dar vienas svarbus aspektas siekiant atkurti konkurencingumą – užtikrinti, kad atlyginimo pokyčiai labiau atitiktų našumo pokyčius. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui. Pastaraisiais metais įgyvendintos priemonės, susijusios su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais, taip pat pagal Investicijų ir užimtumo iniciatyvą jau patvirtintos priemonės yra svarbūs žingsniai pirmyn.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Portugalijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Portugalijai rekomenduojama:

1.

2008 m. Rumunijos BVP sparčiai išaugo iki apytikriai 7,8 %, augimą iš esmės paskatino rekordinis privataus vartojimo ir investicijų padidėjimas. Tačiau tikėtina, kad 2009 m. dėl daug griežtesnių skolinimo sąlygų, mažesnio vartotojų ir investuotojų pasitikėjimo bei menkesnės išorinės paklausos augimas gerokai sulėtės. Nors 2008 m. infliacija padidėjo iki beveik 8 %, Komisija prognozuoja, kad 2009 m. ji sumažės. Valdžios sektoriaus deficitas 2008 m. pasiekė apytikriai 5,2 % BVP ir tikėtina, kad 2009 m. jis dar padidės, jei nepasikeis politika. Komisijos nuomone, einamosios sąskaitos deficitas, nepaisant šiokio tokio pagerėjimo sumenkus vidaus paklausai, išliks didelis; 2008 m. šis deficitas siekė beveik 13 % BVP, ir manoma, kad 2009 m. išliks dviženklis.

2.

Numatoma, kad 2009 m. užimtumo lygis tebebus mažesnis nei 60 %, o nedarbas šiek tiek padidės. Jaunimo nedarbas, siekiantis daugiau kaip 20 %, yra vienas didžiausių ES. Numatoma, kad dėl pasaulinio nuosmukio padidės nedarbas, ypač kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose trūko darbo jėgos (automobilių, tekstilės, naftos chemijos pramonės ir statybos srityse). Pirmiausia dėl to nukentės žemos kvalifikacijos darbuotojai ir jaunimas.

3.

Komisija įvertins priemones, kurių Rumunija ėmėsi fiskaliniam konsolidavimui užtikrinti ir ekonomikos nuosmukiui įveikti, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertins atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Atsižvelgdama į tai, Rumunija turėtų sparčiau vykdyti fiskalinį konsolidavimą ir nedelsdama šalinti makroekonominį disbalansą. Be greito 6 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

4.

Rumunija tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą, tačiau pažanga – nedidelė. Rumunija toliau vykdė negriežtą fiskalinę politiką, dėl to padidėjo makroekonominis ir fiskalinis disbalansas. Ji įgyvendino keletą priemonių, skirtų švietimo kokybei pagerinti, tačiau šioje srityje dar nemažai turi būti padaryta. Rumunija taip pat tęsė savo MTTP strategijos įgyvendinimą. Reikia daugiau pastangų, kad būtų padidintas viešojo administravimo veiksmingumas ir efektyvumas. Dar reikia daug reikia padaryti siekiant sumažinti biurokratiją ir daugiau investuoti į gebėjimus.

5.

Atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos padėtį, Rumunijos svarbiausias prioritetas turėtų būti makroekonominio ir fiskalinio disbalanso, dėl kurio kyla rizika jos augimo vidutinės trukmės laikotarpiu ir perspektyvoje tvarumui, pašalinimas. Taip pat menkstant Rumunijos sąnaudų pranašumui, ji turėtų paspartinti struktūrines reformas, kad sąnaudų pranašumu grindžiamą ekonomiką pakeistų labiau našumu, inovacijomis ir žiniomis pagrįsta ekonomika, išnaudodama naujus augimo šaltinius. Veiksmingas būtinų reformų įgyvendinimas labiausiai priklauso nuo Rumunijos gebėjimo skubiai pagerinti savo viešojo administravimo veiksmingumą ir efektyvumą. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

6.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Rumunijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Rumunijai rekomenduojama:

1.

Komisijos duomenimis, Slovėnijos BVP augimas 2008 m. sulėtėjo ir siekė 4 %, nors 2007 m. jis buvo 6,8 %, ir prognozuojama, kad 2009 m. jis toliau lėtės. Dėl didėjančių energijos ir maisto kainų bei didelės paklausos 2007 m. gerokai padidėjusi infliacija, kuri, pasiekusi 6,5 %, 2008 m. pabaigoje sumažėjo iki 1,8 %. Manoma, kad 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas siekė 6 % BVP. Komisija mano, kad 2009 m. jis sumažės labai nedaug. 2007 m. būta viešųjų finansų pertekliaus, o 2008 m. prognozuojamas jų deficitas.

2.

2008 m. antrame pusmetyje sulėtėjus ekonominei veiklai, pradėjo mažėti lig tol itin dinamiškas užimtumo augimas, kuris turėtų toliau lėtėti 2009 m. Manoma, kad 2008 m. nedarbo lygis sumažėjo iki 4,5 %, o 2009 m. jis didės. Esama ženklų, kad didės nedarbas į eksportą orientuotų ir darbui imlių paslaugų srityse, dėl to daugiausia nukentės pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys asmenys (daugiausia jaunimas ir darbuotojai iš užsienio) bei žemos kvalifikacijos darbuotojai.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Slovėnija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti, kurios taip pat turėtų padėti gerinti galimybes gauti finansavimą ir taip didesniu mastu paremti ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonominį nuosmukį, Vyriausybė 2008 m. gruodžio mėn. patvirtino biudžetines skatinimo priemones.

4.

Komisija įvertins Slovėnijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Slovėnija tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą. Imtasi svarbių priemonių švietimo sistemos ir darbo rinkos ryšiui sustiprinti. Būtinos papildomos pastangos didinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą, toliau didinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, gerinti MTTP rezultatus, didinti konkurenciją ir toliau įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo priemones. Pasiekta pažanga ir verslo galimybių atskleidimo srityje.

6.

Slovėnija turi spręsti su pensijų reformomis ir aktyviu senėjimu susijusias problemas, kad išspręstų dėl senėjančių gyventojų atsirandantį poveikį biudžetui. Pašalinus struktūrinį nelankstumą darbo ir produktų rinkose, būtų lengviau atremti šaliai būdingus sukrėtimus ir padidėtų Slovėnijos gebėjimas prisitaikyti euro zonoje. Siekiant užtikrinti tvarų augimą ir konkurencingumą taip pat svarbu, kad darbo užmokestis nedidėtų sparčiau negu našumas. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Slovėnijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Slovėnijai rekomenduojama:

1.

Komisijos duomenimis, Slovakijos BVP augimas nuo 10,4 % 2007 m. sumažėjo iki 7,1 % 2008 m., daugiausia dėl sulėtėjusios išorinės paklausos. Augimą skatino didelė vidaus paklausa, įskaitant aktyvų viešą ir privatų vartojimą, bei didelės investicijos į statybą. 2009 m. Slovakijos ekonomika augs lėčiau. 2008 m. infliacija padidėjo iki 4 %, tačiau 2009 m. sumažės. Komisija mano, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 2,2 % BVP. Manoma, kad einamosios sąskaitos deficitas 2008 m. siekė 6 % BVP, ir prognozuojama, kad 2009 m. jis išliks nepakitęs.

2.

2008 m. užimtumas augo 2,3 %, tačiau prognozuojama, kad 2009 m. sulėtės. Manoma, kad nedarbas išliks didelis – 2009 m. viršys 10 %. Planuojama, kad labiausiai dėl sulėtėjusio augimo nukentės į eksportą orientuotos – ypač automobilių sektoriaus – bendrovės ir pagal netipiškas darbo sutartis dirbantys asmenys.

3.

Neseniai Slovakija patvirtino reagavimo į ekonomikos nuosmukį, įskaitant paramos MVĮ, priemones.

4.

Komisija įvertins Slovakijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

Slovakija tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą. Imtasi priemonių verslo aplinkai pagerinti ir švietimo bei mokymo sistemai reformuoti. Būtina imtis papildomų priemonių verslumui ir konkurencijai energijos tiekimo srityje pagerinti, aktyvaus senėjimo strategijai parengti ir jaunimo užimtumo klausimams spręsti.

6.

Pagrindiniai Slovakijos vidutinės trukmės uždaviniai yra toliau mažinti nedarbą (pirmiausia ilgalaikį), gerinti švietimo ir mokymo sistemos kokybę, didinti tam tikrų grupių įsidarbinimo galimybes ir laipsniškai mažinti pajamų bei užimtumo skirtumus regionuose. MTTP ir inovacijų srityje bus svarbu pagerinti rezultatų kokybę ir padidinti privačiojo sektoriaus dalyvavimą. Kadangi Slovakija neseniai įstojo į euro zoną, ji daugiau dėmesio turi skirti fiskalinei drausmei, kad užtikrintų makroekonominį stabilumą ir padidintų ekonomikos gebėjimą prisitaikyti. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Slovakijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Slovakijai rekomenduojama:

1.

Dėl mažesnės išorės paklausos ir mažesnių investicijų Suomijos BVP augimas 2008 m. sulėtėjo iki 1,5 %. Manoma, kad 2009 m. ekonominė veikla toliau silpnės. 2008 m. dėl padidėjusių pasaulinių maisto ir kuro kainų ir palyginti daug padidėjusio darbo užmokesčio gerokai, iki 3,9 %, padidėjo infliacija. Tačiau dėl mažėjančių pasaulinių biržos prekių kainų 2009 m. ji turėtų gerokai sumažėti. Suomijos biudžeto perteklius 2008 m. turėtų vis dar siekti 4,5 % BVP. Manoma, kad dabartinis 4,2 % BVP einamosios sąskaitos perteklius šiek tiek sumažės.

2.

2008 m. užimtumas didėjo, tačiau lėčiau negu 2007 m. Numatoma, kad 2009 m. užimtumas mažės. Planuojama, kad dėl naujausių griežtų darbo rinkos sąlygų sumažės tiesioginis nuosmukio poveikis nedarbui, kuris, kaip manoma, didės eksportuojančiose pramonės srityse; taip pat numatoma, kad didės vyresnio amžiaus darbuotojų ir jaunimo nedarbas.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Suomija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti, kurios taip pat turėtų padėti gerinti galimybes gauti finansavimą ir taip didesniu mastu paremti ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Suomija neseniai paskelbė priemones, kurias be kita ko sudaro finansinės paramos MVĮ ir statybų skatinimo priemonės.

4.

Komisija įvertins Suomijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje.

5.

Suomija tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą. Imtasi veiksmų pagal anksčiau paskelbtus reformų planus, pirmiausia susijusius su Konkurencijos ribojimo įstatymo įgyvendinimu ir Paslaugų direktyvos įgyvendinimu. Tačiau vis dar reikia įgyvendinti priemones, kuriomis būtų geriau užtikrinama konkurencija. Vykdomos reformos, kuriomis siekiama pašalinti darbo jėgos trūkumą darbo rinkose, tačiau reikia aktyviau įgyvendinti priemones, kad būtų pašalinti nuolatiniai darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimai. Be to, peržiūrima socialinių pašalpų sistema, pradėta įgyvendinti nauja Klimato ir energetikos strategija, siekiant užtikrinti tvaresnį ekonominį vystymąsi.

6.

Suomijos į eksportą orientuota ekonomika kelis pastaruosius metus funkcionavo labai gerai. Tačiau ekonomikos augimą ir konkurencingumą varžo darbo jėgos trūkumas, kuris didės vidutinės trukmės laikotarpiu dėl to, kad sparčiai daugėja vyresnio amžiaus gyventojų. Atsižvelgiant į tai, kad užimtumo lygis jau didelis, pagrindiniai uždaviniai bus toliau didinti dalyvavimą darbo rinkoje ir mažinti struktūrinį nedarbą, kurį lemia regionų, sektorių ir gebėjimų neatitiktis. Tvarų ilgalaikį augimą užtikrinti taip pat galėtų padėti naujos inovacijų strategijos patvirtinimas ir įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Suomijos ekonomika yra imli energijai, jos augimo ir našumo potencialas padidėtų pagerinus energijos vartojimo efektyvumą. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

1.

Dėl vangios išorės paklausos, sparčiai mažėjusio vartotojų ir verslo pasitikėjimo, smukusių vertybinių popierių rinkų ir nurimusios būsto rinkos, Švedijos BVP augimas sumažėjo nuo 2,5 % 2007 m. iki maždaug 0,5 % 2008 m. Numatoma, kad 2009 m. BVP dar mažės. 2008 m. infliacija buvo 3,3 %, tačiau 2009 m. turėtų mažėti. 2008 m. Švedijos biudžeto perteklius siekė 2,3 % BVP. 2008 m. Švedijos einamosios sąskaitos perteklius toliau buvo didelis (6,2 % BVP).

2.

Ekonomikai lėtėjant, lėčiau didėja ir užimtumas. Numatoma, kad dabar apytikriai 6 % siekiantis nedarbas gerokai padidės. Tikėtina, kad labiausiai dėl krizės nukentės gamybos ir statybos, taip pat privačių paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriai.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Švedija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti, kurios taip pat turėtų padėti gerinti galimybes gauti finansavimą ir taip didesniu mastu paremti ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, Švedija neseniai paskelbė priemones, kurias be kita ko sudaro parama automobilių ir statybos sektoriams, atidėtas verslo apmokestinimas ir subsidijos namų ūkio paslaugoms.

4.

Komisija įvertins Švedijos patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje.

5.

Švedija tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, kad daugiau dėmesio reikia skirti konkurencijai, Vyriausybė pavedė atlikti išsamų konkurencijos stokos priežasčių tyrimą. Siekiant padidinti darbo jėgos pasiūlą, paskelbtos priemonės, kuriomis mažinami mokesčiai ir darbdavių įmokos bei didinamas našumas ir įsidarbinimo galimybės.

6.

Kol Švedijos ekonomika tvirta ir toliau įgyvendinama ekonomikos reforma, būtų galima pasiekti daugiau pažangos didinant konkurenciją ir tam tikrų grupių užimtumą. Dėl didesnės konkurencijos padidėtų našumas ir augimas bei sumažėtų kainų Švedijoje ir kitose ES šalyse skirtumai. Padidinus ilgalaikių bedarbių, po laikino nedarbingumo dėl ligos į darbą grįžtančių žmonių, jaunimo ir migrantų dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat gali padidėti augimas ir dar pagerėti viešųjų finansų tvarumas. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

1.

Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika gerokai sulėtėjo: 2007 m. BVP augimas siekė 3 %, 2008 m. sumažėjo iki 0,7 % ir numatoma, kad 2009 m. toliau mažės. Sulėtėjimą lėmė dabartinė finansų krizė ir didelis būsto rinkos nuosmukis, dėl kurių labai sumažėjo vidaus paklausa, privatus vartojimas ir investicijos. Per 2008 m. infliacija pasiekė beveik 4 %, tačiau manoma, kad 2009 m. ji itin sumažės. Dėl nuosmukio ir diskrecinio fiskalinės politikos sušvelninimo sparčiai prastėja viešųjų finansų būklė. Prognozuojama, kad 2008–2009 finansiniais metais valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 5,7 % BVP ir toliau didės kitais finansiniais metais. Nuo 2007 m. vidurio labai nuvertėjo valiutos kursas. Einamosios sąskaitos deficitas 2008 m. siekė apie 2,3 % BVP ir Komisija mano, kad 2009 m. jis gerokai padidės.

2.

Komisijos skaičiavimais, 2008 m. šiek tiek padidėjo užimtumo lygis, tačiau numatoma, kad 2009 m., sulėtėjus ekonomikos augimui, jis sumažės. Per 2008 m. nedarbas padidėjo iki apytikriai 6 %, ir atrodo, kad 2009 m. dar didės. Pradžioje daugiausiai darbo vietų neteko finansinių paslaugų ir statybų sektoriai, tačiau poveikis užimtumui yra daug didesnio masto, kadangi plačiai mažėja darbo jėgos paklausa. Lig šiol darbo neteko daugiausia vyrai, nedarbas labiausiai paveikė kai kuriuos regionus, tuo tarpu skirtingoms amžiaus grupėms nedarbo poveikis yra palyginti vienodas.

3.

Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio JK patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti, kurios taip pat turėtų padėti gerinti galimybes gauti finansavimą ir taip didesniu mastu paremti ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, JK neseniai paskelbė priemones, kurias be kita ko sudaro laikinas PVM sumažinimas, numatytos 3 milijardų svarų sterlingų viešosios investicijos perkėlimas, fizinių asmenų pajamų mokesčių lengvatų padidinimas, vaiko išmokų ir pajamų mokesčio kredito už vaiką padidinimas, parama pensininkams, finansinė parama MVĮ, skolinimo automobilių sektoriui rėmimas, mokymo galimybių padidinimas ir kita pagalba bedarbiams bei investicijų skatinimas.

4.

Komisija įvertins JK patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi atkūrimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Komisija ir Taryba įvertino atnaujintos Konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamas ilgalaikio augimo potencialas.

5.

JK tęsė nacionalinės reformų programos įgyvendinimą. Imtasi priemonių gebėjimams ugdyti ir toliau gerinti socialiai remtinų asmenų įsidarbinimo galimybes. Paskelbtos trumpalaikės priemonės, skirtos padėti asmenims ir darbdaviams ugdyti gebėjimus nuosmukio metu. Be to, pasiekta didelė pažanga įgyvendinant MTTP ir inovacijų politiką. Nors imtasi priemonių būsto pasiūlai didinti vidutinės trukmės laikotarpiu, sunku įvertinti, ar jos bus veiksmingos dabartinėmis rinkos sąlygomis.

6.

Atsižvelgiant į didelį JK namų ūkių įsiskolinimą, finansinio sektoriaus svarbą ekonomikai ir besitęsiančius didelio masto pasikeitimus būsto rinkoje, JK itin pažeidžiama dėl labai suprastėjusių pasaulio finansų rinkų sąlygų. Tikėtina, kad finansų krizė pakenkė augimo potencialui. Struktūrinės reformos pastaruoju metu padėjo padidinti našumą, tačiau JK vis dar turi našumo problemų. Siekiant padidinti augimo potencialą ir sustiprinti JK ekonomikos atsparumą ateities sukrėtimams, bus itin svarbu toliau stengtis įgyvendinti reformas, kurias be kita ko sudaro gebėjimų, MTTP ir inovacijų gerinimo politikos įgyvendinimas, taip pat užtikrinti, kad vidutinės trukmės laikotarpiu JK fiskalinė būklė tvariai gerėtų. Daug dėmesio reikės skirti energetikos ir klimato kaitos priemonių paketo, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, įgyvendinimui.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja JK tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma JK rekomenduojama:

1.

Pasaulinė finansų krizė smarkiai sukrėtė euro zoną, šiuo metu ji išgyvena recesiją. Tikėtina, kad finansų rinkos sąlygos išliks griežtesnės ilgiau negu tikėtasi. Namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas gerokai sumažėjo, krizės plitimas turi neigiamų padarinių euro zonos šalių eksportui. Per 2008 m. antrąjį pusmetį infliacija labai sumažėjo, ir tikimasi, kad 2009 m. ji toliau mažės iki maždaug 1 %. Per pastaruosius keletą metų padaryta pažanga konsoliduojant viešuosius finansus. Nepaisant to, biudžeto deficitai ir skola didės dėl ekonominio nuosmukio, Europos ekonomikos atgaivinimo plane numatytų skatinamųjų priemonių ir finansų sektoriaus paramos priemonių poveikio viešiesiems finansams.

2.

Sulėtėjus ekonomikos augimui, darbo rinkoje pokyčių iki šiol palyginti nedaug dėl to, kad, be kita ko, įgyvendintos ankstesnės darbo rinkos reformos, tačiau artimiausiu metu prognozuojama neigiama įtaka – turėtų labai padidėti nedarbas. Nors nuosmukio poveikis vienoms šalims yra didesnis nei kitoms, manoma, kad problemų neišvengs nė viena euro zonos valstybė narė.

3.

Reaguodamos į finansų krizę ir laikydamosi bendro ir suderinto ES požiūrio, daugelis euro zonos valstybių narių patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti, kurios turėtų gerinti galimybes gauti finansavimą ir taip didesniu mastu paremti ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Tvirtas tokių nacionalinių programų įgyvendinimas turėtų padėti užtikrinti finansinį stabilumą, atkurti įprastą paskolų rinkų veikimą ir užtikrinti skolinimosi galimybes įmonėms bei namų ūkiams, tuo pačiu išlaikant vienodas sąlygas vidaus rinkoje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sukrėtimų patyrė visa euro zona, taip pat į ekonominės veiklos sumažėjimo bei sparčiai mažėjančios infliacijos riziką, buvo sušvelninta makroekonominė politika. Įgyvendindamos atgaivinimo planą, daugelis euro zonos valstybių narių paskelbė arba patvirtino priemones, skirtas paklausai sustiprinti, pasitikėjimui didinti ir krizės poveikiui sušvelninti.

4.

Komisija ir Taryba toliau vertins euro zonos valstybių narių patvirtintas reagavimo į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamosi atgaivinimo plane, dėl kurio susitarė Europos Vadovų Taryba, nustatytais principais. Be greito 7 dalyje rekomenduojamų priemonių įgyvendinimo, turėtų būti skatinamas perėjimas prie mažai CO2 į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir skatinamos ilgalaikį augimo potencialą didinančios priemonės.

5.

euro zonos valstybės narės tęsė reformų įgyvendinimą, atsižvelgdamos į rekomendacijas euro zonai, o valstybių narių atitinkamose NRP paskelbtose bendrose reformų strategijose atsižvelgta – nors ir nevienodai – į euro zonos aspektą. Esant netvirtai ekonominei padėčiai, svarbu šalinti likusius struktūrinius trūkumus taip pat produktų bei darbo rinkose, kurios svarbios darant koregavimus pinigų sąjungoje.

6.

euro zonos valstybių narių ekonomikos augimo potencialas itin priklauso nuo to, ar bus paspartintos reformos, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas darbo rinkos pokyčiams ir didinti konkurenciją paslaugų sektoriuose. Be to, darbo sąnaudų pokyčiai turėtų būti vykdomi atsižvelgiant į konkurencingumo būklę euro zonos viduje, ypač valstybėse, kurių didelis išorės disbalansas.

7.

Atsižvelgdama į Komisijos pažangos įvertinimą, Taryba rekomenduoja euro zonos valstybėms narėms spartinti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma euro zonos valstybėms narėms rekomenduojama:

8.

Kad maksimaliai padidintų politikos sinergiją, kuri yra stipresnė pinigų sąjungoje, ir padidintų politikos vaidmenį vykdant reformas, euro zonos valstybės narės turėtų toliau stiprinti politikos koordinavimą euro grupėje. Tikslas – skubiai ir veiksmingai padidinti fiskalinių priemonių efektyvumą, vykdyti sutartą konkurencingumo pokyčių stebėseną ir vykdyti reikiamas reformas, taip pat toliau siekti suderintų pozicijų tarptautiniuose forumuose. Šiuo tikslu turėtų būti visapusiškai įgyvendinti galiojantys susitarimai dėl išorės atstovavimo euro zonai.