19.7.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 192/5

(1)

Po antidempingo tyrimo (toliau – pirminis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 85/2006 (2) importuojamai Norvegijos kilmės išaugintai lašišai nustatė galutinį antidempingo muitą. Buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas – minimali importo kaina (toliau – MIK).

(2)

2007 m. vasario 20 d. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą, kurį pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį pateikė šios valstybės narės: Italija, Lietuva, Lenkija, Portugalija ir Ispanija (toliau – pareiškėjai).

(3)

Pareiškėjai pateikė prima facie įrodymų, kad pasikeitė aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Pareiškėjai tvirtino ir pateikė prima facie įrodymų, kad palyginus apskaičiuotą normaliąją vertę su kitų bendrovių eksporto kainomis, dempingas taptų gerokai mažesnis už galiojančias priemones. Todėl nebūtina toliau taikyti galiojančių priemonių ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą. Nuspręsta, kad šio įrodymo pakanka tyrimui pradėti.

(4)

Todėl, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, 2007 m. balandžio 21 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbtu pranešimu inicijavo dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų importuojamai Norvegijos kilmės išaugintai lašišai, peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(5)

Peržiūroje buvo nagrinėjami tik dempingo aspektai, siekiant įvertinti, ar reikia toliau taikyti, panaikinti arba iš dalies pakeisti taikomas priemones.

(6)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė visiems žinomiems eksportuotojams ir (arba) gamintojams Norvegijoje, prekybininkams, importuotojams ir žinomoms suinteresuotoms asociacijoms bei Norvegijos Karalystės atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(7)

Pranešimo apie inicijavimą 5 skyriaus a punkte nurodyta, kad Komisija gali nuspręsti taikyti pagrindinio reglamento 17 straipsnyje apibrėžtą atrankos procedūrą. Atsiliepdamos į prašymą, nurodytą pranešimo apie inicijavimą 5 skyriaus a punkto i papunktyje, 267 bendrovės pateikė prašomą informaciją per pranešime nustatytą laiką. 169 iš jų – išaugintą lašišą eksportuojantys augintojai. Buvo eksportuojama tiesiogiai arba netiesiogiai per susijusius ir nepriklausomus prekybininkus.

(8)

Atsižvelgiant į didelį susijusių bendrovių skaičių buvo nuspręsta pasinaudoti atrankos nuostatomis, ir šiuo tikslu, pasikonsultavus su Norvegijos pramonės atstovais, buvo atrinktos gaminančios bendrovės, kurių į EB eksportuojamas kiekis yra didžiausias. Norvegijos pramonės atstovai pasiūlė atrinkti i) gaminančią bendrovę, kuri eksportuoja tik per nesusijusius prekybininkus Norvegijoje; ir ii) du eksportuotojus, kurie nėra nagrinėjamojo produkto gamintojai. Į šį pasiūlymą nebuvo galima atsižvelgti, nes nebuvo pakankamų garantijų, kad iš tiesų būtų galima nustatyti gaminančios bendrovės pardavimą eksportui į Bendriją per nesusijusius prekybininkus. Lašišos neauginančių eksportuotojų normaliosios vertės nebuvo galima nustatyti, todėl šioms bendrovėms nebuvo galima nustatyti ir muito.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį darant atranką buvo atsižvelgiama į didžiausią tipišką eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per tam tikrą laiką. Galutinėje atrankoje atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kiekis sudarė beveik 60 % į Bendriją eksportuoto nagrinėjamojo produkto nurodyto kiekio.

(10)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka tikrai būtina, pranešimo apie inicijavimą 5 skyriaus a punkto ii papunktyje prašoma, kad Bendrijos importuotojai pateiktų šiame skyriuje nurodytą informaciją. Atrankos formas užpildė tik keturi Bendrijos importuotojai. Kadangi bendradarbiaujančių importuotojų skaičius buvo nedidelis, atrankos šiuo atveju neprireikė.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, dempingui nustatyti būtiną informaciją. Komisija pakvietė visas žinomas suinteresuotąsias šalis ir visas kitas bendroves, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, bendradarbiauti šiame tyrime ir užpildyti atitinkamus klausimynus. Šiuo atžvilgiu su Komisija bendradarbiavo ir savo nuomonę pareiškė 267 gamintojai ir eksportuotojai Norvegijoje, Bendrijos lašišos augintojų atstovai ir Airijos bei Škotijos Vyriausybės. Be to, keturi importuotojai ir šeši atrinkti Norvegijos eksportuojantys gamintojai per nustatytą laikotarpį pateikė išsamius klausimyno atsakymus.

(12)

Komisija atliko tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(13)

Dviejų didžiausių Norvegijos eksportuojančių gamintojų, t. y. Marine Harvest AS ir Hallvard Leroy AS gamyba sudarė daugiau kaip 44 % visos gamybos, apie kurią pranešė bendradarbiaujantys Norvegijos gamintojai, ir 45 % Norvegijos eksporto į Bendriją.

(14)

Kitų keturių atrinktų bendrovių pateikta informacija buvo nuodugniai išnagrinėta ir nustatyta, kad jų ir patikrintų bendrovių gamybos sąnaudos bei eksporto kainos buvo iš principo vienodos.

(15)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(16)

Atliekant dempingo tyrimą buvo nagrinėjamas 2006 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(17)

Produktas, dėl kurio atliekamas tyrimas, yra tas pats kaip ir pirminiame tyrime, t. y. Norvegijos kilmės išauginta (kita nei laukinė) lašiša, filė arba ne filė, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta (toliau – nagrinėjamasis produktas). Apibrėžtis neapima kitų panašių išaugintos žuvies produktų, tokių kaip didysis (lašišinis) upėtakis, biomasė (gyva lašiša), taip pat laukinė lašiša ir kitos apdorotos lašišos rūšys, tokios kaip rūkyta lašiša.

(18)

Šiuo metu produktas yra klasifikuojamas KN kodais ex 0302 12 00, ex 0303 11 00, ex 0303 19 00, ex 0303 22 00, ex 0304 19 13 ir ex 0304 29 13 pagal skirtingus produkto pateikimo būdus (šviežia arba atšaldyta žuvis, šviežia arba atšaldyta filė, užšaldyta žuvis ir užšaldyta filė).

(19)

Kaip nustatyta pirminiame tyrime ir patvirtinta šiame tyrime, nagrinėjamasis produktas ir gaminamas bei Norvegijos vidaus rinkoje parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis savybėmis ir yra tos pačios paskirties. Todėl jie laikomi panašiais produktais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį. Kadangi šia peržiūra tiriamas tik dempingas, nepadaryta jokių išvadų dėl Bendrijos pramonės gaminamo ir Bendrijos rinkoje parduodamo produkto.

(20)

Norvegijos išaugintos lašišos augintojai nagrinėjamąjį produktą į Bendriją parduoda tiesiogiai arba per susijusius ir nesusijusius prekybininkus. Gamintojo eksporto kainai apskaičiuoti buvo naudoti tik aiškūs duomenys apie Bendrijai skirtą pardavimą tiesiogiai arba per susijusias Norvegijoje esančias bendroves.

(21)

Nustatydama normaliąją vertę, Komisija pirmiausia nustatė, ar kiekvieno į atranką įtraukto eksportuojančio gamintojo bendras nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra tipiškas palyginti su bendru eksporto į Bendriją kiekiu. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje laikytas tipišku, kai kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendras pardavimas vidaus rinkoje sudarė ne mažiau kaip 5 % viso eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(22)

Siekiant nustatyti, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, į pardavimą nesusijusiems Norvegijoje įsikūrusiems prekybininkams, kurie per PTL turėjo eksporto licenciją, nebuvo atsižvelgta. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad didžioji parduoto kiekio dalis buvo skirta eksportui į trečiųjų šalių rinkas, taigi, neskirta parduoti vidaus rinkoje.

(23)

Po to Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios yra tokios pačios arba labai panašios į eksportui į Bendriją parduodamo produkto rūšis.

(24)

Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu tiriamuoju laikotarpiu tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio.

(25)

Taip pat buvo išnagrinėta, ar kiekvienos rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį. Dėl to toliau aprašytu būdu nustatyta, kokia kiekvienos rūšies eksportuojamo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis tiriamuoju laikotarpiu buvo pelninga.

(26)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, kuris buvo parduota už grynąją pardavimo kainą, lygią jos gamybos sąnaudoms arba už ją didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jos gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktines vidaus kainas. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per PTL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas buvo pelningas, ar ne.

(27)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningai parduota ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba jeigu tos rūšies produkto svertinis kainos vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis faktine kaina šalies vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip svertinis tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidurkis, jeigu šis pardavimas sudarė ne mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto pardavimo.

(28)

Jeigu kurios nors rūšies produkto pelningai parduota mažiau kaip 10 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio, laikyta, jog parduotas nepakankamas šios konkrečios rūšies produkto kiekis, kad nustatant normaliąją vertę būtų galima remtis kaina šalies vidaus rinkoje.

(29)

Kai nustatant normaliąją vertę nebuvo galima naudoti eksportuojančio gamintojo parduodamo konkrečios rūšies produkto kainos šalies vidaus rinkoje, reikėjo taikyti kitą metodą.

(30)

Buvo išnagrinėta, ar normaliąją vertę galima nustatyti remiantis kitų Norvegijos gamintojų kainomis vidaus rinkoje, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje. Kadangi šiuo atveju kitų gamintojų patikimų kainų vidaus rinkoje nebuvo žinoma, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, buvo naudojama apskaičiuota normalioji vertė.

(31)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį Komisija apskaičiuotąją normaliąją vertę nustatė toliau aprašytu būdu. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie kiekvieno eksportuojančio gamintojo eksportuotų rūšių produkto gamybos sąnaudų (prireikus pakoreguotų) pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA) sumą bei pagrįstą pelno skirtumą.

(32)

Visais atvejais PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje nurodytus metodus. Todėl Komisija nagrinėjo, ar duomenys apie kiekvieno nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtas PBA išlaidas ir uždirbtą pelną yra patikimi.

(33)

Nė vieno iš šešių eksportuojančių gamintojų, kurių normaliąją vertę reikėjo apskaičiuoti, pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. Todėl 2 straipsnio 6 dalies įžanginiame sakinyje aprašyto metodo nebuvo galima naudoti. 2 straipsnio 6 dalies a punkto nebuvo galima taikyti, kadangi nė vieno iš susijusių eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. Taip pat nebuvo galima taikyti 2 straipsnio 6 dalies b punkto, kadangi nustatyta, kad bendrosios kategorijos produktai vidaus rinkoje nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis. Todėl PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą, remiantis kitu pagrįstu metodu. Šiuo atžvilgiu, nesant kitos patikimesnės informacijos, nutarta, kad būtų pagrįsta taikyti 30 % pelno skirtumą ir 3 % PBA išlaidas, atsižvelgiant į skaičius, kuriuos per PTL apie savo pardavimą vidaus rinkoje pateikė šeši eksportuojantys gamintojai.

(34)

Norvegijos eksportuojantys gamintojai suabejojo taikomu 30 % pelno skirtumu ir teigė, kad pastarasis neatitinka jokių faktinių skaičių, rodančių įprastus žuvų auginimo sektoriaus skirtumus. Tačiau dokumentuose nebuvo jokių požymių, kad nustatytos pelno sumos, kaip aprašyta pirmiau, viršijo kitų eksportuojančių gamintojų tos pačios bendrosios kategorijos produktų pardavimo kilmės šalies vidaus rinkoje per PTL paprastai gaunamą pelną. Iš tiesų, kaip minėta pirmiau, naudotas pelno skirtumas, pagrįstas faktiniais patikrintais skaičiais. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(35)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje, eksporto kaina nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(36)

Jeigu produktai eksportui buvo parduodami per susijusius prekybininkus, eksporto kaina buvo apskaičiuojama remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, t. y. remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui ją tinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir pagrįstą PBA bei pelno skirtumą. Šiuo atveju buvo naudojami susijusio prekybininko PBA išlaidos per PTL. Pelnas buvo nustatytas remiantis turima informacija ir, nesant kitos patikimesnės informacijos, nustatyta, kad šio verslo sektoriaus prekybininko 2 % pelnas yra pagrįstas.

(37)

Kaip minėta 21 konstatuojamojoje dalyje, kai buvo parduodama per nesusijusius prekybininkus, buvo neįmanoma tiksliai nustatyti galutinės eksportuojamo produkto paskirties. Todėl nebuvo galima nustatyti, ar tam tikri produktai buvo parduoti pirkėjui Bendrijoje ar į kitą trečiąją šalį, taigi, į pardavimą nesusijusiems prekybininkams nebuvo atsižvelgta. Bendrijos pramonės atstovai šiam metodui nepritarė ir teigė, kad tokį pardavimą reikėjo ištirti, kadangi lašiša buvo parduodama per nepriklausomus prekybininkus į Bendriją mažesnėmis nei MIK kainomis.

(38)

Primenama, kad nustatant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį reikėtų atsižvelgti į pardavimą pirmam nepriklausomam pirkėjui, todėl nustatant dempingą pirmo nepriklausomo pirkėjo perpardavimo kainos yra nereikšmingos. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(39)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(40)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Visais atvejais buvo atlikti atitinkami koregavimai, kai buvo nustatyta, kad jie yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais. Remiantis tuo atsižvelgta į nuolaidų, lengvatų, transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų išlaidų, pakavimo, kredito mokesčių ir importo muitų skirtumus.

(41)

Buvo apskaičiuotas atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius dempingo skirtumas. Buvo palyginta šių bendrovių kiekvienos į Bendriją eksportuojamos nagrinėjamojo produkto rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis su atitinkamos nagrinėjamojo produkto rūšies eksporto kainos svertiniu vidurkiu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje.

(42)

Nustatyta, kad į atranką neįtrauktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų didžiojo jų parduoto kiekio eksporto kainos iš esmės buvo tokios pačios kaip ir atrinktų eksportuotojų. Nesant kitokios informacijos, nutarta, kad atrankos rezultatai yra tipiški visiems kitiems eksportuotojams.

(43)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiauta aktyviai, t. y. beveik 100 %, padaryta išvada, kad atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas buvo tipiškas Norvegijai.

(44)

Remiantis tuo, kas minėta pirmiau, dempingo skirtumai, išreikšti procentais nuo CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokie:

(45)

Visų šešių eksportuojančių bendrovių dempingo skirtumų vidutinis svertinis vidurkis yra – 16,1 %.

(46)

Kadangi per PTL nustatytas de minimis dempingas, vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi buvo išnagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė, jeigu priemonės nustotų galioti, t. y. – ar aplinkybės per PTL buvo ilgalaikio pobūdžio. Šiuo atžvilgiu visų pirma išnagrinėti šie keturi aspektai: i) normaliosios vertės raida; ii) eksporto į Bendriją ir į kitas trečiąsias šalis kiekio bei kainos pokyčiai; iii) gamybos apimtis ir pajėgumai Norvegijoje; ir iv) Norvegijos pramonės padėtis.

(47)

Didžiausios eksporto pardavimo dalies (t. y. 99 %) normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį remiantis susijusio eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudomis ir pridėjus PBA išlaidų sumą ir pelną. Todėl siekiant nustatyti tikėtiną normaliosios vertės raidą laikyta tikslinga vietoj kainų vidaus rinkoje išnagrinėti tikėtiną Norvegijos gamybos sąnaudų raidą.

(48)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad per PTL Norvegijos eksportuojančių gamintojų sąnaudų struktūra išliko pastovi. Iš tiesų, ištirtų bendrovių vieneto gamybos sąnaudos per PTL vidutiniškai buvo 20–25 % mažesnės už MIK.

(49)

Tiriant jų tikėtiną raidą buvo išnagrinėta keletas veiksnių, turinčių poveikį vieneto sąnaudoms, kaip antai pašarų ir lašišų jauniklių auginimo sąnaudos, Norvegijos pramonės konsolidavimo proceso poveikis ir dažnesni vis daugiau sąnaudų reikalaujančių technologijų naudojimas.

(50)

Nutarta, kad pašarų sąnaudos, sudarančios 50–60 % visų sąnaudų, yra patikimas visų sąnaudų raidos rodiklis. Tai patvirtino ir šiame sektoriuje besispecializuojantys pramonės analitikai. Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad po PTL visos sąnaudos padidėjo ir panašu, kad dar didės, t. y., kaip spėjama, dėl išaugusių pašarų kainų 2008 m. pabaigoje jos būtų ne mažiau kaip 30 % didesnės, palyginti su PTL pradžia. Jos taip pat tvirtino, kad dėl didėjančios normaliosios vertės ir mažėjančių eksporto kainų dempingas galėtų pasikartoti.

(51)

Atitinkamos suinteresuotosios šalys nepateikė jokio konkretaus įrodymo dėl spėjamo pašarų sąnaudų didėjimo 30 %. Išnagrinėjus galimą sąnaudų raidą šių įtarimų nebuvo galima patvirtinti. Taigi, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, priešingai nei teigė šios suinteresuotosios šalys, patikrintos Norvegijos eksportuojančių gamintojų pašarų sąnaudos per PTL ir pirmuosius tris 2007 m. ketvirčius išliko daugmaž pastovios. Iš 54 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės matyti, kad tik 2006–2007 m. pašarų sąnaudos vos padidėjo. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad pašarų kainos daugiausia padidėjo dėl padidėjusių kai kurių pašarų sudedamųjų dalių (žaliavų), pvz., žuvų taukų ir žuvų miltų, kainų. Reikėtų pažymėti, kad žuvų pašarų sudėtyje žuvų taukus ir žuvų miltus iki tam tikro lygio galima pakeisti kitomis pigesnėmis žaliavomis, kaip antai augaliniai aliejai ir miltai. Dėl šios priežasties pašarų gamintojai, norėdami, kad bendros pašarų sąnaudos būtų kuo mažesnės, paprastai keičia žuvų pašarų sudėtį. Todėl tikimasi, kad net jeigu tam tikrų pašarų sudedamųjų dalių sąnaudos padidėtų, tai neturėtų tiesioginio poveikio bendroms pašarų sąnaudoms, t. y., jeigu jos ir padidėtų, tai didėjimo tempas būtų lėtesnis. Taip pat reikėtų pabrėžti tikimybę, kad kitų sąnaudų veiksnių, aprašytų toliau 52 ir 55–63 konstatuojamosiose dalyse, poveikis mažės, todėl išaugusios pašarų sąnaudos gali būti kompensuotos.

(52)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad lašišų jauniklių auginimo kainos, sudarančios apie 15 % visų auginimo sąnaudų, sumažėjo kaip parodyta 1 lentelėje. Nors sunku tiksliai numatyti lašišų jauniklių auginimo sąnaudų raidą, tačiau manyta, kad 1 lentelėje parodyta nuolatinio mažėjimo tendencija yra patikimas rodiklis, leidžiantis daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje tokios tendencijos nekis. Bet kuriuo atveju, atlikus tyrimą nenustatyta, taip pat nė viena iš suinteresuotųjų šalių nepareiškė, kad lašišų jauniklių auginimo sąnaudų raida ateityje gali iš esmės pakisti.

(53)

Kadangi lašišų jauniklių auginimo ir pašarų sąnaudos sudaro ne mažiau kaip 65 % visų sąnaudų ir kad žuvų pašarų sudėtyje žuvų taukus ir žuvų miltus iki tam tikro lygio galima pakeisti kitomis pigesnėmis žaliavomis (žr. 51 konstatuojamąją dalį), padaryta išvada, kad visos sąnaudos artimoje ateityje neturėtų didėti.

(54)

1 lentelė. Pašarų ir lašišų jauniklių auginimo sąnaudų raida Norvegijos kronomis (už kg lašišos, išskrostos su galvomis), (šaltinis: Kontali Analyse AS  (4) (2008 m.)).

(55)

Po atskleidimo Bendrijos pramonės atstovai paprieštaravo pirmiau išdėstytoms pastaboms ir teigė, kad pašarų sąnaudas reikėjo paskirstyti pagal išaugintų žuvų kartas, kadangi pašarų sąnaudos tam tikrais metais neturi įtakos tų pačių metų gaudymo sąnaudoms, tačiau daro įtaką būsimos būsimo gaudymo sąnaudoms. Kitaip išvados dėl pašarų sąnaudų raidos deramai neperteikia dabartinės padėties. Šį teiginį reikėjo atmesti, kadangi tyrime naudotos faktinės patikrintos pašarų sąnaudos, suskirstytos pagal išaugintų žuvų kartas.

(56)

Bendrijos pramonės atstovai taip pat paprieštaravo išvadoms, kad didesnes tam tikrų pašarų sudedamųjų dalių kainas galima kompensuoti šias dalis pakeičiant. Šiuo atžvilgiu buvo teigiama, kad dėl padidėjusių pašarų sudedamųjų dalių kainų ir dėl neigiamo poveikio lašišos mėsos kokybei, galimybės pakeisti šias dalis yra ribotos. Teiginys, kad kitų pašarų sudedamųjų dalių kainos padidėjo, nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais, todėl turėjo būti atmestas. Pripažinta, kad galimybės pakeisti tam tikras pašarų sudedamąsias dalis yra ribotos. Tačiau, kaip minėta 51 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad toks pakeitimas yra įmanomas iki tam tikro lygio. Remiantis tuo padaryta išvada, kad nors pašarų sąnaudos ateityje gali didėti, tikėtina, kad jos neišaugs tiek, kiek didės žuvų taukų ir žuvų miltų sąnaudos. Bendrijos pramonė nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių išvadas būtų galima pakeisti.

(57)

Konsolidavimo procesas – tai kitas veiksnys, padedantis stabilizuoti gamybos sąnaudas. Reikėtų pabrėžti, kad nuo 2000 m. 80 % Atlanto lašišos auginančių bendrovių skaičius Norvegijoje sumažėjo nuo 55 iki 31 bendrovės 2006 m. Nors Norvegijos žuvininkystės sektorių vis dar galima laikyti suskaidytu, konsolidavimo procesas, kaip patvirtino šios srities pramonės analitikai, turėjo teigiamų pasekmių ne tik svarbiausių Norvegijos gamintojų, kurie taip pat buvo atrinkti, gamybos sąnaudoms, bet ir visam sektoriui. Iš tiesų, nepaisant žymiai padidėjusio gamybos kiekio, dėl naujų sinergijų, gamybinės veiklos integravimo ir masto ekonomijos gamintojams buvo sudarytos galimybės kontroliuoti vieneto sąnaudų augimą.

(58)

Tikimasi, kad konsolidavimo tendencijos išliks ir ateityje ir dėl masto ekonomijos turės papildomą teigiamą poveikį sąnaudoms.

(59)

Galiausiai, nepaisant to, kad gamybos kiekiai išaugo (žr. 64 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis) naujų technologijų ir įrangos įdiegimas auginant žuvis padėjo suvaldyti didėjančias vieneto sąnaudas.

(60)

Po atskleidimo Bendrijos pramonės atstovai paprieštaravo teiginiui, kad gamybos sąnaudos sumažėtų, ir tvirtino, kad konsolidavimas nebūtinai yra sąnaudas mažinantis veiksnys. Buvo teigiama, kad, remiantis Norvegijos statistiniais duomenimis, vidutinės ir mažos bendrovės Norvegijoje yra veiksmingesnės nei didelės grupės. Taip pat buvo teigiama, kad išvada dėl sąnaudų sumažėjimo prieštarauja 92 konstatuojamojoje dalyje pateiktoms išvadoms dėl galimų ligos protrūkio pasekmių ir dėl lašišų jauniklių prieaugio ateityje – abu veiksniai turėtų sąnaudas didinantį poveikį.

(61)

Pirmiausiai reikia pažymėti, kad 92 konstatuojamojoje dalyje kalbama ne apie ligos protrūkio pasekmes, o apie lašišų auginimo versle įprastą mirtingumo normą, kuri neturi jokio poveikio pačioms sąnaudoms. Antra, šioje konstatuojamojoje dalyje minimas tikėtinas mažesnis lašišų jauniklių prieaugis nėra susijęs su neįprasta padėtimi ir nelaikomas esminiu, todėl jis neturi jokio esminio poveikio bendroms sąnaudoms. 92 konstatuojamojoje dalyje tik siekiama parodyti, kad padidėjusi gamybos apimtis dar nereiškia, kad užauginama tiek pat daugiau lašišų jauniklių, kadangi sugautų žuvų kiekiui įtakos taip pat turi kiti veiksniai, ir Bendrijos pramonės atstovai tam neprieštaravo.

(62)

Bendrijos pramonė nepateikė jokių savo prieštaravimo dėl sąnaudas mažinančio konsolidavimo proceso poveikio įrodymų. Todėl šiuo atžvilgiu Bendrijos teiginiai turėjo būti atmesti.

(63)

Baigiant ir atsižvelgiant į tai, kas minėta pirmiau, manoma, kad normalioji vertė artimoje ateityje neturėtų labai padidėti. Dėl vykstančio konsolidavimo proceso veikiau galima tikėtis sąnaudų mažėjimo, net jeigu pašarų kainų tendencija yra didėjanti (žr. 51 konstatuojamąją dalį). Todėl manoma, kad apskaičiuota normalioji vertė, pagrįsta gamybos sąnaudomis, yra ilgalaikio pobūdžio.

(64)

Kaip matyti iš 65 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 2 lentelės, per pastaruosius trejus metus ir ypač 2007 m., daugiausia dėl palankių biologinių sąlygų, palyginti su prastesniais rezultatais 2006 m., Norvegijoje išauginama vis daugiau lašišos. Tačiau, kaip matyti iš 66 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 3 lentelės dėl apytikrio suvartojimo Bendrijoje, nagrinėjamojo produkto rinka Bendrijoje taip pat labai išaugo, t. y. nuo + 9,40 % 2006–2007 m., ir, remiantis praeities tendencijomis, toliau augs. Į 3 lentelėje pateiktus suvartojimo pokyčius įtrauktas visų trečiųjų šalių importas ir Bendrijos pramonės pardavimas Bendrijos rinkoje.

(65)

2 lentelė. Visa išauginta lašiša tonomis, neišdarinėtos žuvies ekvivalentas (NŽE) 2003–2007 m. (šaltinis: Kontali Analysis: Mėnesinė lašišos ataskaita, sausio mėn., Nr. 01/2008 (angl. Monthly Salmon Report).

(66)

3 lentelė. Atlanto lašišos suvartojimo Bendrijoje 2004–2007 m. pokyčiai (visi tiekimo šaltiniai, taip pat Bendrijos pramonė) (šaltinis: Kontali Analysis: Mėnesinė lašišos ataskaita, sausio mėn., Nr. 01/2008 (angl. Monthly Salmon Report).

(67)

Remiantis viešaisiais statistikos duomenimis (Kontali Analysis), 2007 m. apytikrė Norvegijos lašišos rinkos dalis Bendrijoje išaugo nuo 71 % iki 69 % 2006 m. Tačiau taip atsitiko pirmiausia dėl sumažėjusio importo iš Čilės, kurioje gamybos lygis 2006–2007 m. dėl ligos protrūkio, kuris, kaip spėjama, gali turėti ilgalaikio poveikio gamybos lygiui 2008 ir kitais metais, smuktelėjo 3–5 % (skirtingų šaltinių duomenimis).

(68)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad auganti Bendrijos rinka pajėgs absorbuoti didelę Norvegijos gamybos dalį, o Norvegijos gamyba nebūtinai perims dideles Bendrijos rinkos dalis. Be to, kaip išdėstyta 78 ir kitose konstatuojamosiose dalyse, vis didesnė Norvegijos gamybos dalis tikriausiai bus eksportuojama į kitas trečiųjų šalių rinkas, kuriose pastebimas spartus augimas. Galiausiai, dėl susilpnėjusios Čilės veiklos Bendrijoje greičiausiai taip pat dar labiau sumažės eksporto į Bendriją pertekliaus pavojus.

(69)

Po atskleidimo Bendrijos pramonės atstovai teigė, kad padėtis Čilėje neturi esminio poveikio Bendrijos rinkai, kadangi Čilės lašiša daugiausia eksportuojama į JAV rinką, taigi, pasiūlą Bendrijos rinkoje iš esmės lemia Norvegijos eksportas. Bendrijos pramonės atstovai taip pat teigė, kad Norvegijos rinkos dalys Bendrijoje padidėjo papildomais 2 procentiniais punktais, o Čilės importas į Bendriją 2008 m. pradžioje padidėjo 5 %.

(70)

Pirmiausia reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė pateikė tik 2008 m. 2–3 mėnesių duomenis, todėl jais remiantis nebuvo galima padaryti jokių prasmingų išvadų. Tokio pobūdžio rinkos pokyčius reikia nagrinėti remiantis ilgesnio laikotarpio duomenimis. Antra, ligos protrūkis Čilėje turėtų turėti poveikį pasiūlai visame pasaulyje, kuri iš tiesų sumažės, o papildoma Norvegijos gamybos apimtis gali būti nukreipta į kitas rinkas.

(71)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad eksporto į Bendriją kainos kur kas sumažėjo per PTL ir 2008 m. gali nukristi iki 2,85 EUR/kg, o tokio sumažėjimo, kartu su spėjamu sąnaudų ir normaliosios vertės padidėjimu, padarinys galėtų būti dempingas. Ši kaina buvo apskaičiuota remiantis 2007 m. Oslo rinkoje nurodyta vidutine kompleksine kaina, t. y. 3,13 EUR/kg, atskaičiavus vidutinį apskaičiuotą kainos sumažėjimą 0,06–0,28 EUR/kg.

(72)

Kaip paaiškinta 47 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, atitinkamų suinteresuotųjų šalių pateikti argumentai dėl normaliosios vertės pokyčių turėjo būti atmesti.

(73)

Iš viešųjų statistinių duomenų matyti, kad minėtų suinteresuotųjų šalių įtarimų dėl eksporto į Bendriją kainų nepatvirtina 1 grafike parodyta eksporto kainų raida pastaruoju metu:

(74)

1 grafikas. Kainų raida (FCA Oslo, EUR/kg šviežios aukščiausios kokybės lašišos, šaltinis – Fish Pool) 2006 ir 2007 m. bei 2008 m. pradžioje.

(75)

Iš pirmiau pateiktų duomenų matyti, kad eksporto į Bendriją kainos 2007 m. iš tiesų buvo gerokai mažesnės nei didžiąją PTL dalį, t. y. 2007 m. jos buvo 2,88–3,51 EUR/kg. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad šios kainos tebebuvo žymiai didesnės už nustatytas gamybos sąnaudas, vadinasi, ir už normaliąją vertę, todėl jos nebuvo laikomos dempingo kainomis. Be to, remiantis turima 2008 m. pirmųjų trijų mėnesių informacija, nustatyta, kad kainos tuo laikotarpiu buvo 2,96–3,35 EUR/kg, t. y. jos taip pat buvo didesnės už nustatytas sąnaudas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad normalioji vertė išliko pastovi, kaip nustatyta 47 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse šios kainos tikriausiai nebuvo dempingo lygio. Tyrimas parodė, kad kainas tebeveikia paklausa rinkoje, tačiau šiuo metu jos yra didesnės. Taip pat pabrėžiama, kad tokie kainų svyravimai šiame sektoriuje yra įprasti.

(76)

Bendrijos pramonės atstovai teigė, kad po PTL eksporto kainas veikė taikoma MIK, todėl jos išliko didelės. Jie taip pat tvirtino, kad dėl šios priežasties eksporto į Bendriją kainos labai sumažės, jeigu priemonės nustos galioti. Šios išvados nebuvo patvirtinto dabartiniu tyrimu, kuriame nustatyta, kad normalioji vertė turėtų išlikti pastovi, o tikimybė, kad eksporto į Bendriją kainų lygis gerokai smuks, maža. Pastarosios išvados pagrįstos nuodugnia įvairių 46 konstatuojamojoje dalyje išvardytų aspektų, kaip antai tikėtinų Norvegijos gamybos ir eksporto į Bendriją bei kitas trečiųjų šalių rinkas apimties pokyčių, analize. Bendrijos pramonė nepateikė jokios informacijos ar įrodymų, dėl kurių reikėtų pakeisti šias išvadas.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta išvada, kad dėl didėjančio importo iš Norvegijos į Bendriją neturėtų kilti pertekliaus Bendrijos rinkoje pavojaus. Be to, atsižvelgiant į gamybos sąnaudas ir eksporto į Bendriją kainas, dempingo pavojus atrodo menkas.

(78)

Tyrimas parodė, kad Bendrija yra pagrindinė rinka Norvegijos lašišai, ir gali tokia likti ateityje; po jos seka Rusija ir Japonija. Be to, taip pat atsiranda naujų rinkų lašišai, į kurias Norvegijos eksportas per pastaruosius keletą metų išaugo; tikimasi, kad ši tendencija išliks ir ateityje (žr. 82 ir tolesnes konstatuojamąsias dalis). Iš tiesų, tyrimas parodė, kad Norvegijos gamintojai pasirengę ateityje šioms rinkoms tiekti lašišą, kadangi jie sugebėjo užmegzti ryšių su vietos pirkėjais ir platintojais ir (arba) pardavėjais, o tai rodo didelį Norvegijos eksportuojančių gamintojų susidomėjimą šiomis rinkomis.

(79)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Rusijos rinka laikoma tradiciškai nepastovia, todėl negalima numatyti, ar paklausa šioje rinkoje tikrai padidės ir ar Norvegijos eksportuojantys gamintojai ateityje pajėgs daugiau eksportuoti į šią rinką. Tos pačios suinteresuotosios šalys taip pat tvirtino, kad per pastaruosius penkerius metus pastebėta mažėjanti Norvegijos eksporto į Japoniją tendencija, todėl abejotina, ar Norvegija išaugusią gamybos apimtį tikrai galės eksportuoti į Japoniją.

(80)

Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Rusijos rinka, kurią sudarė apie 61 000 tonų, tebeaugo ir nėra priežasčių manyti, kad taip nebus artimoje ateityje.

(81)

Visas lašišų eksportas iš įvairių gaminančių šalių į Japoniją 2007 m. sumažėjo 15 % palyginti su 2006 m. Tačiau, nors kai kurios lašišą tiekiančios šalys sumažino savo eksportą į Japoniją, Norvegija pajėgė padidinti savo rinkos dalį nuo 52 % 2006 m. iki 66 % 2007 m. (šaltinis: Kontali Analysis). Kaip minėta 67 konstatuojamojoje dalyje, Čilės gamybos prieaugiui didžiausią poveikį padarė ligos protrūkis, todėl labai sumažėjo visas, vadinasi, ir į Japoniją eksportuojamas kiekis. Todėl Norvegija galėjo perimti Čilės rinkos dalį; tikimasi, kad tokia padėtis truks ne trumpiau nei iki 2009 m., kaip jau minėta 67 konstatuojamojoje dalyje.

(82)

Kaip matyti iš 85 konstatuojamojoje dalyje pateiktos 4 lentelės, Norvegijos eksportas į kitas naujas pasaulio rinkas, pvz., Rytų Europą (Ukrainą, Baltarusiją) ir Tolimuosius Rytus (Kiniją, Pietų Korėją, Honkongą, Tailandą), taip pat labai išaugo, ir, priešingai nei teigta atitinkamų suinteresuotųjų šalių, šios rinkos ateinančiais metais tikriausiai absorbuos didėjančią Norvegijos gamybos dalį.

(83)

Nustatyta, kad eksporto į Bendriją ir į kitas trečiąsias šalis kainų pagal FCA Oslo lygis buvo panašus, todėl padaryta išvada, kad esant pakankamai paklausai visos rinkos yra panašiai patrauklios. Jei produktas parduodamas šviežias arba atšaldytas, tuomet nagrinėjamasis produktas į ES paprastai vežamas sunkvežimiais. Jeigu nagrinėjamasis produktas parduodamas į toliau esančias paskirties vietas, kurių negalima pasiekti sunkvežimiu per tam tikrą laiką, jis gabenamas oru.

(84)

Remiantis tuo, kas minėta pirmiau, padaryta išvada, kad, jei kiti veiksniai bus vienodi, dėl 2007 m. dėl ligos protrūkio 3–5 % sumažėjusio išauginamos lašišos kiekio Čilėje bus visame pasaulyje sustabdytas pasiūlos augimas 2008 m., o Norvegijos gamintojams atsiras naujų galimybių tokiose rinkose kaip Japonija, JAV ir kitose naujose rinkose, kuriose Čilės gamintojams tenka nemažos rinkos dalys.

(85)

4 lentelė. Norvegijos Atlanto lašišos rinkos pokyčiai (eksportas) – 2006 ir 2007 m. (suapvalintas kiekis tonomis) – (Šaltinis: Norwegian Seafood Export Council).

(86)

Bendrijos pramonės atstovai paprieštaravo pirmiau pateiktoms išvadoms ir teigė, kad 2008 m. pradžioje pastebėta kitokia eksporto iš Norvegijos į kitas trečiąsias šalis kiekio pokyčių tendencija, t. y. eksportas į šias šalis sumažėjo absoliučiais skaičiais, taigi, bendras eksporto augimas buvo mažesnis nei 2007 m. ir mažesnis nei eksporto į Bendriją augimas tuo pačiu laikotarpiu.

(87)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2008 m. pradžios įvairių šaltinių pateikti importo duomenys labai skyrėsi. Iš Kontali Analsyis duomenų matyti gerokai didesnė augimo tendencija tuo pačiu laikotarpiu. Be to, kaip minėta 70 konstatuojamojoje dalyje, norint padaryti sprendžiamąją išvadą, rinkos raidą reikia nagrinėti remiantis ilgesnio laikotarpio duomenimis. Todėl Bendrijos pramonės argumentai negalėjo pakeisti išvadų dėl eksporto į kitas trečiąsias šalis kiekio pokyčių.

(88)

Gamybos lygį Norvegijoje, t. y. didžiausią leistiną biomasę, daugiausia lemia Norvegijos valdžios institucijų išduotų auginimo licencijų skaičius ir žuvų augintojų gebėjimas, laikantis licencijoje nustatytų apribojimų, išauginti kuo daugiau žuvų. Kiti veiksniai, galintys padidinti išauginamų lašišų skaičių, – tai, pvz., palankios biologinės bei meteorologinės aplinkybės ir žuvų auginimo procesų tobulinimas įdiegiant moderniųjų technologijų įrangą. Ir atvirkščiai – žuvų ligos protrūkis galėtų iš esmės pakenkti žuvų auginimui, todėl galėtų sumažėti sužvejojamų žuvų kiekis, kaip nutiko 2007 m. Čilėje.

(89)

Tam tikros suinteresuotosios šalys teigė, kad padidėjęs žuvų jauniklių kiekis Norvegijoje nuo 2006 m. (kaip spėjama, 2006–2008 m. kiekis padidėjo 20 %) yra aiškiai rodo, kad per ateinančius dvejus metus Norvegijoje išauginamos lašišos kiekis labai padidės, todėl gali atsirasti perteklius. Tuo remdamosi ir atsižvelgdamos į ypač didelį prieaugį 2007 m., šios šalys taip pat tvirtino, kad 2008 m. ir vėliau Norvegijos gamybos apimtis bus gerokai didesnė ir labai viršys jos eksporto rinkų, visų pirma – Bendrijos rinkos augimą. Jos teigė, kad, jeigu Norvegijos lašišos pramonės prieaugis 2008 m. didės taip pat kaip 2007 m., lašišos perteklius arba neparduotas kiekis galėtų pasiekti 20 000–91 000 tonų, remiantis apytikriu NŽE kiekiu – 870 000 tonų, t. y. 150 000 tonų daugiau nei 2007 m.

(90)

Atlikus tyrimą šie teiginiai nebuvo patvirtinti. Nors 2006 m. žuvų jauniklių iš tiesų išauginta daugiau, tačiau šis padidėjimas buvo toks pat kaip ir praėjusiais metais, todėl jo negalima laikyti išskirtiniu, kaip parodyta 2 grafike:

(91)

2 grafikas. Išaugintų lašišų jauniklių skaičius (1 000 vnt.) – (Šaltinis: SSB Norway).

(92)

Be to, remiantis įvairiais veiksniais, pvz., mirtingumu, Vyriausybės įstatymais, reglamentuojančiais didžiausią leistiną biomasę, ir mažesniu lašišų jauniklių prieaugiu 2008 m., Kontali Analysis duomenimis, apytikris išaugintos lašišos kiekis 2008 m. turėtų išaugti tik 6 % (nuo 723 000 tonų NŽE 2007 m. iki 770 000 tonų NŽE 2008 m.), taigi, 47 000 tonų NŽE. Lėtesnių biomasės pokyčių 2008 m. skaičiai pagrįsti pašarų pardavimo duomenimis, iš kurių matyti didelis sumažėjimas 2008 m., palyginti su 2007 m. (šaltinis: Havbruksdata ir FHL).

(93)

Po atskleidimo Bendrijos pramonės atstovai pakartojo savo teiginį, kad Norvegijoje išauginamos lašišos kiekis tikriausiai labai didės, ir pateikė tam tikrų papildomų 2008 m. pradžios duomenų dėl sužvejojamų žuvų kiekių, atsargų ir žuvų jauniklių. Kaip minėta pirmiau, nutarta, kad duomenys, susiję tik su dviem metų mėnesiais, nėra sprendžiamieji, todėl pirmiau pateiktos išvados dėl Norvegijos gamybos apimties nebuvo pakeistos.

(94)

Todėl, remiantis turima informacija, nors Norvegijos gamybos apimtis didėja, tačiau artimoje ateityje neturėtų taip stipriai padidėti, kaip teigta minėtų suinteresuotųjų šalių. Be to, kaip minėta 82 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse, į Bendriją neturėtų būti eksportuojamas visas padidėjęs kiekis, o didžioji jo dalis greičiausiai bus nukreipta į kitas trečiųjų šalių rinkas, kuriose paklausa sparčiai auga. Galiausiai, dėl 71 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių nemanoma, kad į Bendriją bus importuojama dempingo kainomis.

(95)

Galiausiai ypatingas dėmesys skirtas bendrai Norvegijos pramonės padėčiai ir ypač jos padėčiai per PTL. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, priešingai nei nustatyta pirminiame tyrime, Norvegijos akvakultūros sektorių sudaro labai pelningos bendrovės. Taip iš dalies yra dėl didelio ir tebevykstančio konsolidavimo proceso, padariusio šį sektorių itin veiksmingą ir klestintį. Tai taip pat matyti iš susijusių bendrovių nuosavybės struktūros: nemaža eksportuojančių gamintojų grupių dalis priklauso įvairių Norvegijos ir pasaulio investicijų bei pensijų fondams. Per pirminį tyrimą šio fakto taip pat nenustatyta.

(96)

Be to, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Norvegijos gamintojų padėtis Bendrijos rinkoje labai gera, kadangi jų gamyba sudaro 80–90 % visos Bendrijos gamybos apimties. Nustatyta, kad šios Norvegijos susijusios bendrovės didžiąją lašišų dalį augina Bendrijai ir parduoda Bendrijos rinkoje.

(97)

Taip pat reikėtų pažymėti, kad Norvegijos pagrindinės bendrovės pačios eksportavo į Bendriją didelius kiekius.

(98)

Tuo remiantis manoma, kad Bendrijos gaminančių bendrovių pagrindinės bendrovės, esančios Norvegijoje, patirtų tokį patį neigiamą dėl importo iš Norvegijos dempingo kainomis gerokai sumažėjusių kainų Bendrijos rinkoje poveikį. Iš tiesų, tuo remiantis buvo pagrįsta manyti, kad Norvegijos eksportuojantiems gamintojams būtų neprasminga (bent ekonomine prasme) vykdyti dempingą ir taip mažinti išaugintos lašišos kainas Bendrijoje. Šitaip būtų padaryta tiesioginė žala sektoriaus pelningumui ir neigiamas poveikis bendrovių akcijoms, kuriomis prekiaujama biržoje, ir kurios, kaip minėta 95 konstatuojamojoje dalyje, yra didelių investicijų ir pensijų fondų nuosavybė.

(99)

Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima pagrįstai daryti išvadą, kad Norvegijos eksportuojantys gamintojai buvo teisėtai suinteresuoti išvengti padėties, kai smunka rinkos kaina, ir toliau siekti pelno. Todėl manyta, kad pavojus, jog Norvegijos eksportuojančių gamintojų vykdomas dempingas pasikartos, yra nedidelis.

(100)

Bendrijos pramonės atstovai paprieštaravo pirmiau pateiktoms išvadoms ir teigė, kad per PTL nustatyta klestinti Norvegijos gamintojų padėtis nebuvo ilgalaikė ir kad po PTL šie gamintojai patyrė finansinių sunkumų, o kai kurie net pranešė apie nuostolius, patirtus nuo 2008 m. pradžios. Bendrijos pramonės atstovai taip pat teigė, kad didžioji Norvegijos gamintojų dalis neturi pavaldžiųjų bendrovių Bendrijos rinkoje, todėl tuo remiantis negalima daryti išvados, kad dempingas nepasikartos. Galiausiai tvirtinta, kad nustojus galioti priemonėms Norvegijos gamintojai, turintys Bendrijoje pavaldžiųjų bendrovių, sumažintų savo gamybą Bendrijos rinkoje ir padidintų Norvegijoje.

(101)

Dėl Norvegijos gamintojų finansinės padėties galima pažymėti, kad kai kurių bendrovių nuostoliai buvo susiję su jų investicijomis Čilėje ir ligos protrūkiu šioje šalyje. Dėl šių ypatingų aplinkybių nukentėjo tik maža visų Norvegijos gamintojų dalis. Be to, informacija buvo susijusi tik su 2008 m. pradžia, todėl negalima daryti apibendrinančių išvadų dėl šių bendrovių veiklos visus metus. Kalbant apie Norvegijos gamybą Bendrijoje ir, kaip pripažino Bendrijos pramonės atstovai, nors bendrovių, turinčių pavaldžiųjų bendrovių Bendrijoje, yra nedaug, tačiau jų gamyba sudaro didžiąją visos Norvegijos gamybos dalį, todėl jos laikomos svarbiomis. Argumentas, kad nustojus galioti priemonėms Norvegijos gamybos pajėgumai Bendrijoje sumažėtų, nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. Todėl šie argumentai turėjo būti atmesti.

(102)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dempingo lygis per PTL buvo de minimis. Tyrimu taip pat nustatyta, kad nėra priežasčių manyti, jog Norvegijos gamybos apimtis išaugs ir taps didesnė nei įprasta augimo norma ir todėl labai padidės Norvegijos eksporto į Bendriją kiekis. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad pavojus, jog Norvegijos eksporto kainos artimoje ateityje sumažės iki dempingo lygio, yra nedidelis, kadangi Norvegijoje neturėtų būti didelio gamybos pertekliaus, galinčio sukelti tokį kainų mažėjimą. Visų pirma, normalioji vertė, kuri, kaip nustatyta, turėtų išlikti pastovi, buvo gerokai mažesnė nei eksporto kaina per PTL, t. y. įprastų svyravimų dėl kintančio rinkos pobūdžio ir laikino eksporto kainų sumažėjimo padarinys neturėtų savaime būti dempingas. Galiausiai, manyta, kad dėl pasikeitusios Norvegijos akvakultūros sektoriaus, kuris tapo itin pelningas ir kurio akcijomis prekiaujama biržoje, padėties bei dėl didelio Norvegijos gamybos Bendrijoje masto dempingas artimoje ateityje neturėtų pasikartoti. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas priežastis padaryta išvada, kad dempingo pasikartojimo tikimybė yra maža ir nepateisina tolesnio galiojančių antidempingo priemonių taikymo.

(103)

Todėl šią tarpinę peržiūrą reikėtų baigti, o importuojamai Norvegijos kilmės išaugintai lašišai taikomas priemones panaikinti.

(104)

Kaip paaiškinta pirmiau, tikimasi, kad rinkos sąlygos, t. y. paklausa ir pasiūla artimiausiu metu išliks pastovios, todėl nėra akivaizdžios dempingo pasikartojimo tikimybės. Iš tiesų, atsižvelgiant į visus išnagrinėtus rodiklius galima pagrįstai tikėtis, kad eksporto į Bendriją kiekis padidės nedaug ir kad eksporto kainos toliau bus ne dempingo lygio.

(105)

Tačiau, atsižvelgiant į tam tikrą rinkos sąlygų nenuspėjamumą dėl produkto pobūdžio (greitai gendančios prekės), manoma, kad rinką reikėtų atidžiai stebėti ir, jeigu atsirastų pakankamų prima facie įrodymų, kad rinkos sąlygos iš esmės pasikeitė, padėtį reikėtų peržiūrėti. Tokiu atveju, prireikus bus apsvarstyta galimybė ex officio inicijuoti tyrimą.

(106)

Rinka turėtų būti stebima iki iš pradžių numatytos galutinių priemonių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 85/2006, galiojimo pabaigos, t. y. iki 2011 m. sausio 21 d.

(107)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu ketinta baigti šią tarpinę peržiūrą ir panaikinti importuojamam nagrinėjamam produktui galiojantį antidempingo muitą. Visoms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabų. Tinkamais įrodymais pagrįstos pastabos buvo apsvarstytos ir į jas buvo atsižvelgta,