dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 156 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

1. EGNOS ir Galileo programas sudaro visa dviejų Europos palydovinės navigacijos sistemų, t. t. EGNOS sistemos ir Galileo programos pagrindu sukurtos sistemos, projektavimo, kūrimo, suderinimo, įrengimo, eksploatavimo, atnaujinimo ir tobulinimo veikla.

2. EGNOS sistema – tai infrastruktūra, kuri padeda stebėti ir ištaisyti signalus, kuriuos skleidžia veikiančios pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos. Ji sudaryta iš antžeminių stočių ir kelių imtuvų, įrengtų geostacionariuosiuose palydovuose.

3. Galileo programos pagrindu sukurta sistema – tai savarankiška pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) infrastruktūra, sudaryta iš palydovų sistemos ir pasaulinio antžeminių stočių tinklo.

Šiame reglamente nustatytos programų įgyvendinimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl Bendrijos valdymo ir finansinio įnašo.

3. 2010 m. kartu su laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita, prireikus, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl viešųjų lėšų ir įsipareigojimų, taip pat apimančių visus eksploatavimo etapui reikalingus finansinius įsipareigojimus, atsiradusius dėl jos atsakomybės, susijusios su sistemos priklausymu viešajam sektoriui, 2014 m. prasidėsiančiam finansinio programavimo laikotarpiui, dėl eksploatavimo etapui reikalingos įplaukų paskirstymo sistemos ir dėl kainų politikos, kuria vartotojams būtų užtikrintos aukštos kokybės paslaugos sąžiningomis kainomis, tikslų. Į pasiūlymą visų pirma įtraukiamas pagrįstas paslaugų koncesijos sutarčių arba viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo su privačiojo sektoriaus įmonėmis privalumų ir trūkumų galimybių tyrimas.

Kai taikoma, Komisija kartu su laikotarpio vidurio peržiūros ataskaita taip pat pateikia pasiūlymą dėl atitinkamų priemonių, kurios sudarytų palankesnes sąlygas palydovinės navigacijos taikomųjų programų ir paslaugų kūrimui.

4. Valstybės narės gali skirti papildomų lėšų Galileo programai siekdamos padengti investicijas, konkrečiais atvejais būtinas perėjimui prie sutartos sistemos struktūros. Įplaukos, gautos iš šių įnašų, priskiriamos asignuotoms įplaukoms pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį. Laikydamasi skaidraus valdymo principo, Komisija apie šios dalies taikymo poveikį Galileo programai praneša komitetui.

5. Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat gali skirti papildomų lėšų Galileo programai. Bendrijos pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose su tokiais subjektais yra numatomos jų dalyvavimo sąlygos ir išsamios taisyklės.

EGNOS sistemos eksploatavimas visų pirma apima infrastruktūros valdymą, sistemos priežiūrą, nuolatinį tobulinimą ir atnaujinimą, su programa susijusias sertifikavimo ir standartizavimo operacijas ir rinkodarą.

1. Bendrija finansuoja EGNOS eksploatavimą, netrukdydama skirti įnašų iš bet kurio kito šaltinio, įskaitant 3 ir 4 dalyse nurodytus šaltinius.

2. Dėl EGNOS eksploatavimo pirmiausia bus sudarytos viena ar kelios viešojo paslaugų pirkimo sutartys.

3. Valstybės narės gali skirti papildomų lėšų EGNOS programai. Įplaukos, gautos iš šių įnašų, priskiriamos asignuotoms įplaukoms pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį.

4. Trečiosios šalys ir tarptautinės organizacijos taip pat gali skirti papildomų lėšų EGNOS programai. Bendrijos pagal Sutarties 300 straipsnį sudarytuose susitarimuose su tokiais subjektais yra numatomos jų dalyvavimo sąlygos ir išsamios taisyklės.

1. Komisija turi stengtis užtikrinti EGNOS ir Galileo sistemų, tinklų ir paslaugų suderinamumą ir sąveiką ir turi siekti EGNOS ir Galileo suderinamumo ir sąveikos su kitomis navigacijos sistemomis bei, jei įmanoma, su įprastinėmis navigacijos priemonėmis naudos.

2. Šiuo tikslu būtinos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Bendrija yra viso materialiojo ir nematerialiojo turto, sukurto ar suformuoto vykdant šias programas, savininkė; šiuo tikslu atitinkamais atvejais su trečiosiomis šalimis sudaromi susitarimai dėl galiojančių nuosavybės teisių.

1. Pagal šį reglamentą programoms įgyvendinti skiriami Bendrijos biudžeto asignavimai suteikiami siekiant finansuoti:

2. Siekdama užtikrinti, kad programų sąnaudas ir įvairius etapus būtų galima aiškiai nustatyti, Komisija, laikydamasi skaidraus valdymo principo, kasmet praneša komitetui apie Bendrijos lėšų skyrimą kiekvienai 1 dalyje nurodytai veiklai.

1. 9 straipsnyje nurodytai veiklai įgyvendinti skiriama 3 405 mln. EUR suma 2007 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Į šią sumą įskaičiuoti 400 mln. EUR, skirti per Septintąją bendrąją programą.

2. Kiekvienais metais biudžeto valdymo institucija skiria asignavimus, neviršydama daugiametėje finansinėje programoje nustatytų ribų. Asignavimai vykdomi laikantis Finansinio reglamento nuostatų.

1. Pajamas iš sistemos eksploatavimo gauna Bendrija, jos pervedamos į Bendrijos biudžetą ir skiriamos programoms. Jeigu paaiškėja, kad pajamų yra daugiau, negu reikalinga programoms įgyvendinti, skyrimo principas pritaikomas gavus biudžeto valdymo institucijos pritarimą remiantis Komisijos pasiūlymu.

2. Įplaukų paskirstymo sistema gali būti numatyta sutartyse, sudarytose su privačiojo sektoriaus įmonėmis.

1. Viešasis programų valdymas yra pagrįstas griežtu Bendrijai atstovaujančios Komisijos, priežiūros institucijos ir EKA kompetencijos ribų nustatymu.

2. Komisija, kuriai padeda komitetas, yra atsakinga už programų valdymą, kurį ji turi vykdyti skaidriai. Ji turi vengti struktūrų ir funkcijų dubliavimosi, aiškiai paskirstydama užduotis sau, priežiūros institucijai ir EKA. Jai gali padėti valstybių narių ekspertai; ji atlieka finansinio ar techninio pobūdžio patikrinimus.

3. Komisija nustato tinkamas priemones, įskaitant integruoto rizikos valdymo įgyvendinimą visais programų lygiais, bei struktūrines priemones, skirtas rizikos nustatymui, kontrolei, mažinimui bei stebėsenai, ir užtikrina, kad ji turėtų šiai užduočiai vykdyti reikiamų išteklių. Šiuo tikslu Komisija pagal 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą nustato su programų įgyvendinimo peržiūra susijusius pagrindinius sprendimų priėmimo etapus.

1. Komisija atsakinga už visus su sistemų saugumu susijusius klausimus, deramai atsižvelgdama į poreikį prižiūrėti ir integruoti saugumo reikalavimus į visas programas.

2. Komisija, laikydamasi 19 straipsnio 4 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros, tvirtina įgyvendinimo priemones, nustatančias pagrindinius techninius reikalavimus dėl prieigos prie technologijų, kurios užtikrina sistemų saugumą, ir jų valdymo kontrolės.

3. Komisija užtikrina, kad būtų imtasi veiksmų, būtinų 2 dalyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti, ir kad būtų laikomasi visų papildomų su sistemų saugumu susijusių reikalavimų, visapusiškai atsižvelgiant į ekspertų rekomendacijas.

4. Kai sistemų eksploatavimas gali turėti įtakos Europos Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui taikomos 2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų (8), nustatytos procedūros.

5. Klausimai, kuriuos išimtinai reglamentuoja Europos Sąjungos sutarties V ir (arba) VI antraštinės dalies nuostatos, nepriklauso komiteto kompetencijai.

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad saugumo nuostatai, kuriais užtikrinamas apsaugos lygis, kuris yra bent lygiavertis apsaugos lygiui, kurį garantuoja Komisijos saugumo taisyklės, išdėstytos Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (9) priede, ir Tarybos saugumo nuostatai, išdėstyti Tarybos sprendimo 2001/264/EB (10) priede, taikomi visiems jos teritorijoje gyvenantiems fiziniams asmenims ir visiems jos teritorijoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kurie dirba su ES įslaptinta informacija, susijusia su programomis.

2. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytų nacionalinių saugumo nuostatų priėmimą.

3. Trečiosiose šalyse gyvenantys fiziniai asmenys ir trečiosiose šalyse įsteigti juridiniai asmenys gali dirbti su ES įslaptinta informacija, susijusia su programomis, tik jeigu jiems tose šalyse taikomi saugumo nuostatai, kuriais užtikrinamas apsaugos lygis, kuris yra bent lygiavertis apsaugos lygiui, kurį garantuoja Komisijos saugumo taisyklės, išdėstytos Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede, ir Tarybos saugumo nuostatai, išdėstyti Sprendimo 2001/264/EB priede. EKA saugumo nuostatai laikomi lygiaverčiais šioms taisyklėms ir nuostatams. Trečiojoje šalyje taikomų saugumo nuostatų lygiavertiškumas gali būti pripažintas susitarime su ta šalimi.

2. Komisija tvirtina priemones, skirtas pagal šio reglamento reikalavimus apibrėžti strateginę darbo programos nustatymo sistemą. Strateginę sistemą sudaro pagrindiniai veiksmai, numatytas biudžetas ir tvarkaraštis, būtini norint pasiekti priede nustatytus tikslus.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, jį papildant, tvirtinamos pagal 19 straipsnio 5 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

3. Komisija patvirtina darbo programą, kuri apima programos įgyvendinimo planą ir susijusį finansavimą, kurie peržiūrimi kiekvienais metais, ir visus jų pakeitimus pagal 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą valdymo procedūrą.

4. Pagal šį reglamentą finansuojamos priemonės įgyvendinamos pagal Finansinį reglamentą.

Atsižvelgdama į 12 straipsnio nuostatas ir gerbdama Komisijos atliekamą programų valdytojo vaidmenį priežiūros institucija vykdo toliau nurodytas su programomis susijusias užduotis vadovaudamasi Komisijos pateiktomis gairėmis:

Viešųjų pirkimų principai, susiję su Galileo programos parengimo darbui etapu

1. Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklės, visų pirma dėl galimybės nekliudomai patekti į visą pramoninio tiekimo grandinę ir dėl sąžiningos konkurencijos joje, konkursai, rengiami remiantis skaidria ir laiku teikiama informacija, aiškus informavimas apie taikytinas viešųjų pirkimų taisykles ir atrankos kriterijus bei kitos svarbios informacijos teikimas, sudarant vienodas sąlygas visiems potencialiems pasiūlymų teikėjams, taikomi Galileo programos parengimo darbui etapui nepažeidžiant priemonių, būtinų, kad būtų apsaugoti esminiai Europos Sąjungos saugumo interesai ar visuomenės saugumas arba būtų laikomasi Europos Sąjungos eksporto kontrolės reikalavimų.

3. Šiuo tikslu viešiesiems pirkimams, susijusiems su Galileo programos parengimo darbui etapo veikla, taikomi šie principai:

1. Atsižvelgdama į 17 straipsnyje nustatytus principus, Komisijos atstovaujama Bendrija su EKA sudaro daugiametį susitarimą dėl įgaliojimų remdamasi Komisijos sprendimu dėl įgaliojimų, kuris priimtas pagal Finansinio reglamento 54 straipsnio 2 dalį ir kuriame reglamentuojamos pavestos užduotys ir biudžeto vykdymas, susiję su Galileo programos įgyvendinimu, visų pirma su parengimo darbui etapu.

2. Susitarime dėl įgaliojimų, kiek to reikia įgyvendinant vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi pavestas užduotis ir biudžeto vykdymą, numatomos bendrosios EKA patikėtų lėšų administravimo sąlygos ir visų pirma įgyvendintini veiksmai, susijęs finansavimas, administravimo tvarka, priežiūros ir kontrolės priemonės, netinkamo sutarčių vykdymo atveju taikomos priemonės ir su nuosavybės teise į visą materialųjį ir nematerialųjį turtą susijusios taisyklės.

3. Dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo dėl įgaliojimų konsultuojamasi su komitetu laikantis 19 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. Komitetui pranešama apie daugiametį susitarimą dėl įgaliojimų, kurį turi sudaryti Komisijos atstovaujama Bendrija ir EKA.

4. Komisija praneša komitetui apie viešųjų pirkimų konkursų vertinimo tarpinius bei galutinius rezultatus ir apie sutartis su privačiojo sektoriaus įmonėmis, kurias turi sudaryti EKA.

2. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

3. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodyto laikotarpio trukmė yra vienas mėnuo.

4. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nurodyto laikotarpio trukmė yra vienas mėnuo.

5. Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

6. Priežiūros institucijos ir EKA atstovai stebėtojų teisėmis gali dalyvauti komiteto darbe, laikydamiesi jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

7. Bendrijos pagal 4 straipsnio 5 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį sudarytuose susitarimuose gali būti numatytas trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų dalyvavimas komiteto darbe, laikantis jo darbo tvarkos taisyklėse nustatytų sąlygų.

Komisija užtikrina asmens duomenų apsaugą bei privatumą ir atitinkamų apsaugos priemonių integravimą į sistemų technines struktūras.

1. Komisija užtikrina, kad įgyvendinant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus Bendrijos finansiniai interesai būtų apsaugoti taikant prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta veikla priemones, įgyvendinant veiksmingą kontrolę ir susigrąžinant nepagrįstai sumokėtas sumas, taip pat, jei nustatomi pažeidimai, taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (11), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (12) bei 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (13).

2. Pagal šį reglamentą finansuojamiems Bendrijos veiksmams taikoma Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalyje „pažeidimo“ sąvokos apibrėžtis, pagal kurią pažeidimas yra bet kuris Bendrijos teisės nuostatos pažeidimas arba bet kuris sutartinio įsipareigojimo nevykdymas, kylantis dėl ekonominio subjekto veiksmo arba neveikimo, dėl kurio nepagrįstomis sąnaudomis yra arba būtų padaryta žalos Europos Sąjungos bendrajam biudžetui arba jos valdomiems biudžetams.

3. Pagal šį reglamentą sudarytuose susitarimuose, įskaitant susitarimus su dalyvaujančiomis trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, numatyta, kad Komisija ar bet koks jos įgaliotas atstovas atlieka priežiūrą ir finansų kontrolę, o Audito Rūmai atlieka auditą, prireikus – auditą vietoje.

Komisija užtikrina šio reglamento įgyvendinimą. Pateikdama preliminarų biudžeto projektą, kiekvienais metais Europos Parlamentui ir Tarybai ji pateikia programų įgyvendinimo ataskaitą. 2010 m. turi būti įvykdyta laikotarpio vidurio peržiūra, kuri turi apimti sąnaudų, rizikos ir tikėtinų įplaukų iš Galileo programos siūlomų paslaugų peržiūrą, inter alia, atsižvelgiant į technologinius bei rinkos pokyčius, kad Europos Parlamentui ir Tarybai būtų pranešta apie įgyvendinant programas padarytą pažangą.

2002 m. gegužės 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 876/2002 dėl bendros įmonės Galileo įsteigimo (14) 7 straipsnis panaikinamas nuo 2009 m. liepos 25 d.

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(2) 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2008 m. liepos 3 d. Tarybos sprendimas.

(5) 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (OL C 139, 2006 6 14, p. 1). Susitarimas su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2008/29/EB (OL L 6, 2008 1 10, p. 7).

(9) 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 317, 2001 12 3, p. 1). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/548/EB (OL L 215, 2006 8 5, p. 38).

(10) 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimas 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (OL L 101, 2001 4 11, p. 1). Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2007/438/EB (OL L 164, 2007 6 26, p. 24).

PRIEDAS

KONKRETŪS EUROPOS PALYDOVINĖS NAVIGACIJOS PROGRAMŲ TIKSLAI

Konkretūs Galileo programos tikslai – užtikrinti, kad sistemos skleidžiamus signalus būtų įmanoma panaudoti penkioms funkcijoms:

—	teikti atvirą paslaugą (angl. open service arba OS), kuri vartotojams yra nemokama ir suteikia informacijos apie vietą ir laiką, skirtos masinio panaudojimo palydovinės navigacijos reikmėms,

—

teikti žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. safety-of-life service arba SoL), skirtą vartotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus. Tokia paslauga taip pat atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir atlieka patikimumo funkciją, leidžiančią įspėti vartotojus, jei sistema veikia netinkamai,

—	teikti komercinę paslaugą (angl. commercial service arba CS), skirtą taikomųjų programų profesinėms ar komercinėms reikmėms kurti, kadangi ji, palyginti su atvira paslauga, yra veiksmingesnė ir suteikia didesnės pridėtinės vertės duomenų,

—

teikti paslaugas valstybinėms institucijoms (angl. public regulated service arba PRS), skirtas tam tikriems Vyriausybių įgaliotiems vartotojams, naudojantiems taikomąsias programas konfidencialioms reikmėms, kurioms būtina užtikrinti aukšto lygio ilgalaikį tęstinumą. Teikiant paslaugas valstybinėms institucijoms naudojami labai stiprūs koduoti signalai,

—	prisidėti teikiant COSPAS-SARSAT sistemos paieškos ir gelbėjimo paslaugas (angl. search and rescue support service arba SAR), nustatant pagalbos signalus, siunčiamus iš avarinių švyturių ir į juos.

Konkretūs EGNOS programos tikslai – užtikrinti, kad EGNOS sistema atliktų tris funkcijas:

—	teiktų atvirą paslaugą (angl. open service arba OS), kuri vartotojams yra nemokama ir suteikia informacijos apie vietą ir laiką, skirtos masinio panaudojimo palydovinės navigacijos reikmėms zonoje, kurioje veikia sistema,

—	teiktų komercinio pobūdžio duomenų perdavimo paslaugą, skirtą padėti kurti taikomąsias programas profesinėms ar komercinėms reikmėms, kadangi ji, palyginti su atvira paslauga, yra veiksmingesnė ir suteikia didesnės pridėtinės vertės duomenų,

—

teiktų žmogaus gyvybės apsaugos paslaugą (angl. safety-of-life service arba SoL), skirtą vartotojams, kuriems saugumas yra ypač svarbus. Visų pirma tokia paslauga atitinka tam tikruose sektoriuose nustatytus tęstinumo, prieinamumo ir tikslumo reikalavimus ir atlieka patikimumo funkciją, leidžiančią įspėti vartotojus, jei sistema savo veikimo zonoje veikia netinkamai.

Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos

BENDRA DEKLARACIJA

dėl

„GALILEO TARPINSTITUCINĖ GRUPĖ (GTP)“

Atsižvelgiant į Europos GNSS programų svarbą, unikalumą ir sudėtingumą, į tai, kad pagal šias programas sukurtos sistemos yra Bendrijos nuosavybė, į tai, kad programos visiškai finansuojamos iš Bendrijos biudžeto 2008–2013 m. laikotarpiu, Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija pripažįsta, kad visos trys institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti.

GALILEO tarpinstitucinė grupė (GTP) sieks sudaryti palankesnes sąlygas kiekvienai Bendrijos institucijai vykdyti atitinkamas savo pareigas. Šiuo tikslu bus įsteigta GTP siekiant atidžiai stebėti:

a)	Europos GNSS programų įgyvendinimo pažangą, visų pirma dėl susitarimų dėl viešųjų pirkimų ir sutarčių įgyvendinimo, pirmiausia susijusių su EKA;

b)	tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, nepažeidžiant Sutarties 300 straipsnio nuostatų;

c)	palydovinės navigacijos rinkų kūrimą;

d)	valdymo tvarkos efektyvumą; bei

e)	darbo programos metinę peržiūrą.

3.	Vadovaudamasi galiojančiomis taisyklėmis GTP laikysis konfidencialumo, visų pirma atsižvelgiant į tam tikrų duomenų konfidencialų ir „jautrų“ pobūdį.

4.	Komisija atsižvelgs į GTP išsakytą nuomonę.

GTP sudarys septyni atstovai, iš kurių:

—	3 yra iš Tarybos,

—	3 yra iš Europos Parlamento,

—	1 yra iš Komisijos,

ir kurie reguliariai rengs posėdžius (iš esmės 4 kartus per metus).

6.	GTP nedaro įtakos nustatytai atsakomybei ar tarpinstituciniams santykiams.