21.6.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 162/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 584/2008

2008 m. birželio 20 d.

įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo mažinti Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium paplitimą kalakutuose

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl salmonelių ir kitų nurodytų zoonozių sukėlėjų per maistą kontrolės (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 tikslas – užtikrinti, kad siekiant sumažinti salmonelių ir kitų zoonozių sukėlėjų paplitimą ir visuomenės sveikatai keliamą pavojų būtų imtasi tinkamų ir veiksmingų priemonių, skirtų aptikti ir kontroliuoti šiuos sukėlėjus visuose susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose, ypač pirminės gamybos etape.

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 2160/2003 Bendrijai yra keliamas tikslas sumažinti visų visuomenės sveikatai pavojingų salmonelių serotipų paplitimą kalakutuose pirminės gamybos etape. Toks sumažinimas yra svarbus atsižvelgiant į griežtas priemones, kurios pagal minėtą reglamentą nuo 2010 m. gruodžio 12 d. bus taikomos šviežiai mėsai iš užkrėstų kalakutų pulkų. Visų pirma šviežia paukštiena, įskaitant kalakutieną, negali būti pateikiama rinkai žmonėms vartoti, jei atitinka šį kriterijų: „Salmonelės: nėra 25 gramuose“.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatyta, kad Bendrijos tikslas turi apimti skaičiais išreikštą maksimalų epidemiologinių vienetų, kurių rezultatai išlieka teigiami, procentą ir (arba) minimalų epidemiologinių vienetų, kurių rezultatai išlieka teigiami, skaičiaus sumažinimo procentą, maksimalų laiką, per kurį turi būti pasiektas tikslas ir tyrimo sistemų, skirtų įsitikinti, ar tikslas pasiektas, apibrėžimą. Be to, prireikus, Bendrijos tikslas turi apimti ir visuomenės sveikatai pavojingų serotipų apibrėžimą.

(4)

Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatyta, kad nustatant Bendrijos tikslus reikėtų atsižvelgti į patirtį, įgytą taikant esamas nacionalines priemones, ir į informaciją, perduotą Komisijai arba Europos maisto saugos tarnybai pagal esamus Bendrijos reikalavimus, visų pirma pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/99/EB dėl zoonozių ir zoonozių sukėlėjų monitoringo (2), ypač jos 5 straipsnyje numatytas informavimo taisykles.

(5)

Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatyta, kad apibrėžiant kiekvieną Bendrijos tikslą, Komisija pateikia jos numatytų sąnaudų ir naudos analizę. Be to, taikant išimtį, Bendrijos tikslas dėl kalakutų, apimantis Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium, gali būti nustatytas pereinamajam laikotarpiui be tokios analizės.

(6)

Todėl valstybėse narėse buvo surinkti salmonelių serotipų paplitimo kalakutų pulkuose palyginamieji duomenys pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. Komisijos sprendimą 2006/662/EB dėl Bendrijos finansinės paramos pirminiam tyrimui dėl salmoneliozės paplitimo kalakutų pulkuose, kuris bus atliekamas valstybėse narėse (3).

(7)

Reglamente (EB) Nr. 2160/2003 numatyta, kad per trejų metų pereinamąjį laikotarpį Bendrijos tikslas dėl kalakutų turi apimti tik Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium. Kiti visuomenės sveikatai pavojingi serotipai gali būti svarstomi minėtam laikotarpiui pasibaigus.

(8)

Norint įvertinti padarytą pažangą siekiant Bendrijos tikslo, šiame reglamente būtina numatyti pakartotinį kalakutų pulkų mėginių ėmimą.

(9)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 15 straipsniu, dėl Bendrijos tikslo kalakutams nustatymo buvo konsultuojamasi su Europos maisto saugos tarnyba (EMST).

(10)

EMST duomenų apie zoonozes rinkimo darbo grupė 2008 m. balandžio 28 d. patvirtino Salmonelių paplitimo kalakutų pulkuose ES pirminio tyrimo analizės ataskaitą (2006–2007 m., A dalis „Salmonelių paplitimo įvertinimas“).

(11)

Remiantis 2007 m. birželio 12 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 646/2007, įgyvendinančiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2160/2003 dėl Bendrijos tikslo mažinti Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium paplitimą broileriuose ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1091/2005 (4), salmonelėms aptikti imama bent dvi poros antbačių ir (arba) kojinių mėginių iš broilerių pulkų. Remiantis naujausiais moksliniais įrodymais, vieno poros antbačių ir (arba) kojinių mėginio ir dulkių mėginio ėmimo būdas yra toks pats jautrus kaip ir dviejų poros antbačių ir (arba) kojinių mėginių ėmimo būdas. Todėl reikėtų leisti taikyti šį būdą kaip alternatyvų mėginių ėmimo būdą ir atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 646/2007.

(12)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Bendrijos tikslas

1.   Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 4 straipsnio 1 dalyje minimą Bendrijos tikslą – sumažinti Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium paplitimą kalakutuose (toliau – Bendrijos tikslas) – sudaro:

a)

iki 2012 m. gruodžio 31 d. maksimalų mėsinių kalakutų pulkų, kuriuose Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium tyrimų rezultatai išlieka teigiami, procentą sumažinti iki 1 % arba labiau;

b)

iki 2012 m. gruodžio 31 d. maksimalų suaugusių veislinių kalakutų pulkų, kuriuose Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium tyrimų rezultatai išlieka teigiami, procentą sumažinti iki 1 % arba labiau.

Tačiau valstybėse narėse, kuriose yra mažiau kaip 100 suaugusių veislinių arba mėsinių kalakutų pulkų, Bendrijos tikslas yra, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. teigiami rezultatai gali išlikti ne daugiau kaip viename suaugusių veislinių arba mėsinių kalakutų pulke.

2.   Priede išdėstyta tyrimo sistema, kuri yra būtina patikrinti, kaip siekiama Bendrijos tikslo.

3.   Komisija svarsto galimybę patikslinti priede pateiktą tikslą ir tyrimo sistemą, remiantis 2010 m. – pirmųjų metų įgyta patirtimi, kai bus pradėtos įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės kontrolės programos.

2 straipsnis

Dalinis Reglamento (EB) Nr. 646/2007 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 646/2007 priede įrašomos šios pastraipos:

1)

2 punkto pabaigoje:

„Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad būtina paimti vieną poros antbačių mėginį, apimantį 100 % kalakutidės ploto, jeigu kartu paimamas dulkių mėginys, surinktas iš įvairių kalakutidės vietų, nuo paviršiaus, ant kurio matyti dulkių.“

2)

3.1 punkto antrosios pastraipos pabaigoje:

„Jei įmanoma, dulkių mėginys tiriamas atskirai. Tačiau kompetentinga institucija gali nuspręsti sujungti jį su poros antbačių ir (arba) kojinių mėginiu tyrimui atlikti.“

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 2 straipsnis taikomi nuo 2008 m. liepos 1 d., o 1 straipsnio 2 dalis – nuo 2010 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2008 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1)  OL L 325, 2003 12 12, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1237/2007 (OL L 280, 2007 10 24, p. 5).

(2)  OL L 325, 2003 12 12, p. 31. Direktyva su pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2006/104/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 352).

(3)  OL L 272, 2006 10 3, p. 22.

(4)  OL L 151, 2007 6 13, p. 21.

PRIEDAS

Tyrimo sistema įsitikinti, ar pasiektas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas Bendrijos tikslas

1.   Mėginių ėmimo dažnumas ir statusas

a)

Mėginių ėmimo sistema apima visus mėsinių ir veislinių kalakutų pulkus, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2160/2003.

b)

Mėginiai iš kalakutų pulkų imami maisto verslo subjekto iniciatyva arba juos ima kompetentinga institucija.

i)

Mėginių iš mėsinių ir veislinių kalakutų pulkų ėmimas maisto verslo subjekto iniciatyva atliekamas pagal Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 5 straipsnio 3 dalį likus trims savaitėms iki paukščių gabenimo į skerdyklą. Rezultatai galioja ne ilgiau kaip šešias savaites nuo mėginio paėmimo, dėl to gali prireikti dar kartą paimti mėginį iš to paties pulko.

ii)

Be to, mėginių iš veislinių kalakutų pulkų ėmimas maisto verslo subjekto iniciatyva atliekamas:

—

auginimo pulkuose: vienos dienos, ketverių savaičių amžiaus ir likus dviem savaitėm iki kiaušinių dėjimo arba perkėlimo į dedeklių grupę,

—

suaugusių pulkuose: ne rečiau kaip kas trečią savaitę kiaušinių dėjimo laikotarpiu ūkyje arba perykloje.

iii)

Kompetentinga institucija mėginius ima bent jau:

—

kartą per metus 10 % ūkių, kuriuose yra bent 250 suaugusių 30–45 savaičių amžiaus veislinių kalakutų, visuose pulkuose ir bet kuriuo atveju visuose ūkiuose, kur per praėjusius 12 mėnesių buvo aptikta Salmonella Enteritidis arba Salmonella Typhimurium, ir visuose ūkiuose, auginančiuose pirmos, antros ir trečios kartos veislinius kalakutus. Šiuos mėginius taip pat galima paimti perykloje,

—

visuose ūkių pulkuose, siekiant nustatyti infekcijos kilmę, jeigu iš peryklos maisto verslo subjektams paėmus mėginį arba atliekant oficialias patikras aptinkama Salmonella Enteritidis arba Salmonella Typhimurium,

—

kartą per metus 10 % ūkių, kuriuose yra bent 500 mėsinių kalakutų, visuose pulkuose, tačiau bet kuriuo atveju:

—

visuose ūkio pulkuose, jeigu ištyrus maisto verslo subjekto iš vieno pulko paimtą mėginį aptinkama Salmonella Enteritidis arba Salmonella Typhimurium, išskyrus tuos atvejus, jeigu kalakutų pulkuose mėsa skirta pramoniniam apdorojimui karščiu ar kitokiam apdorojimui salmonelėms pašalinti, ir

—

visuose ūkio pulkuose, jeigu per ankstesnį maisto verslo subjekto atliekamo mėginių ėmimo etapą ištyrus viename pulke aptikta Salmonella Enteritidis arba Salmonella Typhimurium,

—

kompetentingai institucijai nustačius, kad tai būtina.

Maisto verslo subjekto iniciatyva atliekamas mėginių ėmimas gali būti pakeistas kompetentingos institucijos atliekamu mėginių ėmimu.

2.   Mėginių ėmimo protokolas

2.1.   Mėginių ėmimas perykloje

Mėginiai perykloje imami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1003/2005 (1) priedo 2.2.1 punkto nuostatų.

2.2.   Mėginių ėmimas ūkyje

2.2.1   Veisliniai kalakutai

Mėginiai imami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1003/2005 priedo 2.2.2 punkto nuostatų.

2.2.2   Mėsiniai kalakutai

Imama bent dvi poros antbačių ir (arba) kojinių mėginių. Laisvai laikomų kalakutų pulkų mėginiai imami tik kalakutidėje. Visi antbačių ir (arba) kojinių mėginiai surenkami į vieną mėginį.

Pulkuose, kuriuose yra mažiau negu 100 kalakutų, kuomet neįmanoma naudoti antbačių ir (arba) kojinių mėginių, nes negalima patekti į kalakutides, juos galima pakeisti ranka imamais mėginiais – tokiu atveju antbačiai arba kojinės užmaunamos ant rankų, prieš tai užsimovus pirštines, ir perbraukiama per šviežiomis fekalijomis padengtus paviršius arba, jei tai neįmanoma, galima naudoti kitus tinkamus fekalijų mėginių ėmimo būdus.

Prieš užsimaunant antbačius ir (arba) kojines, jų paviršius sudrėkinamas makslimalaus atsparumo skiedikliais (MAS: 0,8 % natrio chlorido, 0,1 % peptono steriliame dejonizuotame vandenyje), arba steriliu vandeniu ar kitu Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 11 straipsnyje nurodytos nacionalinės etaloninės laboratorijos patvirtintu skiedikliu. Draudžiama naudoti ūkio vandenį, kurio sudėtyje yra antimikrobinių medžiagų arba dezinfekuojančių priedų. Rekomenduojamas antbačių drėkinimo būdas – prieš juos apsiaunant, įpilti skysčio į vidų. Prieš naudojant antbačius arba kojines taip pat galima sterilizuoti naudojant skiediklio pripildytus maišelius ar autoklavus. Antbačius galima apdoroti skiedikliu ir užsimovus, naudojant purkštuvą ar plautuvą.

Užtikrinama, kad mėginiai būtų proporcingai paimti iš visų kalakutidės dalių. Kiekviena pora turėtų apimti apie 50 % kalakutidės ploto.

Kompetentinga institucija gali nuspręsti, kad būtina paimti vieną poros antbačių mėginį, apimantį 100 % kalakutidės ploto, jeigu kartu paimamas dulkių mėginys, surinktas iš įvairių kalakutidės vietų, nuo paviršiaus, ant kurio matyti dulkių.

Baigus mėginių ėmimą antbačiai ir (arba) kojinės atsargiai numaunami, kad nuo jų nenukristų prilipusios medžiagos. Kad medžiagos nenukristų, juos galima išversti. Jie dedami į maišelį arba į stiklainį ir ženklinami.

Kompetentinga institucija prižiūri maisto verslo subjektų mokymą, siekdama užtikrinti, kad mėginių ėmimo protokolas būtų teisingai taikomas.

Tuo atveju, jei mėginių ėmimą atlieka kompetentinga institucija, įtarusi esant salmonelių užkratą to ūkio pulke ir bet kuriuo kitu jos nuomone tinkamu atveju, atlikdama kitus reikalingus tyrimus kompetentinga institucija įsitikina, kad salmonelių paplitimo kalakutų pulkuose tyrimų rezultatams neturėjo poveikio pulkuose naudojamos antimikrobinės medžiagos.

Jei Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium neaptinkama, tačiau aptinkama antimikrobinių medžiagų arba nustatomas inhibitorinis poveikis bakterijų dauginimuisi, laikoma, kad kalakutų pulkas yra užsikrėtęs, remiantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytu Bendrijos tikslu.

3.   Mėginių tyrimas

3.1.   Mėginių vežimas ir paruošimas

Mėginiai per 24 valandas nuo jų paėmimo, jei įmanoma, išsiunčiami greituoju paštu arba per kurjerį į Reglamento (EB) Nr. 2160/2003 11 ir 12 straipsniuose nurodytas laboratorijas. Jei per 24 valandas neišsiunčiami, jie saugojami šaldytuve. Laboratorijoje mėginiai laikomi šaldytuve iki tyrimo, kuris turi būti atliekamas per 48 valandas nuo jų gavimo ir per 96 valandas nuo mėginio paėmimo.

Antbačių ir (arba) kojinių pora(-os) atsargiai išpakuojama(-os), kad nenukristų prie jų prilipusios fekalijos, mėginys sujungiamas ir panardinamas į 225 ml buferinį peptono tirpalą (BPV), pašildytą iki kambario temperatūros. Antbačių ir (arba) kojinių mėginiai visiškai panardinami į BPV, todėl prireikus reikėtų įpilti daugiau BPV.

Jei įmanoma, dulkių mėginys tiriamas atskirai. Tačiau kompetentinga institucija gali nuspręsti sujungti jį su poros antbačių ir (arba) kojinių mėginiu tyrimui atlikti.

Mėginys pamaišomas, kad visas įsigertų, ir kultūra toliau tiriama taikant 3.2 punkte nurodytą nustatymo metodą.

Kiti mėginiai (pvz., iš kalakutidžių) ruošiami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1003/2005 priedo 2.2.2 punkto nuostatų.

Jei yra suderinti ISO standartai dėl fekalijų ruošimo salmonelėms aptikti, jie yra taikomi ir pakeičia šiame punkte išdėstytas mėginių paruošimą reglamentuojančias nuostatas.

3.2.   Nustatymo metodas

Taikomas Bilthoveno (Nyderlandai) Bendrijos etaloninės laboratorijos (BEL) rekomenduojamas salmonelių nustatymo metodas.

Šis metodas yra aprašytas ISO 6579 D priede (2002 m.) – „Salmonelių aptikimas gyvūnų išmatose ir pirminio gamybos etapo aplinkos mėginiuose“. Naudojama naujausia D priedo versija.

Pagal šį metodą pusiau kieta terpė (modifikuota pusiau kieta Rappaport-Vassiladis terpė, MSRV) yra naudojama kaip vienintelė selektyvinė įsotinimo terpė.

3.3.   Serotipo nustatymas

Nuo kiekvieno teigiamo mėginio atskiriamas bent vienas štamas pagal Kaufmann-White sistemą.

3.4.   Alternatyvūs metodai

Tiriant maisto verslo subjekto iniciatyva paimtus mėginius, vietoje šio priedo 3.1, 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytų mėginių paruošimo, aptikimo ir serotipo nustatymo metodų gali būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 882/2004 (2) 11 straipsnyje nustatyti analizės metodai, jei jie patvirtinti pagal EN/ISO 16140/2003 standartą.

3.5.   Štamų saugojimas

Būsimam fagotipo arba antimikrobinio jautrio nustatymui laboratorijos užtikrina, kad kompetentinga institucija renka ir saugo bent po vieną išskirtą Salmonella spp. štamą iš kiekvienos kalakutidės, taikydama įprastinius kultūrų rinkimo metodus, kuriais bent dvejiems metams užtikrinamas štamų vientisumas.

4.   Rezultatai ir ataskaitos

4.1.   Salmonella Enteritidis ir (arba) Salmonella Typhimurium nustatymas

Laboratorija nedelsdama praneša apie kiekvieną Salmonella Enteritidis ir (arba) Salmonella Typhimurium aptikimo atvejį kompetentingai institucijai bei pateikia ūkio ir pulko nuorodas.

4.2.   Paplitimo skaičiavimas norint patikrinti, ar pasiektas Bendrijos tikslas

Tikrinant, ar Bendrijos tikslas yra pasiektas, kalakutų pulko tyrimų rezultatai laikomi teigiamais, jei bet kuriuo metu pulke aptinkama Salmonella Enteritidis ir (arba) Salmonella Typhimurium (išskyrus vakcinines padermes).

Kalakutų pulkai, kurių tyrimo rezultatai teigiami, registruojami tik vieną kartą per kiekvieną mėginių ėmimo ciklą, neatsižvelgiant į mėginių ėmimo ir tyrimo operacijų skaičių, ir apie juos pranešama ataskaitoje tik pirmaisiais aptikimo metais.

Paplitimas bus atskirai skaičiuojamas mėsinių kalakutų pulkams ir suaugusių veislinių kalakutų pulkams.

4.3.   Metinės ataskaitos

Į ataskaitą įtraukiama:

a)

bendras mėsinių ir suaugusių veislinių kalakutų pulkų, iš kurių kompetentinga institucija arba maisto verslo subjektas ėmė mėginius, skaičius;

b)

bendras mėsinių ir suaugusių veislinių kalakutų pulkų, užkrėstų Salmonella Enteritidis ar Salmonella Typhimurium, skaičius;

c)

visi išskirti salmonelių serotipai (išskyrus Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium) ir serotipu užkrėstų pulkų skaičius;

d)

rezultatų paaiškinimas, ypač išskirtinais atvejais.

Rezultatai ir bet kokia papildoma svarbi informacija pateikiama tendencijų ir šaltinių ataskaitoje, nurodytoje Direktyvos 2003/99/EB (3) 9 straipsnio 1 dalyje.

4.4.   Papildoma informacija

Apie kiekvieną kalakutų pulką, kuris buvo tiriamas nacionaliniu lygmeniu arba Europos maisto saugos tarnybos prašymu, pateikiama bent tokia informacija:

a)

kompetentingos institucijos arba maisto verslo subjekto paimtas mėginys;

b)

ūkio nuoroda, unikali laiko atžvilgiu;

c)

kalakutidės nuoroda, unikali laiko atžvilgiu;

d)

mėginių ėmimo mėnuo.

(1)  OL L 170, 2005 7 1, p. 12.

(2)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(3)  OL L 325, 2003 12 12, p. 31.