dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo susitarimo dėl kovos su sukčiavimu ir visa kita nusikalstama veikla, keliančia grėsmę jų finansiniams interesams, sudarymo

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 280 straipsnį, siejant su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu ir 300 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa,

Bendrijos vardu patvirtinamas Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo susitarimas dėl kovos su sukčiavimu ir visa kita nusikalstama veikla, keliančia grėsmę jų finansiniams interesams (toliau – Susitarimas), ir prie Susitarimo pridėtas Baigiamasis aktas.

Sprendžiant Bendrijos kompetencijai priklausančius klausimus Susitarimo 39 straipsniu įsteigtame mišriame komitete Bendrijai atstovauja Komisija.

Bendrijos poziciją, kurios turi būti laikomasi įgyvendinant Susitarimą mišraus komiteto sprendimų ar rekomendacijų atžvilgiu, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kvalifikuota balsų dauguma, nustato Taryba. Taryba sprendžia vieningai, kai pozicija susijusi su sritimi, kurios vidaus taisyklių priėmimui reikalingas balsų vieningumas.

Tarybos pirmininkas Europos bendrijos vardu pateikia Susitarimo 44 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą (3).

Tarybos pirmininkas pateikia Europos bendrijos pareiškimą, pagal kurį iki Susitarimo įsigaliojimo pagal Susitarimo 44 straipsnio 3 dalį santykiuose su kitomis Susitariančiosiomis Šalimis, pateikusiomis tokį patį pareiškimą, Bendrija, neviršydama savo kompetencijos, laiko, kad šis Susitarimas yra jai privalomas (4).

Priimta Briuselyje, 2008 m. gruodžio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BARNIER

(3) Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia Tarybos Generalinis sekretoriatas.

(4) Pagal Susitarimo 44 straipsnio 3 dalį Bendrijos ir Šveicarijos susitarimo taikymo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbia Tarybos Generalinis sekretoriatas.

susitikę 2004 m. spalio 26 d. pasirašyti Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo susitarimą dėl kovos su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, keliančia grėsmę jų finansiniams interesams, priėmė toliau išvardintas bendras deklaracijas, pridedamas prie šio Baigiamojo akto:

Europos Sąjungos įgaliotieji atstovai ir Šveicarijos Konfederacijos įgaliotieji atstovai taip pat priėmė ir derybų protokolą, pridedamą prie šio baigiamojo akto. Protokolas yra įpareigojantis.

Hecho en Luxemburgo, el veintiseis de octubre del dos mil cuatro.

V Lucemburku dne dvacátého šestého října dva tisíce čtyři.

Udfærdiget i Luxembourg den seksogtyvende oktober to tusind og fire.

Geschehen zu Luxemburg am sechsundzwanzigsten Oktober zweitausendundvier.

Kahe tuhande neljanda aasta oktoobrikuu kahekümne kuuendal päeval Luxembourgis.

Έγινε στo Λουξεμβούργο, στις είκοσι έξι Οκτωβρίου δύο χιλιάδες τέσσερα.

Done at Luxembourg on the twenty sixth day of October in the year two thousand and four.

Fait à Luxembourg, le vingt six octobre deux mille quatre.

Fatto a Lussemburgo, addì ventisei ottobre duemilaquattro.

Luksemburgā, divi tūkstoši ceturtā gada divdesmit sestajā oktobrī.

Priimta du tūkstančiai ketvirtų metų spalio dvidešimt šeštą dieną Liuksemburge.

Kelt Luxembourgban, a kettőezer negyedik év október huszonhatodik napján.

Magħmul fil-Lussemburgu fis-sitta u għoxrin jum ta' Ottubru tas-sena elfejn u erbgħa.

Gedaan te Luxemburg, de zesentwintigste oktober tweeduizendvier.

Sporządzono w Luksemburgu, dnia dwudziestego szóstego października roku dwutysięcznego czwartego.

Feito no Luxemburgo, em vinte e seis de Outubro de dois mil e quatro.

V Luxemburgu dvadsiateho šiesteho októbra dvetisícštyri.

V Luxembourgu, dne šestindvajsetega oktobra leta dva tisoč štiri.

Tehty Luxemburgissa kahdentenakymmenentenäkuudentena päivänä lokakuuta vuonna kaksituhattaneljä.

Som skedde i Luxemburg den tjugosjätte oktober tjugohundrafyra.

Pour le Royaume de Belgique

Voor het Koninkrijk België

Für das Königreich Belgien

Cette signature engage égalerment la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.

Za Českou republiku

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

Eesti Vabariigi nimel

Για την Ελληνική Δημοκρατία

Por el Reino de España

Pour la République française

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Per la Repubblica italiana

Για την Κυπριακή Δημοκρατία

Latvijas Republikas vārdā

Lietuvos Respublikos vardu

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

A Magyar Köztársaság részéről

Għar-Repubblika ta' Malta

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej

Pela República Portuguesa

Za Republiko Slovenijo

Za Slovinskú republiku

Suomen tasavallan puolesta

För Republiken Finland

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por la Comunidad Europea

Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab

Für die Europäische Gemeinschaft

Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community

Pour la Communauté européenne

Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā

Europos bendrijos vardu

Az Európai Közösség részéről

Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej

Pela Comunidade Europeia

Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost

Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft

Pour la Confédération suisse

Per la Confederazione svizzera

Susitariančiosios Šalys susitaria, kad Susitarimo 2 straipsnio 3 dalis dėl bendradarbiavimo kovojant su pinigų plovimu taikoma ir tiems pirminiams teisės pažeidimams, kurie pagal Šveicarijos teisę yra laikomi sukčiavimu dėl mokesčių ar profesionalia kontrabanda. Informacija, gauta atsakant į prašymą dėl plovimo, gali būti naudojama procesuose dėl plovimo, išskyrus procesus prieš Šveicarijos piliečius, jei visos veikos, susijusios su teisės pažeidimu, buvo įvykdytos tik Šveicarijoje.

BENDRA DEKLARACIJA DĖL ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS BENDRADARBIAVIMO SU EUROJUST IR, JEI ĮMANOMA, SU EUROPOS TEISMINIŲ INSTITUCIJŲ TINKLU

Susitariančiosios Šalys atsižvelgia į Šveicarijos Konfederacijos pageidavimą nagrinėti galimybę bendradarbiauti Eurojust ir, jei įmanoma, Europos teisminių institucijų tinklo veikloje.

EUROPOS BENDRIJOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMO DĖL KOVOS SU SUKČIAVIMU IR KITA NETEISĖTA VEIKLA, KELIANČIA GRĖSMĘ JŲ FINANSINIAMS INTERESAMS, DERYBŲ PROTOKOLAS

Sąvoka „sukčiavimas ir kita neteisėta veikla“ apima kontrabandą, kyšininkavimą ir pajamų iš veiklos, kuriai taikomas šis Susitarimas, atsižvelgiant į 2 straipsnio 3 dalį.

Sąvoka „prekyba pažeidžiant muitų ir žemės ūkio įstatymus“ turi būti suprantama nesiejant su prekių vykimu (išvykimu, paskyrimo vieta ar tranzitu) ar nevykimu per kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją.

Sąvoka „prekyba pažeidžiant mokesčių įstatymus, taikomus pridėtinės vertės mokesčiui, specialiesiems vartojimo mokesčiams ir akcizams“ turi būti suprantama nesiejant su prekių vykimu (išvykimu, paskyrimo vieta ar tranzitu) ar nevykimu per kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją.

Terminas „tyrimo priemonės“ apima asmenų apklausą, patalpų ir transporto priemonių kratą, dokumentų kopijavimą, informacijos reikalavimą ir daiktų, dokumentų ar vertę turinčių dalykų areštą.

Ši pastraipa taip pat reiškia, kad dalyvaujantiems asmenims pirmiausia gali būti leista užduoti klausimus ar siūlyti tyrimo priemones.

Daugiašalių susitarimų tarp Susitariančiųjų Šalių sąvoka apima pirmiausia Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis.

„Teisminės pagalbos prašymas“ taip pat reiškia informacijos ir įrodymų perdavimą prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai.

Europos Komisija ne vėliau nei pasirašomas šis Susitarimas, atsiųs sąrašą teritorijų, kurioms taikomas šis Susitarimas.

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo

dėl kovos su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, keliančia grėsmę jų finansiniams interesams

ATSIŽVELGDAMOS į glaudžius ryšius tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos,

SIEKDAMOS efektyviai kovoti su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, keliančia grėsmę finansiniams Susitariančiųjų Šalių interesams,

ATSIŽVELGDAMOS į būtinybę stiprinti administracinę pagalbą šiose srityse,

ĮSITIKINUSIOS, kad teisminė pagalba, apimanti paiešką ir areštą, turi būti teikiama visais kontrabandos ir netiesioginių mokesčių, pirmiausia pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, vengimo atvejais,

Šio Susitarimo tikslas yra stiprinti administracinę ir teisminę pagalbą tarp Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos baudžiamosiose bylose siekiant kovoti su neteisėta veikla numatyta 2 straipsnyje.

2. Bendradarbiauti, kaip apibrėžta II (administracinė pagalba) ir III (teisminė pagalba) antraštinėse dalyse, negali būti atsisakyta vien dėl tos priežasties, kad prašymas susijęs su teisės pažeidimu, kurį prašomoji Susitariančioji Šalis laiko mokesčių teisės pažeidimu arba kai prašomosios Susitariančiosios Šalies įstatymai nenumato tokios pačios rinkliavos ar išlaidų, arba neturi tokios pačios rūšies taisyklių ar tokios pačios teisinės faktų charakteristikos kaip prašančiosios Susitariančiosios Šalies įstatymai.

3. Šis Susitarimas taip pat taikomas lėšų, įgytų iš veiklos, kuriai taikomas šis Susitarimas, plovimas, su sąlyga, kad veikla, sudaranti pirminį teisės pažeidimą pagal dviejų Susitariančiųjų Šalių teisę yra baudžiama didesne nei maksimalaus dydžio šešių mėnesių laisvės atėmimo ar laisvės apribojimo bausme.

1. Prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija gali atsisakyti bendradarbiauti tais atvejais, kai neteisėtai sumažinta ar nesumokėta įmokos suma yra mažesnė kaip 25 000 eurų arba be leidimo eksportuotų ar importuotų prekių apytikrė vertė yra mažesnė kaip 100 000 eurų, nebent dėl konkrečių aplinkybių arba kaltinamojo tapatybės prašymą pateikusi Susitariančioji Šalis bylą laiko ypatingai rimta.

2. Prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija nedelsdama informuoja prašančiosios Susitariančiosios Šalies instituciją apie priežastis, dėl kurių nepriimamas bendradarbiavimo prašymas.

Bendradarbiauti gali būti atsisakyta, jei prašomoji Susitariančioji Šalis mano, kad prašymo vykdymas prieštarautų jos suverenitetui, saugumui, viešajai tvarkai ar kitiems esminiams interesams.

1. Bet kokios formos įrodymai ir informacija, gauti ar perduoti pagal šį Susitarimą, yra laikomi profesine paslaptimi ir saugomi kaip analogiška informacija pagal ją gavusios Susitariančiosios Šalies nacionalinę teisę ir pagal atitinkamas nuostatas, taikomas Bendrijos institucijoms.

Pirmiausia, ši informacija ir įrodymai negali būti perduodami asmenims, išskyrus tuos, kurie vykdydami savo funkcijas Bendrijos institucijose, valstybėse narėse ar Šveicarijos Konfederacijoje turi būti su jais susipažinę, taip pat negali būti tų asmenų naudojami tikslams, esantiems už šio Susitarimo taikymo srities ribų.

2. Pagal šį Susitarimą prašančiosios Susitariančiosios Šalies gauta informacija ir įrodymai gali būti perduoti bet kuriai kitai Susitariančiajai Šaliai, jei pastaroji atlieka tyrimą, dėl kurio įmanomas bendradarbiavimas ar jei yra konkrečių duomenų, jog ši Susitariančioji Šalis galėtų naudingai atlikti tokį tyrimą. Tokio perdavimo tikslai negali būti kitokie, nei numatyti šiame Susitarime.

3. Susitariančiosios Šalies pagal šį Susitarimą gautos informacijos ir įrodymų perdavimas kitai Susitariančiajai Šaliai ar daugiau nei vienai Susitariančiajai Šaliai negali būti skundžiamas pradinį prašymą gavusioje Susitariančiojoje Šalyje.

4. Kiekviena Susitariančioji Šalis, kuriai informacija ar įrodymai perduoti laikantis 2 dalies nuostatų, laikosi naudojimosi informacija apribojimų, nustatytų pirmąjį tokį perdavimą atlikusios prašančiosios Susitariančiosios Šalies.

5. Susitariančioji Šalis, norėdama trečiajai šaliai perduoti informaciją ir įrodymus, gautus pagal šį Susitarimą, turi gauti Susitariančiosios Šalies, iš kurios buvo pateikta ši informacija ar įrodymai, leidimą.

Prašančioji Susitariančioji Šalis gali prašyti prašomosios Susitariančiosios Šalies užtikrinti, kad prašymas ir jo turinys liktų konfidencialūs, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su prašymo vykdymu. Jei prašomoji Susitariančioji Šalis negali laikytis konfidencialumo reikalavimų, ji apie tai iš anksto informuoja prašančiosios Susitariančiosios Šalies instituciją.

Ši antraštinė dalis neturi įtakos nuostatoms, taikomoms teisminei pagalbai baudžiamosiose bylose, ar platesnės apimties pareigoms administracinės pagalbos srityje, ar palankesnėms dvišaliams ar daugiašaliams bendradarbiavimo susitarimams tarp Susitariančiųjų Šalių, pirmiausia 1997 m. birželio 9 d. Papildomam protokolui dėl muitinių bendradarbiavimo ir tarpusavio administracinės pagalbos muitinių veiklos srityje.

1. Susitariančiosios Šalys teikia tarpusavio pagalbą kovojant su neteisėta veikla, kuriai taikomas šis Susitarimas, pirmiausia užkertant kelią ir išaiškinant operacijas ir kitokį veikimą ar neveikimą, kurie prieštarauja atitinkamiems įstatymams, ir atliekant su tuo susijusius tyrimus.

2. Šioje antraštinėje dalyje apibrėžta pagalba taikoma visoms Susitariančiųjų Šalių administracinėms institucijoms, vykdančioms administracinio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo įgaliojimus, įskaitant atvejus, kai šios institucijos vykdo įgaliojimus teisminių institucijų prašymu.

Jeigu nusikalstamos veikos tyrimą atlieka teisminė institucija arba jis atliekamas jai vadovaujant, ši institucija sprendžia, ar susiję prašymai dėl tarpusavio pagalbos arba bendradarbiavimo buvo pateikti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis teisminę pagalbą baudžiamosiose bylose, ar vadovaujantis šios antraštinės dalies nuostatomis.

1. Susitariančiųjų Šalių institucijos taiko šios antraštinės dalies nuostatas neviršydamos įgaliojimų, kurie joms suteikti pagal nacionalinę teisę. Jokios šios antraštinės dalies nuostatos negali būti aiškinamos kaip turinčios įtaką įgaliojimams, kuriuos institucijoms, kaip jos apibrėžtos šioje Konvencijoje, suteikia nacionalinių teisės aktų nuostatos.

Šios institucijos veikia taip lyg veiktų savo vardu ar tos Susitariančiosios Šalies kitos institucijos prašymu. Prašymui įvykdyti tuo tikslu jos naudoja visus teisinius įgalinimus, kuriuos turi pagal nacionalinę teisę.

2. Prašymai, adresuoti nekompetentingoms institucijoms, yra nedelsiant perduodami kompetentingoms institucijoms.

Prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija gali atmesti bendradarbiavimo prašymą, jei aišku, kad:

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis nurodo vieną ar kelias centrines tarnybas, įgaliotas nagrinėti administracinės pagalbos prašymus pagal šią antraštinę dalį.

Šios tarnybos kreipiasi į visas kompetentingas administracines institucijas, kad būtų vykdomas pagalbos prašymas.

3. Centrinių tarnybų veikla, ypač skubiais atvejais, neužkerta kelio tiesioginiam bendradarbiavimui tarp Susitariančiųjų Šalių kitų institucijų, turinčių įgaliojimus veikti tais atvejais, kuriems taikomas šis Susitarimas. Centrinės tarnybos yra informuojamos apie visus veiksmus, dėl kurių kreiptasi taip tiesiogiai bendradarbiauti.

4. Susitariančiosios Šalys, pateikdamos pranešimą, numatytą 44 straipsnio 2 dalyje, praneša apie institucijas, kurios bus pagal šį straipsnį laikomos centrinėmis tarnybomis.

1. Gavusi prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos prašymą, prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija pateikia pastarajai, šio Susitarimo taikymo srities ribose, visą jos ar kitų tos Susitariančiosios Šalies institucijų turimą informaciją, kuri padėtų prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai užkirsti kelią, išaiškinti ir nubausti už neteisėtą veiklą, kuriai taikomas šis Susitarimas, ar informaciją, kuri yra būtina reikalavimui išieškoti. Prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija imasi visų reikiamų administracinių tyrimų tokiai informacijai surinkti.

2. Prie pateikiamos informacijos pridedamos ataskaitos ir kiti dokumentai, ar jų patvirtintos kopijos, ar ataskaitų arba dokumentų išrašai, kuriais pagrįsta perduodama informacija, ir kurie buvo prašomosios Susitariančiosios Šalies institucijos turimi, paruošti ar gauti siekiant įvykdyti prašymą.

3. Vadovaudamasis susitarimu tarp prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos ir prašomosios Susitariančiosios Šalies institucijos ir pastarosios parengtais išsamiais nurodymais, prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos tam tikslui įgaliotas personalas turi teisę susipažinti su dokumentais ir informacija, kuriai taikoma 1 dalis ir kuri laikoma prašomosios Susitariančiosios Šalies institucijų biuruose bei yra susijusi su konkrečia neteisėta veikla, patenkančia į šio Susitarimo taikymo sritį. Šiam personalui suteikiama teisė kopijuoti tokius dokumentus.

Gavusi prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos prašymą, prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija visais galimais atvejais vykdo 2 straipsnyje nurodytus įstatymus pažeidžiančios prekybos stebėjimą. Toks stebėjimas gali būti susijęs su asmeniu, pagrįstai įtariamu dalyvavus ar dalyvaujant vykdant tokią neteisėtą veiklą, ar vykdant paruošiamuosius veiksmus vykdyti tokią neteisėtą veiklą, arba toks stebėjimas gali būti susijęs patalpomis, transporto priemonėmis ir prekėmis, susijusiomis su tokia veikla.

1. Gavusi prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos prašymą, prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija pati ar per kitą asmenį praneša adresatui pagal prašomosios Susitariančiosios Šalies nacionalines taisykles apie visas priemones ir sprendimus, priimtus prašančiosios Susitariančiosios Šalies atitinkamų institucijų, kurie patenka į šio Susitarimo taikymo sritį.

2. Prašymai dėl pranešimų, kuriuose turi būti nurodyta priemonė ar sprendimas, apie kurį reikia pranešti, pateikiami kartu su vertimu į oficialią prašomosios Susitariančiosios Šalies kalbą ar šiai Susitariančiajai Šaliai priimtiną kalbą.

3. Susitariančiosios Šalys pranešimų aktus ir prašymus pateikti informaciją ir dokumentus gali siųsti tiesiogiai paštu atitinkamiems subjektams, kuriems taikomos 2 straipsnio 1 dalies a punkto trečioji ir ketvirtoji įtraukos, ir kurie reziduoja kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

Šie asmenys gali pateikti atsakymus ir reikiamus dokumentus ir informaciją tokia forma, kurią numato taisyklės ir tvarka, kuriais vadovaujantis buvo skirtos lėšos.

1. Susitariančiajai Šaliai prašant, prašomoji Susitariančioji Šalis imasi visų naudingų tyrimų ar nurodo imtis tokių tyrimų, pradėti reikiamus tyrimus dėl operacijų ar veikos formų, sudarančių neteisėtą veiklą, kuriai taikomas šis Susitarimas, ar kurie prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai kelia pagrįstus įtarimus, kad tokia neteisėta veikla buvo įvykdyta.

2. Prašomoji Susitariančioji Šalis naudojasi visomis tyrimo priemonėmis, kurias leidžia jos teisinė sistema, taip pat, kaip ji veiktų savo vardu ar kitos vidaus institucijos prašymu, įskaitant teisminių institucijų dalyvavimą ar jų leidimo suteikimą, kai to reikia.

Ši nuostata neriboja ūkio subjektų pareigos bendradarbiauti pagal 17 straipsnį.

Prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija perduoda prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai šių tyrimų rezultatus. Tokiais atvejais mutatis mutandis taikoma 12 straipsnio 2 dalis.

3. Prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija be jokio papildomo prašymo turi teikti pagalbą taip, kad ši atsižvelgtų į visas aplinkybes, objektus ir asmenis, susijusius su pagalbos prašymo objektu. Jei kyla abejonių, prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija pirmiausia susisiekia su prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucija.

1. Prašančiajai Susitariančiajai Šaliai ir prašomajai Susitariančiajai Šaliai susitarus, prašančiosios Susitariančiosios Šalies paskirtas personalas gali dalyvauti tyrimuose, nurodytuose pirmesniame straipsnyje. Tam, kad jie dalyvautų, tiriamo asmens ar ūkio subjekto sutikimas nereikalingas.

2. Visais atvejais tyrimus vykdo prašomosios Susitariančiosios Šalies institucijos personalas. Prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos personalo nariai negali patys vykdyti įgaliojimų, kurie suteikti prašomosios Susitariančiosios Šalies institucijos personalui.

Tačiau prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos personalas turi teisę įeiti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais kaip ir prašomosios Susitariančiosios Šalies institucijos personalas, pastarajam tarpininkaujant, ir tik vykdomo tyrimo tikslais.

4. Informacija, pateikta prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai, negali būti naudojama kaip įrodymai tol, kol nėra leidimo dokumentų, susijusių su vykdymu, perdavimui.

Ūkio subjektai privalo bendradarbiauti vykdant administracinės pagalbos prašymą, suteikdami teisę patekti į jų patalpas, transporto priemones, susipažinti su dokumentais ir pateikti visą reikiamą informaciją.

1. Pagalbos prašymai pateikiami raštu. Prie jų pridedami dokumentai, galintys būti naudingi pateikiant atsakymą.

Skubiais atvejais priimami žodiniai prašymai, tačiau jie kai tik įmanoma turi būti patvirtinti raštu.

3. Prašymai pateikiami prašomosios Susitariančiosios Šalies oficialia kalba ar šiai Susitariančiajai Šaliai priimtina kalba.

4. Netikslūs ar neišsamūs prašymai gali būti taisomi ar pildomi. Tuo tarpu galima imtis priemonių, būtinų vykdyti prašymą.

1. Gauta informacija gali būti naudojama tik šio Susitarimo tikslais. Jeigu Susitariančioji Šalis prašo naudoti tokią informaciją kitais tikslais, ji turi prašyti išankstinio informaciją pateikusios institucijos sutikimo. Informacija naudotis galima laikantis pastarosios institucijos nustatytų apribojimų.

2. Šio straipsnio 1 dalis neužkerta kelio naudoti informaciją teismo ar administraciniuose procesuose dėl įstatymų, apie kuriuos kalbama administracinės pagalbos prašyme, pažeidimo, jeigu tokios pačios pagalbos formos galimos tokiuose procesuose. Pateikusiai informaciją Susitariančiosios Šalies institucijai nedelsiant pranešama apie tokį naudojimą.

3. Susitariančiosios Šalys gali naudoti pagal šį Susitarimą gautą informaciją ir dokumentus, su kuriais susipažino, kaip įrodymus savo ataskaitose ir liudijimuose bei teismo procesuose ir vykdant teisminį baudžiamąjį persekiojimą.

1. Bendradarbiavimo formos, numatytos 2 skyriuje, galimos ir be išankstinio kitos Susitariančiosios Šalies prašymo.

2. Perduodama informaciją Susitariančiosios Šalies institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, gali nustatyti sąlygas, kaip tą informaciją turi naudoti gaunančiosios Susitariančiosios Šalies institucija.

1. Prekių importo, eksporto ir tranzito atvejais, kai sandorių apimtis ir dėl to kylanti mokesčių ir išmokų rizika gali padaryti didelių nuostolių Susitariančiųjų Šalių biudžetui, tos Susitariančiosios Šalys gali susitarti vykdyti bendras tarpvalstybines operacijas, siekdamos užkardyti ir bausti už neteisėtą veiklą, kuriai taikomas šis Susitarimas.

2. Už tokių tarpvalstybinių operacijų koordinavimą ir planavimą yra atsakinga centrinė tarnyba ar jos nurodytas biuras.

1. Kelių Susitariančiųjų Šalių institucijos tarpusavyje susitarusios gali Susitariančiojoje Šalyje įkurti jungtinę specialiųjų tyrimų grupę.

2. Jungtinė grupė vykdo sudėtingus tyrimus, kuriems reikalingi dideli ištekliai, ir koordinuoja bendrus veiksmus.

3. Dalyvavimas tokioje grupėje nesuteikia dalyvaujančių Susitariančiosios Šalies institucijų atstovams teisės veikti Susitariančiosios Šalies, kurioje vykdomi tyrimai, teritorijoje.

1. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos gali ribotam ar neapibrėžtam laikui komandiruoti Susitariančiosios Šalies ryšių palaikymo pareigūnus į kitos Susitariančiosios Šalies kompetentingas tarnybas, siekiant teikti tarpusavio paramą teikiant administracinę pagalbą.

2. Ryšių palaikymo pareigūnų užduotis yra teikti konsultacijas ir pagalbą. Jie neturi savarankiškos teisės veikti priimančiosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje. Susitariančiosios Šalies sutikimu ar jos kompetentingų institucijų prašymu jie gali:

3. Susitariančiųjų Šalių kompetentingos institucijos išsamesnes taisykles nustato bendru susitarimu.

4. Ryšių palaikymo pareigūnai gali atstovauti vienos ar daugiau Susitariančiųjų Šalių interesams.

1. Susitariančiajai Šaliai prašant, prašomoji Susitariančioji Šalis vykdo reikalavimų išieškojimą taip pat, kaip ir savo reikalavimų.

2. Prie prašymo išieškoti reikalavimą pridedama Susitariančiosios Šalies išduota oficiali ar patvirtinta vykdymo teisę suteikiančio dokumento kopija ir prireikus kitų išieškojimui reikalingų dokumentų originalai ar kopijos.

3. Prašomoji Susitariančioji Šalis imasi prevencinių priemonių užtikrinti reikalavimo išieškojimą.

4. Prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija perduoda prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai reikalavimo sumą, kurią ji išieškojo. Esant susitarimui su prašančiąja Susitariančiąja Šalimi, ji gali atskaityti procentinį dydį, atitinkantį jos patirtas administracines išlaidas.

5. Neatsižvelgiant į 1 dalies nuostatas, išieškotini reikalavimai nebūtinai turi turėti tokį pačią pirmenybę kaip panašūs reikalavimai, kylantys prašomojoje Susitariančiojoje Šalyje.

1. Šio straipsnio tikslas yra papildyti 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir 1990 m. lapkričio 8 d. konvenciją dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo bei palengvinti jų taikymą tarp Susitariančiųjų Šalių.

2. Palankesnėms dvišalių ar daugiašalių susitarimų tarp Susitariančiųjų Šalių nuostatoms poveikis nedaromas.

2. Pagalba teikiama tyrimų tikslais ir procesuose dėl šios neteisėtos veiklos priemonių ar rezultatų arešto ar konfiskavimo.

1. Prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucija prašymus pagal šią antraštinę dalį pateikia arba prašomosios Susitariančiosios Šalies centrinei institucijai ar tiesiogiai Susitariančiosios Šalies institucijai, įgaliotai vykdyti prašančiosios Susitariančiosios Šalies prašymą. Prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucija ir prireikus prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija siunčia prašymo kopiją pastarosios Šalies centrinei institucijai susipažinti.

2. Visi su prašymais ar jų vykdymu susiję dokumentai gali būti siunčiami tokiais pat būdais. Dokumentai, ar bent jų kopijos, turi būti siunčiami prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai tiesiogiai.

3. Jei prašymą gavusi Susitariančiosios Šalies institucija neturi įgaliojimų teikti pagalbą, ji nedelsiant persiunčia prašymą kompetentingai institucijai.

4. Prašymai, kurie yra su trūkumais ar neišsamūs, vykdomi, jei juose yra informacija, kurios pakanka jiems vykdyti, neribojant prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos galimybės juos vėliau sutvarkyti. Susitariančiosios Šalies institucija, kuriai pateiktas prašymas, informuoja prašančiąją Susitariančiąją Šalį apie trūkumus ir nurodo terminą jų sutvarkymui.

Prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija nedelsiant siunčia prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai visus kitus nurodymus, kurie jai galėtų padėti užbaigti prašymą ar praplėsti jį, kad jis apimtų ir kitas priemones.

5. Susitariančiosios Šalys, pateikdamos pranešimą, numatytą 44 straipsnio 2 dalyje, praneša apie institucijas, kurios bus pagal šį straipsnį laikomos kompetentingomis centrinėmis institucijomis.

1. Susitariančiosios Šalys procesuose dėl neteisėtos veiklos, kuriai taikomas šis Susitarimas, paprastai procesinius dokumentus siunčia paštu tiesiogiai asmenims, kurie yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

2. Jeigu išdavusi dokumentus Susitariančiosios Šalies institucija žino ar turi pagrindą manyti, kad adresatas supranta tik kokią nors kitą kalbą, dokumentai ar tik svarbiausios jų ištraukos yra išverčiamos į tą kitą kalbą.

3. Siunčiančios Susitariančiosios Šalies institucija praneša adresatui, kad jokie apribojimai ar sankcijos negali būti tos institucijos tiesiogiai taikomi kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

4. Prie visų procesinių dokumentų pridedama ataskaita, kurioje nurodoma, kad adresatas iš ataskaitoje nurodytos institucijos gali gauti informaciją apie savo teises ir pareigas, susijusias su dokumentais.

1. Laikydamasi nacionalinės teisės ir atitinkamų įgaliojimų ribų, Susitariančiajai Šaliai prašant, atitinkama prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija nustato būtinas laikinąsias priemones siekdama išsaugoti esamą situaciją, apsaugodama teisinius interesus, kuriems kyla pavojus ar įrodymus, jei tarpusavio pagalbos prašymas nėra akivaizdžiai nepriimtinas.

2. Prevencinis turto ar pajamų iš teisės pažeidimų įšaldymas ar areštas skiriamas tais atvejais, kai prašoma pagalbos. Jei pajamų iš teisės pažeidimo visai nėra ar yra tik dalis, tokios pačios priemonės skiriamos prašomosios Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančiam turtui, kurio vertė atitinka tas pajamas.

1. Prašomoji Susitariančioji Šalis, Susitariančiajai Šaliai prašant, leidžia pastarosios Šalies atstovams dalyvauti vykdant teisminės pagalbos prašymą. Tam, kad jie dalyvautų, asmens, su kuriuo susijusi priemonė, sutikimas nereikalingas.

2. Dalyvaujantys asmenys turi teisę patekti į tas pačias patalpas ir susipažinti su tais pačiais dokumentais kaip ir prašomosios Susitariančiosios Šalies atstovai, pastariesiems tarpininkaujant, ir tik teisminės pagalbos prašymo vykdymo tikslais. Pirmiausia jiems gali būti suteiktas leidimas užduoti ar siūlyti klausimus ar siūlyti tyrimo priemones.

3. Vykstant tokiam dalyvavimui faktai neatskleidžiami jokiems asmenims, išskyrus tuos, kuriems suteiktas leidimas pagal pirmesnes dalis, siekiant nepažeisti susijusio asmens teisminio konfidencialumo ar teisių. Informacija, pateikta prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai, negali būti naudojama kaip įrodymai tol, kol sprendimas dėl su vykdymu susijusių dokumentų perdavimo neįgyja res iudicata galios.

1. Susitariančiosios Šalys teismo pavedimams paieškai atlikti ar areštui uždėti gali kelti tik šias sąlygas:

2. Teismo pavedimai atlikti kratą ir uždėti areštą dėl plovimo pažeidimų, kuriems taikomas šis Susitarimas, taip pat gali būti priimami, jeigu veikla, sudaranti pirminį teisės pažeidimą, yra pagal dviejų Susitariančiųjų Šalių įstatymus baudžiama maksimalaus dydžio didesne nei šešių mėnesių laisvės atėmimo ar laisvės apribojimo bausme.

1. Kai įgyvendinamos 31 straipsnio sąlygos, prašomoji Susitariančioji Šalis vykdo prašymus gauti ir perduoti banko ir finansinius duomenis, įskaitant:

2. Tiek, kiek leidžia įstatymai, reguliuojantys baudžiamąjį procesą panašiose vidaus bylose, prašomoji Susitariančioji Šalis gali paskirti banko operacijų, vykdomų iš vienos ar daugiau banko sąskaitų, per jas, į jas ar banko operacijų, kurias vykdo nurodyti asmenys per nurodytą laikotarpį, stebėjimą ir perduoti duomenis prašančiajai Susitariančiajai Šaliai. Sprendimą stebėti sandorius ir perduoti duomenis priima prašomosios Susitariančiosios Šalies atitinkamos institucijos dėl konkrečių atvejų ir toks sprendimas turi neprieštarauti tos Susitariančiosios Šalies nacionaliniams įstatymams. Praktinės stebėsenos priemonės nustatomos prašančiosios ir prašomosios Susitariančiųjų Šalių institucijų susitarimu.

3. Kiekviena Susitariančioji Šalis imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad finansų institucijos neatskleistų susijusiems asmenims ar tretiesiems asmenims, kad prašančiosios Susitariančiosios Šalies prašymu vykdomos priemonės ar kad vyksta tyrimas tiek laiko, kiek reikia apsaugoti duomenis.

5. Susitariančioji Šalis nesiremia banko paslaptimi atsisakydama bendradarbiauti pagal tarpusavio pagalbos prašymą iš kitos Susitariančiosios Šalies.

1. Prašomosios Susitariančiosios Šalies kompetentinga institucija įsipareigoja prašomosios Susitariančiosios Šalies institucijos prašymu užtikrinti, kad jos teritorijoje gali būti leidžiama vykdyti kontroliuojamuosius gabenimus, kai tiriami nusikaltimai, kuriuos padarius taikoma ekstradicija.

2. Sprendimus vykdyti kontroliuojamuosius gabenimus kiekvienu atveju atskirai priima prašomosios Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos, deramai atsižvelgdamos į nacionalinę teisę.

3. Kontroliuojamieji gabenimai vykdomi pagal taisykles, numatytas prašomosios Susitariančiosios Šalies įstatymuose. Pastarosios Susitariančiosios Šalies kompetentingos institucijos turi teisę atlikti operacijas, joms vadovauti ir jas kontroliuoti.

1. Susitariančiajai Šaliai prašant, visi daiktai, dokumentai, lėšos ar kiti vertę turintys dalykai, kurie buvo areštuoti prevencijos tikslais, gali būti perduoti siekiant konfiskuoti ar grąžinti teisėtam savininkui.

2. Prašomoji Susitariančioji Šalis negali atsisakyti grąžinti lėšų tik tuo pagrindu, kad jos atitinka mokesčio ar muito skolą.

1. Prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija teisminės pagalbos prašymą vykdo kuo greičiau, kaip galima tiksliau laikydamasi procesinių ir kitų prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos nurodytų terminų. Susitariančiosios Šalys paaiškina terminų nustatymo priežastis.

2. Jei prašymo neįmanoma įvykdyti arba neįmanoma jo visiškai įvykdyti laikantis prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos reikalavimų, prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija nedelsdama praneša apie tai prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai ir nurodo, kokiomis sąlygomis prašymas galėtų būti įvykdytas. Prašančiosios Susitariančiosios Šalies ir prašomosios Susitariančiosios Šalies institucijos gali vėliau susitarti dėl tolesnių su prašymu susijusių veiksmų, prireikus nustatydamos, kad šie veiksmai bus vykdomi tik patenkinus minėtas sąlygas.

Jei galima numatyti, kad nebus įmanoma iki prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucijos nustatyto termino įvykdyti jos prašymo, ir jei atsižvelgiant į 1 dalies antrajame sakinyje nurodytas priežastis galima spręsti, kad bet koks delsimas sudarys esmines kliūtis tai institucijai pradėti teisinį procesą, prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija nedelsdama nurodo, kiek apytikriai reikia laiko, kad prašymas būtų įvykdytas. Prašančiosios Susitariančiosios Šalies institucija turi nedelsdama pranešti, ar jų prašymas vis dėlto lieka galioti. Prašančiosios Susitariančiosios Šalies ir prašomosios Susitariančiosios Šalies institucijos gali vėliau susitarti, kokių veiksmų bus toliau imamasi dėl minėto prašymo.

Informacija ir įrodymai perduoti teikiant pagalbą, greta pagalbos procedūros tikslų, kuriais jie buvo perduoti, gali būti naudojami tokiais tikslais:

1. Laikydamosi nacionalinės teisės ir neviršydamos savo įgaliojimų Susitariančiosios Šalies teisminės institucijos gali savo iniciatyva perduoti informaciją ar įrodymus kitos Susitariančiosios Šalies teisminei institucijai, kai jos mano, kad tokia informacija ar įrodymai gali padėti gaunančiosios Susitariančiosios Šalies institucijai pradėti ar baigti tyrimus ar procesus, arba gavusi tokią informaciją ar įrodymus ta institucija teiks teisminės pagalbos prašymą.

2. Perduodama informaciją ir įrodymus Susitariančiosios Šalies institucija, laikydamasi nacionalinės teisės, gali nustatyti sąlygas, kaip tą informaciją ir įrodymus turi naudoti gaunančiosios Susitariančiosios Šalies institucija.

3. Visos Susitariančiųjų Šalių institucijos turi pareigą laikytis tokių sąlygų.

Pagalbos prašymas neriboja Susitariančiosios Šalies teisių, kurias ji gali turėti dėl šalies civilinio statuso vidaus teisminiame baudžiamajame procese, pradėtame prašomosios Šalies institucijose.

1. Įkuriamas mišrus komitetas, kurį sudaro Susitariančiųjų Šalių atstovai, ir kuris yra atsakingas už teisingą šio Susitarimo taikymą. Tuo tikslu jis teikia rekomendacijas ir priima sprendimus Susitarime nurodytais atvejais. Jis veikia tarpusavio susitarimu.

2. Mišrus komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles, kurias sudaro nuostatos, reglamentuojančios posėdžių sušaukimą, pirmininko paskyrimą ir jo funkcijų nustatymą.

3. Mišrus komitetas posėdžiauja prireikus, tačiau ne rečiau nei vieną kartą per metus. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti sušaukti posėdį.

4. Mišrus komitetas gali nuspręsti įkurti darbo ar ekspertų grupes, skirtas padėti vykdyti jo užduotis.

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis gali pateikti mišriam komitetui spręsti ginčą dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo, pirmiausia jei ji mano, kad kita Susitariančioji Šalis pakartotinai nesiima veiksmų dėl jai pateiktų bendradarbiavimo prašymų.

2. Mišrus komitetas stengiasi ginčą išspręsti kuo greičiau. Mišriam komitetui pateikiama visa reikiama informacija, galinti jam padėti detaliai išnagrinėti situaciją, siekiant rasti priimtiną sprendimą. Tuo tikslu mišrus komitetas nagrinėja visas galimybes išsaugoti teisingą šio Susitarimo taikymą.

1. Prašomosios Susitariančiosios Šalies institucija gali atsisakyti bendradarbiauti, kai prašančioji Susitariančioji Šalis pakartotinai nesiima veiksmų dėl bendradarbiavimo prašymo panašiais atvejais.

2. Prieš atsisakant bendradarbiauti abipusiškumo pagrindu, informuojamas mišrus komitetas, siekiant suteikti jam galimybę pateikti savo nuomonę šiuo klausimu.

Jei Susitariančioji Šalis pageidauja, kad šis Susitarimas būtų peržiūrėtas, ji pateikia pasiūlymą mišriam komitetui, kuris pateikia rekomendacijas, pirmiausia dėl derybų pradžios.

Šis Susitarimas taikomas Šveicarijos Konfederacijos teritorijai ir teritorijoms, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis tomis sąlygomis, kurios numatytos toje sutartyje.

2. Susitariančiosios Šalys šį Susitarimą ratifikuoja arba tvirtina pagal savo atitinkamas procedūras. Jis įsigalioja pirmąją antro mėnesio dieną po paskutinio pranešimo apie ratifikavimo ar patvirtinimo dokumentą.

3. Iki šio Susitarimo įsigaliojimo, kiekviena Susitariančioji Šalis, pateikdama 2 dalyje nurodytą pranešimą ar bet kuriuo vėlesniu metu, gali pareikšti, kad ji laikysis Susitarimo santykiuose su bet kuria kita Susitariančiąja Šalimi, padariusia tokią pačią deklaraciją. Šios deklaracijos įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų po pranešimo gavimo.

Europos bendrija ir Šveicarijos Konfederacija gali denonsuoti šį Susitarimą pranešdama kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo sprendimą. Denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po denonsavimo pranešimo gavimo dienos.

Šio Susitarimo nuostatos taikomos prašymams, susijusiems su neteisėtomis veikomis, įvykdytomis ne anksčiau kaip šeši mėnesiai po jo pasirašymo.

1. Bet kuri valstybė, tapusi Europos Sąjungos valstybe nare, pateikusi rašytinį pranešimą, gali tapti šio Susitarimo Susitariančiąja Šalimi.

2. Susitarimo teksto naujų prisijungiančių valstybių narių kalbomis, kaip nustatyta Europos Sąjungos Tarybos, autentiškumas patvirtinamas pasikeičiant laiškais tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos. Jis bus laikomas autentišku pagal 48 straipsnį.

3. Šis Susitarimas prisijungiančios prie jo naujos valstybės narės atžvilgiu įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų po prisijungimo dokumento gavimo ar šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, jei šis Susitarimas neįsigaliojo suėjus devyniasdešimties dienų terminui.

4. Jei šis Susitarimas dar negalioja, kai naujai prisijungianti valstybė narė praneša apie prisijungimo dokumentą, tai taikoma 44 straipsnio 3 dalis.

1. Šis Susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais, kurių tekstai anglų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, ir vokiečių kalbomis yra autentiški.

2. Šio protokolo teksto maltiečių kalba autentiškumą Susitariančiosios šalys patvirtina pasikeisdamos laiškais. Jis yra autentiškas kaip ir tekstai 1 dalyje nurodytomis kalbomis.

TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Susitarimą.