(1)

2007 m. liepos 23 d. Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visos citrinų rūgšties Bendrijoje, vardu pateikė skundą dėl importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės citrinų rūgšties.

(2)

Skunde buvo pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako pagrįsti tyrimo inicijavimą.

(3)

Tyrimas buvo inicijuotas 2007 m. rugsėjo 4 d., paskelbus pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2).

(4)

Komisija apie antidempingo tyrimo inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančius gamintojus, importuotojus, žinomus susijusius naudotojus ir jų asociacijas, vartotojų asociacijas, eksportuojančios šalies atstovus ir Bendrijos gamintojus. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(5)

Kad eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą suteikti rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) statusą, Komisija žinomiems susijusiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams ir KLR atstovams nusiuntė prašymo formas. Aštuoni eksportuojantys gamintojai, taip pat jų susijusių bendrovių grupės, prašė suteikti RER statusą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR statusą, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų.

(6)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį tyrime dalyvaujančių eksportuojančių gamintojų ir importuotojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą buvo numatyta taikyti atranką.

(7)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), prašyta, kad visi eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir jų vardu veikiantys atstovai per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo praneštų apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateiktų pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu.

(8)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį eksportuojantys gamintojai atrinkti remiantis didžiausiu tipišku citrinų rūgšties eksporto į Bendriją kiekiu, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Komisija, remdamasi iš eksportuojančių gamintojų gauta informacija, atrinko keturias bendroves arba susijusių bendrovių grupes (toliau – atrinktos bendrovės), kurios į Bendriją eksportuoja didžiausią kiekį. Keturių atrinktų bendrovių eksportuotas kiekis sudarė 79 % viso per tiriamąjį laikotarpį iš KLR į Bendriją eksportuotos citrinų rūgšties kiekio. Su susijusiomis šalimis konsultuotasi pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį ir prieštaravimų negauta.

(9)

Visi keturi neatrinkti gamintojai prašė nustatyti individualų skirtumą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tik bendrovė DSM Citric Acid (Wuxi) Ltd. pateikė reikalaujamą informaciją per numatytą laiką. Todėl buvo gautas tik vienas išsamus prašymas nustatyti individualų skirtumą. Kadangi manoma, kad šis prašymas be reikalo neapsunkins tyrimo ir netrukdys laiku užbaigti tyrimą, prašymas buvo priimtas.

(10)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį nesusiję Bendrijos importuotojai buvo atrinkti remiantis didžiausiu tipišku citrinų rūgšties importo į Bendriją kiekiu, kurį galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Komisija, remdamasi iš nesusijusių Bendrijos importuotojų gauta informacija, atrinko keturias bendroves arba susijusių bendrovių grupes (toliau – atrinktos bendrovės), kurios į Bendriją importuoja didžiausią kiekį. Keturių atrinktų bendrovių importuotas kiekis sudarė 36 % viso per tiriamąjį laikotarpį iš KLR į Bendriją importuotos citrinų rūgšties kiekio. Su susijusiomis šalimis konsultuotasi pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį ir prieštaravimų negauta. Vienas iš atrinktų importuotojų negalėjo pateikti reikalaujamos informacijos. Kiti trys importuotojai importavo 29 % viso per tiriamąjį laikotarpį iš KLR į Bendriją importuotos citrinų rūgšties kiekio.

(11)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos bei Bendrijos interesų, ir surengė tikrinamuosius vizitus tokių bendrovių patalpose:

(12)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(13)

Atsižvelgiant į poreikį nustatyti normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems negali būti suteiktas RER statusas, toliau nurodytos bendrovės patalpose surengtas tikrinamasis vizitas siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis panašios šalies duomenimis (šiuo atveju Kanados; žr. toliau 40–44 konstatuojamąsias dalis):

(14)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2006 m. liepos 1 d.–2007 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Nagrinėdama su žalos vertinimu susijusias tendencijas, Komisija analizavo 2004 m. sausio 1 d.– 2007 m. birželio 30 d. laikotarpio (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenis.

(15)

Nagrinėjamasis produktas – tai citrinų rūgštis (taip pat natrio citratas), rūgštiklis ir pH vertės reguliatorius, pritaikomas, pavyzdžiui, gėrimams, maisto produktams, plovikliams, kosmetikos gaminiams ir farmacijos produktams gaminti. Pagrindinės jo žaliavos: cukrus ir (arba) melasa, maniokai, kukurūzai arba gliukozė (gauta iš javų) ir įvairios angliavandenių giluminės mikrobinės fermentacijos medžiagos.

(16)

Nagrinėjamojo produkto sąvoka taikoma citrinų rūgšties monohidratui (CRM), bevandenei citrinų rūgščiai (BCR) ir trinatrio citratui dihidratui (TCD). Šios trys rūšys sudaro nagrinėjamąjį produktą, kadangi joms visoms būdingos panašios pagrindinės cheminės savybės ir jų naudojimo paskirtis yra panaši. Produkto rūšių klasifikaciniai kodai yra 2918 14 00 (CRM ir BCR) ir ex 2918 15 00 (TCD). KN kodas 2918 15 00 taip pat priskiriamas kitoms druskoms ir esteriams, kurie nėra nagrinėjamasis produktas.

(17)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad visos skirtingos nagrinėjamojo produkto rūšys pasižymi vienodomis pagrindinėmis techninėmis ir cheminėmis savybėmis ir iš esmės turi tą pačią paskirtį. Todėl nuspręsta, kad šiame tyrime tai yra vienas produktas.

(18)

Nustatyta, kad Bendrijoje Bendrijos pramonės gaminama ir parduodama citrinų rūgštis bei KLR ir Kanadoje, kuri buvo panaši šalis, gaminama ir parduodama citrinų rūgštis iš esmės pasižymi vienodomis pagrindinėmis techninėmis ir cheminėmis savybėmis ir iš esmės turi tą pačią paskirtį, kaip ir KLR gaminama ir į Bendriją eksportuojama citrinų rūgštis. Todėl šie produktai preliminariai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(19)

Kaip nurodyta 6 konstatuojamojoje dalyje, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atlikti KLR eksportuojančių gamintojų atranką. Per nustatytą laikotarpį į atrankos klausimyną iš viso atsakė ir prašomą informaciją pateikė 8 bendrovių grupės. Jų importas sudarė 96 % viso importo, apie kurį Eurostatas pateikė duomenis. Todėl manoma, kad bendradarbiavimo lygis buvo aukštas. Visi eksportuojantys gamintojai paprašė suteikti RER ir IR statusą. Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, atrinktos keturios bendrovės, remiantis jų į Bendriją eksportuotu kiekiu.

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą antidempingo tyrimuose dėl importuojamų KLR kilmės produktų normalioji vertė nustatoma vadovaujantis minėtojo straipsnio 1–6 dalimis tiems gamintojams, kurie, kaip buvo nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(21)

Trumpai, ir tik dėl patogumo, pateikiami apibendrinti RER statuso suteikimo kriterijai:

(22)

Visos aštuonios tyrime bendradarbiaujančios eksportuojančių Kinijos gamintojų bendrovės arba bendrovių grupės paprašė suteikti RER statusą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą eksportuojančių gamintojų RER prašymo formą. Visas šias grupes sudarė tiek nagrinėjamojo produkto gamintojai, tiek su gamintojais ir citrinų rūgšties verslu susijusios bendrovės. Iš tiesų Komisija vadovaujasi nusistovėjusia praktika ir tikrina, ar susijusių bendrovių grupė, kaip visuma, atitinka RER sąlygas. RER statusą prašė suteikti šios grupės:

(23)

Komisija paprašė pirmiau minėtų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją, ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašyme pateiktą informaciją.

(24)

Dvi bendrovės arba bendrovių grupės (Laiwu Taihe ir DSM Wuxi) atitiko visus 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus, todėl joms buvo galima suteikti RER statusą.

(25)

Trys bendrovės arba bendrovių grupės (RZBC Co. Ltd, TTCA Co., Ltd. ir Yixing Union Biochemical), siekdamos gauti paskolas, įkeitė didžiąją savo turto dalį. Net ir įkeitusios didžiąją turto dalį jos vis dar galėjo laiduoti už paskolas, suteiktas kitoms bendrovėms. Kaip kompensaciją RZBC, TTCA Co., Ltd. ir Yixing Union Biochemical už savo paskolas gavo panašias garantijas iš tų bendrovių, už kurias jie laidavo. Bendrovės šias garantijas panaudojo kitoms paskoloms iš bankų, kuriems valstybė daro įtaką, gauti; šios paskolos sudarė 25–50 % viso jų turto. Šios bendrovės tvirtino, kad tokia sistema taip pat taikoma rinkos ekonomikos šalyse ir yra aiškiai numatyta Kinijos bankininkystės teisės aktuose. Tačiau iš informacijos, surinktos atliekant tyrimą, matyti, kad bankai paprastai turėtų laikytis politikos suteikti paskolas tik už turto, naudojamo kaip garantija, vertės dalį, o ne už jo vertės visumą viršijančią sumą. Todėl padaryta išvada, kad trys pirmiau minėtos bendrovės neatitiko 21 konstatuojamojoje dalyje nurodyto 1 kriterijaus. Taigi, joms nebuvo galima suteikti RER statuso.

(26)

Dviejų bendrovių (TTCA Co., Ltd. ir Weifang Ensign) žemėnaudos teisių ir (arba) ilgalaikio turto vertė smarkiai išaugo (500–1 500 %) per gana trumpą laikotarpį: nuo turto įsigijimo arba jo įnešimo į bendrovę dienos ir vėlesnės datos (praėjus 1–5 metams), kai turtas buvo iš naujo įvertintas. Tai rodo, kad įgyjant atitinkamą turtą jo vertė buvo mažesnė už rinkos kainą, o tai reikštų paslėptą subsidijavimą. Abi bendrovės teigė, kad vertė padidėjo iš tiesų nežymiai: veikiau tiek pat, kiek, kaip pastebima, Kinijoje padidėjo panašaus turto vertė. Tačiau tam argumentui patvirtinti nebuvo pateikta jokių įrodymų. Atsižvelgiant į privalumą, kuris šioms bendrovėms teko įsigijus turtą mažesnėmis nei rinkos vertė kainomis, 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 3 kriterijus netenkinamas.

(27)

Bendrovė Anhui BBCA Biochemical Co., Ltd tiriamuoju laikotarpiu gavo didelę pinigų sumą (apie 10 % viso jos turto arba 15 % jos metinės apyvartos). Be to, tam tikrus nuomos objektus ji gavo nemokamai. Atsižvelgiant į tai ir į aukštą gautos subsidijos lygį manoma, kad 21 konstatuojamojoje dalyje nurodyti 1 ir 3 kriterijai netenkinami. Bendrovės pastabos šiuo atžvilgiu nebuvo tokios, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadas.

(28)

Bendrovė Shanxi Ruicheng gavo privačias paskolas, kurių vertė sudarė apie 20 % turto vertės. Nė vienai iš šių paskolų (lig šiol) nebuvo nustatyta skolų grąžinimo sąlygų ir nemokėta nei paskola, nei palūkanos. Todėl bendrovės kredito išlaidos buvo gerokai iškreiptos. Kadangi bendrovė negalėjo pateikti sutarčių dėl šių paskolų, negalima atmesti galimybės, kad šių paskolų atžvilgiu įsikišo valstybė, o tai reiškia, kad 21 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 1 kriterijus netenkinamas. Bendrovės pastabos šiuo atžvilgiu nebuvo tokios, dėl kurių reikėtų pakeisti išvadas.

(29)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šešios iš aštuonių atrinktų Kinijos bendrovių ar bendrovių grupių, kurios prašė suteikti RER statusą, negalėjo įrodyti, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(30)

Todėl nuspręsta, kad RER statusas turėtų būti suteiktas dviem bendrovėms – Laiwu Taihe ir DSM Wuxi, o kitoms šešioms bendrovėms arba bendrovių grupėms šį režimą atsisakyta suteikti. Buvo konsultuotasi su Patariamuoju komitetu, kuris neprieštaravo šioms išvadoms.

(31)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, visai šaliai apskaičiuotas muitas, jeigu toks taikomas, nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti atitinkančios visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(32)

Visi eksportuojantys gamintojai, prašę suteikti RER statusą, tuo atveju, jei jis jiems nebūtų suteiktas, prašė suteikti IR statusą.

(33)

Visos šešios bendrovės ar bendrovių grupės, kurioms nebuvo suteiktas RER statusas, atitiko visus 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, ir joms suteiktas IR statusas.

(34)

Reikėjo nustatyti visų keturių atrinktų bendrovių ir vienintelės bendrovės, pateikusios išsamų prašymą nustatyti individualų skirtumą, kaip paaiškinta 9 konstatuojamojoje dalyje, normaliąją vertę (toliau – išnagrinėtos bendrovės).

(35)

Nustatydama normaliąją vertę Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia nustatė, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo, kuriam buvo galima suteikti RER statusą, nagrinėjamojo produkto pardavimas šalies vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar bendras toks parduotas kiekis buvo ne mažesnis kaip 5 % viso nagrinėjamojo produkto eksportui į Bendriją parduoto kiekio. Vienai iš penkių išnagrinėtų bendrovių (DSM Wuxi) buvo galima suteikti RER statusą. Nustatyta, kad šios bendrovės, kuriai RER statusas galėtų būti suteiktas, vidaus rinkoje parduodamas nagrinėjamojo produkto kiekis buvo tipiškas.

(36)

Po to Komisija tikrino, ar kiekvienos nagrinėjamojo produkto rūšies, kuri vidaus rinkoje yra parduodama tipišku kiekiu, vidaus pardavimas galėjo būti vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant vienintelės eksportuojamos produkto rūšies pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems klientams dalį.

(37)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad bendrovė DSM Wuxi vienintelės eksportuojamos produkto rūšies nepardavė įprastomis prekybos sąlygomis. Kadangi nustatant normaliąją vertę nebuvo galima remtis pardavimu vidaus rinkoje, reikėjo taikyti kitą metodą. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, remiantis bendrovės nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudomis. Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį prie gamybos sąnaudų pridėta pagrįsta pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų bei pelno suma.

(38)

Kadangi DSM Wuxi panašaus produkto vidaus rinkoje nepardavinėjo įprastomis prekybos sąlygomis, PBA išlaidų ir pelno nebuvo įmanoma nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginėje dalyje nurodytą metodiką. Kadangi nė vienam iš atrinktų eksportuojančių gamintojų nebuvo suteiktas RER statusas, PBA išlaidų ir pelno taip pat nebuvo įmanoma nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punkte nustatytą metodiką. Be to, kadangi DSM Wuxi parduoda beveik vien tik citrinų rūgštį, PBA išlaidų ir pelno taip pat nebuvo įmanoma nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punkte nurodytą metodiką. Taigi, nuspręsta PBA išlaidas ir pelną nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą. Todėl naudotos panašios šalies bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytos panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje PBA išlaidų ir pelno sumos.

(39)

Tam tikrais atvejais apskaičiuojant normaliąsias vertes buvo naudojamos patikrintos gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos.

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems nesuteiktas RER statusas, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(41)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad tinkama panašia šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti ketina pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas. Suinteresuotosios šalys paragintos teikti pastabas dėl tokio pasirinkimo. Dvi suinteresuotosios šalys nesutiko su šiuo pasiūlymu. RZBC Co. siūlė panašia šalimi pasirinkti Tailandą.

(42)

Išnagrinėjus turimą su Tailandu susijusią informaciją nustatyta, kad dviejų pagrindinių Tailando gamintojų produkcija tėra 10 000 tonų, iš kurių 5 000 tonų skirta eksportui (daugiausia į Japoniją). Šį vidaus rinkoje parduodamą kiekį (kiekvienai bendrovei tenka apie 2 500 tonų) palyginus su Kinijos eksportu į Bendriją (didžiausiems eksportuotojams tenka daugiau kaip 50 000 tonų), atrodo, kad nė vieno Tailando gamintojo vidaus rinkoje parduodamas kiekis nėra tipiškas. RZBC taip pat tvirtina, kad Tailando bendrovių sąnaudų struktūrą būtų galima lengviau palyginti su padėtimi KLR. Tačiau pagrindinis argumentas šiam palyginamumui patvirtinti yra tas, kad tiek Tailandas, tiek KLR yra Azijos šalys. Reikėtų pažymėti, kad darbo sąnaudos paprastai sudaro 5–10 % apyvartos, todėl jos tikrai nėra pagrindinis bet kurio citrinų rūgšties gamintojo sąnaudų struktūros veiksnys.

(43)

Verta pabrėžti, kad Tailando bendrovės yra gerokai mažesnės nei pagrindinės gaminančios šalys (Kinija, ES, JAV, Kanada ir Brazilija). Pagrindiniai Kinijos gamintojai yra apie 10–20 kartų didesni nei Tailando gamintojai, o Kanados gamintojo ir pagrindinių Kinijos gamintojų dydis panašus.

(44)

Iš pradžių panašia šalimi buvo pasirinkta JAV, o dvi JAV bendrovės sutiko bendradarbiauti. Vėliau abi minėtos JAV bendrovės bendradarbiauti atsisakė. Todėl buvo susiekta su vieninteliu Kanados gamintoju ir dviem Brazilijos gamintojais ir paprašyta, kad jie bendradarbiautų tyrime. Tačiau tyrime bendradarbiavo tik vienintelis Kanados gamintojas. Todėl eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER statusas, panašios rūšies produkto normaliajai vertei nustatyti buvo naudojamos Kanados rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduotos citrinų rūgšties kainos.

(45)

Eksportuojantys gamintojai produktą eksportui į Bendriją parduodavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias ar nesusijusias prekybos bendroves, įsikūrusias ir Bendrijos teritorijoje, ir už jos ribų. Visoms bendrovėms ar bendrovių grupėms buvo galima suteikti RER arba IR statusą.

(46)

Kai produktas eksportui į Bendriją buvo parduodamas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje arba per nesusijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(47)

Kai produktas eksportui į Bendriją buvo parduodamas per Bendrijoje įsikūrusias susijusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis pirmojo šių susijusių prekybininkų perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje kainomis.

(48)

Normalioji vertė ir eksporto kainos lygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimą, koreguojant pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(49)

Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais atsižvelgta į transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomų sąnaudų, pakavimo ir kreditų išlaidų skirtumus.

(50)

Parduodant produktus per Bendrijos teritorijoje įsikūrusius susijusius importuotojus koregavimas taikytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą tais atvejais, kai buvo aišku, kad šios bendrovės vykdė nepriklausomo importuotojo funkcijas. Šis koregavimas pagrįstas importuotojų PBA išlaidomis ir duomenimis apie nesusijusių importuotojų Bendrijoje gautą pelną.

(51)

Individualūs atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, remiantis svertinio normaliosios vertės vidurkio ir svertinio eksporto kainos vidurkio palyginimu. Kadangi bendrovių grupei RZBC priklauso du eksportuojantys gamintojai, nustatytas vienas bendras dempingo skirtumas – abiejų bendrovių dempingo skirtumų vidurkis.

(52)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, kurios atskirai nėra nagrinėjamos, dempingo skirtumas apskaičiuotas kaip visoms atrinktoms bendrovėms nustatytų skirtumų svertinis vidutinis.

(53)

Kaip nurodyta 19 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavimo lygis buvo aukštas (96 %), todėl dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas toks pat, kaip bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytas didžiausias skirtumas.

(54)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(55)

Bendrijoje panašų produktą gamina du gamintojai: Jungbunzlauer, Austrija ir S.A. Citrique Belge, Belgija (pastaroji priklauso DSM grupei, o jos būstinė – Šveicarijoje). Skundo pateikėjo Jungbunzlauer gamyba sudaro didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 25 %, visos žinomos panašaus produkto gamybos Bendrijoje. Abu gamintojai visapusiškai bendradarbiavo tyrime, tačiau antrojo Europos gamintojo pozicija tyrime buvo neutrali.

(56)

Tiriamuoju laikotarpiu bendrovė S.A. Citrique Belge N.V. importavo tam tikrą kiekį iš KLR. Tačiau šis importo kiekis buvo nežymus (TL 1–6 % gamybos; šios ribos nurodomos dėl konfidencialumo), todėl manoma, kad būtų nepriimtina šį gamintoją išbraukti iš Bendrijos pramonės apibrėžties.

(57)

Kadangi dviejų 11 konstatuojamojoje dalyje minėtų bendradarbiaujančių gamintojų gamyba TL laikotarpiu sudarė 100 % visos Bendrijos gamybos, laikoma, kad jie yra Bendrijos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Bendrijos pramonė).

(58)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonei priklauso tik du gamintojai, su Bendrijos pramone susiję duomenys pateikiami indeksais arba nurodant ribas, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išsaugotas konfidencialumas.

(59)

Suvartojimas Bendrijoje buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės produkcijos kiekiu, parduotu Bendrijos rinkoje, ir iš Eurostato gautais Bendrijos importo kiekio duomenimis.

(60)

2004 m.–TL nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto Bendrijos rinka dėl dažnesnio citrinų rūgšties panaudojimo smarkiai padidėjo – 15 %.

(61)

Nagrinėjamojo produkto importo iš KLR į Bendriją apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo. Importas į ES nuo 2004 m. padidėjo 37 %.

(62)

Importo iš KLR rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 procentiniais punktais. Tiksliau, 2004–2005 m. ji padidėjo 2 procentiniais punktais, 2005–2006 m. dar 2 procentiniais punktais, o per TL – 3 procentiniais punktais. Tiriamuoju laikotarpiu Kinijos importo rinkos dalis buvo 46 %.

(63)

2004–2005 m. vidutinė KLR kilmės importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina padidėjo 3 %, o 2005–2006 m. staiga sumažėjo 9 procentiniais punktais. Tiriamuoju laikotarpiui kainos lygis išliko toks pat žemas kaip ir 2006 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos sumažėjo 6 %.

(64)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą buvo išanalizuoti tiriamojo laikotarpio kainų duomenys. Analizuotos Bendrijos pramonės pardavimo kainos – tai grynosios kainos atskaičius nuolaidas ir lengvatas. Tam tikrais atvejais šios kainos buvo pakoreguotos iki gamintojo kainų EXW sąlygomis lygio, t. y. buvo atskaitytos transportavimo Bendrijoje išlaidos. KLR importo kainos taip pat buvo analizuojamos be nuolaidų ir lengvatų, prireikus patikslintos pagal CIF kainas Bendrijos pasienyje, tinkamai pakoregavus muitus (6,5 %) ir išlaidas po importo. Pastarosioms taip pat priskirtos pakoreguotos specialaus apdorojimo išlaidos, kurias patyrė importuotojai Bendrijoje atskirdami tam tikrą nagrinėjamojo produkto kiekį prieš parduodami jį toliau. Bendrijos pramonės pardavimo kainos ir KLR importo kainos buvo palygintos tuo pačiu prekybos lygiu, t. y. pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje lygiu. Per TL taip apskaičiuotas svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas KLR, išreikštas Bendrijos pramonės pardavimo kainomis procentais, buvo 17,42 %.

(65)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Bendrijos pramonės būklei. Kadangi nagrinėti tik dviejų bendrovių duomenys, siekiant užtikrinti konfidencialumą dauguma rodiklių pateikti kaip indeksai arba ribiniai dydžiai.

(66)

Kad galėtų pasinaudoti išaugusiu suvartojimu, Bendrijos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu padidino savo gamybą 5 %, o gamybos pajėgumus – 3 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumo išnaudojimas padidėjo 2 %.

(67)

Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonei priklauso tik du gamintojai, taip pat į tai, kad Bendrijos rinkai citrinų rūgštį tiekia tik trys šaltiniai (Bendrijos pramonė, KLR ir Izraelis), duomenys, susiję su Bendrijos pramonės rinkos dalimis pateikiami indeksais, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų išsaugotas Bendrijos pramonės pateiktų duomenų konfidencialumas.

(68)

Toliau pateikti skaičiai rodo Bendrijos pramonės pardavimą nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams. Bendrijos pramonės parduotas kiekis nepriklausomiems pirkėjams Bendrijoje 2004 m.–TL padidėjo 5 %. Tai reikia vertinti atsižvelgiant į 15 % išaugusį suvartojimą EB. Tokiomis aplinkybėmis Bendrijos pramonės rinkos dalis 2004 m.–TL nuolat mažėjo, o TL ji buvo iš viso penkiais procentiniais punktais mažesnė.

(69)

Vieneto pardavimo kainų raida buvo tokia:

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu kaina padidėjo 3 %. Reikia pažymėti, kad pagrindinė citrinų rūgšties žaliava yra cukrus ir (arba) melasa arba gliukozė (gauta iš javų). Be to, gaminant citrinų rūgštį energijai taip pat skiriamos didelės išlaidos. Bendra išlaidų energijai dalis citrinų rūgšties gamyboje sudaro beveik 16 %, todėl įprastomis sąlygomis dideli naftos ir dujų kainų pokyčiai gali daryti tiesioginį poveikį citrinų rūgšties pardavimo kainoms.

(70)

Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pagrindinių dalių (cukraus ir (arba) melasos, gliukozės ir energijos) pasaulinė kaina žymiai padidėjo, todėl gerokai išaugo ir gamybos sąnaudos. Bendrijos pramonės pardavimo kainose šios raidos nematyti, kadangi šios kainos per tą patį laikotarpį padidėjo tik 3 %. Todėl, nenorėdama prarasti pirkėjų, Bendrijos pramonė vartotojams perkėlė tik mažą dalį savo padidėjusių sąnaudų.

(71)

Toliau pateikiami duomenys rodo atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje. Atsargų lygis sumažėjo 28 %, kad būtų galima patenkinti didėjančią paklausą rinkoje.

(72)

Bendrijos pramonės metinės investicijos į panašaus produkto gamybą nagrinėjamuoju laikotarpiu smarkiai sumažėjo, o per TL jos buvo skirtos tik priežiūros darbams.

(73)

Atsižvelgiant į vieno Bendrijos gamintojo patirtas dideles ir nepaprastąsias restruktūrizavimo sąnaudas, nebuvo manoma, kad būtų tinkama pelningumą nustatyti remiantis grynuoju ikimokestiniu pelnu. Todėl Bendrijos pramonės pelningumas buvo nustatytas išreiškiant veiklos pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams, šio pardavimo apyvartos procentu.

(74)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės pelningumas gerokai sumažėjo. Visų investicijų grąža buvo apskaičiuota veiklos pelną už panašų produktą išreiškus ilgalaikio turto, priskirto panašiam produktui, grynosios buhalterinės vertės procentais. Šis rodiklis kito panašiai kaip pelningumo rodiklis: nagrinėjamuoju laikotarpiu labai mažėjo. Nustatyta panaši neigiama grynųjų pinigų srautų tendencija, dėl kurios Bendrijos pramonės finansinė padėtis TL ypač pablogėjo.

(75)

2004 m.–TL panašaus produkto gamybos srityje dirbančių Bendrijos pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo 9 %. Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 11 %.

(76)

Dėl restruktūrizavimo siekiant sumažinti gamybos sąnaudas, racionalizavimo ir darbuotojų skaičiaus sumažinimo padidėjo vieno darbuotojo pagaminta produkcija (15 % nagrinėjamuoju laikotarpiu). Todėl galima daryti išvadą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė padarė didelę pažangą sąnaudų efektyvumo atžvilgiu.

(77)

Kalbant apie esamų dempingo skirtumų dydžio poveikį Bendrijos pramonei ir atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies kiekį ir kainas, šio poveikio negalima laikyti nereikšmingu.

(78)

Negavus jokios informacijos apie dempingą prieš šiame tyrime vertinamą padėtį, šis klausimas laikomas nereikšmingu.

(79)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu kai kurie žalos rodikliai akivaizdžiai pagerėjo: Bendrijos pramonė, dėdama pastangas savo efektyvumui pagerinti, sugebėjo padidinti savo pardavimo ir gamybos apimtį, gamybos pajėgumą, pajėgumų išnaudojimą ir našumą, sumažindama atsargas ir metines darbo sąnaudas.

(80)

Tačiau padidėjus suvartojimui jos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %. Be to, jos finansinių rodiklių raida buvo neigiama: Pelningumas nuolat mažėjo. Investicijų grąžos ir grynųjų pinigų srautų raida taip pat buvo neigiama. Tokią raidą galima paaiškinti tuo, kad smarkus žaliavų kainų padidėjimas buvo tik iš dalies matomas panašaus produkto pardavimo kainose. Menko pardavimo kainų padidėjimo nepakako, kad Bendrijos pramonė išlaikytų savo pelno skirtumą.

(81)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(82)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Komisija nagrinėjo, ar importas dempingo kaina padarė Bendrijos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta dempingo kaina vykdomam importui.

(83)

2004 m.–TL žymus importo dempingo kaina kiekio padidėjimas 37 % ir atitinkamai užimamos Bendrijos rinkos dalies padidėjimas 7 procentiniais punktais bei nustatytas priverstinis kainų mažinimas (15–21 % per TL) sutapo su Bendrijos pramonės ekonominės padėties pablogėjimu; tuo pat metu visų KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės kainos sumažėjo 6 %.

(84)

Dėl šio importo iš KLR dempingo kainomis nesąžiningos kainodaros politikos buvo sumažintos Bendrijos pramonės kainos ir Bendrija dėl importo dempingo kainomis prarado rinkos dalį. Bendrijos pramonė, nenorėdama prarasti dar didesnės rinkos dalies, tiek padidėjusių žaliavų kainų negalėjo perkelti savo pirkėjams, kad išliktų pelninga.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kad akivaizdžiai sutampa laikas, kai padidėjo importo dempingo kaina, dėl kurios buvo žymiai priverstinai mažinamos Bendrijos pramonės kainos, kiekis ir sumažėjo Bendrijos pramonės pelningumas bei pablogėjo kiti finansiniai rodikliai, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina padarė lemiamą poveikį Bendrijos pramonės žalingai padėčiai.

(86)

Remiantis Eurostato duomenimis, trečioji pagrindinė šalis, iš kurios importuojama citrinų rūgštis, yra Izraelis. Tačiau importo iš Izraelio rinkos dalis yra nedidelė ir nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo: 2004 m. ši dalis sudarė 5 %, o TL – tik 3 %. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Izraelio vidutinės kainos buvo tokios pat ar net didesnės nei Bendrijos kainos.

(87)

Be importo iš Izraelio, iš kitų šalių dideli kiekiai neimportuojami. Remiantis su šiuo importu susijusiais nustatytais faktais, galima daryti preliminarią išvadą, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, nebuvo susijęs su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(88)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad bet kokia Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su tuo, kad dėl cukraus reformos ES ir gamybos grąžinamosios išmokos chemijos pramonei panaikinimo padidėjo cukraus, kuris yra pagrindinė panašaus produkto gamybos žaliava, kaina.

(89)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad vienas Bendrijos gamintojas kaip žaliavą daugiausia naudoja melasą, už kurią niekada nebuvo mokamos gamybos grąžinamosios išmokos, nors oficialiai melasa ir priskiriama bendros žemės ūkio politikos cukraus sektoriui.

(90)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad naudodama cukrų kaip žaliavą Bendrijos pramonė iš tiesų turėjo teisę gauti gamybos grąžinamąsias išmokas pagal bendrą cukraus rinkos organizavimą. kad galėtų išlikti konkurencinga pasaulio rinkose. Gamybos grąžinamosios išmokos atitiko ES cukraus intervencinės kainos, atėmus cukraus kainą pasaulio rinkoje ir pridėjus standartinę, Bendrijos cukraus eksporto sąnaudų sumą, skirtumą. Tokiu būdu Bendrijos pramonei cukrus buvo tiekiamas pasaulio rinkos kainomis.

(91)

Nuo 2006 m. liepos mėn. ši sistema buvo reformuota: buvo sumažinta cukraus sektoriaus apsauga. Pagal naująją sistemą, kaip nustatyta 2006 m. vasario 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (3), chemijos pramonė gali laisvai derėtis su cukraus gamintojais ir cukrinių runkelių augintojais dėl pramoninio cukraus kiekių ir kainų, t. y. šiame sektoriuje atsisakyta referencinių kainų metodo ir kvotų. Be to, Bendrijos pramonės atstovai tam tikrą pramoninio cukraus kiekį taip pat gali pirkti pasaulio rinkoje be muito. Galiausiai, jeigu cukraus negalima įsigyti kaina, atitinkančia cukraus pasaulinę kainą, chemijos pramonė turėtų teisę prašyti gamybos grąžinamosios išmokos. Nuo 2006 m. liepos mėn. šiomis nuostatomis, numatančiomis gamybos grąžinamąsias išmokas, nebuvo pasinaudota, nors jos tebegalioja. Tai galima laikyti aiškiu požymiu, kad pakankamą cukraus kiekį buvo galima įsigyti pasaulio rinkos kainomis.

(92)

Be to, atlikus analizę nustatyta, kad priklausomai nuo to, kokį žaliavų mišinį Bendrijos pramonės naudoja panašiam produktui gaminti, 2006 m. sausio–birželio mėn. cukrus sudarė 6–21 % (ribos nurodomos dėl konfidencialumo) jos gamybos sąnaudų, o per TL nepadidėjo labiau nei cukraus kainos pasaulio rinkoje.

(93)

Taigi, atlikus tyrimą nustatyta, kad cukraus rinkos reforma nepadarė esminio poveikio Bendrijos pramonės sąnaudoms.

(94)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad cukraus rinkos reforma nebuvo susijusi su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(95)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad bet kokia Bendrijos pramonės patirta žala buvo susijusi su padidėjusiomis energijos sąnaudomis.

(96)

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad citrinų rūgšties gamyba reikalauja daug energijos ir bendra išlaidų energijai dalis gamyboje sudaro 16 % (žr. 69 konstatuojamąją dalį). Iš tiesų energijos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo gana saikingai, o tai rodo ir gamybos sąnaudos.

(97)

Tačiau Bendrijos pramonės finansinei padėčiai neigiamą poveikį padarė ne padidėjusios energijos sąnaudos, o tai, kad pramonė nepajėgė reikiamos šių padidėjusių sąnaudų dalies perkelti savo pirkėjams, kadangi dėl didelio importo dempingo kainomis kiekio sumažėjo kainos.

(98)

Be to, įtarta, kad padidėjusios energijos kainos taip pat darė netiesioginį poveikį citrinų rūgšties gamybai, nes Europos citrinų rūgšties pramonė konkuravo su biodegalų pramone dėl angliavandenių, kurie yra vienas iš pagrindinių komponentų, naudojamų citrinų rūgšties gamybai. Kadangi energijos (todėl ir biodegalų) paklausa didėja, biodegalų gamintojai galėtų už tuos angliavandenius (t. y. cukrų ir melasą bei gliukozę) mokėti daugiau. Todėl Bendrijos pramonei šių angliavandenių sąnaudos auga. Tačiau išnagrinėjus Bendrijos pramonės gamybos sąnaudas nustatyta (žr. 69 ir 92 konstatuojamąsias dalis), kad cukraus arba melasos sąnaudų padidėjimas nebuvo susijęs su bendru cukraus kainų padidėjimu pasaulio rinkose. Todėl nebuvo galima nustatyti netiesioginio biodegalų pramonės poveikio citrinų rūgšties gamintojams. Todėl šis argumentas atmetamas.

(99)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad padidėjusių energijos sąnaudų pasekmės nebuvo susijusios su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(100)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Europos gamintojai savo rinkos dalies neteko dėl savo kaltės, būtent – dėl citrinų rūgšties kartelio (1991–1995 m.), kuriam priklausė tiek skundo pateikėjas, tiek tuometinis kito Europos gamintojo savininkas. Jos teigė, kad dėl antikonkurencinių veiksmų pardavimo kainos buvo dirbtinai didelės, todėl Kinijos gamintojai galėjo patekti į rinką. Išanalizavus statistinius duomenis nustatyta, kad Kinijos citrinų rūgšties importas labai išaugo 1998–1999 m. (64 %), o 2002–2004 m. dar labiau (137 %), t. y. praėjus keletui metų po kartelio pabaigos.

(101)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, daroma preliminari išvada, kad antikonkurencinių Bendrijos pramonės veiksmų pasekmės nebuvo susijusios su Bendrijos pramonės patirta materialine žala.

(102)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad USD nuvertėjimas EUR atžvilgiu buvo palankus citrinų rūgšties importui į Europos bendriją.

(103)

Nuo 2004 m. iki TL pabaigos USD neteko 6,01 % vertės EUR atžvilgiu. Nei Bendrijos pramonės kainų raida, nei importo iš nagrinėjamosios šalies ar kitų trečiųjų šalių kiekis nerodo gana nedidelio USD nuvertėjimo EUR atžvilgiu.

(104)

Todėl USD nuvertėjimas EUR atžvilgiu turi būti laikomas nežymiu ir negalima manyti, kad tai buvo pagrindinė Bendrijos pramonės rinkos dalies praradimo priežastis.

(105)

Be to, primenama, kad atliekant tyrimą reikia išnagrinėti, ar Bendrijos pramonei materialinė žala buvo padaryta dėl importo dempingo kaina (kainų ir kiekio atžvilgiu), ar dėl kitų veiksnių. Šiuo atžvilgiu dėl kainų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad būtina įrodyti, jog žala patiriama dėl importo dempingo kaina kainų lygio. Todėl tai paprasčiausiai reiškia kainų lygių skirtumą, ir nėra jokio reikalavimo analizuoti šių kainų lygiams poveikį darančius veiksnius.

(106)

Tačiau net atsižvelgus į USD ir EUR kurso svyravimą 2004 m.–TL ir tariant, kad visas kiekis eksportui į Bendriją parduotas atsiskaitant USD, priverstinis kainų mažinimas tebebūtų didesnis nei 10 %.

(107)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad EUR vertės padidėjimas USD atžvilgiu nebuvo toks didelis, kad galėtų būti nutrauktas nustatytos žalos ir nagrinėjamojo importo į Bendriją priežastinis ryšys.

(108)

Taigi, pirmiau pateikta analizė parodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamosios šalies kilmės importo kiekis ir užimama rinkos dalis labai padidėjo, o per TL stipriai sumažėjo jų pardavimo kainos ir kainos buvo priverstinai labai mažinamos. Importo mažomis kainomis rinkos dalies padidėjimas sutapo su Bendrijos pramonės rinkos dalies ir vieneto pardavimo kainos bei pelningumo mažėjimu.

(109)

Kita vertus, išnagrinėjus kitus veiksnius, kurie galėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei, nustatyta, kad nė vienas iš jų negalėjo padaryti didelio neigiamo poveikio.

(110)

Remiantis šia analize, kurią atliekant buvo tinkamai atskirtas visų žinomų veiksnių, turinčių įtakos Bendrijos pramonės padėčiai, poveikis nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad dėl importo iš nagrinėjamosios šalies Bendrijos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(111)

Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priėmus priemones būtų pažeisti Bendrijos interesai. Dėl to, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija atsižvelgė į galimą priemonių poveikį visoms susijusioms šalims.

(112)

Kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos pramonę sudaro dvi bendrovės, turinčios gamybinę įrangą Austrijoje ir Belgijoje, kuriose dirba 500–600 asmenų, tiesiogiai susijusių su panašaus produkto gamyba, pardavimu ir administravimu. Tikimasi, kad nustačius priemones kainos Bendrijos rinkoje nustos mažėti, Bendrijos pramonės pardavimo kainos pradės didėti ir dėl to turėtų pagerėti Bendrijos pramonės finansinė padėtis.

(113)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, tikėtina, kad neigiama Bendrijos pramonės finansinių rodiklių ir ypač jos pelningumo raidos tendencija tęsis. Bendrijos pramonė toliau neteks didelės rinkos dalies, kadangi ji negalės taikyti dirbtinai mažų rinkos kainų, nustatomų pagal importą iš KLR. Todėl tikriausiai tektų mažinti gamybą ir investicijas, nutraukti tam tikrą gamybą ir mažinti darbo vietų skaičių Bendrijoje.

(114)

Šiuo atžvilgiu reikėtų paminėti, kad nuo 2004 m. trys citrinų rūgšties gamintojai Bendrijoje nutraukė savo veiklą.

(115)

Taigi nustačius antidempingo priemones, Bendrijos pramonė atsigautų nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

(116)

Kaip aprašyta 10 konstatuojamojoje dalyje, keturi atrinkti importuotojai, kuriems per TL teko apie 36 % Bendrijos nagrinėjamojo produkto importo, atsiuntė klausimyno atsakymus. Vienas iš atrinktų importuotojų negalėjo pateikti reikalaujamos informacijos. Todėl į jo pateiktus klausimyno atsakymus nebuvo atsižvelgta. Kiti trys klausimynų atsakymai buvo patikrinti vietoje.

(117)

Apskritai su citrinų rūgštimi susijusi visos importuotojų veiklos apyvartos dalis yra labai maža. Vidutiniškai 1 % šių importuotojų veiklos galėtų būti susijusi su citrinų rūgšties importu iš KLR; vis dėlto manoma, kad tai svarbi dalis jų produktų asortimentui papildyti. Tam tikri importuotojai nagrinėjamąjį produktą perka ne tik iš KLR, bet ir iš kitų šaltinių už Bendrijos ribų, įskaitant Bendrijos pramonę. Vidutinis atrinktų importuotojų pelno dydis prekiaujant citrinų rūgštimi yra maždaug 4,4 %.

(118)

Importuotojai Bendrijoje nepritaria priemonių nustatymui. Bendradarbiaujančių importuotojų teigimu, nustačius priemones būtų padaryta didelė žala jų veiklai, nes jie negalėtų padidėjusių kainų perkelti naudotojams. Nustačius antidempingo priemones importui iš KLR tikėtina, kad rinkos kainos padidės. Tikėtina, kad muitų poveikis bendriems importuotojų veiklos rezultatams būtų menkas, nes citrinų rūgštis sudaro tik dalį jų bendros apyvartos. Atlikus CIF kainų Bendrijos pasienyje koregavimą siekiant atsižvelgti į sąnaudas po importo, vis dėlto nustatytas didelis priverstinis kainų mažinimas, leidžiantis manyti, kad kainas galima padidinti. Todėl negalima atmesti galimybės, kad importuotojai dalį muitų gali perkelti savo pirkėjams maisto ir gėrimų pramonėje. Bet kokiu atveju atsižvelgiant į nedidelę šio produkto pardavimo reikšmę importuotojų veiklai ir šiuo metu gautą pelno maržą, apskritai ir atsižvelgiant tik į citrinų rūgšties pardavimą tikimasi, kad laikinai nustatytas muitas nedarys didelio poveikio tų ūkio subjektų finansinei padėčiai.

(119)

Be to, buvo teigiama, kad nustačius muitus Bendrijos rinkoje galėtų pasireikšti dvivaldystė, neleidžiant konkuruoti trečiosioms šalims. Kai kurios suinteresuotosios šalys pareiškė susirūpinimą, ar Europos gamintojai galės tenkinti išaugusią paklausą Europoje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad net veikdama visu pajėgumu per TL Bendrijos pramonė būtų galėjusi patenkinti tik 75 % Europos paklausos. Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad antidempingo priemonės neturėtų sustabdyti viso importo, o vėl sudaryti visiems vienodas sąlygas. Padaryta preliminari išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių, kaip, pavyzdžiui, Izraelio, užtikrintų pakankamą tiekimą Bendrijos paklausai patenkinti. Tačiau importo iš KLR lygis po laikinųjų muitų nustatymo bus nuodugniai nagrinėjamas, siekiant ištirti tiekimo padėtį ES rinkoje.

(120)

Nors importuotojai ir (arba) platintojai priemonėms nepritaria, remiantis turima informacija galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonės interesai yra svarbesni už bet kokią naudą, kurią jie gali gauti netaikant antidempingo priemonių, siekiant atitaisyti KLR nesąžiningos ir žalingos prekybos praktikos poveikį.

(121)

Dešimt naudotojų užpildė naudotojams skirtus klausimynus. Visi atsakymai buvo neišsamūs, todėl jų nebuvo galima visiškai įtraukti į analizę, nors akivaizdu, kad citrinų rūgštis pritaikoma labai įvairiai, bet tik mažais kiekiais. Todėl bet koks antidempingo muitas neturėtų esminio poveikio jų bendroms gamybos sąnaudoms. Tik vienas bendradarbiaujantis naudotojas nurodė, kad bet kokių priemonių nustatymas turėtų svarbų poveikį jo verslui, tačiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių šį argumentą, jis nepateikė.

(122)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir dėl nepakankamo bendradarbiavimo atrodo, kad Bendrijos naudotojų padėtis, nustačius siūlomas priemones, mažai pasikeistų.

(123)

Nustačius priemones būtų galima tikėtis, kad Bendrijos pramonė vėl galės pasiekti prarasto pardavimo lygį ir atgauti rinkos dalis bei pagerinti savo pelningumą. Atsižvelgiant į nepalankią Bendrijos pramonės finansinę padėtį, yra pavojaus, kad nenustačius priemonių Bendrijos pramonė gali uždaryti gamybos įmones ir atleisti iš darbo darbuotojus. Apskritai naudotojams Bendrijoje priemonių nustatymas būtų naudingas, kadangi citrinų rūgšties tiekimas tinkamais kiekiais nebūtų sutrikdytas, o citrinų rūgšties pirkimo kaina bendrai padidėtų nežymiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad šiuo atveju ginant Bendrijos interesus nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti priemonių.

(124)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones tam, kad būtų sustabdyta tolesnė žala, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina.

(125)

Laikinųjų antidempingo priemonių dydis turėtų būti toks, kad būtų galima pašalinti žalą, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kaina, tačiau nebūtų viršyti nustatyti dempingo skirtumai. Apskaičiuojant muito, kurio reikia pašalinti žalingo dempingo poveikiui, dydį, manyta, kad visos priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei gauti pelną prieš mokesčius, kurį būtų galima pagrįstai gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina. Šiuo atžvilgiu buvo taikytas 9 % tikslinis pelnas, remiantis pelnu, gautu prieš išaugant citrinų rūgšties importo iš Kinijos kiekiui.

(126)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus ir remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad nustatytino laikinojo antidempingo muito dydis turėtų prilygti mažiausio lygio iš nustatytų dempingo ir žalos skirtumams pagal mažesnio muito taisyklę: visais atvejais tai nustatytas žalos skirtumas.

(127)

Bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, todėl buvo manoma, kad kitoms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo, būtų tikslinga nustatyti muitą, kuris prilygtų didžiausiam muitui, nustatytinam tyrime bendradarbiavusioms bendrovėms. Todėl kitoms bendrovėms nustatytas 49,3 % dydžio muitas.

(128)

Atitinkamai laikinieji antidempingo muitai turėtų būti tokie:

(129)

Pirmiau nurodytos priemonės laikinai nustatytos kaip ad valorem muitai. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų gali nepakakti Bendrijos rinkos poreikiams patenkinti (žr. 119 konstatuojamąją dalį), importo iš KLR lygis po laikinųjų muitų nustatymo bus nuodugniai nagrinėjamas. Jei būtų nustatyta, kad Bendrijos rinkoje kyla sunkumų dėl citrinų rūgšties tiekimo, būtų svarstomos kitos priemonės.

(130)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra laikinos ir gali būti peržiūrėtos nustatant bet kokias kitas galutines priemones.

(131)

Šiame reglamente nurodyti individualūs antidempingo muitai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jie parodo atliekant tyrimą nustatytą su šiomis bendrovėmis susijusią padėtį. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik KLR kilmės šių bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų, pagamintiems importuojamiems produktams. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant ūkio subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrove, ši norma nebus taikoma, ir jiems galios šalies mastu taikomas muitas.

(132)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą (pvz., pasikeitus ūkio subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomi individualūs muitai, sąrašą,