2.12.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 315/1

(1)

2005 m. rugsėjo 13 d. raštu (2) Danija pranešė Komisijai apie Danijos tonažo mokesčio sistemos, kuri iš pradžių patvirtinta 2002 m. kovo 12 d. sprendimu (3) (byla Nr. N 563/01), pakeitimą.

(2)

Šis pakeitimas buvo įregistruotas kaip pagalba, apie kurią pranešta, ir jam suteiktas numeris N 469/05. Pakeitimas, apie kurį pranešta, buvo įvestas 2005 m. birželio 1 d. įstatymu Nr. 408.

(3)

2005 m. spalio 28 d., 2006 m. gegužės 19 d. ir rugpjūčio 29 d. raštais (4) Komisija paprašė Danijos valdžios institucijų pateikti papildomos informacijos, kurią šios institucijos pateikė 2005 m. lapkričio 22 d., 2006 m. birželio 30 d. ir rugsėjo 29 d. atsakymuose (5).

(4)

2007 m. vasario 7 d. sprendimu Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą (toliau – sprendimas pradėti tyrimą) pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (6), 4 straipsnio 4 dalį (toliau – valstybės pagalbos procedūrinis reglamentas). 2007 m. balandžio 4 d. sprendimu Komisija Danijos valdžios institucijų prašymu priėmė sprendimą, keičiantį sprendimą pradėti tyrimą. Pranešimas, kuriame pateikiama sprendimo santrauka, ir visas rašto turinys oficialiąja kalba – pataisytas variantas – buvo paskelbti 2007 m. birželio 19 d. OL C 135/6  (7).

(5)

2007 m. kovo 7 d. raštu (8) Danija pateikė pastabų dėl sprendimo pradėti tyrimą. Tik viena suinteresuotoji šalis pateikė pastabų 2007 m. liepos 19 d. raštu (9).

(6)

Priemonė, apie kurią pranešta, buvo apibūdinta sprendime pradėti tyrimą ir apie ją bus priminta šiame skyriuje.

(7)

Dviejų tai pačiai grupei priklausančių įmonių komerciniai sandoriai turi būti vykdomi remiantis laisvos konkurencijos principu. Laikantis šio principo, atliekama dviejų tai pačiai grupei priklausančių įmonių tarpusavio sandorių kainų atitikties rinkos kainomis patikra. Kad mokesčių institucijos galėtų patikrinti, ar šio principo yra laikomasi, tai pačiai grupei priklausančios bendrovės turi pateikti visą būtiną informaciją apie tarpusavio sandorius.

(8)

Pagal 2005 m. birželio 1 d. įstatymą Nr. 408 Danijos jūrų transporto bendrovėms, apmokestinamoms Danijos tonažo mokesčiu (10), netaikomas reikalavimas teikti mokesčių institucijoms visą reikiamą informaciją apie savo finansinius sandorius su tai pačiai grupei priklausančiomis užsienio bendrovėmis.

(9)

Tiksliau, minėto įstatymo 1 straipsnio 9 dalyje teigiama: „1–8 dalys netaikomos bendrovėms ir pan., kurios deklaruoja pajamas pagal tonažo mokesčio įstatymą, kontroliuojamų sandorių su užsienio juridiniais asmenimis ar nuolatinėmis buveinėmis atveju (žr. 1 dalies 2–4 punktą), kai tokių sandorių įplaukos priskiriamos prie įplaukų, apmokestinamų tonažo mokesčiu“. 1–8 dalys, kuriomis remiamasi minėtame straipsnyje, yra mokesčių administravimo įstatymo 3B straipsnio 9 dalyje (2004 m. rugpjūčio 12 d. suvestinis įstatymas Nr. 869 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. 1441 1 straipsniu). Šios dalys nurodo dvi svarbiausias prievoles visoms Danijoje veikiančioms Danijos bendrovėms, būtent:

(10)

Pakeitimai, apie kuriuos pranešta, atleidžia bendroves, kurioms taikomas tonažo mokestis, nuo abiejų prievolių tarptautinių sandorių atveju, tačiau lieka galioti bendrovių, kurioms taikomas tonažo mokestis, sandoriams su susijusiomis bendrovėmis Danijoje.

(11)

Taigi priemonė, apie kurią pranešta, turės įtakos laisvos konkurencijos principui, kuris minimas 2002 m. kovo 12 d. pradinio sprendimo, kuriuo patvirtinama Danijos tonažo mokesčio sistema (11), 2.11.1 skirsnyje, kadangi bendrovėms, kurioms taikoma tonažo mokesčio sistema, vykdančioms tarptautinius sandorius, bus keičiama prievolė teikti informaciją ir rengti dokumentus prievolė.

(12)

Atleidimas nuo prievolės teikti informaciją ir rengti dokumentus taikomas bendrovėms, kurioms taikomas tonažo mokestis.

(13)

Tonažo mokesčio sistema yra išdėstyta 2002 m. kovo 12 d. (byla Nr. N 563/01) ir 2007 m. vasario 7 d. (byla Nr. N 469/05) Komisijos sprendimais. Jos pagrindiniai bruožai primenami šiame skyriuje.

(14)

Pajamos, gautos už reikalavimus atitinkančias veiklos rūšis ir apmokestinamos pagal tonažo mokesčio sistemą, yra bendroji suma, lygi fiksuotų sumų, nustatytų kiekvienam laivui pagal jo tonažą, suma, skaičiuojama neatsižvelgiant į faktinį jūrų transporto bendrovės pelną ir apmokestinama taip:

(15)

Šitaip apskaičiuotos pajamos apmokestinamos taikant įprastą įmonių pelno mokesčio tarifą.

(16)

Ši, 2001 m. sausio 1 d. įvesta, mokesčio sistema gali būti taikoma Danijoje apmokestinamoms bendrovėms (kurios Danijoje turi nuolatinę buveinę) ir kurios teikia jūrų transporto paslaugas. Ši sistema taip pat gali būti taikoma Danijoje registruotoms užsienio bendrovėms, į jos teritoriją perkėlusioms savo administracijos būstinę. Pagal šią sistemą apmokestinamos tik už jūrų transporto veiklos rūšis gautos pajamos.

(17)

Jūrų transporto bendrovės laisvai pasirenka, ar taikyti šią mokesčių sistemą. Apsispręsti būtina ne vėliau kaip iki pateikiant metų, kuriais pirmą kartą taikomas tonažo mokestis, pajamų deklaraciją. Sprendimo taikyti tonažo mokesčio sistemą arba jos netaikyti privalu laikytis 10 metų. Danijoje tai pačiai bendrovių grupei priklausančios jūrų transporto bendrovės privalo priimti vienodą sprendimą dėl tonažo mokesčio sistemos taikymo. Jūrų transporto bendrovei pasirinkus tonažo mokesčio sistemą, ši mokesčių sistema taikoma visiems jos laivams ir visoms mokesčio sistemos reikalavimus atitinkančioms jos veiklos rūšims.

(18)

Kiek Komisijai yra žinoma, be tonažo mokesčio sistemos, šiuo metu Danija taiko tik dar vieną jūrų transporto paslaugų teikėjams skirtą sistemą: tai laivų savininkų atleidimas nuo pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimo už jūreivius, dirbančius reikalavimus atitinkančiuose laivuose (vadinamoji DIS tvarka) (12).

(19)

Kaip nurodyta 2007 m. vasario 7 d. sprendimu, Danijos valdžios institucijos 2006 m. vasario 14 d. raštu įsipareigojo iš naujo pranešti apie pakeitimus, apie kuriuos pranešta, per 10 metų. Vadinasi, aptariama priemonė nustoja galioti 2015 m. pabaigoje.

(20)

Kaip nurodyta 2007 m. vasario 7 d. sprendimu, Danijos valdžios institucijos nurodė, kad šis pakeitimas neturėtų daryti poveikio biudžetui, palyginti su galiojančia sistema. Šis numatomas pakeitimas atskiroms pagalbos priemonėms įtakos neturės.

(21)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija iškėlė du svarbiausius klausimus, susijusius su priemone, apie kurią pranešta.

(22)

Komisija priminė, kad veiklos atskyrimo priemonės yra labai svarbios užtikrinant tonažo mokesčio sistemų patikimumą.

(23)

Pavyzdžiui, veiksmingai neįgyvendinus komerciniams sandoriams taikomos veiklos atskyrimo priemonės, tiek suinteresuotosios valstybės narės, tiek kitų valstybių kiti nei jūrų transporto ūkio sektoriai gali pasinaudoti galimybe nuslėpti įmonių pelno mokestį sudarant komercinius sandorius su susijusiomis įmonėmis, apmokestinamomis pagal tos valstybės narės tonažo mokesčio sistemą.

(24)

Komisija baiminosi, kad dėl pranešime nurodytos veiklos atskyrimo priemonės pakeitimo kitose valstybėse apmokestinamos veiklos rūšys – taigi tos, kurioms netaikoma Danijos tonažo mokesčių sistema, – dėl šios sistemos gaus naudos, nesąžiningomis kainomis sudarydamos sandorius su Danijoje įsisteigusiomis susijusiomis Danijos tonažo mokesčiu apmokestinamomis įmonėmis.

(25)

Komisija atkreipė dėmesį, kad Danijos mokesčių institucijos vis dėlto turėtų galimybę atlikti bendrovių, kurioms taikomas Danijos tonažo mokestis, grupių vidaus sandorių ex post patikras.

(26)

2007 m. kovo 15 d. (14) raštu Danijos valdžios institucijos pateikė atsakymą dėl sprendimo pradėti tyrimą, pažymėdamos, kad jos neturi daugiau pastabų ir nurodė atsakymus, kuriuos buvo pateikusios 2005 m. lapkričio 22 d., 2006 m. birželio 30 d. ir rugsėjo 29 d. raštuose.

(27)

2005 m. lapkričio 22 d. rašte teigiama: „Mokesčio sistema, apie kurią pranešta, neapima jokio valstybės išteklių pervedimo bendrovėms, kurioms ji taikoma. Tai informacijos ir dokumentų teikimo prievolės sumažinimas, kuris neturi savaiminės ekonominės vertės. Todėl mokesčio sistema, apie kurią pranešta, nenumatoma jokių papildomų finansinių arba mokestinių ir t. t. lengvatų, palyginti su ankstesnėmis Komisijos patvirtintomis sistemomis. Jūrų transporto bendrovės, kurioms taikomas tonažo mokestis, turi laikytis laisvos konkurencijos principo visų kontroliuojamų sandorių atveju. Mokesčio sistema, apie kurią pranešta, šito nekeičia. Mokesčio sistema tiktai mažina informacijos ir dokumentų teikimo prievolę, laikantis laisvos konkurencijos principo tam tikrų kontroliuojamų sandorių atveju.“

(28)

2006 m. birželio 30 d. rašte Danijos valdžios institucijos nurodė, kad iki įsigalint 2005 m. birželio 1 d. įstatymui Nr. 408, prievolė teikti informaciją ir rengti dokumentus taikoma tiktai tarptautiniams susijusių bendrovių sandoriams. Minėtas įstatymas išplėtė šios prievolės taikymą Danijos bendrovių, kurioms taikomas tonažo mokestis, ir susijusių bendrovių, kurioms netaikomas tonažo mokestis ir kurios apmokestinamos Danijoje, tarpusavio sandoriams.

(29)

2006 m. rugsėjo 29 d. rašte Danijos valdžios institucijos klausimu, ar užsienio valstybės, taip pat ir kitos valstybės narės turėtų perimti pareigą tikrinti visus tarptautinius sandorius su Danijos tonažo mokesčiu apmokestinamomis bendrovėmis, nurodė:

„Valstybės mokesčių institucijos privalo tikrinti įmonių ir asmenų, apmokestintų toje šalyje, pajamų deklaracijas. Pagal tarptautinius susitarimus gali būti privalu perduoti informaciją kitoms valstybėms – be išankstinio prašymo arba gavus prašymą.

Už tai, kaip vykdyti patikros užduotis, turi būti atsakinga valstybės narės mokesčių institucija. Danijos mokesčių institucijoms ypač svarbu, kad Danijos mokestinės pajamos būtų apsaugotos, atsižvelgiant į turimus išteklius. Tai taip pat reiškia, kad patikra natūraliai bus vis labiau koncentruojama į apmokestinamus asmenis, kuriuos, atlikus rizikos įvertinimą, nutarta atidžiai stebėti.

Siūlomas Danijos tonažo mokesčio sistemos pakeitimas šios padėties nekeičia. Kita vertus, jis gali paveikti Danijos mokesčių institucijų galimybes patenkinti kitų valstybių mokesčių institucijų prašymus teikti informaciją.

Kiek tai susiję su sandorių kainodara, jiems įvykus, gali būti sunku gauti būtinų įrodymų, kad grupės vidaus sandoriai buvo vykdomi remiantis laisvos konkurencijos principu. Dažnai palyginimo duomenys, naudojami įvertinimui, nebus išsamūs. Taigi, žymiai lengviau gauti būtinus dokumentus tuo metu, kai grupės vidaus sandoriai yra vykdomi. Prievolė pateikti dokumentus yra aiški paskata nuolat kaupti medžiagą, kad būtų galima pagrįsti išvadą, kad vidaus sandoriai buvo vykdomi remiantis laisvos konkurencijos principu.

Pakeitimas, apie kurį pranešta, reiškia, kad bendrovės, kurioms taikomas tonažo mokestis, yra atleistos nuo prievolės pateikti dokumentus, jei vykdomi sandoriai su užsienio grupės bendrovėmis. Dėl išimties tokiems juridiniams asmenims nebus taikoma tokia pat prievolė nuolat arba apskritai kaupti medžiagą, kad būtų galima pagrįsti išvadą, kad vidaus sandoriai buvo vykdomi remiantis laisvos konkurencijos principu. Kitos valstybės prašymą pateikti informaciją galima patenkinti, jei esama medžiagos, pavyzdžiui, bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir kvitų. Tačiau Danijos mokesčių institucijos nebegalės reikalauti pateikti naujos medžiagos vien tik kitos valstybės mokesčių institucijos reikmėms. Jeigu apmokestinamam asmeniui netaikoma prievolė pateikti dokumentus, tuomet, pavyzdžiui, nebus galima reikalauti, kad jis parengtų lyginamąją analizę kitos valstybės reikmėms. Šiuo atveju išimties taikymas galėtų pakenkti kitoms valstybėms.“

(30)

Tame pačiame 2006 m. rugsėjo 29 d. rašte klausimu, ar, pritaikius priemonę, apie kurią pranešta, būtų užtikrinta apsauga nuo bet kokio susijusių užsienio jūrų transporto bendrovių, apmokestinamų Danijos tonažo mokesčiu, mėginimo slėpti mokesčius, teigiama:

„Kad toks užtikrinimas būtų įmanomas, reikėtų mažiausiai kartą per metus atlikti visų juridinių asmenų, priklausančių užsienio bendrovių grupei, kuriems taikomas tonažo mokestis, patikrą ir šiuo aspektu patikrinti visus jų tarpusavio sandorius. Tačiau tai būtų visiškai neįvykdoma. Danijos mokesčių institucijos turi nustatyti išteklių panaudojimo prioritetus ir optimizuoti patikrą.

Taikomos taisyklės rodo, kad mėginama sukurti geriausią įmanomą apsaugą nuo mokesčių vengimo. Pakeitimas, apie kurį pranešta – atleidimas nuo prievolės teikti informaciją ir rengti dokumentus – šiek tiek susilpnins apsaugą. Taigi Komisijai teikiamas pranešimas.“

(31)

Minėtame rašte Danijos valdžios institucijos pareiškė, kad pakeitimas šiek tiek susilpnins veiklos atskyrimo priemonę, tačiau pabrėžė, kad „šiek tiek reiškia tiktai šiek tiek.“ Pasak Danijos valdžios institucijų, „jeigu kita valstybė narė, su kuria vykdomas tarptautinis sandoris, taip pat turi tonažo mokesčio sistemą, pakeitimas neturės reikšmės. Problemų gali kilti tik valstybių, kurios neįvedė tokios tonažo mokesčio sistemos, atžvilgiu. Tačiau labai svarbu, ar valstybė apmokestinamiems asmenims pati nustatė prievolę teikti dokumentus, ar nutarė, kad tai nėra būtina.“

(32)

Į klausimą, kaip pagrįsti nevienodą bendrovių, kurioms taikoma Danijos tonažo mokesčio sistema, ir tų, kurioms ji netaikoma (tačiau jos apmokestinamos Danijos įmonių pelno mokesčiu), traktavimą dėl prievolės teikti informaciją ir rengti dokumentus, Danijos valdžios institucijos atsakė, kad speciali pelno ir nuostolio ataskaita, o ypač tai, kad negalima atlikti atskaitos, reiškia, kad prievolė teikti informaciją ir rengti dokumentus yra mažiau svarbi asmenų, apmokestinamų tonažo mokesčiu, atveju.

(33)

Tik viena suinteresuotoji šalis, Danijos laivų savininkų sąjunga, Danmarks Rederiforening, sureagavo į OL paskelbtą pranešimą, apie sprendimą pradėti tyrimą.

(34)

2007 m. liepos 19 d. raštu (15) Danijos laivų savininkų sąjunga primena, kad Danijos jūrų transporto bendrovė turi, kaip ir anksčiau, veikti laikydamasi laisvos konkurencijos principo tiek viduje, tarp veiklos, apmokestinamos tonažo mokesčiu, ir bendrosios veiklos, tiek išorėje, su užsienio grupėms priklausančiomis bendrovėmis. Bendrovė turi ir toliau galėti pagrįsti pritaikytas kainas.

(35)

Danijos laivų savininkų sąjunga pabrėžia, kad pritaikius priemonę, apie kurią pranešta, bendrovės turėtų pateikti informaciją apie komercinius sandorius su susijusiomis užsienio bendrovėmis ne iš anksto, o tik pareikalavus.

(36)

Dėl klausimo, ar teisėta bendroves administracinių procedūrų atžvilgiu traktuoti skirtingai, Danijos laivų savininkų sąjunga pabrėžia, kad Komisija negali laikytis nuomonės, kad kai kurioms bendrovėms reikia užkrauti nebūtiną administravimo naštą vien siekiant jas konkurencijos požiūriu traktuoti lygiai su kitomis bendrovėmis, kurių atžvilgiu minėtas procedūras valdžios institucijos laiko būtinomis.

(37)

Danija nepateikė komentarų dėl Danijos laivų savininkų asociacijos pateiktų pastabų.

(38)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį pagalba, bet kokia forma suteikta valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir taip daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(39)

Naudodamos tonažo mokesčio sistemą, Danijos valdžios institucijos sumažina bendrovių pelno mokestį, kuriuo šis sektorius turėtų būti apmokestinamas, panaudodamos valstybės išteklius, ir taip suteikia jam pranašumą, sudarydamos palankesnes sąlygas tam tikroms įmonėms, nes priemonė taikoma tarptautiniam jūrų transporto sektoriui. Tokios subsidijos kelia pavojų, kad bus iškraipyta konkurencija, ir galėtų paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kadangi ši jūrų transporto veikla iš esmės vykdoma pasaulinėje rinkoje.

(40)

Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, niekaip nekeičia mokesčio sistemos priskyrimo valstybės pagalbai, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(41)

Todėl pagrindinė užduotis – nustatyti, ar dėl numatomos priemonės 2002 m. kovo 12 d. (16) Komisijos sprendime pateiktas sistemos bendro suderinamumo su bendrąja rinka įvertinimas būtų kitoks.

(42)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą pagalba, skiriama tam tikrų rūšių ekonominės veiklos plėtrai skatinti, gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui, taigi suteiktų galimą pagrindą taikyti išimtį ir nedrausti valstybės pagalbos. Šiuo atveju Komisija mano, kad priemonė, apie kurią pranešta, turėtų būti nagrinėjama remiantis EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu.

(43)

Pagalba jūrų transporto sektoriui turėtų būti nagrinėjama ypač atsižvelgiant į 2004 m. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos jūrų transportui (17) (toliau – gairės).

(44)

Kaip primenama sprendime pradėti tyrimą, viena svarbiausių tonažo mokesčio sistemų suderinamumo su bendrąja rinka sąlygų yra šių sistemų veiklos atskyrimo priemonių įgyvendinimas. Ši sąlyga išsamiai išdėstyta gairių 3.1 skirsnio paskutinėje pastraipoje, kurioje nustatyta, kad „tais atvejais, kai bendrovė laivų savininkė verčiasi ir kita komercine veikla, bus reikalaujama skaidrios apskaitos, kad būtų išvengta mokesčių lengvatų taikymo su jūrų transportu nesusijusiai veiklai.“

(45)

Veiklos atskyrimo priemonės, kurios yra integrali sistemos dalis, turėtų užtikrinti, kad bendrovės, vykdančios su jūrų transportu nesusijusią veiklą minėtoje valstybėje narėje arba kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, negautų netiesioginės naudos iš šios sistemos. Jeigu dėl pakeistos tonažo mokesčio sistemos bendrovės, vykdančios su jūrų transportu nesusijusią veiklą, galėtų gauti naudos iš Danijos tonažo mokesčio sistemos, reikėtų suabejoti pastarosios suderinamumu su bendrąja rinka.

(46)

Viena svarbiausių veiklos atskyrimo priemonių – tonažo mokesčiu apmokestinamų bendrovių ir galimų su jomis susijusių nacionalinių arba užsienio įmonių (arba aptariamų bendrovių padalinių, kuriems taikomas įprastas įmonių pelno mokestis) tarpusavio komercinių sandorių patikra, grindžiama laisvos konkurencijos principu.

(47)

NET jei Danijos valdžios institucijos mano, kad informacijos teikimas ir dokumentų rengimas neturi savaiminės ekonominės vertės, vis tiek jis yra susijęs su finansiniais sandoriais, per se esančiais ekonominės prigimties; veiksmingai neįgyvendinus komerciniams sandoriams taikomos veiklos atskyrimo priemonės, naudos dėl galimo įmonių pelno mokesčio slėpimo, sudarant komercinius sandorius su susijusiomis įmonėmis, apmokestinamomis pagal tos valstybės narės tonažo mokesčio sistemą, galėtų gauti tos valstybės narės ar kitų valstybių su jūrų transportu nesusiję ūkio sektoriai, o tai negali būti pateisinama bendrojo intereso teisėtu tikslu.

(48)

Be to, Komisijos manymu, paaiškėjus, kad veiklos atskyrimo priemonės yra net iš dalies neveiksmingos arba galėtų būti neveiksmingos, tonažo mokesčio sistema galėtų sudaryti sąlygas slėpti mokesčius, o tai galėtų pakenkti kitoms valstybėms narėms arba EEE šalims.

(49)

Vien dėl šių priežasčių veiklos atskyrimo priemonių sušvelninimas turi būti laikomas tiek trikdančiu prekybos sąlygas, kad tai prieštarauja bendrajam interesui. Šiomis aplinkybėmis sistema būtų nesuderinama su bendrąja rinka.

(50)

Be to, Komisija supranta, kad Danijos valdžios institucijos, taikydamos laisvos konkurencijos principu pagrįstą veiklos atskyrimo priemonę, ketina ir toliau tikrinti dviejų susijusių bendrovių, iš kurių viena gauna naudos dėl tonažo mokesčio sistemos, tarpusavio sandorius, tačiau tik tuo atveju, jei abi šios bendrovės yra apmokestinamos Danijos mokesčiais.

(51)

Todėl, nors Danijos mokesčių institucijos ir toliau vykdytų šalies sandorių su tonažo mokesčiu apmokestinama bendrove patikrą ir liktų už ją atsakingos, tonažo mokesčiu apmokestinamos Danijos bendrovės ir užsienyje įsteigtos su ja susijusios bendrovės tarpusavio tarptautinių sandorių patikra būtų atitinkamos užsienio valstybės pareiga, dėl to neliktų tarptautinių finansinių sandorių priežiūros ir stebėsenos.

(52)

Todėl pritaikius priemonę, apie kurią pranešta, bus pakeista Danijos tonažo mokesčio sistema, patvirtinta Komisijos 2002 m. (18), ir bendrovės, kurioms taikomas tonažo mokestis, bus atleistos nuo prievolių, galiojančių nuo 2002 m. Su jūrų transportu nesusijusi ūkinė veikla, bendrovės, susijusios su bendrove, kuriai Danijoje taikomas tonažo mokestis, vykdoma kitoje valstybėje narėje ar kitoje EEE valstybėje, galėtų lengviau pasinaudoti Danijos tonažo mokesčiu ir nuslėpti įprastą tos valstybės narės arba EEE valstybės pelno mokestį. Danija tai pripažįsta, teigdama, kad veiklos atskyrimo priemonė bus „šiek tiek“ susilpninta. Tačiau visoms šio sektoriaus bendrovėms reikėtų taikyti nediskriminavimo bei lygaus traktavimo principus; Danijos valdžios institucijos daro prielaidą, kad sukčiavimas ir mokesčių slėpimas nėra dažni vykdant komercinius sandorius, tačiau net jei taip būtų, reikėtų patikros sistemos, kad būtų užtikrinta tinkama tarptautinių sandorių praktika.

(53)

Komisijos manymu, veiklos atskyrimo priemonė grupės vidaus sandorių atveju turi apsaugoti nuo bendrosios rinkos iškraipymo, kurį sukelia lengvatos tiek tos valstybės narės, tiek kitų valstybių narių susijusioms bendrovėms. Kitu atveju bendrovių, kurioms taikomas tonažo mokestis, mokesčių slėpimo padariniai galėtų rimtai paveikti bendrosios rinkos veikimą.

(54)

Todėl, Komisijos nuomone, valstybė narė, kuri pritaikė tonažo mokesčio sistemą, turi traktuoti tarptautinius grupės vidaus sandorius (tarptautinius sandorius, kurie gali suteikti naudos susijusioms kiekvienos kitos valstybės narės arba EEE valstybės bendrovėms) taip pat kaip sandorius, teikiančius naudos tokioms bendrovėms toje pačioje valstybėje. Kitaip tariant, valstybė narė, įgyvendindama grupės vidaus sandorių veiklos atskyrimo priemonę, bendrovių, kurioms taikomas tonažo mokestis, sandoriams su užsienio susijusiomis bendrovėmis turi taikyti tuos pačius standartus kaip ir sandoriams su nacionalinėmis susijusiomis bendrovėmis, kurioms netaikomas tonažo mokestis.

(55)

Remdamasi nediskriminavimo bei lygaus traktavimo principais, valstybė narė, taikanti tonažo mokestį, šalies sandoriams (galintiems pakenkti šiai valstybei narei) ir tarptautiniams sandoriams (kurie gali pakenkti kitoms valstybėms narėms arba EEE valstybėms), naudodama minėtą veiklos atskyrimo priemonę, turi pritaikyti tokią pat prievolę teikti informaciją ir rengti dokumentus. Ši informacija reikalinga bendrovių grupės vidinių sandorių kainų patikrai.

(56)

Sušvelnindamos bendrovių, kurioms taikoma Danijos tonažo sistema, ir su jomis susijusių užsienio bendrovių sandorių patikrą, Danijos valdžios institucijos nesilaiko nediskriminavimo ir lygaus traktavimo principų. Taip Danija bent dalį patikros – ar laikomasi sistemos tikslų ir ar dėl to galimas bendrosios rinkos iškraipymas – naštos perkelia kitai valstybei narei ir EEE valstybei, kurioje apmokestinama dalyvaujanti sandoryje susijusi bendrovė, kuriai netaikomas tonažo mokestis.

(57)

Taigi Komisija daro išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, labai susilpnins kitos valstybės narės arba EEE valstybės veiklos atskyrimo priemonę.

(58)

Be to, Komisijos manymu, tai, kad bendrovės, kurioms taikoma sistema, turinčios tik toje pačioje šalyje įsteigtų susijusių įmonių, kurioms netaikomas tonažo mokestis, ir turinčios taip pat ir susijusių užsienyje įsteigtų bendrovių, traktuojamos nelygiai, nustatant informavimo ir dokumentų rengimo prievolę, yra neteisinga. Taigi priemonė sukurtų nepateisinamą bendrovių, turinčių susijusių užsienio bendrovių ir jų neturinčių, tarpusavio konkurencijos iškraipymą.

(59)

Todėl priemonė, apie kurią pranešta, tiek paveikia prekybos sąlygas, kad prieštarauja bendrajam interesui, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, ir neatitinka gairių 3.1 skirsnio paskutinės pastraipos reikalavimų. Taigi, ši priemonė turėtų būti laikoma nesuderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(60)

Komisija daro išvadą, kad priemonė, apie kurią pranešta, sukeltų iškraipymą, prieštaraujantį bendrajam interesui, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, todėl Danijos tonažo mokesčio sistema nesuderinama su bendrąja rinka, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje,