|
2009 7 22 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 190/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 633/2009/EB
2009 m. liepos 13 d.
kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama Bendrijos garantija paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 179 ir 181a straipsnius,
atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,
laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),
kadangi:
|
(1) |
Europos investicijų bankas (toliau – EIB) nuo 1963 m. ne Bendrijoje vykdo operacijas, remdamas Bendrijos išorės politikos kryptis. |
|
(2) |
Dauguma šių operacijų buvo vykdomos Tarybos prašymu ir naudojantis Komisijos administruojama Bendrijos biudžeto garantija. Naujausia Bendrijos garantija 2000–2007 m. laikotarpiui buvo nustatyta 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimu 2008/580/EB, suteikiančiu Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją dėl nuostolių, susijusių su paskolomis projektams už Bendrijos ribų (pietrytinėse kaimyninėse valstybėse, Viduržemio jūros šalyse, Lotynų Amerikoje ir Azijoje, ir Pietų Afrikos Respublikoje) (2) ir 2001 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimu 2001/777/EB, Europos investicijų bankui suteikiantis Bendrijos garantiją atlyginti nuostolius, patirtus pagal specialią paskolų programą atrinktiems aplinkosaugos projektams Rusijos Baltijos jūros baseine pagal Šiaurės dimensijos iniciatyvą (3) bei 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2005/48/EB, suteikiantis Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją dėl nuostolių, susijusių su paskolomis, suteiktomis tam tikrų rūšių projektams Rusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir Baltarusijoje (4) dėl skolinimo veiksmų konkrečiuose regionuose. |
|
(3) |
Siekiant paremti Bendrijos išorės veiksmus, nedarant poveikio EIB kreditingumui, EIB reikėtų suteikti Bendrijos biudžeto garantiją operacijoms, kurios vykdomos ne Bendrijoje. EIB reikėtų skatinti didinti operacijų, kurios vykdomos ne Bendrijoje nesinaudojant Bendrijos garantija, skaičių, ypač narystės siekiančiose ir Viduržemio jūros regiono šalyse, bei kitų regionų investicinio reitingo šalyse, o išaiškinant Bendrijos garantijos aprėpties pobūdį, reikėtų nurodyti, kad ji apima tam tikrą politinio arba valstybinio pobūdžio riziką. |
|
(4) |
Bendrijos garantija turėtų būti atlyginti nuostoliai, susiję su paskolomis ir paskolų garantijomis EIB reikalavimus atitinkantiems investiciniams projektams, vykdomiems pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (5) (toliau – PNPP), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (6) (toliau – EKPP) ir Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (7) (toliau – VBP) nurodytose šalyse, kai toks paskolų finansavimas arba garantija suteikiami pagal pasirašytą susitarimą, kuris vis dar galioja ir nebuvo nutrauktas (toliau – EIB finansavimo operacijos). |
|
(5) |
Pagal šį sprendimą Bendrijos garantija garantuojamos sumos turėtų sudaryti viršutines EIB pagal Bendrijos garantiją teikiamo finansavimo ribas. Jos neturėtų būti rodikliai, kuriuos EIB privalo pasiekti. |
|
(6) |
Pastaraisiais metais buvo persvarstytos ir išplėstos Bendrijos išorės politikos kryptys. Pirmiausia tai buvo susiję su Pasirengimo narystei strategija, Europos kaimynystės politika, atnaujintomis partnerystėmis su Lotynų Amerika ir Pietryčių Azija bei Europos Sąjungos strateginėmis partnerystėmis su Rusija, Centrine Azija, Kinija ir Indija. Tai taip pat buvo susiję su Bendrijos vystymosi politika, kuri buvo išplėsta siekiant įtraukti visas besivystančias šalis. Ta vystymosi politika yra vienas iš Bendrijos išorės santykių ramsčių, pagal kurį pateikiami besivystančių šalių poreikiams pritaikyti sprendimai. |
|
(7) |
Nuo 2007 m. Bendrijos išorės ryšiai taip pat buvo stiprinami pasitelkus naujas finansines priemones, t. y. VBP, PNPP, EKPP, Europos demokratijos ir žmogaus teisių iniciatyvą (EIDHR) (8) ir Stabilumo priemonę (9). |
|
(8) |
EIB finansavimo operacijos turėtų atitikti Bendrijos užsienio politikos kryptis, įskaitant konkrečius regioninius tikslus, ir juos remti ir, kaip nurodyta EB sutarties 177 ir 179 straipsniuose, turėtų prisidėti prie bendro tikslo plėtoti ir stiprinti demokratiją bei teisinės valstybės principus, gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves bei laikytis tarptautinių aplinkosaugos susitarimų, kurių šalis yra Bendrija. Ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis, EIB finansavimo operacijomis reikėtų skatinti: tvarų ekonominį ir socialinį šių šalių, ypač pačių skurdžiausių, vystymąsi; jų sklandžią ir laipsnišką integraciją į pasaulio ekonomiką; kovą su skurdu; siekti bendro tikslo – plėtoti ir įtvirtinti demokratiją ir teisinę valstybę; gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves; taip pat prisidėti prie tikslų, kuriems pritarė Bendrija Jungtinėse Tautose ir kitose kompetentingose tarptautinėse organizacijose, siekimo. Užtikrinant bendrą nuoseklumą su Bendrijos veiksmais, EIB finansavimas turėtų papildyti atitinkamas Bendrijos pagalbos politikos kryptis, programas ir priemones skirtinguose regionuose. Be to, valstybių narių aplinkos apsauga ir energetinis saugumas turėtų būti įtraukti į EIB finansavimo tikslus visuose reikalavimus atitinkančiuose regionuose. EIB finansavimo operacijas reikėtų vykdyti tose šalyse, kurios atitinka tam tikras sąlygas, atitinkančias Bendrijos aukšto lygio susitarimus dėl politinių ir makroekonominių aspektų. |
|
(9) |
Reikėtų stiprinti Komisijos ir EIB politinį dialogą, taip pat EIB ir Komisijos finansavimo strateginį planavimą bei nuoseklumą. EIB veiklos ne Bendrijoje ryšys su Bendrijos politikos kryptimis turėtų būti stiprinamas EIB ir Komisijai glaudžiau bendradarbiaujant centriniu ir vietos lygiais. Toks glaudesnis koordinavimas, inter alia, turėtų apimti išankstines tarpusavio konsultacijas politiniais klausimais, abiem pusėms svarbių dokumentų rengimą ir projektų planavimą. Ypač svarbios yra išankstinės konsultacijos dėl Komisijos arba EIB rengiamų strateginių programavimo dokumentų, siekiant glaudžiau susieti EIB ir Komisijos veiklą bei įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant atitinkamus Bendrijos politikos tikslus. |
|
(10) |
EIB finansavimas narystės siekiančiose šalyse turėtų atitikti prioritetus, nustatytus Stojimo partnerystės ir Europos partnerystės dokumentuose, Stabilizacijos ir asociacijos susitarimuose bei derybose su Bendrija. Bendrijos veiksmai Vakarų Balkanuose ir toliau laipsniškai turėtų būti perorientuojami nuo atkūrimo prie pasirengimo narystei rėmimo. Šiuo atžvilgiu EIB taip pat turėtų stengtis savo veikla skatinti institucijų stiprinimo aspektą, prireikus bendradarbiaujant su kitomis tame regione veikiančiomis tarptautinėmis finansų institucijomis. Per 2007–2011 m. laikotarpį turėtų būti didinamas šalių kandidačių (Kroatijos, Turkijos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos) finansavimas pagal EIB suteiktą Pasirengimo narystei priemonę, kuri ateityje turėtų būti išplėsta, įtraukiant potencialias Vakarų Balkanų šalis kandidates, atsižvelgiant į jų pasirengimo narystei proceso pažangą. |
|
(11) |
Dėl šalių, kurioms taikoma EKPP, EIB turėtų tęsti ir stiprinti savo veiklą, susijusią su Viduržemio jūros regionu, didesnį dėmesį skirdamas privataus sektoriaus vystymui. Todėl reikalingas šalių partnerių bendradarbiavimas siekiant sudaryti palankesnes sąlygas privataus sektoriaus vystymui ir skatinti struktūrines reformas, visų pirma finansų sektoriuje, bei kitos priemonės, skirtos sudaryti palankesnes sąlygas EIB veiklai, visų pirma siekiant užtikrinti, kad EIB galėtų išleisti obligacijas vietos rinkose. EIB turėtų plėsti savo veiklą Rytų Europoje, Pietų Kaukaze ir Rusijoje laikantis tam tikrų sąlygų, atitinkančių Bendrijos ir atitinkamos šalies aukšto lygio susitarimus dėl politinių ir makroekonominių aspektų. Šiame regione EIB turėtų finansuoti Bendrijai labai svarbius transporto, energetikos, telekomunikacijų ir aplinkos infrastruktūros projektus. Prioritetas turėtų būti teikiamas projektams, susijusiems su svarbiausiomis transeuropinio tinklo ašimis, projektams, kurie turi tarpvalstybinę reikšmę vienai ar kelioms valstybėms narėms, ir didžiausius projektus, kuriais, užtikrinus geresnes sąsajas, skatinama regioninė integracija. Aplinkos sektoriuje EIB Rusijoje pirmiausia turėtų orientuotis į projektus, įgyvendinamus pagal Šiaurės dimensijos aplinkosaugos partnerystę. Energetikos sektoriuje ypač svarbūs yra strateginiai energijos tiekimo ir energijos transportavimo projektai, atitinkantys Bendrijos politikos tikslą naudoti įvairius energijos šaltinius ir vartotojams užtikrinti stabilius ir saugius energijos išteklius. EIB finansavimo operacijos šiame regione turėtų būti vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB), pirmiausia atsižvelgiant į sąlygas, kurios nustatytos Komisijos, EIB ir ERPB sudarytame trišaliame susitarimo memorandume. |
|
(12) |
EIB finansavimas Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse bus laipsniškai derinamas su Sąjungos bendradarbiavimo strategija tuose regionuose ir papildys Bendrijos biudžeto lėšomis finansuojamas priemones. EIB turėtų stengtis, kad jo veikla laipsniškai apimtų daugiau tų regionų šalių, įskaitant veiklą neturtingiausiose šalyse. Remiant Bendrijos tikslus EIB finansavimas Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse turėtų būti skiriamas aplinkos tvarumo (įskaitant klimato kaitos padarinių sušvelninimą) ir energetinio saugumo projektams, taip pat toliau turėtų būti remiama Sąjungos veikla Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse, pasitelkiant tiesiogines užsienio investicijas ir technologijų perdavimą bei pažangiąją patirtį. Atsižvelgiant į sąnaudų veiksmingumą, EIB taip pat turėtų sugebėti tiesiogiai dirbti su vietos įmonėmis, visų pirma aplinkos tvarumo ir energetinio saugumo srityje. Atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą bus iš naujo svarstomi EIB finansavimo Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse tikslai. |
|
(13) |
Centrinėje Azijoje EIB reikėtų orientuotis į didžiausius energijos tiekimo ir transportavimo projektus, kuriuos įgyvendinant taip pat prisidedama prie Bendrijos interesų energijos srityje ir kurie atitinka Bendrijos politikos tikslus, susijusius su energijos išteklių įvairinimu, Kioto reikalavimais ir aplinkosaugos skatinimu, ir kuriais šie tikslai remiami. EIB finansavimas Centrinėje Azijoje turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su ERPB, pirmiausia atsižvelgiant į sąlygas, nustatytas Komisijos, EIB ir ERPB sudarytame trišaliame susitarimo memorandume. |
|
(14) |
Plėtojant EIB veiklą pagal Partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių (10) (Kotonu susitarimas), suinteresuotoms šalims Pietų Afrikoje EIB turėtų skirti dėmesį visuomeninės svarbos infrastruktūros projektams (įskaitant savivaldybių infrastruktūrą, energijos ir vandens tiekimą) bei privataus sektoriaus paramai, įskaitant mažas ir vidutines įmones. Įgyvendinus ekonominio bendradarbiavimo nuostatas pagal Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Pietų Afrikos Respublikos prekybos, plėtros ir bendradarbiavimo susitarimą (11) bus toliau plėtojama EIB veikla šiame regione. |
|
(15) |
Siekiant užtikrinti didesnį visos Bendrijos paramos atitinkamuose regionuose nuoseklumą, reikėtų ieškoti galimybių atitinkamai derinti EIB finansavimą su Bendrijos biudžeto ištekliais dotacijų, rizikos kapitalo ir palūkanų normų subsidijų forma, kartu teikiant techninę paramą projektams rengti ir teisinei sistemai bei norminei bazei įgyvendinti ir stiprinti pasitelkiant PNPP, EKPP, Stabilumo priemonę, EIDHR, o Pietų Afrikai – VBP. |
|
(16) |
EIB jau glaudžiai bendradarbiauja su tarptautinėmis finansų institucijomis ir su Europos dvišalėmis institucijomis. Šis bendradarbiavimas vyksta pagal susitarimo memorandumus dėl konkrečių regionų, kuriuos turėtų patvirtinti EIB valdymo organai. Bendrijai nepriklausančiose šalyse vykdomomis finansavimo operacijomis, kurios priskiriamos šio sprendimo taikymo sričiai, EIB prireikus turėtų stengtis toliau stiprinti koordinavimą ir bendradarbiavimą su tarptautinėmis finansų institucijomis ir Europos dvišalėmis institucijomis, įskaitant, jei reikia, bendradarbiavimą sektoriaus sąlygų derinimo srityje, didesnį bendro finansavimo naudojimą bei dalyvavimą su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis visuotinėse iniciatyvose, pavyzdžiui, skatinančiose pagalbos koordinavimą bei veiksmingumą. |
|
(17) |
Reikėtų gerinti EIB ir Komisijos atskaitomybę dėl ataskaitų apie EIB finansavimo operacijas teikimą ir informacijos perdavimą. Remdamasi iš EIB gauta informacija, Komisija turėtų kasmet atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai apie EIB finansavimo operacijas, vykdomas pagal šį sprendimą. Ataskaitose visų pirma turėtų būti strateginiai dokumentai ir skirsnis apie Bendrijos politiką atitinkančią pridėtinę vertę ir skirsnis apie bendradarbiavimą su Komisija, kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis ir dvišaliais donorais, įskaitant bendradarbiavimą bendro finansavimo srityje. |
|
(18) |
Šiuo sprendimu nustatyta Bendrijos garantija turėtų būti taikoma EIB finansavimo operacijoms, pasirašytoms per laikotarpį, kuris prasideda 2007 m. vasario 1 d. ir baigiasi 2011 m. spalio 31 d. Kad būtų galima įvertinti pokyčius, įvykusius pirmoje minėto laikotarpio pusėje, EIB ir Komisija turėtų parengti šio sprendimo laikotarpio vidurio peržiūrą. Tokia peržiūra visų pirma turėtų apimti išorės ekspertų įvertinimą, kurio sąlygos nurodytos II priede. |
|
(19) |
EIB finansavimo operacijos ir toliau turėtų būti administruojamos pagal paties EIB taisykles ir procedūras, įskaitant tinkamas kontrolės priemones, taip pat pagal atitinkamas taisykles ir procedūras, susijusias su Audito Rūmais ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). |
|
(20) |
Išorės veiksmų garantijų fondas (Garantijų fondas), įsteigtas Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 2728/94 (12), turėtų toliau užtikrinti Bendrijos biudžetui likvidumo atsargas, skirtas EIB finansavimo operacijų nuostoliams padengti. |
|
(21) |
EIB, pasikonsultavęs su Komisija, turėtų parengti preliminarią daugiametę programą dėl EIB finansavimo operacijų skaičiaus, kad būtų galima atitinkamai suplanuoti biudžeto lėšas, kurių reikia Garantijų fondo atidėjimams sudaryti. Į šį planą Komisija turėtų atsižvelgti reguliariai programuodama biudžetą, kuris perduodamas biudžeto valdymo institucijai. |
|
(22) |
2008 m. lapkričio 6 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas sprendimu, priimtu byloje C-155/07 (Parlamentas prieš Tarybą), panaikino 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2006/1016/EB, suteikiantį Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją paskolų ir paskolų garantijų, suteiktų projektams ne Bendrijoje, nuostoliams atlyginti (13). 2008 m. lapkričio 4 d. Tarybos sprendimu 2008/847/EB dėl Centrinės Azijos šalių atitikties reikalavimams pagal Sprendimą 2006/1016/EB (14), Sprendimas 2006/1016/EB buvo pradėtas taikyti ir penkioms Centrinės Azijos šalims (Kazachstanui, Kirgiztanui, Tadžikistanui, Turkmėnistanui ir Uzbekistanui). |
|
(23) |
Tačiau Teismas nusprendė, kad Sprendimas 2006/1016/EB lieka galioti EIB finansavimo susitarimams, sudarytiems iki naujo sprendimo, priimto remiantis tinkamu teisiniu pagrindu, t. y. pagal 179 ir 181a Sutarties straipsnius, įsigaliojimo, 12 mėn. nuo minėto Teismo sprendimo paskelbimo dienos. Šis Teismo sprendimas reiškia, kad dėl neprivalomo įgaliojimo naudojimo, taikomo I priede išvardytoms šalims, ir naujo EIB finansavimo sustabdymo konkrečioje šalyje tuo atveju, kai kyla rimtų problemų dėl politinės arba ekonominės padėties, bus sprendžiama pagal bendro sprendimo procedūrą. |
|
(24) |
Todėl, siekiant užtikrinti tokios pačios garantijos, susijusios su EIB finansavimo operacijomis ne Bendrijoje, tęstinumą, turėtų būti priimtas naujas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas. |
|
(25) |
Vis dėlto skubiai priimant šį sprendimą reikėtų užtikrinti, kad visiškai gerbiamos Europos Parlamento prerogatyvos; dėl šios priežasties Komisija iki 2010 m. balandžio 30 d. turėtų pateikti pasiūlymą dėl naujo sprendimo, kuriame, inter alia, būtų atsižvelgiama į laikotarpio vidurio išvadas. |
|
(26) |
Minėtas pasiūlymas dėl naujo sprendimo, be kita ko, turėtų apimti Europos Parlamento ir Tarybos biudžeto valdymo ir politinių sprendimų, kuriuos EIB ir Komisija priims pagal minėtąjį naują sprendimą, kontrolės stiprinimo, viso finansinio mechanizmo skaidrumo ir Bendrijos garantijos palyginti su išmokėtais asignavimais ribojimo klausimus, |
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Garantija ir viršutinės ribos
1. Bendrija suteikia Europos investicijų bankui (EIB) visuotinę garantiją (Bendrijos garantija) dėl EIB negautų, bet jam priklausančių sumų, susijusių su paskolomis ir paskolų garantijomis, EIB reikalavimus atitinkantiems investiciniams projektams, vykdomiems šiame sprendime nurodytose šalyse, kai paskolos finansavimas arba garantija suteikiami pagal pasirašytą susitarimą, kuris vis dar galioja ir nebuvo nutrauktas (EIB finansavimo operacijos), ir laikantis paties EIB taisyklių bei darbo tvarkos ir remiant atitinkamus Bendrijos išorės politikos tikslus.
2. Bendrijos garantija neviršija 65 % visos pagal EIB finansavimo operacijas išmokėtų kreditų ir suteiktų garantijų sumos, atėmus sugrąžintas sumas ir įskaitant visas susijusias sumas.
3. Didžiausia EIB finansavimo operacijų viršutinė riba 2007–2013 m. laikotarpiu, atėmus anuliuotas sumas, neviršija 27 800 000 000 EUR. Ši didžiausia viršutinė riba skirstoma į dvi dalis:
|
a) |
pagrindinę viršutinę ribą, kurios nustatyta didžiausia 25 800 000 000 EUR suma, įskaitant 4 dalyje nurodytą regioninį paskirstymą, siekiant apimti visą 2007–2013 m. laikotarpį; |
|
b) |
2 000 000 000 EUR neprivalomą įgaliojimą. Dėl visos ar dalies šios neprivalomos sumos naudojimo ir regioninio paskirstymo nuspręs Europos Parlamentas ir Taryba Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka. Šis sprendimas bus grindžiamas 9 straipsnyje nustatytos laikotarpio vidurio peržiūros rezultatais. |
4. 3 dalies a punkte nurodyta pagrindinė viršutinė riba skirstoma į šias privalomas regionines viršutines ribas:
|
a) |
Narystės siekiančios šalys: 8 700 000 000 EUR; |
|
b) |
Kaimynystės ir partnerystės šalys: 12 400 000 000 EUR; preliminariai suskirstyta į tokias dalis:
|
|
c) |
Azija ir Lotynų Amerika: 3 800 000 000 EUR; preliminariai suskirstyta į tokias dalis:
|
|
d) |
Pietų Afrikos Respublika: 900 000 000 EUR. |
5. Pagal regionams nustatytą viršutinę ribą EIB valdymo organai gali nuspręsti iki 10 % sumos perskirstyti tarp regionų viršutinių ribų dalių.
6. Bendrijos garantija taikoma EIB finansavimo operacijoms, pasirašytoms per laikotarpį, kuris prasideda 2007 m. vasario 1 d. ir baigiasi 2011 m. spalio 31 d. Pagal sprendimus 2006/1016/EB ir 2008/847/EB pasirašytoms EIB finansavimo operacijoms ir toliau taikoma Bendrijos garantija pagal šį sprendimą.
7. Jeigu, pasibaigus 6 dalyje nurodytam laikotarpiui, Europos Parlamentas ir Taryba nepriima sprendimo, kuriuo EIB būtų suteikta nauja Bendrijos garantija, skirta finansavimo operacijoms ne Bendrijoje, tas laikotarpis automatiškai pratęsiamas šešiems mėnesiams.
2 straipsnis
Tinkamos šalys
1. I priede pateikiamas šalių, atitinkančių ar galinčių atitikti reikalavimus EIB finansavimui pagal Bendrijos garantiją gauti, sąrašas.
2. Dėl I priede išvardytų bei „*“ pažymėtų šalių ir kitų I priede neišvardytų šalių atitikties EIB finansavimo pagal Bendrijos garantiją reikalavimams kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Europos Parlamentas ir Taryba Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Bendrijos garantija taikoma tik EIB finansavimo operacijoms, vykdomoms šalyse, kurios su EIB yra pasirašiusios bendrąjį susitarimą, kuriame nustatytos teisinės sąlygos, pagal kurias turi būti vykdomos tokios operacijos.
4. Iškilus rimtoms problemoms, susijusioms su politine arba ekonomine padėtimi konkrečioje šalyje, Europos Parlamentas ir Taryba gali nuspręsti sustabdyti naują EIB finansavimą pagal Bendrijos garantiją tokioje šalyje Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Bendrijos garantija netaikoma EIB finansavimo operacijoms konkrečioje šalyje, kai susitarimas dėl tokių operacijų pasirašytas po tos šalies įstojimo į ES.
3 straipsnis
Atitiktis Bendrijos politikos kryptims
1. EIB išorės veiksmų atitiktis Bendrijos išorės politikos tikslams didinama siekiant EIB finansavimą labiau susieti su Europos Sąjungos biudžeto ištekliais, ypač palaikant nuolatinį ir sistemingą dialogą ir iš anksto konsultuojantis dėl:
|
a) |
Komisijos rengiamų strateginių dokumentų, tokių kaip šalių ir regionų strateginiai dokumentai, veiksmų planai ir pasirengimo narystei dokumentai; |
|
b) |
EIB strateginių planavimo dokumentų ir planuojamų projektų; |
|
c) |
kitų politinių ir veiklos aspektų. |
2. Bendradarbiavimas vyksta atskirų regionų pagrindu, atsižvelgiant į EIB vaidmenį ir Bendrijos politikos kryptis kiekviename regione.
3. EIB finansavimo operacijai negali būti teikiama Bendrijos garantija, jeigu dėl tokios operacijos Komisija pareiškia neigiamą nuomonę EIB statuto 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. EIB finansavimo operacijų atitikties Bendrijos išorės politikos tikslams stebėsena vykdoma pagal 6 straipsnį.
4 straipsnis
Bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis
1. Siekiant kiek įmanoma padidinti sąveiką, bendradarbiavimą bei veiksmingumą ir užtikrinti priimtiną rizikos pasidalijimą ir projektų bei sektorių sąlygų suderinamumą, prireikus EIB finansavimo operacijos vis dažniau vykdomos bendradarbiaujant su kitoms tarptautinėmis finansų institucijomis arba Europos dvišalėms institucijoms ir (arba) su šiomis institucijomis teikiant bendrą finansavimą.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas skatinamas vykdant koordinavimą, ypač pagal susitarimo memorandumus, prireikus sudarytus Komisijos, EIB ir įvairiuose regionuose veikiančių pagrindinių tarptautinių finansų institucijų bei Europos dvišalių institucijų.
3. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis finansų institucijomis ir kitais donorais vertinamas atliekant 9 straipsnyje numatytą laikotarpio vidurio peržiūrą.
5 straipsnis
Bendrijos garantijos aprėptis ir sąlygos
1. EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių sutartis pasirašyta su valstybe arba kurios vykdomos su valstybės garantija, ir kitoms EIB finansavimo operacijoms, dėl kurių sutartis pasirašyta su regioninės arba vietos valdžios institucijomis arba Vyriausybei priklausančiomis ir (arba) jos kontroliuojamomis valstybinėmis įmonėmis arba įstaigomis, jeigu tokių kitų EIB finansavimo operacijų kredito rizika yra deramai EIB įvertinta atsižvelgiant į atitinkamos šalies kredito rizikos būklę, Bendrijos garantija apima visas EIB negautas, bet jam priklausančias sumas (bendroji garantija).
Taikant šį straipsnį ir 6 straipsnio 4 dalį, valstybės sąvoka apima Vakarų Krantą ir Gazos ruožą, kuriems atstovauja Palestinos savivalda, ir Kosovą (*1), kuriam atstovauja JT laikinosios administracijos misija.
2. EIB finansavimo operacijoms, išskyrus 1 dalyje nurodytas operacijas, Bendrijos garantija apima visas EIB negautas, bet jam priklausančias sumas, kai jos nebuvo gautos dėl toliau nurodytos politinės rizikos (politinės rizikos garantija):
|
a) |
valiutos nepervedimo; |
|
b) |
turto nusavinimo; |
|
c) |
karo arba pilietinių neramumų; |
|
d) |
atsisakymo vykdyti teisingumą, pažeidus sutartį. |
6 straipsnis
Atskaitomybė ir apskaita
1. Komisija kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai teikia EIB finansavimo operacijų, vykdytų pagal šį sprendimą, ataskaitą. Į ataskaitą įtraukiamas EIB finansavimo operacijų poveikis ir veiksmingumas projekto, sektoriaus, šalies bei regiono lygiu, taip pat EIB finansavimo operacijų indėlis įgyvendinant Bendrijos išorės politikos tikslus, atsižvelgiant į EIB veiklos tikslus. Į ją taip pat įtraukiamas EIB bei Komisijos ir EIB bei kitų tarptautinių finansų institucijų dvišalių donorų bendradarbiavimo apimties įvertinimas.
2. Taikant 1 dalį, EIB teikia Komisijai EIB finansavimo operacijų, vykdytų pagal šį sprendimą, ir Bendrijos išorės politikos tikslų įgyvendinimo, įskaitant bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis, metines ataskaitas.
3. EIB teikia Komisijai statistinius, finansinius ir apskaitos duomenis apie kiekvieną EIB finansavimo operaciją, kurie būtini vykdyti Komisijos ataskaitų rengimo pareigas arba kai tokių duomenų paprašo Europos Audito Rūmai, taip pat neišmokėtų sumų pagal EIB finansavimo operacijas audito pažymą.
4. Komisijos rizikos, kuriai taikoma bendroji garantija, apskaitos ir atskaitomybės tikslais EIB teikia Komisijai EIB rizikos įvertinimą ir informaciją apie EIB finansavimo operacijų su skolininkais arba įsipareigojusiomis šalimis, kurioms suteikta garantija, išskyrus valstybes, reitingus.
5. Informaciją, nurodytą 2, 3 ir 4 dalyse, EIB teikia savo sąskaita.
7 straipsnis
Komisijos išmokėtų sumų išieškojimas
1. Jeigu Komisija išmoka sumą pagal Bendrijos garantiją, EIB Komisijos vardu ir jos naudai vykdo išmokėtų sumų išieškojimą.
2. EIB ir Komisija sudaro susitarimą, kuriame pateikiamos išsamios išmokėtų sumų išieškojimo nuostatos ir procedūros, ne vėliau kaip 8 straipsnyje nurodyto susitarimo sudarymo dieną.
8 straipsnis
Garantijos susitarimas
EIB ir Komisija sudaro garantijos susitarimą, kuriame pateikiamos išsamios nuostatos ir procedūros, susijusios su Bendrijos garantija.
9 straipsnis
Peržiūra
1. Komisija iki 2010 m. balandžio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio sprendimo taikymo laikotarpio vidurio ataskaitą, kartu pateikia jo pakeitimo pasiūlymą, inter alia, remdamasi išorės ekspertų įvertinimu, kurio sąlygos nurodytos šio sprendimo II priede.
2. Komisija iki 2013 m. liepos 31 d. pateikia šio sprendimo taikymo galutinę ataskaitą.
10 straipsnis
Panaikinimas
Sprendimas 2008/847/EB yra panaikinamas.
11 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
H.-G. PÖTTERING
Tarybos vardu
Pirmininkas
E. ERLANDSSON
(1) 2009 m. kovo 25 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas.
(2) OL L 186, 2008 7 15, p. 30.
(3) OL L 292, 2001 11 9, p. 41.
(4) OL L 21, 2005 1 25, p. 11.
(5) Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1085/2006 (OL L 210, 2006 7 31, p. 82).
(6) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006 (OL L 310, 2006 11 9, p. 1).
(7) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006 (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).
(8) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1889/2006 (OL L 386, 2006 12 29, p. 1).
(9) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1717/2006 (OL L 327, 2006 11 24, p. 1).
(10) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(11) OL L 311, 1999 12 4, p. 3.
(12) OL L 293, 1994 11 12, p. 1.
(13) OL L 414, 2006 12 30, p. 95.
(14) OL L 301, 2008 11 12, p. 13.
(*1) Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244 (1999).
I PRIEDAS
1 IR 2 STRAIPSNIUOSE NURODYTI REGIONAI IR ŠALYS
A. Narystės siekiančios šalys
1. Šalys kandidatės
Kroatija, Turkija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.
2. Narystės siekiančios šalys
Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Serbija, Kosovas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1244 (1999).
B. Kaimynystės ir partnerystės šalys
1. Viduržemio jūros regiono šalys
Alžyras, Egiptas, Vakarų Krantas ir Gazos ruožas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija (*), Marokas, Sirija, Tunisas.
2. Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir Rusija
Rytų Europa: Moldovos Respublika, Ukraina, Baltarusija (*);
Pietų Kaukazas: Armėnija, Azerbaidžanas, Gruzija;
Rusija: Rusija.
C. Azija ir Lotynų Amerika
1. Lotynų Amerika
Argentina, Bolivija, Brazilija, Čilė, Kolumbija, Kosta Rika, Ekvadoras, Salvadoras, Gvatemala, Hondūras, Meksika, Nikaragva, Panama, Paragvajus, Peru, Urugvajus, Venesuela.
2. Azija
Azija (išskyrus Centrinę Aziją):
Afganistanas (*), Bangladešas, Butanas (*), Brunėjus, Kambodža (*), Kinija (įskaitant Honkongo ir Makao specialiuosius administracinius regionus), Indija, Indonezija, Irakas (*), Pietų Korėja, Laosas, Malaizija, Maldyvai, Mongolija, Nepalas, Pakistanas, Filipinai, Singapūras, Šri Lanka, Taivanas (*), Tailandas, Vietnamas, Jemenas.
Centrinė Azija:
Kazachstanas, Kirgiztanas, Tadžikistanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas.
D. Pietų Afrika
Pietų Afrika.
II PRIEDAS
Laikotarpio vidurio peržiūra ir EIB išorės įgaliojimo vertinimo sąlygos
Laikotarpio vidurio peržiūra
Pagrindinė EIB išorės finansavimo laikotarpio vidurio peržiūra bus atlikta iki 2010 m. Ši peržiūra bus grindžiama išorės ekspertų vertinimu; ji taip pat bus perduota Europos Parlamentui ir Tarybai. Šia peržiūra bus grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas, ar suteikti neprivalomą įgaliojimą siekiant papildyti šiame sprendime numatytą garantiją laikotarpiu po 2010 m. ir kokiu mastu jį leisti naudoti, ar atlikti kitus įgaliojimo pakeitimus ir kaip užtikrinti didžiausią EIB operacijų pridėtinę vertę ir veiksmingumą. Komisija iki 2010 m. balandžio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus kaip pagrindą bet kokiam įgaliojimo pakeitimo pasiūlymui.
Vertinimo sistema
Vertinimą sudarys:
|
a) |
EIB išorinio finansavimo veiklos įvertinimas. Vertinimas iš dalies bus vykdomas bendradarbiaujant su EIB ir Komisijos vertinimą atliekančiais padaliniais; |
|
b) |
EIB išorės skolinimo didesnio poveikio santykiams su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis ir kitais finansavimo šaltiniais įvertinimas. |
Vertinimą prižiūrės ir jam vadovaus iniciatyvinis komitetas, sudarytas iš kelių EIB valdytojų tarybos paskirtų kompetentingų asmenų, EIB atstovo ir Komisijos atstovo. Iniciatyviniam komitetui pirmininkaus vienas iš tokių kompetentingų asmenų.
Iniciatyviniam komitetui padės EIB ir Komisijos vertinimą atliekantys padaliniai bei išorės ekspertai. Išorės ekspertai atrenkami konkurso, kuriam vadovauja Komisija, būdu. Su iniciatyviniu komitetu konsultuojamasi dėl išorės ekspertų atrankos sąlygų ir kriterijų. Išorės ekspertų išlaidas padengs Komisija, ir joms bus taikoma biudžeto eilutė, skirta Garantijų fondo atidėjimams.
Iniciatyvinis komitetas pateiks galutinę vertinimo ataskaitą, kurioje bus pateiktos aiškios išvados, grindžiamos surinkta informacija, kuriomis remiantis bus priimtas laikotarpio vidurio peržiūros sprendimas dėl to, ar leisti naudoti neprivalomą dalį likusiam įgaliojimo laikotarpiui, ir dėl bet kurio papildomo finansavimo regioninio paskirstymo.
Vertinimo aprėptis
Vertinimas apima ankstesniuosius įgaliojimus (2000–2006 m.) ir 2007–2013 m. įgaliojimo laikotarpio pirmuosius metus – iki 2009 m. pabaigos. Jame bus nagrinėjami projektų finansavimo mastai bei išmokos pagal šalis, taip pat techninė pagalba ir rizikos kapitalo operacijos. Atsižvelgiant į poveikį projekto, sektoriaus, regiono ir šalies lygiu vertinime pateiktos išvados bus grindžiamos:
|
a) |
kaip iš pradžių išdėstyta atitinkamose Bendrijos išorės politikos nuostatose, EIB operacijų svarbos ir rezultatų (veiksmingumo, našumo ir tvarumo), atsižvelgiant į konkrečius regiono tikslus išsamiu įvertinimu, taip pat jų pridėtinės vertės išsamiu įvertinimu (turi būti atliekama kartu su EIB vertinimą atliekančiu padaliniu ir Komisijos tarnybomis); |
|
b) |
EIB operacijų 2007–2013 m. įgaliojimo pirmaisiais metais, atsižvelgiant į konkrečius regioninius tikslus 2007–2013 m. įgaliojimo laikotarpiu ir į atitinkamus veiklos rodiklius, kuriuos turi nustatyti EIB, atitikties atitinkamoms Bendrijos išorės politikos kryptims bei strategijoms ir jų papildomumo bei pridėtinės vertės įvertinimu (turi būti atliekama kartu su EIB vertinimą atliekančiu padaliniu ir Komisijos tarnybomis); |
|
c) |
naudos gavėjų finansinių poreikių, jų lėšų įsisavinimo pajėgumo ir kitų privataus ar viešojo finansavimo šaltinių atitinkamoms investicijoms prieinamumo analizė; |
|
d) |
EIB ir Komisijos bendradarbiavimo ir veiksmų nuoseklumo įvertinimas; |
|
e) |
EIB ir tarptautinių bei dvišalių finansų institucijų ir agentūrų bendradarbiavimo ir sąveikos įvertinimas. |
Įvertinimuose pagal a ir b punktus EIB operacijų pridėtinė vertė bus matuojama pagal šiuos tris aspektus:
|
— |
Bendrijos politikos tikslų rėmimas, |
|
— |
pačių projektų kokybė ir |
|
— |
alternatyvūs finansavimo šaltiniai. |