21.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 68/17

(1)

2009 m. kovo 10 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Ispanijos stabilumo programą, apimančią 2008–2011 m. laikotarpį.

(2)

Pagal Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinę prognozę Ispanijos BVP augimas realiąja išraiška 2008 m. turėtų būti sulėtėjęs iki 1,25 %. Ispanija susiduria su vidaus ir išorės koregavimo uždaviniais. Šalies viduje mažėjant būsto kainoms silpnėja būsto sektorius. Išorėje dėl nuolatinio einamosios sąskaitos deficito atotrūkio sparčiai didėja įsiskolinimas; dėl to didėja užsienyje mokamos palūkanos. Nuo 2008 m. pirmojo pusmečio Ispanijos valdžios institucijos priėmė įvairių ekonominei veiklai skatinti skirtų priemonių. Šios priemonės apima laikiną bei nuolatinį mokesčių mažinimą ir investicinius projektus, 2009 m. sudarysiančius maždaug 2 % BVP, taip pat keletą struktūrinių reformų. Be šių diskrecinių priemonių valstybės finansus stipriai veikia ekonomikos nuosmukis, o tai riboja galimybes imtis tolesnių fiskalinių skatinimo priemonių nepakenkiant ilgalaikei patikimai biudžeto būklei. Todėl Ispanijos uždavinys yra stiprinti potencialų augimą užsitęsus ekonomikos nuosmukiui, tuo pačiu padedant išlyginti dabartinį makroekonominį disbalansą.

(3)

Pagal programos makroekonominį scenarijų numatoma, kad 2009 m. BVP sumažės 1,6 % realiąja išraiška, o 2010 ir 2011 m. vėl pagerės ir realusis BVP augimas bus atitinkamai 1,2 % ir 2,6 %. Augimą daugiausia turėtų skatinti vidaus paklausa, o išorės deficitas turėtų sumažėti nuo daugiau nei 9 % BVP 2008 m. iki 5,5 % 2011 m. Programoje atsižvelgiama į skatinamąsias priemones, priimtas reaguojant į ekonomikos nuosmukį, tačiau joje nepateikiami išsamūs jų poveikio realiajam BVP augimui vertinimai. Remiantis šiuo metu turima informacija (2) galima teigti, kad šis scenarijus pagrįstas šiek tiek palankiomis 2009 m. ir labai palankiomis vėlesnių metų augimo prielaidomis. Be prekių ir paslaugų deficito balanso sumažėjimo, programoje numatomas išorės deficito sumažėjimas nuo 9,2 % BVP 2008 m. iki 5,4 % BVP 2011 m.

(4)

Komisijos tarnybų 2009 m. sausio mėn. tarpinėje prognozėje 2008 m. numatomas 3,4 % BVP valdžios sektoriaus deficitas (3), kaip ir atnaujintoje stabilumo programoje. Tačiau tai yra kur kas mažiau negu ankstesnėje atnaujintoje programoje numatytas 1,2 % BVP perteklius. Biudžeto būklės blogėjimas susijęs tiek su diskrecinėmis priemonėmis, tiek su labai susilpnėjusia ekonomine veikla. Pajamų iš tiesioginių mokesčių mažėjimas atspindi gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių sumažinimą ir gerokai sumažėjusį įmonių pelną, siejamą su silpnomis turto, taip pat nekilnojamojo turto, rinkomis.

Pajamos iš netiesioginių mokesčių sumažėjo dėl vartotojų išlaidų mažėjimo, ypač dėl būsto sandorių skaičiaus mažėjimo, taip pat dėl vienkartinio pobūdžio pajamas mažinančių priemonių, pavyzdžiui, mokamo ir grąžinamo PVM pokyčių. Išlaidų perviršis visų pirma atspindi savaiminių stabilizatorių poveikį per didesnius socialinius pervedimus, taip pat bedarbio pašalpas.

(5)

(6)

Pasiekęs aukščiausią ribą 2009 m., 2011 m. nominalusis deficitas turėtų nukristi žemiau negu 4 % BVP. Panašiai ir pirminis balansas iki 2011 m. pasieks 1,9 % BVP deficitą, palyginti su 4,1 % deficitu 2009 m. Struktūriniu požiūriu valdžios sektoriaus deficitas padidės nuo 3,5 % BVP 2008 m. iki 4,75 % BVP 2009 m.; tai atspindės diskrecinių priemonių poveikį biudžetui, taip pat pajamų, susijusių su vykstančiu koregavimu nekilnojamojo turto sektoriuje, sumažėjimą. Į šiuos skaičius neįtraukiamos 0,75 procentinio punkto BVP pajamas mažinančių vienkartinių priemonių išlaidos, kurios yra įtrauktos į 2009 m. biudžetą.

Atnaujintoje programoje numatomas fiskalinis koregavimas, dėl kurio struktūrinis balansas padidės 1,25 % ir šiek tiek daugiau nei 0,50 % BVP atitinkamai 2010 ir 2011 m. Dėl to programoje numatoma, kad 2011 m. struktūrinis deficitas sumažės iki 2,75 % (4). Pagal programą šio koregavimo tikslas yra sugrįžti prie vidutinės trukmės tikslo, kuris yra subalansuotas biudžetas, tačiau nesitikima, kad tai pavyks padaryti programos laikotarpiu. Pagerėjimą 2010 m. iš dalies galima paaiškinti tuo, kad 2008 m. lapkričio mėn. priimtas skatinamųjų priemonių paketas yra laikino pobūdžio. Be to, programoje nenurodytos priemonės, kuriomis grindžiamas numatomas struktūrinio balanso sumažėjimas. Numatoma, kad bendroji valdžios sektoriaus skola, kuri 2008 m. turėtų būti 39,5 % BVP, programos laikotarpiu išaugs maždaug 14 procentinių punktų. Ypač 2009 m. skolos santykis didės ne tik dėl augančio deficito ir mažėjančio BVP augimo, bet ir dėl bankų turto įsigijimo įgyvendinant finansinės pagalbos priemonių paketą.

(7)

Biudžeto rezultatai gali būti prastesni visą programos laikotarpį. Pirma, atnaujintoje programoje numatytas makroekonominis scenarijus grindžiamas palankiomis augimo prielaidomis, ypač paskutiniais programos metais. Antra, biudžeto tikslai 2010 ir 2011 m. nėra grindžiami jokiomis priemonėmis, išskyrus paskelbtą 2008 m. lapkričio mėn. paketo įgyvendinimo nutraukimą. Be to, regioninėms ir vietos valdžios institucijoms 2009 m. leidžiamas deficitas neprisiimant įprasto įsipareigojimo pateikti subalansavimo planą, laikantis Biudžeto stabilumo akto, pagal kurį šią išimtį leidžiama taikyti tuo atveju, kai reali ekonominė veikla gerokai nukrypsta nuo pirminių prognozių. Skolos santykio raida gali būti ne tokia palanki, kaip numatyta atnaujintoje programoje, atsižvelgiant į makroekonominio scenarijaus ir biudžeto tikslų riziką, ir netikrumą dėl garantijų, suteiktų pagal finansinės pagalbos priemonių paketą, poveikio. Tačiau dėl finansų sektoriui remti skirtų priemonių didėjanti skola mažėtų, jei paramos programa ir su ja susijusios finansinės operacijos būtų sėkmingos.

(8)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui daug didesnis nei ES vidurkis, pirmiausia dėl palyginti smarkaus pensijų išlaidų (BVP dalies išraiška) padidėjimo ateinančius dešimtmečius. Nors iki 2007 m. tvirta biudžeto būklė iš dalies kompensavo numatomą ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui, dėl programoje numatomos biudžeto raidos rezultatas bus priešingas. Be to, atsižvelgiant į Komisijos tarnybų tarpinėje prognozėje numatomą 2009 m. biudžeto būklę, tvarumo atotrūkis gerokai padidės, palyginti su paskutine atnaujinta programa. Gerinant pirminį balansą vidutinės trukmės laikotarpiu ir toliau įgyvendinant struktūrines priemones, kuriomis siekiama apriboti smarkų su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą, būtų sudarytos sąlygos sumažinti ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui kylančią didelę riziką.

(9)

Vidutinės trukmės biudžeto sistema buvo naudinga skatinant tinkamą fiskalinį planavimą ir rodo apskritai gerus rezultatus, nors pastarieji pablogėjo nuo 2008 m. Šios sistemos reformų nenumatoma. Tačiau programoje numatytos kelios reformos, skirtos valstybės finansų kokybei gerinti. Su pajamomis susijusios reformos apima už uždirbtas pajamas mokamų mokesčių mažinimą suteikiant asmens pajamų mokesčio kreditą iki 400 EUR vienam mokesčių mokėtojui, mechanizmą mokesčių kreditui būsto paskolos mokėjimams paremti, turto mokesčio panaikinimą ir antrąjį įmonių pelno mokesčių reformos etapą, taip pat mokesčių sistemos veikimui gerinti skirtas priemones, pavyzdžiui, galimybę kas mėnesį susigrąžinti PVM. Su išlaidomis susijusiose reformose pirmenybė teikiama produktyvioms išlaidoms ir poreikiui suvaldyti tarpinį viešojo sektoriaus vartojimą. Programoje pabrėžiamas Valstybinės viešosios politikos ir paslaugų kokybės vertinimo agentūros vaidmuo kaip žingsnis į priekį skatinant laikytis vertinimo principų, kurie turėtų padidinti viešųjų paslaugų efektyvumą ir pagerinti jų kokybę.

(10)

Ispanijos valdžios institucijos priėmė keletą finansų sektoriaus stabilizavimo priemonių. Jos apima Indėlių ir investicijų garantijų fondo padidinimą (nuo 20 000 iki 100 000 EUR vienam sąskaitos turėtojui ir bankui) ir Finansinio turto įsigijimo fondo, kuriam skiriama 30 mlrd. EUR (beveik 3 % BVP) su galimybe padidinti jį iki 50 mlrd. EUR, sukūrimą siekiant skatinti skolinimą įmonėms ir asmenims. Be to, valdžios institucijos nusprendė suteikti Ekonomikos ir finansų ministerijai išskirtinius įgaliojimus teikti valstybės garantijas iki 100 mlrd. EUR (10 % BVP) naujiems Ispanijoje įsikūrusių bankų sandoriams, kurių terminas nuo trijų mėnesių iki trejų metų, finansuoti 2009 m., ir Ispanijoje įsikūrusių bankų išleistiems vertybiniams popieriams įsigyti siekiant sustiprinti jų nuosavas lėšas.

(11)

Ispanijos Vyriausybė, reaguodama į ekonomikos nuosmukį, priėmė svarbias diskrecines fiskalines priemones. 2009 m. skatinamųjų priemonių paketas atitinka EEAP, kuriam 2008 m. gruodžio mėn. pritarė Europos Vadovų Taryba, ir yra tinkamas atsakas į ekonomikos nuosmukį, kuriuo laikinai remiama ekonominė veikla 2009 m. Jame daugiausia dėmesio skiriama investicijoms, namų ūkių perkamajai galiai ir įmonėms bei MVĮ. Priemonės, sudarančios maždaug 1 % BVP, jau buvo numatytos konkrečiuose paketuose 2008 m. balandžio ir rugpjūčio mėn., o likusią jų dalį sudaro nauji veiksmai, numatyti fiskalinių skatinamųjų priemonių pakete, pristatytame 2008 m. lapkričio mėn. (šiek tiek daugiau negu 1 % BVP). Šis 2008 m. lapkričio mėn. paketas yra priimtas laiku, tikslingas ir laikino pobūdžio. Jis iš esmės atitinka pagrindinius trumpalaikės perspektyvos politikos tikslus. Į atnaujintą programą taip pat įtrauktos kelios struktūrinės priemonės, kurios yra ilgalaikių politinių reformų darbotvarkės dalis, tačiau padeda spręsti dabartines dėl ekonomikos nuosmukio iškilusias problemas. Šios priemonės susijusios su vidutinės trukmės reformų darbotvarke ir 2009 m. sausio 28 d. Komisijos pasiūlytomis šaliai skirtomis rekomendacijomis pagal Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją. Jomis siekiama sustiprinti augimo galimybes, konkurencingumą ir užimtumą, taip pat palaikyti nepalankioje padėtyje esančių grupių pajamas ir perkelti į nacionalinę teisę Paslaugų direktyvą.

(12)

Programoje numatyta bendra fiskalinės politikos būklė yra ekspansinė 2009 m. ir šiek tiek ribojama 2010 m. Konkrečiau, programoje planuojama, kad 2009 m. fiskalinė ekspansija 2010 m. mažės, o 2011 m. bus toliau vykdomi struktūriniai patobulinimai. Tačiau atsižvelgiant į biudžeto planų riziką, 2010 m. mažėjant fiskalinei ekspansijai, reikės, kad tolesni veiksmai būtų efektyvūs. Programoje numatyta, kad nominalusis deficitas tebėra didesnis negu 3 % BVP pamatinės vertės. Deficito mažinimas, numatomas programoje 2010 m. ir vėliau, neparemtas jokiomis priemonėmis.

(13)

Kiek tai susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (5).

i)

kaip ir planuota, įgyvendinti 2009 m. fiskalinę politiką, atitinkančią EEAP ir SAP, tuo pat metu vengiant tolesnio valstybės finansų būklės blogėjimo 2009 m., ir ryžtingai vykdyti numatytą svarbų struktūrinį konsolidavimą 2010 m. ir vėliau, paremiant jį atitinkamomis priemonėmis;

ii)

gerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą įgyvendinant papildomas priemones, skirtas su visuomenės senėjimu susijusioms išlaidoms apriboti;

iii)

užtikrinti, kad fiskalinio konsolidavimo priemonės taip pat būtų naudojamos valstybės finansų kokybei gerinti, kaip numatyta atsižvelgiant į reikiamą esamo disbalanso koregavimą.