4.6.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 138/14

TARYBOS SPRENDIMAS 2009/426/TVR

2008 m gruodžio 16 d.

dėl Eurojusto stiprinimo ir iš dalies keičiantis Sprendimą 2002/187/TVR, įkuriantį Eurojustą siekiant sustiprinti kovą su sunkiais nusikaltimais

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 2 dalį ir 34 straipsnio 2 dalies c punktą,

atsižvelgdama į Belgijos Karalystės, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos ir Švedijos Karalystės iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Eurojustas buvo įsteigtas Komisijos sprendimu 2002/187/TVR (2), kaip Europos Sąjungos organas, turintis teisinį subjektiškumą, siekiant paskatinti ir pagerinti valstybių narių kompetentingų teisminių institucijų veiklos koordinavimą ir jų bendradarbiavimą.

(2)

Remiantis Eurojusto įgytos patirties įvertinimu, būtina ir toliau didinti jo veiklos efektyvumą atsižvelgiant į tą patirtį.

(3)

Atėjo metas užtikrinti, kad Eurojustas taptų veiksmingesnis ir kad būtų suderintas nacionalinių narių statusas.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės nuolat veiksmingai padėtų Eurojustui siekti jo tikslų, nacionalinis narys turėtų turėti nuolatinę darbo vietą Eurojusto būstinėje.

(5)

Būtina nustatyti įgaliojimų, kuriuos kiekvienas nacionalinis narys laikydamasis nacionalinės teisės vykdytų kaip kompetentinga nacionalinė institucija, bendrą pagrindą. Nacionaliniam nariui turėtų būti suteikti kai kurie iš šių įgaliojimų veikti neatidėliotinais atvejais, kai jis negali laiku nustatyti, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga, arba su ja susisiekti. Susitariama, kad šiais įgaliojimais nebus galima naudotis, jei įmanoma nustatyti, kuri institucija yra kompetentinga, ir su ja susisiekti.

(6)

Šis sprendimas nedaro įtakos valstybių narių vidaus teisminės sistemos arba administracinės tvarkos, pagal kurią skiriami nacionaliniai nariai ir nustatoma Eurojusto nacionalinių biurų vidaus darbo tvarka, organizavimui.

(7)

Eurojusto budinčio koordinavimo padalinio (BKP) įsteigimas būtinas siekiant užtikrinti, kad su Eurojustu būtų galima susisiekti 24 val. per parą ir sudaryti sąlygas jo intervencijai neatidėliotinais atvejais. Kiekviena valstybė narė turėtų būti atsakinga už tai, kad būtų užtikrintos jų atstovų BKP galimybės imtis veiksmų visą savaitę 24 val. per parą.

(8)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos atsakytų į pagal šį sprendimą pateiktus prašymus, net jei kompetentingos nacionalinės institucijos atsisako patenkinti nacionalinio nario pateiktą prašymą.

(9)

Kolegijos vaidmuo turėtų būti sustiprintas jurisdikcijos kolizijos ir pakartotinių atsisakymų arba sunkumų, susijusių su prašymų ir sprendimų dėl teisminio bendradarbiavimo vykdymu, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis įgyvendinamas abipusio pripažinimo principas, atvejais.

(10)

Valstybėse narėse turėtų būti sukurtos Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos, kad būtų galima koordinuoti Eurojusto nacionalinių korespondentų, Eurojusto nacionalinio korespondento terorizmo klausimais, Europos teisminio tinklo nacionalinio korespondento ir bent trijų kitų Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų, taip pat Jungtinių tyrimo grupių, Karo nusikaltimų, Turto susigrąžinimo ir Korupcijos tinklų atstovų darbą.

(11)

Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema turėtų užtikrinti, kad su atitinkama valstybe nare susijusią informaciją bylų valdymo sistema gautų veiksmingu ir patikimu būdu. Tačiau Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema neturėtų būti atsakinga už faktinį informacijos perdavimą Eurojustui. Valstybės narės turėtų nuspręsti, kokį kanalą geriausia naudoti perduodant informaciją Eurojustui.

(12)

Kad Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema galėtų vykdyti savo užduotis, turėtų būti užtikrinta galimybė prisijungti prie bylų valdymo sistemos. Prie bylų valdymo sistemos turėtų būti prisijungiama deramai atsižvelgiant į nacionalines informacijos technologines sistemas. Prieiga prie bylų valdymo sistemos nacionaliniu lygiu turėtų priklausyti nuo pagrindinį vaidmenį atliekančio nacionalinio nario, atsakingo už laikinųjų darbinių rinkmenų sukūrimą ir tvarkymą.

(13)

Valstybėms narėms tvarkant asmens duomenis, kurie siunčiami Eurojustui ir gaunami iš jo, taikomas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (3). Pamatinis sprendimas 2008/977/TVR neturės įtakos Sprendimo 2002/187/TVR atitinkamoms duomenų apsaugos nuostatoms, tarp kurių yra išsamiau šiuos klausimus reglamentuojančios konkrečios nuostatos dėl asmens duomenų apsaugos atsižvelgiant į konkretų Eurojusto pobūdį, funkcijas ir kompetenciją.

(14)

Eurojustas turėtų būti įgaliotas tvarkyti asmenų, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės aktus įtariami įvykdę nusikalstamą veiką ar dalyvavę nusikalstamoje veikoje, kuri priklauso Eurojusto kompetencijos sričiai, arba kurie yra nuteisti už tokią veiką, tam tikrus asmens duomenis. Tų asmens duomenų sąrašą turėtų sudaryti telefono numeriai, el. pašto adresai, transporto priemonių registracijos duomenys, DNR analitės, nustatytos iš nekoduojančios DNR dalies, nuotraukos ir pirštų atspaudai. Į sąrašą taip pat turėtų būti įtraukti srauto ir vietos nustatymo duomenys bei su jais susiję duomenys, reikalingi viešai prieinamų elektroninių ryšių paslaugų abonentui ar naudotojui identifikuoti: tai neturėtų apimti duomenų, atskleidžiančių pranešimo turinį. Nenumatoma, kad Eurojustas atliktų automatizuotą DNR analičių ar pirštų atspaudų palyginimą.

(15)

Eurojustui turėtų būti suteikta galimybė pratęsti asmens duomenų saugojimo laikotarpius, kad galėtų pasiekti savo tikslus. Tokie sprendimai turėtų būti priimami kruopščiai įvertinus konkrečius poreikius. Sprendimas pratęsti asmens duomenų tvarkymo laikotarpius, kai visose atitinkamose valstybėse narėse baudžiamajam persekiojimui pradedamas taikyti senaties terminas, turėtų būti priimamas tik tada, jei konkrečiai reikia suteikti pagalbą pagal šio sprendimo nuostatas.

(16)

Jungtinio priežiūros organo taisyklės turėtų jam sudaryti palankesnes sąlygas veikti.

(17)

Siekiant padidinti Eurojusto operatyvinį veiksmingumą, reikėtų pagerinti informacijos perdavimą Eurojustui nacionalinėms valdžios institucijoms nustačius kelias aiškias pareigas.

(18)

Eurojustas turėtų įgyvendinti Tarybos nustatytus prioritetus, visų pirma prioritetus, grindžiamus organizuoto nusikalstamumo grėsmių įvertinimu (OCTA), kaip nurodyta Hagos programoje (4).

(19)

Eurojustas ir Europos teisminis tinklas turi palaikyti privilegijuotus santykius, pagrįstus konsultacijomis ir papildomumu. Šis sprendimas turėtų padėti išaiškinti Eurojusto ir Europos teisminio tinklo vaidmenis bei jų tarpusavio santykius, kartu išlaikant Europos teisminio tinklo specifinį pobūdį.

(20)

Jokia šio sprendimo nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti šiame sprendime nurodytų tinklų sekretoriatų savarankiškumą, kai jie atlieka savo funkcijas kaip Eurojusto personalas pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus, nustatytus Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (5).

(21)

Taip pat būtina stiprinti Eurojusto pajėgumus dirbti su išorės partneriais, pavyzdžiui, trečiosiomis šalimis, Europos policijos biuru (Europolas), Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF), Tarybos Jungtiniu situacijų centru ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex).

(22)

Eurojustas turėtų turėti galimybę į trečiąsias šalis komandiruoti teismo ryšių palaikymo teisėjus ir prokurorus, kad galėtų pasiekti tikslus, panašius į valstybių narių pagal 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos bendruosius veiksmus 96/277/TVR dėl pasikeitimo ryšių palaikymo teisėjais ir prokurorais, siekiant sustiprinti Europos Sąjungos valstybių narių teisminį bendradarbiavimą, mechanizmo (6) komandiruotiems teismo ryšių palaikymo teisėjams ir prokurorams nustatytus tikslus.

(23)

Pagal šio sprendimo nuostatas galima atsižvelgti į visuomenės teisės susipažinti su oficialiais dokumentais principą,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sprendimo 2002/187/TVR pakeitimai

Sprendimas 2002/187/TVR iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Eurojusto sudėtis

1.   Eurojustą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pagal jos teisinę sistemą komandiruotą nacionalinį narį, kuris yra prokuroras, teisėjas arba lygiavertės kompetencijos policijos pareigūnas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų indėlis siekiant 3 straipsnyje nustatytų Eurojusto tikslų būtų nuolatinis ir veiksmingas. Siekiant tų tikslų:

a)

nacionalinis narys privalo turėti nuolatinę darbo vietą Eurojusto būstinėje;

b)

kiekvienam nacionaliniam nariui padeda vienas pavaduotojas ir kitas asmuo, dirbantis kaip narys padėjėjas. Pavaduotojas ir padėjėjas gali turėti nuolatinę darbo vietą Eurojuste. Nacionaliniam nariui gali padėti daugiau pavaduotojų ar padėjėjų, kurie, prireikus bei kolegijai pritarus, gali turėti nuolatinę darbo vietą Eurojuste.

3.   Nacionalinis narys eina pareigas, kurios suteikia jam šiame sprendime nurodytus įgaliojimus, kad galėtų vykdyti savo užduotį.

4.   Nacionalinių narių, pavaduotojų ir padėjėjų statusui taikoma jų valstybės narės nacionalinė teisė.

5.   Pavaduotojas turi atitikti 1 dalyje numatytus kriterijus ir gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti. Padėjėjas taip pat gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti, jeigu jis atitinka 1 dalyje numatytus kriterijus.

6.   Laikantis 12 straipsnio, Eurojustas turi būti susietas su Eurojusto nacionaline koordinavimo sistema.

7.   Pagal šį sprendimą Eurojustas turi galimybę komandiruoti ryšių palaikymo teisėjus ir prokurorus į trečiąsias valstybes.

8.   Pagal šį sprendimą Eurojustas turi sekretoriatą, kuriam vadovauja administracijos direktorius.“;

2)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies b punkte žodžiai „tarptautinę savitarpio teisinę pagalbą ir įgyvendinti prašymus dėl ekstradicijos“ pakeičiami žodžiais „prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, įgyvendinančias abipusio pripažinimo principą;“;

b)

2 dalyje žodžiai „27 straipsnio 3 dalį“ pakeičiami žodžiais „26a straipsnio 2 dalį“;

3)

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

nusikaltimų rūšys ir teisės pažeidimai, kurie visais atvejais priklauso Europolo kompetencijai;“ (7);

b)

b punktas išbraukiamas;

c)

c punkte žodžiai „a ir b punktuose“ pakeičiami žodžiais „a punkte“;

4)

įrašomas šis straipsnis:

„5a straipsnis

Budintis koordinavimo padalinys

1.   Siekdamas atlikti savo užduotis neatidėliotinais atvejais, Eurojustas įsteigia budintį koordinavimo padalinį (BKP), galintį bet kuriuo metu gauti jam siunčiamus prašymus ir juos tvarkyti. Su BKP turi būti galima susisiekti per Eurojuste esantį vieną bendrą BKP kontaktinį asmenį 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.

2.   BKP dirba po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą (BKP atstovas), kuris gali būti arba nacionalinis narys ar jo pavaduotojas, arba padėjėjas, turintis teisę pakeisti nacionalinį narį. Šis BKP atstovas turi galėti imtis veiksmų 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę.

3.   Neatidėliotinais atvejais, kai prašymą arba sprendimą dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, įgyvendinančias abipusio pripažinimo principą, būtina vykdyti vienoje arba keliose valstybėse narėse, prašanti ar išdavusi kompetentinga institucija gali perduoti jį BKP. BKP kontaktinis asmuo nedelsdamas perduoda jį valstybės narės, iš kurios yra pateiktas prašymas, BKP atstovui ir, jei aiškiai paprašyta perduodančios ar išdavusios institucijos, valstybių narių, kurių teritorijoje prašymas turėtų būti vykdomas, BKP atstovams. Šie BKP atstovai nedelsdami imasi veiksmų, susijusių su prašymo vykdymu jų valstybėje narėje, vykdydami savo užduotis ir įgaliojimus, kurie jiems yra numatyti ir nurodyti 6 straipsnyje bei 9a–9f straipsniuose.“;

5)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

dabartinė dalis tampa 1 dalimi;

b)

1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

gali paprašyti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų, nurodęs to priežastis:

i)

pradėti tyrimą arba patraukimą baudžiamojon atsakomybėn dėl konkrečių veiksmų;

ii)

pripažinti, kad viena iš jų yra palankesnėje padėtyje pradėti tyrimą arba patraukimą baudžiamojon atsakomybėn dėl konkrečių veiksmų;

iii)

koordinuoti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų darbą;

iv)

vadovaujantis atitinkamais bendradarbiavimo dokumentais, įkurti jungtinę tyrimų grupę;

v)

suteikti jam visą informaciją, būtiną jo funkcijoms atlikti;

vi)

imtis specialių tyrimo priemonių;

vii)

imtis bet kurių kitų tyrimui ar baudžiamajam persekiojimui reikalingų priemonių;“;

c)

1 dalies g punktas išbraukiamas;

d)

papildoma šia dalimi:

„2.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos atsakytų į pagal šį straipsnį pateikiamus prašymus.“;

6)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

dabartinė dalis tampa 1 dalimi;

b)

papildoma šiomis dalimis:

„2.   Jei du ar daugiau nacionalinių narių negali susitarti, kaip išspręsti jurisdikcijos kolizijos atvejį, susijusį su tyrimų ar baudžiamojo persekiojimo pradėjimu pagal 6 straipsnį ir visų pirma pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą, kolegijos prašoma raštu pateikti teisiškai neprivalomą nuomonę dėl atvejo, jeigu jo nebuvo galima išspręsti susijusių kompetentingų nacionalinių institucijų abipusiu susitarimu. Kolegijos nuomonė nedelsiant perduodama atitinkamoms valstybėms narėms. Ši dalis nepažeidžia 1 dalies a punkto ii papunkčio.

3.   Neatsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos priimtų dokumentų nuostatas dėl teisminio bendradarbiavimo, kompetentinga institucija gali pranešti Eurojustui apie pakartotinius atsisakymus ar sunkumus, susijusius su prašymų ir sprendimų dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą, vykdymu, bei paprašyti kolegijos raštu pateikti teisiškai neprivalomą nuomonę dėl atvejo, jeigu jo nebuvo galima išspręsti susijusių kompetentingų nacionalinių institucijų abipusiu susitarimu arba padedant atitinkamiems nacionaliniams nariams. Kolegijos nuomonė nedelsiant perduodama atitinkamoms valstybėms narėms.“;

7)

8 ir 9 straipsniai pakeičiami taip:

„8 straipsnis

Tolesni veiksmai, susiję su Eurojusto prašymais ir nuomonėmis

Jei atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nusprendžia nevykdyti 6 straipsnio 1 dalies a punkte ir 7 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyto prašymo ar neatsižvelgti į 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą raštu pateiktą nuomonę, jos apie savo sprendimą ir jo priežastis nedelsdamos informuoja Eurojustą. Jei negalima nurodyti atsisakymo patenkinti prašymą priežasčių, nes būtų pakenkta esminiams nacionaliniams saugumo interesams arba būtų sukeltas pavojus asmenų saugumui, valstybių narių kompetentingos institucijos gali nurodyti operatyvines priežastis.

9 straipsnis

Nacionaliniai nariai

1.   Nacionalinio nario kadencijos trukmė yra bent keturi metai. Kilmės valstybė narė gali kadenciją pratęsti. Nacionalinis narys kadencijai nepasibaigus neatšaukiamas iš pareigų apie tai iš anksto neinformavus Tarybos ir nenurodžius jam atšaukimo priežasčių. Jei nacionalinis narys yra Eurojusto pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas, jo, kaip nario, kadencijos trukmė yra bent tokia, kad jis pirmininko arba pirmininko pavaduotojo funkcijas galėtų vykdyti iki termino, kuriam jis išrinktas, pabaigos.

2.   Visa informacija, kuria keičiasi Eurojustas ir valstybės narės, teikiama per nacionalinį narį.

3.   Kad būtų įvykdyti Eurojusto tikslai, nacionalinis narys turi bent lygiavertę prieigą prie toliau išvardytų jo valstybės narės registrų rūšių, kokią jis nacionaliniu lygiu turėtų atitinkamai eidamas prokuroro, teisėjo ar policijos pareigūno pareigas, arba bent jau gali gauti minėtuose registruose esančią informaciją:

a)

nuosprendžių registrai;

b)

suimtų asmenų registrai;

c)

tyrimų registrai;

d)

DNR registrai;

e)

kiti jo valstybės narės registrai, jei, jo nuomone, ši informacija jam būtina jo užduotims atlikti.

4.   Nacionalinis narys gali tiesiogiai kreiptis į savo valstybės narės kompetentingas institucijas.“;

8)

įrašomi šie straipsniai:

„9a straipsnis

Nacionalinio nario įgaliojimai, suteikti jam nacionaliniu lygiu

1.   9b, 9c ir 9d straipsniuose nurodytus įgaliojimus nacionalinis narys vykdo kaip kompetentinga nacionalinė institucija, laikydamasis nacionalinės teisės ir vykdydamas šiame straipsnyje ir 9b–9e straipsniuose nustatytas sąlygas. Vykdydamas užduotis nacionalinis narys prireikus turi informuoti apie visus atvejus, kada jis veikia pagal nacionaliniam nariui pagal šį straipsnį ir 9b, 9c ir 9d straipsnius suteiktus įgaliojimus.

2.   Kiekviena valstybė narė apibrėžia įgaliojimų, kuriuos ji suteikia savo nacionaliniam nariui dėl teisminio bendradarbiavimo tos valstybės narės vardu, pobūdį ir apimtį. Tačiau kiekviena valstybė narė suteikia savo nacionaliniam nariui bent 9b straipsnyje aprašytus įgaliojimus ir, atsižvelgiant į 9e straipsnį, 9c–9d straipsniuose aprašytus įgaliojimus, kuriuos jis nacionaliniu lygiu galėtų vykdyti atitinkamai kaip teisėjas, prokuroras ar policijos pareigūnas.

3.   Skirdama savo nacionalinį narį ir, prireikus, bet kuriuo kitu metu valstybė narė apie savo sprendimą dėl 2 dalies įgyvendinimo praneša Eurojustui ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui, kad pastarasis apie tai galėtų informuoti kitas valstybes nares. Valstybės narės įsipareigoja sutikti su taip suteiktomis prerogatyvomis ir jas pripažinti tiek, kiek šios nepažeidžia tarptautinių įsipareigojimų.

4.   Kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų, nustato nacionalinio nario teisę imtis veiksmų, susijusių su užsienio teisminėmis institucijomis.

9b straipsnis

Įprasti įgaliojimai

1.   Nacionaliniai nariai, veikdami kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, turi teisę gauti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą, juos persiųsti, sudaryti palankesnes sąlygas jiems vykdyti, užtikrinti su jų vykdymu susijusius tolesnius veiksmus ir teikti su jų vykdymu susijusią papildomą informaciją. Kai naudojamasi šioje dalyje nurodytomis teisėmis, kompetentinga nacionalinė institucija informuojama nedelsiant.

2.   Tuo atveju, kai teisminio bendradarbiavimo prašymas įvykdomas iš dalies ar neadekvačiai, nacionaliniai nariai, veikdami kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, turi teisę paprašyti jų valstybės narės kompetentingos nacionalinės institucijos imtis papildomų priemonių, kad prašymas būtų visiškai įvykdytas.

9c straipsnis

Įgaliojimai, vykdomi sutikus kompetentingai nacionaliniai institucijai

1.   Nacionaliniams nariams, veikiantiems kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, kompetentingos nacionalinės institucijos sutikimu arba jai paprašius, kiekvienu atveju atskirai gali būti suteikti šie įgaliojimai:

a)

išduoti ir užpildyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą;

b)

jų valstybėje narėje vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą;

c)

nurodyti jų valstybėje narėje vykdyti tyrimo priemones, kurios laikomos būtinomis Eurojusto surengtame koordinavimo posėdyje dėl pagalbos teikimo atitinkamoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms vykdant konkretų tyrimą, kuriame kviečiamos dalyvauti su tyrimu susijusios kompetentingos nacionalinės institucijos;

d)

suteikti leidimą vykdyti kontroliuojamuosius gabenimus jų valstybėje narėje ir juos koordinuoti.

2.   Šiame straipsnyje nurodytus įgaliojimus iš esmės vykdo nacionalinė kompetentinga institucija.

9d straipsnis

Įgaliojimai, kurie suteikiami neatidėliotinais atvejais

Nacionaliniai nariai, veikdami kaip kompetentingos nacionalinės institucijos, neatidėliotinais atvejais ir tuo atveju, jei jie negali laiku nustatyti, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga, arba su ja susisiekti, turi teisę:

a)

suteikti leidimą vykdyti kontroliuojamuosius gabenimus jų valstybėje narėje ir juos koordinuoti;

b)

jų valstybės narės atžvilgiu vykdyti prašymą ar sprendimą dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą.

Kai tik nustatoma, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga, arba su ja susisiekiama, ji informuojama apie šiame straipsnyje nurodytų įgaliojimų vykdymą.

9e straipsnis

Nacionalinių narių prašymai, kai įgaliojimai negali būti vykdomi

1.   Nacionalinis narys, veikdamas kaip kompetentinga nacionalinė institucija, turi teisę bent pateikti pasiūlymą institucijai, turinčiai teisę vykdyti 9c ir 9d straipsniuose nurodytus įgaliojimus, kai šių įgaliojimų perdavimas nacionaliniam nariui prieštarauja:

a)

konstitucinėms normoms;

arba

b)

esminiams baudžiamojo teisingumo sistemos aspektams:

i)

dėl policijos, prokurorų ir teisėjų įgaliojimų pasidalijimo;

ii)

dėl prokuratūros funkcijas vykdančios institucijos funkcinio užduočių pasidalijimo;

arba

iii)

dėl atitinkamos valstybės narės federalinės struktūros.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais nacionalinio nario pateiktą prašymą kompetentingos nacionalinės institucijos nagrinėtų be nederamo delsimo.

9f straipsnis

Nacionalinių narių dalyvavimas jungtinėse tyrimo grupėse

Nacionaliniai nariai pagal Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnį arba 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių (8) turi teisę dalyvauti jungtinių tyrimų grupių, susijusių su jų valstybe nare, veikloje, įskaitant šių grupių steigimo veiklą. Tačiau valstybės narės gali numatyti, kad nacionalinio nario dalyvavimui turi pritarti kompetentinga nacionalinė institucija. Nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai arba padėjėjai kviečiami dalyvauti jungtinėse tyrimo grupėse, kuriose dalyvauja jų valstybė narė ir kurioms pagal taikomas finansines priemones teikiamas Bendrijos finansavimas. Kiekviena valstybė narė nustato, ar nacionalinis narys dalyvauja jungtinėje tyrimo grupėje kaip kompetentinga nacionalinė institucija ar Eurojusto vardu.

9)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„2.   Remdamasi kolegijos pasiūlymu, Taryba kvalifikuota balsų dauguma tvirtina Eurojusto darbo tvarkos taisykles. Pasikonsultavusi su 23 straipsnyje numatytu jungtiniu priežiūros organu dėl asmens duomenų tvarkymo nuostatų, kolegija priima pasiūlymą dviejų trečdalių balsų dauguma.“;

b)

3 dalyje žodžiai „pagal 7 straipsnio a punkto nuostatas“ pakeičiami žodžiais „pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą, 2 ir 3 dalis“;

10)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema

1.   Kiekviena valstybė narė į Eurojustą skiria vieną ar daugiau nacionalinių korespondentų.

2.   Kiekviena valstybė narė iki 2011 m. birželio 4 d. sukuria Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad užtikrintų, jog bus koordinuojamas darbas, kurį vykdo:

a)

Eurojusto nacionaliniai korespondentai;

b)

Eurojusto nacionalinis korespondentas terorizmo klausimais;

c)

Europos teisminio tinklo nacionalinis korespondentas ir ne daugiau nei kiti trys Europos teisminio tinklo kontaktiniai asmenys;

d)

Jungtinių tyrimų grupių tinklo nacionaliniai nariai ar kontaktiniai asmenys ryšiams palaikyti, įsteigti 2002 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimu 2002/494/TVR, įsteigiančiu Europos institucijų tinklą ryšiams dėl už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus atsakingų asmenų palaikyti (9), 2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimu 2007/854/TVR dėl valstybių narių turto susigrąžinimo tarnybų bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje (10) ir 2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimu 2008/852/TVR dėl kovos su korupcija kontaktinių punktų tinklo (11).

3.   1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys išlaiko savo pareigas ir statusą pagal nacionalinę teisę.

4.   Eurojusto nacionaliniai korespondentai yra atsakingi už Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą. Jei yra paskirti keli Eurojusto korespondentai, vienas jų turi būti atsakingas už Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą.

5.   Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema padeda valstybėje narėje vykdyti Eurojusto užduotis, visų pirma:

a)

užtikrinant, kad 16 straipsnyje nurodyta bylų valdymo sistema veiksmingu ir patikimu būdu gautų su atitinkama valstybe nare susijusią informaciją;

b)

padedant nuspręsti, ar byla turėtų būti nagrinėjama padedant Eurojustui ar Europos teisminiam tinklui;

c)

padedant nacionaliniam nariui nustatyti susijusias institucijas, kurios turi vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą;

d)

palaikant glaudžius santykius su Europolo nacionaliniu padaliniu.

6.   Tam, kad būtų pasiekti 5 dalyje nurodyti tikslai, 1 dalyje ir 2 dalies a, b ir c punktuose nurodyti asmenys pagal šį straipsnį ir Eurojusto darbo tvarkos taisyklių 16, 16a, 16b ir 18 straipsnius prijungiami, o 2 dalies d punkte nurodyti asmenys gali būti prijungti, prie bylų valdymo sistemos. Prijungimas prie bylų valdymo sistemos yra finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto.

7.   Jokia šio straipsnio nuostata nedaro poveikio tiesioginiams kompetentingų teisminių institucijų ryšiams, kaip numatyta dokumentuose dėl teisminio bendradarbiavimo, pavyzdžiui, Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 6 straipsnyje. Nacionalinio nario ir nacionalinių korespondentų santykiai neturi trukdyti nacionalinio nario ir jo kompetentingų institucijų tiesioginiams santykiams.

11)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Keitimasis informacija su valstybėmis narėmis ir tarp nacionalinių narių

1.   Valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi su Eurojustu visa jo užduotims vykdyti būtina informacija laikydamosi 4 ir 5 straipsnių, tai pat šiame sprendime nustatytų duomenų apsaugos taisyklių. Tai apima bent 5, 6 ir 7 dalyse nurodytą informaciją.

2.   Informacijos perdavimas Eurojustui suprantamas kaip prašymas, kad Eurojustas suteiktų pagalbą atitinkamoje byloje tik tuo atveju, jei kompetentinga institucija tai nurodo.

3.   Eurojusto nacionaliniai nariai turi teisę be išankstinio leidimo tarpusavyje arba su savo valstybių narių kompetentingomis institucijomis keistis visa informacija, būtina Eurojusto užduotims vykdyti. Nacionaliniai nariai visų pirma nedelsiant informuojami apie bylas, kurios su jais susiję.

4.   Šis straipsnis neturi įtakos kitiems įsipareigojimams dėl informacijos perdavimo Eurojustui, įskaitant 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimą 2005/671/TVR dėl keitimosi informacija ir bendradarbiavimo teroristinių nusikaltimų srityje (12).

5.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai nariai būtų informuoti apie jungtinės tyrimų grupės sudarymą, neatsižvelgiant į tai, ar ji sudaroma pagal Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 13 straipsnį, ar pagal Pamatinį sprendimą 2002/465/TVR, ir apie tokių grupių darbo rezultatus.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinis narys be nederamo delsimo būtų informuotas apie visas bylas, su kuriomis tiesiogiai susijusios bent trys valstybės narės ir dėl kurių bent dviem valstybėms narėms buvo perduoti prašymai arba sprendimai dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, įgyvendinančias abipusio pripažinimo principą; ir

a)

už susijusią nusikalstamą veiką prašančiojoje arba išduodančioje valstybėje narėje baudžiama skiriant laisvės atėmimo bausmę arba priimant nutartį dėl sulaikymo ne trumpesniam kaip penkerių arba šešerių metų ilgiausiam laikotarpiui, kurį nustato atitinkama valstybė narė, ir ji įtraukta į šį sąrašą:

i)

prekyba žmonėmis;

ii)

seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija;

iii)

prekyba narkotikais;

iv)

neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, jų dalimis bei komponentais ir šaudmenimis;

v)

korupcija;

vi)

sukčiavimas, kenkiantis Europos Bendrijų finansiniams interesams;

vii)

euro padirbinėjimas;

viii)

pinigų plovimas;

ix)

atakos prieš informacines sistemas;

arba

b)

yra faktinių požymių, kad dalyvauja nusikalstama organizacija;

arba

c)

yra požymių, kad byla gali būti didelio tarpvalstybinio masto arba turėti įtakos Europos Sąjungos lygiu arba kad ji gali turėti įtakos valstybėms narėms, kurios tiesiogiai nedalyvauja.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinis narys būtų informuojamas apie:

a)

bylas, kuriose kilo ar tikėtina, kad gali kilti jurisdikcijos kolizija;

b)

kontroliuojamuosius gabenimus, susijusius ne mažiau kaip su trimis valstybėmis, iš kurių bent dvi yra valstybės narės;

c)

pasikartojančius sunkumus ar atsisakymus vykdyti prašymus ir sprendimus dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant dėl priemonių, įgyvendinančių abipusio pripažinimo principą.

8.   Nacionalinės institucijose neprivalo konkrečiu atveju pateikti informaciją, jei tai:

a)

pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams; arba

b)

keltų pavojų asmenų saugumui.

9.   Šis straipsnis neturi įtakos valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose nustatytoms sąlygoms, įskaitant trečiųjų šalių nustatytas perduotos informacijos naudojimo sąlygas.

10.   Pagal 5, 6 ir 7 dalis Eurojustui perduota informacija atitinkamais atvejais apima bent priede pateikiamame sąraše išvardytų rūšių informaciją.

11.   Šiame straipsnyje nurodyta informacija Eurojustui perduodama struktūrizuota forma.

12.   Iki 2014 m. birželio 4 d. (12) Komisija, remdamasi Eurojusto pateikta informacija, parengia šio straipsnio įgyvendinimo ataskaitą, prie kurios pridedami, jos manymu, tinkami pasiūlymai, taip pat siekiant apsvarstyti 5, 6 ir 7 dalių ir priedo pakeitimus.

12)

įrašomas šis straipsnis:

„13a straipsnis

Eurojusto teikiama informacija kompetentingoms nacionalinėms institucijoms

1.   Eurojustas teikia kompetentingoms nacionalinėms institucijoms informaciją ir pastabas apie informacijos tvarkymo rezultatus, įskaitant apie tai, ar esama sąsajų su bylų valdymo sistemoje jau saugomomis bylomis.

2.   Be to, kompetentingai nacionalinei institucijai paprašius Eurojusto suteikti jai informaciją, Eurojustas perduoda informaciją per tos institucijos nurodytą laikotarpį.“;

13)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalyje žodžiai „pagal 13 ir 26 straipsnio“ pakeičiami žodžiais „pagal 13, 26 ir 26a straipsnių“;

b)

4 dalis išbraukiama;

14)

15 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

įžanginės dalies žodžiai „kurių atžvilgiu pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinius teisės aktus pradėtas nusikaltimo tyrimas arba patraukimas baudžiamojon atsakomybėn dėl vienos arba kelių nusikaltimo rūšių ir teisės pažeidimų, apibrėžtų 4 straipsnyje“ pakeičiami „kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės aktus įtariami įvykdę nusikalstamą veiką ar dalyvavę nusikalstamoje veikoje, kurios atžvilgiu Eurojustas turi kompetenciją, arba kurie yra nuteisti už tokią veiką“;

b)

papildoma šiais punktais:

„l)

telefono numeriai, el. pašto adresai ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo (13) 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyti duomenys;

m)

transporto priemonių registracijos duomenys;

n)

DNR analitės, nustatytos iš nekoduojančios DNR dalies, nuotraukos ir pirštų atspaudai.

15)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Bylų valdymo sistema, indeksas ir laikinos darbinės bylos

1.   Pagal šio sprendimo nuostatas, Eurojustas nustato bylų valdymo sistemą, sudarytą iš asmens ir kitų duomenų laikinųjų darbinių rinkmenų bei indekso.

2.   Bylų valdymo sistema skirta:

a)

padėti tvarkyti ir koordinuoti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, kuriuos vykdyti padeda Eurojustas, visų pirma sukuriant dalines nuorodas į informaciją;

b)

sudaryti palankesnes sąlygas susipažinti su informacija apie atliekamus tyrimus ir baudžiamuosius persekiojimus;

c)

palengvinti teisėtumo ir šio sprendimo nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo laikymosi stebėjimą.

3.   Bylų valdymo sistema tiek, kiek tai atitinka šiame sprendime numatytas duomenų apsaugos taisykles, gali būti sujungta su saugiu telekomunikacijų tinklu, nurodytu 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimo 2008/976/TVR dėl Europos teisminio tinklo (14) 9 straipsnyje.

4.   Indekse yra nuorodos į Eurojusto tvarkomas laikinąsias darbines rinkmenas, ir jame negali būti kitų asmens duomenų nei nurodyti 15 straipsnio 1 dalies a–i, k ir m punktuose bei 15 straipsnio 2 dalyje.

5.   Atlikdami savo pareigas pagal šio sprendimo nuostatas, Eurojusto nacionaliniai nariai gali tvarkyti laikinojoje darbinėje rinkmenoje pateiktus duomenis apie atskiras bylas, su kuriomis jie dirba. Jie leidžia duomenų apsaugos pareigūnui susipažinti su darbine rinkmena. Atitinkamas nacionalinis narys informuoja duomenų apsaugos pareigūną kiekvieną kartą, kai sukuriama nauja laikinoji darbinė rinkmena, kurioje yra asmens duomenų.

6.   Su byla susijusių asmens duomenų tvarkymui Eurojustas negali nustatyti automatiniu būdu sukuriamų rinkmenų, išskyrus bylų valdymo sistemoje naudojamas rinkmenas.

16)

įrašomi šie straipsniai:

„16a straipsnis

Laikinųjų darbinių rinkmenų ir indekso veikimas

1.   Atitinkamas nacionalinis narys sukuria laikinąją darbinę rinkmeną kiekvienai bylai, su kuria susijusi informacija yra jam perduodama, jei ji perduodama pagal šį sprendimą arba 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus. Nacionalinis narys yra atsakingas už savo sukurtų laikinųjų darbinių rinkmenų, kurias jis sukūrė, tvarkymą.

2.   Laikinąją darbinę rinkmeną sukūręs nacionalinis narys kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar laikinosios darbinės rinkmenos duomenys turėtų būti išlaikyti paslaptyje, ar prireikus kitiems nacionaliniams nariams ar įgaliotam Eurojusto personalui būtų suteikta teisė susipažinti su visais rinkmenos duomenimis ar jų dalimi, kad Eurojustas galėtų įvykdyti savo uždavinius.

3.   Laikinąją darbinę rinkmeną sukūręs nacionalinis narys nusprendžia, kuri su laikinąja darbine rinkmena susijusi informacija yra nurodoma indekse.

16b straipsnis

Prieiga prie bylų valdymo sistemos nacionaliniu lygiu

1.   12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, kurie pagal 12 straipsnio 6 dalį gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, suteikta tik prieiga prie:

a)

indekso, jeigu nacionalinis narys, kuris nusprendė įvesti duomenis į indeksą, aiškiai neuždraudė tokios prieigos;

b)

jų valstybės narės nacionalinio nario sukurtų arba tvarkomų laikinųjų darbinių rinkmenų;

c)

kitų valstybių narių nacionalinių narių sukurtų arba tvarkomų laikinųjų darbinių rinkmenų, prie kurių prieigai buvo suteikta valstybės narės nacionaliniam nariui, jeigu laikinąją darbinę rinkmeną sukūręs arba ją tvarkantis nacionalinis narys aiškiai neuždraudė tokios prieigos.

2.   Nacionalinis narys, laikydamasis 1 dalyje nustatytų apribojimų, sprendžia, kokią prieigą prie laikinųjų darbinių rinkmenų savo valstybėje narėje suteikti 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos pagal 12 straipsnio 6 dalį.

3.   Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su nacionaliniu nariu, sprendžia, kokią prieigą prie indekso toje valstybėje narėje suteikti 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos pagal 12 straipsnio 6 dalį. Valstybės narės praneša Eurojustui ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui apie savo sprendimą dėl šios dalies įgyvendinimo, kad pastarasis galėtų informuoti kitas valstybes nares.

Tačiau 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos pagal 12 straipsnio 6 dalį, suteikiama prieiga bent prie indekso, jeigu tai būtina jiems naudojantis pagal šio straipsnio 2 dalį suteikta prieiga prie laikinųjų darbinių rinkmenų.

4.   Eurojustas Tarybai ir Komisijai pateikia ataskaitą apie 3 dalies įgyvendinimą iki 2013 m. birželio 4 d. Kiekviena valstybė narė remdamasi ta ataskaita apsvarsto galimybę peržiūrėti, kokia prieiga yra suteikiama pagal 3 dalį.“;

17)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje žodžiai „nesivadovauja niekieno nurodymais“ pakeičiami „veikia savarankiškai“;

b)

3 ir 4 dalyse žodis „pareigūnas“ pakeičiamas žodžiais „duomenų apsaugos pareigūnas“;

18)

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipsnis

Prieiga prie asmens duomenų

Prieiga prie Eurojusto tvarkomų asmens duomenų, jei to reikia Eurojusto tikslams pasiekti, ir laikantis 16, 16a ir 16b straipsniuose nustatytų apribojimų suteikiama tik nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, nurodytiems 2 straipsnio 2 dalyje, asmenims, nurodytiems 12 straipsnio 2 dalyje, kurie pagal 12 straipsnio 6 dalį gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, ir įgaliotam Eurojusto personalui.“;

19)

19 straipsnio 4 dalies b punkte žodžiai „kuriam padeda Eurojustas“ išbraukiami;

20)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

įvadiniame sakinyje po žodžių „ilgiau kaip pasibaigus“ įrašomi žodžiai „anksčiausiai dienai iš toliau nurodytų dienų“;

ii)

įrašomas šis punktas:

„aa)

po tos dienos, kai asmuo buvo išteisintas ir nuosprendis įsiteisėjo;“

iii)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai buvo priimtas paskutiniosios su tyrimu ar baudžiamuoju persekiojimu susijusios valstybės narės teismo galutinis sprendimas;“

iv)

c punkte po žodžių „baudžiamojon atsakomybėn“ įrašomi žodžiai „išskyrus atvejus, kai nustatyta prievolė suteikti Eurojustui šią informaciją pagal 13 straipsnio 6 ir 7 dalis arba pagal 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus“;

v)

papildoma šiuo punktu:

„d)

praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai buvo perduoti duomenys pagal 13 straipsnio 6 ir 7 dalis arba pagal 13 straipsnio 4 dalyje nurodytus dokumentus.“;

b)

3 dalis dalies keičiama taip:

i)

a ir b punktuose žodžiai „2 dalyje“ pakeičiami žodžiais „2 dalies a, b, c ir d punktuose“;

ii)

b punktas papildoma šiuo tekstu:

„Tačiau kai baudžiamajam persekiojimui pradedamas taikyti senaties terminas pagal visų su tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu susijusių valstybių narių senaties termino įstatymus, kaip nurodyta 2 dalies a punkte, duomenis galima saugoti tik tada, jei tai būtina, kad Eurojustas galėtų teikti pagalbą pagal šio sprendimo nuostatas.“;

21)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirmoje pastraipoje žodžiai „14–22 straipsniuose“ pakeičiami žodžiais „14–22, 26, 26a ir 27 straipsniuose“;

ii)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jungtinis priežiūros organas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Jis taip pat susirenka per tris mėnesius nuo skundo, nurodyto 19 straipsnio 8 dalyje, pateikimo arba per tris mėnesius nuo bylos perdavimo jam pagal 20 straipsnio 2 dalį. Jungtinis priežiūros organas taip pat gali sušaukti jo pirmininkas, jeigu to prašo ne mažiau kaip dvi valstybės narės.“;

iii)

trečios pastraipos antrame sakinyje žodžiai „aštuoniolikos mėnesių“ pakeičiami žodžiais „trejų metų“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės paskirtas teisėjas tampa nuolatiniu nariu, kai jis išrenkamas valstybių narių pagal 1 dalį paskirtų asmenų plenariniame posėdyje, ir nuolatiniu nariu būna trejus metus. Kiekvienais metais rengiami rinkimai, kurių metu slaptu balsavimu išrenkamas vienas nuolatinis jungtinio priežiūros organo narys. Jungtiniam priežiūros organui pirmininkauja narys, kuris įgaliojimus vykdo trečius metus po rinkimų. Nuolatiniai nariai gali būti perrinkti. Paskirti asmenys, pageidaujantys būti išrinkti, raštu pateikia savo kandidatūrą Jungtinio priežiūros organo sekretoriatui prieš dešimt dienų iki posėdžio, kuriame turi vykti rinkimai.“;

c)

įrašoma ši dalis:

„4a.   Jungtinis priežiūros organas savo darbo tvarkos taisyklėse patvirtina priemones, reikalingas įgyvendinti 3 ir 4 dalis.“;

d)

10 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Jungtinio priežiūros organo sekretoriatas gali remtis sekretoriato, įsteigto Sprendimu 2000/641/TVR (15), patirtimi.

22)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, nurodytiems 2 straipsnio 2 dalyje, Eurojusto personalui ir nacionaliniams korespondentams bei duomenų apsaugos pareigūnui, nepažeidžiant 2 straipsnio 4 dalies, taikoma pareiga laikytis konfidencialumo.“;

b)

4 dalyje žodžiai „9 straipsnio 1 dalies“ pakeičiami žodžiais „2 straipsnio 4 dalies“;

23)

įrašomas šis straipsnis:

„25a straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos teisminiu tinklu ir kitais Europos Sąjungos tinklais, susijusiais su bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose

1.   Eurojustas su Europos teisminiu tinklu palaiko privilegijuotus santykius, grindžiamus konsultacijomis ir papildomumu, ypač tarp nacionalinio nario, tos pačios valstybės narės Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų ir Eurojusto bei Europos teisminio tinklo nacionalinių korespondentų. Siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, imamasi šių priemonių:

a)

nacionaliniai nariai kiekvienu atveju atskirai informuoja Europos teisminio tinklo kontaktinius asmenis apie visas bylas, kurias, jų nuomone, geresnes galimybes nagrinėti turi Europos teisminis tinklas;

b)

Europos teisminio tinklo sekretoriatas priklauso Eurojusto personalui. Jis veikia kaip atskiras vienetas. Jis gali naudotis Eurojusto administraciniais ištekliais, kurie būtini Europos teisminio tinklo užduotims vykdyti, įskaitant tinklo plenarinių posėdžių išlaidoms padengti. Kai plenariniai posėdžiai rengiami Tarybos patalpose Briuselyje, gali būti dengiamos tik kelionės ir vertimo žodžiu išlaidos. Kai plenariniai posėdžiai rengiami pirmininkaujančioje valstybėje narėje, gali būti dengiama tik bendrų posėdžio išlaidų dalis;

c)

Europos teisminio tinklo kontaktiniai asmenys kiekvienu atveju atskirai gali būti kviečiami dalyvauti Eurojusto posėdžiuose.

2.   Nepažeidžiant 4 straipsnio 1 dalies, Jungtinių tyrimo grupių tinklo ir tinklo, įsteigto Sprendimu 2002/494/TVR, sekretoriatai yra Eurojusto personalo dalis. Šie sekretoriatai veikia kaip atskiri vienetai. Jie gali naudotis administraciniais Eurojusto ištekliais, kurie būtini jų užduotims vykdyti. Eurojustas užtikrina sekretoriatų veiklos koordinavimą.

Ši dalis taikoma visų naujų tinklų, įsteigtų Tarybos sprendimu, sekretoriatams, jeigu steigimo sprendime numatyta, kad už sekretoriatą yra atsakingas Eurojustas.

3.   Sprendimu 2008/853/TVR įsteigtas tinklas gali prašyti, kad Eurojustas teiktų sekretoriato paslaugas šiam tinklui. Jei pateikiamas toks prašymas, taikoma 2 dalis.“;

24)

26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Santykiai su institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, susijusiomis su Bendrija arba Sąjunga

1.   Jeigu tai reikalinga jo užduotims vykdyti, Eurojustas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, įsteigtomis Europos Bendrijų steigimo sutartimi ir Europos Sąjungos sutartimi arba remiantis šiomis sutartimis. Eurojustas užmegs ir palaikys bendradarbiavimo santykius bent su:

a)

Europolu;

b)

OLAF;

c)

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (Frontex);

d)

Taryba, visų pirma su jos Jungtiniu situacijų centru.

Eurojustas taip pat užmezga ir palaiko bendradarbiavimo santykius su Europos teisėjų mokymo tinklu.

2.   Eurojustas gali sudaryti susitarimus arba darbo tvarkos susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais. Tokie susitarimai arba darbo tvarkos susitarimai gali visų pirma būti susiję su keitimusi informacija, įskaitant asmens duomenis, ir ryšių palaikymo pareigūnų komandiravimu į Eurojustą. Tokie susitarimai arba darbo tvarkos susitarimai gali būti sudaromi tik Eurojustui pasikonsultavus su jungtiniu priežiūros organu dėl nuostatų, susijusių su asmens duomenimis, ir Tarybai pritarus kvalifikuota balsų dauguma. Eurojustas informuoja Tarybą apie planus pradėti tokias derybas, o Taryba savo nuožiūra gali padaryti atitinkamas išvadas.

3.   Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytam susitarimui ar darbo tvarkos susitarimui, Eurojustas gali tiesiogiai gauti ir naudoti informaciją, įskaitant asmens duomenis, iš 1 dalyje nurodytų subjektų, jei tai reikalinga teisėtam jo užduočių vykdymui, ir gali tiesiogiai perduoti informaciją, įskaitant asmens duomenis, tokiems subjektams, jei tai reikalinga teisėtam gavėjo užduočių vykdymui ir laikantis šiame sprendime numatytų duomenų apsaugos taisyklių.

4.   OLAF gali prisidėti prie Eurojusto darbo koordinuojant tyrimų ir baudžiamojo persekiojimo veiklą, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, Eurojusto iniciatyva arba OLAF prašymu, jeigu tokiam dalyvavimui neprieštarauja kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos.

5.   Kad Eurojustas ir OLAF galėtų gauti ir perduoti informaciją ir nepažeidžiant 9 straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai Eurojusto nariai būtų laikomi valstybių narių kompetentingomis institucijomis, tik kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1073/1999 ir 1999 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamente (Euratomas) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (16). OLAF ir nacionalinių narių keitimasis informacija nedaro įtakos pagal šiuos reglamentus nustatytai prievolei teikti informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms.

25)

įrašomas šis straipsnis:

„26a straipsnis

Santykiai su trečiosiomis valstybėmis ir organizacijomis

1.   Jeigu tai reikalinga jo užduotims vykdyti, Eurojustas gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su šiais subjektais:

a)

trečiosiomis valstybėmis;

b)

organizacijomis, pavyzdžiui,

i)

tarptautinėmis organizacijomis ir joms pavaldžiais organais, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė;

ii)

kitais organais, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė bei kurie grindžiami dviejų ar daugiau valstybių susitarimu; ir

iii)

Tarptautine kriminalinės policijos organizacija (Interpolu).

2.   Eurojustas gali sudaryti susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais. Tokie susitarimai gali visų pirma būti susiję su keitimusi informacija, įskaitant asmens duomenis, ir ryšių palaikymo teisėjų ir prokurorų komandiravimu į Eurojustą. Tokie susitarimai gali būti sudaromi tik Eurojustui pasikonsultavus su jungtiniu priežiūros organu dėl nuostatų, susijusių su asmens duomenimis, ir Tarybai pritarus kvalifikuota balsų dauguma. Eurojustas informuoja Tarybą apie planus pradėti tokias derybas, o Taryba savo nuožiūra gali padaryti atitinkamas išvadas.

3.   2 straipsnyje nurodytus susitarimus, kuriuose pateiktos keitimosi asmens duomenimis nuostatos, galima sudaryti tik tada, jei atitinkamam subjektui taikoma 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencija arba kai įvertinimu nustatoma, kad tas subjektas užtikrina tinkamą duomenų apsaugos lygį.

4.   2 dalyje nurodytuose susitarimuose išdėstomos jų įgyvendinimo, įskaitant duomenų apsaugos taisyklių įgyvendinimą, stebėjimo nuostatos.

5.   Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytiems susitarimams, Eurojustas gali tiesiogiai gauti informaciją, įskaitant asmens duomenis, jeigu tai būtina teisėtam jo užduočių vykdymui.

6.   Prieš įsigaliojant 2 dalyje nurodytiems susitarimams, Eurojustas 27 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali tiesiogiai perduoti informaciją, išskyrus asmens duomenis, šiems subjektams, jeigu tai būtina teisėtam gavėjo užduočių vykdymui.

7.   Eurojustas 27 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis gali perduoti asmens duomenis 1 dalyje nurodytiems subjektams tais atvejais, kai:

a)

tai būtina atskirais atvejais siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, priskiriamiems Europolo kompetencijai, ar su jais kovoti; ir

b)

Eurojustas su atitinkamu subjektu yra sudaręs 2 straipsnyje nurodytą susitarimą, kuris įsigaliojo ir pagal kurį leidžiama perduoti tokius duomenis.

8.   Jeigu 1 dalyje nurodyti subjektai neatitinka 3 dalyje nurodytų reikalavimų arba yra didelė tikimybė, kad jie jų neatitiks, Eurojustas apie tai nedelsdamas praneša Jungtiniam priežiūros organui ir atitinkamoms valstybėms narėms. Jungtinis priežiūros organas gali neleisti toliau keistis asmens duomenimis su atitinkamais subjektais, kol neįsitikina, kad buvo imtasi atitinkamų priemonių.

9.   Tačiau, net jeigu 7 dalyje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos, nacionalinis narys, veikdamas kaip kompetentinga nacionalinė institucija ir laikydamasis savo nacionalinės teisės nuostatų, išimties tvarka ir tik siekdamas imtis skubių priemonių, kad būtų užkirstas kelias asmeniui arba visuomenės saugumui iškilusiai rimtai grėsmei, gali keistis informacija, apimančia ir asmens duomenis. Nacionalinis narys atsakingas už leidimo perduoti duomenis teisėtumą. Nacionalinis narys registruoja duomenų perdavimo atvejus ir tokio perdavimo pagrindus. Duomenis perduoti leidžiama tik tada, jeigu gavėjas įsipareigoja duomenis naudoti tik tuo tikslu, dėl kurio jie buvo perduoti.“;

26)

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

Duomenų perdavimas

1.   Prieš Eurojustui pasikeičiant informacija su 26a straipsnyje nurodytais subjektais, valstybės narės, kuri pateikė informaciją, nacionalinis narys duoda sutikimą perduoti šią informaciją. Atitinkamais atvejais nacionalinis narys konsultuojasi su valstybių narių kompetentingomis institucijomis.

2.   Eurojustas yra atsakingas už duomenų perdavimo teisėtumą. Eurojustas registruoja visus duomenų perdavimo atvejus pagal 26 ir 26a straipsnius ir tokio perdavimo pagrindus. Duomenys perduodami tik tuo atveju, jeigu gavėjas įsipareigoja, kad jie bus naudojami tik tuo tikslu, dėl kurio jie buvo perduoti.“;

27)

įrašomi šie straipsniai:

„27a straipsnis

Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai, komandiruoti į trečiąsias valstybes

1.   Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui su trečiosiomis valstybėmis tais atvejais, kai Eurojustas teikia pagalbą pagal šį sprendimą, Eurojusto kolegija gali komandiruoti ryšių palaikymo teisėjus ir prokurorus į trečiąją valstybę, jei su ta trečiąja valstybe sudarytas susitarimas, kaip nurodyta 26a straipsnyje. Prieš pradedant derybas su trečiąja valstybe, Taryba kvalifikuota balsų dauguma duoda savo sutikimą. Eurojustas informuoja Tarybą apie planus pradėti tokias derybas, o Taryba savo nuožiūra gali padaryti atitinkamas išvadas.

2.   1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai turi turėti darbo Eurojuste patirties ir pakankamai žinių apie teisminį bendradarbiavimą ir Eurojusto veikimo būdą. Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai komandiruojami Eurojusto vardu iš anksto pritarus teisėjui ar prokurorui ir jo valstybei narei.

3.   Jei Eurojusto komandiruotas ryšių palaikymo teisėjas ir prokuroras yra išrinktas iš nacionalinių narių, jų pavaduotojų ar padėjėjų:

i)

valstybė narė į jo kaip nacionalinio nario, nacionalinio nario pavaduotojo ar padėjėjo pareigas paskiria kitą asmenį;

ii)

jis netenka teisės vykdyti pagal 9a–9e straipsnius suteiktų įgaliojimų.

4.   Nepažeidžiant Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų, nustatytų Reglamente (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (17), 110 straipsnio, Eurojusto kolegija pasikonsultavusi su Komisija sudaro ryšių palaikymo teisėjų ir prokurorų komandiravimo taisykles ir tuo tikslu patvirtina būtinas įgyvendinamąsias priemones.

5.   Eurojusto komandiruotų ryšių palaikymo teisėjų ir prokurorų veiklą prižiūri jungtinis priežiūros organas. Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai teikia ataskaitą kolegijai, kuri metinėje ataskaitoje apie jų veiklą tinkamai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai informuoja nacionalinius narius ir nacionalines kompetentingas institucijas apie visas bylas, susijusias su jų valstybe nare.

6.   Valstybių narių kompetentingos institucijos ir 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai gali vienas į kitą kreiptis tiesiogiai. Tokiais atvejais ryšių palaikymo teisėjas ir prokuroras apie tokius ryšius informuoja atitinkamą nacionalinį narį.

7.   1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai ir prokurorai turi būti prisijungę prie bylų valdymo sistemos.

27b straipsnis

Prašymai dėl teisminio bendradarbiavimo trečiosioms valstybėms ir trečiųjų valstybių teisminio bendradarbiavimo prašymai

1.   Eurojustas gali, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, koordinuoti iš trečiosios valstybės gautų prašymų dėl teisminio bendradarbiavimo vykdymą, jei tokie prašymai yra vieno tyrimo dalis ir prašymus reikia vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Šioje dalyje nurodytus prašymus Eurojustui taip pat gali perduoti kompetentinga nacionalinė institucija.

2.   Neatidėliotinais atvejais ir pagal 5a straipsnį šio straipsnio l dalyje nurodytus trečiųjų šalių, kurios su Eurojustu yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus, prašymus gali gauti ir tvarkyti BKP.

3.   Nepažeidžiant 3 straipsnio 2 dalies, kai turėtų būti pateikti prašymai dėl teisminio bendradarbiavimo, susijusio su tuo pačiu tyrimu, kurį reikia atlikti trečiojoje šalyje, Eurojustas taip pat gali, pritarus atitinkamoms valstybėms narėms, sudaryti palankesnes sąlygas teisminiam bendradarbiavimui su ta trečiąja šalimi.

4.   1, 2 ir 3 dalyse nurodyti prašymai gali būti tiesiogiai perduodami per Eurojustą, jei tai atitinka dokumentus, kurie yra taikomi tos trečiosios valstybės ir Europos Sąjungos arba atitinkamų valstybių narių santykiams.

27c straipsnis

Atsakomybė, išskyrus atsakomybę už neteisėtą arba neteisingą duomenų tvarkymą

1.   Eurojusto sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.   Nesutartinės atsakomybės atveju Eurojustas turi, nepriklausomai nuo atsakomybės pagal 24 straipsnį, atlyginti bet kokią žalą, padarytą dėl Eurojusto kolegijos ar personalo kaltės, jiems vykdant pareigas, jeigu ji gali būti jiems priskirta, nepaisant pagal valstybių narių teisės aktus galiojančių skirtingų žalos atlyginimo reikalavimo procedūrų.

3.   2 dalis taip pat taikoma žalai, padarytai dėl nacionalinio nario, jo pavaduotojo ar padėjėjo kaltės jiems vykdant savo pareigas. Tačiau kai jie veikia vykdydami pagal 9a–9e straipsnius suteiktus įgaliojimus, jų kilmės valstybė narė kompensuoja Eurojustui sumas, kurias ji sumokėjo, kad atlygintų tokią žalą.

4.   Nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti, kad Eurojustas susilaikytų nuo bet kurių veiksmų arba juos nutrauktų.

5.   Valstybių narių nacionaliniai teismai, kurie yra kompetentingi spręsti ginčus dėl Eurojusto atsakomybės, kaip nurodyta šiame straipsnyje, skiriami vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (18).

28)

28 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje po žodžio „Tarybai“ įrašomi žodžiai „kvalifikuota balsų dauguma“;

29)

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje:

i)

žodis „vieningai“ pakeičiamas žodžiais „dviejų trečdalių balsų dauguma“;

ii)

papildoma šiuo sakiniu:

„Komisija turi teisę dalyvauti atrankos procese ir atrankos komisijos veikloje.“;

b)

2 dalies antras sakinys pakeičiamas taip:

„Ji gali būti vieną kartą pratęsta nereikalaujant skelbti konkursą, jei kolegija trijų ketvirtadalių balsų dauguma taip nusprendžia ir tokia pat balsų dauguma paskiria administracijos direktorių.“;

c)

5 dalis papildoma šiuo sakiniu:

„Tuo tikslu jis yra atsakingas už veiksmingos stebėsenos ir įvertinimo procedūros, susijusios su Eurojusto administravimo rezultatais siekiant jo tikslų, nustatymą ir įgyvendinimą bendradarbiaujant su kolegija. Administracijos direktorius reguliariai praneša kolegijai šios stebėsenos rezultatus.“;

30)

30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalyje:

i)

ketvirtas sakinys papildomas žodžiais „kurie taip pat gali padėti nacionaliniam nariui“;

ii)

paskutinis sakinys pakeičiamas taip:

„Kolegija priima būtinas įgyvendinimo priemones dėl komandiruotų nacionalinių ekspertų.“;

b)

3 dalyje įrašomi žodžiai „nepažeidžiant 25a straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies“;

31)

32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

b)

papildoma šia dalimi:

„3.   Komisija arba Taryba gali prašyti Eurojusto pateikti nuomonę dėl visų dokumentų projektų, parengtų pagal Sutarties VI antraštinę dalį.“;

32)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

„33 straipsnis

Finansai

1.   2 straipsnio 2 dalyje nurodytų nacionalinių narių, jų pavaduotojų ir padėjėjų atlyginimus ir tarnybines išmokas moka jų kilmės valstybė narė.

2.   Jei nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai ir padėjėjai veikia vykdydami Eurojusto užduotis, atitinkamos su šia veikla susijusios išlaidos laikomos veiklos išlaidomis, kaip apibrėžta Sutarties 41 straipsnio 3 dalyje.“;

33)

35 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

žodžiai „kovo 31 d.“ pakeičiami žodžiais „vasario 10 d.“;

b)

papildoma šiuo sakiniu:

„Europos teisminis tinklas ir 25a straipsnio 2 dalyje nurodyti tinklai laiku informuojami apie su jų sekretoriatų veikla susijusias sąmatos dalis prieš ją perduodant Komisijai.“;

34)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalyje pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„2.   Pasibaigus finansiniams metams ir ne vėliau kaip iki kovo 1 d. Eurojusto apskaitos pareigūnas laikinąsias Eurojusto ataskaitas kartu su praėjusių finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita pateikia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Eurojustas praėjusių finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai iki kitų metų kovo 31 d.“;

c)

10 dalyje žodžiai „balandžio 30 d.“ pakeičiami žodžiais „gegužės 15 d.“;

35)

įrašomas šis straipsnis:

„39a straipsnis

Įslaptinta ES informacija

Eurojustas tvarkydamas įslaptintą ES informaciją taiko saugumo principus ir būtiniausius standartus, nustatytus 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendime 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (19).

36)

41 straipsnis pakeičiamas taip:

„41 straipsnis

Pranešimas

1.   Valstybės narės praneša Eurojustui ir Tarybos Generaliniam sekretoriatui apie nacionalinių narių, jų pavaduotojų ir padėjėjų bei asmenų, nurodytų 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, paskyrimą ir apie visus su paskyrimu susijusius pakeitimus. Tarybos Generalinis sekretoriatas nuolat atnaujina šių asmenų sąrašą ir pateikia jų vardus, pavardes ir kontaktinę informaciją visoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai.

2.   Nacionalinis narys gali būti galutinai paskiriamas tik tą dieną, kai Tarybos Generalinis sekretoriatas gauna 1 dalyje ir 9a straipsnio 3 dalyje nurodytus oficialius pranešimus.“;

37)

įrašomas šis straipsnis:

„41a straipsnis

Įvertinimas

1.   Iki 2014 m. birželio 4 d. ir vėliau kas penkerius metus kolegija užsako šio sprendimo įgyvendinimo ir Eurojusto vykdomos veiklos nepriklausomą išorinį įvertinimą.

2.   Kiekvieną kartą įvertinamas šio sprendimo poveikis, Eurojusto rezultatai siekiant šiame sprendime nurodytų tikslų ir Eurojusto veiksmingumas bei efektyvumas. Kolegija pasikonsultavusi su Komisija nustato konkrečius įgaliojimus.

3.   Įvertinimo ataskaitoje pateikiami įvertinimo rezultatai ir rekomendacijos. Ši ataskaita perduodama Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai taip pat ji paskelbiama viešai.“;

38)

papildoma priedu, kurio tekstas pateikiamas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Jei būtina, valstybės narės kuo anksčiau, bet ne vėliau kaip 2011 m. birželio 4 d. savo nacionalinę teisę suderina su šiuo sprendimu.

2.   Europos Komisija reguliariai vertina, kaip valstybės narės įgyvendina iš dalies pakeistą Sprendimą 2002/187/TVR, ir pateikia Europos Parlamentui bei Tarybai ataskaitą šiuo klausimu, prireikus kartu su reikalingais pasiūlymais dėl teisminio bendradarbiavimo ir Eurojusto veikimo gerinimo. Tai ypač taikoma Eurojusto pajėgumams, skirtiems valstybių narių kovai su terorizmu remti.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2008 m. gruodžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

R. BACHELOT-NARQUIN

(1)  2008 m. rugsėjo 2 d. pateikta nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL L 63, 2002 3 6, p. 1.

(3)  OL L 350, 2008 12 30, p. 60.

(4)  OL C 53, 2005 3 3, p. 1.

(5)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(6)  OL L 105, 1996 4 27, p. 1.

(7)  Priimant šį sprendimą Europolo kompetencija yra nustatyta 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija) (OL C 316, 1995 11 27, p. 2) su pakeitimais, padarytais prie jos pridėtu 2003 m. Protokolu (OL C 2, 2004 1 6, p. 1), 2 straipsnio 1 dalyje. Tačiau kai įsigalios Tarybos sprendimas dėl Europos policijos biuro (Europolas) įsteigimo, Eurojusto kompetencija bus tokia, kokia numatyta to sprendimo 4 straipsnio 1 dalyje ir prie jo pridėtame priede.

(8)  OL L 162, 2002 6 20, p. 1.“;

(9)  OL L 167, 2002 6 26, p. 1.

(10)  OL L 332, 2007 12 18, p. 103.

(11)  OL L 301, 2008 11 12, p. 38.“;

(12)  OL L 253, 2005 9 29, p. 22.“;

(13)  OL L 105, 2006 4 13, p. 54.“;

(14)  OL L 348, 2008 12 24, p. 130.“;

(15)  2000 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas dėl jungtinių priežiūros duomenų apsaugos institucijų, įsteigtų pagal Konvenciją dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją), Konvenciją dėl informacinių technologijų naudojimo muitinės tikslais bei Konvenciją dėl Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (Šengeno konvenciją), sekretoriato įsteigimo (OL L 271, 2000 10 24, p. 1).“;

(16)  OL L 136, 1999 5 31, p. 8.“;

(17)  OL L 56, 1968 3 4, p. 1.

(18)  OL L 12, 2001 1 16, p. 1.“;

(19)  OL L 101, 2001 4 11, p. 1.“;

PRIEDAS

„PRIEDAS

13 straipsnio 10 dalyje nurodytas sąrašas, kuriame išvardytos pagal 13 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis atitinkamais atvejais Eurojustui pateiktinos būtiniausios informacijos rūšys

1.

13 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais:

a)

dalyvaujančios valstybės narės;

b)

atitinkama nusikalstamos veikos rūšis;

c)

susitarimo dėl grupės sudarymo data;

d)

planuojamas grupės darbo terminas, įskaitant šio termino keitimą;

e)

išsami informacija apie grupės vadovą kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje;

f)

trumpa jungtinės tyrimų grupės darbo rezultatų santrauka.

2.

13 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais:

a)

asmens, grupės ar organizacijos, kuri yra baudžiamojo tyrimo ar persekiojimo objektas, tapatybės nustatymo duomenys;

b)

atitinkamos valstybės narės;

c)

atitinkama nusikalstama veika ir jos aplinkybės;

d)

duomenys, susiję su pateiktais prašymais (dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant priemones, įgyvendinančias abipusio pripažinimo principą), įskaitant:

i)

prašymo datą;

ii)

prašančiąją ar išdavusią instituciją;

iii)

prašomąją arba vykdančiąją instituciją;

iv)

prašymo rūšį (prašomas priemones);

v)

ar prašymas buvo įvykdytas, o jeigu nebuvo – dėl kokių priežasčių.

3.

13 straipsnio 7 dalies a punkte nurodytais atvejais:

a)

atitinkamos valstybės narės ir kompetentingos institucijos;

b)

asmens, grupės ar organizacijos, kuri yra baudžiamojo tyrimo ar persekiojimo objektas, tapatybės nustatymo duomenys;

c)

atitinkama nusikalstama veika ir jos aplinkybės.

4.

13 straipsnio 7 dalies b punkte nurodytais atvejais:

a)

atitinkamos valstybės narės ir kompetentingos institucijos;

b)

asmens, grupės ar organizacijos, kuri yra baudžiamojo tyrimo ar persekiojimo objektas, tapatybės nustatymo duomenys;

c)

gabenimų rūšis;

d)

nusikalstamos veikos, su kuria susijęs kontroliuojamas gabenimas, rūšis.

5.

13 straipsnio 7 dalies c punkte nurodytais atvejais:

a)

prašančioji ar išdavusi valstybė;

b)

prašomoji ar vykdančioji valstybė;

c)

sunkumų aprašymas.“