30.5.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/21

(1)

Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito.

(2)

Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas.

(3)

Pagal 104 straipsnyje nustatytą perviršinio deficito procedūrą (PDP), kuri išaiškinta 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) (kuris yra Stabilumo ir augimo pakto sudedamoji dalis), numatyta priimti sprendimą dėl perviršinio deficito. Prie Sutarties pridėtame Protokole dėl perviršinio deficito procedūros nustatomos papildomos nuostatos, susijusios su PDP įgyvendinimu. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 3605/93 (2) nustatytos išsamios taisyklės ir apibrėžtys, susijusios su minėto protokolo nuostatų taikymu.

(4)

2005 m. Stabilumo ir augimo pakto reforma buvo siekiama sustiprinti jo efektyvumą ir ekonominius pagrindus bei užtikrinti valstybės finansų ilgalaikį tvarumą. Ja buvo siekiama užtikrinti, kad visuose PDP etapuose būtų visų pirma visiškai atsižvelgta į ekonomikos ir biudžeto aplinkybes. Taip Stabilumo ir augimo pakte numatyta struktūra, kuria palaikoma Vyriausybės politika, skirta greitai grįžti prie tvirtos biudžeto būklės, atsižvelgiant į ekonominę situaciją.

(5)

Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų Tarybai nuomonę, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje yra susidaręs arba gali susidaryti perviršinis deficitas. Atsižvelgusi į savo pranešimą pagal 104 straipsnio 3 dalį ir į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę pagal 104 straipsnio 4 dalį, Komisija padarė išvadą, kad Graikijoje susidarė perviršinis deficitas. Taigi 2009 m. kovo 24 d. Komisija pateikė Tarybai tokią nuomonę dėl Graikijos (3).

(6)

Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad Taryba, prieš priimdama sprendimą, ar yra susidaręs perviršinis deficitas, turėtų apsvarstyti ir nuodugniai įvertinti visas pastabas, kurias atitinkama valstybė narė pageidauja pateikti. Graikijos atveju, atlikus bendrą įvertinimą, daromos šios išvados.

(7)

2007 m. Graikijos valdžios sektoriaus deficitas padidėjo iki 3,5 % BVP ir viršijo 3 % BVP pamatinę vertę. Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje apskaičiuota, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas, atmetus vienkartines priemones, buvo 3,6 % BVP (arba 3,4 % BVP, įskaitant vienkartines priemones). Šis įvertis pagrįstas 2,9 % realiojo BVP augimo rodikliu 2008 m. ir apskaičiuotas atsižvelgiant į naujausią informaciją apie 2008 m. Biudžeto įstatymo vykdymą. Remiantis 0,2 % realiojo BVP augimo projekcija ir atsargiu 2009 m. Biudžeto įstatymo, kurį Parlamentas patvirtino gruodžio 21 d., įvertinimu, Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje numatoma, kad 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas, atmetus vienkartines priemones, bus 4,4 % BVP (3,7 % įskaitant vienkartines pajamas). Remiantis įprasta prielaida, kad politika nesikeis, ir darant prielaidą, kad vienkartinės priemonės bus nutrauktos, 2010 m. numatomas 4,2 % BVP deficitas. Todėl Sutartyje nustatytas deficito kriterijus nėra įvykdytas.

(8)

Bendroji valdžios sektoriaus skola 2007 m. buvo 94,8 % BVP, o 2008 m. – 94,6 % BVP, t. y. gerokai didesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Remiantis Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpine prognoze, valdžios sektoriaus skolos santykis toliau didės iki 96,25 % BVP 2009 m. ir iki 98,5 % BVP ne vėliau kaip 2010 m. Dabartinis deficito lygis ir vidutinės trukmės augimo įverčiai nesuderinami su reikalavimu mažinti skolos santykį iki mažesnės nei 60 % BVP vertės. Negalima laikyti, kad skolos santykis pakankamai mažėja ir tinkamu tempu artėja prie pamatinės vertės, kaip apibrėžta Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte.

(9)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 4 dalį, priimant Tarybos sprendimą dėl perviršinio deficito pagal 104 straipsnio 6 dalį, į svarbius veiksnius galima atsižvelgti tik tuomet, jeigu visapusiškai laikomasi dvigubos sąlygos – kad deficitas išliktų artimas pamatinei vertei ir pamatinės vertės perviršis būtų laikinas. Graikijos atveju ši dviguba sąlyga nėra tenkinama. Todėl priimant šį sprendimą į svarbius veiksnius neatsižvelgiama,