29.1.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/23

(1)

Įgyvendindama vadinamąjį Lamfalussy procesą 2003 m. lapkričio 5 d. Komisija priėmė Sprendimą 2004/5/EB, įsteigiantį Europos bankininkystės priežiūros institucijų komitetą (1) (toliau – Komitetas). Komitetas – nepriklausoma institucija, kuri svarsto klausimus, diskutuoja ir pataria Komisijai bankų reguliavimo ir priežiūros klausimais, – pradėjo veikti 2004 m. sausio 1 d.

(2)

Įgyvendindama 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/1/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą (2), 2007 m. Komisija atliko Lamfalussy proceso peržiūrą ir 2007 m. lapkričio 20 d. komunikate „Lamfalussy proceso peržiūra. Priežiūros konvergencijos stiprinimas“ (3) pateikė savo vertinimą.

(3)

Komunikate Komisija pažymėjo Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto, Europos bankininkystės priežiūros institucijų komiteto ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto (toliau – priežiūros institucijų komitetai) svarbą vis labiau integruojamai Europos finansų rinkai. Manyta, jog būtina aiški šių komitetų veiklos priežiūros konvergencijos ir bendradarbiavimo srityse sistema.

(4)

Peržiūrėdama, kaip veikia Lamfalussy procesas, Taryba pasiūlė Komisijai patikslinti priežiūros institucijų komitetų vaidmenį ir apsvarstyti įvairias galimybes, kaip pagerinti šių komitetų darbą, nesutrikdant dabartinės institucijų struktūros pusiausvyros ir nesumažinant priežiūros institucijų atskaitomybės (4).

(5)

2008 m. kovo 13–14 d. posėdyje Europos Vadovų Taryba paragino operatyviai tobulinti priežiūros institucijų komitetų veiklą (5).

(6)

2008 m. gegužės 14 d. (6) Taryba pasiūlė Komisijai patikslinti Komisijos sprendimus dėl priežiūros institucijų komitetų įsteigimo, kad būtų užtikrintas jų įgaliojimų ir užduočių darnumas bei nuoseklumas ir kad jie labiau prisidėtų prie bendradarbiavimo priežiūros srityje bei priežiūros konvergencijos. Taryba pažymėjo, kad komitetams galėtų būti aiškiai pavestos konkrečios užduotys skatinti bendradarbiavimą priežiūros srityje ir priežiūros konvergenciją ir stiprinti savo vaidmenį vertinant riziką finansiniam stabilumui. Todėl reikėtų parengti tikslesnius Komiteto vaidmenį ir užduotis reglamentuojančius teisės aktus.

(7)

Sudarant Komitetą turėtų būti atsižvelgta į bankininkystės priežiūros organizavimą ir į centrinių bankų vaidmenį išlaikant bankų sektoriaus bendrą stabilumą nacionaliniu ir Bendrijos mastu. Turėtų būti aiškiai nustatytos atitinkamos įvairių kategorijų dalyvių teisės. Visų pirma teisė pirmininkauti ir balsavimo teisės turėtų būti suteiktos tik kiekvienos valstybės narės kompetentingoms priežiūros institucijoms. Jei vyksta konfidencialios diskusijos apie konkrečias prižiūrimas institucijas, dalyvauti tokiose diskusijose, jei reikia, turėtų būti leidžiama tik kompetentingoms priežiūros institucijoms ir nacionaliniams centriniams bankams, turintiems konkrečius veiklos įgaliojimus prižiūrėti atitinkamas prižiūrimas institucijas.

(8)

Komitetas turėtų veikti kaip nepriklausoma patariamoji grupė, teikianti konsultacijas Komisijai bankų priežiūros klausimais.

(9)

Komiteto įgaliojimai taip pat turėtų apimti finansinių konglomeratų priežiūrą. Tam, kad būtų išvengta darbo dubliavimo ir nesuderintos veiklos, kad Komitetas galėtų neatsilikti nuo pažangos ir turėtų galimybę keistis informacija, finansinių konglomeratų priežiūros klausimais Komitetas turėtų bendradarbiauti su Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komitetu, dalyvaudamas Jungtinio finansinių konglomeratų komiteto veikloje.

(10)

Komitetas taip pat turėtų padėti priežiūros institucijoms bendrai ir vienodai įgyvendinti Bendrijos teisės aktus bei juos nuosekliai taikyti.

(11)

Komitetas Bendrijos lygiu neturi jokių reguliavimo galių. Jis turėtų atlikti tarpusavio peržiūras, skatinti pažangiausią praktiką ir skelbti neprivalomo pobūdžio gaires, rekomendacijas ir standartus, kad sustiprintų konvergenciją visoje Bendrijoje.

(12)

Glaudesnis dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas priežiūros srityje priklauso nuo priežiūros institucijų savitarpio supratimo ir pasitikėjimo. Komitetas turėtų padėti stiprinti tokį bendradarbiavimą.

(13)

Komitetas taip pat turėtų skatinti priežiūros konvergenciją visoje Bendrijoje. Kad šis uždavinys būtų konkretesnis, turėtų būti sudarytas orientacinis nebaigtinis Komiteto vykdytinų užduočių sąrašas.

(14)

Priežiūros institucijų tarpvalstybinio pobūdžio ginčams, ypač su priežiūros institucijų kolegijomis, spręsti Komitetas turėtų sukurti savanoriško ir neprivalomo tarpininkavimo mechanizmą.

(15)

Kad priežiūros institucijos galėtų pasinaudoti Komiteto sukaupta patirtimi nepažeisdamos priežiūros institucijų įgaliojimų, joms turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į Komitetą ir gauti neprivalomo pobūdžio nuomonę.

(16)

Priežiūros institucijoms vykdant savo funkcijas itin svarbu keistis informacija. Tai labai svarbu veiksmingai bankų grupių priežiūrai ir finansiniam stabilumui. Nors bankų teisės aktuose nustatytos aiškios teisinės priežiūros institucijų pareigos bendradarbiauti ir keistis informacija, Komitetas turėtų padėti nuolat praktiškai keistis informacija, kartu laikantis atitinkamų galiojančiuose teisės aktuose nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

(17)

Siekiant sumažinti priežiūros funkcijų dubliavimą ir taip racionalizuoti priežiūros procesą, taip pat sumažinti bankų grupėms tenkančią naštą, Komitetas turėtų padėti priežiūros institucijoms perduoti savo funkcijas, ypač atitinkamuose teisės aktuose nustatytais atvejais.

(18)

Siekiant paskatinti konvergenciją ir nuoseklumą tarp priežiūros institucijų kolegijų ir taip užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, Komitetas turėti stebėti jų veiklą, tačiau neriboti kolegijų narių nepriklausomumo.

(19)

Tam, kad Bendrijos priežiūros sistema būtų ekonomiškai veiksminga ir kad tarpvalstybinės institucijos laikytųsi nustatytų reikalavimų, labai svarbi priežiūros ataskaitų kokybė, palyginamumas ir nuoseklumas. Komitetas turėtų padėti užtikrinti, kad darbas nebūtų kartojamas ir dubliuojamas ir kad ataskaitų duomenys būtų palyginami ir tinkamos kokybės.

(20)

Bendrijos finansinės sistemos yra glaudžiai susijusios, todėl įvykiai vienoje valstybėje narėje gali smarkiai paveikti finansines institucijas ir rinkas kitose. Vis didėjantis finansinių konglomeratų skaičius ir nykstančios ribos tarp bankų, vertybinių popierių ir draudimo sektorių įmonių veiklos kelia papildomų priežiūros uždavinių ir nacionaliniu, ir Bendrijos lygiu. Siekiant išsaugoti finansinį stabilumą Komiteto, Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto ir Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto lygiu reikia sukurti sistemą, pagal kurią būtų galima kuo anksčiau nustatyti galimą riziką ir tarpvalstybiniu lygiu, ir tarp sektorių, ir, jei reikia, informuoti Komisiją ir kitus komitetus. Be to, labai svarbu, kad Komitetas užtikrintų, kad būtų informuotos valstybių narių finansų ministerijos ir nacionaliniai centriniai bankai. Komitetas šioje srityje turėtų atlikti savo vaidmenį – nustatyti bankų sektoriaus riziką ir reguliariai pranešti apie rezultatus Komisijai. Apie šiuos vertinimus turėtų būti informuojama ir Taryba. Komitetas taip pat turėtų bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir jam periodiškai teikti informaciją apie padėtį bankų sektoriuje. Tačiau šiuo atveju Komitetas neturėtų atskleisti informacijos apie konkrečius prižiūrimus subjektus.

(21)

Siekiant tinkamai spręsti horizontalius sektorių klausimus Komiteto veiklą reikėtų derinti su Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto, Europos draudimo ir profesinių pensijų priežiūros institucijų komiteto ir Europos centrinių bankų sistemos bankų priežiūros komiteto veikla. Tai ypač svarbu šalinant galimus horizontalios sektorių rizikos finansiniam stabilumui veiksnius.

(22)

Atsižvelgdamas į finansinių paslaugų globalizaciją ir didėjančią tarptautinių standartų svarbą, Komitetas taip pat turėtų skatinti dialogą ir bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis už Bendrijos ribų.

(23)

Komiteto atskaitingumas Bendrijos institucijoms yra labai svarbus ir turėtų atitikti aiškius standartus, kartu užtikrinant priežiūros institucijų nepriklausomumą.

(24)

Komitetas turėtų parengti savo darbo tvarkos taisykles ir visiškai atsižvelgti į Sutartyje nustatytas institucijų prerogatyvas bei institucijų pusiausvyrą. Patobulinus Komiteto veiklos modelį turėtų būti tobulinami jo darbo procesai. Šiuo tikslu nepavykus pasiekti bendro sutarimo, sprendimai turėtų būti priimami kvalifikuotąja balsų dauguma, laikantis Sutartyje nustatytų taisyklių.

(25)

Siekiant teisinio saugumo ir aiškumo Sprendimas 2004/5/EB turėtų būti panaikintas,

a)

atitinkamuose teisės aktuose nurodytais atvejais arba priežiūros institucijos prašymu tarpininkauja arba sudaro sąlygas tarpininkauti priežiūros institucijoms;

b)

atitinkamuose teisės aktuose nustatytais atvejais arba priežiūros institucijų prašymu teikia nuomonę priežiūros institucijoms;

c)

skatina veiksmingą dvišalį ir daugiašalį priežiūros institucijų keitimąsi informacija, laikantis taikomų konfidencialumo reikalavimų;

d)

padeda perduoti užduotis tarp priežiūros institucijų, ypač nustatydamas užduotis, kurios gali būti perduotos, ir skatindamas vadovautis pažangiausia praktika;

e)

rengdamas priežiūros institucijų kolegijų veiklos gaires, stebėdamas, ar skirtingų kolegijų praktika yra darni, ir skatindamas keistis pažangiausia patirtimi, padeda užtikrinti, kad priežiūros institucijų kolegijos dirbtų veiksmingai ir nuosekliai;

f)

padeda plėtoti aukštos kokybės bendrus priežiūros ataskaitų standartus;

g)

tikrina, kaip praktiškai taikomos Komiteto paskelbtos neprivalomo pobūdžio gairės, rekomendacijos ir standartai.

a)

nacionalinių valdžios institucijų, kompetentingų prižiūrėti kredito įstaigas (toliau – kompetentingos priežiūros institucijos);

b)

nacionalinių centrinių bankų, kuriems suteikti konkretūs veiklos įgaliojimai kartu su kompetentinga priežiūros institucija vykdyti atskirų kredito įstaigų priežiūrą;

c)

centrinių bankų, kurie tiesiogiai nedalyvauja prižiūrint atskiras kredito įstaigas, taip pat ir iš Europos centrinio banko.