9.9.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 237/15

(1)

2006 m. gruodžio 20 d. elektroniniu laišku, užregistruotu Komisijoje tą pačią dieną (A/40513), Vokietija, laikydamasi Regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams daugiasektorinėje sistemoje (2) (toliau – MSR 2002) numatyto reikalavimo pranešti apie kiekvieną regioninės investicinės pagalbos atvejį, pranešė Komisijai ketinanti suteikti regioninę pagalbą dideliam investiciniam projektui bendrovei EverQ GmbH. 2008 m. lapkričio 24 d. bendrovė EverQ GmbH reorganizuota į akcinę bendrovę Sovello AG (3).

(2)

2007 m. vasario 16 d. (D/50671), balandžio 26 d. (D/51786), liepos 10 d. (D/52902) ir rugsėjo 17 d. (D/53704) Komisija paprašė papildomos informacijos. Vokietija pataisė savo pranešimą ir 2007 m. kovo 29 d. (A/32775), gegužės 9 d. (A/33866), rugpjūčio 28 d. (A/37024), spalio 17 d. (A/38528), lapkričio 9 d. (A/39223) ir lapkričio 12 d. (A/39287) pateikė papildomą informaciją. 2007 m. gruodžio 6 d. įvyko Komisijos tarnybų ir Vokietijos valdžios institucijų atstovų susitikimas. 2007 m. gruodžio 20 d. Vokietijos valdžios institucijos raštu patvirtino šiame susitikime pateiktą informaciją (A/40543). 2008 m. vasario 20 d. Komisija paprašė papildomos informacijos, ar tai yra vienas investicinis projektas, ir kartu atnaujintų rinkos duomenų. Ši informacija Komisijai pateikta 2008 m. kovo 19 d. (A/5454).

(3)

2008 m. gegužės 20 d. raštu (K (2008) 1844 galutinis) Komisija pranešė Vokietijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(4)

2008 m. rugpjūčio 15 d. raštu, užregistruotu Komisijoje 2008 m. rugpjūčio 18 d. (A/16933), Vokietija išsakė savo nuomonę.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą paskelbtas 2008 m. rugsėjo 4 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas dėl šios pagalbos.

(6)

Viena suinteresuotoji šalis pateikė Komisijai savo pastabas 2008 m. rugsėjo 30 d. raštu, užregistruotu Komisijoje tą pačią dieną (A/20002). 2008 m. spalio 7 d. raštu (D/53848) Komisija šias pastabas perdavė Vokietijai. 2009 m. balandžio 16 d. ir 24 d. bei gegužės 15 d. elektroniniais laiškais, užregistruotais Komisijoje atitinkamai tą pačią dieną (A/8772, A/9822 ir A/11817), Vokietija pateikė papildomą informaciją.

(7)

Pagalbos tikslas – remti regioninę plėtrą. Investicinio projekto vieta – Talheimas, Vokietijos Saksonijos-Anhalto žemės, kuri yra remtinas regionas pagal Vokietijos regioninės valstybės pagalbos žemėlapį (2004–2006 m.) (5) ir EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą, Biterfeldo rajonas.

(8)

Pagalbos, apie kurią pranešta, gavėjas – bendrovė Sovello AG (toliau – Sovello). Sovello – tai 2004 m. gruodžio mėn. įsteigta bendroji įmonė, kurios 75,1 % akcijų priklausė bendrovei Evergreen Solar Inc. (Marlboras, Masačusetso valstija, JAV, toliau – Evergreen) ir 24,9 % – bendrovei Q-Cells AG (Talheimas, Vokietija, toliau – Q-Cells). Saulės modulių gamintojai Evergreen priklauso vadinamosios String-Ribbon technologijos (6) patentas; Evergreen bendrajai įmonei suteikė šios technologijos licenciją. QCells, viena didžiausių saulės elementų gamintojų pasaulyje, Vokietijos saulės energijos rinkai suteikė savo kaip tokių elementų gamintojos patirtį ir kompetenciją.

(9)

2005 m. lapkričio mėn. prie bendrosios įmonės prisijungė bendrovė Renewable Energy Corporation ASA (Norvegija, toliau – REC), kuriai atiteko 15 % akcijų, o Evergreen ir Q-Cells akcijų sumažėjo atitinkamai iki 64 % ir 21 %. REC yra viena didžiausių silicio medžiagų fotovoltinės įrangos pramonei gamintojų pasaulyje, o jos pavaldžiosios bendrovės gamina taip pat saulės plokštes, elementus ir modulius.

(10)

Nuo 2006 m. gruodžio 19 d. (tai yra nuo tos dienos, kurią pranešta apie pagalbą) verslo partneriai Evergreen, Q-Cells ir REC turėjo po 33,3 % Sovello akcijų.

(11)

Dabartinė Sovello akcininkų struktūra:

(12)

Vokietija ketina suteikti Sovello regioninę investicinę pagalbą naujai saulės modulių gamyklai (Sovello2) statyti.

(13)

Talheime jau veikia Sovello gamykla Sovello1 (7), kurioje 2006 m. balandžio mėn. pradėti gaminti saulės moduliai. Tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, buvo planuojama iki 2007 m. pabaigos pasiekti 30 piko megavatų (8) metinį gamybos pajėgumą. Vokietija teigia, jog ši gamykla sumanyta kaip bandomasis projektas, siekiant įrodyti Evergreen String-Ribbon technologijos pagrįstumą pramoniniu lygiu, ją naudojant kartu su Q-Cells gamybos technologijomis.

(14)

Pagalba, apie kurią pranešta, susijusi su nauju investiciniu projektu Sovello2, kurio tikslas – naujos gamyklos, skirtos integruotai serijinei saulės modulių gamybai pagal patvirtintą String-Ribbon technologiją, statyba su Sovello1 teritorija besiribojančiame žemės sklype Talheime. Sovello2 statybos darbai pradėti 2006 m. liepos mėn., baigti – 2008 m. birželio mėn. Planuota, kad visą nominalųjį pajėgumą – 60 MWp – Sovello2 pasieks 2009 m. (9).

(15)

Tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, buvo manoma, kad Sovello2 regione sukurs apie 390 tiesioginių ir ne mažiau kaip apie 700 netiesioginių darbo vietų.

(16)

Abiejų projektų (Sovello1 ir Sovello2) įgyvendinimo etapai:

(17)

Pagalba teikiama pagal šias esamas pagalbos schemas: Verbesserung der regionalen Wirtschaftsstruktur (valstybės pagalba Nr. N 642/02 (11), (toliau – GA-Regelung)), Investitionszulagengesetz 2005 (valstybės pagalba Nr. N 142a/04 (12) ir paskesnę schemą Investitionszulagengesetz 2007 (valstybės pagalba Nr. N 357a/06 (13).

(18)

2009 m. balandžio 16 d. ir 24 d. Vokietijos pateiktais atnaujintais duomenimis, bendros investicinės išlaidos Sovello2 yra (nominaliąja verte) 118 418 780 EUR (dabartine verte – 114 882 310 EUR (14) ir jos visos yra regioninė pagalba. I lentelėje parodyta, kaip buvo paskirstytos visos projekto, apie kurį pranešta, investicinės išlaidos:

I   lentelė

Projekto išlaidų paskirstymas

(19)

2009 m. balandžio 16 d. ir 24 d. Vokietijos pateiktais atnaujintais duomenimis, Sovello projektą finansavo iš nuosavų išteklių ir banko paskolų (be valstybės garantijos) – 87 313 015 EUR bei valstybės pagalbos lėšų – 31 105 765 EUR. Tai reiškia, kad Sovello finansinis įnašas iš nuosavų išteklių, kuriems nesuteikiama jokia valstybės parama, sudaro ne mažiau kaip 25 % visų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

(20)

Talheimas (Biterfeldo rajonas, Desau miestas, Saksonijos-Anhalto žemė) yra remtiname regione pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą. Remiantis Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairėmis (15) (toliau – 1998 m. Regioninės pagalbos gairės) ir Vokietijos regioninės valstybės pagalbos žemėlapiu (2004–2006 m.) (16), kuris galiojo tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, didžiausias leistinas pagalbos didelėms įmonėms intensyvumas šiame regione yra 35 % bendrojo subsidijos ekvivalento (toliau – BSE).

(21)

Vokietija, atsižvelgdama į sanglaudos išmokos galimybę, kaip numatyta MSR 2002 25 punkte, pranešė apie dvi skirtingas pagalbos sumas ir pagalbos intensyvumus. MSR 2002 25 punkte sakoma: „Didžiausią leistiną pagalbos intensyvumą […] galima padidinti dauginant jį iš koeficiento 1,15, jei pagalbos projektas kaip „pagrindinis projektas“, kaip numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 (17) 25 straipsnyje, finansuojamas bendrai […]“ („Die zulässige Beihilfehöchstintensität […] kann per Multiplikation um den Faktor 1,15 erhöht werden, wenn das Beihilfevorhaben als „Großprojekt“ im Sinne von Artikel 25 der Verordnung (EG) Nr. 1260/1999 des Rates vom 21. Juni 1999 […] kofinanziert wird.“). Tačiau remtiname regione pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą bendrojo finansavimo iš Bendrijos lėšų dalis turi būti ne mažesnė kaip 25 % visų viešųjų išlaidų, o didžiausias pagalbos intensyvumas, atsirandantis panaudojus sanglaudos išmoką, negali viršyti 75 % taikytinos regioninės pagalbos aukščiausios ribos (MSR 2002 25 ir 26 punktai).

(22)

Pirmasis pagalbos intensyvumas, apie kurį Vokietija pranešė, buvo 22,46 % BSE (tai yra 30,526 mln. EUR pagalbos suma). Tai didžiausias pagalbos intensyvumas be sanglaudos išmokos, kuris apskaičiuotas remiantis reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, apie kurias iš pradžių pranešta ir kurių dabartinė vertė yra 135,934 mln. EUR bei kurioms taikyta mažinimo procedūra pagal MSR 2002 21 punktą ir atsižvelgiant į regioninės pagalbos aukščiausią ribą, kuri yra 35 % BSE.

(23)

Jei bus panaudota sanglaudos išmoka (toliau – pagalba su sanglaudos išmoka), didžiausia pagalbos suma bus 35,105 mln. EUR (dabartinė vertė, tai atitinka 25,83 % BSE pagalbos intensyvumą), jei reikalavimus atitinkančios išlaidos – 135,934 mln. EUR. Šis pagalbos intensyvumas grindžiamas MSR 2002.

(24)

Antrasis pagalbos intensyvumas, apie kurį pranešė Vokietija, tuo atveju, jei būtų panaudojama sanglaudos išmoka, yra 23,83 % BSE (tai atitinka pagalbos sumą – 35,336 mln. EUR (nominaliąja verte) arba 32,397 mln. EUR (dabartine verte)), kaip pagrindą imant visas reikalavimus atitinkančias investicines išlaidas.

(25)

2009 m. balandžio 16 d. ir 24 d. Vokietija pateikė atnaujintus duomenis ir pranešė Komisijai, kad galutinės bendros reikalavimus atitinkančios investicinės išlaidos Sovello2 yra 118 418 780 EUR (114 882 310 EUR dabartine verte), o pagalba Sovello2, jei bus panaudota sanglaudos išmoka, yra 31 105 765 EUR (nominaliąja verte) (27 367 723 EUR dabartine verte), tokiu atveju pagalbos intensyvumas – 23,8224 % BSE. Taip pat paaiškinta, kad pagalba turėtų būti suteikta 17 220 066 EUR tiesioginės subsidijos ir 13 885 699 EUR investicijų subsidijos pavidalu 2009 m.

(26)

Vokietijos valdžios institucijos pateikė didelio projekto paraišką gauti 9,118 mln. EUR (nominaliąja verte) bendro finansavimo dalį iš ERPF (Europos regioninės plėtros fondo) pagal Operationelles Programm „Sachsen-Anhalt“ (Veiklos programa „Saksonija-Anhaltas“) (18). Jei Komisija, remdamasi Reglamente (EB) Nr. 1260/1999, nustatančiame bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų, numatytomis dideliems projektams taikytinomis nuostatomis, šią paraišką atmestų, sanglaudos išmokos skyrimo sąlygos būtų netenkinamos. Tokiu atveju subsidija, o kartu ir pranešime numatyta bendra pagalba bus mažinamos, kad nebūtų viršijamos ribos, išreikštos BSE ir taikytinos tomis aplinkybėmis, jei nebus skirta sanglaudos išmoka.

(27)

Sprendimo suteikti paramą pagal GA (19) IX.2 skyriaus m punkte numatyta, kad paskatos investuoti suteikimas priklauso nuo Komisijos sprendimo patvirtinti pagalbą.

(28)

Pranešime nurodoma, kad pagalba projektui, apie kurią pranešta, nėra kaupiama su pagalba pagal kitas vietos, regionines, nacionalines ar ES schemas toms pačioms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti.

(29)

Vokietija užtikrino, kad pagalbos gavėjas paraišką dėl pagalbos pateikė prieš projekto darbų pradžią. Pagal Sprendimą dėl paramos paraiška dėl pagalbos pateikta 2006 m. vasario 20 d., o investicinio projekto darbai pradėti tik 2006 m. liepos mėn.

(30)

Vokietija taip pat patvirtino, kad didžiausias pagalbos intensyvumas ir didžiausia pagalbos suma, kurie bus patvirtinimai šiuo sprendimu, nebus viršijami, net jei reikalavimus atitinkančios išlaidos būtų mažesnės ar didesnės.

(31)

Sprendimo dėl paramos IX.2 skyriaus f punkte dėl tiesioginės subsidijos ir Vokietijos teisiniame pagrinde dėl esamų pagalbos schemų nustatyta, kad pagalbos gavėjas turi išlaikyti investiciją toje vietoje ne trumpiau kaip penkerius metus.

(32)

Vokietija prie pranešimo pridėjo Sprendimo dėl paramos kopiją, taip pat pažadėjo Komisijai teikti šiuos dokumentus:

(33)

Komisija savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą išreiškė abejonę dėl šių aspektų:

(34)

MSR 2002 49 punkte sakoma, kad investicinio projekto negalima dirbtinai padalyti į mažesnius projektus, siekiant apeiti MSR 2002 nuostatas. Todėl daroma prielaida, kad vienam investiciniam projektui priklauso visos investicijos į pagrindinį kapitalą vienoje įmonėje trejų metų laikotarpiu. Šiame punkte įmonė suprantama kaip „ekonomiškai nedalus ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kurio dalys atlieka tam tikrą techninę funkciją, susietos viena su kita fiziškai ar funkciškai ir siekia aiškaus tikslo (pvz., gaminti tam tikrą produktą)“. Valstybės narės galėtų būti linkusios vietoje vieno investicinio projekto pranešti apie du atskirus projektus, siekdamos didesnio maksimalaus pagalbos intensyvumo, pritaikius automatišką mažinimo procedūrą pagal MSR 2002 21 punktą (20).

(35)

Kadangi nuo su Sovello1 susijusių darbų pradžios (2005 m.) ir su Sovello2 susijusių darbų pradžios (2006 m. liepos mėn.) praėjo mažiau nei treji metai, Komisija, kaip paaiškinta sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą, paprastai darytų prielaidą, kad abu projektai kartu sudaro vieną investicinį projektą, išskyrus atvejį, jei būtų tenkinami MSR 2002 49 punkte numatyti kriterijai.

(36)

Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymėjo, kad Evergreen turėjo bandomąją gamyklą Marlbore, kurioje atliko mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą (toliau – MTTV) bei bandomosios gamybos linijos, naudojant String-Ribbon technologiją, bandymus. Tačiau Komisija nustatė, kad Sovello1 artumas rinkai daug didesnis, nes gamyba pradėta 2006 m. balandžio mėn. ir visi 2006 m. balandžio, gegužės ir birželio mėn. pagaminti moduliai buvo iš karto parduoti rinkoje. Todėl Komisija padarė laikiną išvadą, kad Sovello1 akivaizdžiai buvo sumanyta, visų pirma, ne įrodyti, kad techniškai ar technologiškai įmanoma gaminti saulės modulius naudojant String-Ribbon technologiją, o įvertinti bendrosios įmonės partnerių technologijų ir gamybos procesų ekonominius rezultatus bei pramoninius pajėgumus ir išnaudoti laukiamą spartų Vokietijos rinkos augimą.

(37)

Komisija taip pat nustatė, kad pradinių investicijų į Sovello1 apimtis (pajėgumas – 30 MWp) negali būti kvalifikuojama kaip nedidelė. Pagaliau, Komisijos nuomone, Sovello2 atveju, kai pajėgumas yra 60 MWp, palyginti su Sovello1 pajėgumu, negalima kalbėti apie „serijinę gamybą“. Kalbant apie išlaidas, Sovello2 koeficientas yra tik 2, o didelio investicinio projekto Qimonda atveju buvo 13. Dėl Qimonda Komisija padarė išvadą, kad projektas, apie kurį pranešta, kartu su ankstesniuoju bandomuoju projektu nesudarė vieno investicinio projekto (2008 m. sausio 30 d. Komisijos sprendimas (21) (toliau – sprendimas dėl Qimonda)).

(38)

Atsižvelgdama į teismo sprendimą byloje T-184/97 (22) ir į Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje (23) (toliau – MTTV ir naujovių diegimo Bendrijos sistema) pateiktas sąvokų „pramoniniai tyrimai“, „bandomoji taikomoji veikla“ ir „procesų naujovių diegimas“ apibrėžtis, Komisija išreiškė didelę abejonę, ar Sovello1 gali būti laikomas bandomuoju projektu, o kartu nuo Sovello2 atskirtu projektu.

(39)

Komisija manė, kad Sovello1, jei jo nebūtų galima laikyti bandomuoju projektu, (bendrai apsvarsčius MSR 2002 49 punkte nustatytus kriterijus) kartu su Sovello2 būtų galima kvalifikuoti kaip pradines investicijas. Atsižvelgdama į faktą, kad praėjus trims mėnesiams nuo komercinės gamybos pirmojoje gamykloje pradžios pradėti su antrąja gamykla susiję darbai, Komisija padarė išvadą, kad, nepaisant Vokietijos argumentų, jog abi gamyklos fiziškai atskirtos ir tarp jų nėra funkcinės sąsajos, tai yra viena bendrovė, turinti dvi besiribojančiuose žemės sklypuose pastatytas gamyklas, kuriose gaminamas toks pats produktas naudojant tą pačią technologiją.

(40)

Iš bendrosios įmonės pirminės sutarties Komisija sužinojo, kad verslo partneriai planavo daug didesnį nei Sovello1 investicinį projektą, kuris turėjo būti įgyvendinamas keliais etapais. Komisijos nuomone, taip pat buvo neaišku, ar papildomos išlaidos kurti atskiriems projektams vietoje vienos integruotos gamyklos yra didesnės už papildomą pagalbos sumą, kuri atsiranda, jei abu projektai nelaikomi vienu investiciniu projektu (ir atitinkamai MSR 2002 21 punkte numatyta mažinimo procedūra nebūtų taikoma abiem projektams kartu).

(41)

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus svarstymus, Komisija suabejojo, ar pagalba, apie kurią pranešta, yra būtina skatinamajam poveikiui investicijoms (jei taip, kokiu mastu), ir ar ją galima laikyti suderinama su MSR 2002 ir bendrąja rinka.

(42)

Po sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies pastabas. Toliau pateikiamos apibendrintos Europos fotoelektros pramonės asociacijos (24) (European Photovoltaic Industry Association, EPIA) pastabos:

(43)

EPIA teigimu, saulės energijos pramonės rinkai būdingas ilgalaikis spartus augimas. To priežastis – visame pasaulyje didėjanti fotovoltinės įrangos paklausa, dinamiška technologija ir aukštas naujovių lygis. Greitumas yra pagrindinis veiksnys diegiant naujoves pramoniniu lygiu. Siekiant greičiau padidinti saulės energijos pramonės konkurencingumą, būtina mažinti saulės energijos gamybos išlaidas. Gaminant saulės energiją didelės reikšmės turi saulės energijos sistemų įsigijimo išlaidos. Saulės energijos sistemų gamybos išlaidos vėlgi priklauso nuo naudojamų technologijų bei žaliavų ir medžiagų išlaidų.

(44)

Tai, kad technologijos ir naujovės saulės energijos sektoriuje yra ypač svarbios, EPIA manymu, matyti iš to, kad šiame sektoriuje įmonės ir (ar) mokslinių tyrimų ir plėtros institutai vykdo vis daugiau bendradarbiavimo priemonių ir vis daugėja besisteigiančių naujų įmonių.

(45)

EPIA teigimu, naujovės ir naujos technologijos saulės energijos pramonėje vystomos ir įgyvendinamos remiantis ekonominiais kriterijais. Siekiant kuo labiau sumažinti ekonominę riziką investuotojams ir ištirti technologinį ir (ar) ekonominį naujovės pagrįstumą remiantis tam tikrais kriterijais, moksliniai tyrimai ir plėtra šioje srityje bei naujovių įgyvendinimas pramonėje vyksta etapais. Todėl bandomieji projektai yra tinkami spręsti su naujovėmis susijusias tam tikras technines ir (ar) ekonomines problemas, turint konkrečius tikslus, ribotus išteklius ir iš anksto apskaičiuojamą riziką. Bandomieji projektai naudojami ir pramonėje jau pasiteisinusių technologijų naujovėms, susijusioms su produktais ir procesais, kadangi išplėsti pajėgumus ekonomiškai priimtina tik tuo atveju, jei bandomosios gamybos procesas parodė, kad galima serijinė gamyba. O tada lemiamas sėkmės veiksnys – spartus gamybos pajėgumų išplėtimas. Todėl nauji gamybos pajėgumai dažnai išvystomi iš karto po sėkmingos bandomosios gamybos.

(46)

EPIA teigimu, Sovello naudojama String-Ribbon technologija yra nepertraukiamas kristalo plokščių gamybai skirtų silicio juostų gavybos procesas. Palyginti su įprastomis kristalo plokščių gamyboje naudojamomis pjovimo technologijomis, šiame procese sunaudojama daug mažiau silicio, todėl jis gerokai pigesnis. Prieš Sovello1 statybą dar nebuvo atlikti plokščių gamybai skirtos String-Ribbon technologijos bandymai pramoniniu lygiu. Be to, pasaulyje tuo metu nebuvo įmonės, galėjusios naudojant String-Ribbon technologiją pagamintas plokštes perdirbti į saulės elementus ir saulės modulius. Su String-Ribbon technologija Sovello apima visą vertės grandinę nuo plokščių ir elementų iki modulių. Šią technologiškai naujovišką integraciją per visą vertės grandinę reikėjo išbandyti pramoniniu lygiu.

(47)

Vokietija pateikė papildomos informacijos siekdama išsklaidyti Komisijos abejones dėl to, ar investiciniai projektai Sovello1 ir Sovello2 kartu sudaro vieną investicinį projektą, kaip nustatyta MSR 2002 49 punkte. Vokietija mano, kad Sovello1 yra bandomasis projektas ir, remiantis sprendimu dėl Qimonda, laikytinas savarankišku investiciniu projektu. Ši nuomonė grindžiama toliau nurodytais argumentais.

(48)

Vokietija mano, kad investicinis projektas Sovello1 turi būti kvalifikuojamas kaip bandomasis projektas. Vokietija savo nuomonę grindžia EBPO (25) apibrėžtimi, pagal kurią bandomosios gamyklos statyba ir eksploatacija priskirtinos MTTV, jei jos pagrindinis tikslas – įgyti patirties ir rinkti techninius ir kitokius duomenis. Pagal EBPO apibrėžtį bandomasis projektas vykdomas ne tik siekiant patikrinti techninį naujos technologijos pagrįstumą, bet ir įvertinti gamybinį efektyvumą, ekonominį veiksmingumą ir techninį gerinimą prieš pradedant serijinę gamybą. Todėl, Vokietijos nuomone, sėkmingas bandomojo projekto įgyvendinimas yra serijinės gamybos pradžios ir vykdymo conditio sine qua non.

(49)

Vokietija mano, kad investiciniam projektui, atsižvelgiant į juo įgyvendinamas procesų ir produktų naujoves, taikytinos MTTV ir naujovių diegimo Bendrijos sistemoje vartojamos sąvokos „pramoniniai tyrimai“ ir „procesų naujovių diegimas“. Vokietijos nuomone, faktas, kad pagalbos gavėjas iš pat pradžių ketino gamykloje Sovello1 pagamintus produktus naudoti komerciškai, neturėtų turėti lemiamos reikšmės priimant sprendimą dėl kvalifikavimo kaip vieno investicinio projekto, nes Komisija sprendime dėl Qimonda šio aspekto taip pat nelaikė svarbiu. Vokietija aiškina, kad Qimonda bandomojo projekto ir Sovello1 investicinio projekto tikslas ir koncepcija nesiskiria.

(50)

Vokietija teigia, kad projektas Sovello1 aiškiai atitinka pirmiau išvardytas sąlygas. Sovello esanti įkurta 2005 m. sausio mėn. bendrosios įmonės partnerių Q-Cells ir Evergreen, siekiant įrodyti Evergreen String-Ribbon technologijos, kartu su Q-Cells gamybos technologija, pramoninį pagrįstumą (saulės elementų gamyba ir praktinė patirtis įrenginių ir gamybos procesų srityje).

(51)

Vokietija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje T-184/97 neprieštarauja Sovello1 kvalifikavimui kaip bandomojo projekto ir šiuo atveju net nėra svarbus, nes jame nėra jokių teiginių apie atskirą investicinį projektą.

(52)

Vokietijos teigimu, Sovello1 yra pirmoji pasaulyje automatizuota ir visiškai integruota pramonės gamykla, gaminanti saulės modulių naudojant String-Ribbon technologiją.

(53)

Vokietija patvirtina, kad Evergreen turi bandomąją gamyklą Marlbore, kurioje atlieka MTTV ir bandomosios gamybos linijos, naudojant String-Ribbon technologiją, bandymus. Todėl Sovello1 nereikia tirti, ar įmanoma saulės modulių gamyba naudojant String-Ribbon technologiją; Evergreen tai jau sėkmingai ištyrusi vykdydama laboratorinę gamybą Marlbore. Klausimas labiau buvęs tas, ar pramoninė serijinė gamyba pagrįsta technologiškai ir (ar) ekonomiškai. Vokietija aiškina, kad Marlbore niekada nevykusi pramoninė gamyba – nei plokščių, nei elementų, nei modulių. Sovello1 gamino Spruce Line tipo modulius, Malboro gamykla – Cedar Line tipo modulius. Šie tipai skiriasi labiausiai tuo, kad Cedar Line tipo moduliai gaminami rankiniu būdu, o gamyba Sovello daugiausia yra automatizuota.

(54)

Marlbore esanti gamykla 15 MWp pajėgumą pasiekė tik 2004 m., kai buvo įrengtos naujos plokščių tempimo krosnys. Vokietijos manymu, dėl to negalima daryti išvados, kad joje buvo naudojamos pramoninės gamybos technologijos, skirtos saulės elementams arba moduliams gaminti naudojant String-Ribbon technologiją, arba kad buvo pasiektas atitinkamas našumas pramonės mastu. Be to, Marlbore gaminti kito tipo moduliai nei Sovello1. Vokietija taip pat atkreipia dėmesį, kad saulės energijos pramonėje įgyvendinami 10–30 MWp pajėgumų bandomieji projektai. Dėl to, kad Sovello1 pajėgumas yra prie viršutinės šių pajėgumų ribos, negalima daryti išvados, kad šis projektas nėra bandomasis. Šis Sovello1 pajėgumas (30 MWp) susijęs su specialiai šiai gamyklai sukurto […] (26) pajėgumu.

(55)

Toliau Vokietija aiškina, kad String-Ribbon technologiją naudojančios ir šiuolaikinį žinių lygį turinčios gamyklos pasiekia 75–80 MWp pajėgumą. Todėl nė vienas investuotojas nėra pastatęs didesnės gamyklos naujos visiškai neišbandytos technologijos pagrindu.

(56)

Vokietija teigia, kad Sovello1 investicinio projekto metu nebuvę jokių mašinų ir įrenginių techninės koncepcijos normų, kurios būtų buvusios reikalingos serijinei saulės modulių gamybai naudojant naujovišką String-Ribbon technologiją. Kadangi Sovello galioję specifiniai ir aukštesni gamybos tikslai negu Marlbore esančiai gamyklai (išeiga ne mažesnė kaip […], pastovus elementų veiksmingumas ne mažesnis kaip […] ir elementų veiksmingumo padidinimas […]), nebuvę įmanoma nei paprastai „nukopijuoti“ laboratorinę gamybą Marlbore, nei naudoti įprastas Q-Cells gamybos technologijas (27). Vokietija pateikia nemažai pavyzdžių tam įrodyti.

(57)

Vokietija taip pat teigia, kad trumpas bandymų etapas, greita sėkmė ir spartus komercinis panaudojimas neturėtų prieštarauti Sovello1 kvalifikavimui kaip bandomojo projekto. Buvusi parduota ir Marlbore esančios gamyklos „bandomoji produkcija“. Tai galima paaiškinti didele saulės energijos produktų paklausa. Modulių, kurių išeiga ir veiksmingumas nedideli – ir kaina nedidelė. Jei išeigos ir veiksmingumo tikrosios vertės nebūtų pasiekusios joms keliamų ilgalaikių tikslų, bandomasis projektas Sovello1 būtų žlugęs. Tačiau net ir tuo atveju pagaminti moduliai būtų buvę parduoti, bent jau sumažinti besikaupiančius nuostolius.

(58)

Vokietija aiškina, kad nuo gamybos Sovello1 pradžios ir su Sovello2 susijusių darbų pradžios praėjo penki mėnesiai (o ne trys, kaip teigia Komisija sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą).

(59)

Vokietija mano, kad bandomosios gamyklos Sovello1 bandymų etapas buvo toks trumpas todėl, kad nebuvo atskirtas, kaip įvairiuose ūkio sektoriuose įprasta, investicijų ir gamybos etapas (specialistų įdarbinimas, glaudus bendradarbiavimas su mašinų gamintojais, anksti sudarytos gamybinių medžiagų ir atsarginių dalių tiekimo sutartys, teritorinis elementų ir modulių gamybos atskyrimas) ir kad visas projektas buvo labai gerai suplanuotas.

(60)

Vokietijos nuomone, kad Sovello1 ir Sovello2 būtų galima laikyti vienu investiciniu projektu, turi būti tenkinami visi MSR 2002 49 punkte nurodyti kumuliaciniai kriterijai. Vokietija pateikia nemažai argumentų savo teiginiams pagrįsti ir remiasi ligšioline Komisijos sprendimų priėmimo praktika, ypač sprendimu dėl Qimonda, Komisijos sprendimu dėl AMD (28) (toliau – sprendimas dėl AMD) ir Komisijos sprendimu dėl Q-Cells (29) (toliau – sprendimas dėl Q-Cells). Vokietijos manymu, kadangi ši sąlyga Sovello1 ir Sovello2 atveju netenkinama, abu projektai laikytini savarankiškais investiciniais projektais.

(61)

Vokietija užtikrina, kad Sovello1 ir Sovello2 tarpusavyje nesusiję nei fiziškai, nei techniškai ar funkciškai. Tai esančios atskiros gamyklos su visiškai autonominiais gamybos įrenginiais, atskiru ilgalaikiu turtu (žemės sklypai, pastatai, mašinos ir įrenginiai) ir atskira prieiga prie viešojo kelių tinklo (skirtingi pastatų numeriai), pastatytos atskiruose (tačiau besiribojančiuose) ir skirtingu metu įsigytuose žemės sklypuose (30). Vokietijos teigimu, abi gamyklos apima visą vertės grandinę (nuo plokščių ir elementų, pagamintų naudojant String-Ribbon technologiją, iki modulių, pagamintų naudojant String-Ribbon technologiją). Vokietija tvirtina, kad kiekvieną gamyklą galima parduoti atskirai, nedarant jokių fizinių gamybos proceso pakeitimų (31).

(62)

Vokietija mano, kad, palyginus Sovello1 ir Sovello2, akivaizdžiai matyti gamybos technologijų (naujos procesų technologijos, plonesnių plokščių gamyba) ir (tarpinių) produktų (plokščių, elementų ir modulių) kokybės (didelė išeiga) skirtumai.

(63)

Vokietija ypač tvirtina, kad dėl žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartimi Sovello suteiktos galimybės pirkti su Sovello1 besiribojantį žemės sklypą atsirado tik pirkėjo įsipareigojimas ir kad, remiantis taikytinomis taisyklėmis dėl pagalbos, neteisinga žemės sklypo pirkimą laikyti investicinio projekto pradžia. Todėl, Vokietijos manymu, galimybė pirkti nėra akivaizdus įrodymas, kad buvo vienas Sovello1 ir Sovello2 apimantis investicinis planas.

(64)

Vokietija atkreipia dėmesį, kad Komisija sprendime dėl Q-Cells padarė išvadą, jog du investiciniai projektai tarpusavyje nesusiję, jei jų žemės sklypai, pastatai ir įranga atskiri, jie atskirai valdomi, o bendrai tvarkomi tik strateginiai ir gamybiniai reikalai. Vokietijos teigimu, Sovello1 ir Sovello2 atveju strateginiai ir gamybiniai reikalai tvarkomi bendrai tik dėl komercinių priežasčių ir tai nėra būtina abiejų projektų gyvavimui ir sėkmei.

(65)

Vokietija mano, kad esamas strateginis planas, kuriame (kaip aprašyta bendrosios įmonės pirminėje sutartyje) numatyta išplėsti pajėgumus, jei bandomasis projektas bus sėkmingas, vertintinas ne kitaip, nei atitinkami planai sprendime dėl Qimonda.

(66)

Vokietija aiškina, kad abiejų investicinių projektų Sovello1 ir Sovello2 tikslai esantys skirtingi, nors abiem atvejais kalbama apie saulės modulių gamybą. Vokietijos teigimu, Sovello1 projektas esantis labiau panašus į ekonominio pagrįstumo analizę (siekiama nustatyti pramoninės gamybos, naudojant String-Ribbon technologiją, technologinį ir ekonominį pagrįstumą per visą vertės grandinę), o Sovello2 susijęs su tam tikros grupės produktų komercine serijine gamyba, kurios metu bus norminama Sovello1 metu įgyta techninė patirtis.

(67)

Vokietijos nuomone, sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą 61 punkte pateiktame palyginime (investicinių išlaidų, kurios buvo sprendimo dėl Qimonda objektas, koeficiento ir atitinkamo Sovello projektų koeficiento) neatsižvelgiama į specifinius sektoriaus požymius, todėl šis palyginimas netinka nekvalifikuoti Sovello1 kaip bandomojo projekto. Vokietija toliau aiškina, kad sprendime dėl Qimonda nurodytos išlaidos susijusios su trimis investiciniais projektais, kad pastatų ir įrenginių išlaidos puslaidininkių pramonėje esančios gerokai didesnės nei saulės energijos pramonėje ir kad vienos mašinos pajėgumas puslaidininkių pramonėje esantis aiškiai mažesnis (todėl puslaidininkių pramonėje reikia įsigyti daugiau mašinų). Be to, bandomieji projektai puslaidininkių pramonėje susiję su sąlyginai mažesnėmis išlaidomis, nes mašinos daug labiau standartizuotos. Vokietijos manymu, didesnis paskesnio projekto išlaidų ir bandomojo projekto išlaidų koeficientas taip pat gali būti dėl didesnio investuotojo finansinio pajėgumo (ir todėl juo nereikia pagrįsti didesnės valstybės pagalbos).

(68)

Vokietija mano, kad bendrosios įmonės pirminėje sutartyje pateikta bendra ketinimų deklaracija, kurioje numatoma išplėsti Sovello gamybos pajėgumus, nepagrindžia funkcinės Sovello1 ir Sovello2 sąsajos, nes joje nenurodyti išsamesni antrojo investicinio projekto duomenys (vieta, gamybos technologijos, mašinos, silicio tiekimas ir finansavimas).

(69)

Vokietija aiškina, kad galutinis sprendimas dėl Sovello2 įgyvendinimo priimtas 2006 m. birželio mėn. atsižvelgus į šiuos aspektus: 1) ilgalaikė sparčiai auganti rinkos paklausa, užtikrinanti ilgalaikį produktų pardavimą; 2) ilgalaikės tiekimo sutarties sudarymas su Rohstoff Silizium (sutartis su REC 2006 m. birželio mėn.); 3) įrodyta techninė ir ekonominė bandomojo projekto Sovello1 sėkmė (planuota išeiga ir pastovus elementų veiksmingumas pasiekti 2006 m. birželio mėn.).

(70)

Vokietija atkreipia dėmesį, kad sprendimo dėl investicinio projekto Sovello1 priėmimo metu (2005 m. sausio mėn.) nebuvo įmanoma nei techniškai, nei ekonomiškai vykdyti investicinį projektą Sovello2. Be to, tuo metu dar nebuvę galima numatyti projekto Sovello1 sėkmės.

(71)

Vokietija tvirtina, kad Sovello neturėjo ekonominės paskatos dirbtinai padalyti projektą į Sovello1 ir Sovello2. Dėl nepriklausomos abiejų gamyklų koncepcijos Sovello atsirado papildomų išlaidų – apie […] EUR (32). Todėl Vokietija mano, kad Sovello negalėjo pasinaudoti vieno investicinio projekto metu paprastai atsirandančia sąveika ir masto pranašumu. Vokietijos teigimu, didesnės investicinės išlaidos net apytikriai nebūtų kompensuotos didesne parama, kurios buvo galima tikėtis abu projektus kvalifikavus kaip atskirus investicinius projektus, nes papildoma paramos suma – tik apie 10 mln. EUR (33).

(72)

Vokietijos teigimu, Komisija savo ankstesniuose sprendimuose du atskirus investicinius projektus kvalifikavusi kaip vieną investicinį projektą, tik jei buvo tenkinami visi MSR 2002 49 punkte nurodyti kumuliaciniai kriterijai. Todėl Vokietija mano, kad Sovello1 ir Sovello2 kartu nesudaro vieno investicinio projekto, net jei Sovello1 nebūtų pripažintas bandomuoju projektu, nes netenkinami MSR 2002 49 punkte nurodyti kumuliaciniai kriterijai.

(73)

Vokietijos nuomone, dėl abiejų projektų teritorinio ir laiko artumo negalima daryti išvados, kad abu investiciniai projektai kartu sudaro vieną investicinį projektą, kaip numatyta MSR 2002 49 punkte, ir kad jie buvo dirbtinai padalyti, siekiant apeiti MSR 2002 nuostatas.

(74)

Komisija savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą padarė išvadą, kad finansinė parama, kurią Vokietija ketina suteikti Sovello pagal esamą regioninės pagalbos schemą GARegelung ir Investitionszulagengesetz yra valstybės pagalba pagal ES sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Dėl šios išvados Vokietija neprieštaravo.

(75)

Vokietija apie pagalbą pranešė 2006 m. gruodžio 20 d. ir tuo įvykdė reikalavimą pranešti apie kiekvieną regioninės investicinės pagalbos atvejį, kaip numatyta MSR 24 punkte.

(76)

Remdamasi 2007–2013 m. nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių (34) 63 punktu ir 58 išnaša, kuriuose sakoma, kad investiciniai projektai, apie kuriuos pranešta atskirai, turi būti vertinami pagal pranešimo metu galiojusias taisykles, Komisija apsvarstė pagalbos priemonę, apie kurią pranešta, remdamasi 1998 m. Regioninės pagalbos gairėmis, Vokietijos regioninės valstybės pagalbos žemėlapiu (2004–2006 m.) ir MSR 2002.

(77)

Komisija jau savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą konstatavo, kad projektas susijęs su pradinėmis investicijomis, kaip numatyta 1998 m. Regioninės pagalbos gairėse, kad reikalavimus atitinkančių investicinių išlaidų paskirtis yra tiksli ir kad laikomasi kumuliacinių taisyklių. Be to, Sovello pateikė paraišką dėl pagalbos prieš darbų, susijusių su projektu, pradžią ir įsipareigojo išlaikyti investicijas regione ne trumpiau kaip penkerius metus po projekto įgyvendinimo. Sovello finansinis įnašas iš nuosavų išteklių, kuriems nesuteikiama jokia valstybės parama, sudaro ne mažiau kaip 25 % reikalavimus atitinkančių išlaidų. Kadangi pagalbą Sovello ketinama teikti pagal jau apsvarstytas schemas, ji iš principo atitinka 1998 m. Regioninės pagalbos gairėsе nurodytas bendrąsias nuostatas. Komisija patvirtina šį teiginį šiame sprendime.

(78)

MSR 2002 49 punkte sakoma, kad vieno investicinio projekto negalima dirbtinai padalyti į mažesnius projektus, siekiant apeiti MSR 2002 nuostatas. Vienam investiciniam projektui priklauso visos investicijos į pagrindinį kapitalą vienoje įmonėje trejų metų laikotarpiu (35). Įmonė suprantama kaip „ekonomiškai nedalus ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kurio dalys atlieka tam tikrą techninę funkciją, susietos viena su kita fiziškai ar funkciškai ir siekia aiškaus tikslo (pvz., gaminti tam tikrą produktą)“.

(79)

Kadangi Sovello pagalba suteikta jau anksčiau – ankstesniam investiciniam projektui (Sovello1) toje pačioje vietoje (su Sovello2 besiribojančiame žemės sklype) ir nuo darbų, susijusių su projektu Sovello1, pradžios (2005 m.) ir darbų, susijusių su projektu Sovello2, pradžios (2006 m. liepos mėn.) praėjo mažiau nei treji metai, reikia nustatyti, ar šis ankstesnis investicinis projektas kartu su projektu Sovello2, apie kurį pranešta, sudaro vieną investicinį projektą.

(80)

Paprastai Komisija daro prielaidą, kad visos investicijos į pagrindinį kapitalą vienoje įmonėje trejų metų laikotarpiu sudaro vieną investicinį projektą. Vokietijos pastabos dėl vieno investicinio projekto apsvarstytos remiantis MSR 2002 49 punkte nurodytais kriterijais.

(81)

Komisijos nuomone, nėra jokių požymių, kad investicinis projektas buvo dirbtinai padalytas į du mažesnius projektus, siekiant apeiti MSR 2002 nuostatas. Tačiau faktas, kad nebuvo tyčia apeitos MSR 2002 nuostatos, savaime nereiškia, kad per trejų metų laikotarpį pradėti projektai nėra vienas investicinis projektas (taip pat žr. sprendimo dėl AMD, kuriame Komisija padarė išvadą, kad tai yra vienas investicinis projektas, nors projektai nebuvo tyčia dirbtinai padalyti, siekiant apeiti MSR 2002 nuostatų 47–49 punktus). Taigi, ar tai yra vienas investicinis projektas, reikia spręsti pagal MSR 2002 49 punkte nurodytus kriterijus ir remiantis faktais, o ne svarstymais, ar veiksmai buvo tyčiniai.

(82)

Vokietija, remdamasi ankstesniais Komisijos sprendimais, teigia, jog turi būti laikomasi visų MSR 2002 49 punkte nurodytų kumuliacinių kriterijų, kad du projektus būtų galima laikyti vienu investiciniu projektu. Komisija nepritaria šiam aiškinimui. Nė viename iš ankstesnių Komisijos sprendimų nebuvo nurodyta, jog turi būti laikomasi visų kumuliacinių kriterijų, norint padaryti išvadą, kad tai yra vienas investicinis projektas. Komisijos nuomone, MSR 2002 numatytas veikiau bendras šių kriterijų vertinimas. Kiekvienu atveju turi būti apsvarstomi bendrai visi kriterijai. Tai reiškia, kad du investiciniai projektai gali sudaryti vieną investicinį projektą, net jei laikomasi ne visų kriterijų.

(83)

Kriterijai:

toliau šiame sprendime analizuojami ir apsvarstomi bendrai.

(84)

Taip pat atsižvelgiama į Vokietijos argumentą, kad Sovello neturėjo ekonominės paskatos projekto dirbtinai padalyti Sovello1 ir Sovello2.

(85)

Abi gamyklos atlieka vieną ir tą pačią funkciją – gamina saulės modulius naudodamos String-Ribbon technologiją. Toliau konstatuojama, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog gamybai Sovello1 ir Sovello2 reikalingi skirtingi paruošiamieji darbai (abiem atvejais žaliava yra silicis). Dėl Sovello2 įrangos ir mašinų pakeitimų, kurie padaryti atsižvelgus į Sovello1 patirtį ir skirti gamybos efektyvumui didinti, Sovello1 ir Sovello2 gaminami moduliai gali skirtis tik nežymiai. Tačiau, Komisijos nuomone, šie skirtumai yra vykdant pramonės projektus įprastų derinimo veiksmų rezultatas ir nekeičia fakto, kad abi gamyklos atlieka tą pačią tam tikrą funkciją.

(86)

Sovello1 ir Sovello2 yra atskiros gamyklos su atskiru ilgalaikiu turtu ir atskira prieiga prie viešojo kelių tinklo. Abi gamyklos apima visą saulės modulių gamybos procesą nuo plokščių ir elementų iki modulių. Tarp abi gamyklas sudarančio „ilgalaikio materialiojo turto, kurio dalys atlieka tam tikrą techninę funkciją“ nėra jokios fizinės sąsajos. Komisijai pateiktoje ekspertizėje daroma išvada, kad gamyklos galėtų būti atskirai parduodamos ir atskirai eksploatuojamos, nedarant jokių fizinių gamybos proceso pakeitimų. Komisija neturi pagrindo prieštarauti šiai išvadai.

(87)

Gamyklose Sovello1 ir Sovello2 kai kurios paslaugos centralizuotos. Be to, jose gaminamas toks pat produktas naudojant tą pačią technologiją ir tokiomis pačiomis mašinomis ir įrenginiais, jų mašinų, įrangos ir žaliavų tiekėjai daugiausia yra tie patys, techninė priežiūra ir atsarginių dalių valdymas organizuojamas centralizuotai. Tačiau tiesa, kad šiuo atveju nėra kai kurių elementų, kurie paprastai įrodytų esant funkcinę sąsają tarp abi gamyklas sudarančio „ilgalaikio materialiojo turto, kurio dalys atlieka tam tikrą techninę funkciją“, pavyzdžiui, tarp abiejų Sovello projektų nėra tiekimo ryšių, jos nesinaudoja bendra technine infrastruktūra (pvz., jėgaine ar pan.), taip pat nesikeičia tarpiniais produktais. Abiejų gamyklų gamybos linijos autonomiškos.

(88)

Kalbant apie žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartyje Sovello1 numatytą galimybę pirkti besiribojančius sklypus, šiuo ypatingu atveju Komisija sutinka su Vokietija, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, tokia galimybė pirkti savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad yra funkcinė sąsaja, kaip numatyta MSR 2002 49 punkte, tuo labiau kad šios galimybės pirkti gavėjas už ją neturėjo sumokėti papildomai, o Sovello2 investuotojas buvo numatęs kitų galimų vietų.

(89)

Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais, Komisija mano, kad tarp Sovello1 ir Sovello2 nėra fizinės ir stiprios funkcinės sąsajos, kaip numatyta MSR 2002 49 punkte.

(90)

Vokietija tvirtina, kad Sovello1 buvo bandomasis projektas, kuriuo pramoniniu lygiu norėta įrodyti iš esmės naujoviška technologija (36) paremto gamybos proceso gebėjimą veikti, efektyvumą (išeigą) ir ekonomiškumą per visą vertės grandinę, o Sovello2 tikslas buvęs, įrodžius techninį ir ekonominį pagrįstumą, išplėsti pajėgumus ir pradėti masinę gamybą. Taigi, Vokietija daro išvadą, kad investicinių projektų Sovello1 ir Sovello2 tikslai buvo skirtingi.

(91)

Atsižvelgdama į tai, Komisija nori paaiškinti, kad ji – priešingai negu teigia Vokietija – sprendime dėl Qimonda nedarė prielaidos, kad bandomųjų projektų tikslas būtinai turi būti kitas, norint pritaikyti MSR 2002 49 punkto nuostatas. Šiame sprendime ji tik konstatavo, kad minimo bandomojo projekto tikslas buvo kitas ir kad jis kartu su antruoju projektu nesudarė vieno investicinio projekto. Tiriant dviejų projektų tikslus, faktas, kad vienas iš jų yra bandomasis projektas, gali būti aiškus ir reikšmingas pagrindas manyti, kad abiejų projektų tikslai skirtingi, tačiau, atsižvelgiant į ypatingus projektų požymius, konkrečiu atveju šis faktas gali būti nepakankamas aiškiai atriboti abiejų projektų tikslus. Komisijos nuomone, tiriant, ar projekto, atsižvelgiant į jo specifinį bandomąjį pobūdį, tikslas pakankamai skiriasi nuo antrojo projekto tikslo, reikia labiau remtis individualiais projekto požymiais, taip pat dar ir dėl to, kad kyla sunkumų nustatant bandomąjį projektą. Šiuo atveju pateikta nemažai argumentų, įrodančių, kad Sovello1 ir Sovello2 tikslai skirtingi ir aiškiai apibrėžti.

(92)

EPIA argumentai įrodo, kad saulės energijos pramonėje naujovių ir naujų technologijų plėtra dažnai vyksta etapais, remiantis ekonominiais kriterijais, ir kad fotovoltinės įrangos sektoriuje yra nemažai projektų, kurių tikslas – prieš pradedant masinę gamybą nustatyti naujovių pagrįstumą ir procesų atkuriamumą pramoniniu lygiu. Šie argumentai taip pat patvirtina, kad Sovello1 yra pirmasis investicinis projektas pasaulyje, kuriuo atlikti pramoniniai String-Ribbon technologijos bandymai.

(93)

Komisija iš bendrosios įmonės pagrindų sutarties sužinojo, kad, nors plokščių gamyba Sovello1 turėjo vykti String-Ribbon technologijos pagrindu, tačiau kartu turėjo būti naudojamos QCells gamybos technologijos siekiant išvystyti gamybos procesus, kuriuos būtų galima naudoti pramonės mastu ir kurių ekonomiškumas būtų įrodytas. Tai apėmė nemažai technologinių naujovių ir specifinių mašinų, skirtų Sovello1, kūrimą, didžiausią dėmesį skiriant gamybos procesų automatizavimui ir atkuriamumui pramonės mastu, ir dėl to pradėti gaminti Spruce Line tipo moduliai. Taigi, Sovello1 atveju tai buvo visiškai naujas projektas, kurio tikslas – išbandyti saulės modulių gamybos, naudojant String-Ribbon technologiją, techninį pagrįstumą ir ekonomiškumą, o Sovello2 tikslas – pradėti pramoninę serijinę gamybą, jei Sovello1 bus sėkmingas.

(94)

Komisija savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą suabejojo dėl Sovello1 dydžio (gamybos pajėgumas – 30 MWp), palyginti su laboratorine gamyba Marlbore (15 MWp) ir serijine gamyba gamykloje Sovello2 (tik 60 MWp). Tačiau Vokietija paaiškino, kad Marlbore esanti gamykla savo didžiausią pajėgumą pasiekė tik 2004 m., ir patikino, kad tai nėra įrodymas, jog Malbore buvo naudojami pramoninės gamybos procesai. Tai rodo ir faktas, kad šiuo metu Evergreen ketina sustabdyti gamybą Marlbore (ir ten tęsti tik MTTV veiklą) ir išplėsti savo naują gamyklą Devense (37).

(95)

Vokietija taip pat atkreipia dėmesį, kad fotovoltinės įrangos pramonėje įprasti bandomieji projektai, kurių gamybos pajėgumai 10–30 MWp. Be to, Sovello1 atveju 30 MWp pajėgumas susijęs su […] pajėgumu. Iš pradžių Komisija abejojo dėl, palyginti su Sovello1, riboto Sovello2 gamybos pajėgumo, tačiau Vokietija paaiškino, kad String-Ribbon technologiją naudojančių gamyklų didžiausi pajėgumai šiuo metu yra apie 75–80 MWp ir kad 2008 m. pradėti ir šiuo metu jau beveik baigti tolesnės Sovello plėtros darbai (Sovello3).

(96)

Kalbant apie Qimonda investicinių projektų išlaidų koeficientą, palyginti su atitinkamu abiejų Sovello investicinių projektų koeficientu, Komisija konstatuoja, kad išlaidos sprendime dėl Qimonda susijusios su trimis investiciniais projektais, kad mašinų ir įrangos išlaidos puslaidininkių pramonėje yra gerokai didesnės nei fotovoltinės įrangos pramonėje ir kad vienos mašinos pajėgumas puslaidininkių pramonėje yra daug mažesnis (todėl masinei gamybai pradėti reikia daugiau mašinų). Komisija taip pat konstatuoja, kad puslaidininkių pramonėje bandomieji projektai dėl daug didesnės mašinų standartizacijos yra pigesni. Be to, Komisija mano, kad didesnis paskesnio projekto išlaidų ir bandomojo projekto išlaidų koeficientas gali būti dėl didesnio finansinio investuotojo pajėgumo. Komisija taip pat konstatuoja, kad iš pradžių pranešta apie daug didesnį projektą (Sovello2 + Sovello3), kad vėliau pranešimas pakeistas iš jo išbraukiant paramą Sovello3 ir kad investicinis projektas Sovello3 buvo uždelstas. Todėl Komisija, atsižvelgdama į šio nuo paklausos priklausomo sektoriaus dinamiką ir spartų vystymąsi, mano, kad dėl „mažo“ abiejų Sovello projektų išlaidų koeficiento negalima daryti išvados, jog Sovello1 nėra bandomasis projektas, kurio tikslas kitas nei Sovello2.

(97)

Taip pat Komisija atsižvelgė į tai, kad prieš pradedant projektą Sovello2 priimtas tikrasis sprendimas už ar prieš kitas investicijas, remiantis Sovello1 rezultatais.

(98)

Atsižvelgiant į tai, tiesa ta, kad dar 2006 m. vasario mėn. pateikta paraiška dėl pagalbos Sovello2 (2006 m. gruodžio mėn. priimtas laikinasis Sprendimas dėl paramos). Pradėdama oficialią tyrimo procedūrą Komisija darė prielaidą, kad pagalbos gavėjas, pateikdamas paraišką dėl pagalbos, turėjo konkrečių planų dėl investicinio projekto apimties ir finansavimo. Tačiau iš pateiktos informacijos matyti, kad galutinis sprendimas dėl investicinio projekto priimtas tik 2006 m. birželio mėn., tai yra pasiekus Sovello2 keltus tikslus. Be to, tiekimo sutartis su REC (kuria užtikrintas pakankamas silicio tiekimas Sovello2) pasirašyta tik 2006 m. birželio mėn., o tai rodo, kad tikrasis sprendimas už ar prieš priimtas tik tuo metu. Akivaizdu, kad paramą gavusios bendrovės vadovybė jau prieš tai turėjo pagrindo manyti, kad technologiniai ir ekonominiai tikslai bus pasiekti, tačiau tai neprieštarauja tam, kad projektas Sovello1 2005 m. buvo sumanytas kaip bandomasis projektas siekti tam tikrų technologinių ir ekonominių tikslų, kurie aiškiai skyrėsi nuo Sovello2 tikslų.

(99)

Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad Sovello1 turi bandomojo projekto požymių, remiantis vadinamuoju EBPO Frascati vadovu (Frascati Manual) (38), kuriame nustatytos visuotinės MTTV ir naujovių diegimo politikos srityje pripažįstamos normos. EBPO apibrėžtyje skiriamos įvairios bandomųjų projektų formos: projektai, kurių tikslas – išradimo ar naujos technologijos (šiuo atveju String-Ribbon technologijos) eksperimentinė plėtra laboratorinėmis sąlygomis, ir projektai, susiję su procesų technologijos eksperimentine plėtra, siekiant pritaikyti naują išradimą ar technologiją pramonėje.

(100)

Frascati vadovo 2.3.4 punkte aiškiai įvardijamos problemos sąveikaujant MTTP ir kitai pramoninei veiklai (kaip antai Sovello1); taip pat remiantis kvalifikacijomis paaiškinama, kaip galima atriboti MTTP veiklą nuo pramoninės veiklos. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad normos ir lyginamosios analizės pagal atskaitos tašką (pvz., išlaidų koeficientas) gali skirtis nelygu ūkio šaka.

(101)

Atsižvelgdama į EPIA duomenis, pagal kuriuos fotovoltinės įrangos rinka yra labai dinamiška ir pasižymi didele paklausa, Komisija šiuo atveju mano, jog faktas, kad Sovello1 iš karto pradėjo naudoti savo produktus komerciškai, nėra įtikinamas įrodymas, kad Sovello1 sumanytas ne kaip bandomasis projektas.

(102)

Pirmosios instancijos teismo sprendime byloje T-184/97 (BP prieš Komisiją) kalbama apie sąvokos „aplinką tausojančių produktų technologinės plėtros bandomasis projektas“ reikšmę (ypač atsižvelgiant į degalus iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių). Skundžiamoji schema išėjo už technologinės plėtros bandomojo projekto vykdymo ribų ir akivaizdžiai buvo skirta daugiausia ekonominei ir pramoninei plėtrai, siekiant labiau įsitvirtinti biodegalų rinkoje. Tačiau Sovello1 projektu buvo siekiama abiejų tikslų: patvirtinti naują procesų technologiją (String-Ribbon technologiją, naudojant kartu su Q-Cells gamybos technologija) pramoniniu lygmeniu ir ištirti jos ekonomiškumą. Kaip pirmiau paaiškinta, tai iš tikrųjų neprieštarauja EBPO bandomųjų projektų apibrėžčiai.

(103)

Remdamasi pirmesniais svarstymais Komisija mano, kad projektų Sovello1 ir Sovello2 tikslai buvo skirtingi, nors jie ir atliko tą pačią techninę funkciją (gamino saulės modulius naudodami tą pačią technologiją). Sovello1 tikslas buvo ištirti, ar saulės modulių gamyba (naudojant String-Ribbon technologiją kartu su Q-Cells gamybos technologija) pagrįsta technologiškai ir ekonomiškai pramonės mastu, o Sovello2 tikslas – vystyti serijinę tokių modulių gamybą.

(104)

Sovello1 ir Sovello2 ekonomiškai tarpusavyje nepriklausomi. Tačiau tiesa, kad bandomasis projektas Sovello1 buvo reikalingas įgyvendinti į masinę gamybą orientuotą projektą Sovello2. Tačiau kiekvieną projektą galima parduoti atskirai ir nėra jokio pagrindo manyti, kad bandomojo projekto Sovello1 ekonomiškai nebūtų galima atskirti nuo investicinio projekto Sovello2. Komisija taip pat konstatuoja, kad, prieš pasirinkdama Talheimą, paramą gavusios bendrovės vadovybė svarstė galimas Sovello2 vietas ir Europoje, ir JAV.

(105)

Vokietijos skaičiavimu, pagalba dviem atskiriems investiciniams projektams (Sovello1 ir Sovello2) būtų tik apie 10 mln. EUR didesnė už pagalbą vienam investiciniam projektui (Sovello1 + Sovello2), o papildomos išlaidos – […] EUR. Vokietija skaičiuodama darė prielaidą, kad ir vienam investiciniam projektui (kurio bendros išlaidos būtų mažesnės) būtų buvusi išmokėta 15 % MVĮ išmoka kaip Sovello1. Tačiau neaišku, ar Komisija tikrai būtų pritarusi VMĮ išmokai tokio dydžio investiciniam projektui. Tačiau net ir šiuo atveju iš visų skaičiavimų matyti, kad Sovello neturėjo ekonominės paskatos „dirbtinai“ padalyti projektą į Sovello1 ir Sovello2.

(106)

Tačiau Komisija primena, jog tai reiškia tik tai, kad projektas nebuvo tyčia padalytas į Sovello1 ir Sovello2, siekiant apeiti pagalbos taisykles. Tačiau tai nereiškia, kad negalėtų būti naudinga projektą (kaip Sovello), kurį bet kokiu atveju reikia padalyti dėl ekonominių priežasčių, pristatyti ne kaip vieną investicinį projektą, siekiant didesnio pagalbos intensyvumo. Todėl Komisija, remdamasi MSR 2002 49 punkte nurodytais kriterijais, turi visada apsvarstyti ekonominę tikrovę, neatsižvelgdama į šalių ketinimus.

(107)

Sovello investicinis projektas padalytas ne tik dėl nepakankamų lėšų ir nepakankamo silicio tiekimo, bet ir dėl to, kad investuotojai turėjo atlikti labai naujoviškos technologijos bandymus pramonės ir ekonomikos aspektais. Tikėtina, kad jeigu nebūtų pasiekta lauktos išeigos ir laukto veiksmingumo, Sovello2 nebūtų buvęs vykdomas. Todėl galima daryti išvadą, kad Sovello1 ir Sovello2, nors jie ir atlieka tą pačią tam tikrą techninę funkciją, ekonomiškai nėra nedalūs, tarp jų nėra fizinės ar stiprios funkcinės sąsajos ir jų tikslai yra aiškiai skirtingi.

(108)

Todėl Komisija, atsižvelgdama į Vokietijos ir EPIA pastabas ir bendrai apsvarsčiusi MSR 2002 49 punkte nurodytus kriterijus, daro išvadą, kad projektas Sovello2, apie kurį pranešta, kartu su Sovello1 nesudaro vieno investicinio projekto, kaip numatyta MSR 2002 49 punkte.

(109)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija apskaičiavo didžiausią pagalbos intensyvumą ir didžiausią pagalbos sumą Sovello2, remdamasi reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, apie kurias pranešta iš pradžių. Komisijos skaičiavimu, didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas be sanglaudos išmokos yra 22,46 % BSE (tai atitinka 30,526 mln. EUR didžiausią pagalbos sumą dabartine verte), o didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas su sanglaudos išmoka –25,83 % BSE (tai atitinka 35,105 mln. EUR didžiausią pagalbos sumą dabartine verte).

(110)

Dėl sanglaudos išmokos taikomas MSR 2002 25 punktas, kuriame sakoma, kad pagal MSR 2002 21 punktą apskaičiuotą didžiausią pagalbos intensyvumą be išmokos galima padauginti iš koeficiento 1,15, jei ne mažiau kaip 25 % (39) viešųjų išlaidų, skirtų projektui pagal dideliems projektams taikomas nuostatas dėl struktūrinių fondų, finansuojami iš ERPF lėšų, o kiekvienu konkrečiu atveju reikalingas Komisijos sprendimas dėl pritarimo Bendrijos įnašui.

(111)

Vokietija, suderinusi su bendrąja koncepcija, kuri valstybėms narėms perduota 2003 m. gruodžio 18 d. raštu (D/58176–D/1247), savo pirminiame pranešime nurodė du pagalbos intensyvumus: pagalbos intensyvumą be sanglaudos išmokos, kurio aukščiausia riba neviršija 22,46 % BSE, ir pagalbos intensyvumą su sanglaudos išmoka – 23,83 % BSE.

(112)

Vokietija pateikė paraišką gauti 9,118 mln. EUR bendro finansavimo dalį iš ERPF ir savo pirminiame pranešime nurodė, kad bus naudojama sanglaudos išmoka. Ši bendro finansavimo suma iš Bendrijos lėšų sudarytų daugiau kaip 25 % faktinių viešųjų išlaidų, kurios yra 31 105 765 EUR nominaliąja verte. Taip pat 23,83 % BSE pagalbos intensyvumas, apie kurį pranešta, yra mažesnis už 26,25 % BSE pagalbos intensyvumą ir kartu ne aukštesnis kaip 75 % taikomos regioninės pagalbos aukščiausios ribos, kuri yra 35 %. Taigi, sanglaudos išmokos skyrimo sąlygų laikomasi, jei Komisija patvirtins bendro finansavimo dalį iš struktūrinių fondų lėšų, dėl kurio Vokietija pateikė paraišką. Kadangi sprendimas dėl bendro finansavimo dar nepriimtas, Vokietija įsipareigojo naudoti sanglaudos išmoką, tik jei Komisija priims atitinkamą sprendimą dėl bendro finansavimo iš Bendrijos lėšų patvirtinimo.

(113)

Iš 2009 m. balandžio 16 d. ir 24 d. pateiktos atnaujintos informacijos Komisija sužinojo, kad, jei bus skirta sanglaudos išmoka, Vokietija planuoja, jog projekto, kurio faktinės reikalavimus atitinkančios išlaidos yra 114 882 310 EUR (dabartine verte), pagalbos intensyvumas bus 23,8224 % BSE, o tai atitinka 31 105 765 EUR pagalbos sumą nominaliąja verte (27 367 723 EUR dabartine verte). Šis pagalbos intensyvumas yra mažesnis už pagalbos intensyvumą, apie kurį pirmiausia pranešta – 23,83 % BSE (su sanglaudos išmoka), ir mažesnis už leistiną didžiausią pagalbos intensyvumą, kuris yra 25,83 % BSE (apskaičiuota kaip pagrindą imant reikalavimus atitinkančias išlaidas, apie kurias pirmiausia pranešta ir kurių apytikrė dabartinė vertė – 135,94 mln. EUR). Taigi, planuojamas 23,8224 % pagalbos intensyvumas atitinka MSR 2002 21–23 punktuose nurodytas nuostatas dėl mažinimo ir nei planuojama pagalbos suma, nei planuojamas pagalbos intensyvumas neviršija dydžių, kurių bendrovė galėjo tikėtis pradėdama su projektu susijusius darbus.

(114)

Vokietija patvirtino, kad tuo atveju, jei negautų bendrojo finansavimo dalies iš ERPF, o kartu nebūtų tenkinamos sanglaudos išmokos skyrimo sąlygos, nebus viršijamas 22,46 % BSE pagalbos intensyvumas (be sanglaudos išmokos), apie kurį pirmiausia pranešta. Esant tokiam pagalbos intensyvumui, didžiausia pagalbos suma yra 25 802 567 EUR (dabartine verte), kaip pagrindą imant faktines reikalavimus atitinkančias išlaidas, kurios yra 114 882 310 EUR (dabartine verte). Vokietija pažadėjo šios pagalbos sumos neviršyti. 22,46 % pagalbos intensyvumas (be sanglaudos išmokos) atitinka pagalbos intensyvumą, apie kurį pirmiausia pranešta, ir didžiausią leistiną regioninės pagalbos aukščiausią ribą, kaip pagrindą imant pirmiausia apskaičiuotas reikalavimus atitinkančias išlaidas, kurios yra 135,94 mln. EUR (dabartine verte). Taigi, planuojamas 22,46 % pagalbos intensyvumas atitinka MSR 2002 21–23 punktuose nurodytas nuostatas dėl mažinimo ir nei planuojama didžiausia pagalbos suma – 25 802 567 EUR, nei planuojamas pagalbos intensyvumas neviršija dydžių, kurių bendrovė galėjo tikėtis pradėdama su projektu susijusius darbus.

(115)

Remdamasi ankstesniais teiginiais Komisija daro išvadą, kad pagalbos priemonė yra suderinama su MSR 2002 21 ir 25 punktuose nurodytomis nuostatomis.

(116)

Komisijos sprendimas dėl leidimo teikti regioninę pagalbą dideliems investiciniams projektams, kaip numatyta MSR 2002 24 punkte, priklauso nuo pagalbos gavėjo dalies rinkoje prieš investiciją ir po jos, taip pat nuo pajėgumų, išvystomų tuo investiciniu projektu, arba nuo rinkai skirtų produktų. Norėdama apsvarstyti faktus, kaip numatyta MSR 2002 24 punkto a ir b dalyse, Komisija pirmiausia turi apibrėžti susijusį produktą (susijusius produktus) ir atitinkamą prekės rinką bei atitinkamą geografinę rinką.

(117)

Su investiciniu projektu susiję saulės moduliai, skirti naudoti saulės modulių sistemose. Remiantis pranešimu, saulės modulių, kuriuos gamins Sovello, prekės kodai yra šie: NACE Rev 1.1 32.10.0, Prodcom 32.10.52.37 ir KN kodas (2005 m. redakcija) 8541 40 90. Saulės modulius iš esmės galima apibūdinti kaip kelių saulės elementų junginius, kurie saulės šviesą paverčia elektros energija.

(118)

Saulės moduliai gaminami naudojant String-Ribbon technologiją. Sovello gamina saulės modulius integruotame trijų etapų procese. Iš silicio lydymo vonios paimamos plonos silicio juostos ir supjaustomos saulės plokštėmis. Šios plokštės perdirbamos į saulės elementus, kurie sujungiami ir iš jų sudaromi saulės moduliai (skydai).

(119)

Vokietija patvirtino, kad remtinose gamyklose be nemažų papildomų išlaidų nebūtų galima gaminti kitų produktų, išskyrus silicio pagrindu gaminamus saulės elementus, plokštes ir modulius.

(120)

Atsižvelgiant į tai, reikėtų priminti MSR 2002 52 punktą, kuriame sakoma, kad atitinkamas produktas apima ir sandėliuojamus produktus, jei projektas susijęs su tarpiniu produktu ir reikšminga produkcijos dalis neparduodama rinkoje. Kadangi Sovello, Vokietijos teigimu, neketina parduoti saulės modulių gamybos metu gaunamų (tarpinių) produktų (kaip antai saulės plokščių ir saulės elementų), o visus tarpinius produktus ketina panaudoti savo integruotai saulės modulių gamybai, Komisija nekvalifikuos saulės plokščių ir saulės elementų kaip atskirų susijusių produktų.

(121)

Remdamasi ankstesniais svarstymais, Komisija, tirdama, ar minėtas projektas suderinamas su bendrąja rinka pagal MSR 2002, su investiciniu projektu susijusiu produktu laikys saulės modulius.

(122)

Norint apibrėžti atitinkamą prekės rinką, reikia apsvarstyti, kokius kitus produktus, kaip nustatyta MSR 2002 52 punkte, būtų galima laikyti su investiciniu projektu susijusio produkto atsarginiais produktais.

(123)

Saulės moduliai gaminami naudojant skirtingas technologijas. Remiantis EPIA ir Greenpeace tyrimu Solar Generation (40), 2005 m. 90 % saulės elementų buvo gaminami iš silicio. Internete randama informacija tai patvirtina. Sovello naudoja vadinamąją String-Ribbon technologiją, kurią taikant galima gaminti saulės modulius iš saulės elementų su mažesniu silicio kiekiu. Šiuo metu atliekami įvairių technologijų ar puslaidininkinių medžiagų bandymai, kaip antai amorfinio silicio, polikristalinio silicio, monokristalinio silicio, kadmio telūrido, vario indžio selenito ar sulfido, arba šios medžiagos jau naudojamos serijinėje gamyboje. First Solar naudoja plonasluoksnę technologiją (41), o CSG Solar – Crystalline-Silicon-on-Glass technologiją (42). Plonasluoksnė technologija (skaičiuojant sunaudoto silicio m2, bet ne kg) yra mažiau efektyvi, bet pigesnė. Ji dažniau naudojama kaimo vietovėse, nes ten mažesnė vieno kvadratinio metro kaina. Monokristalinė ir polikristalinė technologijos brangesnės, bet jų efektyvumas vienam kvadratiniam metrui didesnis, todėl naudojant šias technologijas pagaminti moduliai tinkamesni miestams. Taigi, pasiūlos požiūriu abi šias technologijas būtų galima atskirti. Tačiau savo ankstesniuose sprendimuose dėl pagalbos (43) Komisija apibrėžė saulės modulių rinką bendrai kaip atitinkamą prekės rinką, kaip siūlo ir saulės modulių gamintojai. Be to, nėra ir jokių nepriklausomų statistinių duomenų, kuriuose būtų atskiriamos šios technologijos. Paklausos požiūriu, atrodo, šias technologijas galima vieną kita pakeisti: visų technologijų pagrindinis tikslas – saulės šviesą paversti elektros energija.

(124)

Komisija neturi pagrindo manyti, kad taikant skirtingas technologijas gaminami saulės moduliai priskirtini skirtingoms atitinkamoms prekės rinkoms. Komisija neturi įrodymų, kad taikant skirtingas technologijas pagamintų saulės modulių kainos reikšmingai skiriasi, jei atsižvelgiama į energetinį naudingumą. Be to, skirtingu būdu pagamintus modulius saulės energijos sistemose galima iš karto pakeisti vieną kitu (44). Todėl atitinkama rinka yra ne mažesnė nei bendroji rinka, kuri apima visas saulės modulių rūšis.

(125)

Be to, akivaizdu, kad saulės modulių negalima pakeisti kitais produktais. Jie yra svarbiausia saulės energijos sistemų dalis ir šiose sistemose jų negalima pakeisti kitais produktais. Taigi, nėra įrodymų, kad atitinkama rinka galėtų apimti daugiau nei saulės modulių rinką.

(126)

Šis atitinkamos prekės rinkos apribojimas yra suderinamas su sprendimais dėl susijungimo kontrolės (45) toje pačioje ūkio šakoje.

(127)

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Komisija saulės modulių rinką šiame sprendime dėl pagalbos laiko atitinkama prekės rinka.

(128)

Sovello tvirtina, kad Vokietija ir kitos Europos šalys trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu esančios svarbiausios Sovello produktų pardavimo rinkos. Pats faktas, kad bendrovė veikia daugiausia Vokietijoje, nėra svarbus atribojant atitinkamą geografinę saulės modulių rinką.

(129)

Vokietijos nuomone, atitinkama geografinė saulės elementų rinka yra pasaulinė rinka. Vokietija tvirtina, kad Europos ir ne Europos gamintojai saulės elementais prekiauja visame pasaulyje, kad nėra jokių prekybos kliūčių, gabenimo išlaidos, palyginti su gamybos išlaidomis, sąlyginai mažos ir kad kainų lygis vienalytis. Vokietija taip pat aiškina, kad visame pasaulyje taikomi tie patys techniniai reikalavimai. Didžiausi fotovoltinės technologijos gamintojai ir naudotojai yra Japonija, Europa ir JAV.

(130)

Komisija pritaria nuomonei, kad saulės elementų rinka yra pasaulinė rinka, kadangi saulės elementus gaminantys ir parduodantys gamintojai veikia visame pasaulyje. Iš įvairių nepriklausomų (46) fotovoltinės įrangos sektoriaus tyrimų (47) matyti, kad saulės moduliai šiuo metu daugiausia gaminami Japonijoje ir Vokietijoje, o nuo jų nedaug atsilieka JAV ir Kinija. Be to, daug Japonijoje pagaminamų saulės modulių importuojama į Europą (didžioji dalis – į Vokietiją). Palyginti su gamybos išlaidomis, gabenimo išlaidos sąlyginai mažos. Be to, kaip teigiama šiuose tyrimuose, nėra jokių prekybos kliūčių. Tiksliau sakant, gana aišku, kad saulės modulių rinka išsiplėtusi visame pasaulyje, kadangi saulės moduliais prekiaujama visame pasaulyje. Nepaisant to, tyrimuose nenurodomi specifiniai saulės modulių rinkos duomenys Europos ekonominės erdvės lygmeniu, o tai taip pat rodo, kad atitinkama geografinė rinka yra pasaulinė rinka. Taip pat ir ankstesniuose sprendimuose dėl susijungimo kontrolės (48) bei ankstesniuose sprendimuose dėl pagalbos (49), net jei nereikėjo aiškiai atriboti rinkos, buvo daroma prielaida, kad saulės modulių rinka greičiausiai yra pasaulinė rinka.

(131)

Remdamasi šiais aspektais, Komisija saulės modulių rinką šiame sprendime dėl pagalbos laiko pasauline rinka.

(132)

MSR 2002 24 punkto a dalyje sakoma, kad investicinė pagalba negali būti skiriama investiciniam projektui, apie kurį turi būti pranešta atskirai, jei pagalbos gavėjo rinkos dalis prieš investiciją yra didesnė kaip 25 % atitinkamo produkto arba po investicijos jis bus pajėgus užtikrinti didesnę kaip 25 % rinkos dalį.

(133)

Norėdama nustatyti, ar projektas suderinamas su MSR 2002 24 punkto a dalyje nurodytomis nuostatomis, Komisija turi nustatyti pagalbos gavėjo dalį rinkoje koncerno lygmeniu prieš investiciją ir po jos. Kadangi Sovello savo investicijas pradėjo 2006 m. ir jos didžiausi gamybiniai pajėgumai turėtų būti pasiekti 2009 m., Komisija ištyrė Sovello dalį saulės modulių rinkoje 2005–2010 m.

(134)

Vokietija, pranešdama apie pagalbą, pateikė kelis nepriklausomus tyrimus (50), kuriuose prognozuojamas paklausos vystymasis fotovoltinės įrangos sektoriuje, taip pat duomenų apie numatomą pagalbos gavėjo saulės modulių gamybos apimtį. Komisija, atlikdama skaičiavimus, pasitelkė LBBW tyrimą. Šiame tyrime pateikti duomenys apie įrengtus pajėgumus, paklausą ir kainos vertinimą (51).

(135)

Kadangi nė vienas iš trijų bendrosios įmonės partnerių Evergreen, Q-Cells ir REC tuo metu, kai pranešta apie pagalbą, ir po to neturėjo daugiau kaip 50 % Sovello akcijų, paprastai Komisija, nagrinėdama suderinamumą su MSR 2002 24 punkto a dalyje nurodytomis nuostatomis, neatsižvelgtų į jų rinkos dalis (52).

(136)

Evergreen pateikia į rinką ir parduoda visus Sovello pagaminamus modulius, bet pardavimo susitarime atsižvelgiama į „ištiestos rankos“ principą. Tačiau negalima atmesti, kas Evergreen, turėdama bendrosios įmonės akcijų, gali daryti įtaką Sovello rinkodaros strategijai. Todėl Komisija, norėdama atsižvelgti į patį nepalankiausią atvejį, apskaičiavo bendras Evergreen ir Sovello rinkos dalis, neišreikšdama galutinės nuomonės šiuo klausimu (53).

(137)

Remdamasi tuo, Komisija nustatė, kad bendra Sovello ir Evergreen rinkos dalis (pagal kiekį ir vertę) 2005–2010 m. buvo mažesnė kaip 5 %.

(138)

Iš šių duomenų matyti, kad pagalbos gavėjo rinkos dalis prieš investiciją ir po jos neviršija 25 % bendros saulės modulių rinkos. Todėl, Komisijos nuomone, pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, suderinama su MSR 2002 24 punkto a dalyje nurodytomis nuostatomis.

(139)

Komisija taip pat tyrė, ar investicinis projektas suderinamas su MSR 2002 24 punkto b dalimi. Šiuo tikslu Komisija nagrinėja, ar pastaruosius penkerius metus buvęs susijusio produkto tikrojo vartojimo vidutinis metinis prieaugis yra didesnis už vidutinį metinį bendrojo vidaus produkto augimo rodiklį Europos ekonominėje erdvėje (tai reikštų, kad rinka dėl struktūrinių priežasčių nesilpnėja).

(140)

Kadangi apie priemonę pranešta 2006 m., pasitelkti 2000–2005 m. duomenys. Vokietijos pranešime pateiktus atitinkamus duomenis Komisija patikrino remdamasi perduotais tyrimais ir viešai prieinama informacija iš patikimo šaltinio (54). Nė viename iš šių šaltinių nenurodoma mažesnis kaip 49 % (pagal kiekį) ar 42 % (pagal vertę) saulės modulių tikrojo vartojimo vidutinis metinis prieaugis Europos ekonominėje erdvėje 2000–2005 m.

(141)

Vidutinis metinis bendrojo vidaus produkto augimo rodiklis Europos ekonominėje erdvėje 2000–2005 m. buvo 1,76 % (pagal kiekį) ir 3,72 % (pagal vertę). Taigi, saulės modulių tikrojo vartojimo vidutinis metinis prieaugis pastaruosius penkerius metus, kurių duomenys prieinami, yra aiškiai didesnis.

(142)

Komisija, apskaičiuodama tikrąjį suvartojimą Europos ekonominėje erdvėje fotovoltinės įrangos sektoriuje, darė bendras prielaidas, kadangi duomenų apie saulės modulių rinką Europos ekonominėje erdvėje beveik nėra. Labiausiai taip yra dėl to, kad saulės modulių rinka laikoma pasauline rinka. Fotovoltinės įrangos rinka laikoma geru saulės modulių rinkos pakaitu, kadangi saulės moduliai yra tarpiniai produktai visoje fotovoltinės įrangos rinkoje, o tarpinių produktų rinka dažniausiai vystosi panašiai kaip galutinių produktų rinka ar bendra rinka (fotovoltinės įrangos sektoriui paprastai priskiriami saulės plokštės, elementai, moduliai ir sistemos). Be to, fotovoltinės įrangos rinka auga taip greitai, kad net ir tuo atveju, jei faktinis augimas saulės modulių rinkoje Europos ekonominėje erdvėje nežymiai skirtųsi, negalima daryti prielaidos, kad augimas būtų mažesnis kaip 1,76 %.

(143)

Remdamasi pirmiau pateiktais duomenimis Komisija daro išvadą, kad pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, yra suderinama su MSR 2002 24 punkto b dalimi.

(144)

Remdamasi pateiktu vertinimu Komisija daro išvadą, kad pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, yra suderinama su 1998 m. Regioninės pagalbos gairėmis, Vokietijos regioninės valstybės pagalbos žemėlapiu (2004–2006 m.) ir MSR 2002,