15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/22

(1)

2008 m. vasario 16 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (2) (toliau – pranešimas apie tyrimo inicijavimą) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Bendriją importuojamų tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės žvakių, plonų žvakių ir panašių dirbinių inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas po to, kai 2008 m. sausio 3 d. kai kurie tam tikrų žvakių, plonų žvakių ir panašių dirbinių gamintojai, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 60 %) visų tam tikrų žvakių, plonų žvakių ir panašių dirbinių Bendrijoje, pateikė skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, kitoms žinomoms susijusioms šalims ir KLR atstovams apie tyrimo inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(4)

Nuomonę pareiškė skundo pateikėjai, kiti Bendrijos gamintojai, eksportuojantys KLR gamintojai ir importuotojai, taip pat didelės mažmeninės prekybos grupės ir žaliavų tiekėjai. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad siekiant nustatyti dempingą ir žalą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti taikoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina, visų žinomų eksportuojančių KLR gamintojų ir Bendrijos importuotojų bei gamintojų paprašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie jų 2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(6)

Kaip paaiškinta 33–40 konstatuojamosiose dalyse, prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko keturiasdešimt vienas eksportuojantis KLR gamintojas. Komisija, remdamasi iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gauta informacija, atrinko aštuonis KLR gamintojus arba susijusių bendrovių grupes, kurios į Bendriją eksportuoja didžiausią kiekį. Konsultuotasi su visais susijusiais eksportuojančiais gamintojais, jų asociacijomis ir KLR valdžios institucijomis, ir visos šios šalys sutiko, kad atrinktos tinkamos bendrovės.

(7)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija išsiuntė prašymų formas žinomiems susijusiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir KLR valdžios institucijoms.

(8)

Komisija susijusiems eksportuojantiems KLR gamintojams, KLR valdžios institucijoms ir kitiems skundo pateikėjams oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Be to, jiems buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti juos išklausyti, jei tam buvo svarbių priežasčių.

(9)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris buvo neatrinktas, nes neatitiko pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį jam būtų nustatytas individualus skirtumas. Tačiau nuspręsta, kad individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir būtų trukdęs jį laiku užbaigti. Todėl padaryta preliminari išvada, kad eksportuojančio gamintojo prašymo atlikti individualų nagrinėjimą priimti negalima.

(10)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, t. y. trisdešimt vienam Bendrijos gamintojui ir trisdešimt dviem importuotojams bei dviem žaliavų tiekėjams.

(11)

Atsakymai gauti iš skundą pateikusių Bendrijos gamintojų, šešių nesusijusių importuotojų ir dviejų tiekėjų.

(12)

Komisija gavo keturiasdešimt vieno KLR, t. y. šio tyrimo nagrinėjamosios šalies, eksportuojančio gamintojo atrankos klausimyno atsakymus.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Bendrijos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti šių bendrovių patalpose:

(14)

Atliekant antidempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2004 m. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Nagrinėjamasis produktas – tai KLR kilmės į Bendriją eksportuojamos tam tikros žvakės, plonos žvakės ir panašūs dirbiniai, išskyrus atminimo žvakes ir kitus lauko degiklius (toliau – žvakės). Žvakių gamybos procesas gana paprastas – kaitinamos žaliavos (daugiausia parafinas ir stearinas) ir vėsinant žvakės formuojamos formose arba talpyklose. Žvakės suteikia šilumą ir šviesą, tačiau dažnai naudojamos vidaus puošybos tikslais, pvz., įvairiose žvakidėse, stovuose ir kituose puošybos elementuose.

(16)

Žvakės paprastai deklaruojamos nurodant KN kodus ex 3406 00 11, ex 3406 00 19 ir ex 3406 00 90.

(17)

Atminimo žvakės ir kiti lauko degikliai nėra nagrinėjamasis produktas. Juos galima apibrėžti kaip produktus, kurių kuro sudėtyje yra daugiau kaip 500 ppm tolueno ir (arba) daugiau kaip 100 ppm benzeno ir (arba) kurių dagties skersmuo yra ne mažesnis kaip 5 mm ir (arba) kurie yra atskirai įdėti į plastikinę talpyklą, kurios vertikalios sienelės yra ne mažesnės kaip 5 cm aukščio. Manyta, kad šiais kriterijais aiškiai atskiriamos žvakių, kurios nagrinėjamos šiame tyrime, rūšys nuo žvakių, kurios šiame tyrime nenagrinėjamos, rūšių.

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad yra labai daug įvairių rūšių KLR gaminamų ir Bendrijos rinkoje parduodamų žvakių, kaip antai plonos žvakės, skridininės žvakės, įvairios kitos sezoninės ir specialių rūšių žvakės. Įvairių rūšių žvakės gali iš esmės skirtis dydžiu, forma, spalva, kvapnumu ir pan., tačiau visų šių rūšių žvakių cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, be to, paprastai jas galima sukeisti. Todėl manoma, kad visos šiame tyrime nagrinėjamos žvakės yra tai pačiai produkto kategorijai priskiriamos žvakės.

(19)

Kai kurios suinteresuotosios šalys pateikė pastabų ir tvirtinimų dėl nagrinėjamojo produkto apibrėžties. Tvirtinta, kad atminimo žvakės ir lauko degikliai buvo neteisingai išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities, nes šiame rinkos segmente dominuoja Bendrijos pramonė, be to, 17 konstatuojamojoje dalyje nurodyti techniniai kriterijai nėra išskirtiniai, nes atminimo žvakių ir kitų lauko degiklių savybės ne visada skiriasi nuo minėtųjų savybių. Be to, jie tvirtino, kad žvakių atskyrimas nuo atminimo žvakių ir kitų lauko degiklių nebuvo pagrįstas jokiais pramonės standartais ar normomis ir prieštaravo prielaidai, kad skridininės žvakės ir kitos žvakės buvo įtrauktos į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(20)

Kitos šalys tvirtino, kad KLR produktų gamybos procesai ir asortimentas bei į Bendriją eksportuojamų žvakių rūšys buvo labai specifiniai. Šiomis aplinkybėmis teigta, kad daugeliu atvejų KLR eksportuotojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo kartu su kitais priedais, kaip antai stikliniais indeliais ir (arba) ritininėmis žvakėmis, ir tuomet į eksporto vertę įskaičiuojama visų sudedamųjų dalių, o ne vien žvakių vertė. Visų šių rūšių žvakės turėtų būti išbrauktos iš tyrimo aprėpties.

(21)

Be to, tvirtinta, kad eksportuojantys KLR gamintojai dažniausiai gamina rankų darbo ar specialias žvakes, kurios toliau apdirbamos, t. y. dedami spaudai, įbrėžiamieji ženklai, lakuojama. Gaminant šių rūšių žvakes reikia daugiau darbo jėgos, tokios žvakės vadinamos prašmatniomis arba specialiomis žvakėmis ir jos nėra gaminamos Bendrijoje. Todėl šios šalys tvirtino, kad specialios žvakės taip pat turėtų būti išbrauktos iš šio tyrimo produkto apibrėžtosios srities.

(22)

Reikėtų pažymėti, kad minėti tvirtinimai nebuvo konkretūs, su jais nepateikta jokių patvirtinamųjų dokumentų, įrodančių, kad pranešime apie inicijavimą nagrinėjamasis produktas būtų buvęs neteisingai apibrėžtas. Iš tiesų, kaip teigta pirmiau, nustatyta, kad visų rūšių nagrinėjamasis produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis cheminėmis ir techninėmis savybėmis bei naudojimo paskirtimi ir paprastai gali būti sukeičiamas. Dėl tvirtinimų apie atminimo žvakes ir lauko degiklius pažymima, kad tuos produktus nuo kitų rūšių žvakių galima atskirti remiantis 17 konstatuojamojoje dalyje nurodytais techniniais ir cheminiais kriterijais. Tai, kad gali būti, jog Bendrijos gamintojai dominuoja šiame konkrečiame rinkos segmente arba tai, kad Bendrijos gamintojai negamina tam tikrų rūšių nagrinėjamojo produkto, yra nereikšminga, ir dėl to nagrinėjamojo produkto apibrėžtis nesikeičia.

(23)

Be to, reikėtų pažymėti, kad gamybos procesas, Bendrijos rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto rūšių įvairovė ir normų buvimas ar nebuvimas nėra per se svarios priežastys, įrodančios, kad reikėtų tikslinti nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(24)

Kai kurios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad taip vadinamas skridinines žvakes reikėtų atskirti nuo kitų žvakių, nes skiriasi jų fizinės savybės, kaip antai dydis ir tai, kad vaškas yra talpykloje, kuri neleidžia vaškui išbėgti ar varvėti. Be to, žvakės paprastai naudojamos teikti šviesai, o skridininės žvakės – šilumai.

(25)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonės gaminamos ir Bendrijos rinkoje parduodamos žvakės ir nagrinėjamasis produktas nėra panašūs. Jos visų pirma tvirtino, kad nagrinėjamasis produktas paprastai buvo parduodamas rinkiniais, kuriuos sudarė ir kitos puošybos dalys, kaip antai žvakių laikikliai, stovai ir kitos keraminės ar stiklo detalės, ir kad nebuvo galima nustatyti žvakės vertės rinkinyje. Be to, teigta, kad Bendrijos gamintojai pardavinėjo tik įprastų rūšių žvakes, o eksportuojantys KLR gamintojai pardavinėjo daug specialių rūšių žvakių, kurių negalima lyginti su įprastų rūšių žvakėmis.

(26)

Dėl tvirtinimo apie tam tikrų rūšių žvakių naudojimą reikėtų pažymėti, kad būtent per išklausymą, kuriame dalyvavo KLR žvakių gamintojų asociacijos atstovai, teigta, kad pastaraisiais metais KLR akivaizdžiai didėja vidaus rinkoje suvartojamas kiekis ir kad vidaus rinkoje parduotos žvakės buvo naudojamos tais pačiais tikslais, kaip ir Bendrijoje, t. y. vidaus puošybai. Dėl tariamai skirtingo žvakių (šviesai) ir skridininių žvakių (šilumai) naudojimo nustatyta, kad tų rūšių produktai gali būti sukeičiami ir naudojami ir šviesai, ir šilumai teikti, bet, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, abiejų rūšių produktai iš esmės naudojami vidaus puošybos tikslais.

(27)

Be to, primenama, kad, kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, yra daug rūšių žvakių, kurios iš esmės gali skirtis dydžiu, forma ar spalva, tačiau jų visų pagrindinės cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios ir paprastai jas galima sukeisti. Todėl manoma, kad visos šiame tyrime nagrinėjamų rūšių žvakės yra tai pačiai produkto kategorijai priskiriamos žvakės.

(28)

Kriterijai, kurie turi būti taikomi apibrėžiant panašų produktą, yra pagrįsti techninėmis ir cheminėmis savybėmis bei produkto galutine naudojimo paskirtimi ar funkcijomis, o ne tokiomis savybėmis, kaip forma, kvapas, spalva ar kitomis suinteresuotosios šalies nurodytomis savybėmis. Dydžio skirtumai neturi įtakos nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto apibrėžčiai, nes, įvertinus pagrindines produktų technines ir chemines savybes, galutinę naudojimo paskirtį ir vartotojų suvokimą, neįmanoma aiškiai atskirti tai pačiai produkto kategorijai priskiriamų produktų.

(29)

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus ir pateiktus įrodymus bei visą kitą šiame tyrimo etape turimą informaciją, manoma, kad nėra nustatyta jokių nagrinėjamojo produkto ir eksportuotojų ir (arba) gamintojų gaminamų ir vidaus rinkoje parduodamų žvakių bei Bendrijos gamintojų Bendrijos (kuri buvo pasirinkta panašia šalimi nustatant normaliąją vertę KLR) rinkoje parduodamų žvakių skirtumų. Šių žvakių pagrindinės techninės ir cheminės savybės bei naudojimo paskirtis iš esmės yra vienodos. Todėl daroma preliminari išvada, kad visų rūšių žvakės laikomos panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(30)

Šiame tyrimo etape Komisija negavo pakankamai įrodymų, kad skridininių žvakių fizinės savybės ir (arba) galutinė naudojimo paskirtis iš esmės skirtųsi nuo kitų žvakių ir todėl reikėtų daryti išvadą, kad skridininės žvakės ir kitos žvakės nepriklauso tai pačiai produkto kategorijai. Atliekant tyrimą bus toliau nagrinėjami ir analizuojami visi pagrįsti tvirtinimai, kuriuos galima pateikti dėl panašaus produkto.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kad skundui pritaria daug Bendrijos gamintojų, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi atlikti atranką. Išnagrinėjus atrankos klausimyno atsakymus ir remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje numatytu didžiausio pagaminto kiekio kriterijumi buvo atrinkti penki gamintojai.

(32)

Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodytas didelis importuotojų skaičius, pranešime apie inicijavimą taip pat buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi atlikti importuotojų atranką. Tačiau išnagrinėjus daug atrankos klausimyno atsakymų nuspręsta, kad importuotojų atranka nebūtina.

(33)

Atsižvelgiant į didelį eksportuojančių KLR gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi atlikti atranką dempingui nustatyti.

(34)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), eksportuojančių KLR gamintojų paprašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie eksportą bei pardavimą vidaus rinkoje, tikslią veiklą, susijusią su žvakių gamyba, bei visų jų susijusių bendrovių, dalyvaujančių gaminant ir (arba) parduodant nagrinėjamąjį produktą, pavadinimus ir veiklą.

(35)

Kad būtų atrinktos tipinės bendrovės, konsultuotasi ir su KLR valdžios institucijomis bei gamintojų asociacija.

(36)

Apie save pranešė ir prašomą informaciją per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė iš viso keturiasdešimt vienas eksportuojantis KLR gamintojas, įskaitant susijusių bendrovių grupes. Visos šios bendrovės pranešė, kad per TL eksportavo žvakes į Bendriją ir, išskyrus vieną gamintoją, kuris eksportavo iš tiesų pakankamai nedidelį kiekį, išreiškė pageidavimą dalyvauti atrankoje. Taigi laikoma, kad atliekant šį tyrimą bendradarbiauja keturiasdešimt eksportuojančių gamintojų (toliau – bendradarbiaujantys eksportuotojai).

(37)

Eksportuojantys gamintojai, kurie per minėtą laikotarpį apie save nepranešė arba laiku nepateikė prašomos informacijos, laikyti nebendradarbiaujančiais atliekant tyrimą. Eurostato importo duomenis palyginus su 36 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendrovių nurodytu per TL į Bendriją eksportuotu nagrinėjamojo produkto kiekiu nustatyta, kad eksportuojančių Kinijos gamintojų bendradarbiavimo lygis, kaip nurodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, buvo labai žemas.

(38)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį bendrovės atrinktos remiantis didžiausiu tipišku į Bendriją eksportuotu žvakių kiekiu, kurį būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Komisija, remdamasi iš eksportuojančių gamintojų gauta informacija, atrinko aštuonias bendroves arba susijusių bendrovių grupes, kurios į Bendriją eksportuoja didžiausią kiekį. Remiantis per atranką gauta informacija, atrinktos bendrovės per TL į Bendriją eksportavo daugiau nei 73 % viso 36 konstatuojamojoje dalyje nurodytų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto kiekio. Todėl manyta, kad atrinkus šias bendroves būtų tiriamas pagrįstas eksportuojančių gamintojų, kuriuos būtų galima išnagrinėti per turimą laikotarpį užtikrinant aukštą dalyvavimo lygį, skaičius. Konsultuotasi su visais susijusiais eksportuojančiais gamintojais, jų asociacijomis ir KLR valdžios institucijomis, ir visos šios šalys sutiko, kad atrinktos tinkamos bendrovės.

(39)

Du neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuotojai prašė juos atrinkti siūlydami atrenkant bendroves atsižvelgti į tokius kriterijus, kaip antai i) eksportuojančių gamintojų produkto asortimentas, ii) pirkėjų Bendrijoje tipas, iii) atstovavimas geografiniu požiūriu, iv) užsienio investicijos ir v) priklausomybės nuo eksporto į Bendriją laipsnis.

(40)

Dėl to pažymima, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje, taikomoje atrenkant bendroves, nenumatytas nė vienas iš šių kriterijų. Todėl prašymai buvo atmesti.

(41)

Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris buvo neatrinktas, nes neatitiko pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį jam būtų nustatytas individualus skirtumas.

(42)

Kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje, pagrįstai atrinkta tik tiek bendrovių, kiek galima išnagrinėti per turimą laikotarpį. Tiriant KLR dempingą nagrinėtos bendrovės išvardytos 13 konstatuojamosios dalies c ir d punktuose. Kadangi tikrinant prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą ir klausimyno atsakymus tikrinimai atlikti atrinktų bendrovių patalpose (o atrinkta daug bendrovių), manyta, kad individualūs nagrinėjimai pernelyg apsunkintų tyrimą ir būtų trukdę jį laiku užbaigti.

(43)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad eksportuojančio gamintojo prašymo atlikti individualų nagrinėjimą priimti negalima.

(44)

Atliekant patikrinimą vietoje vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas, kuris yra atrinktos bendrovių grupės narys, nepateikė pagrindinių dokumentų, patvirtinančių duomenis apie pardavimą vidaus rinkoje, pardavimą eksportui, atsargų judėjimą, pajamas užsienio valiuta, banko indėlius ir ilgalaikį turtą, kurie laikyti privalomais tikrinant RER prašymo formas. Be to, nepateiktos i) PVM deklaracijos, ii) specialios PVM sąskaitos faktūros, kurių reikalauja valdžios institucijos, kad būtų grąžintas eksporto mokestis, ir iii) valdžios institucijų patvirtintos pajamų mokesčio deklaracijų ataskaitos. Vietoje pateikti dokumentai buvo nepatvirtinti ir laikyti klaidinančiais bei nurodančiais neteisingą informaciją. Pagaliau nustatyti su atsakymais pateiktų apskaitos dokumentų ir vietoje pateiktų dokumentų neatitikimai. Tai reiškė, kad vietoje nebuvo galima patikrinti RER prašymo formų tikrumo ir tikslumo.

(45)

Atsižvelgiant į šią padėtį eksportuotojui pranešta, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį numatyta nustatytus faktus ir išvadas pagrįsti turimais faktais, o bendrovei suteikta galimybė pateikti pastabas.

(46)

Eksportuotojas atsakydamas iš esmės teigė, kad jis nesaugo apskaitos dokumentų, kurie pagal Kinijos apskaitos įstatymą teisiškai neprivalomi. Tačiau jis nepateikė šį tvirtinimą remiančių dokumentų ar pasiteisinimo, kodėl nesaugojo ir nepateikė oficialių, KLR valdžios institucijų patvirtintų dokumentų. Pagaliau pastabose jis sutiko su nustatytais jo atsakymų ir vietoje pateiktų dokumentų neatitikimais.

(47)

Tokiomis aplinkybėmis į šios susijusių bendrovių grupės pateiktą informaciją neatsižvelgta ir, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, naudotasi turimais faktais.

(48)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(49)

Trumpai, ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(50)

Visos atrinktos bendrovės kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą RER formą. Komisija šių bendrovių patalpose paprašė pateikti ir patikrino prašymo formose nurodytą informaciją ir visą kitą, jos manymu, būtiną informaciją.

(51)

Kaip paaiškinta 44–47 konstatuojamosiose dalyse, pagrindinio reglamento 18 straipsnį reikėjo taikyti vienam pareiškėjui dėl RER taikymo, nes per patikrinimą vietoje jis nepateikė prašytos informacijos arba pateikė klaidinančią informaciją.

(52)

Be to, per patikrinimą nustatyta, kad penki kiti bendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų kriterijų reikalavimų, kad jiems būtų taikomas RER.

(53)

Du eksportuojantys gamintojai neatitiko 2 kriterijaus, nes negalėjo įrodyti, kad jų apskaitos įrašus pagal TAS tikrino nepriklausomi auditoriai. Tiksliau nustatyta, kad vieno eksportuojančio gamintojo apskaitos įrašai, susiję su paskolomis susijusioms šalims, neatitiko 24 ir 32 TAS. Antrojo eksportuojančio gamintojo įrašuose nustatyta daug neatitikimų ir trūkumų, be to, dėl ilgalaikio turto jis neatitiko 1 ir 38 TAS.

(54)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas neatitiko 1–3 kriterijų reikalavimų. Pirma, jis negalėjo įrodyti, kad jo sprendimai priimti atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi, nes nustatyta, kad būta apribojimų, susijusių su jo pirkimo ir pardavimo veikla (1 kriterijus). Antra, jis neįrodė, kad jo apskaitos įrašai auditorių tikrinti pagal TAS, nes ilgalaikio turto įrašai neatitiko 1 ir 38 TAS (2 kriterijus). Pagaliau nustatyti iškraipymai, likę iš ne rinkos ekonomikos sistemos, t. y. neteisingai įvertinta žemėnaudos teisė (3 kriterijus).

(55)

Kitas eksportuojantis gamintojas negalėjo įrodyti, kad atitiko 1 kriterijų, nes jo sprendimai nebuvo priimti atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir be žymaus valstybės kišimosi, kadangi būta apribojimų, susijusių su jo pirkimo ir pardavimo veikla.

(56)

Vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas negalėjo įrodyti, kad atitiko 1 ir 3 kriterijus. Nustatyta, kad jo verslo sprendimai dėl investicijų nebuvo priimti be žymaus valstybės kišimosi. Vietos valdžios institucijos turėjo poveikio jo verslo sprendimams ir finansiškai prisidėjo prie technologijų centro statybos (1 kriterijus). Be to, nustatyti iškraipymai, likę iš ne rinkos ekonomikos sistemos, t. y. neteisingai įvertinta žemėnaudos teisė (3 kriterijus).

(57)

Du bendradarbiaujantys eksportuotojai įrodė, kad atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kad jiems galima taikyti RER. Tačiau atsižvelgiant į pastabas, kurios gautos atskleidus su RER susijusius nustatytus faktus, toliau bus nagrinėjama, ar galima abiem bendrovėms taikyti RER.

(58)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus visai šaliai apskaičiuotas muitas nustatomas šalims, kurioms taikomas tas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus ir todėl joms taikomas individualus režimas (IR).

(59)

Bendradarbiaujantys eksportuotojai, kurie neatitiko RER kriterijų, kreipėsi ir dėl IR taikymo tuo atveju, jeigu jiems nebūtų taikomas RER.

(60)

Remiantis turima informacija padaryta preliminari išvada, kad toliau išvardyti penki eksportuojantys KLR gamintojai atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus dėl IR taikymo:

(61)

Kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį galėtų nustatyti normaliąją vertę, Komisija pirmiausia nustatė, ar kiekviena bendrovė, kuriai taikomas RER, nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje pardavė tipišką nagrinėjamojo produkto kiekį, t. y. ar tokio produkto per TL iš viso parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašaus produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(62)

Nustatyta, kad vienas bendradarbiaujantis eksportuotojas vidaus rinkoje pardavė tipišką produkto kiekį. Tačiau antras eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomas RER, kaip nustatyta, produkto vidaus rinkoje nepardavė.

(63)

Po to Komisija nustatė eksportuojančio gamintojo, kuris vidaus rinkoje iš esmės parduoda tipišką produkto kiekį, tuos vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, kurie yra tokie patys arba labai panašūs į eksportui į Bendriją parduodamų rūšių produktus.

(64)

Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(65)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar nagrinėjamosios bendrovės pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(66)

Tų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje parduotas kiekis nebuvo tipiškas, kaip nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje, arba kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi. Todėl prie nagrinėjamosios bendrovės vidutinių gamybos sąnaudų per TL buvo pridėtos pardavimo, bendrosios ir administracinės (PBA) išlaidos bei tos bendrovės svertinis vidutinis pelnas, gautas panašų produktą parduodant vidaus rinkoje.

(67)

Nustatant normaliąją vertę vienam bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuriam taikomas RER, nebuvo galima naudotis pardavimu vidaus rinkoje. Todėl normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, prie bendrovės nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų pridedant pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą.

(68)

Nuspręsta nenustatyti PBA išlaidų ir pelno remiantis 2 straipsnio 6 dalies a punktu, nes RER taikomas tik vienam bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuris pardavė tipišką produkto kiekį vidaus rinkoje. Be to, PBA išlaidų ir pelno nebuvo galima nustatyti remiantis 2 straipsnio 6 dalies b punktu, nes tiriamas bendradarbiaujantis eksportuotojas nepardavė tipiško tos pačios bendrosios kategorijos produktų kiekio. Todėl PBA išlaidas ir pelną pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą reikėjo nustatyti remiantis kitu pagrįstu pagrindu.

(69)

Šiuo atveju manyta, kad apskaičiuojant normaliąją vertę minėtam bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuriam taikomas RER, buvo galima naudotis svertinėmis vidutinėmis PBA išlaidomis per TL ir pagrįstu 6,5 % pelnu, nustatytu remiantis Bendrijos pramonės įmonių duomenimis. Minėtas pagrįstas pelnas nebuvo didesnis už pelną, kurį gavo kitas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomas RER, per TL parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje.

(70)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalių eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(71)

Pranešime apie inicijavimą Brazilija buvo pasiūlyta kaip tinkama panaši šalis nustatant normaliąją vertę KLR. Komisija susisiekė su žinomais žvakių gamintojais Brazilijoje ir nusiuntė klausimynus, ketindama surinkti duomenis, kurių, kaip manoma, reikia normaliajai vertei nustatyti. Tačiau Brazilijos gamintojai nebendradarbiavo.

(72)

Komisija toliau ieškojo bendradarbiaujančių kitų galimų panašių šalių bendrovių. Dėl to nagrinėta, ar galėtų bendradarbiauti tokiose rinkos ekonomikos šalyse, kaip Argentina, Kanada, Čilė, Indija, Indonezija, Izraelis, Malaizija, Naujoji Zelandija, Taivanas ir Tailandas, įsikūrę gamintojai. Tačiau nebendradarbiavo nė vienas šių šalių gamintojas.

(73)

Kadangi bendradarbiauti nesutiko nė vienas trečiųjų rinkos ekonomikos šalių gamintojas, Komisija aiškinosi, koks galėtų būti kitas pagrįstas pagrindas normaliajai vertei KLR nustatyti. Nagrinėta, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normaliajai vertei nustatyti galėtų būti naudojamos trečiųjų šalių eksportuotojų nustatytos žvakių kainos Bendrijos rinkoje. Tačiau nustatyta, kad KN kodai, pagal kuriuos žvakės importuojamos iš trečiųjų šalių, yra nepakankamai konkretūs, tiksliau, jų prekės nepakankamai tiksliai aprašytos, dėl to jų nebūtų galima teisingai ir tiksliai palyginti su bendradarbiaujančių KLR eksportuotojų eksportuojamų rūšių žvakėmis. Taigi manyta, kad ši informacija yra nepatikima ir netipiška, todėl ji nebuvo pagrįstu pagrindu normaliajai vertei KLR nustatyti.

(74)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos Bendrijoje yra tinkamas pagrindas normaliajai vertei KLR nustatyti.

(75)

Nustatyta, kad Bendrijos pramonės apibrėžčiai priskiriami Bendrijos gamintojai vidaus rinkoje pardavė tipišką produkto kiekį, palyginti su bendradarbiaujančių atrinktų eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomas RER, į Bendriją eksportuojamu žvakių kiekiu.

(76)

Tuomet Bendrijos gamintojų pardavimo kainos tinkamai pakoreguotos įtraukiant pagrįstą pelno dydį, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Naudotas pagrįstas 6,5 % pelno dydis. Šis dydis nustatytas remiantis svertiniu vidutiniu pelnu, kurį atrinkti Bendrijos gamintojai gavo per pirmus dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus, kai importas iš KLR neturėjo didelio poveikio rinkos sąlygoms.

(77)

Pardavimo eksportui kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis už panašų produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(78)

Kai produktas eksportui į Bendriją buvo parduodamas per Bendrijoje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis perpardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis. Kai produktas buvo parduodamas per susijusias bendroves, įsikūrusias ne Bendrijos teritorijoje, eksporto kaina nustatyta remiantis perpardavimo pirmiesiems nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis.

(79)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(80)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(81)

Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į transporto, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, pakavimo ir kreditų išlaidas bei komisinius.

(82)

Kai produktas buvo parduodamas per susijusius prekybininkus, įsikūrusius ne Bendrijos teritorijoje, koreguota vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktu, jei prekybininkas galėjo įrodyti, kad vykdė komisinius gaunančio tarpininko funkcijas. Taip koreguojant remtasi susijusių prekybininkų patirtomis faktinėmis PBA išlaidomis ir pelno dydžiu, nustatytu remiantis iš nesusijusių Bendrijos prekybininkų gautais duomenimis.

(83)

Prireikus atsižvelgta į nagrinėjamųjų bendradarbiaujančių eksportuotojų eksporto kainą, kad būtų atspindėtas sumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gaminant bei eksportuojant žvakes per TL susigrąžinto tokio mokesčio skirtumas.

(84)

Bendrovių, kurioms taikomas RER arba IR, kiekvienos į Bendriją eksportuotos rūšies nagrinėjamojo produkto svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(85)

Tuo remiantis procentais išreikšti laikinieji CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(86)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų svertinis vidutinis dempingo skirtumas apskaičiuotas vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo, kuriam nustatytas nulinis dempingo skirtumas, ir bendrovės, kuriai taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, skirtumus. Tuo remiantis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas laikinasis 26,2 % dempingo skirtumas.

(87)

Visiems kitiems KLR eksportuotojams Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Iš visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gautuose atrankos klausimyno atsakymuose nurodytas visas eksportuotas kiekis palygintas su visu iš KLR importuotu kiekiu, apskaičiuotu pagal Eurostato statistinius importo duomenis. Nustatytas 46 % bendradarbiavimo lygis. Tuo remiantis nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Todėl manyta, kad nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams tikslinga nustatyti tokį dempingo skirtumą, kuris būtų didesnis už didžiausią bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą dempingo skirtumą. Iš tiesų remiantis turima informacija nustatyta, kad žemas bendradarbiavimo lygis galėjo būti dėl to, kad nebendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai per TL apskritai daugiau eksportavo dempingo kainomis nei bet kuris bendradarbiaujantis eksportuotojas. Todėl nustatytas toks dempingo skirtumas, kuris atitinka didžiausius tipiškų rūšių produktams nustatytus dempingo ir žalos skirtumus.

(88)

Tuo remiantis laikinai nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu buvo 66,1 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

(89)

Ši muito norma taip pat buvo taikoma eksportuojančiam gamintojui, su kuriuo susijusios išvados padarytos remiantis turimais faktais, kaip paaiškinta 51 konstatuojamojoje dalyje.

(90)

Norint nustatyti, koks produkto kiekis Bendrijoje pagamintas iš viso, naudotasi visa turima informacija, taip pat skunde nurodyta informacija ir iš Bendrijos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus gautais duomenimis.

(91)

Remiantis tokia informacija nustatyta, kad Bendrijoje per TL pagaminta apie 390 000 tonų. Į šią sumą įskaičiuotas galimas gamintojų, kurie atliekant tyrimą apie save nepranešė, ir gamintojų, kurie inicijuojant tyrimą nuomonės nepareiškė, pagamintas kiekis. Tokie gamintojai pagamina apie 23 % visos Bendrijos produkcijos. Tarp jų yra ir gamintojai, kurie prieštaravo tyrimo inicijavimui. Tokie gamintojai pagamina apie 17 % visos Bendrijos produkcijos.

(92)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad skundui pritarę ir bendradarbiauti atliekant tyrimą sutikę Bendrijos gamintojai per TL pagamino apie 60 % visos Bendrijos produkcijos. Todėl šie gamintojai laikomi Bendrijos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(93)

Bendrijoje suvartojamas kiekis nustatytas remiantis Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotu kiekiu prie jo pridėjus iš KLR bei kitų trečiųjų šalių importuotą kiekį, apskaičiuotą pagal Eurostato duomenis. Suvartojamo kiekio kaita:

1   lentelė

(94)

Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo 13 %. Nors 2005–2006 m. suvartojamas kiekis sumažėjo 5 %, tačiau per TL padėtis pagerėjo ir suvartojamas kiekis padidėjo 11 %. 2006 m. suvartojamas kiekis iš esmės galbūt sumažėjo dėl to, kad labai padidėjo pagrindinės žaliavos, naudojamos gaminant žvakes, t. y. parafino, pirkimo kaina, kaip paaiškinta 122 konstatuojamojoje dalyje.

(95)

Kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Eurostato statistiniuose importo duomenyse išskiriami trys pagrindiniai KN kodai, kurie nurodomi deklaruojant žvakes:

(96)

Pastebėta, kad tam tikri eksportuojantys KLR gamintojai rinkinius, kuriuos sudaro žvakės ir kitos dalys, kaip antai keramikos, stiklo, audinio ar kitos panašios puošybos dalys, deklaravo nurodydami minėtą 2 kategoriją.

(97)

Kai norint nustatyti dempingą atliekama atranka, Komisija pagal nustatytą tvarką nagrinėja, ar yra teigiamų įrodymų, kad visos neatrinktos bendrovės produktus Bendrijos rinkoje per TL iš tiesų pardavė dempingo arba ne dempingo kainomis.

(98)

Nagrinėdama šį klausimą Komisija, remdamasi Eurostato duomenimis, atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais ir visų bendradarbiaujančių KLR bendrovių pateiktais atrankos klausimynų atsakymais, nustatė, kokias eksporto kainas taiko neatrinkti bendradarbiaujantys gamintojai ir nebendradarbiaujantys eksportuotojai. Tada taip pat manyta, kad remiantis atrinktais eksportuojančiais gamintojais nustatytą vidutinį dempingo skirtumą pridėjus prie vidutinių eksporto kainų, nustatytų atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kurie eksportavo dempingo kainomis, būtų nustatytas ne dempingo kainomis vykdomo eksporto kainų lygis. Tada neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytos eksporto kainos palygintos su ne dempingo kainomis vykdomo eksporto kainomis.

(99)

Tokiu būdu palyginus kainas nustatyta, kad ir i) neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, ir ii) tyrime nebendradarbiavusių eksportuotojų vidutinės eksporto kainos visais atvejais buvo mažesnės už vidutines ne dempingo kainas. Tuo remiantis manyta, kad visos neatrinktos bendrovės, t. y. bendradarbiaujančios ir nebendradarbiaujančios, Bendrijos rinkoje veiksmingai pardavė produktus dempingo kainomis.

(100)

Reikėtų pažymėti, kad nustatyta, jog vienas atrinktas eksportuojantis KLR gamintojas Bendrijos rinkoje produktus pardavė ne dempingo kainomis. Todėl jo eksporto nereikėtų nagrinėti analizuojant importo dempingo kainomis raidą Bendrijos rinkoje. Tačiau siekiant išvengti, kad nebūtų atskleisti su minėtu gamintoju susiję slapti verslo duomenys, manyta, kad dėl konfidencialumo būtų tikslinga nepateikti viešų duomenų, pvz., Eurostato duomenų, be eksportuotojo, kuris, kaip nustatyta, Bendrijos rinkoje dempingo kainomis neparduoda produkto, duomenų.

(101)

Todėl šioje lentelėje nurodytas visas importuotas KLR kilmės žvakių kiekis, o kitoje lentelėje – indeksuoti importo į Bendrijos rinką per nagrinėjamąjį laikotarpį dempingo kainomis duomenys.

2a   lentelė

(102)

Apskritai labai padidėjo iš KLR importuojamas kiekis – nuo 147 530 tonų 2004 m. iki 199 112 tonų per TL, t. y. 35 % arba daugiau nei 51 000 tonų per nagrinėjamąjį laikotarpį. Atitinkama rinkos dalis padidėjo mažiau (+5,6 procentinio punkto), nes padidėjo Bendrijoje suvartojamas kiekis.

(103)

Kaip nurodyta 96 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad vidutinei importo iš KLR kainai ir stebimoms tendencijos tam tikro poveikio turėjo tai, kad į tam tikrų kaip žvakės deklaruotų produktų vertę įskaičiuota rinkinių su keramikos, stiklo, kartono ar kita pakavimo medžiaga vertė.

2b   lentelė

(104)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo ir importo iš KLR dempingo kainomis apimtis (36 %). Atitinkama rinkos dalis padidėjo mažiau, nes padidėjo Bendrijoje suvartojamas kiekis. Iš Eurostato duomenų matyti, kad importo dempingo kainomis pardavimo apimtis ir atitinkamai rinkos dalis iš esmės padidėjo importuojant produktus, kurie deklaruojami nurodant pirmąjį KN kodą, kuris taikomas pagrindiniam Bendrijos pramonės produktui, ir kuriuo pažymėti produktai sudaro didelę KLR eksporto dalį. Be to, nustatyta, kad nors 2005–2006 m. suvartojamas kiekis iš esmės sumažėjo, importas praktiškai neprarado jokios užimamos rinkos dalies.

(105)

Vidutinės importo iš KLR dempingo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 10 %, tačiau per TL jos buvo labai mažos (dempingo skirtumas vidutiniškai buvo 38 %). Vidutinė importo dempingo kaina 2006 m.–TL sumažėjo 3 % ir, kaip toliau paaiškinta, dėl jų tuo laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos.

(106)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos svertinės vidutinės Bendrijos pramonės kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis svertinėmis vidutinėmis susijusio importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui, nustatytomis remiantis CIF su atitinkamu koregavimu atsižvelgiant į išlaidas po importo.

(107)

Pagal minėtą metodą pirmiau minėtų kainų skirtumas, išreikštas Bendrijos pramonės svertinės vidutinės kainos (gamintojo kainos EXW sąlygomis) procentais, parodė, kad priverstinio kainų mažinimo skirtumas yra vidutiniškai 9 %.

(108)

Be to, nustatyta, kad pagrindinio Bendrijos pramonės produkto kainos priverstinai mažintos daugiau, nei kaip apskaičiuota kitų rūšių žvakių atveju, t. y. 12,1 %. Tai įrodo, kad dėl importo mažomis dempingo kainomis per TL Bendrijos pramonės kainoms buvo daromas spaudimas.

(109)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei, įvertinti visi ekonominiai rodikliai, susiję su Bendrijos pramonės būklės nuo 2004 m. iki TL pabaigos vertinimu.

(110)

Kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį skundui pritariančių gamintojų skaičių, tiriant žalą nuspręsta taikyti atranką. Iš pradžių nuspręsta atrinkti aštuonis gamintojus arba gamintojų grupes, remiantis didžiausio pagaminto kiekio kriterijumi, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje. Tačiau vienas, su rimtais finansiniais sunkumais susidūręs Bendrijos gamintojas ir du kiti Bendrijos gamintojai, nors ir visapusiškai pritarė skundui, atliekant tyrimą visapusiškai bendradarbiauti negalėjo. Likę penki gamintojai ar gamintojų grupės per TL pagamino 44 % viso bendradarbiaujančių bendrovių pagaminto kiekio. Taigi atliekant atranką jie buvo laikomi tipiniais gamintojais.

(111)

Kai tirdama žalą Komisija taiko atranką, ji įprasta tvarka nustato žalos rodiklius iš dalies remdamasi atrinktais gamintojais ir iš dalies – duomenimis, susijusiais su visais Bendrijos pramonės apibrėžčiai priskiriamais gamintojais. Remiantis iš atrinktų bendrovių gauta informacija nustatyti su bendrovės veikla susiję ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kaip antai kainos, atlyginimai, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. Su kiekiu susiję veiksniai, kaip antai gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas, našumas, pardavimo apimtis ir rinkos dalis, atsargos, užimtumas, augimas ir dempingo skirtumo dydis, nustatyti visos Bendrijos pramonės lygiu.

(112)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas iš pagrindinių Bendrijos pramonės produktų – taip vadinamos skridininės žvakės. Jos sudaro apie 50 % Bendrijos pramonės apibrėžčiai priskiriamų gamintojų produkcijos.

(113)

Kaip galima matyti iš pateiktos lentelės, per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės gamyba nežymiai padidėjo 2 %. 2005–2006 m. gamyba sumažėjo 8 %, tačiau, didėjant suvartojamam kiekiui Bendrijoje, per TL padidėjo 11 %. Bendrijos pramonė gamybos pajėgumus nuolat didino iki apytiksliai 300 000 tonų per TL, tačiau turimi pajėgumai per TL buvo mažiau naudojami. Atsižvelgiant į tai, kad pramonės gamyba yra pakankamai sezoniška, pajėgumus visapusiškai naudoti visus metus neįmanoma, tačiau per TL pasiektas 76 % pajėgumų naudojimo rodiklis buvo pakankamai mažas, palyginti su 2004 ir 2005 m. pasiektu lygiu.

(114)

Bendrijos pramonės nepriklausomiems pirkėjams, daugiausia didiesiems mažmenininkams ir platintojams, parduotas nagrinėjamojo produkto kiekis Bendrijos rinkoje per TL padidėjo 3 %, palyginti su 2004 m. Atsižvelgiant į pakankamai žemą suvartojamo kiekio lygį 2006 m., 2005–2006 m. parduotas kiekis sumažėjo 5 %, tačiau per TL padidėjo, kaip ir Bendrijoje suvartojamas kiekis.

(115)

Tačiau pastebėta, kad Bendrijos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti 13 % padidėjusiu Bendrijoje suvartojamu kiekiu per nagrinėjamąjį laikotarpį, o ypač 2005–2006 m., kai rinka padidėjo 11 %. Dėl to jos užimama rinkos dalis sumažėjo 3,7 procentinio punkto – nuo 39,8 iki 36,1 % per TL.

(116)

Vidutinės pardavimo kainos EXW sąlygomis nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 9 %. Kainos mažėjo palaipsniui per nagrinėjamąjį laikotarpį.

5   lentelė

(117)

Iš šios lentelės matyti, kad Bendrijos pramonės kaina sumažėjo ir laikotarpiu nuo 2006 m. iki TL, nors paklausa Bendrijos rinkoje didėjo.

(118)

Metų pabaigos atsargų kiekį, kuris vidutiniškai sudaro apie 25 % gamybos, nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo galima laikyti dideliu.

6   lentelė

(119)

Tačiau didelį atsargų kiekį galima paaiškinti tuo, kad nagrinėjamasis produktas yra sezoniško pobūdžio, kad Bendrijos pramonė iš esmės gamina įprastinių rūšių produktą ir kad produktų asortimentas, kuris turi būti prieinamas pirkėjams, yra labai didelis. Atsargų kiekis 2005 m. buvo net didesnis, nes tais metais dėl mažėjančio parduoto kiekio, palyginti su 2004 m., buvo sukaupta daugiau atsargų. 2005 m. pabaigoje sulėtėjus pardavimo tempui atitinkamai sukaupta didesnis kiekis atsargų. Tačiau nemanoma, kad šiuo atveju atsargos būtų susijusiu žalos rodikliu.

(120)

2005 m. užimtumo lygis buvo pakankamai aukštas iš esmės dėl to, kad buvo pasamdyti laikinieji darbuotojai, padėję patenkinti tų metų padidėjusią paklausą. Tačiau užimtumo lygis nuo 2006 m. ypatingai mažėjo, o TL pabaigoje buvo 13 % mažesnis nei 2004 m. Vidutinės darbo sąnaudos 9 % padidėjo tik nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(121)

Padidėjus darbuotojų skaičiui 2005 m. nežymiai sumažėjo našumas, tačiau dėl sumažėjusio darbuotojų skaičiaus 2006 m. našumas padidėjo, nors pagamintas kiekis 2005–2006 m. sumažėjo 8 %. Padidėjusiu parduotu ir pagamintu kiekiu bei visų pirma žemesniu užimtumo lygiu galima paaiškinti, kodėl našumas per TL, palyginti su 2004 m., sumažėjo 23 %.

(122)

Verta pastebėti, kad žaliavos, o visų pirma – parafinas, sudaro apie 50 % gamybos sąnaudų. Lentelėje parodyta, kad, išskyrus 2006 m., gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį nekito. Padidėjimą 2006 m. galima paaiškinti tuo, kad 2005–2006 m. labai padidėjo parafino kainos. Bendrijos pramonė su šia staiga padidėjusia parafino kaina kovojo parafiną keisdama, kur techniškai įmanoma, stearinu. Iš tiesų stearino kainos iki 2006 m. buvo pastovesnės, o už parafino kainas mažesnės net per TL.

(123)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonė racionalizavo gamybą, kuri buvo iš dalies perkelta į Europos bendrijos valstybes nares, ir tuo pačiu metu, siekdama sumažinti sąnaudas, turėjo ryžtingai mažinti darbo vietų skaičių, ypač nuo 2006 m.

(124)

Dėl visų šių veiksnių susiklostė tokia padėtis, kai Bendrijos pramonė sugebėjo per TL išlaikyti tokio paties lygio gamybos sąnaudas, kaip 2004 m.

(125)

Bendrijos pramonės pelningumas nustatytas parduodant panašų produktą gautą ikimokestinį grynąjį pelną išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentu. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės pelningumas sumažėjo nuo 6,9 % pelno 2004 m. iki 0,6 % nuostolių per TL. Nors Bendrijos pramonės pelningumas 2004 ir 2005 m. buvo geras, padėtis ypatingai pasikeitė 2006 m. dėl tokių veiksnių, kaip gamybos sąnaudų padidėjimas ir pardavimo kainų sumažėjimas. Vidutinė pardavimo kaina per TL toliau mažėjo, tačiau sumažinus gamybos sąnaudas buvo galima tuo laikotarpiu išvengti nuostolių.

(126)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija iš esmės rodo, kaip kito pelningumas. Grynųjų pinigų srautas per TL vėl tapo teigiamu, tačiau jis buvo daug mažesnis, nei 2004 ir 2005 m. Tą patį galima pastebėti ir apie investicijų grąžą, kuri buvo neigiama ir 2006 m., ir per TL.

(127)

Nors padėtis buvo sunki, Bendrijos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį toliau investavo. Tai rodo, kad pramonė nepasirengusi atsisakyti gamybos ir mano, kad sektorius yra gyvybingas. Iš investicijų lygio matyti, kad sektoriuje pajėgiama padidinti būtiną kapitalą.

(128)

Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje 2004 m.–TL padidėjo 3 %, tačiau Bendrijos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti 13 % padidėjusiu Bendrijoje suvartojamu kiekiu. Dėl to rinkos dalis sumažėjo apytikriai 3,7 procentinio punkto.

(129)

Nustatyta, kad vienas atrinktas eksportuojantis KLR gamintojas, kuris į Bendriją eksportuoja nedidelį kiekį, produktų Bendrijos rinkoje nepardavė dempingo kainomis. Tačiau visų kitų atrinktų eksportuojančių gamintojų 84–89 konstatuojamosiose dalyse nurodyti dempingo skirtumai yra daug didesni nei de minimis. Kaip paaiškinta 99 konstatuojamojoje dalyje, laikyta, kad visi kiti neatrinkti eksportuojantys KLR gamintojai, kurie bendradarbiavo arba nebendradarbiavo, produktą Bendrijos rinkoje pardavė dempingo kainomis. Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis apimtį ir kainas, kaip nustatyta, vidutiniškai 48 % faktinio dempingo skirtumo poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(130)

Nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį pagerėjo kai kurie su Bendrijos pramonės veikla susiję kiekio rodikliai, kaip antai gamyba (+ 2 %), gamybos pajėgumai (+ 8 %), našumas (+ 23 %) ir pardavimo apimtis (+ 3 %).

(131)

Tačiau visi su Bendrijos pramonės finansine padėtimi susiję rodikliai per nagrinėjamąjį laikotarpį labai pablogėjo. Nors Bendrijos pramonė pajėgė padidinti kapitalą investicijoms, investicijų grąža per TL tapo neigiama, o grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 81 %. Vidutinės pardavimo kainos sumažėjo 9 %, o pelningumas – nuo apytikriai 6,9 % 2004 m. iki 0,6 % nuostolių per TL.

(132)

Be to, kiti su Bendrijos pramone susiję žalos rodikliai per nagrinėjamąjį laikotarpį taip pat blogėjo: pajėgumų naudojimas sumažėjo 4 %, atsargos padidėjo 7 %, o užimtumas sumažėjo 13 %. Be to, Bendrijos pramonei tenkanti rinkos dalis sumažėjo nuo 39,8 % 2004 m. iki 36,1 %, tiksliau, 3,7 procentinio punkto. Bendrijos pramonei nebuvo leista pasinaudoti 13 % padidėjusia rinka, nes Bendrijos pramonė pardavimo apimtį galėjo padidinti tik 3 %.

(133)

Atlikus sąnaudų, įskaitant žaliavų sąnaudas, analizę nustatyta, kad labai padidėjo pagrindinių žaliavų kaina, tačiau Bendrijos pramonė sugebėjo per TL išlaikyti 2004–2005 m. lygio vieneto sąnaudas. Nors 2006 m.–TL paklausa padidėjo 11 %, tačiau pardavimo kainos sumažėjo 3 % ir prarasta labai daug darbo vietų. Pelningumas per TL liko neigiamas.

(134)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(135)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar dempingo kainomis importuojamos KLR kilmės žvakės Bendrijos pramonei padarė tokią rimtą žalą, jog ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(136)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš KLR į Bendriją eksportuotos žvakės Bendrijos rinkoje per TL buvo parduodamos labai mažomis dempingo kainomis. Kaip nurodyta 129 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad bendradarbiaujantys eksportuojantys KLR gamintojai nagrinėjamąjį produktą pardavė taikydami vidutinį 26,2 % dempingo skirtumą. Be to, reikėtų pabrėžti, kad apie 55 % Kinijos eksportuotojų atliekant tyrimą nebendradarbiavo. Esama neabejotinų įrodymų, kad tie eksportuotojai pardavė dar mažesnėmis dempingo kainomis, nei tyrime bendradarbiavę eksportuotojai.

(137)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo dempingo kaina apimtis Bendrijos rinkoje padidėjo 36 %. Apimtis padidėjo importuojant labai mažomis dempingo kainomis, dėl kurių Bendrijos pramonės kainos per TL buvo priverstinai mažinamos apytikriai 9 %. Kaip paaiškinta 108 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl importo dempingo kainomis kainos pagrindiniame Bendrijos pramonės rinkos segmente buvo dar labiau priverstinai mažinamos – net 12,1 %. Todėl dempingą vykdantiems eksportuotojams tenkanti rinkos dalis per TL padidėjo nuo apytiksliai 27,5 iki apytiksliai 33 %, t. y. daugiau nei 5 procentiniais punktais.

(138)

Remiantis statistiniais Eurostato importo duomenimis paaiškėjo, kad kategorijų, kurioms priskiriami pagrindiniai Bendrijos pramonės gaminami ir parduodami produktai, importas dempingo kaina iš esmės dar labiau padidėjo. Importas dempingo kainomis šiame rinkos segmente padidėjo 46 %, o tokio importo užimama rinkos dalis šiame segmente padidėjo apie 3,5 procentinio punkto. Tokią raidą reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrai didelį dėl importo dempingo kainomis priverstinį kainų mažinimą ir spaudimą kainoms Bendrijos rinkoje.

(139)

Tuo pačiu metu Bendrijos pramonės parduotas kiekis padidėjo tik 3 %, nors suvartojamas kiekis iš viso padidėjo 13 %. Todėl užimama rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 39,8 iki 36,1 %, tiksliau, prarasta 3,7 procentinio punkto rinkos dalies.

(140)

Be to, pastebėta, kad 2006 m. su Bendrijos pramonės veikla susiję rodikliai buvo ypač neigiami, nes, palyginti su 2005 m., patirta daug nuostolių. Tokia padėtis sutapo su tuo, kad į Bendrijos rinką iš KLR ir toliau mažomis kainomis buvo importuojamas didelis produkto kiekis, o Bendrijoje suvartojamas kiekis sumažėjo 5 %. Bendras Bendrijos parduotas kiekis mažėjo, kaip ir importo dempingo kaina parduotas kiekis, o Bendrijos pramonės kainos sumažėjo 5 %, kad atitiktų importo dempingo kainų lygį.

(141)

Nagrinėjant laikotarpį nuo 2006 m. iki TL pabaigos paaiškėjo, kad suvartojamas kiekis padidėjo 11 %. Bendrijos pramonei pavyko parduotą kiekį padidinti 8 %, tačiau importas dempingo kainomis iš viso padidėjo dar labiau (+ 18 %). Tuo pačiu metu dempingo kainomis vykdomo importo kainos sumažėjo 3 %. Bendrijos pramonė negalėjo pasinaudoti rinkos augimu ir sumažėjusiomis gamybos sąnaudomis. Ji turėjo atsižvelgti į pardavimo kainos mažėjimo tendenciją ir per TL dar 2,5 % sumažino kainas, tokiu būdu dar padidindama 2006 m. patirtus nuostolius.

(142)

Manoma, kad dėl importo mažomis dempingo kainomis Bendrijos rinkoje toliau daromas spaudimas neleido Bendrijos pramonei per TL nustatyti tokias pardavimo kainas, kurios atitiktų sąnaudas. Tuo galima paaiškinti sumažėjusią rinkos dalį, žemą pardavimo kainų lygį ir neigiamą Bendrijos pramonės pelningumą tuo laikotarpiu. Todėl daroma preliminari išvada, kad importo mažomis dempingo kainomis iš KLR augimas per TL darė didelį neigiamą poveikį Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai.

(143)

Kaip minėta 94 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijoje sunaudojamas žvakių kiekis 2004 m.–TL padidėjo 13 %. Taigi Bendrijos pramonė galėjo veikti padidėjusioje rinkoje, dėl to Bendrijos pramonei padaryta materialinė žala negali būti susieta su suvartojimo raida Bendrijos rinkoje.

(144)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importuojami produktai, kurie, kaip nustatyta, buvo parduodami ne dempingo kainomis, Bendrijos rinkoje buvo parduodami pakankamai didele kaina. Todėl manyta, kad toks importas nebuvo susijęs su mažomis Bendrijos pramonės pardavimo kainomis ir patirta žala.

(145)

Importo iš kitų trečiųjų šalių kiekio ir kainų tendencijos 2004 m.–TL:

10   lentelė

(146)

Iš trečiųjų šalių, kurios yra nesusijusios su šiuo tyrimu, importuojamas kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 7 %, tačiau per TL buvo vidutinio lygio. Veikiausiai tai daugiausia didelės vertės specialūs produktai, importuojami būtent iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV). Dėl to, kad Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo daugiau, per TL prarasta 0,2 procentinio punkto rinkos dalies. Tokio importo kainos, kurios per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo pakankamai didelės, per tą laikotarpį padidėjo 21 %.

(147)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad šis importas nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(148)

Kaip nurodyta 92 konstatuojamojoje dalyje, iš turimos informacijos apie Bendrijos žvakių rinką matyti, kad apie 40 % Bendrijos gamybos šiame tyrime nepriskirta Bendrijos pramonės apibrėžčiai.

(149)

Tam tikri Bendrijos gamintojai, kurie pagamina apie 17 % Bendrijos produkcijos, prieštaravo tyrimo inicijavimui, nes daugelis jų iš KLR importavo gana didelį žvakių kiekį. 136–142 konstatuojamosiose dalyse analizuojant importo dempingo kainomis iš KLR poveikį atsižvelgta į tokių gamintojų importo iš KLR poveikį. Kiti Bendrijos gamintojai, pagaminantys 23 % Bendrijos produkcijos, apie save nepranešė arba nepareiškė nuomonės dėl šio tyrimo inicijavimo.

(150)

Išanalizavus su Bendrijos rinka susijusius duomenis nustatyta, kad visi kiti Bendrijos gamintojai, parduodami savo produkciją, per nagrinėjamąjį laikotarpį rinkos dalį prarado, o ne padidino. Per tyrimą nenustatyta jokia konkreti problema, susijusi su Bendrijos gamintojų konkurencija parduodant pačių pagamintas žvakes, ar koks nors prekybą iškraipantis poveikis, kuriuo būtų galima paaiškinti Bendrijos pramonei padarytą materialinę žalą.

(151)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad Bendrijos pramonės apibrėžčiai nepriskiriami gamintojai nebuvo susiję su Bendrijos pramonei padaryta materialine žala.

(152)

Remiantis Eurostato duomenimis ir atrinktų Bendrijos gamintojų klausimyno atsakymais nustatyta, kad Bendrijos gamintojų žvakių eksportas už Bendrijos teritorijos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo iš viso 10 %, tiksliau, nuo 47 701 tonos 2004 m. iki 52 565 tonų per TL. Pagrindinės eksporto rinkos – tai Norvegija, Šveicarija ir JAV, kuriose kainų lygis apskritai yra gana aukštas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonei pavyko padidinti eksportą į trečiąsias šalis, ypač 2005–2006 m., kai Bendrijoje suvartojamas kiekis sumažėjo 5 %. Tokia gana gera eksporto veikla buvo ypač naudinga per TL.

(153)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad Bendrijos pramonės eksportas nebuvo susijęs su Bendrijos pramonei per TL padaryta žala.

(154)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Bendrijos pramonė importuodama žvakes iš KLR sau darė žalą.

(155)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurie Bendrijos pramonės apibrėžčiai priskirti gamintojai KLR kilmės žvakes importavo tam, kad papildytų produktų asortimentą. Tačiau nustatyta, kad per TL pirkta nedaug, tiksliau, mažiau nei 5 % produktų, palyginti su susijusių Bendrijos gamintojų parduotu kiekiu.

(156)

Tuo remiantis padaryta preliminari išvada, kad Bendrijos pramonės nagrinėjamojo produkto importas iš KLR nebuvo susijęs su Bendrijos pramonei per TL padaryta materialine žala.

(157)

Tam tikrų suinteresuotųjų šalių teigimu Bendrijos pramonė patyrė pajėgumų naudojimo nuostolių ir prarado rinkos dalį dėl to, kad ypač 2006 m. perkėlė dalį gamybos į kitas Bendrijos valstybes nares. Be to, jų teigimu, pardavimo kainos sumažėjo dėl tose valstybėse narėse, kuriose tariamai daromas didesnis spaudimas pardavimo kainoms, vyraujančių konkurencijos sąlygų.

(158)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį palaipsniui padidėjo 8 %, o ne mažėjo. Be to, nustatyta, kad pajėgumai daugiausiai padidėjo laikotarpiu nuo 2006 m. ir per TL. Pagaliau taip pat nustatyta, kad ir Bendrijos pramonės gamyba, ir parduotas kiekis 2006 m.–TL padidėjo 8 %. Todėl tvirtinimui prieštarauja per tyrimą nustatyti faktai, įrodantys, kad gamybos pajėgumai, gamyba ir atsargos padidėjo. Kaip nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonė rinkos dalį prarado dėl to, kad ji negalėjo tuo laikotarpiu visapusiškai pasinaudoti rinkos augimu.

(159)

Be to, 122–124 konstatuojamosiose dalyse nurodyta, kad dėl Bendrijos pramonės restruktūrizavimo veiksmų 2006 m. jos vidutinės gamybos sąnaudos per TL sumažėjo net 14 %. Atliekant tyrimą nenustatyta požymių, kad Bendrijos pramonės pirkėjų grupė akivaizdžiai pakeitė Bendrijoje, kaip tvirtino susijusios šalys. Priešingai – manoma, kad dėl importo mažomis dempingo kainomis iš KLR daromo spaudimo kainoms žvakių kainų lygis Bendrijos rinkoje buvo žemas.

(160)

Tuo remiantis per tyrimą nenustatyta, kad Bendrijos pramonės atliktas gamybos perkėlimas būtų susijęs su Bendrijos pramonei per TL padaryta materialine žala.

(161)

Tam tikros šalys teigė, kad Bendrijos pramonei žala padaryta dėl to, kad Bendrijos rinkoje padidėjo pagrindinės žaliavos, tiksliau, parafino, kaina. Tiksliau jie nurodė Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato (Konkurencijos GD) prieštaravimo pareiškimą, kuriame teigiama, kad iki 2005 m. pradžios egzistavo Europos parafino gamintojų kartelis. Todėl šalys ragino Komisiją atidžiai nagrinėti faktus ir stebėti naujus pokyčius, susijusius su kartelio poveikiu ekonominei Bendrijos pramonės padėčiai.

(162)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad padidėjusi parafino kaina poveikio turėjo ne tik Bendrijos rinkai, bet ir kitoms pasaulio rinkoms, nes parafino, kuris yra naftos darinys, kainų raida yra glaudžiai susijusi su naftos kainų raida.

(163)

Be to, kaip paaiškinta 122–124 konstatuojamosiose dalyse, Bendrijos pramonei pavyko per TL kontroliuoti sąnaudas. Padidėjus parafino kainai parafinas buvo pakeistas stearinu. Bendrijos pramonė taip pat racionalizavo gamybą ir sugebėjo gerokai sumažinti sąnaudas, kurios per TL atitiko 2004 ir 2005 m. sąnaudas.

(164)

Konkurencijos GD iš tiesų atliko tyrimą dėl tariamo tam tikrų parafino – pagrindinės Bendrijos žvakių pramonės žaliavos – gamintojų kartelio egzistavimo, o išvadas oficialiai paskelbė 2008 m. spalio mėn. pradžioje.

(165)

Pirmą kartą analizuojant minėtas išvadas, susijusias su dabartiniu antidempingo tyrimu, matyti, kad Bendrijos pramonė apie trečdalį parafino gavo iš bendrovių, kurios per TL, o tiksliau, 2007 m., buvo sudariusios kartelį. Iš patikrintų to laikotarpio duomenų matyti, kad vidutinė iš kartelį sudarančių bendrovių pirkto parafino kaina atitinka iš kitų Bendrijos tiekėjų pirkto parafino kainas. Be to, verta pastebėti, kad nustatyta, jog Bendrijos pramonės pirkto parafino kainos atitiko parafino kainas KLR – tai vienintelė šiame tyrimo etape turima informacija apie kainas ne ES valstybėse.

(166)

Konkurencijos GD tyrimą inicijavo 2005 m. balandžio mėn., o šio tyrimo nagrinėjamam laikotarpiui priskiriama šiek tiek daugiau nei vieneri metai, kuriais, kaip nustatyta, egzistavo kartelis. Todėl būtų galima tvirtinti, kad dėl kartelio egzistavimo 2004 m. tie metai yra netinkami ar netipiški analizuojant žalą ir priežastinį ryšį.

(167)

Kadangi galima manyti, jog kartelis nustojo egzistuoti, kai Konkurencijos GD pradėjo tyrimą, tiksliau, 2005 m. pradžioje, buvo palygintos tendencijos, susijusios su ekonomine Bendrijos pramonės padėtimi, kai kartelis dar egzistavo, tiksliau, 2004 m., ir po to, kai kartelis nustojo egzistuoti, tiksliau, 2005 m. Palyginus nustatyta, kad su Bendrijos pramonės žala susijusios tendencijos iš esmės nesikeitė. Todėl, atsižvelgiant į žalos rodiklių raidą 2005 m.–TL, su žala susijusi padėtis ir 130–134 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados nepasikeitė.

(168)

Be to, remiantis šiuo metu turima informacija paaiškėjo, kad padidėjusios žaliavų sąnaudos ir kartelis negalėjo padaryti materialinio poveikio ekonominei Bendrijos pramonės padėčiai, kuri buvo išsamiai nagrinėjama nuo 2004 m. iki 2007 m. pabaigos.

(169)

Tačiau toliau atliekant tyrimą bus išsamiai nagrinėjamas galimas kartelio poveikis, kuris galėjo būti padarytas Bendrijos rinkai.

(170)

Remiantis minėta analize nustatyta, kad 2004 m.–TL labai padidėjo KLR kilmės importo mažomis dempingo kainomis apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad importuota labai mažomis dempingo kainomis, kurios buvo daug mažesnės už Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje už panašių rūšių produktus nustatytas kainas.

(171)

Padidėjusi importo mažomis dempingo kainomis iš KLR apimtis ir rinkos dalis sutapo ne tik su apskritai padidėjusia paklausa Bendrijoje, bet ir su neigiamais pardavimo kainų pokyčiais, didelės Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies netekimu ir pagrindinių rodiklių, susijusių su ekonomine Bendrijos pramonės padėtimi per TL pablogėjimu. Bendrijos pramonė 2006 m. patyrė daug nuostolių ir per TL toliau veikė nuostolingai.

(172)

Nagrinėjant kitus žinomus veiksnius, dėl kurių Bendrijos pramonei galėjo būti padaryta žala, paaiškėjo, kad nė vienas toks veiksnys negalėjo padaryti didelio neigiamo poveikio Bendrijos pramonei, o ypač per TL.

(173)

Remiantis aprašyta analize, kurią atliekant buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, daroma preliminari išvada, kad importas iš KLR Bendrijos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(174)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Bendrijos interesai analizuoti remiantis visų įvairių susijusių interesų, t. y. Bendrijos pramonės, žaliavų tiekėjų, importuotojų ir nagrinėjamojo produkto vartotojų interesų, vertinimu.

(175)

Bendrijos pramonę sudaro daug visoje Bendrijoje įsikūrusių mažųjų ir vidutinių gamintojų, kurie tiesiogiai įdarbinę apie 5 000 darbuotojų, o didžiąją dalį žaliavų perka iš Bendrijos tiekėjų. Tai reiškia, kad Bendrijoje yra daug nuo šios pramonės priklausančių bendrovių. Dėl to žvakių pramonės ekonominis poveikis, o ypač poveikis užimtumui Bendrijoje, yra daug didesnis.

(176)

Kad ir toliau būtų konkurencinga, Bendrijos pramonė toliau stengėsi padidinti kapitalą ir investuoti į gamybos procesų modernizavimą ir automatizavimą. Be to, pastebėta, kad dėta daug pastangų siekiant restruktūrizuoti gamybą ir sumažinti sąnaudas. Tai rodo, kad pramonė yra gyvybinga ir nepasirengusi nustoti gaminti.

(177)

Manoma, kad nenustačius laikinųjų antidempingo priemonių ekonominė Bendrijos pramonės padėtis toliau blogėtų ir būtų sumenkintos pastarųjų metų pastangos, o visų pirma – investicijos. Per trumpą laiką dėl to būtų uždarytos ne tik žvakių, bet ir gamintojų pramonės šakų bendrovės ir atitinkamai prarasta darbo vietų Bendrijoje.

(178)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Bendrijos rinkoje padidės žvakių kainų lygis, o Bendrijos pramonė vėl galės dirbti pelningai. Kainas pakaktų padidinti 7 %, kad ši pramonės šaka galėtų greitai pasiekti priimtiną pelningumo lygį. Be to, dėl siūlomų priemonių Bendrijos pramonė veikiausiai galės atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turės teigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai ir pelningumui.

(179)

Gauti šeši importuotojų klausimyno atsakymai, iš kurių tik du galėjo būti laikomi reikšmingais analizuojant Bendrijos interesus.

(180)

Minėti du reikšmingus atsakymus pateikę ir atliekant tyrimą bendradarbiavę importuotojai prieštaravo antidempingo priemonių nustatymui. Tie importuotojai per TL importavo apie 3 % visų iš KLR į Bendriją importuotų žvakių ir sunaudojo apie 1 % Bendrijoje sunaudojamų žvakių. Prekybos žvakėmis apyvarta sudaro 3,4 % bendrovių veiklos.

(181)

Nustatyta, kad bendras šių importuotojų skirtumas perkant žvakes iš KLR per TL sudarė 15–25 % per TL, nes jie iš esmės parduoda platintojams Bendrijos rinkoje. Taigi nustačius laikinąsias antidempingo priemones tiesioginis poveikis šiems dviem bendradarbiaujantiems importuotojams bus reikšmingas, jei jie negalės galimo priemonių poveikio perkelti pirkėjams. Atlikus tyrimą nustatyta, kad žvakių kainos dideliems pirkėjams, kaip antai platintojams, per TL buvo gerokai sumažintos, tačiau mažmenininkai net parduodami pagrindinius produktus mažmenomis gavo patenkinamą bendrąjį pelną. Tuo remiantis manoma, kad bent dalį pirkimo kainos padidėjimo dėl antidempingo priemonių arba visą padidėjimą būtų galima perkelti į įvairius platinimo grandinės etapus iki mažmenininkų.

(182)

Atsižvelgiant į tai, kad žvakių verslas sudaro mažą bendradarbiaujančių importuotojų apyvartos dalį, t. y. tik 3,4 %, ir kad importuotojai veikiausiai galėtų bent dalį kainos padidėjimo perkelti į platinimo grandinę, daroma preliminari išvada, kad laikinųjų priemonių poveikis jų finansinei padėčiai nebus reikšmingas.

(183)

Didelės mažmenininkų, kurie per TL importavo didelį kiekį žvakių, grupės nepasisiūlė bendradarbiauti arba pateikė atsakymus, kurie analizuojant Bendrijos interesus buvo nereikšmingi. Todėl buvo neįmanoma remiantis patikrintais duomenimis tiksliai įvertinti visapusiško siūlomų antidempingo priemonių poveikio šių grupių pelningumui.

(184)

Tačiau, nors šios šalys nebendradarbiavo, Komisija ieškojo viešos informacijos apie žvakių (visų pirma skridininių žvakių) mažmenines kainas ir vertino galimą laikinųjų antidempingo priemonių poveikį mažmenininkams. Skridininės žvakės per TL sudarė didelę tiek iš KLR eksportuotų, tiek Bendrijos pramonės parduotų žvakių dalį. Vėliau palygintas vidutinis muitas, mokėtinas už žvakes, kurios importuojamos iš KLR, su galimu Bendrijos pramonės pagamintų skridininių žvakių kainos padidėjimu.

(185)

Remiantis vieša informacija nustatyta, kad dideli mažmenininkai prekiaudami žvakėmis gauna kelių šimtų procentų dydžio patenkinamą bendrąjį pelno dydį. Praktiškai tariant tai reiškia, kad už pakuotę įprastinių žvakių, parduodamų vartotojams už indeksuotą mažmeninę kainą, kuri yra lygi 100, mažmenininkų gaunamas bendrasis pelnas pritaikius indeksą gali būti net 70. Remiantis patikrintais duomenimis, indeksuota kaina už tokią pačią iš KLR importuotą pakuotę, būtų lygi 30, o nustačius laikinąsias antidempingo priemones, atsižvelgiant į atitinkamą importui dempingo kainomis tenkančią rinkos dalį, indeksuotas muitas būtų lygus 4.

(186)

Jei didieji mažmenininkai tą pačią žvakių pakuotę pirktų tiesiogiai iš Bendrijos pramonės, jų bendrasis pelnas ir toliau būtų didelis, net jei kaina padidėtų tiek, kiek nurodyta 178 konstatuojamojoje dalyje. Pakuotės pirkimo kaina indeksuota forma mažmenininkams būtų apie 35.

(187)

Išanalizavus galima daryti išvadą, kad laikinųjų priemonių poveikis (jei toks būtų) mažmenininkų bendrovėms būtų labai nedidelis. Yra požymių, kad didžiąją siūlomų priemonių dalį jie netgi galėtų absorbuoti neperkeldami priemonių poveikio vartotojams, o jų pelno dydžiui didelio poveikio nebūtų padaryta.

(188)

Tokiomis aplinkybėmis padaryta preliminari išvada, kad, remiantis turima informacija, antidempingo priemonės importuotojams veikiausiai neturės materialinio poveikio, jei iš viso bus padarytas poveikis.

(189)

Žvakės yra tipinė vartojimo prekė, tačiau vartotojų interesus atstovaujančios asociacijos nebendradarbiavo. Tačiau, atsižvelgiant į surinktus duomenis apie dideles mažmenininkų grupes Bendrijoje, nagrinėtas galimas laikinųjų antidempingo priemonių poveikis Bendrijos vartotojams.

(190)

Kaip paaiškinta 185 ir 186 konstatuojamosiose dalyse, mažmenininkai ir, visų pirma, didelės mažmenininkų grupės gauna tokį didelį bendrąjį pelną, kad jo turėtų pakakti tam, kad laikinosios antidempingo priemonės būtų absorbuotos kainos padidėjimo neperkeliant vartotojams.

(191)

Tokiomis aplinkybėmis padaryta preliminari išvada, kad materialinis poveikis vartotojams neturėtų būti padarytas.

(192)

Vienas parafino tiekėjas pranešė apie save ir pateikė žvakių gamyboje naudojamų žaliavų tiekėjams skirto klausimyno atsakymus. Primenama, kad parafinas gali sudaryti iki 50 % nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudų.

(193)

Kaip nurodyta 175 konstatuojamojoje dalyje, būsima Bendrijos pramonės padėtis veikiausiai padarytų teigiamą poveikį žaliavų tiekėjams. Daroma preliminari išvada, kad nustačius antidempingo priemones nebūtų pažeisti žaliavų tiekėjų interesai.

(194)

Kalbant apie Bendrijos rinką, jei bus nustatytos antidempingo priemonės, susiję eksportuojantys Kinijos gamintojai, atsižvelgiant į stiprią jų padėtį rinkoje, tikriausiai toliau pardavinės savo produktus, nors ir ne dempingo kainomis. Kadangi yra daug Bendrijos ir Kinijos gamintojų, Bendrijos rinkoje tikriausiai vis tiek pakaks didelių konkurentų. Todėl importuotojai – ar tai būtų prekybininkai, platintojai ar mažmenininkai – taigi kartu ir vartotojai, veikiausiai ir toliau galės pasirinkti iš keleto žvakių tiekėjų.

(195)

Tačiau jei priemonių nebūtų nustatyta, Bendrijos pramonės, kuri užima svarbią rinkos dalį, ateičiai per trumpą ar vidutinį laikotarpį iškiltų pavojus. Jei būtų leidžiama importuoti dempingo kainomis iš KLR į Bendrijos rinką netaisant prekybą kraipančio poveikio, daug Bendrijos gamintojų išnyktų, taigi įvairūs ūkinės veiklos vykdytojai turėtų mažesnį pasirinkimą, sumažėtų konkurencija, o Bendrijos rinkoje būtų prarasta daug darbo vietų.

(196)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl šiuo atveju nereikėtų nustatyti antidempingo priemonių.

(197)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(198)

Siekiant nustatyti muito dydį atsižvelgta į nustatytų dempingo skirtumų ir muito dydį, kurio reikia Bendrijos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(199)

Remiantis tyrimo duomenimis manoma, kad pelnas, kuris būtų gautas, jei nebūtų importo dempingo kainomis, turėtų būti nustatytas remiantis 2004 ir 2005 metais, kai Bendrijos pramonė gavo pelną ir kai Bendrijos rinkoje buvo mažiau iš Kinijos importuojamų produktų. Todėl manyta, kad 6,5 % apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Bendrijos pramonė galėjo tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo dempingo. Būtinas kainų padidėjimas tuomet buvo nustatytas remiantis atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų visų rūšių produktų svertinės vidutinės importo kainos palyginimu su nežalinga Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotų visų rūšių produktų kaina per TL. Nežalinga kaina nustatyta prie Bendrijos pramonės gamybos sąnaudų pridėjus minėtą 6,5 % pelno dydį. Taip lyginant gautas skirtumas tuomet buvo išreikštas palygintų rūšių CIF importo vertės procentais.

(200)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatyti laikinieji antidempingo muitai, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(201)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visai šaliai apskaičiuotas muitas, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(202)

Nustatyti dempingo ir žalos skirtumai:

(203)

Atsižvelgiant į tai, kad žvakės labai dažnai importuojamos rinkiniais kartu su stovais, laikikliais ir kitomis dalimis, manyta, kad būtų tikslinga muitą nustatyti kaip fiksuotą sumą, remiantis žvakių sudėtyje esančiu kuro, įskaitant dagtį, kiekiu, nes šiuo atveju tokia nagrinėjamojo produkto matavimo forma yra tinkama.

(204)

Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir prieš priimant galutinį sprendimą prireikus į jas bus atsižvelgta. Siekiant priimti galutines išvadas preliminarios išvados gali būti svarstomos iš naujo,

a)

kuro sudėtyje yra daugiau kaip 500 ppm tolueno;

b)

kuro sudėtyje yra daugiau kaip 100 ppm benzeno;

c)

dagties skersmuo yra ne mažesnis kaip 5 mm;

d)

yra atskirai įdėti į plastikinę talpyklą, kurios vertikalios sienelės yra ne mažesnės kaip 5 cm aukščio.