(1)

2000 m. lapkričio 30 d. raštu Danijos valdžios institucijos pranešė apie ketinimą teikti finansinę paramą valstybei priklausančiai autobusų bendrovei „Combus A/S“ (toliau –bendrovė „Combus“) ir parduoti ją bendrovei „Arriva Denmark A/S“ (toliau – „Arriva“).

(2)

Prieš pranešimą Komisija iš prekybos asociacijos „Danske Busvognmaend“ (2) gavo1999 m. birželio 25 d. raštą ir 1999 m. lapkričio 11 d. skundą, kuriuose asociacija kritikuoja bendrovei „Combus“ anksčiau suteiktą finansinę paramą ir galimą naują finansinę paramą ateityje.

(3)

2000 m. gruodžio 15 d. raštu Komisija paprašė Danijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos, ir į tai Danijos valdžios institucijos atsakė 2000 m. gruodžio 18 d. raštu. Danijos konkurencijos institucija taip pat pateikė informacijos 2000 m. gruodžio 20 d. raštu. 2001 m. sausio 8 d. raštu Danijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos. 2001 m. sausio 9 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, ir Danijos valdžios institucijos į tai atsakė tą pačią dieną. 2001 m. sausio 23 d. raštu ir 2001 m. vasario 26 d. raštu Danijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos.

(4)

2000 m. lapkričio 23 d. ir 2000 m. gruodžio 19 d. Briuselyje, o 2001 m. sausio 4 d. ir 2001 m. sausio 15 d. Kopenhagoje įvyko Danijos valdžios institucijų ir Komisijos tarnybų posėdžiai.

(5)

2001 m. kovo 28 d. sprendimu SG(2001) D/287297 (toliau – pradinis sprendimas) Komisija, atlikusi pirminį įvertinimą, nusprendė neteikti prieštaravimų dėl priemonių, apie kurias pranešta, atsižvelgdama į tai, kad jos:

(6)

Šis sprendimas 2001 m. gegužės 5 d. paskelbtas Oficialiajame leidinyje (7). 2001 m. gegužės 8 d. raštu Komisija pranešė asociacijai „Danske Busvognmaend“ apie pradinį spendimą.

(7)

2002 m. lapkričio 6 d. raštu, kurį Komisija gavo 2002 m. lapkričio 12 d., ir 2004 m. sausio 19 d. raštu, kurį Komisija gavo 2004 m. sausio 20 d., Danijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie bendrovės „Combus“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimą.

(8)

2001 m. liepos 11 d.„Danske Busvognmaend“ pateikė ieškinį Pirmosios instancijos teismui (toliau – PIT) dėl pradinio sprendimo panaikinimo.

(9)

2004 m. kovo 16 d. sprendimu (toliau – sprendimas Combus byloje) PIT panaikino pradinį sprendimą, „nes juo skelbiama, kad Danijos valdžios institucijų bendrovei“ Combus A/S „suteikta pagalba kapitalo injekcijomis, kurias sudarė 162 mln. DKK ir 328 mln. DKK sumos, yra suderinama su bendrąja rinka“ (8).

(10)

Kalbant apie 328 mln. DKK kapitalo injekciją, PIT nustatė, pirma, kad pradinis sprendimas „yra negaliojantis dėl klaidos, nes pagal jį 328 mln. DKK išmoka yra kompensacija už įsipareigojimus, susijusius su viešėja paslauga, taikant Reglamento Nr. 1191/69 2 straipsnį ir 10–13 straipsnius. […] Taigi ginčijamasis sprendimas turi būti panaikintas, nes, remiantis minėtu reglamentu, juo pateisinta 328 mln. DDK išmoka ir nebuvo būtina nagrinėti kitų šiuo klausimu nurodytų pagrindų“ (9).

(11)

Antra, vis dar turėdamas omenyje 328 mln. DDK kapitalo injekciją, PIT nustatė, kad, kalbant apie EB sutarties 73 straipsnį, „Valstybės narės nebegali tiesiogiai remtis EB sutarties 73 straipsniu tose situacijose, kurioms netaikoma antrinė Bendrijos teisė. Taigi jei Reglamentas Nr. 1191/69 netaikomas dabartiniam atvejui ir 328 mln. DKK išmoka patenka į EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, 1970 m. birželio 4 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 1107/70 dėl pagalbos teikimo geležinkelio, kelių ir vidaus vandenų transportui (OL specialusis leidimas anglų kalba, skyrius 1970 (II), p. 360) išsamiai pateikiamos aplinkybės, kuriomis valstybių narių valdžios institucijos gali suteikti pagalbą pagal EB sutarties 73 straipsnį (*1). Taigi pagrindas dėl ginčijamojo sprendimo turi būti patvirtintas, nes sprendime 328 mln. DKK išmoka leidžiama remiantis Bendrijos sutarties 73 straipsniu.

(12)

Kalbant apie 162 mln. DKK kapitalo injekciją, leistą taikant EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir 1999 m. restruktūrizavimo gaires, PIT nustatė, kad „ginčijamasis sprendimas negali būti aiškinamas taip, kad Komisijos narių kolegija suteikė aiškų, besąlyginį ir galutinį leidimą išmokėti 162 mln. DKK pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą ir gaires. Priešingai, Komisijos argumentus reikia laikyti rimta abejone dėl „Combus“ gyvybingumo pagal tą straipsnį ir gaires, ir tos abejonės Komisija nemanė privalanti išsklaidyti, nes jai atrodė, kad EB sutarties 73 straipsnis yra pakankamas teisinis pagrindas minimai pagalbai suteikti. Kadangi šia nuostata negalima remtis (žr. pirmesnius 100 ir 101 punktus), 328 mln. DDK išmoka ginčijamajame sprendime nebeturi teisinio pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, reikia panaikinti visą leidimą išmokėti 162 mln. DKK ir nebūtina nagrinėti kitų šiuo klausimu pateiktų pagrindų“ (11).

(13)

Po PIT sprendimo Komisija parengė naują sprendimą. 2005 m. sausio 11 d. Komisijos tarnybos susitiko su Danijos valdžios institucijomis, kad gautų papildomos informacijos dėl bendrovių „Arriva“ ir „Combus“ raidos per laikotarpį nuo pradinio sprendimo. 2005 m. kovo 1 d. Danijos valdžios institucijos nusiuntė Komisijai Danijos transporto tarnybos („Trafikstyrelse“) parengtą memorandumą dėl Danijos autobusų rinkos raidos.

(14)

2005 m. kovo 3 d. raštu (SG (2005) D/200926) Komisija pranešė Danijai apie savo sprendimą pradėti procedūrą dėl šių priemonių, numatytą EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje (toliau – sprendimas pradėti procedūrą), ir paprašė Danijos pateikti pastabas. Danijos Vyriausybei du kartus paprašius pratęsti pastabų pateikimo laikotarpį, Komisija 2005 m. balandžio 5 d. raštu (TREN D (2005) 106964) ir 2005 m. birželio 24 d. (TREN D (2005) 113062) raštu sutiko tai padaryti. 2005 m. birželio 21 d. įvyko Komisijos ir Danijos Vyriausybės posėdis. 2005 m. birželio 30 d. Danijos valdžios institucijos nusiuntė savo pastabas dėl sprendimo pradėti oficialią procedūrą.

(15)

Sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas 2005 m. rugsėjo 22 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (12). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis per mėnesį nuo paskelbimo datos, t. y. iki 2005 m. spalio 23 d., pateikti pastabas dėl priemonių, kurioms taikomas sprendimas.

(16)

2005 m. gegužės 12 d. raštu (TREN (2005) D 109473) Komisija pranešė asociacijai „Danske Busvognmaend“ apie sprendimą pradėti procedūrą. Gavusi asociacijos „Danske Busvognmaend“ prašymus Komisija du kartus pratęsė laikotarpį, per kurį turėjo gauti pastabas (2005 m. liepos 15 d. TREN (2005) D 115786 raštas ir 2005 m. rugpjūčio 16 d. TREN (2005) D 117806 raštas).

(17)

2005 m. birželio 17 d. raštu (TREN (2005) A 15223) „Danske Busvognmaend“ paprašė Komisijos atsiųsti sprendimo pradėti procedūrą kopiją, įskaitant informaciją, kuri, Danijai paprašius, buvo išimta. 2005 m. liepos 15 d. raštu Komisija atsakė, kad pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (13), nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 24 straipsnį Komisija neatskleidžia informacijos, kurią gavo taikant reglamentą ir kuriai taikomas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį. Komisija taip pat paaiškino, kad informacijai, išimtai iš sprendimo kopijos, kurią Komisija nusiuntė „Danske Busvognmaend“, buvo taikomas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį, todėl Komisija negalėjo asociacijai jos atskleisti.

(18)

Tame pačiame 2005 m. birželio 17 d. rašte asociacija „Danske Busvognmaend“ taip pat paprašė Komisijos atsiųsti Danijos pateiktų pastabų dėl sprendimo pradėti oficialią procedūrą kopiją. Komisija atsakė, kad Reglamento (EB) Nr. 659/1999 20 straipsnyje, kuriuo nustatomos suinteresuotųjų šalių teisės, nėra numatyta perduoti valstybės narės atsakymo ieškovui, todėl Komisija negali perduoti Danijos Vyriausybės pateiktų pastabų kopijos asociacijai „Danske Busvognmaend“.

(19)

2005 m. rugsėjo 23 d. raštu asociacija „Danske Busvognmaend“ pateikė savo pastabas. 2005 m. spalio 25 d. (TREN D (2005) 122503) raštu Komisija perdavė šias pastabas Danijos valdžios institucijoms ir suteikė Danijai galimybę per mėnesį į šias pastabas atsakyti. 2005 m. gruodžio 23 d. (SG (2006) A 80) raštu Komisija gavo Danijos atsakymą į šias pastabas po to, kai Danijos Vyriausybei paprašius vienu mėnesiu pratęsė atsakymo pateikimo laikotarpį.

(20)

2005 m. spalio 21 d. (TREN (2005) A 27196) raštu Komisija gavo vienos iš suinteresuotųjų šalių, bendrovės „Arriva Denmark A/S“, pastabas. 2005 m. lapkričio 24 d. raštu Komisija perdavė šias pastabas Danijai ir suteikė jai galimybę per vieną mėnesį į šias pastabas atsakyti. Minėtu 2005 m. gruodžio 23 d. raštu Komisija gavo Danijos atsakymą ir į bendrovės „Arriva“ pateiktas pastabas.

(21)

2007 m. vasario 22 d. ir 2007 m. balandžio 2 d. (TREN (2007) A 28850) raštais Danijos valdžios institucijos pateikė papildomų faktų.

(22)

Sprendime pradėti procedūrą (13–22 konstatuojamosiose dalyse) išsamiai apibūdinama Danijos autobusų rinka. Taigi čia autobusų rinka apibūdinama tik nurodant nagrinėjamam atvejui svarbiausius rinkos požymius ir papildomus faktus, kuriuos pateikė Danijos Vyriausybė ir suinteresuotosios šalys.

(23)

Nuo 1990 m. Danija pamažu atvėrė autobusų rinką konkurencijai rengdama viešojo paslaugų pirkimo sutarčių, kurias valstybės institucijos sudaro su Danijos autobusų įmonėmis, konkursus. Nuo 1994 m. taikytinomis Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklėmis (1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (14)) Danija įpareigojama skelbti viešojo paslaugų pirkimo sutarčių dėl aprūpinimo autobusų transportu konkursus, nebent šios paslaugos teikiamos viduje (15).

(24)

Kai 1999 m. bendrovė „Combus“ pirmą kartą gavo Danijos valstybės finansinę paramą, devynios iš dvylikos Danijos grafysčių 100 % savo autobusų linijų pardavinėjo konkurso būdu. Kitos trys grafystės pardavė 96 % (Kopenhaga), 35 % (Ribė) ir 21 % (Viborgas) autobusų linijų (16). Viešojo paslaugų pirkimo sutartys Danijoje galioja penkerius metus, kai kuriose numatyta galimybė sutartį pratęsti dar trejiems metams.

(25)

Danijos autobusų rinkai būdinga nuolatinė koncentracija. 1988 m. daugiau kaip 400 įmonių siūlė autobusų paslaugas, o 2004 m. veikė tik apie 100 bendrovių. Istoriniu požiūriu Danijos geležinkeliai dėl savo patronuojamosios autobusų įmonės buvo vienintelė didžiausia bendrovė. 1995 m. birželio mėn. Danijos geležinkeliai atskyrė patronuojamąją autobusų įmonę ir prijungė ją kaip uždarąją akcinę bendrovę, pavadintą „DSB Busser a/s“. 1997 m. bendrovės pavadinimas pakeistas „Combus a/s“. Danijos valstybė turėjo 100 % bendrovės „Combus“ akcijų. Bendrovė „Combus“ ir jos pirmtakė per visą XX a. dešimtąjį dešimtmetį užėmė 20 % Danijos rinkos.

(26)

1997 m. bendrovė „Arriva Denmark a/s“ (toliau – „Arriva“), Britanijos bendrovės „Arriva plc“ patronuojamoji įmonė, ir „Connex Denmark a/s“ (toliau – „Connex“), Prancūzijos bendrovės „Veolia“ patronuojamoji įmonė, pateko į Danijos autobusų rinką įsigijusios įmonių (17). 1999 m. ir 2004 m. – paskutiniais metais, kurių duomenys turimi, – trijų bendrovių rinkos dalys buvo:

1 lentelė

1999 m. ir 2004 m. bendrovėms „Combus“, „Arriva“ ir „Connex“ priklausančios rinkos dalys:

(27)

Šiems skaičiams paaiškinti būtina ši informacija: 2001 m. „Arriva“ įsigijo „Combus“. Vėliau tais pačiais metais „Connex“ įsigijo 50 % autobusų linijų, kuriomis iš pradžių naudojosi bendrovė „Combus“ ir kurios priklausė bendrovei „Arriva“. 2004 m. bendrovė „Arriva“ dar labiau sustiprino savo padėtį – įsigijo įmonę „Wulff Bus a/s“, kuriai priklausė 10 % rinkos Jutlandijos provincijoje.

(28)

Danijos autobusų rinkos dydis yra iš viso apie 5,5 mlrd. DKK per metus.

(29)

Sprendime pradėti procedūrą (34 konstatuojamoji dalis ir tolesnės konstatuojamosios dalys) paaiškinta, kad bendrovė „Combus“ po jos atskyrimo nuo Danijos geležinkelių pradėjo plataus užmojo plėtros politiką. Laimėjusi konkursus, bendrovė „Combus“ sudarė daug naujų sutarčių, ypač Kopenhagos teritorijoje, ir nuo 1995 m. iki 1999 m. bendrovės apyvarta padidėjo daugiau kaip 40 %. Vis dėlto paaiškėjo, kad didžioji dauguma šių naujų sutarčių yra nuostolingos.

(30)

Dėl to nuo 1998 m. bendrovė „Combus“ patyrė didelių finansinių sunkumų. Toliau pateiktose dviejose lentelėse šie sunkumai paaiškinti absoliučiais skaičiais ir procentais.

2 lentelė

Pagrindiniai bendrovės „Combus A/S“ 1995–2000 m. duomenys

3 lentelė

Pagrindiniai bendrovės „Combus A/S“ 1995–2000 m. duomenys

(31)

Galima išskirti tris bendrovės „Combus“ privatizavimo laikotarpius. 1995–1998 m. Danijos valstybė mėgino parduoti tik 25 % įmonės akcijų paketo, bet šis tikslas niekada nebuvo įgyvendintas. 1998 m. pabaigoje valstybė pirmą kartą pamėgino parduoti 100 % akcijų. 1999 m. liepos mėn. šis mėginimas žlugo. Tada Danijos Vyriausybė nutarė pirmiausia bendrovę restruktūrizuoti, o paskui ją parduoti. Šį planą įgyvendinus, 2001 m. pradžioje bendrovė „Combus“ buvo parduota bendrovei „Arriva“.

(32)

1995 m. Akte Nr. 232 dėl „DSB Busser a. s. DSB“, kuriuo „Combus a/s“ įsteigta kaip nepriklausoma bendrovė, numatyta, kad iki 1998 m. pabaigos Danijos valstybė parduos iki 25 % bendrovės akcijų. Šiuo tikslu buvo įsteigtas iniciatyvinis komitetas, kurį sudarė Finansų ministerijos, Transporto ministerijos, „Combus“ atstovai ir išorės teisės bei finansų konsultantai. Įvykus iš viso 7 iniciatyvinio komiteto posėdžiams, 1997 m. viduryje darbas buvo atidėtas.

(33)

1998 m. lapkričio mėn. pradžioje iniciatyvinis komitetas vėl pradėjo darbą, dabar turėdamas nurodymą parengti bent bendrovės „Combus“ kontrolinio akcijų paketo pardavimą. Komitetas pirmiausia ėmėsi finansinio bendrovės įvertinimo.

(34)

Šis įvertinimas grindžiamas 1998 m. lapkričio mėn. viduryje bendrovės „Combus“ pateikta 1998 m. apskaitos rezultatų prognoze ir 1999–2001 m. biudžeto duomenų prognoze. Remdamasi pateiktais dokumentais, Vyriausybę finansų klausimais konsultuojanti Kopenhagos tarnyba „Alfred Berg Corporate Finance“ (toliau – „Alfred Berg“), padarė šią išvadą:

„… galima daryti išvadą, kad visas bendrovės „Combus“ akcinis kapitalas turi neigiamą rinkos vertę, kuri sudaro šimtus milijonų Danijos kronų. Per paskutiniuosius porą metų labai krintant pagrindinio verslo pelningumui, apskaičiuota vertė toliau mažinama dėl grynosios skolos, kuriai skaičiuojamos palūkanos, bendrovės sukauptos per tą patį laikotarpį. Vis dėlto dauguma potencialių pirkėjų supranta, kad tokios finansiškai ir ekonomiškai silpnos bendrovės kaip „Combus“ neparduodamos didele neigiama rinkos verte, nes pardavėjui labiau apsimokėtų bendrovę uždaryti.

Į tai atsižvelgdami, rekomenduojame: bendrovę parduodant ir tuo tikslu rengiant informacinę medžiagą, reikia, kiek įmanoma, atskleisti bendrovės „Combus“ kainą, kuri turi būti nustatyta remiantis esamu bendrovės akciniu kapitalu, atėmus diskontą. Šiuo pagrindu ir kartu su

turbūt dar yra įmanoma, nepaisant bendrovės blogėjančios finansinės ir ekonominės padėties, rasti „Combus“ pirkėją, kad Danijos valstybė (toliau – valstybė) galėtų perduoti bendrovę visiškai atsiskaičiusi su kreditoriais.

Taip pat reikėtų tikėtis, kad dauguma potencialių pirkėjų manys, kad, atsižvelgiant į labai silpną „Combus“ kapitalo struktūrą ir mažą pelningumą, bendrovei taip labai reikės kapitalo injekcijos, kad jiems būtų nenaudinga įsigyti visą „Combus“ akcinį kapitalą kiek nors už jį sumokant.

Vis dėlto šią didelę nežinią dėl sąlygų kuriomis valstybė gali perduoti bendrovę „Combus“, galima išsklaidyti tik tęsiant vykstantį pardavimo procesą“.

(35)

Tarnyba „Alfred Berg“ pateikė šias galimybes kaip alternatyvius būdus greitai parduoti bendrovę „Combus A/S“:

(36)

Remdamasis šiuo įvertinimu, finansų konsultantas pateikė šią rekomendaciją:

„Nė vienas iš minėtų alternatyvių būdų iš karto neatrodo patrauklus, be to, jie priklauso nuo to, kokia bus valstybės nuostata dėl papildomo akcinio kapitalo injekcijos į bendrovę „Combus“ ir ar valstybė prisiims atsakomybę atlikti nuodugnų bendrovės racionalizavimą.

Todėl tarnyba „Alfred Berg“ rekomenduoja valstybei tęsti vykstantį bendrovės „Combus“ pardavimo procesą, kad būtų gauta tikslesnės informacijos apie tai, kuriems atitinkamiems aspektams (pvz., rezultatų tendencijoms, kapitalo struktūrai, rinkos daliai, bendrovės užsakymų portfeliui, autobusų parko padėčiai, valdymo ištekliams, veiklos gerinimo, bendradarbiavimo galimybei ir pan.) ir kiek reikšmės teiks potencialūs pirkėjai atlikdami bendrą bendrovės vertinimą.

Jeigu po šio proceso nebus surastas potencialus pirkėjas, kuris pasirodys patrauklus turint omenyje dviejų minėtų alternatyvių būdų sąlygas, valstybė pasirinks tą alternatyvų būdą, kuris, jos nuomone, bus tuo metu patraukliausias finansiniu ir tinkamiausias politiniu požiūriu“.

(37)

Po šio patarimo 1998 m. gruodžio mėn. Danijos Parlamentas patvirtino aktą, kuriuo valstybei suteikiamas leidimas perduoti visas (100 %) bendrovės „Combus“ akcijas (18).

(38)

Tada tarnyba „Alfred Berg“ atliko penkiais kriterijais grindžiamą rinkos tyrimą; potencialus pirkėjas

(39)

Tarnybos „Alfred Berg“ rinkos tyrimas buvo užbaigtas dvylikos potencialių pirkėjų sąrašu.

(40)

Tada iniciatyvinis komitetas sudarė šį tvarkaraštį. 1999 m. vasario 9–18 d. turėjo vykti vadovybės pristatymas dvylikai potencialių pirkėjų. 1999 m. vasario pabaiga buvo galutinis terminas, iki kurio reikėjo pateikti informaciją apie suinteresuotumą, ir ši informacija turėjo būti vertinama 1999 m. kovo mėn. pradžioje. Atrinktieji pirkėjai turėjo galimybę 1999 m kovo 10–24 d. patekti į duomenų saugojimo patalpas. Balandžio mėn. 1 d. jie turėjo pateikti galutinius pasiūlymus, o balandžio mėn. 8 d. iniciatyvinis komitetas turėjo išrinkti galutinį pirkėją.

(41)

Septyni iš dvylikos potencialių pirkėjų dalyvavo bendrovės „Combus“ vadovybės pristatyme. Per pristatymą potencialūs pirkėjai gavo raštą, kuriame apibūdintas būsimas įsigijimo procesas. Šiuo raštu potencialiems pirkėjams pranešta, kad jie gali susipažinti su bendrovės „Combus“ duomenimis ir, jei norėtų, gali turėti papildomų susitikimų su „Combus“ vadovybe. Norėdami pasinaudoti šiomis galimybėmis, potencialūs pirkėjai turėjo iki 1999 m. vasario mėn. pabaigos pateikti informaciją apie suinteresuotumą.

(42)

1999 vasario mėn. tarnyba „Alfred Berg“ gavo tokią informaciją apie suinteresuotumą iš šešių atrinktų pirkėjų. 1999 m. kovo mėn. du iš jų išrinkti patekti į duomenų saugojimo patalpas. Išnagrinėję duomenų saugojimo patalpose turimą informaciją abu potencialūs pirkėjai labai sumažino preliminarią kainą, kad ji atitiko kelių šimtų milijonų DKK neigiamą rinkos vertę.

(43)

1999 m. balandžio 9 d. tarnyba „Alfred Berg“ pateikė iniciatyviniam komitetui memorandumą, kuriame prieita prie išvados, kad bendrovę „Combus A/S“ vargiai bus galima parduoti teigiama rinkos verte. Atsižvelgdama į tai, tarnyba „Alfred Berg“ nustatė tris alternatyvius būdus parduoti bendrovę:

„ 1 galimybė: valstybei likti savininke, kad būtų galima atlikti nuodugnų bendrovės „Combus“ racionalizavimą ir taip užtikrinti, kad bendrovė po 1–2 metų dirbs pelningai, ir todėl ją bus lengviau parduoti. Dėl labai silpnos bendrovės kapitalo struktūros ir esamos didelės skolos, tam turbūt reikės, kad per trumpą laikotarpį valstybė padidintų akcinį kapitalą devynženkle suma. Labai rizikinga investuoti į „Combus“ apyvartumą ir visiškai nėra užtikrinta teigiama valstybės investavimo grąža.

2 galimybė: atlikti kontroliuojamą bendrovės uždarymą ir (arba) perduoti raktą bendrovės kreditoriams. Abejotina, ar bendrovė „Combus“, nepaisant teigiamos kapitalo ir rezervų buhalterinės vertės, galėtų būti likviduojama kartu visiškai atsiskaitant su bendrovės kreditoriais, ir dėl tos priežasties kyla pavojus, kad skolintojai, žiniasklaida ir kt. neigiamai atsilieps apie tai, kaip valstybė sprendžia šį klausimą.

3 galimybė: atskirti bendrovės „Combus“ kasdienių autobusų paslaugų veiklą ir įsteigti nepriklausomą patronuojamąją įmonę. Kitaip sakant, esamas turtas (autobusai ir pan.) ir įsipareigojimai (paskolos ir pan.) liktų bendrovėje „Combus“ tokie, kokie yra, o teisę sudaryti autobusų paslaugų sutartis ir pan. turėtų [nepriklausoma] nauja patronuojamoji įmonė, kuri tada galėtų nuomoti atitinkamą turtą (autobusus ir pan.) iš „Combus“. Naują patronuojamąją įmonę būtų mėginama parduoti ir pardavimo pajamas panaudoti bendrovės „Combus“, kuri ir toliau 100 % priklausytų valstybei, skolai sumažinti. Galima būtų pamėginti sumažinti bendrovės „Combus“ skolą nuomojant esamą turtą naujai patronuojamajai įmonei. Šis modelis tiesiogiai nesuteikia jokios garantijos, kad bendrovės kreditoriai dėl įsipareigojimų bendrovei „Combus“ nepatirs nuostolių. Todėl tikėtina, kad kreditoriai reikalaus tam tikros valstybės garantijos ir pan ….“

(44)

Remdamasi šiuo tarnybos „Alfred Berg“ įvertinimu, Danijos Vyriausybė nusprendė toliau restruktūrizuoti įmonę, siekdama vėliau ją parduoti (bendrovės „Alfred Berg“ pasiūlyta 1 galimybė). Šis restruktūrizavimo procesas išsamiai aprašytas kitame poskyryje.

(45)

1999 m. balandžio 23 d. tarnyba „Alfred Berg“ pranešė Vyriausybei, kad gavo iš bendrovės „Arriva“ naujos informacijos apie suinteresuotumą ir pasiūlymą perimti 100 procentų bendrovės „Combus A/S“ akcinio kapitalo už 35 mln. DKK. Su akcinio kapitalo suma susijusios sąlygos ir bendrovės rezultatai buvo pridėti prie pasiūlymo kartu su išlyga dėl sumažinimo „krona už kroną“ esant nukrypimams. Pasiūlymas grindžiamas akciniu kapitalu, kurį sudaro 131 mln. DKK, ir tarnyba „Alfred Berg“ apskaičiavo, kad akcinis kapitalas tuo metu buvo maždaug 10 mln. DDK mažesnis. „Alfred Berg“ rekomendavo tęsti pardavimą šiam pirkėjui, kartu rengiant bendrovę restruktūrizuoti. Tarnyba „Alfred Berg“ nurodė, kad dar reikia aptarti itin sudėtingus klausimus, ir dėl to gali būti sunku priimti abiem šalims tinkamą sprendimą.

(46)

1999 m. balandžio 27 d. Transporto ministerija ir bendrovė „Arriva“ pasirašė ketinimų protokolą dėl bendrovės „Combus“ perėmimo už 45 mln. DKK, jeigu per perdavimą bendrovės akcinis kapitalas būtų 131 mln. DDK.

(47)

Birželio pradžioje derybos su bendrove „Arriva“ taip pasistūmėjo į priekį, kad konsultantai manė, jog realiai galutinė pardavimo sutartis gali būti sudaryta pirmojoje 1999 m. liepos mėn. pusėje. Vis dėlto likusiomis 1999 m. birželio mėn. dienomis apie „Combus“ buvo labai daug skelbiama spaudoje, visų pirma turint omenyje kelių politinių partijų pareiškimus, kad reikia teisiškai reglamentuoti Danijos autobusų veiklą kalbant apie dideles rinkos dalis. Kadangi buvo galvojama apie rinkos ribas, bendrovę „Arriva“ nustojo dominti bendrovės „Combus“ įsigijimas. Vis dėlto bendrovė „Arriva“ pabrėžė, kad atsižvelgiant į bet kokių rinkos apribojimų nustatymą, ilgainiui ji bus suinteresuota įsigyti „Combus“.

(48)

1999 m. balandžio mėn. bendrovę „Combus“ reikėjo labai skubiai restruktūrizuoti, nes pagal Danijos metinių ataskaitų aktą „Combus“ turėjo prieš 1999 m. gegužės mėn. surengti visuotinį metinį susirinkimą ir pateikti audito patikrintas 1998 m. ataskaitas. Ne vėliau kaip 14 dienų prieš visuotinį metinį susirinkimą spaudai ir visuomenei turėjo būti suteikta galimybė susipažinti su metinėmis ataskaitomis.

(49)

Bendrovės finansų padėtis buvo tokia įtempta, kad finansininkai teigė, jog metinių ataskaitų negali pateikti be išlygų dėl veiklos tęstinumo principo. Remiantis finansininkų atliktu bendrovės sutarčių tyrimu, iš kurio matyti poreikis suteikti maždaug 65 mln. DKK nuostolingoms sutartims padengti, reikėtų kontroliuojamo administravimo, nebent būtų suteikta papildomo kapitalo. Be to, grėsė privalomo paskolų sutarčių, sudarytų su keliomis finansų įstaigomis, išpirkimo pavojus; visose šiose sutartyse buvo sutartinių nuostatų, kuriomis reikalaujama minimalaus nuosavo kapitalo, sudarančio 10 % bendros balanso sumos, bet ne mažiau kaip 125 mln. DKK.

(50)

1999 m. balandžio mėn. Danijos transporto ministerija paskyrė teisės konsultantą, įmonę „Kromann and Münter“, kad padėtų išspręsti „Combus“ finansines problemas. 1999 m. gegužės mėn. viduryje išleistame memorandume teisės konsultantas pasiūlė 300 mln. DKK kapitalo injekciją. Remdamasi šiuo memorandumu, Transporto ministerija 1999 m. gegužės 21 d. Danijos Parlamento finansų komitetui pateikė konfidencialų dokumentą, kuriame siūloma 300 mln. DKK kapitalo injekcija. Įstatymo projektą Finansų komiteto dauguma patvirtino 1999 m. gegužės 27 d. (19)

(51)

Dėl „Combus“ finansinės padėties įstatymo projekte teigiama, kad 1998 m. bendrovė turėjo kelis kartus pakoreguoti savo lūkesčius atsižvelgdama į 1998 m. rezultatą. Tuoj po 1998 m. gruodžio mėn. priėmus aktą dėl visų bendrovės „Combus“ akcijų pardavimo, įvyko didelis bendrovės finansų nuosmukis.

(52)

Be to, įstatymo projekte teigiama, kad bendrovei „Combus“ grėsė kontroliuojamo administravimo arba bankroto pavojus, o kapitalo injekcija užtikrintų, kad bendrovė galėtų veikti siekiant vėliau ją parduoti. Nustatyta, kad reikia 300 mln. DKK kapitalo injekcijos atsižvelgiant į bendrovės paskolų sutarčių tvirtumo reikalavimą ir atitinkamo skolos ir akcinio kapitalo santykio poreikį.

(53)

Įstatymo projekte taip pat numatoma toliau tirti galimybę parduoti bendrovę „Combus“. Neatrodė tikėtina, kad valstybė per trumpą laikotarpį susigrąžins įdėtą kapitalą. Kapitalo injekcija atlikta siekiant užtikrinti būsimą bendrovės veiklą ir tai, kad bendrovė turėtų pakankamą kapitalą.

(54)

Įstatymo projektą Finansų komitetas patvirtino 1999 m. gegužės 27 d.

(55)

Pardavimo procesas buvo atnaujintas 2000 m. pavasarį, po to, kai 2000 m. gegužės mėn. visuotiniame metiniame susirinkime buvo patvirtintos 1999 m. bendrovės „Combus“ metinės ataskaitos. Tarnyba „Alfred Berg“ toliau dalyvavo pardavimo derybose kaip finansų konsultantas, o advokatų kontora „Kromann and Münter“ – kaip teisinis konsultantas.

(56)

2000 m. liepos mėn. viduryje „Alfred Berg“ pateikė bendrovės „Combus“ preliminarų vertinimą. „Alfred Berg“ nuomone, bendrovei „Combus“ tradicinių vertinimo metodų nebuvo galima taikyti dėl labai didelio netikrumo. Konsultantai atliko vertinimą, pagrįstą bendrovės rezultatų 2004 m. projekcija, remdamiesi keliomis nulemiančiomis prielaidomis dėl apyvartos raidos ir restruktūrizavimo priemonių. Apskaičiuota būsima įmonės vertė. Buvo atsižvelgia į pelną ir (arba) nuostolius per tarpinį laikotarpį ir į poveikį bendrovės neigiamam grynajam balansui ateityje. Dabartinė pardavimo vertė nustatyta diskontuojant būsimus pinigų srautus. Šioje lentelėje pateikti vertinimo rezultatai.

4 lentelė

„Alfred Berg“ atlikto bendrovės „Combus“ vertinimo santrauka

(57)

Kad būtų galima suprasti šį vertinimą, reikalingos šios papildomos pastabos: „nepasikeitusi apyvarta“ – kai daroma prielaida, kad Kopenhagos regione sutartys, pasibaigus jų galiojimo laikui, nepakeičiamos naujomis sutartimis, o regionų sutartys lieka tokios pačios. „Apyvartos didinimas“ – kai daroma prielaida, kad kituose regionuose apyvarta didėja baigiantis esamų Kopenhagos regiono sutarčių galiojimo laikui. Manyta, kad dėl naujos vadovybės patvirtintų gerinimo priemonių nuo 2002 m. bus kasmet gaunama 48,7 mln. DKK. Lentelėje parodyta, kad „Combus“ vertė turi būti įvertinta kaip labai neigiama visų pirma todėl, kad reikėjo manyti, jog prielaidos dėl kylančios apyvartos, bendrųjų pajamų ir gerinimo priemonių įgyvendinimo per tokį trumpą laikotarpį vargiai gali pasitvirtinti.

(58)

Svarbus privatizavimo proceso klausimas buvo politinės diskusijos dėl rinkos ribų autobusų įmonėms nustatymo. Danijos Parlamento transporto komitetas paprašė koncentracijos ir konkurencijos Danijos autobusų rinkoje ataskaitos, kurią 1999 m. rudenį parengė darbo grupė, sudaryta iš Danijos konkurencijos institucijos, Finansų ministerijos ir Transporto ministerijos atstovų. Ataskaitoje nustatyta, kad dėl daugumos regioninių ir vietos autobusų transporto paslaugų buvo rengiami viešieji konkursai, kad nepaisant vykstančios koncentracijos, rinka pasižymėjo didele rangovų konkurencija ir kad nebuvo ženklų, jog bendras ar pavienis rangovas vyrautų rinkoje kenkdamas konkurencijai. Darbo grupė priėjo prie išvados, kad jai vertinant Danijos autobusų rinką paaiškėjo, jog nereikia nustatyti rinkos ribų. Atsakydamas į šią ataskaitą, Transporto komitetas 1999 m. rugsėjo mėn. paskelbė pareiškimą, kuriame jis patvirtino ataskaitos išvadas ir pakartojo, kad nereikia nustatyti rinkos ribų.

(59)

Tada Danijos Vyriausybė vėl susisiekė su keliais potencialiais pirkėjais. Pristačius bendrovės „Combus“ finansus, du potencialūs pirkėjai paskelbė, kad jie suinteresuoti įsigyti 100 % bendrovės „Combus“ akcijų. Trečiasis pirkėjas atsargiau reiškė savo susidomėjimą.

(60)

Vienas iš suinteresuotųjų pirkėjų buvo bendrovė „Arriva“, kurios preliminarus pasiūlymas atitiko neigiamą 200–250 mln. DKK pardavimo kainą.

(61)

Kitas suinteresuotasis pirkėjas buvo bendrovė „Metroline“. Iš pirmo žvilgsnio šios bendrovės pasiūlymas atrodė patrauklesnis, nes ji pasisiūlė pirkti akcijas už teigiamą 10–24 mln. DKK kainą. Vis dėlto bendrovė „Metroline“ pridūrė, kad per finansinį bendrovės pristatymą ji sužinojo kai kurių dalykų, kuriuos norėtų išsamiau panagrinėti.

(62)

2000 m. spalio 18 d.„Alfred Berg“ pranešė Danijos Vyriausybei, kad gavo iš bendrovės „Metroline“ patikslintą pasiūlymą, kuriame dabar siūloma įsigyti bendrovę „Combus“ už neigiamą 500 mln. DKK kainą. Be to, „Metroline“ paprašė garantijų.

(63)

Pateikus šį pasiūlymą, „Alfred Berg“ patarė nutraukti vykstančias bendras diskusijas su trečiu suinteresuotuoju pirkėju, nes, „Alfred Berg“ nuomone, pirkėjas nėra pakankamai suinteresuotas. Iniciatyvinė grupė paprašė tarnybos „Alfred Berg“ susisiekti su bendrove „Arriva“, kurios preliminarus pasiūlymas dabar buvo daug geresnis negu bendrovės „Metroline“, kad ištirtų pardavimo galimybes.

(64)

2000 m. lapkričio 3 d. bendrovė „Arriva“ pranešė raštu „Alfred Berg“, kad bendrovė atliko nuodugnų tyrimą ir dabar gali siūlyti, ką daryti toliau. Rašte „Arriva“ nurodė, kad atlikdami vertinimą jie bendradarbiavo su bendrove „Connex“. Bendrovė „Arriva“ buvo anksčiau pranešusi finansiniams konsultantams apie dviejų autobusų bendrovių bendrą suinteresuotumą.

(65)

Remiantis pasiūlymu, bendrovė „Arriva“ pasiūlė mokėti 100 DKK už visas „Combus“ akcijas. Pasiūlyme buvo nustatyta sąlyga, kad skolintas 100 mln. kapitalas, 1999 m. suteiktas Transporto ministerijos, būtų konvertuotas į nuosavą kapitalą ir kad bendrovei „Combus“ būtų suteikta papildoma 290 mln. DKK kapitalo injekcija. Be to, pasiūlyme buvo nustatyta sąlyga, kad visos būtinos bendrovės balanso straipsnių pataisos, nustatytos per tolesnį nuodugnų tyrimą, būtų padengtos lėšų injekcija. Bendrovė „Arriva“ paminėjo keletą tokių pataisų, kurios jau siekė apie 109 mln. DKK, pavyzdžių. „Arriva“ nustatė Danijos Vyriausybei galutinį susitarimo terminą – 2000 m. lapkričio 8 d.

(66)

Finansų konsultantams išnagrinėjus bendrovės „Arriva“ pasiūlymą paaiškėjo, kad pasiūlymas apima 399 mln. DKK naujų lėšų injekciją į bendrovę „Combus“ ir kad Transporto ministerija taip pat turi subordinuotą 100 mln. DKK paskolą konvertuoti į nuosavą kapitalą, todėl valstybė iš viso prarastų 499 mln. DKK. Be to, būtų prarastas ir likęs „Combus“ nuosavas kapitalas, kurio vertė 2000 m. rugsėjo 30 d. buvo 38 mln. DKK.

(67)

Transporto ministerijos ir Finansų ministerijos nuomone, bendrovės „Arriva“ pasiūlymo vertė buvo menka. Kita vertus, jokio kito geresnio rimto pasiūlymo už bendrovės „Arriva“ pasiūlymą nebuvo. Bendrovė „Metroline“ paprašė tokios pat neigiamos kainos kaip bendrovę „Arriva“, t. y. maždaug 500 mln. DKK, o trečiasis suinteresuotasis pirkėjas pateikė tik apytikslį ir neįpareigojantį maždaug 350 mln. neigiamos kainos pasiūlymą.

(68)

Buvo nutarta, kad pirmiausia Transporto ministerija turi susisiekti su „Arriva“ ir stengtis pakelti bendrovės kainą už „Combus“ perdavimą. Kartu ministerija peržiūrėjo keletą bendrovės „Combus“ likvidavimo ir (arba) veiklos raidos scenarijų. Šie scenarijai buvo ne tiesioginis bendrovės įvertinimas, bet bendrovės likvidumo poreikių apskaičiavimas įvairiomis sąlygomis, palyginti su bendrovės „Arriva“ pasiūlymu. Apskaičiavimo rezultatas, kurį patvirtino „Combus“, bendrovės auditoriai ir įgaliotiniai, pateiktas šioje lentelėje:

5 lentelė

Bendrovės „Combus“ likvidavimo ir (arba) veiklos raidos scenarijai

(69)

Kaip nurodyta vidaus memorandume, ministerija mano, kad scenarijai parodė, jog kreditoriai nieko nelaimės, jeigu bendrovė ir toliau vykdys veiklą, siekiant palaipsniui ją likviduoti arba tęsti veiklą, nes nė vienas scenarijus nebuvo daug geresnis už bendrovės „Arriva“ pasiūlymą. Kadangi ateitis abejotina, kreditoriai tikriausiai rinktųsi kuo greičiau parduoti bendrovę.

(70)

Be to, ministerijos nuomone, iš scenarijų matyti, kad bendrovės „Arriva“ pasiūlymas tikriausiai buvo grindžiamas bendrovės „Combus“ finansine padėtimi per trumpą laikotarpį, o ne dabartiniu bendrovės vertinimu. Todėl apibendrinant turbūt būtų sunku įtikinti bendrovę „Arriva“, kad ministerija turi geresnių atsarginių alternatyvių būdų – palaipsniui vykdyti likvidavimą arba tęsti veiklą.

(71)

Memorandume pabrėžta, kad negalima visiškai atmesti to, kad palaipsniui vykdomas likvidavimas kartu palaipsniui perleidžiant autobusų paslaugų sutartis mažais – geografinio pobūdžio – paketais vietos autobusų bendrovėms galėtų būti tinkama išdėstytų scenarijų alternatyva. Šis scenarijus nebuvo nagrinėtas, bet taip pat, pasak bendrovės „Combus“, buvo labai abejotinas, nes tikriausiai atsirastų keletas suinteresuotų vietos autobusų bendrovių, bet geriausiu atveju tik nedaugelis būtų finansiškai pajėgios perimti net mažesnes dalis.

(72)

Ministerija priėjo prie išvados, kad jeigu bendrovė „Arriva“ galėtų sumažinti siūlomą kainą iki neigiamos 290 mln. DKK kainos, tai aiškiai būtų geriausia reikalų su kreditoriais tvarkymo alternatyva.

(73)

Šios derybos 2000 m. lapkričio 21 d. baigėsi susitarimu dėl ketinimų protokolo dėl bendrovės „Combus“ pardavimo bendrovei „Arriva“, kurį pasirašė Danijos transporto ministerija, veikianti kaip „Combus“ pardavėja, „Arriva“, veikianti kaip „Combus“ pirkėja, ir privatūs komerciniai bendrovės „Combus“ kreditoriai.

(74)

Ketinimų protokolą sudarė šios pagrindinės dalys:

(75)

Atsižvelgdamos į tolesnę ketinimų protokole sutartą eigą, Transporto ministerija ir bendrovė „Arriva“, gavusios Danijos Parlamento finansų komiteto ir bendrovės „Arriva“ valdybos pritarimą, vėliau galutinai susitartų laikydamosi pirmiau minėtų gairių. Sandoris nebus sudarytas, kol nebus gauti būtini išoriniai patvirtinimai, bet ne vėliau kaip 2001 m. vasario 1 d.

(76)

Išplėsdama ketinimų protokolą, Transporto ministerija derėjosi su kreditoriais dėl 240 mln. DKK injekcijos paskirstymo. Buvo susitarta, kad Danijos Vyriausybė atliks naują 140 mln. DKK akcinio kapitalo injekciją ir kad kreditoriai arba konvertuos 100 mln. DKK skolą į akcinį kapitalą, arba tokio dydžio skolą nurašys.

(77)

Memorandume Danijos Vyriausybė įsipareigojo pakoreguoti pardavimo kainą (ribojamą didžiausia 35 mln. DKK suma), jeigu bendrovės balanse 2000 m. gruodžio 31 d. būtų mažesnis kaip DKK 31,8 mln. DKK rezervas, kurio vadovybė tikėjosi, kai šalys pasirašė ketinimų protokolą. Pasirodė, kad kapitalo rezervai 2000 m. gruodžio 31 d. yra 10,3 mln. DKK. Taigi Danijos Vyriausybė privalėjo išmokėti 20,5 mln. DKK, kad įvykdytų šios garantijos įsipareigojimus.

(78)

Bendrovė „Arriva“ perėmė likusius bendrovės „Combus“ įsipareigojimus, kurie tuo metu sudarė 208 mln. DKK. Nupirkusi bendrovę „Combus“, „Arriva“ apmokėjo įsipareigojimus ir pakeitė juos paskola, gauta iš patronuojančiosios įmonės „Arriva plc.“

(79)

Palyginti su pradiniu bendrovės „Arriva“ pasiūlymu, Danijos Vyriausybė susitarė dėl šių didelių pokyčių:

(80)

Taigi, palyginti su 2000 m. lapkričio 3 d. pasiūlymu, Transporto ministerijai derybose dėl ketinimų protokolo turinio pavyko gerokai sumažinti bendrovės „Arriva“ kainos reikalavimus.

(81)

2000 m. gruodžio 13 d. konfidencialiame įstatymo projekte Transporto ministerija paprašė Finansų komiteto patvirtinti, kad valstybė galėtų perleisti visas bendrovės „Combus“ akcijas. Finansų komiteto dauguma tą pačią dieną patvirtino konfidencialų įstatymo projektą.

(82)

Akcijų pardavimo sutartis pasirašyta 2001 m. sausio 15 d.; o 2001 m. balandžio 2 d. bendrovė „Combus“ buvo perduota bendrovei „Arriva“ po to, kai buvo patvirtintas pradinis Komisijos sprendimas, taikomas atgaline data nuo 2001 m. sausio 1 d. Transporto ministerija ir „Arriva“ pardavimo procesą baigė 2001 m. balandžio 2 d.

(83)

Pirmesniame akcijų pardavimo sutarties projekte, kurį Danijos Vyriausybė nusiuntė Komisijai 2000 m. gruodžio 18 d., buvo nuostata, pagal kurią Danijos Vyriausybė garantuos bendrovei „Arriva“ už galimus viešųjų institucijų (pvz., konkurencijos institucijų ir ES Komisijos) pareikštus ieškinius. 2001 m. sausio 23 d. raštu Danijos Vyriausybė pranešė Komisijai, kad ši nuostata neįtraukta į galutinę akcijų pardavimo sutartį. Šio pasikeitimo priežastis buvo ta, kad „Danijos Vyriausybė nusprendė reikalauti atitinkamo valdžios institucijų patvirtinimo prieš užbaigdama pardavimą“.

(84)

Danijos valstybės kontrolieriaus tarnyba taip pat turėjo pateikti specialią pardavimo proceso vertinimo ataskaitą (20).

(85)

Ataskaitos išvadoje (p. 60) teigiama:

„Iš Danijos valstybės kontrolieriaus tarnybos tyrimo matyti, kad bendrovės „Arriva“ pasiūlymas buvo menkas, bet geresnio rimto pasiūlymo pateikta nebuvo.

Danijos valstybės kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad Transporto ministerijos tyrimai parodė, jog geriau parduoti visas bendrovės „Combus“ akcijas, negu bendrovę palaipsniui likviduoti bendrovę arba taikyti jai kontroliuojamą administravimą.

Danijos valstybės kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad Transporto ministerijos motyvai rengiant akcijų pardavimą ir jas parduodant yra gerai pagrįsti. Transporto ministerijai pavyko derybomis sumažinti bendrovės „Arriva“ siūlomą kainą už akcijų perėmimą; ministerijai taip pat pavyko derybomis įtraukti bendrovės skolintojus į akcijų sandorį. Remdamasi vertinimais ir turima informacija, Danijos valstybės kontrolieriaus tarnyba priėjo prie išvados, kad sutartį reikėtų laikyti patenkinama. Todėl būtina, kad valstybė atliktų bendrovei „Combus“ 140 mln. DKK injekciją ir suteiktų už bendrovę maždaug 58 mln. DKK garantijas, susijusias su pardavimo sutartimi.“

(86)

Sprendimo pradėti procedūrą 66 konstatuojamojoje dalyje Komisija pareiškė abejones dėl to, ar bendrovės „Combus“ pardavimo bendrovei „Arriva“ kaina buvo rinkos kaina. Šios abejonės buvo visų pirma grindžiamos pastaba, kad, pasak Danijos spaudos, 50 % bendrovės „Combus“ pardavimas bendrovei „Connex“ įvyko 2001 m. kovo 1 d., praėjus mažiau kaip mėnesiui po to, kai buvo pasirašyta Danijos Vyriausybės ir bendrovės „Arriva“ sutartis, ir bendrovės pardavimo kaina buvo 223 mln. DKK.

(87)

Danijos Vyriausybė ir bendrovė „Arriva“ pateikė Komisijai papildomų faktų šiuo klausimu.

(88)

Bendrovių „Arriva“ ir „Connex“ derybų procesas prasidėjo 2000 m. „Arriva“ ir „Connex“2000 m. spalio 10 d. Europos valdymo lygiu susitarė dėl „Susitarimo memorandumo“, kuriame buvo nustatyti šalių bendradarbiavimo principai perimant bendrovę „Combus“. Iš pradžių manyta, kad abi bendrovės pateiks bendrą paraišką.

(89)

Prieš rengiant ketinimų deklaraciją, bendrovė „Connex“ ir „Arriva“ dalyvavo tyrimo procese, kurį kontroliavo tarnyba „Alfred Berg“, bet „Connex“ nusprendė toliau savarankiškai nedalyvauti. Pagal „Susitarimo memorandumą“ abiems šalims buvo suteikta galimybė patekti į duomenų saugojimo patalpas ir įvertinti bendrovės vertę bei su pirkimu susijusią riziką.

(90)

Bendrovėms „Arriva“ ir „Connex“ pasikeitus nuomonėmis po apsilankymo duomenų saugojimo patalpose, paaiškėjo, kad abiejų bendrovių lūkesčiai ir bendrovės „Combus“ vertinimas labai skyrėsi. Taigi bendrovė „Arriva“ vertino bendrovę „Combus“ kaip turinčią maždaug 300 mln. DKK neigiamą vertę, o „Connex“ vertino „Combus“ kaip turinčią maždaug 700–1 000 mln. neigiamą vertę.

(91)

Kadangi šalys iš esmės nesutarė dėl rizikos, susijusios su pirkimu, derybos dėl bendrovės padalijimo buvo nutrauktos, ir bendrovė „Arriva“ savarankiškai tęsė derybas su Danijos valstybe. Kaip minėta, ilgainiui šios derybos baigėsi sėkmingu bendrovės „Combus“ pardavimu bendrovei „Arriva“ 2001 m. gegužės mėn.

(92)

2000 m. gruodžio mėn. pabaigoje bendrovė „Arriva“ atnaujino derybas su bendrove „Connex“, siekdama parduoti bendrovei „Connex“ tam tikrą „Combus“ turtą (t. y. sutartis ir autobusus). Bendrovei „Connex“ buvo suteikta galimybė susipažinti su visa nuodugnaus patikrinimo medžiaga, kuri buvo surinkta, ir „Arriva“ išsamiai atskleidė bendrovei „Connex“ bendrovės „Arriva“ parengtą verslo planą. Todėl šalys sudarė ketinimų protokolą (angl. Head of Terms), kurį pasirašė 2001 m. vasario 21 d., sutarę dėl 230 mln. DKK kainos. Ši vertė atitiko susijusių aktyvų (autobusų, infrastruktūros ir esamų nuostolingų viešųjų paslaugų sutarčių, visų pirma Kopenhagos regione) buhalterinę vertę.

(93)

Po tolesnių derybų, per kurias pirmiausia buvo išsamiai analizuojami grynųjų pinigų srautai, galutinė kaina, dėl kurios susitarta 2001 m. balandžio 30 d. pasirašytoje pardavimo sutartyje, buvo 113,9 mln. DKK. Pardavimo kaina sumažinta dėl to, kad iš grynųjų pinigų srautų analizės buvo matyti, jog nuostoliai dėl galiojančių viešojo paslaugų pirkimo sutarčių buvo daug didesni, nei buvo numatyta iš pradžių. Todėl bendrovė „Arriva“ turėjo pasinaudoti visais bendrovės „Combus“ sąskaitose numatytais atidėjiniais dėl nuostolingų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių.

(94)

Atsakydama į sprendimo pradėti procedūrą 118 konstatuojamąją dalį, kur Komisija klausia, ar „Arriva“ galėjo parduoti sutartis, jeigu esama teisinių išlygų, kuriomis draudžiama nutraukti sutartis, Danijos Vyriausybė paaiškino, kad parduodant sutartis keičiasi paslaugų teikėjas, o tam reikia gavėjo (savivaldybių ir grafysčių) sutikimo ir kad autobusai toliau teiktų paslaugas už anksčiau nustatytą kainą ir anksčiau sutartomis sąlygomis. Suinteresuotosios savivaldybės ir grafystės davė sutikimą bendrovės „Arriva“ sutarčių perdavimo bendrovei „Connex“ atveju.

(95)

1999 ir 2001 m. buvo teikiamos ne tik kapitalo injekcijos, bet ir vykdomos restruktūrizavimo priemonės. Šios priemonės išsamiai aprašytos tolesniuose skyriuose.

(96)

2007 m. balandžio mėn. Danijos valdžios institucijos pateikė Komisijai keturis atskirus raštus. Tris iš šių 1999 m. balandžio 26 d., 1999 m. gegužės 15 d. ir 1999 m. gegužės 18 d. raštų parašė „Kromann and Münter“, o vieną 1999 m. gegužės 18 d. raštą parašė KPMG. Danijos valdžios institucijų nuomone, KPMG raštas yra veiklos restruktūrizavimo planas dėl 1999 m. kapitalo injekcijos, o trys „Kromann and Münter“ raštai yra finansinio restruktūrizavimo planas.

(97)

KPMG, viena iš bendrovės „Combus“ apskaitos įmonių, 1999 m. gegužės mėn. nagrinėjo atrinktų autobusų sutarčių pelningumą. 1999 m. gegužės 18 d. memorandume, pavadintame „Transporto paslaugų sutarčių pelningumas 1999/2001 m.“, ji pateikė tyrimo rezultatus.

(98)

Tyrimas buvo grindžiamas „Combus“ 1999–2001 m. veiklos biudžetu, patvirtintu „Combus“ valdybos 1998 m. lapkričio mėn. ir pataisytu 1999 m. balandžio mėn. vadovybės parengta biudžeto sąmata. Memorandume finansininkai teigia, kad atliktas darbas nebuvo biudžeto tyrimas. Remiantis memorandumu tai reiškė, kad finansininkai neįvertino, ar visame biudžete buvo visa informacija, kuri būtina, norint atlikti nepriklausomą numatomos „Combus“ veiklos raidos vertinimą, ir neįvertino, ar biudžete atsispindėjo labiausiai tikėtina veiklos raida.

(99)

Memorandume finansininkai teigė, kad pelningumo nebuvo galima vertinti pagal atskiras sutartis, jį verčiau reikėjo vertinti pagal autobusų zonas. Taip autobusų zonos pelningumo vertinimas kartu buvo netiesioginis autobusų paslaugų sutarčių, susijusių su autobusų zona, vertinimas. Finansininkai ištyrė penkių autobusų zonų veiklos biudžetus.

(100)

Finansininkų tyrimo santrauka parodyta 6 lentelėje.

6 lentelė

1999–2001 m. sukauptas biudžetas

(101)

Iš lentelės matyti, kad bendrovės „Combus“ valdyba tikėjosi, jog iš viso 1999–2001 m. bus gauta 62,7 mln. DKK pelno.

(102)

Kaip matyti iš lentelės, su autobusų zonomis ir papildomomis išlaidomis susiję veiklos biudžetai turi iš viso 103,2 mln. DKK deficitą. 1999 m. balandžio mėn. vadovybė, atsižvelgdama į įgyvendintas arba planuotas supaprastinimo ir racionalizavimo priemones, nustatė, kad 1999–2001 m. buvo galima sutaupyti maždaug 105,9 DKK. Sąnaudų taupymo priemonės buvo šios:

(103)

Apskaičiuotos santaupos nebuvo padalytos pagal autobusų zonas, bet, remdamasi memorandumu, valdyba manė, kad daugiausia sutaupyti buvo galima Kopenhagos autobusų zonoje.

(104)

Trijuose įmonės „Kromann ir Münter“ raštuose teigiama, kad siekdami įvertinti bendrovės veiklą advokatų kontora ir finansininkai nagrinėjo bendrovės sutarčių reprezentatyviosios imties pelningumą; paaiškėjo, kad būtina suteikti dar maždaug 65 mln. DKK, kad būtų padengtos nuostolingos sutartys per likusį jų galiojimo laikotarpį. Bendrovės nuosavas kapitalas atitinkamai sudarė 47 mln. DKK. Todėl buvo akivaizdu, kad bendrovė negali įvykdyti paskolų sutarčių sąlygų ir kad finansininkai negali pateikti metinių ataskaitų be išlygų dėl veiklos tęstinumo principo, nebent padėtis labai pasikeistų.

(105)

Konsultanto nuomone, bendrovės restruktūrizavimui reikėtų maždaug 300 mln. DKK kapitalo injekcijos. Ši suma grindžiama taip:

(106)

Konsultanto nuomone, atlikus tokio dydžio kapitalo injekciją, būtų galima išspręsti bendrovės finansinę padėtį.

(107)

Rengiant bendrovės „Combus“ pardavimą bendrovei „Arriva“, Danijos Vyriausybė paprašė bendrovės „Arriva“ parengti „Combus“ verslo ir restruktūrizavimo planą. 2001 m. sausio mėn. Danijos Vyriausybė pateikė Komisijai restruktūrizavimo planą. Planas buvo pateiktas dviem etapais – 2001 m. sausio 8 d ir 23 d. Šie plano pateikimo etapai buvo svarstomos bylos NN 127/00 dalis ir ilgainiui dėl to buvo priimtas Komisijos pradinis sprendimas.

(108)

Restruktūrizavimo planą sudarė šios dalys:

(109)

Rinkos tyrime teigiama, kad Danijos autobusų rinka stabilizavosi po to, kai 1990 m. buvo panaikintas valstybės reguliavimas.

(110)

1990–1997 m. autobusų transporto paslaugų kainos nuolat mažėjo. Labiausiai tikėtina, jog tai lėmė rinkos atvėrimas, pradėtas XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Atrodo, kad žemiausios kainos buvo 1997 m., o nuo tada kainos nustojo mažėti ir nedaug, bet reguliariai ėmė kilti.

(111)

Visoje Danijos viešojo autobusų transporto rinkoje 1999 m. vyravo keturios didelės įmonės. Šie įmonės kartu turėjo maždaug du trečdalius konkurso būdu laimėtų sutarčių (23).

(112)

Remiantis Danijos konkurencijos institucijos 2000 m. ataskaita, kuri minima rinkos tyrime, nepanašu, kad Danijos autobusų rinkai buvo būdingas perteklinis pajėgumas. Kadangi regionų ir vietos valdžios institucijos subsidijuoja autobusų maršrutus daugiau nei 50 %, autobusų transporto įmonė siūlys autobusų paslaugas tik laimėjusi konkursą. Taigi įmonė sudaro sandorį dėl autobusų ir autobusų vairuotojų skaičiaus, būtino autobusų transporto paslaugoms teikti, tik konkurso tvarka laimėjusi viešojo paslaugų pirkimo sutartį.

(113)

Danijos konkurencijos institucijos ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad kliūtys patekti į rinką yra mažos dėl dviejų veiksnių:

(114)

Taigi Danijos konkurencijos institucija padarė išvadą, kad rinkai būdinga pirkėjų galia, ir ši išvada buvo iliustruota kainų raida po to, valstybė nustojo reguliuoti Danijos autobusų rinką.

(115)

Išsamiai apibūdinus visas aplinkybes, dėl kurių bendrovė „Combus“ patyrė didelių finansinių sunkumų, matyti, kad bendrovė turėjo finansinių problemų dėl bendrovės „Combus“ atkaklios plėtros Danijos autobusų rinkoje, visų pirma Kopenhagos teritorijoje, politikos. Bendrovė „Combus“ laimėjo sutartis pasiūliusi pernelyg mažas kainas, ir dėl to kilo finansinių problemų. Vykdydama plėtros politiką, bendrovė „Combus“ pradėjo teikti daug nuostolingų autobusų paslaugų (24).

(116)

2001 m. sausio mėn. pateiktame dokumente, be kitų klausimų, minimos bendrovės „Arriva“ priemonės, kurių ji imtųsi, ir įnašai, kuriuos ji skirtų, jei pirktų bendrovę „Combus“.

(117)

Kalbant apie išsamų planuojamų pokyčių apibūdinimą, restruktūrizavimo plane nurodytos šešios išlaidų mažinimo priemonės, kurių bendrovė „Arriva“ turėtų imtis nupirkusi bendrovę „Combus“. Restruktūrizavimo plane taip pat numatyta padidinti priežiūros ir kuro išlaidas, taip pat specialias su bendrovės „Combus“ restruktūrizavimu susijusias išlaidas.

(118)

Kalbant apie minėtus pokyčius, išlaidos buvo suskirstytos į veiklos, finansines ir specialiąsias išlaidas, susijusias su bendrovės „Combus“ restruktūrizavimu.

(119)

7 lentelėje pateikta trumpa veiklos išlaidų didėjimo ir mažėjimo apžvalga.

7 lentelė

Numatomų veiklos išlaidų didėjimas ir mažėjimas (DKK per metus)

(120)

7 lentelėje parodyta, kad bendros veiklos išlaidos bus sumažintos mažinant darbuotojų dėl ligos nedirbtų dienų skaičių, autobusų remonto išlaidas, draudimo išlaidas, administracines išlaidas ir parduodant nereikalingą infrastruktūrą.

(121)

Kalbant apie darbuotojų dėl ligos nedirbtas dienas, restruktūrizavimo plane patvirtinta, kad „Combus“ darbuotojai serga dažniau negu „Arriva“ darbuotojai. „Arriva“ ketina taikyti savo tvarką tikrindama darbuotojus, kurie dėl ligos dažnai nebūna darbe. Taip elgdamasi „Arriva“ tikisi sumažinti išlaidas iki maždaug 3,5 mln. DKK.

(122)

Kalbant apie išlaidų už autobusų remontą ir draudimus mažinimą, bendrovė „Arriva“ ketina įvesti savo tvarką ir sudaryti draudimo sutartis, kad šiose srityse sumažintų bendrovės „Combus“ patiriamas išlaidas. Taip bendrovė „Arriva“ tikisi iki 2 mln. DKK sumažinti išlaidas už darbuotojų draudimą ir iki 7 mln. DKK – už transporto priemonių draudimą.

(123)

Kalbant apie administracinių išlaidų mažinimą, „Arriva“ tikisi, kad susijungus bendrovių būstinėms, nuo 2002 m. išlaidos sumažės 39 mln. DKK.

(124)

Pagaliau bendrovė „Arriva“ ketina parduoti keturis depus, kurie po bendrovių susijungimo tapo nereikalingi. Taip bendrovė „Arriva“ tikisi sumažinti išlaidas iki 3 mln. DKK per metus. Bendrovė „Arriva“ numatė sumažinti išlaidų iš viso 54,5 mln. DKK per metus.

(125)

Vis dėlto „Arriva“ numato priežiūros išlaidų padidėjimą. Remiantis bendrovės „Combus“ pateikta informacija, 2000 m. „Combus“ priežiūros išlaidos sudarė 70 000 DKK autobusui. „Arriva“ numato, kad išlaidos didės iki 120 000 DKK miesto autobusui ir 80 000 DKK rajono autobusui, todėl priežiūros išlaidos padidės ir sieks 28 mln. DKK. Be to, bendrovė „Arriva“ numato kuro išlaidų didėjimą iki 3 mln. DKK per metus.

(126)

Kalbant apie numatomą finansinių išlaidų mažėjimą, „Arriva“ pagal sutartį įsipareigojusi atlyginti visą bendrovės „Combus“ skolą privatiems skolintojams.

(127)

Šiuo atžvilgiu pardavimo sutartyje numatyta, kad Danijos valstybė ir privatūs komerciniai bendrovės „Combus“ skolintojai iš dalies nurašo bendrovės „Combus“ skolą prieš parduodant ją bendrovei „Arriva“, ir taip įmonei liks 208 mln. DKK skola. Tada bendrovė „Arriva“, nupirkusi bendrovę „Combus“, turi tuojau pat sumokėti nesumokėtą skolą.

(128)

Restruktūrizavimo plane numatyta, kad bendrovė „Arriva“ pakeis privačių skolintojų skolą grupės vidaus paskola. Šios grupės vidaus paskolos sumos metinių palūkanų išmokos sudaro 13,5 mln. DKK.

(129)

Kalbant apie specialiąsias išlaidas, susijusias su bendrovės „Combus“ restruktūrizavimu, bendrovė „Arriva“ nustatė, kad jos bus 35,6 mln. DKK per 2001–2002 m. laikotarpį. Maždaug 15 mln. DKK susiję su būtinu darbuotojų atleidimu iš darbo, kad būtų sumažintos bendrosios išlaidos (25). Likusi suma susijusi su atitinkamų bendrovių IT sistemų integravimu (5 mln. DKK), naujų uniformų autobusų vairuotojams pirkimu (7,2 mln. DKK), teisinėmis ir ekonominėmis išlaidomis, susijusiomis su bendrovių susijungimu ir restruktūrizavimu (7 mln. DKK) ir pagaliau su kitomis smulkiomis išlaidomis (2,5 mln. DKK).

(130)

Arriva taip pat ketina vieną po kitos nutraukti visas nuostolingas bendrovės „Combus“ sutartis. Be to, bendrovė „Arriva“ siūlo turėti rezervų, turint omenyje sutarčių galiojimo pasibaigimą Kopenhagos ir Aalborg teritorijose, nes yra pavojus, kad šių miesto autobusų nebus galima naudoti eismui kituose maršrutuose, kadangi jie yra arba pasenę (Kopenhagos rezervą sudarys 45 mln. DKK) arba pernelyg specifiniai, kad juos būtų galima naudoti kitame mieste (Aalborg rezervą sudarys 18 mln. DKK).

(131)

Restruktūrizavimo plane numatyta, kad nuo 2006 m. bendrovės „Combus“ ekonominis gyvybingumas bus atkurtas dėl priemonių, kurių imsis bendrovė „Arriva“. 8 lentelėje parodytos 2000–2007 m. bendrovės „Combus“ apyvartos ir pelno arba nuostolių prognozės.

8 lentelė

2000–2007 m. apyvartos ir pelno arba nuostolių prognozės

(132)

Restruktūrizavimo išlaidos finansuojamos:

(133)

Danijos Vyriausybės įnašas išsamiau paaiškintas pirmiau apibūdinant privatizavimo procesą. Lentelė, kurioje apibendrinami įnašai, pateikta kitame skyriuje.

(134)

Bendrovės „Combus“ privačių kreditorių įnašas sudarė 100 mln. DKK nurašytų skolų.

(135)

Finansinį bendrovių „Combus“ ir „Arriva“ įnašą iš nuosavų išteklių sudarė:

„Arriva“

„Combus“

(136)

Pradinio sprendimo 11 lentelėje ir sprendimo pradėti procedūrą 68 konstatuojamojoje dalyje ir 8 lentelėje Komisija apibendrino restruktūrizavimo priemonę, kurią Danijos valstybė suteikė bendrovei „Combus“. Matyti akivaizdus skaičių neatitikimas, kuris aiškinamas tuo, jog pradinio sprendimo 7 lentelėje sumos pateiktos 2001 m. grynąja dabartine verte, o sprendimo pradėti procedūrą 8 lentelėje pateiktos realios sumos.

(137)

Danijos Vyriausybė, pateikdama savo pastabas, atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad sprendimo pradėti procedūrą 8 lentelėje 100 mln. DKK klaidingai parodyti du kartus, nes bendrovė „Combus“ šią sumą gavo tik vieną kartą (26). Komisija, atsižvelgdama į Danijos Vyriausybės pastabą, pakoregavo lentelę, kaip matyti 9 lentelėje.

9 lentelė

Danijos valstybės bendrovei „Combus“ suteiktos finansinės paramos pakoreguota santrauka

(138)

Sprendimo pradėti procedūrą 8 lentelėje Komisija nurodė didžiausią garantijų, suteiktų 2001 m. sudarant pardavimo sutartį su „Arriva“, skaičių.

(139)

10 lentelėje šalia didžiausios sumos Komisija taip pat pateikia susipažinti faktines sumas, išmokėtas ryšium su garantijomis 2005 m. vasario mėn. pabaigoje.

10 lentelė

Reikalavimų ir išmokų, susijusių su suteiktomis garantijomis, santrauka

(140)

Dvi pirmiau pateiktas lenteles galima apibendrinti taip:

11 lentelė

Valstybės paramos santrauka

(141)

Pateikti skaičiai šiek tiek skiriasi ir nuo pradinio sprendimo 7 lentelėje paskelbtų skaičių, ir nuo sprendime pradėti procedūrą paskelbtų skaičių. Šie nukrypimo atvejai aiškinami tuo, kad pradiniame sprendime skaičiai pateikti 2001 m. grynąja dabartine verte, ir tiek pradinis sprendimas, tiek sprendimas pradėti procedūrą nebuvo nuoseklūs garantijų piniginės vertės apskaičiavimo požiūriu.

(142)

2001 m. balandžio 2 d. (27) pasirašius akcijų pardavimo sutartį, bendrovė „Arriva“ toliau veikė taip:

(143)

Sprendimo pradėti procedūrą 121 konstatuojamojoje dalyje Komisija pateikė penkias abejones. Pirmoji susijusi klausimu, ar 1999 ir 2001 m. restruktūrizavimo priemonės yra dvi atskiros priemonės, ar jos turėtų būti vertinamos kaip viena bendra priemonė. Kitos keturios abejonės susijusios su privataus investuotojo kriterijaus taikymu ir restruktūrizavimo priemonių vertinimu pagal 1994 m. ir (arba) 1999 m. restruktūrizavimo gaires, jeigu jos yra valstybės pagalba.

(144)

Danijos Vyriausybės pastabos susijusios su galimybe nutraukti bendrovės „Combus“ viešojo paslaugų pirkimo sutartis, su privataus investuotojo principu ir pagalbos suderinamumu su 1999 m. restruktūrizavimo gairėmis.

(145)

Danijos Vyriausybė mano, kad, priešingai nei Komisija teigė sprendime pradėti procedūrą, viešojo paslaugų pirkimo sutarčių, sudarytų pagal Reglamento (EB) Nr. 1191/69 14 straipsnį, negalima nutraukti nepasibaigus jų galiojimo laikui.

(146)

Šiuo atžvilgiu Danijos Vyriausybė nurodo, kad Komisija sprendime pradėti procedūrą akivaizdžiai klaidingai suprato Reglamento (EB) Nr. 1191/69 14 straipsnio 4 dalį. Danijos Vyriausybė atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad nuostatoje aiškiai teigiama, jog pagal 14 straipsnio 4 dalį transporto paslaugų teikimas gali būti nutrauktas tik jeigu transporto paslaugai netaikoma sutarčių sistemą arba su viešąja paslauga susijęs įsipareigojimas. Bendrovės „Combus“ sudarytoms sutartims buvo taikoma sutarčių sistema, nes jos buvo bendros per konkurso etapus laimėtos sutartys. Tai PIT patvirtino sprendimo Combus byloje 78 punkte ir kituose punktuose. Todėl sutartys negalėjo būti nutrauktos remiantis 14 straipsnio 4 dalimi.

(147)

Jeigu bendrovė „Combus“ vis dėlto būtų nutraukusi sudarytas transporto sutartis, jų nebetęsusi arba kitaip mėginusi jas užbaigti neturėdama sutartyse jokio teisinio pagrindo taip daryti, bendrovė pagal Danijos civilinę teisę iš tiesų būtų turėjusi atsakyti už sutarčių pažeidimą.

(148)

Danijos Vyriausybė mano, kad priemonės, kurių Danijos Vyriausybė ėmėsi šiuo atveju, turėtų būti laikomos investicijomis, atliktomis vadovaujantis rinkos ekonomikos investuotojo principu.

(149)

Atsakydama į sprendimo pradėti procedūrą 89 konstatuojamąją dalį, kuria Komisija teigė, kad privatus investuotojas būtų galėjęs elgtis taip, kaip Danijos valstybė, jeigu būtų mažiau kainavę bendrovę restruktūrizuoti siekiant ją parduoti, užuot leidus jai bankrutuoti, Danijos Vyriausybė pripažįsta, kad svarstomu atveju tiesioginiai nuostoliai įvykus bankrotui nebūtų viršiję nuostolio, patirto bendrovę pardavus.

(150)

Vis dėlto nors nominaliąja verte pardavimas kainavo brangiau negu bankrotas, Danijos Vyriausybė nusprendė bendrovę parduoti. Iš tiesų Danijos Vyriausybė, vadovaudamasi konsultantų pateikta analize, manė, kad tikriausiai ilgainiui būtų brangiau leisti bendrovei „Combus“ bankrutuoti negu ją parduoti, atsižvelgiant į paslėptus netiesioginius nuostolius ir žalą privatizavimui ateityje. Siekdama pabrėžti šias aplinkybes, Danijos Vyriausybė pateikia grupės sprendimo privatizuoti bendrovę „Combus“ vertinimą ir teigia, kad būsimo privatizavimo perspektyvos atžvilgiu buvo svarbu išsaugoti valstybės reputaciją.

(151)

Danijos Vyriausybės nuomone, valstybių narių investicijų negalima lyginti su eilinio privataus investuotojo investicijomis, nes pastarieji paprastai reikalauja investicijų grąžos per daug trumpesnį laiką. Todėl Danijos Vyriausybė atsižvelgia į tai, kad Teisingumo Teismas daugeliu atvejų yra pripažinęs, jog valstybė investuotoja tikriausiai elgsis kaip kontroliuojančiosios bendrovės arba privataus verslo grupės, kurios vykdo daugiau ilgalaikio investavimo politiką, atsižvelgdamos į bendrąją arba sektorinę bendrovės strategiją (28). Danijos Vyriausybė visų pirma cituoja bylą Italija prieš Komisiją, C-305/89 (29):

„Nors privatus investuotojas, su kuriuo turi būti lyginamas viešojo investuotojo, siekiančio ekonomikos strategijos tikslų, dalyvavimas, nebūtinai elgsis taip pat, kaip eilinis investuotojas, kuris įneša savo kapitalą tam, kad per palyginti trumpą laiką gautų pelno, toks privatus investuotojas turi elgtis bent jau kaip privati kontroliuojančioji bendrovė ar privati įmonių grupė, kuri įgyvendina struktūrinę – bendrą arba sektoriaus – strategiją ir siekia ilgalaikio pelningumo“.

(152)

Danijos Vyriausybė teigia, kad ji laikėsi to paties požiūrio vertindama, ar leisti bendrovei „Combus“ bankrutuoti.

(153)

Danijos Vyriausybė laikosi savo nuomonės, išdėstytos sprendimo pradėti procedūrą 86 ir 87 konstatuojamosiose dalyse, kalbant apie atsižvelgimą į valstybės reputaciją ir su tuo susijusias nuorodas į bylą C-303/88 Italija prieš Komisiją.

(154)

Danijos Vyriausybė primena, kad Komisija anksčiau yra pažymėjusi – pavyzdžiui, savo pastaboje PIT, kuri cituojama sprendimo Combus byloje paskutiniame 106 punkto papunktyje – kad „viešojo sektoriaus dalyvavimo sumažinimas paprastai prisideda prie laisvosios prekybos skatinimo“.

(155)

Todėl Danijos Vyriausybei yra aiški valstybės kaip bendrovės savininkės įvaizdžio ir viešųjų bendrovių privatizavimo sąsaja: tik jeigu valstybei leidžiama apsaugoti savo kaip bendrovės savininkės ir rimtos bei atsakingos investuotojos reputaciją, galima užtikrinti būsimą privatizavimą, dėl kurio didės konkurencija ir gerės rinkos dalyvių visoje ES padėtis.

(156)

Su bendrovės „Combus“ restruktūrizavimu ir privatizavimu susijusios pagalbos priemonės, pasak Danijos Vyriausybės, buvo daugiausia grindžiamos atsižvelgimu į valstybės kaip darbdavės, investuotojos ir bendrovės savininkės reputaciją. Jeigu valstybė būtų leidusi bendrovei „Combus“ bankrutuoti, tai turbūt būtų padarę neigiamą poveikį valstybei priklausančių bendrovių palūkanų normai ir bendroms paskolų sąlygoms, kalbant apie finansines Danijos ir užsienio institucijas Danijoje.

(157)

Šiuo atžvilgiu Danijos Vyriausybė paaiškina, kad per pastaruosius metus Danija privatizavo keletą valstybei priklausančių bendrovių ir planuoja privatizuoti daugiau. Viena iš bendrovių, pertvarkyta į valstybės akcinę bendrovę siekiant ją privatizuoti po bendrovės „Combus“ privatizavimo, yra „Post Denmark A/S“ (30). Danijos valstybė ką tik sudarė sąlyginę 25 % bendrovės akcijų pardavimo sutartį. Pardavimo kaina už 22 % akcijų (kiti 3 % bus pasiūlyti darbuotojams), kurios buvo parduotos bendrovei „Post Invest“ (kuri priklauso „CVC Group“), yra 1,27 mlrd. DKK.

(158)

Prieš pertvarkymą į valstybės akcinę bendrovę ir dalinį privatizavimą, bendrovės valstybės tarnautojai buvo 2001 m. išpirkti. Tuo metu „Post Danmark“ iš viso turėjo maždaug 30 000 darbuotojų, iš jų apie 11 800 buvo valstybės tarnautojai. Valstybės tarnautojams buvo pasiūlyta įsidarbinti pagal grupines sutartis, kartu išsaugant teisę gauti valstybės tarnautojo pensiją. Didžioji dauguma darbuotojų, t. y. 96 %, priėmė šį pasiūlymą. Tai reiškė, jog daugiau kaip 10 500 valstybės tarnautojų pasirinko įsidarbinti sudarydami grupinę sutartį pagal pavyzdį, kuriuo vadovaudamasi „Post Danmark“ turėjo sumokėti vienkartinę 50 000 DKK išmoką neįskaičiuojant mokesčių. Kartu darbuotojai sutiko platesniu pareigų, kurios joms galėjo būti pavestos, aiškinimu. Kiti maždaug 650 valstybės tarnautojų norėjo būti įdarbinti sudarius grupinę sutartį pagal pavyzdį, kuriuo iš esmės suteikiamos jiems tokios pačios sąlygos kaip jų valstybės tarnautojo statusu. Vadovaujantis šiuo pavyzdžiu nereikėjo jokių vienkartinių išmokų. Mažesnė valstybės tarnautojų procentinė dalis, maždaug 480 tarnautojų, norėjo išlaikyti valstybės tarnautojų statusą valstybės tarnyboje. Todėl įsteigus „Post Danmark A/S“, jie buvo valstybės komandiruoti į valstybės akcinę bendrovę.

(159)

Kadangi buvo įsteigta „Post Danmark A/S“, buvo atidėtas maždaug 1,7 mlrd. DKK (1,190 mlrd. DKK sumokėjus mokesčius) pradinis balansas statistiškai apskaičiuotoms vienkartinėms valstybės išmokoms, kad nuo 20 % iki 12 % algų buvusiems ir likusiems valstybės tarnautojams, už kuriuos bendrovė vis dar turėjo mokėti pensijų įmokas ir pan., būtų sumažintos būsimos metinės pensijų įmokos. Suma išmokėta 2002 m. Taip pensijų požiūriu buvo sudarytos vienodos sąlygos buvusiems valstybėms tarnautojams ir tiems, kurie įdarbinti pagal grupinę sutartį.

(160)

Danijos Vyriausybės nuomone, jai būtų buvę itin sudėtinga derėtis su bendrovės „Post Danmark“ valstybės tarnautojais ir derybų baigtis būtų daug brangiau kainavusi, jeigu Danijos valstybė būtų leidusi bendrovei „Combus“ bankrutuoti, ir dėl to tie valstybės tarnautojai, kurie atsisakė valstybės tarnautojų statuso prieš „Combus“ privatizavimą, būtų masiškai netekę darbo.

(161)

Šiomis aplinkybėmis Danijos Vyriausybė nurodo, kad dirbdamas valstybės tarnyboje valstybės tarnautojas yra užtikrintas, kad turės darbą, kol sulauks pensinio amžiaus, o vėliau visą gyvenimą gaus pensiją. Šių teisių atsisakoma, kai įdarbinama pagal grupinę sutartį. Kai valstybei priklausančios bendrovės patenka į privačią kontrolę, valstybės tarnautojai gali tai laikyti nepagrįstu bendrovės perdavimu ir reikalauti išeitinės išmokos. Tam reikalinga ypač didelė kompensacijos suma pavieniam valstybės tarnautojui.

(162)

Finansiniu požiūriu Danijai dėl to labai svarbu, kad su visais valstybės tarnautojais būtų susitarta dėl pervedimo į darbą pagal grupinę sutartį už pagrįstą kompensacijos sumą prieš valstybei priklausančių bendrovių privatizavimą.

(163)

Danijos Vyriausybės nuomone, valstybės tarnautojų reikalaujama kompensacijos suma labai priklauso nuo to, ar po pervedimo į darbą pagal grupinę sutartį jie jaučiasi turį pagrįstas darbo vietos garantijas. Jeigu valstybė paliks buvusius valstybės tarnautojus sunkioje padėtyje leisdama bendrovei bankrutuoti tuoj po to, kai sudarys sutartis su valstybės tarnautojais dėl pervedimo į darbą pagal grupinę sutartį, poveikis tikriausiai bus toks, kad visi valstybės tarnautojai, patekę į panašią padėtį, ateityje reikalaus daug didesnės kompensacijos prieš atsisakydami savo statuso.

(164)

Šiomis aplinkybėmis Danijos Vyriausybė taip pat mini kai kurių „Banedanmark“ skyrių pardavimo pavyzdį (31). „Banedanmark“ konsultavimo skyrius 2001 m. liepos 1 d. buvo parduotas „WS Atkins International Limited“ (32). Pardavimo kaina grynaisiais pinigais buvo 70 mln. DKK. Be pardavimo kainos, valstybei buvo išmokėta grynaisiais maždaug 35 mln. DKK.

(165)

„Banedanmark“ konsultavimo skyriuje dirbo 326 darbuotojai, iš kurių 66 buvo valstybės tarnautojai. Perduodant konsultavimo skyrių, valstybės tarnautojai iš esmės pasiliko valstybės tarnautojais bendrovėje „Banedanmark“, nes pagal jų kaip valstybės tarnautojų statusą jie neturėjo įsipareigojimo pereiti pas naują darbdavį. Vis dėlto buvo galima pavienius valstybės tarnautojus savanoriškai komandiruoti pas pirkėją.

(166)

Valstybės tarnautojams, kurie norėjo pereiti į darbą pas pirkėją pagal grupinę sutartį, buvo pasiūlyta 15 mėnesių „Banedanmark“ atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Pasiūlymas juos išpirkti taikytas ne daugiau kaip metus po pervedimo datos. Valstybės tarnautojų išpirkimo sąnaudos, kurios buvo apmokėtos iš pardavimo gautomis pajamomis, galėjo sudaryti 23 mln. DKK, jeigu visi valstybės tarnautojai būtų pervesti į darbą pagal grupinę sutartį.

(167)

Šiuo metu Danija siekia visiškai parduoti „Banedanmark“ civilinės inžinerijos skyrių (33). 2004 m. Civilinės inžinerijos skyriaus apyvarta buvo maždaug 1,3 mln. DKK ir apie 1 470 darbuotojų metų pabaigoje, 740 iš jų buvo valstybės tarnautojai. Pardavus Civilinės inžinerijos skyrių, valstybės tarnautojai nebūtų įpareigoti pereiti į darbą pas pirkėją, ir todėl, kaip ir kitais privatizavimo atvejais, reikėjo spręsti valstybės tarnautojų klausimą.

(168)

Kita svarstomo privatizavimo galimybė yra Danijos geležinkelių bendrovės DSB pardavimas. DSB yra nepriklausoma akcinė bendrovė, kuri teikia keleivių vežimo paslaugas kaip viešąją paslaugą po derybų remiantis vežimo sutartimi, sudaryta su Danijos valstybe. Apie pusė iš 8 500 bendrovės darbuotojų yra valstybės tarnautojai. Privatizuojant DSB visi šie valstybės tarnautojai būtų įdarbinti grupinės sutarties sąlygomis.

(169)

Danija mano, kad jei valstybė būtų leidusi bendrovei „Combus“ bankrutuoti po to, kai valstybės tarnautojai gavo kompensacijas už tai, kad pasirašė grupines sutartis, privatizuojat bendroves ateityje valstybės tarnautojų būtų neįmanoma įtikinti pereiti į darbą pagal grupines sutartis, užuot įdarbinus juos valstybės tarnyboje.

(170)

Taip valstybei būtų užkirstas kelias privatizuoti valstybei priklausančias bendroves su valstybės tarnautojais arba jai būtų labai sumažintos galimybės tai daryti. Danija mano, kad geriausiu atveju „Combus“ bankrotas būtų pakenkęs valstybės patikimumui, ir dėl to valstybės tarnautojai būtų reikalavę geresnių sąlygų, t. y. daug didesnių kompensacijos sumų už pervedimą į darbą pagal grupinę sutartį ir valstybės tarnautojų teisių atsisakymą. Jeigu imtume kaip pavyzdį „Post Danmark“, vien padvigubinus kompensacijos sumą pavieniam šios bendrovės valstybės tarnautojui, Danijos valstybė turėtų papildomas 500 mln. DKK išlaidas.

(171)

Šiomis aplinkybėmis Danijos Vyriausybė taip pat nurodo, kad ji buvo leidusi bankrutuoti vienai bendrovei, kuri prieš pat bankrotą buvo pertvarkyta į valstybės akcinę bendrovę. būtent bendrovei „Statens Konfektion“ – ji į valstybės akcinę bendrovę buvo pertvarkyta 1992 m. Prieš pertvarkymą vietoj piniginės kompensacijos visiems valstybės tarnautojams buvo pasiūlytas darbas pagal grupinę sutartį. Kai ginkluotosios pajėgos, didžiausias bendrovės klientas, vėliau nutarė skelbti konkursus tiekimo sutartims sudaryti, bendrovė neteko verslo pagrindo. Todėl 1992 m. bendrovė bankrutavo, ir gyventojai, įskaitant įdarbintuosius pagal grupinę sutartį, ėmė labai kritikuoti Danijos Vyriausybę.

(172)

Danijos Vyriausybė mano, jog, atsižvelgiant į „Statens Konfektion“ patirtį, ji neturėjo pasirinkimo dėl bendrovės „Combus“ pardavimo, nes dar vienas bankrotas būtų labai pakenkęs deryboms su valstybės tarnautojais turint omenyje būsimus privatizavimo atvejus.

(173)

Be to, Danijos Vyriausybė paaiškina, kad jeigu neįmanoma dėl privatizavimo pervesti valstybės tarnautojų į darbą pagal grupinę sutartį, atleisti darbuotojus paprastai yra vienintelė reali išeitis, nes nebūtų įmanoma pasiūlyti jiems jų darbo srityse kito darbo, su kuriuo jie būtų įpareigoti sutikti. Apskaičiuota, kad parduodant „Post Danmark“ akcijas reikėtų 2 mln. DKK, norint atleisti valstybės tarnautoją. Dėl tokių išlaidų valstybės tarnautojui, turint omenyje būsimus privatizavimo atvejus, būtų padaryta didžiulė žala valstybės privatizavimo planams ir labai sumažėtų finansinė privatizavimo nauda. Aišku, kad tokios išlaidos labai viršytų finansinę naštą, kurią valstybė turi atlikusi kapitalo injekcijas bendrovei „Combus“.

(174)

Greta klausimo dėl valstybės tarnautojų statuso keitimo tam, kad bendrovės būtų parengtos privatizuoti, Danija mano, jog bendrovės „Combus“ bankrotas būtų pakenkęs valstybės kaip atsakingos investuotojos reputacijai ir turėjęs neigiamos įtakos valstybės finansinei veiklai bei būsimoms investavimo galimybėms. Visų pirma Danijos Vyriausybė mano, kad bankrotas turėtų neigiamą poveikį palūkanų normai ir valstybei priklausančių bendrovių bendroms paskolų sąlygoms.

(175)

Taigi, Danijos Vyriausybės nuomone, valstybė – visų pirma turint omenyje konkrečią valstybės tarnautojų problemą – nebūtų elgusis kaip atsakinga ir patikima investuotoja, jeigu būtų nusprendusi leisti „Combus“ bankrutuoti.

(176)

Kalbant apie sprendimo pradėti procedūrą 88 konstatuojamąją dalį, kur Komisija teigia, kad Europos Teisingumo Teismas tik tuo atveju pripažįsta atsižvelgimą į valstybės reputaciją kaip kapitalo injekcijos pagrindą, jeigu yra galimybė bendrovei tapti pelningai tiek, kad įtikintų privatų investuotoją toje pačioje situacijoje prisiimti riziką perkant įmonę, Danijos Vyriausybė pažymi, kad Arriva iš tikrųjų prisiėmė riziką pirkdama bendrovę „Combus“.

(177)

Danijos Vyriausybė mano, kad ginčijamosios priemonės atitinka visas 1999 m. restruktūrizavimo gairėse nustatytas sąlygas. Dėl sprendimo pradėti oficialią procedūrą punktų, kuriuose Komisija pareiškė abejones, Danijos Vyriausybė pateikia šias pastabas:

(178)

Kalbant apie tai, ar 1999 m. ir 2001 m. pagalbos priemonės sudaro vieną ar dvi atskiras priemones, Danijos Vyriausybė tvirtina, kad priemonės buvo taip glaudžiai susijusios chronologine tvarka ir tikslu, kad jas reikėtų laikyti viena pagalbos priemone. Taigi šiai pagalbos priemonei reikėtų taikyti 1999 m. restruktūrizavimo gaires. Šį požiūrį Danija pagrindžia keliais argumentais.

(179)

Todėl Danijos Vyriausybė pažymi, kad Komisija pradinio sprendimo 3.4.6 punkte dėl vienos pagalbos klausimo teigė štai ką:

„Iš Danijos Vyriausybės bendrovei „Combus“ atliktų kapitalo injekcijų chronologinės tvarkos ir tikslo, taip pat „Combus“ padėties matyti, kad abi priemones reikėtų laikyti nuolatinio restruktūrizavimo proceso dalimi. Visų pirma pirmoji 1999 m. kapitalo injekcija padėjo sumažinti bendrovės skolas, ankstesniais metais patirtas dėl didelių nuostolių. Taip pat buvo stengiamasi keisti vairuotojų sutartis. Buvo aiškiai ketinama bendrovę privatizuoti, o tai yra galutinė restruktūrizavimo strategijos dalis“.

(180)

50 ir 54 punktuose Komisija gynė šią nuomonę, kurią pateikė PIT. Todėl Danijos Vyriausybė nurodė, kad Komisijos priemonių, kaip vienkartinės pagalbos, vertinimas nebuvo kritikos priežastis sprendime Combus byloje (34).

(181)

Danijos Vyriausybė prisimena, kad Sprendime BP Chemicals, T-11/95 (35), PIT nustatė, jog vertinant, ar pagrįsta atskirti vieną išmoką nuo kitos, reikia atsižvelgti į chronologinę kapitalo injekcijų tvarką, jų tikslą ir bendrovės padėtį tuo metu, kai buvo priimti sprendimai dėl atskirų injekcijų.

(182)

Abiejų priemonių tikslas buvo tas pats. Politinė bendrovės „Combus“ reorganizavimo ir akcijų pardavimo sutartis buvo sudaryta 1998 m. lapkričio 26 d., kai tuometinė Vyriausybė susitarė su opozicija dėl 1999 m. biudžeto. 1999 m. gegužės 27 d. Finansų komiteto įstatymo projekte aiškiai teigiama, kad 1999 m. kapitalo injekcijos tikslas buvo reorganizuoti bendrovę „Combus“ prieš parduodant akcijas, t. y. visiškai privatizuojant bendrovę.

(183)

Bendrovę reikėjo reorganizuoti siekiant privatizavimo, nes bendrovės ūkis labai smuko. Taip buvo nustatyta, kad 1999 m. gruodžio 31 d. bendrovės „Combus“ akcinis kapitalas būtų buvęs maždaug 47 mln. DKK, o tai reikėtų vertinti turint omenyje reikalavimą, kad bendrovės skolintojų akcinio kapitalo dalis būtų ne mažesnė kaip 125 mln. DKK.

(184)

Todėl politinė privatizavimo sutartis gali būti įgyvendinta tik jeigu Danijos Vyriausybė užtikrintų, kad bendrovė „Combus“ turi pakankamą kapitalo bazę veiklai tęsti, kol bus surastas pirkėjas.

(185)

2001 m. pagalbos tikslas buvo visai toks pat kaip 1999 m. kapitalo injekcijos. 2000 m. buvo rastas potencialus pirkėjas, ir 1999 m. subordinuotos paskolos nurašymas bei suteiktos garantijos buvo paskutinė „ekonominės dėlionės“ detalė, kuri suteiktų galimybę parduoti visas „Combus“ akcijas. Todėl 2001 m. priemonė buvo galutinė pakopa siekiant, kad bendrovę būtų galima lengviau parduoti.

(186)

Todėl dviejų priemonių tikslas buvo visiškai toks pat: padaryti bendrovę „Combus“ perkamesnę siekiant privatizavimo. Taigi buvo tiesioginis ir akivaizdus 1999 m. ir 2001 m. priemonių ryšys – teisinis, finansinis ir loginis.

(187)

Abi priemonės turi glaudų chronologinį ryšį. Kaip politinės bendrovės „Combus“ privatizavimo sutarties padarinys 1999 m. gegužės 27 d. buvo priimtas Finansų komiteto įstatymo projektas. Danijos Vyriausybė įdėjo iš viso 300 mln. DKK kapitalą, kurio 100 mln. DKK buvo subordinuotas skolintas kapitalas. Subordinuotas skolintas kapitalas buvo nustatytas 1999 m. gegužės 30 d. paskolos sutartimi.

(188)

2000 m. gruodžio 13 d. Finansų komiteto įstatymo projektu Transporto ministerijai buvo suteiktas leidimas parduoti visas akcinės bendrovės „Combus“, kuri visiškai priklausė Danijos valstybei, akcijas.

(189)

Transporto ministerijai taip pat buvo leista suteikti pirkėjams garantijų, susijusių su pardavimo sutarties sudarymu. Įstatymo projekte paminėtos garantijos – 2001 m. sausio 15 d. pardavimo sutarties pagrindo dalis. Danijos Parlamento finansų komitetui buvo apie šias garantijas pranešta 2002 m. birželio 25 d. raštu Nr. 190.

(190)

Praėjo truputį daugiau kaip 18 mėnesių nuo sprendimo atlikti pirmąją kapitalo injekciją dienos ir bendrovės „Combus“ pardavimo. Atsižvelgiant į bendrovės dydį ir svarbą Danijos valstybei, taip pat į sudėtingas procedūras, kurias reikia taikyti, kad būtų gautos suinteresuotųjų pirkėjų paraiškos ir pan., Danijos Vyriausybės nuomone, dvi kapitalo injekcijos buvo taip glaudžiai susijusios chronologiškai, kad negali būti abejonės, jog tai buvo viena vienintelė finansinė priemonė.

(191)

Pasak Danijos Vyriausybės, turėtų būti svarbu tai, kad sprendimas įgyvendinti priemonę 2001 m. priklausė tik nuo to, kada Danijos Vyriausybė turės pakankamą pagrindą vertinti kapitalo, garantijų ir pan. poreikį, susijusį su pardavimu. Todėl 2001 m. suteiktų priemonių data visiškai priklausė nuo pardavimo proceso trukmės ir rezultato.

(192)

Šiomis aplinkybėmis Danijos Vyriausybė taip pat prisimena bylos BP Chemicals faktus, kai pirmoji injekcija buvo atlikta 1992 m. spalio 1 d., antrąją injekciją valdyba patvirtino 1993 m. gruodžio 2 d., o trečiąją injekciją – 1994 m. birželio 29 d.

(193)

Teismas sprendimo 178 punkte mini sprendimus dėl trijų kapitalo injekcijų, atliktų per palyginti trumpą laikotarpį nuo 1992 m. spalio mėn. iki 1994 m. liepos mėn. Kalbant apie chronologinį antrosios ir trečiosios kapitalo injekcijų ryšį, Teismas paaiškino, kad chronologiškai jos labai arti viena kitos.

(194)

Šiomis aplinkybėmis Danijos Vyriausybė nurodo, kad 2001 m. kapitalo injekcija negalėjo būti atlikta anksčiau, nes derybos su pirkėju turėjo būti užbaigtos prieš nustatant kapitalizacijos, susijusios su pardavimu, poreikį.

(195)

Bendrovės „Combus“ padėtis dienomis, kai buvo atliktos kapitalo injekcijos. Danijos Vyriausybė patvirtina Komisijos apibūdinimą sprendimo pradėti procedūrą 75 konstatuojamojoje dalyje, kuriuo remiantis bendrovė „Combus“ 1999 ir 2001 m. patyrė didelių finansinių sunkumų daugiausia dėl to, kad anksčiau buvo sudariusi nuostolingų autobusų transporto sutarčių. Todėl Komisija daro išvadą, kad „Combus“ finansinė padėtis minėtomis datomis nebuvo pasikeitusi.

(196)

Be to, Danijos Vyriausybė paaiškina, kad 1998–2000 m. bendrovė „Combus“ turėjo didelį apyvartinių lėšų trūkumą, kurio negalima priskirti tik nuostolingoms sutartims, galiojusioms Kopenhagos teritorijoje. Be to, 1998 ir 1999 m. didelės – 65 000 000 DKK ir 53 637 000 DKK – sumos įdėtos į sąskaitas siekiant padengti būsimus nuostolingų sutarčių nuostolius. Atidėjinių nuostolingoms sutartims reikėjo dėlto, kad bendrovė privalėjo laikytis autobusų paslaugų sutarčių, kol pasibaigs jų galiojimo laikas.

(197)

Danijos Vyriausybė mano, kad kai Teismas byloje BP Chemicals teigia, jog sprendžiant, ar tai viena ir ta pati pagalbos priemonė, reikia atsižvelgti į „padėtį tą dieną, kai buvo priimti sprendimai dėl atskirų injekcijų“, nes reikia ištirti, ar laikotarpiu tarp atskirų injekcijų bendrovės finansinė padėtis pakito, o tai rodytų, kad injekcijomis – nepaisant chronologinės tvarkos ir santykinio ryšio – iš tiesų tenkinami skirtingi poreikiai. Danijos Vyriausybės nuomone, šiuo atveju taip nėra dėl šių priežasčių:

(198)

Tiek 1999 m., tiek 2001 m. kapitalo injekcijomis buvo siekiama padengti kapitalo poreikį, kilusį dėl to, kad bendrovė laikotarpiu prieš 1999 m. buvo sudariusi nuostolingų sutarčių. Tai buvo daroma dviem pakopomis tik todėl, kad tik užbaigus derybas su pirkėja „Arriva“ paaiškėjo, kiek iš tikrųjų reikėjo kapitalo, nors objektyviai žiūrint šis poreikis buvo ir 1999 m. atliekant pirmąją kapitalo injekciją.

(199)

Išvada: Todėl Danijos Vyriausybė mano, kad vertinamas, ar kelios chronologiškai atskiros kapitalo injekcijos yra viena ir ta pati finansinė priemonė, atitinka visus kriterijus, kurie svarbūs byloje BP Chemicals. Taigi restruktūrizavimo gairėse nustatytas reikalavimas dėl vienkartinės pagalbos yra įvykdytas kalbant apie visas 1999 m. ir 2001 m. kapitalo injekcijas.

(200)

Vyriausybės nuomone, po kapitalo injekcijų 1999 m. ir 2001 m., „Combus“ buvo ekonomiškai gyvybinga. Prieš 2006 m. nebuvo įmanoma gauti pelno tik dėl nuostolingų sutarčių, kurias „Combus“ buvo sudariusi per licencijavimo turus.

(201)

Danijos Vyriausybės nuomone, visų „Combus“ akcijų pardavimas bendrovei „Arriva“ yra įrodymas, kad „Combus“ buvo visiškai gyvybinga po restruktūrizavimo pagalbos suteikimo. Privatus investuotojas, pvz., bendrovė „Arriva“, nebūtų prisiėmusi tokios didelės finansinės atsakomybės pirkdama bendrovę „Combus“, nebent „Arriva“ po nuodugnaus patikrinimo proceso nustatytų, kad „Combus“ yra gyvybinga bendrovė, turinti pakankamą būsimo pelno potencialą įprastinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis.

(202)

Vyriausybė pažymi, kad sprendimo pradėti procedūrą 107 ir 108 konstatuojamosiose dalyse Komisija iškėlė klausimą, pirma, dėl sutarčių nutraukimo ir, antra, dėl sukaupto deficito ir suteiktos pagalbos.

(203)

Danijos Vyriausybės pastabos dėl galimybės nutraukti viešojo paslaugų pirkimo sutartis jau išdėstytos pirmiau.

(204)

Kalbant apie sukaupto 360 mln. DKK deficito 2000–2005 m. laikotarpiu ir visos 291 mln. DKK pagalbos, suteiktos 2001 m., skirtumą, Vyriausybė pažymi, kad taip Komisija teigia dėl nesusipratimo.

(205)

Teiginys dėl sukaupto 360 mln. DKK deficito 2000–2005 m. laikotarpiu yra teisingas, bet lėšos bendrovei „Combus“ buvo suteiktos 2001 m., ir jos viršijo šį sukauptą deficitą. Vyriausybės suteiktos lėšos sudarė 291 mln. DKK, plg. pastabas, kad apskaičiuojant suteiktos pagalbos sumą būtina įtraukti faktinę pagal garantijas sumokėtą sumą.

(206)

Vis dėlto dar svarbesnė aplinkybė yra tai, kad Vyriausybės sumokėta suma turėtų būti pridėta prie 100 mln. DKK skolos grąžinimo kreditoriui. Todėl 2001 m. įdėtas kapitalas viršijo apskaičiuotą sukauptą deficitą 2000–2005 m. laikotarpiu.

(207)

Pirmiausia Danijos Vyriausybė mano, kad 1999 m. restruktūrizavimo gairės turi būti aiškinamos taip, kad priemonės konkurenciją iškraipančiam pagalbos poveikiui mažinti naudojamos pasirinktinai, ir šias priemones reikia naudoti tik kai jos būtinos. Tai pabrėžta restruktūrizavimo gairių 35 punkte ir visame 39 punkto ii papunktyje vartojant žodį turėtų. Be to, Danijos Vyriausybė nurodo, kad Komisija, priimdama pradinį sprendimą, neprašė arba nereikalavo, kad bendrovė „Arriva“ darytų nuolaidas arba įgyvendintų priemones, kuriomis būtų galima sumažinti galimą su pardavimu susijusį konkurencijos iškraipymą.

(208)

Antra, Danijos Vyriausybė nurodo, kad nėra struktūrinio perteklinio gamybos pajėgumo autobusų transporto sektoriuje. Be to, ji primena, kad Danijos konkurencijos institucijos teigė, jog konkurencija rinkoje yra ypač aktyvi ir veiksminga, ir į rinką labai lengva patekti dėl mažų patekimo kliūčių, užtikrinamų Europos sutarčių sudarymo taisyklėmis. Todėl Danijos Vyriausybė mano, kad nereikėjo mažinti galimo neigiamo pagalbos poveikio, nes nėra tokio neigiamo poveikio įrodymų.

(209)

Trečia, Danijos Vyriausybė nurodo, kad bendrovei bendrovei „Combus“ atlikta kapitalo injekcija atitiko neigiamą bendrovės rinkos kainą, nustatytą visiškai viešame konkursų ture, kur visi suinteresuotieji pirkėjai galėjo teikti paraiškas, ir todėl pagalbos priemone nebuvo iškraipyta konkurencija rinkoje.

(210)

Ketvirta, Danijos Vyriausybė mano, kad vėliau vykęs tam tikro turto ir įsipareigojimų pardavimas bendrovei „Connex“ buvo priemonė, kuria galima sumažinti galimą neigiamą poveikį rinkos sąlygoms. Parduodama ne mažiau kaip 50 % bendrovės „Combus“ turto bendrovei „Connex“, bendrovė „Arriva“ tikrai išlygino bet kokį galimą konkurencinį pranašumą, kurį bendrovė įgavo pirkdama „Combus“. Parduodama „Connex“, bendrovė „Arriva“ taip pat labai apribojo savo rinkos dalį Kopenhagos teritorijoje.

(211)

Pagaliau Danijos Vyriausybė teigia, kad nuostolingos sutartys nustos galioti ne vėliau kaip 2006 m., o tada dėl jų bus skelbiami viešieji konkursai, kuriuose galės dalyvauti visi rinkos dalyviai. NET jeigu būtų padarytas neigiamas poveikis konkurencijai – kuris, Danijos Vyriausybės nuomone, bet kuriuo atveju būtų labai menkas – jo trukmė būtų ribota.

(212)

Danijos Vyriausybė mano, kad pagalbos priemonės buvo būtino mažiausio dydžio, vadinasi, jos atitiko tam tikras sąlygas, nustatytas 1999 m. restruktūrizavimo gairėse.

(213)

1999 m. kapitalo injekcijos sumą pasiūlė advokatų kontora „Kromann and Münter“ po to, kai įmonė KPMG atliko su bendrovės „Combus“ restruktūrizavimu susijusį tyrimą, o Danijos Vyriausybės finansų konsultantas „Alfred Berg“ šiam vertinimui pritarė.

(214)

Kalbant apie 2001 m. kapitalo injekcijas, Danijos Vyriausybė paaiškino, kad sumas lėmė tiek bendrovės finansinė padėtis, tiek derybos, kurias Danijos Vyriausybė vedė su bendrove „Arriva“ ir kitais potencialiais pirkėjais. Kadangi reikalinga kapitalo injekcijos suma buvo nustatyta po derybų su suinteresuotaisiais pirkėjais – kurie buvo užsiregistravę vykdant viešą, skaidrią ir nediskriminacinę pardavimo procedūrą – pagalbos priemonės atitiko bendrovės rinkos kainą ir todėl buvo natūraliai apribotos tuo, kas tikrai būtina.

(215)

Sprendimo pradėti procedūrą 119 punkte Komisija teigė, kad pats pagalbos gavėjas turi skirti įnašą į restruktūrizavimo planą. Komisija teigė, kad bendrovė „Arriva“, perėmusi dalį „Combus“ skolos, įdėjo tokį įnašą. Todėl Komisija paprašė informacijos apie kitus bendrovių „Combus“ ir (arba) „Arriva“ įnašus.

(216)

Danijos Vyriausybė mano, kad santaupos ir racionalizavimas, numatyti restruktūrizavimo planuose, yra pagalbos gavėjo įnašas pagal restruktūrizavimo gairių 40 punktą. Kiti įnašai, Danijos Vyriausybės nuomone, yra 100 DKK pardavimo kaina, įplaukos iš 50 % bendrovės „Combus“ pardavimo bendrovei „Connex“ (113,9 mln. DKK) ir bendrovės „Arriva“ tiesioginis įnašas 33,6 mln. DKK restruktūrizavimo išlaidoms.

(217)

Asociacija „Danske Busvognmaend“ mano, kad nebuvo parodyta bendrovės „Combus“ galimybė tapti gyvybinga ir pelninga. Greičiau priešingai, „Danske Busvognmaend“, remdamasi sprendimo Combus byloje 19 punktu mano, kad akivaizdu, jog privatus investuotojas nebūtų elgęsis taip, kaip elgėsi Danijos Vyriausybė suteikdama pagalbą.

(218)

Šalia Komisijos pateiktų faktinių aplinkybių, „Danske Busvognmaend“ nurodo tris ataskaitas, pateiktas po sprendimo Combus byloje Danijoje (36). Pasak „Danske Busvognmaend“, šiose ataskaitose tvirtinama, kad privatus investuotojas nebūtų elgęsis kaip Danijos Vyriausybė panašioje situacijoje.

(219)

„Danske Busvognmaend“ primena, kad Danijos Vyriausybė 1999 m. gegužės mėn. suteikdama bendrovei „Combus“ 300 mln. DKK finansinę pagalbą, vadovavosi rinkos ekonomikos investuotojo principu (žr. skundo 36 išnašą, p. 22). Tuometinis Transporto ministras pareiškė štai ką:

„Apibendrinant manau, kad Transporto ministerijos bendrovei „Combus A/S“ atlikta kapitalo injekcija nėra valstybės pagalba, ir todėl apie šį veiksmą nereikia pranešti Komisijai, nes ministerija atliko vertinimą, iš kurio matyti, kad ši kapitalo injekcija buvo būtina ir pakankama, kad bendrovė galėtų būti restruktūrizuota siekiant pelningo eksploatavimo ir kad buvo galima manyti, jog papildomas investuotas kapitalas atsipirks dėl gaunamo pelno arba palūkanų ir grąžos. Dėl šios priežasties manau, kad šis investavimas atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą“.

(220)

„Danske Busvognmaend“ primena, kad vėliau Danijos audito rūmai nagrinėjo šį klausimą (žr. A 22 priedą), ir remiasi jų išvadomis (V skyriaus 37 ir 39 puslapiai ir visų pirma 41 ir 43 puslapiai), kuriuose jie kaip tik aiškina, kad:

„Iš Audito Rūmų atlikto tyrimo matyti, kad rengdamasi atlikti bendrovei „Combus“ kapitalo injekciją, Transporto ministerija turėjo žinoti apie prastą bendrovės valdymą ir apie tai, kad nebuvo tvirto pagrindo ekonominiams sprendimams priimti, visų pirma kalbant apie autobusų transporto sutarčių pelningumo kontrolę ir bendrųjų išlaidų valdymą“.

(221)

„Danske Busvognmaend“ nuomone, investicijų pelningumo klausimas buvo toks neaiškus, kad nebuvo galima taikyti rinkos ekonomikos investuotojo principo. Asociacija mano, kad 1999 m. gegužės mėn. atlikta 300 mln. DKK injekcija buvo siekiama išvengti bendrovės bankroto, kuris neišvengiamai grėsė (žr. atsakymo 38 punktą ir ten pateiktas citatas).

(222)

Asociacija „Danske Busvognmaend“ mano, kad paskui viskas vyko ne taip kaip oficialiai teigia Transporto ministerija. Nuo 2001 m. pavasario iš tiesų reikėjo atlikti kapitalo injekciją ir nurašyti iš viso 240 mln. DKK skolų. Be to, privatūs kreditoriai turėjo rasti tinkamą sprendimą dėl skolų, kurios sudarė 100 mln. DKK.

(223)

Asociacija „Danske Busvognmaend“ padarė išvadą, kad nė vienas rinkos ekonomikos investuotojas nebūtų elgęsis kaip valstybė, nes nebuvo galima tikėtis kapitalo grąžos. Pasak „Danske Busvognmaend“, eilinis privatus investuotojas būtų stengęsis nutraukti nuostolingas sutartis ir būtų leidęs kitoms bendrovėms jas perimti, kad taip užtikrintų bendrovės „Combus“ pelningumą.

(224)

Siekdama paremti šį teiginį, „Danske Busvognmaend“ primena, jog bylos T-157/01 94 punkte Pirmosios instancijos teismas teigia, „kad Danijos autobusų transporto rinka pajėgi greitai prisitaikyti prie transporto institucijų poreikių ir kad likvidavus konkursą laimėjusią bendrovę, kol bus paskelbtas naujas kvietimas dalyvauti konkurse, galima lengvai pasinaudoti kitų bendrovių paslaugomis. Taigi kitos bendrovės būtų galėjusios perimti transporto paslaugų teikimo sutartis, kurias vykdė bendrovė „Combus“, jeigu pastaroji būtų buvusi likviduota“.

(225)

Taigi „Danske Busvognmaend“ nuomone, akivaizdu, kad privatus investuotojas būtų labiau išnagrinėjęs galimybę perleisti esamas sutartis arba paskelbti bendrovės bankrotą. Toks vertinimas nebuvo atliktas. Akivaizdu, kad kiti autobusų transporto rinkos dalyviai būtų buvę suinteresuoti perimti autobusų linijas. Ypač sostinės teritorijoje, kur bendrovė „Combus“ nukentėjo labiausiai, nes ši bendrovė konkurso metu pasiūlė labai žemas paslaugų teikimo kainas, taip pat dėl to, kad ji turėjo statyti patalpas, kurių ji neturėjo (garažus ir pan.). Galima įsivaizduoti, kad „Arriva“ būtų galėjusi būti suinteresuota perimti „Combus“ sutartis, kurias bendrovė „Combus“ jai sutrukdė įsigyti, nes „Arriva“ turėjo reikiamas patalpas (garažus, infrastruktūrą ir pan.), ir dėl to būtų galėjusi teikti pigesnes transporto paslaugas.

(226)

„Danske Busvognmaend“ mano, kad kai kurie Europos Bendrijų Teisingumo Teismo aiškinimai rodo, kad rinkos ekonomikos investuotojo principo gali būti laikomasi padedant bendrovei tuo metu, kai mėginama ją parduoti, nes leidus tai bendrovei bankrutuoti patirtos išlaidos būtų didesnės išlaidos. Vis dėlto, kad tokią priemonę būtų galima pateisinti atsižvelgiant į rinkos ekonomikos investuotojo principą, reikia dokumentų, kuriuose būtų pateikti patikimi ekonominiai duomenys, iš kurių būtų matyti, kad ta priemone valdžios institucijos pasiektų geresnių rezultatų negu likviduojant bendrovę arba leidžiant jai bankrutuoti. „Danske Busvognmaend“ teigimu, Danijos valdžios institucijos nepristatė dokumentų, kuriuose būtų nurodyta, kad valstybei būtų brangiau kainavę likviduoti bendrovę „Combus“ arba paskelbti jos bankrotą, negu ją palaikyti jos gyvybingumą ir parduoti, kaip buvo padaryta svarstomu atveju. Ji mano priešingai, kad valstybei būtų buvę naudingiau likviduoti bendrovę „Combus“ arba paskelbti jos bankrotą. Perdavus sutartis kitiems vežėjams būtų buvę išvengta didelių eksploatavimo nuostolių ir didelių paskesnių skolų, taip pat būtų buvę galima realiomis kainomis parduoti inventorių ir įrenginius kitai šaliai.

(227)

„Danske Busvognmaend“ mano, kad 1999 m. restruktūrizavimo gairėse nustatytų sąlygų nebuvo laikomasi.

(228)

„Danske Busvognmaend“ nuomone, pagalbos priemonės yra dvi atskiros pagalbos priemonės. Pasak šios asociacijos, nei Danijos Vyriausybė, nei bendrovė „Arriva“ neparodė, kad pagalbos priemonė sudarytų dvi tos pačios pagalbos išmokėjimo dalis. Greičiau šiuo atveju aiškiai matyti, kad bendrovė „Combus“ buvo prastai valdoma bendrovė, ir Danijos Vyriausybė tai gerai žinojo, be to, finansinė parama 1999 m. buvo suteikta bendrovei „Combus“ tinkamai neįvertinus ir neištyrus, taigi reikėjo dar vienos finansinės paramos 2001 m.

(229)

„Danske Busvognmaend“ mano, kad Danijos Vyriausybė nepateikė jokio restruktūrizavimo plano prieš pirmąją kapitalo injekciją 1999 m. Bendrovės nuomone, neįmanoma pateikti restruktūrizavimo plano pavėluotai (37). „Danske Busvognmaend“ šiuo požiūriu nepritaria Komisijos pozicijai, pateiktai sprendimo pradėti procedūrą 36, 48 ir 49 konstatuojamosiose dalyse.

(230)

„Danske Busvognmaend“ nesutinka, kad bendrovė „Combus“ būtų tapusi pelninga ir ekonomiškai gyvybinga būdama valstybinė įmonė. Ji mano, kad bendrovė galėtų tapti ekonomiškai gyvybinga tik ją pardavus bendrovei „Arriva“. Šiuo požiūriu ji nurodo į Komisijos sprendimą pradėti procedūrą ir PIT poziciją sprendimo Combus byloje 115–116 punktuose.

(231)

„Danske Busvognmaend“ požiūriu, bendrovei „Combus“ suteiktos pagalbos priemonės de facto iškraipė konkurenciją rinkoje, nes jos sudarė bendrovei „Arriva“ galimybę, nusipirkus „Combus“, įsigyti iki maždaug 70 % rinkos dalį. Taip Arriva įgijo vyraujančią padėtį Danijos rinkoje. O dauguma autobusų bendrovių atsidūrė ties bankroto riba. „Danske Busvognmaend“ nuomone, Danijos Vyriausybė nieko nedarė, kad išvengtų konkurencijos iškraipymo, „Combus“ neatsisakė nė vienos savo sutarties, kai 1999 m. jai buvo suteikta pagalba, o 2001 m. pagalbos priemonės netgi atnešė bendrovei „Arriva“ pelno. Todėl „Arriva“ konkurentų nenaudai pasipelnė parduodama dalį bendrovės „Combus“ bendrovei „Connex“.

(232)

Atsižvelgdama į gaires ir sąlygą kuo labiau mažinti nederamą konkurencijos iškraipymą, bendrovei „Combus“ reikėjo bent atsisakyti savo sutarčių. „Danske Busvognmaend“ šiuo požiūriu pritaria Komisijos pozicijai, išdėstytai sprendimo pradėti procedūrą 112 konstatuojamojoje dalyje.

(233)

„Danske Busvognmaend“ mano, kad Danijos Vyriausybė visiškai neatsižvelgė į šį punktą kalbant apie „Combus“ pardavimą ir kad nėra tikrumo, jog bendrovė buvo parduota rinkos kaina, o tai būtų geriausias būdas užtikrinti, kad pagalba apribota iki mažiausio būtino dydžio.

(234)

„Danske Busvognmaend“ nuomone, Danijos Vyriausybė aiškiai matė, jog nebuvo įvertinta, ar suteikta pagalbos priemonė yra mažiausio būtino dydžio. Šiuo pagrindu ji cituoja Combus bylos K priedo p. 6, kur Danijos Vyriausybė pareiškia: „Kapitalo injekcija, dėl kurios buvo susitarta ir kurios bendrovė „Arriva“ reikalavo, kad perimtų akcijas, grindžiama verslo scenarijumi, apie kurį pardavėjas, aišku, nežino“. Taip pat I priedo p. 6 ji teigia: „Vyriausybės nuomone, bendrovės „Arriva“ reikalaujama kapitalo injekcija rodo esamą bendrovės rinkos vertę, ir t. t.“

(235)

„Danske Busvognmaend“ nuomone, yra rimtų priežasčių labai suabejoti, ar bendrovei „Combus“ suteikta pagalba kartu su pardavimu bendrovei „Arriva“ buvo mažiausio būtino dydžio. Priešingai, ji mano kad bendrovė „Arriva“ sudarė gerą sandorį, ir šiuo atveju daro nuorodą į savo 2003 m. vasario 24 d. dokumento 8 skyrių. Ji pažymi, kad parduodant bendrovę, Danijos Vyriausybė turėjo atlikti nepriklausomą tyrimą, kaip paprastai Komisija numato perduodant akcijas, ir kad pardavimo sąlygos nebuvo skaidrios, o viešos pardavimo procedūros nebuvo taikomos visiems tam tikros srities konkurentams.

(236)

Komisija taip pat gavo „Arriva Denmark A/S“ pastabas. Šios pastabos susijusios tik su faktine aplinkybe, būtent bendrovių „Arriva“ ir „Connex“ sutarta pardavimo kaina, ir išdėstytos dabartinio sprendimo II dalyje.

(237)

Pirma, Danijos Vyriausybė mano, kad be konteksto cituodama Danijos valstybės kontrolieriaus tarnybos vertinimą, „Danske Busvognmaend“ sudaro klaidingą įspūdį. Pasak Danijos Vyriausybės, cituota ištrauka yra ataskaitos 47 puslapyje po antrašte „Danijos valstybės kontrolieriaus tarnybos pastabos“ ir yra susijusi su faktais, sudarančiais Transporto ministerijos Parlamento finansų komitetui pateikto įstatymo projekto pagrindą, kuris teisiškai pagrindžia 300 mln. DKK kapitalo injekciją, atliktą bendrovei „Combus“.

(238)

47 puslapyje Danijos valstybės kontrolieriaus tarnyba štai ką sako apie įstatymo projekto pagrindą:

„Iš įstatymo projekte pateiktos informacijos reikia suprasti, kad atsižvelgus į 65 mln. DKK suteikimą 1998 m. bendrovės metinėse ataskaitose, vaizdas apie bendrovės „Combus“ finansinę padėtį 1998 m. pabaigoje buvo palyginti tikslus, ir todėl pagrįstas išeities taškas bendrovės kapitalo poreikiui nustatyti. Tačiau Transporto ministerija nepasakė, kad, pasak bendrovės valdybos, informacija apie finansus, kuria remiantis buvo nustatyta suteikti 65 mln. DKK, buvo paimta iš biudžeto, sąmatų ir planuojamų santaupų.

Danijos valstybės kontrolieriaus tarnybos nuomone, Transporto ministerija buvo atsakinga už pateiktos medžiagos vertinimą siekiant suteikti Ministrui ir Finansų komitetui visą svarbią informaciją, susijusią su įstatymo projektu. Transporto ministerija neturėjo pateikti įstatymo projekto esamu pagrindu. Arba ministerija turėjo pabrėžti, atsižvelgdama į greitos kapitalo injekcijos bendrovei „Combus“ poreikį, kad įstatymo projektas grindžiamas tik bendrais biudžetais ir sąmatomis, parengtomis bendrovės.“

(239)

Pasak Danijos Vyriausybės, Danijos valstybės kontrolieriaus tarnyba kritikavo ne tą faktą, kad ministerija rekomendavo 300 mln. DKK kapitalo injekciją, bet greičiau tą faktą, kad ji nepabrėžė Finansų komitetui, jog įstatymo projektas grindžiamas biudžetu ir sąmatomis, parengtomis „Combus“ valdybos. Kadangi skubiai reikėjo kapitalo injekcijos, Transporto ministerija neturėjo kito pasirinkimo, tik rekomenduoti atlikti kapitalo injekciją, nes buvo manoma, kad ji būtina bankrotui išvengti ir todėl reikalinga tam, kad bendrovė „Combus“ būtų parduota.

(240)

Antra, Danijos Vyriausybė nurodo, kad „Danske Busvognmaend“ pastabos skirtos tik klausimui, kokiu mastu privatus investuotojas būtų atlikęs panašią kapitalo injekciją 1999 m., paremtą lūkesčiu, kad ateityje dėl paties bendrovės „Combus“ pelno būtų gauta atitinkama investicijų grąža.

(241)

Vis dėlto, Danijos Vyriausybės nuomonė dėl rinkos ekonomikos investuotojo principo nėra grindžiama tik tiesiogine grąža, kurios būtų galima pagrįstai tikėtis iš valstybės investicijų. Priešingai, reikia atsižvelgti į paslėptus netiesioginius nuostolius ir, be kitų dalykų, į žalingą bankroto poveikį būsimiems privatizavimo atvejams.

(242)

Trečia, Danijos Vyriausybė paneigia tvirtinimą, kad buvo pirkėjų, suinteresuotų pirkti nuostolingas sutartis. NET jeigu tokių pirkėjų būtų atsiradę, perduodant sutartis būtų tik iškart patvirtinti dėl jų patirti nuostoliai, ir taip bendrovė „Combus“ būtų iškart patyrusi nesuskaičiuojamus finansinius padarinius.

(243)

Danijos Vyriausybė taip pat nesutinka, kad bet kuri autobusų įmonė būtų perėmusi nuostolingas sutartis už bet kokią teigiamą vertę. Taigi parduoti sutartis būtų buvę įmanoma tik už neigiamą pirkimo kainą. Bet kuriuo atveju parduoti atskiras sutartis ir (arba) pavienį ilgalaikį turtą arba veikloje naudojamą turtą nebūtų buvę naudingiau negu parduoti viską. Šią nuomonę palaiko Danijos valstybės kontrolieriaus tarnyba (38).

(244)

Remdamasi sprendimo Combus byloje 94 punktu, „Danske Busvognmaend“ teigia, kad kitos įmonės būtų galėjusios tučtuojau perimti „Combus“ transporto sutartis, jeigu bendrovė bankrutuotų. Danijos Vyriausybė mano, kad ši mintis gali būti teisinga, bet tai nesusiję su teisiniu vertinimu, ar valstybė veikė vadovaudamasi rinkos ekonomikos investuotojo principu. Vis dėlto ši informacija gali būti naudinga nagrinėjant klausimą, kokiu mastu bendrovės „Combus“ bankrotas būtų paveikęs viešojo transporto valdymą ir kaip būtų pakenkta transporto paslaugoms.

(245)

Atsižvelgdama į „Danske Busvognmaend“ pateiktus argumentus, Danijos Vyriausybė teigia, kad bet kuri pagalbos mokėjimo ne vieną kartą išlyga nedaro poveikio tam, ar daugiau nei vieną pagalbos sumą galima laikyti viena pagalbos priemone, suteikta daugiau nei viena išmoka. Priešingai, su tuo susijęs lemiamas veiksnys yra bendras vertinimas, ar pavienės pagalbos sumos yra susijusios laiko ir tikslo požiūriu taip, kad gali būti laikomos viena pagalbos priemone.

(246)

Danijos Vyriausybė pripažįsta, kad nepateikė Komisijai jokio restruktūrizavimo plano, kai atliko 300 mln. DKK kapitalo injekciją arba kai 2000 m. lapkričio mėn. susitarė su bendrove „Arriva“ dėl pardavimo principų.

(247)

Vis dėlto Danijos Vyriausybė nesutinka su tuo, kaip „Danske Busvognmaend“ aiškina Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-17/99, Prancūzija prieš Komisiją, būtent, kad restruktūrizavimo plano jau nebegalima pateikti Komisijai po to, kai valstybė narė suteikė pagalbą.

(248)

Pirmiausia Danijos Vyriausybė nurodo, kad 1999 m. restruktūrizavimo gairėse nėra taisyklių ar nurodymų, kada restruktūrizavimo planas turi būti pateiktas Komisijai. Vienintelė aiški sąlyga yra ta, kad Komisija negali patvirtinti restruktūrizavimo pagalbos, prieš tai negavusi restruktūrizavimo plano.

(249)

Danijos Vyriausybė mano, kad net tais atvejais, kai pagalbos priemonė yra įgyvendinta pirmiau nepranešus Komisijai, Komisija turi patikrinti, ar pagalba atitinka patvirtinimo sąlygas. Tai numatyta, inter alia, Reglamento Nr. 659/1999 13 straipsnio 2 dalyje (toliau – Procedūrinis reglamentas). Danijos Vyriausybė mano, kad Komisijai visiškai pakanka gauti restruktūrizavimo planą, kuris yra patvirtintas prieš Komisijai nusprendžiant, ar valstybės pagalba yra suderinama su bendrąją rinka.

(250)

Kalbant apie Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C-17/99, 43 punktą (39), Danijos Vyriausybė nurodo, kad remdamasi 41 punktu Komisija teigė sprendime, kuris buvo bylos dalykas, kad „Prancūzijos Vyriausybė nepateikė Komisijai patikimo restruktūrizavimo plano“ ir „[n]arba Prancūzijos valdžios institucijos nepateikė Komisijai jokio panašaus plano nuo tada, kai buvo pradėta procedūra“.

(251)

Danijos Vyriausybei aišku iš Komisijos formuluotės, kad norint įvykdyti 1999 m. restruktūrizavimo gairių, skirtų restruktūrizavimo planui, sąlygas, būtų pakakę pateikti restruktūrizavimo planą pradėjus oficialią procedūrą. Todėl lemiamas veiksnys buvo ne tam tikras metas, kada reikia pateikti restruktūrizavimo planą, bet tai, kad planas turi būti pateiktas prieš Komisijai priimant galutinį sprendimą.

(252)

Todėl Danijos Vyriausybė mano, kad 2001 m. sausio 8 d. ir 23 d. restruktūrizavimo planai buvo pateikti laiku ir atitiko 1999 m. restruktūrizavimo gairių sąlygas.

(253)

2007 m. balandžio ir vasario mėn. dokumentuose Danijos Vyriausybė nurodo, kad finansinio ir veiklos restruktūrizavimo planas buvo tada, kai Danijos Parlamento finansų komitetas patvirtino 1999 m. kapitalo injekciją.

(254)

Danijos Vyriausybė mano, kad bendrovė „Arriva“ pardavusi dalį bendrovės „Connex“ negavo tokio pelno, kuris būtų pranokęs Danijos ir bendrovės „Arriva“ lūkesčių ir apskaičiavimus tuo metu, kai bendrovė „Combus“ buvo parduota bendrovei „Arriva“.

(255)

Atsakydama į „Danske Busvognmaend“ tvirtinimą, kad parduodant bendrovę nebuvo skelbtas viešas konkursas, Danijos Vyriausybė teigia, kad pardavimo procesas buvo ilgas, konkurencingas, nediskriminacinis ir skaidrus, o galutinė kaina nelabai skyrėsi nuo pradinio kainos pasiūlymo.

(256)

Atsakydama į tvirtinimą, kad nebuvo nepriklausomų rinkos kainos patikrų, Danijos Vyriausybė nurodo, kad Parlamento finansų komitetas turėjo patvirtinti pardavimą remdamasis finansinėmis analizėmis, kurias atliko valstybės finansinis konsultantas „Alfred Berg“. Danijos Vyriausybė mano, kad tai yra pakankama patikra. Danijos Vyriausybės nuomone, PIT bylos priedo ištraukose, kurias cituoja „Danske Busvognmaend“, nėra tvirtinama, kad trūksta patikros dėl to, ar pagalba buvo kiek įmanoma mažesnė.

(257)

Be to, Danijos Vyriausybė aiškina, kad po pardavimo buvo atlikti trys nepriklausomi tyrimai dėl pardavimo kainos, būtent „Bendrovės „Combus A/S“ tyrimo ataskaita“, „Įgaliotinio atliktas tyrimas, kaip valstybė valdo „Combus A/S“ nuosavybę“ ir „Valstybės kontrolieriaus ataskaita“.

(258)

Todėl Danijos Vyriausybė nesutinka, kad nebuvo atlikta jokių patikrų, ar pagalba buvo kiek įmanoma mažesnė. „Danske Busvognmaend“ rėmimasis bylos K ir I priedais nesusijęs su klausimu, ar pagalba buvo kiek įmanoma mažesnė. Vis dėlto iš citatų aiškiai matyti, kad pardavimas bendrovei „Arriva“ buvo parengtas remiantis verslo scenarijumi ir kad pardavimo kaina atitiko rinkos kainą.

(259)

Pagaliau Danijos Vyriausybė nemano, kad nepriklausomi auditoriai būtų pateikę kitokį vertinimą arba siūlę kitą bendrovės „Combus“ akcijų pardavimo kainą. Danijos Vyriausybei lemiamas buvo rinkos tyrimas.

(260)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(261)

Kaip minėta, bendrovė „Combus“ gavo Danijos Vyriausybės finansinę paramą kapitalo injekcijomis (1999 ir 2001 m.), subordinuota paskola (1999 m.), vėlesniu subordinuotos paskolos konvertavimu į akcinį kapitalą ir pirkėjui suteiktomis garantijomis (2001 m.). Todėl taikant EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti, ar finansinė parama, suteikta per privatizavimą 1999 m. ir 2001 m., yra vienos priemonės išmokėjimo dalys, ar dvi skirtingos priemonės.

(262)

PIT byloje BP Chemicals manė, kad siekiant daryti tokią išvadą, svarbu atsižvelgti į:

(263)

Komisija, atsižvelgdama į Danijos Vyriausybės ir trečiųjų šalių pastabas, įvertins, ar šiuo atveju laikomasi PIT byloje BP Chemicals nustatytų kriterijų.

(264)

Priemonių buvo imtasi 1999 m. gegužės 27 d. ir 2001 m. sausio 15 d. Todėl du sprendimus skiria maždaug 18 mėnesių.

(265)

Danijos Vyriausybė tvirtina, kad atsižvelgiant į privatizavimo proceso sudėtingumą, 18 mėnesių yra pagrįstai trumpas laikotarpis. Šiomis aplinkybėmis ji taip pat mini bylą BP Chemicals, kur pirmą ir paskutinę išmokėjimo dalį skyrė 22 mėnesiai.

(266)

Komisijos neįtikina Danijos Vyriausybės pateikti argumentai. Visų pirma, byla BP Chemicals ir šis atvejis labai skiriasi dalyko atžvilgiu. Byloje BP Chemicals valstybinė įmonė ENI suteikė tris kapitalo injekcijas bendrovei „ENIChem“ 1992 m., 1993 m. ir 1994 m. PIT turėjo patikrinti, ar Komisija teisėtai leido atlikti trečią kapitalo injekciją kaip atitinkančią privataus investuotojo kriterijaus taikymo reikalavimus, kadangi pirmosios dvi injekcijos buvo laikomos valstybės pagalba. Kalbant apie priemonių chronologinę tvarką, PIT nustatė, kad trečioji kapitalo injekcija jau buvo numatyta restruktūrizavimo plane, kurį ENI valdyba patvirtino tą pačią dieną kaip ir antrąją kapitalo injekciją, t. y. 1993 m. gruodžio mėn. Sprendimas leisti trečiąją kapitalo injekciją buvo priimtas 1994 m. sausio mėn., praėjus ne daugiau kaip vienam mėnesiui.

(267)

Šiuo atveju, priešingai, niekur nematyti, kad 1999 m., kai Danijos Vyriausybė nusprendė atlikti pirmąją kapitalo injekciją, ji planavo tolesniame restruktūrizavimo etape suteikti antrąją kapitalo injekciją. Priešingai, pirmoji kapitalo injekcija buvo apskaičiuota taip, kad jos užtektų ekonominiam bendrovės „Combus“ gyvybingumui atkurti. Dėl antrosios kapitalo injekcijos buvo nuspręsta praėjus daugiau kaip vieneriems metams ir šešiems mėnesiams po pirmosios kapitalo injekcijos 2000 m. gruodžio mėn., kai tapo aišku, jog pirmosios kapitalo injekcijos nepakako.

(268)

Taigi chronologiniu atžvilgiu esama dviejų svarbių argumentų, kad dvi kapitalo injekcijos yra dvi atskiros priemonės:

(269)

Danijos Vyriausybė mano, kad 1999 m. ir 2001 m. priemonėmis siekta to paties tikslo, būtent, restruktūrizuoti bendrovę „Combus“ ir pakeisti jos kapitalo struktūrą siekiant sėkmingo bendrovės privatizavimo.

(270)

Komisija nepritaria šiai nuomonei. Iš išsamaus faktų aprašo matyti, kad dėl 1999 m. kapitalo injekcijos buvo nuspręsta siekiant išvengti bendrovei „Combus“ gresiančio bankroto. Injekcijos tikslas buvo ne privatizuoti bendrovę „Combus“, bet ji greičiau buvo būtina todėl, kad pirmasis bandymas privatizuoti „Combus“ nepavyko.

(271)

Antrąja kapitalo injekcija buvo siekiama padidinti „Combus“ kapitalą tiek, kad pirkėja „Arriva“ norėtų mokėti simbolinę kainą už įmonę.

(272)

Komisija pripažįsta, kad suteikus abi kapitalo injekcijas buvo kartu vykdomos restruktūrizavimo priemonės ir kad abi kapitalo injekcijos buvo susijusios tuo, kad jomis buvo dengiami nuostoliai, patirti dėl sutarčių, kurias bendrovė „Combus“ buvo sudariusi pasiūliusi pernelyg mažas kainas.

(273)

Vis dėlto ji mano, kad pirminis dviejų kapitalo injekcijų tikslas buvo skirtingas, būtent, pirmuoju atveju – siekiant užkirsti kelią bankrotui, o antruoju atveju – parengti privatizavimą.

(274)

Bendrovės „Combus“ padėtis tuo metu, kad buvo imtasi priemonių, labai nepasikeitė, nes ji turėjo nuostolių daugiausia dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių, kurias sudarė tokia kaina, už kurią negalėjo teikti paslaugų.

(275)

Apibendrinant pasakytina, kad Komisija, atsižvelgusi į šalių pastabas ir taikydama PIT motyvus byloje BP Chemicals mano, kad dvi 1999 m. ir 2001 m. restruktūrizavimo priemonių išmokėjimo dalys yra dvi atskiros priemonės, vertinant pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Trys priežastys, kuriomis grindžiamas šis vertinimas:

(276)

Taigi vertinant teisiniu požiūriu šios priemonės bus analizuojamos kaip dvi skirtingos priemonės.

(277)

Abi priemones Danija finansavo iš biudžeto. Taigi abi priemonės buvo finansuotos iš valstybės išteklių.

(278)

Šios priemonės yra susijusios su viena įmone, su „Combus“, taigi yra konkrečios.

(279)

Kad priemonės būtų laikomos valstybės pagalba, jos turi suteikti įmonei naudos. Todėl kyla du klausimai:

(280)

Rinkos ekonomikos investuotojo principo esmė nustatyta Komisijos komunikate valstybėms narėms dėl EB sutarties 92 ir 93 straipsnių ir Komisijos direktyvos 80/723/EEB 5 straipsnio taikymo gamybos sektoriaus valstybinėms įmonėms (toliau – komunikatas) (41). Be to, ETT ir PIT sprendimuose ši sąvoka patikslinta (42).

(281)

Remiantis šiais tekstais ir sprendimais, Komisija atsižvelgia į realią pagalbą gaunančios įmonės galimybę gauti atitinkamų finansinių išteklių įprastomis kapitalo rinkos sąlygomis. Valstybės pagalbos nėra tada, kai naujas kapitalas įdedamas tokiu būdu, kuris būtų priimtinas privačiam investuotojui, veikiančiam įprastomis rinkos ekonomikos sąlygomis (43).

(282)

Komunikato 35 dalis taikoma kapitalo injekcijoms. Joje teigiama, kad pagalba yra tada, kai finansinė bendrovės padėtis ir visų pirma jos skolos struktūra ir apimtis yra tokios, kad per pagrįstą laikotarpį iš investuoto kapitalo negalima tikėtis normalios investicijų grąžos (dividendais arba kapitalo prieaugiu).

(283)

Komunikato 39 dalyje nustatyti panašūs kriterijai paskoloms ir teigiama, kad jeigu paskola be garantijos suteikiama bendrovei, kuri įprastu būdu būtų nepajėgi gauti lėšų (pavyzdžiui, dėl mažos tikimybės, kad paskola bus grąžinta), tada paskola prilygintina subsidijų išmokai ir Komisija ją taip vertintų.

(284)

Todėl viešo investuotojo elgesys turėtų būti lyginamas su spėjamu privataus investuotojo elgesiu, pavyzdžiui, privačios kontroliuojančiosios bendrovės arba privačios įmonių grupės, vykdančios struktūrinę, visuotinę arba sektoriaus politiką ir besivadovaujančios ilgalaikėmis pelningumo perspektyvomis (44). Kapitalo, reikalingo laikinai sudėtingoje padėtyje atsidūrusiai įmonei išlikti, kuri po restruktūrizacijos gali vėl tapti pelninga, įdėjimas nebūtinai yra pagalba, jei taip elgtųsi ir privatus investuotojas.

(285)

Taigi Komisija turi nustatyti, ar privatus investuotojas ir panašios į Combus bendrovės savininkas būtų elgęsis taip, kaip pasielgė Danijos Vyriausybė suteikusi vertinamas priemonės. Jeigu Komisija nustatytų, kad Danijos Vyriausybė elgėsi vadovaudamasi rinkos ekonomikos investuotojo principu vienos arba abiejų priemonių atžvilgiu, priemonė arba priemonės nebūtų valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(286)

Sprendimo pradėti procedūrą 82–89 konstatuojamosiose dalyse Komisija pareiškė abejonių, ar privatus investuotojas panašioje situacijoje būtų elgęsis kaip Danijos Vyriausybė.

(287)

Danijos Vyriausybė tvirtina, kad suteikiant 1999 m. priemonę buvo laikomasi rinkos investuotojo principo. Tai taip pat yra priežastis, dėl kurios ji nepranešė Komisijai apie priemonę prieš ją įgyvendindama.

(288)

Komisija pažymi, kad Danija nė viename etape nepateikė ekonominės analizės, kurioje būtų parodyta, kad dėl šios priemonės buvo galima pagrįstai tikėtis investicijų grąžos, kurios tikėtųsi privatus autobusų sektoriaus investuotojas.

(289)

Be to, Komisija pažymi, kad Danijos Vyriausybės finansinis konsultantas „Alfred Berg“ abiejuose 1998 m. lapkričio mėn. ir 1999 m. balandžio mėn. memorandumuose išreiškė susirūpinimą, kad „nėra garantijos dėl teigiamos investicijų grąžos“, jeigu Danija nuspręstų toliau būti bendrovės „Combus“ savininke siekdama bendrovę restruktūrizuoti po kapitalo injekcijos. 1999 m. gegužės mėn. Danijos Parlamento patvirtiname įstatymo projekte, kuriame leidžiama padidinti kapitalą, tai pat nustatyta, kad nelabai tikėtina, jog valstybė galės susigrąžinti kapitalą, kurį ketina investuoti į bendrovę „Combus“.

(290)

Komisija daro išvadą, kad Danija nepateikė įtikinamų įrodymų, kad valstybė galėtų pagrįstai tikėtis investicijų grąžos, prilygintinos grąžai, kurios būtų pareikalavęs privatus investuotojas.

(291)

Kalbant apie grupės vertinimo argumentus, remiantis pirmiau minėta teismų praktika (byla 303/88), Komisija neatmeta galimybės, kad valstybė arba valstybės įmonės gali dengti vienos iš savo patronuojamųjų įmonių nuostolius, kad sudarytų šiai įmonei galimybę nutraukti veiklą palankiausiomis sąlygomis, jeigu gali įrodyti, kad susijusios dengiamosios išlaidos yra mažesnės už ekonominę žalą, kuri būtų patirta kitais atvejais. Pavyzdžiui, Komisija taikė šiuos argumentus bylos C 53/2003 ABX (45) 196–216 punktuose, kur Komisija atsižvelgė į išlaidas, kurias patyrė grupės įmonės, turinčios tiesioginį verslo ryšį su prastai veikiančia patronuojamąja įmone, ir buvo realiai įrodytas poveikis kitoms grupės bendrovėms. Komisija mano, kad svarstomu atveju taip nėra, nes Danijos valdžios institucijos neįrodė, kad ryšys tarp bendrovės „Combus“ ekonominės veiklos ir kitos valstybės (visų pirma kaip kitų bendrovių, kurios neįrodė ypatingo ryšio su bendrove „Combus“, savininkės) ekonominės veiklos yra pakankamai stiprus, kad būtų galima daryti tokią išvadą. Visų pirma, kadangi nėra kitų argumentų, Komisija nėra įsitikinusi, kad kitų valstybinių bendrovių reitingai, kurie paprastai grindžiami kiekvienos atskiros bendrovės pranašumais, būtų padarę didelį poveikį bendrovės „Combus“ likimui.

(292)

Komisijos neįtikino nei argumentas, kad bendrovės „Combus“ bankrotas būtų pakenkęs valstybės kaip investuotojo reputacijai arba būtų sukėlęs pernelyg didelį pavojų privatizavimo programai, nes būtų suabejota dėl buvusių valstybės tarnautojų darbo garantijų. Iš tikrųjų kalbant apie pirmąjį punktą, atsakingi investuotojai kartais padaro išvadą, kad jie turi nutraukti nepelningą veiklą, o kalbant apie antrąjį punktą, atrodytų nesuderinama, kad valstybė turėjo mokėti valstybėms tarnautojams, kad jie sutiktų su privačiomis sutartimis, ir, be to, vėl turėjo padengti nuolatinių darbo vietų užtikrinimo išlaidas.

(293)

Dėl 2001 m. priemonės Komisija pažymi, kad Danijos Vyriausybė, gavusi pradinį bendrovės „Arriva“ pasiūlymą 2000 m. rugsėjo mėn., atliko skirtingų galimybių, kurias Danija turi bendrovės „Combus“ atžvilgiu, vertinimą; konkrečiai buvo nagrinėtos šios galimybės: palaipsnis likvidavimas per penkerius metus, veiklos tęsimas šešerius metus pagal geresnes sutartis, veiklos tęsimas vienerius metus nerefinansuojant skolos, neatidėliotinas bankrotas ir bendrovės „Arriva“ pasiūlymas dėl pardavimo. Iš šio sprendimo 5 lentelėje pateiktų tyrimo rezultatų matyti, kad galimybė „tęsti veiklą vienerius metus“ (71 mln. DKK teigiama vertė) buvo patraukliausia, antra pagal patrauklumą galimybė buvo palaipsnis likvidavimas per penkerius metus (– 331 mln. DKK), trečia – tęsti veiklą pagal naujas ir geresnes sutartis šešerius metus (– 315 mln. DKK). Pardavimas pagal pradinį bendrovės „Arriva“ pasiūlymą įvertintas – 390 mln. DKK.

(294)

Nėra parodyta, kad Danijos Vyriausybė vėl atliko vertinimą po to, kai bendrovės „Arriva“ pasiūlymas buvo pagerintas. Kadangi Danijos Vyriausybės 2001 m. priemone investuotų lėšų, būtent 140 mln. DKK su neribotomis garantijomis ir garantijomis, kurių riba yra 58,9 mln., suma gerokai didesnė negu pirmosios tyrime vertinamos galimybės suma, Komisija mano, kad Danijos valdžios institucijos, nuspręsdamos dėl 2001 m. priemonės, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad privatus investuotojas būtų elgęsis panašiai.

(295)

Kalbant apie grupės vertinimą ir Danijos Vyriausybės įvaizdžio saugojimą, Komisija atmeta argumentus dėl tos pačios priežasties, kaip dėl 1999 m. priemonių.

(296)

Apibendrinant pasakytina, kad Komisija mano, jog privatus investuotojas nebūtų elgęsis kaip Danijos Vyriausybė 2001 m. priemonės atžvilgiu.

(297)

Pagal sprendimą Altmark byloje „valstybės subsidijos, kuriomis siekiama sudaryti galimybę teikti reguliarias miesto, priemiestinio arba regioninio transporto paslaugas, ši nuostata netaikoma, kadangi tokios subsidijos turi būti vertinamos kaip kompensacija už paslaugas, kurias teikia naudos gaunančios įmonės, vykdydamos savo su viešosiomis paslaugomis susijusius įsipareigojimus“ (46). Todėl ETT apibrėžė keturias sąlygas, kurias reikia įvykdyti, kad valstybės subsidija būtų „kompensacija už paslaugas, teikiamas vykdant įsipareigojimą teikti viešąją paslaugą“.

(298)

Vis dėlto sprendime Combus byloje PIT pareiškė, kad svarstomu atveju bent viena iš šių sąlygų nebuvo įvykdyta, nes veiksniai, kuriais remiantis restruktūrizavimo priemonė buvo apskaičiuota, nebuvo nustatyti prieš sudarant viešojo paslaugų pirkimo sutartis objektyviu ir skaidriu būdu (47).

(299)

Taigi teismų praktikos Altmark byloje negalima taikyti Danijos Vyriausybės bendrovei „Combus“ suteiktos restruktūrizavimo priemonės atžvilgiu (48).

(300)

Taigi ir 1999 m., ir 2001 m. priemonė tikrai suteikė naudos bendrovei „Combus“.

(301)

Be to, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, ja turi būti iškraipoma konkurenciją ir daromas poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai.

(302)

Šiuo požiūriu reikia pažymėti, kad, pirma, valstybės subsidija, suteikta įmonei, kuri teikia tik vietos ir regionines transporto paslaugas ir neteikia transporto paslaugų ne savo valstybėje, vis dėlto gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(303)

Altmark byloje Teismas nusprendė, kad „Valstybei narei suteikus įmonei valstybės subsidiją, minėtos įmonės transporto paslaugų teikimas gali būti išlaikytas ar išplėstas, ir dėl to kitose valstybėse narėse įsteigtos įmonės turi mažiau galimybių teikti transporto paslaugas šios valstybės rinkoje“ (šiuo klausimu žr. 1988 m. liepos 13 d. Sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, 102/87, Rink. p. 4067, 19 punktą; 1991 m. kovo 21 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją C-305/89, Rink. p. I-1603, 26 punktą ir Ispanija prieš Komisiją, 40 punktą) (49).

(304)

Iš tiesų kelios valstybės narės nuo 1995 m. vienašališkai atvėrė tam tikras transporto rinkas įmonių, įsteigtų kitose valstybėse narėse, konkurencijai, tad kelios įmonės jau teikia miesto, priemiestines arba regionines transporto paslaugas už savo valstybės ribų (50).

(305)

Danijoje dėl valstybės reguliavimo panaikinimo autobusų transporto rinkoje nuo 1990 m. pasikeitė autobusų paslaugų teikimo pobūdis – rezervuota rinka virto rinka, kurioje įmonės gali konkuruoti. Ir Danijos, ir ES bendrovės gali konkuruoti dėl paslaugų, kurioms konkursus skelbia regioninės ir vietos valdžios institucijos, teikimo. Panašias sąlygos taiko ir kitos valstybės narės, pavyzdžiui, bendrovė „Arriva“ taip pat teikia paslaugas Švedijoje ir Nyderlanduose.

(306)

Danijos ir kitų valstybių narių autobusų transporto rinkos liberalizavimas Bendrijos lygiu prasidėjo priėmus Direktyvą Nr. 92/50/EEB, kuria valstybės narės įpareigojamos skelbti konkursus dėl viešojo autobusų paslaugų teikimo sutarčių. Atsižvelgdamas į Direktyvą Nr. 92/50/EEB, ETT Concordia byloje nustatė, kad procedūrų dėl viešųjų sutarčių suteikimo koordinavimo Bendrijos lygiu tikslas yra pašalinti laisvo paslaugų ir prekių judėjimo kliūtis (51).

(307)

Kadangi autobusų transporto rinka iš dalies liberalizuota Bendrijos viduje vienašaliu kelių valstybių narių sprendimu atverti savo autobusų rinkas, priėmus Direktyvą Nr. 92/50/EEB, autobusų transporto paslaugų rinkoje tarp tiekėjų vyksta konkurencija.

(308)

Todėl restruktūrizavimo priemonė gali pagerinti bendrovės „Combus“ ir jos pirkėjo padėtį, palyginti su konkurentais Europoje, taip darydama poveikį ir įmonių konkurencijai, ir valstybių narių prekybai.

(309)

Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo priemonė yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(310)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba iš esmės nesuderinama su bendrąja rinka. Vis dėlto šiuo atveju valstybės pagalba galėtų būti suderinama su bendrąja rinka remiantis Reglamentu (EEB) Nr. 1191/69 arba EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu, kaip nustatyta 1999 m. Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti. Šiuo atveju netaikytina jokia kita suderinamumo nuostata.

(311)

Sprendime pradėti procedūrą (90–96 konstatuojamosiose dalyse) trumpai išdėstyta, kodėl Danijos valstybės bendrovei „Combus“ suteikta restruktūrizavimo priemonė negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 73 straipsnį ir Reglamentą (EEB) Nr. 1169/91. Nei Danijos Vyriausybė, nei trečiosios šalys neginčijo Komisijos teiginio šiuo klausimu.

(312)

Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl sprendime pradėti procedūrą išdėstytų priežasčių restruktūrizavimo priemonė negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal EB sutarties 73 straipsnį ir Reglamentą (EEB) Nr. 1169/91.

(313)

EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad, „bendrajai rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma pagalba, skirta tam tikrų rūšių ekonominei veiklai arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“.

(314)

Remdamasi šiuo straipsniu, Komisija patvirtino Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti. 1994 m. Komisija patvirtino pirmąsias Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (52). Naujas gairių variantas buvo patvirtintas 1999 m. (4), o 2004 m. įsigaliojo naujausioji gairių redakcija (53).

(315)

Kalbant apie šių gairių ratione temporis taikymą, 2004 m. gairių 103 ir 104 punktuose teigiama, kai apie pagalba nepranešta:

„Komisija, remdamasi šiomis gairėmis, išnagrinės bet kokios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos, suteiktos be jos leidimo ir dėl to pažeidžiančios Sutarties 88 straipsnio 3 dalį, suderinamumą su bendrąja rinka, jei po šių gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje bus suteikta dalis pagalbos arba visa pagalba“.

(316)

1999 m. gairių 100 ir 101 punktų turinys toks pat kaip 2004 m. punktų.

(317)

1999 m. bendrovei „Combus“ suteikta priemonė yra pagalba, apie kurią nebuvo pranešta. Ši pagalba buvo suteikta prieš įsigaliojant 1999 m. gairėms. Dėl to 1999 m. priemonei taikomos 1994 m. restruktūrizavimo gaires.

(318)

1994 m. restruktūrizavimo gairių 3.2.2 punkte nustatytos leidimo teikti restruktūrizavimo pagalbą sąlygos:

(319)

Dėl restruktūrizavimo plano 1994 m. restruktūrizavimo gairių 3.2.2. punkto A papunktyje nustatyti šie reikalavimai:

„Bet kurio restruktūrizavimo plano būtina sąlyga yra ta, kad per pagrįstai nustatytos trukmės laiką, remiantis realiomis būsimos veiklos sąlygų prielaidomis, turi būti atkurtas įmonės ilgalaikis pelningumas. Todėl restruktūrizavimo pagalba turi būti susieta su realistiniu restruktūrizavimo ir (arba) atnaujinimo planu, pateiktu Komisijai su visa išsamia informacija. Šis planas turi per pagrįstą laikotarpį atkurti įmonės konkurencingumą. Gyvybingumo pagerėjimo turi būti iš esmės siekiama restruktūrizavimo plane nurodytomis vidaus priemonėmis ir galima remtis tik išoriniais veiksniais, pavyzdžiui, kainos ir paklausos padidėjimu, kuriems bendrovė nedaro didelio poveikio, jei apie rinką daromoms prielaidoms iš esmės pritarta. Kad restruktūrizavimas būtų sėkmingas, reikėtų nutraukti struktūriniu požiūriu nuostolingą veiklą.

Kad atitiktų gyvybingumo kriterijų, restruktūrizavimo planas turi būti laikomas pajėgiu sudaryti bendrovei sąlygas padengti visas išlaidas, įskaitant nusidėvėjimą ir privalomuosius mokėjimus, bei pasiekti kapitalo grąžą, kuri turėtų būti pakankama, kad restruktūrizuotai įmonei ateityje nebereikėtų valstybės pagalbos ir ji galėtų konkuruoti rinkoje savo jėgomis.“

(320)

1999 m., prieš kapitalo injekciją, „Kromann and Münter“ pateikė Danijos Vyriausybei finansinės grąžos bendrovei „Combus“ siekimo planą, o „Combus“ parengė veiklos restruktūrizavimo planą, oficialiai pateiktą KPMG memorandume. Kadangi Danija tuo metu manė, kad sprendimas atitinka privataus investuotojo principą, ji šių dokumentų Komisijai nepateikė.

(321)

Kalbant apie bendrovės „Combus“ restruktūrizavimo planą ir ekonominį gyvybingumą, taikant procedūrą kilo du klausimai:

(322)

Kalbant apie restruktūrizavimo plano laiką, Komisijos nuomone, svarbu skirti plano egzistavimą ir jo pateikimą Komisijai.

(323)

Restruktūrizavimo plano egzistavimas. ETT nusprendė byloje Prancūzija prieš Komisiją, kad valstybė narė, kuri suteikia restruktūrizavimo pagalbą, turi turėti, „kai ginčijama pagalba buvo suteikta, restruktūrizavimo planą, kuris atitiktų [sanavimo ir restruktūrizavimo gairių] (54) reikalavimus“. Šiuo atveju tai reiškia, kad Danijai, ne vėliau kaip 1999 m., kai buvo atlikta pirmoji kapitalo injekcija, reikėjo turėti restruktūrizavimo planą, atitinkantį 1994 m. restruktūrizavimo gairių reikalavimus.

(324)

Kaip minėta, 1999 m. kapitalo injekcija buvo grindžiama bendrovės „Combus“ kapitalo poreikio apskaičiavimu ir restruktūrizavimo planu, kuris buvo parengtas advokatų kontoros „Kromann and Münter“ ir bendrovės „Combus“ vadovybės. Restruktūrizavimo plane numatyta, kad bendrovės „Combus“ ekonominis gyvybingumas būtų atkurtas 2001 m., jeigu būtų atlikta 300 mln. DKK kapitalo injekcija ir bendrovės vadovybė įgyvendintų numatytas restruktūrizavimo priemones. Remdamasi restruktūrizavimo planu Danijos transporto ministerija parengė 1999 m. gegužės 27 d. konfidencialų įstatymo projektą, kuriuo buvo patvirtinta kapitalo injekcija.

(325)

Komisija priėjo prie išvados, kad restruktūrizavimo pagalba bendrovei „Combus“ buvo suteikta tik po to, kad Danijos Vyriausybė galėjo susipažinti su restruktūrizavimo planu. Lieka klausimas, ar restruktūrizavimo planas atitinka 1994 m. restruktūrizavimo gairių reikalavimus.

(326)

Restruktūrizavimo plano pateikimas Komisijai. Kaip teisingai nurodė Danijos Vyriausybė, Komisija ETT pateiktame dokumente byloje Prancūzija prieš Komisiją teigė, kad „Prancūzijos Vyriausybė nepateikė Komisijai patikimo restruktūrizavimo plano“ ir „tokio plano Komisijai nepateikė Prancūzijos valdžios institucijos nuo tada, kai buvo pradėta procedūra“ (55). Iš šio teiginio seka, kad Teismas nepaneigė, jog restruktūrizavimo planas turi būti pateiktas Komisijai vėliausiai tą dieną, kai Komisija priima sprendimą.

(327)

Nagrinėjamu atveju Danijos valdžios institucijos 2007 m. balandžio mėn. pateikė Komisijai iš viso keturis dokumentus – 1999 m. balandžio 26 d., 1999 m. gegužės 15 d. ir du 1999 m. gegužės 18 d. Tris dokumentus parengė „Kromann ir Münter“, vieną – KPMG. Danijos valdžios institucijų nuomone, trys „Kromann ir Münter“ dokumentai yra finansinio restruktūrizavimo planas, o KPMG dokumentas yra veiklos restruktūrizavimo planas.

(328)

Danijos Vyriausybė pareiškė Komisijai, kad keturi „Kromann ir Münter“ ir KPMG memorandumai yra restruktūrizavimo planas, atitinkantis 1994 m. gairių reikalavimus.

(329)

Komisija pažymi, kad KPMG memorandume tik kitaip formuluojami bendrovės „Combus“ valdybos ir vadovybės ketinimai, nutarti 1998 m. lapkričio mėn. ir 1999 m. balandžio mėn. Įmonė KPMG nurodo, kad ji neatliko biudžeto tyrimo, bet rėmėsi bendrovės „Combus“ daromomis prielaidomis. Kitaip sakant, įmonė KPMG nepatikrino, ar prielaidos, kuriomis grindžiamas jos darbas, buvo realistinės. Todėl Komisija mano, kad restruktūrizavimo planas neatitinka kriterijaus „grindžiama realistinėmis prielaidomis“, nes Danijos Vyriausybė niekada nepatikrino, ar prielaidos realistinės.

(330)

Be to, Komisija pažymi, kad KPMG memorandume tik analizuojamos kai kurios bendrovės „Combus“ veiklos sritys, remiamasi ne atskiromis autobusų transporto paslaugų teikimo sutartimis, o su autobusų zonomis susijusių prielaidų santrauka. Taigi restruktūrizavimo planas yra nepilnas, nes apima tik dalį „Combus“ veiklos, ir neišsamus, nes nėra pagrįstas atskiromis sutartimis, kurios sudaro „Combus“ verslo pagrindą.

(331)

Pagaliau Komisija pažymi, kad siūlomos restruktūrizavimo priemonės nėra suskirstytos pagal autobusų zonas, o atskiros planuojamos santaupos nėra priskirtos kiekvienai restruktūrizavimo priemonei. Be to, finansininkai nepatikrino, ar vadovybės numatomos santaupos yra realistinės.

(332)

Trijuose dokumentuose dėl finansinio restruktūrizavimo visiškai nekalbama apie veiklos restruktūrizavimą. Taigi jie negali papildyti trūkstamų KPMG memorandumo dalių.

(333)

Atsižvelgdama į šiuos aspektus Komisija daro išvadą, kad keturi Danijos pateikti dokumentai kaip restruktūrizavimo planas neatitinka 1994 m. gairėse restruktūrizavimo planui nustatytų sąlygų.

(334)

Restruktūrizavimo planas, atitinkantis gairių reikalavimus, yra sine qua non sąlyga restruktūrizavimo pagalbai patvirtinti. Taigi ir neišnagrinėjusi kitų kriterijų, Komisija daro išvadą, kad 1999 m. priemonei negali būti suteiktas leidimas remiantis 1994 m. restruktūrizavimo gairėmis.

(335)

EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „bendrajai rinkai neprieštaraujančia gali būti laikoma pagalba, skirta tam tikrų rūšių ekonominei veiklai arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“.

(336)

Remdamasi šiuo straipsniu, Komisija patvirtino Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti. 1994 m. Komisija patvirtino pirmąsias Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (56). Naujas gairių variantas buvo patvirtintas 1999 m. (57), po jo 2004 m. patvirtinta naujausia gairių versija (58).

(337)

Kalbant apie šių gairių ratione temporis taikymą, 2004 m. gairių 103 ir 104 punktuose teigiama:

- Dėl pagalbos, apie kurią pranešta: „Komisijos prieš 2004 m. spalio 10 d. registruoti pranešimai nagrinėjami remiantis pranešimo metu galiojusiais kriterijais“.

(338)

1999 m. gairių 100 ir 101 punktų turinys toks pat kaip 2004 m. gairių.

(339)

2001 m. bendrovei „Combus“ suteikta priemonė yra pagalba, apie kurią buvo pranešta. Apie ją buvo parnešta prieš įsigaliojant 2004 m. gairėms ir po 1999 m. gairių įsigaliojimo. Dėl to 2001 m. priemonei taikomos 1999 m. restruktūrizavimo gaires.

(340)

1999 m. restruktūrizavimo gairių 3.2 punkte nustatytos leidimo teikti restruktūrizavimo pagalbą sąlygos:

(341)

Komisija sprendime pradėti procedūrą nustatė, kad „Combus“ buvo sunkumus patirianti bendrovė pagal 1999 m. restruktūrizavimo gaires. Nei Danijos Vyriausybė, nei „Danske Busvognmaend“ šios išvados neginčijo. Taigi Komisija daro išvadą, kad „Combus“ buvo sunkumus patirianti bendrovė.

(342)

Imantis pavienių pagalbos priemonių, pagalba suteikiama su sąlyga, jeigu įgyvendinamas restruktūrizavimo planas, kuris turi būti patvirtintas Komisijos. Todėl restruktūrizavimo pagalba turi būti susieta su realistiniu restruktūrizavimo planu, kurį valstybė narė įsipareigoja vykdyti (59).

(343)

Visų pirma restruktūrizavimo planas turi apimti:

(344)

2001 m. sausio 8 ir 23 d. Danijos Vyriausybė nusiuntė „Combus“ restruktūrizavimo planą Komisijai (žr. išsamų aprašą II dalyje).

(345)

Kalbant apie bendrovės „Combus“ 2001 m. restruktūrizavimo planą ir ekonominį gyvybingumą, Komisija savo sprendime pradėti procedūrą suabejojo „Combus“ ekonominiu gyvybingumu:

(346)

Šiuo atžvilgiu 1999 m. restruktūrizavimo gairėse nustatyta, kad restruktūrizavimo planas „per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis būsimų veiklos sąlygų prielaidomis turi atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą“ ir toliau nurodyta, kad „įmonės gyvybingumas turi būti didinamas daugiausiai pasinaudojant restruktūrizavimo plane nurodytomis vidaus priemonėmis ir gali remtis išoriniais veiksniais, pvz., kainų ir paklausos svyravimais, kuriems bendrovė neturi didelės įtakos, bet tik tada, jei iš esmės pritariama apie rinką daromoms prielaidoms“. Įmonę restruktūrizuojant „turi būti atsisakyta veiklos, kuri struktūriškai liktų nuostolinga net ir po restruktūrizavimo“.

(347)

„Danske Busvognmaend“ pateiktame dokumente nurodo, kad „Combus“ nebuvo ekonomiškai gyvybinga kaip valstybės įmonė, bet tokia tapo tik po to, kai buvo parduota bendrovei „Arriva“.

(348)

Sprendime Combus byloje PIT nustatė, kad „Komisijos argumentus reikia laikyti rimta abejone dėl „Combus“ gyvybingumo pagal tą straipsnį (EB sutarties 87 str.) ir gaires, ir tos abejonės Komisija nemanė privalanti išsklaidyti, nes jai atrodė, kad EB sutarties 73 straipsnis yra pakankamas teisinis pagrindas minimai pagalbai suteikti“. Kadangi pastarąja nuostata negalima remtis (…), 300 mln. DDK išmoka ginčijamajame sprendime neturi teisinio pagrindo. (…) Taigi niekaip negali būti laikoma, kad „Combus“ gyvybingumas nustatytas (60).

(349)

Šios abejonės, kurias Komisija nurodė sprendime pradėti procedūrą (106–109 konstatuojamosios dalys), susijusios su faktu, kad Komisija nenustatė „Combus“ gyvybingumo be dalies valstybės pagalbos, kuriai Komisija pradiniame sprendime suteikė leidimą kaip kompensacijai už viešąją paslaugą. Kadangi PIT konstatavo, kad ši pagalba galėtų būti leista kaip kompensacija už viešąją paslaugą. jis padarė išvadą, kad „Combus“ ekonominis gyvybingumas pradiniame Komisijos sprendime nustatytas nebuvo.

(350)

Danijos Vyriausybė teisingai nurodė, kad PIT neatliko ekonominės restruktūrizavimo plano analizės, kad panaikintų Komisijos pradinį sprendimą. Priešingai, argumentai yra formalūs ir logiški: kadangi Komisija savo pradiniame sprendime padarė išvadą dėl ekonominio gyvybingumo remdamasi dalimi pagalbos, kurią ji leido remdamasi EB sutarties 73 straipsniu (328 mln. DKK) kaip kompensaciją už viešojo paslaugų pirkimo sutartis, ir kadangi PIT nustatė, kad pagalba negalėjo būti leista remiantis šiuo teisiniu pagrindu, ji padarė išvadą, kad šios pagalbos dalies išmoka buvo leista nepagrįstai, todėl argumentai, kuriais remiantis buvo padaryta ekonominio gyvybingumo išvada, logiškai neteko pagrindo.

(351)

Iš tiesų savo pradiniame sprendime Komisija manė, kad 328 mln. iš 490 mln. DKK buvo kompensacija už su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus ir tik 162 mln. DKK buvo restruktūrizavimo pagalba (61). Remdamasi šiuo vertinimu, Komisija padarė išvadą:

„Atsižvelgdama į restruktūrizavimo priemones ir valstybės pagalbą, aptartą pagal Reglamentą Nr. 1191/69, galėtų būti manoma, kad bus atkurtas bendrovės „Combus“ gyvybingumas. Vis dėlto šis gyvybingumas, griežtai kalbant, neatitinka gairių reikalavimų, nes priklauso nuo kitos valstybės pagalbos.“

(352)

Šiame sprendime Komisija vertina 1999 ir 2001 m. priemones kaip dvi atskiras priemones. Pirmesniame skyriuje nustatyta, kad 1999 m. priemonė, kapitalo padidėjimas 200 mln. DKK ir 100 mln. DKK subordinuota paskola yra neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka, ir bendrovė „Combus“ turi ją grąžinti. Taigi „Combus“ negalėtų remtis šiomis lėšomis, norėdamas parodyti savo ekonominio gyvybingumo atkūrimą.

(353)

NET jeigu visa pagalba (62), numatyta 1999 ir 2001 m. priemonėmis kartu paėmus, būtų suteikusi bendrovei „Combus“ galimybę atkurti gyvybingumą nuo 2006 m. (žr. apvartos ir pelno prognozę 7 lentelėje), gyvybingumo atkūrimas būtų nerealus, jeigu „Combus“ turėtų grąžinti Danijos Vyriausybei 300 mln. DKK, nes ši pagalba neteisėta ir nesuderinama su bendrąja rinka.

(354)

Komisija daro išvadą, kad net jeigu būtų buvę galima tikėtis, kad iki 2006 m. būtų atkurtas „Combus“ ekonominis gyvybingumas, grindžiamas 2001 m. pateiktu restruktūrizavimo planu, tai nebūtų realu nustačius, kad 1999 m. priemonės yra neteisėta ir su bendrąją rinka nesuderinama valstybės pagalba.

(355)

Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo planas neužtikrina bendrovės „Combus“ ekonominio gyvybingumo, nes yra grindžiamas neteisinga prielaida, kad „Combus“ neturi sugrąžinti Danijos Vyriausybei neteisėtos ir su bendrąja rinka nesuderinamos valstybės pagalbos, kurią gavo 1999 m.

(356)

1999 m. restruktūrizavimo gairių 35–39 punktuose nustatyti šie reikalavimai:

„c)   nederamų konkurencijos iškraipymų prevencija;

(357)

Sprendime pradėti procedūrą (110–115 konstatuojamosiose dalyse), Komisija išreiškė abejonių, ar dėl ypatingų šios bylos aplinkybių pateisinama tai, kad nebuvo imtasi priemonių neigiamam pagalbos poveikiui konkurentams mažinti.

(358)

Visų pirma Komisija numato, kad bendrovė „Combus“ galėjo dalį savo viešojo paslaugų pirkimo sutarčių pateikti į rinką. Bendrovės „Combus“ viešojo paslaugų pirkimo sutartys palaipsniui nustojo galioti. Iš tiesų buvo numatyta, kad iki 2003 m. pabaigos nustos galioti maždaug 50 % sutarčių. Paskutinė sutartis nustojo galioti 2006 m.

(359)

Savo sprendime pradėti procedūrą (113 konstatuojamojoje dalyje) Komisija pabrėžė, kad svarbu vertinti galimą nederamą poveikį konkurencijai ex tunc, t. y. tuo metu, kai suteikiama restruktūrizavimo pagalba.

(360)

Šiuo atžvilgiu Komisija teigė, kad bendrovė „Combus“ būtų galėjusi nutraukti viešojo paslaugų pirkimo sutartis pagal Reglamento (EEB) Nr. 1191/69 14 straipsnio 4 dalį, ir kad tai būtų buvusi tinkama kompensuojamoji priemonė.

(361)

Atsakydama į pradinį raštą, Danija neigia, kad tokia galimybė buvo. Iš tiesų 14 straipsnio 4 dalyje teigiama:

„Bet kuri įmonė, ketinanti nutraukti arba iš esmės pakeisti transporto paslaugas, kurias įmonė visuomenei teikia nuolat ir reguliariai ir kurioms netaikoma sutarčių sistema arba su viešąja paslauga susijęs įsipareigojimas, apie tai valstybės narės kompetentingoms institucijoms praneša iš anksto bent prieš tris mėnesius. Kompetentingos institucijos gali nutarti atsisakyti tokio informavimo reikalavimo. Ši nuostata nedaro įtakos kitoms nacionalinėms procedūroms, kurios taikomos teisei nutraukti ar keisti transporto paslaugas“  (63).

(362)

Taigi pagal 14 straipsnio 4 dalį transporto paslauga gali būti nutraukta tik jeigu transporto paslaugai netaikoma sutarčių sistema arba įsipareigojimų, susijusių su viešąja paslauga, sistema. Iš šio atvejo faktų aišku, kad bendrovės „Combus“ sutartims buvo taikoma sutarčių sistema (64). Jeigu „Combus“ būtų nutraukusi viešojo paslaugų pirkimo sutartis vienašališkai, savivaldybės ir regionų valdžios institucijos, su kuriomis šios sutartys buvo sudarytos, būtų bendrovei iškėlusios civilinės atsakomybės bylas.

(363)

Komisija daro išvadą, kad Danijos Vyriausybės argumentas, kad bendrovė „Combus“ nebūtų galėjusi nutraukti viešojo paslaugų pirkimo sutarčių pagal 14 straipsnio 4 dalį, yra pagrįstas.

(364)

Vis dėlto Komisija pažymi, kad akivaizdu, jog „Combus“ galėjo parduoti viešojo paslaugų pirkimo sutartis, kadangi Arriva pardavė maždaug 50 % sutarčių bendrovei „Connex“ praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai įsigijo „Combus“.

(365)

Tuo metu, kai bendrovei „Combus“ buvo suteikta restruktūrizavimo pagalba, „Combus“ Danijos Vyriausybės nebuvo įpareigota atsisakyti nė vienos viešojo paslaugų pirkimo sutarties, bet galėjo jas visas išsaugoti. Iš memorandumų, kuriuos parengė Danijos Vyriausybės finansinis konsultantas „Alfred Berg“, matyti, kad tai buvo padaryta sąmoningai, nes buvo tikimasi, kad praduodant en bloc bus galima gauti didesnę pardavimo kainą.

(366)

Svarstomam atvejui tirti nėra svarbu, kad bendrovė „Combus“ buvo ši esmės padalyta į dvi dalis 2001 m. gegužės mėn. 50 % jos turto pardavus bendrovei „Connex“. Dėl sprendime pradėti tyrimą paaiškintų priežasčių šio padalijimo negalima laikyti pakankama kompensuojamąja priemone (65), nes bendrovė „Arriva“ nebuvo teisiškai įpareigota pagal pardavimo sutarties sąlygas parduoti dalį savo turto. Be to, Komisija pažymi, kad parduodant nebuvo taikoma vieša, skaidri ir sąžininga procedūra, o vyko išskirtinės bendrovių „Arriva“ ir „Connex“ derybos.

(367)

Komisija daro išvadą, kad Danija nesiėmė jokių kompensuojamųjų priemonių nederamam konkurencijos iškraipymui sukliudyti, nepaisant to, kad bent vienos tokių priemonių buvo galima imtis – būtent parduoti tam tikrą bendrovės „Combus“ viešojo paslaugų pirkimo sutarčių dalį konkurentams, taikant viešą, skaidrią ir sąžiningą procedūrą.

(368)

Atsižvelgdama į svarbią rinkos dalį, kurią bendrovės „Combus“ ir „Arriva“ užėmė Danijos autobusų rinkoje tuo metu, kai buvo parduodama bendrovė „Combus“, Komisija mano, jog dėl to, kad visiškai nebuvo kompensuojamųjų priemonių, Danijos autobusų transporto rinkoje buvo nederamai iškraipyta konkurencija. Todėl Komisija mano, kad 2001 m. priemonė neatitinka 1999 m. restruktūrizavimo gairių 35–39 punktuose nustatytų sąlygų.

(369)

Komisija daro išvadą, kad 2001 m. priemonės neatitinka bent dviejų 1999 m. restruktūrizavimo gairėse išdėstytų sąlygų – ekonominio gyvybingumo sąlygos ir nederamo konkurencijos iškraipymo sąlygos.

(370)

Todėl nebūtina nagrinėti kitų sąlygų, norint nuspręsti, jog 2001 m. priemonės nesuderinamos su bendrąja rinka.

(371)

Komisijos nuomone, 1999 m. priemonė ir 2001 m. priemonė, kurias Danija įgyvendino bendrovės „Combus“ naudai, yra nesuderinamos su bendrąja rinka pagal bet kurią EB sutarties nuostatą.

(372)

Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnyje nustatyta:

„Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo (toliau – sprendimas išieškoti pagalbą). Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui.“

(373)

Taigi reikia patikrinti, ar šiuo atveju pagalbos susigrąžinimas neprieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui. Šiuo atveju kyla klausimas, ar pradinis Komisijos sprendimas, kuriuo buvo leista 1999 m. ir 2001 m. priemonė, būtų galėjęs bendrovei „Combus“ suteikti pagrįstų lūkesčių.

(374)

2005 m. kovo 2 d. sprendime Nr. 2005/786/EB dėl Vokietijos vykdomos valstybės pagalbos „Chemische Werke Piesteritz“ (66) Komisija nutarė, kad kai ankstesnis sprendimas per nurodytą terminą buvo užginčytas ir EB pirmosios instancijos teismo pripažintas negaliojančiu, bendrieji Bendrijos teisės principai, ypač teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, neatmeta galimybės reikalauti grąžinti pagalbą.

(375)

Kitaip Bendrijos teismų pagal EB sutarties 220 straipsnį, 230 straipsnio 1 punktą ir 233 straipsnį atliekama Bendrijos institucijų leidžiamų teisės aktų teisėtumo priežiūra praktiškai negaliotų.

(376)

Neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama pagalba turi būti susigrąžinta iš įmonių, kurios faktiškai turėjo iš to naudos (67). Svarstomu atveju viena pagalbos gavėja aiškiai buvo bendrovė „Combus“, kuri ir toliau egzistuoja.

(377)

Kyla klausimas, ar susigrąžinimo reikalavimas taikytinas ir kitoms įmonėms. Svarstomu atveju bendrovė „Combus“ buvo parduota bendrovei „Arriva Denmark a/s“ ir tapo 100 % bendrovės„Arriva Denmark a/s“ patronuojamoji įmonė.

(378)

Po perdavimo Combus pardavė visą apskaitoje esantį turtą ir įsipareigojimus kitai 100 % bendrovės „Arriva Denmark a/s“ patronuojamajai įmonei, būtent „Arriva Scandinavia a/s“, mainais už vieną „Arriva Scandinavia“ akciją, kurios nominalioji vertė 1 000 DKK. Po šio perdavimo „Arriva Scandinavia a/s“ pardavė maždaug 50 % bendrovės „Combus“ turto bendrovei „Connex“.

(379)

Suteikus neteisėtą ir su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą buvo sudarytas akcijų sandoris, o paskui du turto sandoriai. Toliau išsamiai išdėstytas sandorių poveikis pagalbos susigrąžinimui.

(380)

Bendrijos teismai davė keletą patarimų, kokiomis sąlygomis pareiga grąžinti pagalbą taikoma ir bendrovėms, kurios nėra pradinis neteisėtos ir su bendrąja rinka nesuderinamos pagalbos gavėjas. Kalbant apie bendrovės, kuri turi grąžinti neteisėtą ir su bendrąja rinka nesuderinamą pagalbą, akcijų perleidimą (akcijų sandoriai), ETT nusprendė, kad tokios bendrovės akcijų pardavimas trečiajai šaliai nedaro poveikio pagalbos gavėjo pareigai grąžinti tokią pagalbą (68). Kai galima nustatyti, kad akcijų pirkėjas už tos bendrovės akcijas sumokėjo vyraujančią rinkos kainą, negali būti laikoma, kad jis pasipelnė iš pranašumo, kuris galėtų būti valstybės pagalba (69).

(381)

Svarstomu atveju bendrovės „Combus“ pardavimas bendrovei „Arriva Denmark a/s“ yra toks akcijų sandoris. Todėl kyla klausimas, ar „Arriva Denmark a/s“ sumokėjo už bendrovę „Combus“ rinkos kainą.

(382)

Šiomis aplinkybėmis Komisija pirmiausia pažymi, kad prieš pardavimą vyko skaidrus, viešas ir nediskriminacinis konkursas, per kurį bendrovė „Arriva Denmark a/s“ pateikė geriausią pasiūlymą. Tai yra pirmas tvirtas požymis, kad „Arriva Denmark a/s“ tikrai sumokėjo už bendrovę „Combus“ rinkos kainą.

(383)

Be to, Komisija paprašė nepriklausomo finansinio konsultanto „Ecorys Netherlands BV“ (toliau – „Ecorys“) įvertinti finansinę „Combus“ vertę, kai bendrovė buvo parduodama bendrovei „Arriva Denmark a/s“. Atlikdamas šią užduotį „Ecorys Netherlands BV“ bendradarbiavo su „Cowi a/s“, nepriklausoma Danijos konsultacine bendrove.

(384)

„Ecorys“ parengta bendrovės „Combus“ vertinimo ataskaita grindžiama diskontuotųjų grynųjų pinigų srautų metodu, kuris yra paprastai taikomas vertinant bendroves. Bendrovė „Combus“ buvo vertinama nuo 2001 m. sausio 1 d., remiantis informacija, kurią tuo metu turėjo pirkėja, t. y. „Arriva Denmark a/s“. Informacija visų pirma apima nuodugnaus patikrinimo atskaitas, parengtas bendrovei „Arriva Denmark a/s“, ir medžiagą, su kuria buvo galima susipažinti duomenų saugojimo patalpose per nuodugnų patikrinimą.

(385)

„Ecorys“ parengė tris scenarijus – blogiausio atvejo, pagrindinio atvejo ir geriausio atvejo scenarijus. Šie scenarijai apibūdinami šitaip:

„Pagal pagrindinio atvejo scenarijų daroma prielaida, kad „Combus“ apyvartos lygis bus stabilus, veiklos veiksmingumas truputį pagerės vienu procentu per metus, ir bus padarytos investicijos siekiant pakeisti pasenusius autobusus (8 metai miesto autobusams, 12 metų kitiems). Bankai pasirengę finansuoti 50 procentų finansavimo poreikių.

Pagal blogiausio atvejo scenarijų rinkos dydis nekis, bet „Combus“ nelaimės naujų konkursų ir apyvarta mažės. Dėl to nereikės naujų investicijų, nes nereikalingi autobusai pakeis pasenusius. Be to, daroma prielaida, kad bankai pasirengę finansuoti tik 25 procentus finansavimo poreikių.

Pagal geriausio atvejo scenarijų daroma prielaida, kad skolintojai pasirengę nurašyti 340 milijonų DKK perdavimo dieną. Rinkos dydis laikinai padidės dėl sutarčių, sudarytų Aarhus ir Odense regionuose, o kadangi „Combus“ rinkos dalis nekis, apyvarta truputį padidės vienu procentu per metus. Bendrovė „Combus“ bus pajėgi pagerinti veiklos rodiklius, kad jie atitiktų pramonės standartus, ir dėl to padidėtų veiklos veiksmingumas ir sumažėtų išlaidos. Investicijos reikalingos, kad būtų pakeisti pasenę autobusai ir padidintas autobusų parkas. Bankai pasirengę finansuoti 50 procentų finansavimo poreikių.“

(386)

Vertinimo ataskaitoje „Ecorys“ skiria įmonės vertę ir „Combus“ akcinio kapitalo vertę. Įmonės vertės apibrėžiama taip: „Combus“ kaip bendrovės, kuriai daroma veiksmingo finansavimo prielaida (lyginant su panašiomis bendrovėmis), vertė. Akcinio kapitalo vertė atitinka „Combus“ akcijų vertę atsižvelgiant į konkretų finansavimą. „Ecorys“ daro išvadą dėl įmonės vertės:

„Analizėje parodyta, kad „Combus“ kaip bendrovės vertė 2001 m. sausio mėn. svyruoja nuo 567 mln. DKK neigiamos vertės [blogiausias atvejis] iki 1 297 mln. DKK teigiamos vertės [geriausias atvejis], o labiausiai tikėtina vertė – 426 mln. DKK [pagrindinis atvejis].

Iš to matyti, kad „Combus“ kaip bendrovė pati savaime yra gyvybinga darant veiksmingo finansavimo prielaidą (lyginant su panašiomis bendrovėmis), nors reikia įvykdyti tam tikras sąlygas, kad būtų pasiektas laukiama grąža. Šios sąlygos yra:

(387)

„Ecorys“ daro išvadą dėl akcinio kapitalo vertės:

„ „Combus“ akcijų vertė tuo metu [t. y. 2001 m. sausio 1 d.] svyravo nuo 845 DKK neigiamos vertės [blogiausias atvejis] iki 140 mln. teigiamos vertės [geriausias atvejis], o labiausiai tikėtina buvo 543 mln. DKK neigiama vertė [pagrindinis atvejis].

Pagrindinė priežastis, dėl kurios akcinio kapitalo vertė daug mažesnė už įmonės vertę yra ta, kad įmonės vertė apima veiksmingą finansavimą. Vis dėlto „Combus“ verslui sparčiai didėjant, jis buvo labai neveiksmingai finansuojamas būtent daugiausia dėl skolos, ir todėl santykis vargiai prilygsta pramonės standartams.“

(388)

„Arriva Denmark a/s“ įsigijo „Combus“ už neigiamą 340 mln. DKK pirkimo kainą. Taigi ji sutiko sumokėti kainą, kuri 203 mln. viršijo labiausiai tikėtiną vertę. Svarstydama apie „Arriva“ motyvaciją, „Ecorys“ pažymi:

„Matyt, „Arriva“ buvo įsitikinusi, kad pajėgs pagerinti veiklos rezultatus ir išlaikyti apyvartos lygį, kuris netgi viršytų labiausiai tikėtiną neigiamą 534 mln. DKK vertę, nustatytą šiame tyrime. Tikriausiai „Arriva“ tikėjosi galimų sinerginių pranašumų, kurie nebuvo įvertinti šiame tyrime.“

(389)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad „Combus“ akcijų pirkėja „Arriva Denmark a/s“ sumokėjo už akcijas ne mažesnę kaip vyraujančią rinkos kainą. Taigi negalima manyti, kad bendrovė pasipelnė iš pranašumo, kuris galėtų būti valstybės pagalba.

(390)

ETT mano, kad vykdomasis raštas valstybės pagalbos sumoms išieškoti gali būti pateiktas trečiajai įmonei, jei ši įmonė buvo įsteigta siekiant jį apeiti (70). Būdingi apėjimo atvejai yra tokie, kai perdavimas nepagrįstas jokia ekonomine logika, išskyrus siekį padaryti vykdomąjį raštą negaliojantį (71). Kaip nurodo ETT, „toks atvejis yra tada, kai po Komisijos tyrimo arba sprendimo įmonės turtas arba įsipareigojimai perduodami kitai įmonei, valdomai tų pačių asmenų, už mažesnę nei rinkos kaina arba taikant procedūras, kurioms trūksta skaidrumo. Tokio sandorio tikslas gali būti padaryti, kad turtui nebūtų taikomas Komisijos sprendimas ir svarstoma ekonominė veikla būtų tęsiama neribotą laiką“ (72).

(391)

Jeigu Komisija nustato, kad turto sandorio tikslas yra apeiti valstybės pagalbos grąžinimą, ji turi reikalauti, kad susigrąžinimas neapsiribotų pirmine įmone, bet būtų galima jo reikalauti ir iš įmonės, užtikrinančios pirminės įmonės išlikimą gamybos priemonėmis, kurios jai buvo perduotos, jeigu kai kurie perdavimo elementai leidžia konstatuoti ekonominį abiejų įmonių tęstinumą. Analizė dėl įsipareigojimo grąžinti tokią pagalbą apėjimo grindžiama objektyviais kriterijais, įskaitant (turto ir įsipareigojimų, darbo jėgos tęstinumo, viso turto ir pan.) perdavimo tikslą, perdavimo kainą, suinteresuotųjų šalių arba įsigyjamosios įmonės ir pirminės įmonės savininkų tapatybę, perdavimo atlikimo laiką (pradėjus tyrimą, pradėjus procedūrą arba priėmus galutinį sprendimą) ir, pagaliau, sandorio ekonominę logiką (73).

(392)

Tai PIT patvirtino 2009 m. liepos 1 d. sprendime byloje T-291/06 Operator ARP prieš Komisiją (74), kuriame teigiama, kad privalančių sugrąžinti pagalbą ūkio subjektų grupės praplėtimas pateisinamas tik tuo atveju, jei dėl turto perleidimo kiltų nutarimo dėl pagalbos susigrąžinimo pasekmių vengimo pavojus ir ypač jei perleidus turtą pirminis pagalbos gavėjas taptų „tuščiu kiautu“, iš kurio neįmanoma susigrąžinti neteisėtos pagalbos.

(393)

Komisijos pranešime „Dėl veiksmingo Komisijos sprendimų, kuriais valstybėms narėms nurodoma susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, įgyvendinimo“ (75), Komisija teigė, kad jei pagalba nebuvo visiškai susigrąžinta, valstybė narė turėtų priešintis bet kokiam turto perdavimui, jei tai daroma ne rinkos sąlygomis ir (arba) organizuojama taip, kad būtų apeitas sprendimas dėl susigrąžinimo.

(394)

Todėl, taikant šiuos kriterijus, būtina patikrinti, ar bendrovių „Combus“ ir „Arriva Scandinavia a/s“ turto sandorio tikslas buvo apeiti valstybės pagalbos susigrąžinimą.

(395)

Komisija pažymi, kad visas turtas ir įsipareigojimai buvo perduoti vadovaujantis veiklos tęstinumo principu ir kad perdavimas įvyko tarp dviejų bendrovių, valdomų tos pačios patronuojančiosios bendrovės „Arriva Denmark“. Be to, perdavimas įvyko praėjus 9 dienoms po Danijos valstybės ir Arriva Denmark a. s. akcijų sandorio.

(396)

Nors šie ženklai šiomis aplinkybėmis yra svarbūs, Komisija pažymi, kad, kai buvo sudarytas šis sandoris, Komisija buvo priėmusi sprendimą nepareikšti nepritarimo dėl priemonių, apie kurias pranešta.

(397)

Todėl tuo metu bet koks Komisijos sprendimas dėl pagalbos susigrąžinimo buvo tik spėjamas.

(398)

Be to, „Arriva“ apskaitoje nebuvo numatyta atidėjinių, susijusių su galimu valstybės pagalbos susigrąžinimu, ir nei Danijos Vyriausybės ir „Arriva Denmark“ akcijų sutartyje, nei pardavimo sutartyje dėl turto sandorio neminimas galimas valstybės pagalbos susigrąžinimas, tačiau jose išsamiai pateikti visi su kiti su bylinėjimusi susiję pavojai.

(399)

Pagaliau reikia pažymėti, kad tuo metu, kai bendrovei „Combus“ buvo atlikta kapitalo injekcija, jau buvo svarstoma, kad bendrovės „Combus“ integravimas į kitą rinkoje veikiančią įmonę būtų geriausias būdas imtis išlaidų mažinimo ir veiksmingumo skatinamųjų priemonių, kurių bendrovė „Combus“ nebūtų įgyvendinusi savarankiškai. Buvo įmanoma visiškai įgyvendinti restruktūrizavimo planą, pateiktą Komisijai tuo metu, kai buvo pranešta apie antrąją kapitalo injekcijos išmokos dalį, grindžiamą, inter alia, padidėjusiu veiksmingumu ir sumažėjusiomis išlaidomis, nes „Combus“ veiklos integravimas į „Arriva“ verslą, kuris, be to, dėl bendrovės verslo (tinklų pramonės) pobūdžio ir masto ekonomijos buvo pagrįstas bendrovės „Arriva“ požiūriu. Tuo paaiškinama, kodėl turto sandoris įvyko netrukus po akcijų sandorio.

(400)

Turėdama omenyje tai, kas išdėstyta pirmiau, ir atsižvelgdama į labai ypatingas šio atvejo aplinkybes, Komisija mano, kad nepakanka ženklų, iš kurių būtų galima susidaryti vaizdą, jog turto sandorio tikslas buvo apeiti vykdomojo rašto vykdymą.

(401)

Šią išvadą sustiprina tai, kad tuo metu, kai buvo sudarytos pardavimo sutartys, Danijos valdžios institucijos tarėsi su Komisija dėl ketinimo nustatyti atsakomybės išlygą, pagal kurią Danijos Vyriausybė turėjo garantuoti bendrovei „Arriva“ dėl galimų viešųjų institucijų ieškinių, susijusių su bendrove „Combus“ (pvz. konkurencijos institucijų ir ES Komisijos). Vis dėlto Danijos valdžios institucijoms buvo patarta laukti, kol bus priimtas galutinis sprendimas, prieš pradedant taikyti svarstomą pardavimo procedūrą (76).

(402)

Todėl Komisija mano, kad nėra priežasties pagalbos grąžinimo vykdomąjį raštą pateikti bendrovei „Arriva Scandinavia“.

(403)

Komisija taip pat neturi įrodymų, kad kaina, kurią bendrovė „Connex“ sumokėjo bendrovei „Arriva Scandinavia“ už turtą, buvo mažesnė už rinkos kainą. Ši kaina, dėl kurios susitarė dvi privačios rinkoje veikiančios įmonės, gali būti laikoma atitinkančia rinkos kainą. Taigi nėra priežasties uždėti bendrovei „Connex“ taikyti valstybės pagalbos susigrąžinimo įpareigojimą.

(404)

Todėl Komisija mano, kad neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama pagalba turi būti susigrąžinta iš bendrovės „Combus“,