TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 40/2008

2008 m. sausio 16 d.

nustatantis 2008 metams Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus, taikomas tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybes ir susijusias sąlygas

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96, nustatantį bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (2), ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 423/2004, nustatantį menkių išteklių atkūrimo priemones (3), ypač į jo 6 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 811/2004, nustatantį priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (4), ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2166/2005, nustatantį Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones (5), ypač į jo 4 ir 8 straipsnius,

atsižvelgdama į 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 388/2006, nustatantį jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (6), ypač į jo 4 straipsnį,

atsižvelgdama į 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 509/2007, nustatantį Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (7), ypač į jo 3 ir 5 straipsnius,

atsižvelgdama į 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 676/2007, nustatantį plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (8), ypač į jo 6 ir 9 straipsnius,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽIMAI

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios tų žvejybos galimybių naudojimo sąlygos 2008 metams.

Be to, jame nustatomi tam tikri žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos 2009 m. sausio mėnesiui ir tam tikriems Antarkties ištekliams – žvejybos galimybės ir specialios sąlygos IE priede nustatytiems laikotarpiams.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Jeigu nenumatyta kitaip, šis reglamentas taikomas:

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, šio reglamento nuostatos, išskyrus III priedo 4.2 punktą ir IX priedo 1 išnašą, netaikomos žvejybos operacijoms, vykdomoms tik mokslinių tyrimų, kurie atliekami gavus valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, leidimą ir jai suteikus įgaliojimus, tikslais ir apie kuriuos Komisijai bei valstybėms narėms, kurių vandenyse atliekami tokie moksliniai tyrimai, buvo pranešta iš anksto. Valstybės narės, vykdančios žvejybos operacijas mokslinių tyrimų tikslais, informuoja Komisiją, valstybes nares, kurių vandenyse vykdomi moksliniai tyrimai, ICES ir STECF apie visus žuvų kiekius, sugautus vykdant tokias žvejybos operacijas.

3 straipsnis

Sąvokos

Šiame reglamente taikomi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnyje nustatyti apibrėžimai ir šie apibrėžimai:

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente naudojami toliau pateikti zonų apibrėžimai:

II SKYRIUS

BENDRIJOS LAIVAMS TAIKOMOS ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS

5 straipsnis

Leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai ir paskirstymas

1.   Bendrijos laivams Bendrijos vandenyse arba tam tikruose ne Bendrijos vandenyse leidžiamo sugauti žuvų kiekio taikomi apribojimai ir tų apribojimų paskirstymas valstybėms narėms bei papildomos sąlygos pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 2 straipsnį yra nustatyti I priede.

2.   Bendrijos laivams šiuo reglamentu leidžiama žvejoti Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, laikantis 11, 20 ir 21 straipsniuose nustatytų sąlygų ir neviršijant I priede nurodytos kvotos ribų.

3.   Komisija nustato leidžiamo sugauti tobinių kiekio apribojimus IIIa ir IV ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse pagal IID priedo 6 punkte nustatytas taisykles.

4.   Komisija nustato, kad V ir XIV ICES zonų Grenlandijos vandenyse Bendrijai leidžiama sužvejoti 7,7 % stintenėms taikomo BLSK, kai tik bus nustatytas stintenėms skirtas BLSK.

5.   Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per 2008 m. pirmą pusmetį, Komisija gali patikslinti norveginių stintmenkių išteklių IIIa ICES zonoje ir IIa ir IV ICES zonų EB vandenyse bei Atlanto šprotų išteklių IIa ir IV ICES zonų EB vandenyse leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

6.   Atsižvelgdama į mokslinę informaciją, surinktą per 2008 m. pirmą pusmetį, Komisija gali nustatyti VIII ICES zonoje leidžiamo sugauti europinių ančiuvių išteklių kiekio apribojimus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

7.   Patikslinus norveginių stintmenkių išteklius pagal 5 dalį, Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija gali patikslinti paprastųjų merlangų išteklių IIIa ICES zonoje, IV ICES zonoje ir IIa ICES zonos EB vandenyse, juodadėmių menkių išteklių IIIa ICES zonoje, IIIb, IIIc ir IIId ICES zonų EB vandenyse, IV ICES zonoje ir IIa ICES zonos EB vandenyse leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimus, kad būtų atsižvelgta į pramoninę priegaudą norveginių stintmenkių žvejyboje.

6 straipsnis

Žvejoti draudžiamos rūšys

Bendrijos laivams visuose Bendrijos ir jai nepriklausančiuose vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šias rūšis:

7 straipsnis

Specialios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1.   Valstybėms narėms I priede nustatytos žvejybos galimybės paskirstomos nepažeidžiant:

2.   Siekiant atidėti kvotų, kurios turi būti perkeltos į 2009 m., panaudojimą Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalis, nukrypstant nuo minėto reglamento, taikoma visiems ištekliams, kuriems buvo nustatytas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

8 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios išteklių valdymo sąlygos

1.   Nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. žvejybos pastangų apribojimai ir susijusios sąlygos, nustatyti:

2.   Nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. 1 dalyje nurodytiems ištekliams ir toliau taikomos žvejybos pastangos ir susijusios sąlygos, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 41/2007 IIA, IIB, IIC ir IID prieduose.

3.   Komisija žvejybos pastangas, 2008 m. taikomas tobinių žvejybai IIIa ir IV ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse, nustato laikydamasi IID priedo 4–5 punktuose nustatytų taisyklių.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad žvejoti giliavandenių rūšių žuvis leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatų dienomis, per kurias leidžiama nebūti uoste, 2008 m. neviršytų daugiau nei 75 % metinio vidutinio žvejybos pastangų lygio, kurį atitinkamos valstybės narės laivai naudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo leidimus žvejoti giliavandenių rūšių žuvis ir kurių metu buvo žvejojamos Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 I ir II prieduose išvardytų giliavandenių rūšių žuvys. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, kurių metu sugaunama daugiau nei 100 kg giliavandenių rūšių žuvų, išskyrus atlantines argentinas.

9 straipsnis

Sugautų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1.   Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai, žuvis galima laikyti laive arba iškrauti tik tuo atveju, jeigu:

2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, toliau išvardytas žuvis galima laikyti laive ir iškrauti net tuo atveju, jeigu valstybė narė neturi kvotų arba jeigu kvotos ar Bendrijos dalis yra išnaudota:

3.   Visi iškrauti žuvų kiekiai įskaitomi į kvotą arba, jeigu Bendrijos dalis valstybėms narėms nebuvo paskirstyta kvotoimis – į Bendrijos dalį, išskyrus pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas sugautus žuvų kiekius.

4.   Procentinė priegaudos dalis ir priegaudos žuvų naudojimas nustatomi pagal Reglamento (EB) Nr. 850/98 4 ir 11 straipsnius.

10 straipsnis

Iškrauti neišrūšiuotų žuvų kiekiai IIIa, IV ir VIId ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse

1.   Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnio 1 dalis netaikoma Atlanto silkėms, sužvejotoms IIIa, IV ir VIId zonose ir IIa ICES zonos EB vandenyse.

2.   Jeigu leidžiami sugauti Atlanto silkių kiekiai, valstybei narei skirti IIIa, IV ir VIId ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse, yra išnaudoti, laivams, plaukiojantiems su tos valstybės narės vėliava, registruotiems Bendrijoje bei vykdantiems veiklą tuose žvejybos rajonuose, kuriuose taikomi atitinkami leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai, draudžiama iškrauti neišrūšiuotas žuvis, kurios yra pramaišiui su Atlanto silkėmis.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų taikoma tinkama imčių ėmimo programa, leidžianti užtikrinti veiksmingą iškrautų neišrūšiuotų žuvų kiekių, sužvejotų IIIa, IV ir VIId ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse, stebėseną pagal rūšis.

4.   Neišrūšiuotus sužvejotų žuvų kiekius IIIa, IV ir VIId ICES zonose bei IIa ICES zonos EB vandenyse galima iškrauti tik tuose uostuose ir iškrovimo vietose, kuriuose taikoma 1 dalyje nurodyta imčių ėmimo programa.

11 straipsnis

Patekimo į žvejybos rajoną apribojimai

Bendrijos laivams neleidžiama žvejoti Skagerako sąsiauryje ne arčiau kaip per 12 jūrmylių nuo Norvegijos bazinių linijų. Tačiau su Danijos arba Švedijos vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti ne arčiau kaip per keturias jūrmyles nuo Norvegijos bazinių linijų.

12 straipsnis

Tinklo akies dydžio ir gijų storio nustatymas

Kai Bendrijos žvejybos laivus tikrina Bendrijos inspektoriai, Komisijos inspektoriai ir nacionaliniai inspektoriai, šiame reglamente nurodyti tinklo akies dydis ir gijų storis nustatomi remiantis 2003 m. sausio 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 129/2003, nustatančiu išsamias žvejybos tinklų akių dydžio ir gijų storio nustatymo taisykles (40).

13 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Bendrijos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.

III SKYRIUS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS TAIKOMI LEIDŽIAMO SUGAUTI ŽUVŲ KIEKIO APRIBOJIMAI IR SUSIJUSIOS SĄLYGOS

14 straipsnis

Leidimai

Su Venesuelos ar Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Bendrijos vandenyse laikantis I priede nustatytų leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimų ir 15-18 bei 22–28 straipsniuose nustatytų sąlygų.

15 straipsnis

Žvejoti draudžiamos rūšys

Trečiųjų šalių žvejybos laivams visuose Bendrijos vandenyse draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ir iškrauti šių rūšių žuvis:

16 straipsnis

Geografiniai apribojimai

1.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava arba registruotiems Farerų salose, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios į jūros pusę yra už 12 jūrmylių nuo valstybių narių bazinių linijų IV ICES zonoje, Kategato sąsiauryje ir Atlanto vandenyne į šiaurę nuo 43o00’ šiaurės platumos, išskyrus Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 18 straipsnyje nurodytą rajoną.

2.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Norvegijos vėliava, Skagerako sąsiauryje leidžiama žvejoti už keturių jūrmylių nuo Danijos ir Švedijos bazinių linijų jūros link.

3.   Žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos vėliava, leidžiama žvejoti tik tose 200 jūrmylių zonos dalyse, kurios yra už 12 jūrmylių nuo Prancūzijos Gajanos departamento bazinių linijų.

17 straipsnis

Plaukimas per Bendrijos vandenis

Trečiosios šalies žvejybos laivai, plaukiantys per Bendrijos vandenis, tinklus sukrauna laikydamiesi toliau nustatytų sąlygų, kad tų tinklų nebūtų galima lengvai naudoti, t. y.:

18 straipsnis

Sugautų žuvų kiekių ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems nustatyti leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai, žuvų negalima laikyti laive arba iškrauti, jeigu tų žuvų kiekių nesužvejojo neišnaudotą kvotą turinčios trečiosios šalies žvejybos laivai.

19 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės

Trečiųjų šalių žvejybos laivams taikomos III priede nustatytos pereinamojo laikotarpio techninės ir kontrolės priemonės.

IV SKYRIUS

LICENCIJŲ IŠDAVIMO BENDRIJOS LAIVAMS TVARKA

20 straipsnis

Licencijos ir susijusios sąlygos

1.   Nepaisant Reglamente (EB) Nr. 1627/94 nustatytų žvejybos licencijų ir specialių žvejybos leidimų bendrųjų taisyklių, Bendrijos laivams trečiosios šalies vandenyse žvejoti leidžiama tik turint tos trečiosios šalies valdžios institucijų išduotą leidimą.

2.   Tačiau 1 dalies nuostatos netaikomos Šiaurės jūros Norvegijos vandenyse žvejojantiems šiems Bendrijos laivams:

3.   Didžiausias licencijų skaičius ir kitos susijusios sąlygos nustatomi, kaip nurodyta IV priedo I dalyje. Prašymuose išduoti licencijas nurodomi žvejybos tipai ir Bendrijos laivų, kuriems turi būti išduodamos licencijos, pavadinimai bei techninės charakteristikos; tuos prašymus valstybių narių valdžios institucijos įteikia Komisijai. Komisija šiuos prašymus perduoda atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms.

4.   Jeigu viena valstybė narė perleidžia kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas) IV priedo I dalyje nustatytuose žvejybos rajonuose, kartu perleidžiamos atitinkamos licencijos ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neturi būti viršijamas bendras kiekvieno žvejybos rajono licencijų skaičius, nustatytas IV priedo I dalyje.

5.   Bendrijos laivai laikosi apsaugos ir kontrolės priemonių bei visų kitų toje zonoje, kurioje jie vykdo veiklą, taikomų nuostatų.

21 straipsnis

Farerų salos

Bendrijos laivai, turintys licenciją Farerų salų vandenyse vykdyti specializuotą vienos rūšies žuvų žvejybą, gali vykdyti specializuotą kitų rūšių žuvų žvejybą, jeigu apie tai iš anksto praneša Farerų salų valdžios institucijoms.

V SKYRIUS

LICENCIJŲ IŠDAVIMO TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVAMS TVARKA

22 straipsnis

Įpareigojimas turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą

1.   Nepaisant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28b straipsnio, mažesnės nei 200 registrinių tonų talpos su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams taikoma išimtis dėl įpareigojimo turėti licenciją ir specialų žvejybos leidimą.

2.   Licencija ir specialus žvejybos leidimas laikomi laive. Tačiau Farerų salose arba Norvegijoje registruotiems žvejybos laivams taikoma išimtis dėl šio įpareigojimo.

3.   Trečiųjų šalių žvejybos laivai, kuriems leidimas žvejoti buvo išduotas 2007 m. gruodžio 31 d., gali toliau žvejoti nuo 2008 m. sausio 1 d. tol, kol Komisijai bus pateiktas leidimą žvejoti turinčių žvejybos laivų sąrašas ir Komisija jį patvirtins.

23 straipsnis

Paraiška licencijai arba specialiam žvejybos leidimui gauti

Su paraiška licencijai ir specialiam žvejybos leidimui gauti trečiosios šalies valdžios institucija Komisijai pateikia šią informaciją:

24 straipsnis

Licencijų skaičius

Licencijų skaičius ir specialios susijusios sąlygos nustatomi, kaip nurodyta IV priedo II dalyje.

25 straipsnis

Paskelbimas negaliojančiu ir panaikinimas

1.   Licencijas ir specialius žvejybos leidimus galima paskelbti negaliojančiais, kad būtų galima išduoti naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Toks paskelbimas negaliojančiu įsigalioja dieną prieš Komisijai išduodant naujas licencijas ir specialius žvejybos leidimus. Naujos licencijos ir specialūs žvejybos leidimai įsigalioja nuo jų išdavimo dienos.

2.   Licencijos arba specialūs žvejybos leidimai visiškai arba iš dalies panaikinami prieš jų galiojimo pabaigą, jeigu išnaudojama I priede nustatyta atitinkamo ištekliaus kvota.

3.   Licencijos ir specialūs žvejybos leidimai panaikinami, jeigu nesilaikoma šiame reglamente nustatytų įpareigojimų.

26 straipsnis

Atitinkamų taisyklių nesilaikymas

1.   Kiekvienam trečiosios šalies žvejybos laivui, kuris nesilaikė šiame reglamente nustatytų įpareigojimų, licencija arba specialus žvejybos leidimas neišduodamas ne ilgiau kaip 12 mėnesių.

2.   Komisija atitinkamos trečiosios šalies valdžios institucijoms perduoda trečiosios šalies žvejybos laivų, kuriems nebus išduotas leidimas žvejoti Bendrijos žvejybos zonoje kitą mėnesį arba mėnesius dėl tam tikrų šio reglamento taisyklių pažeidimų, pavadinimus ir technines charakteristikas.

27 straipsnis

Licencijos turėtojo įsipareigojimai

1.   Trečiosios šalies žvejybos laivai laikosi apsaugos ir kontrolės priemonių bei kitų nuostatų, reglamentuojančių Bendrijos laivų žvejybą toje zonoje, kurioje jie vykdo veiklą, ypač Reglamentų (EEB) Nr. 1381/87, (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 1434/98 ir 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (41).

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose trečiųjų šalių žvejybos laivuose turi būti vedamas laivo žurnalas, į kurį įrašoma V priedo I dalyje nustatyta informacija.

3.   Trečiosios šalies žvejybos laivai, išskyrus IIIa ICES zonoje žvejojančius su Norvegijos vėliava plaukiojančius laivus, VI priede nustatytą informaciją Komisijai perduoda pagal tame priede nustatytas taisykles.

28 straipsnis

Specialios nuostatos dėl Prancūzijos Gajanos departamento

1.   Licencijos žvejoti Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse išduodamos atitinkamo trečiosios šalies žvejybos laivo savininkui įsipareigojus leisti į žvejybos laivą atvykti stebėtojui, jeigu jo atvykimo prašytų Komisija.

2.   Prancūzijos Gajanos departamento vandenyse žvejojantys trečiosios šalies žvejybos laivai veda V priedo II dalyje pateiktą pavyzdį atitinkantį laivo žurnalą. Duomenys apie sugautų žuvų kiekius Komisijai paprašius jai siunčiami per Prancūzijos valdžios institucijas.

VI SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL VIDURŽEMIO JŪROJE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

29 straipsnis

Didžiųjų auksinių skumbrių žvejybos, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudimo laikotarpio nustatymas

1.   Siekiant apsaugoti didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus), ypač neužaugusias žuvis, didžiųjų auksinių skumbrių žvejyba, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, draudžiama nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 14 d. visuose GFCM susitarimo rajono geografiniuose parajoniuose, kaip nustatyta rezoliucijoje GFCM/31/2007/2 ir nurodyta XIV priede.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, jei valstybė narė gali įrodyti, kad dėl blogų oro sąlygų su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai negalėjo išnaudoti savo įprastų žvejybos dienų, valstybė narė gali perkelti dienas, jos laivų prarastas žvejyboje, kurioje naudojamos plūdriosios priemonės pelaginėms žuvims žvejoti, iki kitų metų sausio 31 d. Šiuo perkėlimu norinčios pasinaudoti valstybės narės iki 2008 m. sausio 1 d. Komisijai pateikia paraišką dėl papildomų dienų, kuriomis laivui bus leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti per žvejybos draudimo laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki sausio 31 d. Į šią paraišką įtraukiama tokia informacija:

Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją GFCM vykdomajam sekretoriatui.

3.   Valstybės narės iki 2008 m. lapkričio 1 d. nusiunčia Komisijai ataskaitą apie 2 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimą 2007 m.

4.   Iki 2009 m. sausio 15 d. valstybės narės praneša Komisijai su jų vėliava visuose GFCM susitarimo rajono geografiniuose parajoniuose plaukiojančių laivų bendrą per 2008 m. iškrautų ir perkrautų didžiųjų auksinių skumbrių kiekį, kaip nustatyta Rezoliucijoje GFCM/31/2007/2 ir nurodyta XIV priede.

Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją GFCM vykdomajam sekretoriatui.

30 straipsnis

Rajonų, kuriuose ribojama žvejyba, nustatymas siekiant apsaugoti giliavandenes pažeidžiamas buveines

1.   Draudžiama žvejoti velkamosiomis dragomis ir dugniniais tralais rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos linijomis, jungiančiomis šias koordinates:

2.   Valstybės narės imasi priemonių, būtinų giliavandenėms pažeidžiamoms buveinėms apsaugoti 1 dalyje nurodytuose rajonuose, ypač užtikrina šių rajonų apsaugą nuo visos kitos veiklos nei žvejybos veikla, keliančios pavojų šioms ypatingoms buveinėms būdingų savybių išsaugojimui, poveikio.

31 straipsnis

Mažiausias leidžiamas tralų tinklo akies dydis vykdant tam tikrą vietos ir sezoninę priedugnio rūšių žvejybą tralais

1.   Nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 8 straipsnio 1 dalies h punkto ir 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto, valstybės narės gali toliau leisti su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams naudoti mažesnį nei 40 mm tralo maišo rombo formos akies dydį vykdant tam tikrą vietos ir sezoninę priedugnio rūšių žvejybą tralais žvejojant žuvų išteklius, nepriskirtus trečiosioms šalims.

2.   1 dalis taikoma tik žvejybos veiklai, kurią jau oficialiai leido valstybės narės remdamosi 2007 m. sausio 1 d. galiojusiais nacionalinės teisės aktais. Minėta dalimi nenustatoma jokio būsimo žvejybos pastangų padidėjimo, palyginti su 2006 m.

3.   Iki 2008 m. sausio 15 d., naudodamos įprastą duomenų tvarkymo sistemą, valstybės narės pateikia Komisijai laivų, kuriems pagal 1 dalį suteiktas leidimas, sąrašą. Į leidimą turinčių laivų sąrašą įtraukiama ši informacija:

4.   Komisija persiunčia iš valstybių narių gautą informaciją GFCM vykdomajam sekretoriatui.

VII SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL NAFO REGULIUOJAMAME RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

32 straipsnis

Ataskaita apie sugautų žuvų kiekius

1.   Remdamasis Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsniu, leidimą žvejoti juoduosius paltusus turinčio laivo kapitonas elektroninėmis priemonėmis siunčia valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms sugautų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomas jo laivo sugautų juodųjų paltusų kiekis, taip pat ir tai, kad žuvų nesužvejota.

2.   1 dalyje numatyta ataskaita pirmą kartą pateikiama ne vėliau kaip iki dešimtosios dienos po laivo įplaukimo į NAFO reguliuojamą rajoną pabaigos arba po žvejybos reiso pradžios. Ataskaita teikiama kas penkias dienas. Jeigu manoma, kad sužvejotų juodųjų paltusų kiekiai, apie kuriuos pranešama pagal 1 dalį, viršija vėliavos valstybėms narėms skirtos kvotos 75 %, laivo kapitonas teikia ataskaitas kas tris dienas.

3.   Kiekviena valstybė narė persiunčia gautas sugautų žuvų kiekio ataskaitas Komisijai. Komisija šią informaciją nedelsdama perduoda NAFO sekretoriatui.

33 straipsnis

Papildomos kontrolės priemonės

1.   Remiantis Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsniu leidimą žvejoti juoduosius paltusus turintys laivai gali įplaukti į NAFO reguliuojamą rajoną žvejoti juodųjų paltusų tik tuo atveju, jei laive yra mažiau nei 50 tonų bet kokių sugautų žuvų arba jeigu į rajoną leidžiama įplaukti pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalį.

2.   Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį leidimą žvejoti juoduosius paltusus turintis laivas turi 50 ar daugiau tonų ne NAFO reguliuojamame rajone sugautų žuvų, jis NAFO sekretoriatui elektroniniu paštu arba faksu ne vėliau nei likus 72 valandoms iki įplaukimo (ENT) į NAFO reguliuojamą rajoną praneša apie laive esančius sugautų žuvų kiekius, vietą (platumą ir ilgumą), kurioje, laivo kapitono vertinimu, laivas pradės žvejybą, bei numatomą atvykimo į vietą laiką.

3.   Jeigu patikrinimo laivas po 2 dalyje nurodyto pranešimo informuoja apie ketinimą atlikti patikrinimą, jis praneša patikros vietos koordinates žvejybos laivui. Patikros vieta neturi būti toliau nei 60 jūrmylių nuo vietos, kurioje, laivo kapitono vertinimu, laivas pradės žvejybą.

4.   Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 2115/2005 5 straipsnį leidimą žvejoti juoduosius paltusus turintis žvejybos laivas iki įplaukdamas į NAFO reguliuojamą rajoną iš NAFO sekretoriato arba patikrinimo laivo negauna pranešimo apie patikrinimo laivo ketinimą atlikti patikrinimą pagal 3 dalį, žvejybos laivas gali pradėti žvejoti. Žvejybos laivas taip pat gali pradėti žvejybos veiklą be išankstinio patikrinimo, jeigu patikrinimo laivas nepradėjo patikrinimo per tris valandas nuo žvejybos laivo atvykimo į patikros vietą.

34 straipsnis

Koralų apsaugos zona

VII priede nustatytoje NAFO 3O kvadrato zonoje draudžiama bet kokia žvejybos veikla naudojant dugninį kontaktinį žvejybos įrankį.

VIII SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL TREČIŲJŲ ŠALIŲ ŽVEJYBOS LAIVŲ NEAFC KONVENCIJOS RAJONE SUGAUTŲ ŠALDYTŲ ŽUVŲ IŠKROVIMO ARBA PERKROVIMO

35 straipsnis

Uosto valstybės kontrolė

Nepažeidžiant Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 ir 1994 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1093/94, nustatančio taisykles, pagal kurias trečiųjų šalių žvejybos laivai gali iškrauti ir parduoti sugautą žuvį Bendrijos uostuose (43), šiame skyriuje nustatytos procedūros taikomos nuo trečiosios šalies žvejybos laivų NEAFC konvencijos rajone sugautų šaldytų žuvų iškrovimui arba perkrovimui valstybių narių uostuose.

36 straipsnis

Paskirtieji uostai

Iškrauti ir perkrauti Bendrijos vandenyse leidžiama tik paskirtuosiuose uostuose.

Valstybės narės paskiria iškrovimui naudojamą vietą arba netoli kranto esančią vietą (paskirtieji uostai), kurioje leidžiamos 35 straipsnyje nurodytos žuvų iškrovimo arba perkrovimo operacijos. Valstybės narės praneša Komisijai apie visus 2007 m. nurodytų uostų sąrašo pakeitimus ne vėliau kaip likus penkiolikai dienų iki pakeitimo įsigaliojimo.

Komisija skelbia paskirtųjų uostų sąrašą ir jo pakeitimus Europos Sąjungos oficialiojo leidinio„C“ serijoje ir savo tinklavietėje.

37 straipsnis

Išankstinis pranešimas apie įplaukimą į uostą

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 28e straipsnio 1 dalies, visų žvejybos laivų, turinčių šio reglamento 35 straipsnyje nurodytų žuvų ir ketinančių įplaukti į uostą ir žuvis iškrauti bei perkrauti, kapitonai arba jų atstovai apie tai praneša uosto, kuriuo jie ketina pasinaudoti, valstybės narės kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki numatyto atplaukimo laiko.

2.   Prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo pridedama VIII priedo I dalyje pateikta forma, kurioje tinkamai užpildyta A dalis, kaip nurodyta toliau:

3.   Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdama persiunčia 2 dalyje nurodytos formos kopiją žvejybos laivo vėliavos valstybei ir, kai laivas vykdo perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkraunama, vėliavos valstybei (-ėms).

38 straipsnis

Leidimas iškrauti arba perkrauti

1.   Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti iškrauti arba perkrauti tik tuo atveju, jeigu iškrauti arba perkrauti ketinančio žvejybos laivo arba, jei laivas dalyvavo perkrovimo operacijose ne uoste, laivų, iš kurių perkeliama, vėliavos valstybė arba valstybės grąžindamos pagal 37 straipsnio 3 dalį perduotos formos kopiją, kurioje tinkamai užpildyta B dalis, patvirtino, kad:

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali leisti iškrauti visą arba dalį sužvejotų žuvų kiekio negavus 1 dalyje nurodyto patvirtinimo, bet tokiais atvejais laiko atitinkamas žuvis sandėlyje kontroliuojant kompetentingoms institucijoms. Žuvis galima imti siekiant parduoti, perimti arba vežti tik gavus 1 dalyje nurodytą patvirtinimą. Jei patvirtinimas nebuvo gautas per 14 dienų nuo iškrovimo, uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali konfiskuoti žuvis ir jomis disponuoti pagal nacionalines taisykles.

3.   Uosto valstybės narės kompetentingos įstaigos nedelsdamos praneša apie savo sprendimą leisti arba neleisti iškrauti arba perkrauti žuvis Komisijai ir, kai iškraunamos arba perkraunamos žuvys yra sugautos NEAFC konvencijos rajone, NEAFC sekretoriui perduodamos VIII priedo I dalyje numatytos formos, kurioje tinkamai užpildyta C dalis, kopiją.

39 straipsnis

Patikrinimai

1.   Valstybių narių kompetentingos institucijos savo uostuose kiekvienais metais vykdo ne mažiau kaip 15 % 35 straipsnyje nurodytų trečiųjų šalių žvejybos laivų iškrovimų arba perkrovimų patikrinimus.

2.   Patikrinimų metu reikia stebėti visą iškrovimą arba perkrovimą ir atlikti kiekvienos rūšies kiekių, įrašytų išankstiniame iškrovimo pranešime, ir iškrautų arba perkrautų rūšių kiekių kryžminį patikrinimą.

3.   Inspektoriai deda visas pastangas, kad išvengtų nepagrįsto žvejybos laivo gaišinimo, ir užtikrina, kad žvejybos laivas patirtų kuo mažiau įsikišimo ir nepatogumų bei kad būtų išvengta žuvų kokybės pablogėjimo.

40 straipsnis

Patikrinimo ataskaitos

1.   Kiekvienas patikrinimas pagrindžiamas dokumentais užpildant VIII priedo II dalyje nurodytą patikrinimo ataskaitą.

2.   Kiekvienos patikrinimo ataskaitos kopija nedelsiant perduodama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei ir, jei žvejybos laivas vykdė perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkraunamos žuvys, vėliavos valstybei arba valstybėms ir Komisijai, bei, kai iškrautos arba perkrautos žuvys yra sugautos NEAFC konvencijos rajone – NEAFC sekretoriui.

3.   Kiekvienos patikrinimo ataskaitos originalas arba patvirtinta kopija paprašius siunčiama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei.

IX SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL CCAMLR KONVENCIJOS RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

1 SKIRSNIS

Apribojimai ir su informacija apie laivą susiję reikalavimai

41 straipsnis

Draudimai ir leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai

1.   IX priede nustatytų rūšių specializuota žvejyba draudžiama tame priede nustatytose zonose ir tame priede nustatytais laikotarpiais.

2.   Naujai ir žvalgomajai žvejybai, vykdomai X priede nustatytose parajoniuose, taikomi tame priede nustatyti leidžiamo sugauti žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai.

2 SKIRSNIS

Žvalgomoji žvejyba

42 straipsnis

Žvalgomosios žvejybos taisyklės

Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 601/2004 4 straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad visi Bendrijos žvejybos laivai turėtų:

43 straipsnis

Dalyvavimas žvalgomojoje žvejyboje

1.   Su Ispanijos vėliava plaukiojantis ir Ispanijoje registruotas žvejybos laivas, apie kurį CCAMLR buvo pranešta pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnių nuostatas, FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriskirtuose 58.4.1, 58.4.2 bei 58.4.3b kvadratuose gali dalyvauti žvalgomojoje Dissostichus spp. žvejyboje, kuri vykdoma ūdomis.

2.   58.4.3b kvadrate vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau nei vienam žvejybos laivui.

3.   Bendro leidžiamo sugauti žuvų kiekio ir priegaudos apribojimai 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose ir bendro leidžiamo sugauti žuvų kiekio ir priegaudos apribojimų pasiskirstymas kiekvienam mažam tiriamajam plotui (MTP) nustatyti X priede. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jeigu užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimui, ir žvejyba tame MTP neatnaujinama per likusį sezono laiką.

4.   Žvejojama kuo didesniame plote ir įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sugautų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

44 straipsnis

Pranešimų teikimo tvarka

Žvejybos laivams, dalyvaujantiems 43 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, taikoma toliau nustatoma pranešimų teikimo apie sugautų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas tvarka:

45 straipsnis

Žvejybos operacijos sąvokos apibrėžimas

1.   Šiame skirsnyje žvejybos operacija – vienos arba daugiau ūdų statymas vienoje vietoje. Pranešant apie sugautų žuvų kiekį ir žvejybos pastangas tiksli geografinė žvejybos operacijos vieta nurodoma pagal pastatytos ūdos arba ūdų vidurinį tašką.

2.   Jeigu žvejybos operacija vykdoma mokslinių tyrimų reikmėms:

46 straipsnis

Mokslinių tyrimų planai

Žvejybos laivai, dalyvaujantys 43 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti FAO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratai, įgyvendina mokslinių tyrimų planus. Mokslinių tyrimų planas įgyvendinamas taip:

47 straipsnis

Duomenų rinkimo planai

1.   Žvejybos laivai, dalyvaujantys 43 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, kiekviename ir visuose MTP, kuriais yra suskirstyti FAO 88.1 ir 88.2 parajoniai bei 58.4.1 ir 58.4.2 kvadratai, įgyvendina duomenų rinkimo planus. Duomenų rinkimo planas apima šiuos duomenis:

2.   Visi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys renkami apie kiekvieną mokslinių tyrimų reikmėms vykdomą žvejybos operaciją; ypač visos žuvys, kurių per mokslinių tyrimų reikmėms vykdomą žvejybos operaciją buvo sugauta ne daugiau nei 100, turi būti išmatuotos ir ne mažiau kaip 30 žuvų paimta biologiniams tyrimams. Jeigu sugaunama daugiau nei 100 žuvų, taikomas atsitiktinės imties ėmimo metodas.

48 straipsnis

Ženklinimo įsagais programa

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7b straipsnio, kiekvienas ūdomis žvejojantis laivas žvejodamas nuolat įsagais ženklina Dissostichus spp. ir jas paleidžia tokiu mastu, kuris nustatytas tokiai žvejybai skirtai apsaugos priemonei pagal CCAMLR ženklinimo įsagais protokolą.

49 straipsnis

Mokslininkai stebėtojai

1.   Kiekviename žvejybos laive, dalyvaujančiame 43 straipsnyje nurodytoje žvalgomojoje žvejyboje, žvejybos sezono metu vykdant bet kokią žvejybos veiklą turi būti bent du mokslininkai stebėtojai, iš kurių vienas yra paskirtas pagal CCAMLR tarptautinę mokslinių stebėjimų programą.

2.   Kiekviena valstybė narė, laikydamasi savo taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų, įskaitant įrodymų priimtinumą nacionaliniuose teismuose reglamentuojančias taisykles, laiko pagal šią programą skiriančiosios CCAMLR Susitariančiosios Šalies inspektorių ataskaitas lygiavertėmis savo inspektorių ataskaitoms ir veikia remdamosi jomis taip pat, kaip ir savo inspektorių ataskaitomis, be to, ir valstybė narė, ir atitinkama skiriančioji CCAMLR Susitariančioji Šalis bendradarbiauja, kad palengvintų teisminius arba kitus procesinius veiksmus, atsirandančius dėl tokios ataskaitos.

50 straipsnis

Pranešimai apie ketinimą dalyvauti krilių žvejyboje

1.   Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnio, valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, apie savo ketinimą praneša CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai šio reglamento XI priede nustatyta forma ne vėliau kaip likus keturiems mėnesiams iki metinio CCAMLR komisijos posėdžio prieš pat sezoną, kurį ketina žvejoti, kad būtų užtikrinta tinkama CCAMLR komisijos peržiūra iki tol, kol laivai pradės žvejybą.

2.   1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė turi išduoti leidimą žvejoti krilius.

3.   Valstybės narės, ketinančios žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, praneša tik apie laivus, plaukiojančius su jos vėliava pranešimo metu.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, valstybės narės turi teisę išduoti leidimą dalyvauti krilių žvejyboje laivui, apie kurį nėra pranešta CCAMLR pagal 1–3 dalis, jei laivas, apie kurį pranešta, negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių ar dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

5.   Nukrypstant nuo 3 ir 4 dalių, valstybės narės neišduoda leidimo žvejoti krilius laivui, kuris įtrauktas į CCAMLR neteisėtą, nedeklaruojamą ar nereguliuojamą (NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašą.

51 straipsnis

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimai, taikomi krilių žvejybai tam tikruose parajoniuose

1.   Žvejybos sezono metu bendras suvestinis sugautų krilių kiekis statistiniuose 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose neturi viršyti 3,47 mln. tonų. Žvejybos sezono metu bendras sugautų krilių kiekis statistiniame kvadrate 58.4.2 neturi viršyti 2,645 mln. tonų.

2.   Kol nėra nustatytas šio bendro leidžiamo sugauti žuvų kiekio apribojimo paskirstymas tarp mažesnių valdymo padalinių, žvejybos sezono metu bendras suvestinis sugautų žuvų kiekis statistiniuose 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose ir toliau ribojamas iki 620 000 tonų. Žvejybos sezono metu bendras sugautų žuvų kiekis kvadrate 58.4.2 neturi viršyti 260 000 tonų į vakarus nuo 55o rytų ilgumos ir 192 000 tonų į rytus nuo 55o rytų ilgumos.

3.   Žvejybos sezonas prasideda gruodžio 1 d. ir baigiasi kitų metų lapkričio 30 d.

4.   Kiekviename laive, dalyvaujančiame krilių žvejyboje kvadrate 58.4.2, žvejybos sezono metu vykdant bet kokią žvejybos veiklą turi būti bent vienas mokslininkas stebėtojas pagal CCAMLR tarptautinę mokslinių stebėjimų programą, arba nacionalinis mokslininkas stebėtojas, atitinkantis tos sistemos reikalavimus, ir, kai įmanoma, vienas papildomas mokslininkas stebėtojas.

52 straipsnis

Duomenų apie krilių žvejybą pateikimo sistema

1.   Apie sugautų krilių kiekius pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 10 straipsnį.

2.   Jei žvejybos sezono metu 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose bendras sugautų krilių kiekis, apie kurį pranešta, viršija arba yra lygus 80 % 620 000 tonų kritinio lygio, į vakarus nuo 55o rytų ilgumos – 260 000 tonų kritinio lygio ir 58.4.2 parajonyje į rytus nuo 55o rytų ilgumos – 192 000 tonų kritinio lygio, apie sugautų žuvų kiekius pranešama pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 11 straipsnį.

3.   Po žvejybos sezono, kurio metu bendras sugautų žuvų kiekis viršijo arba buvo lygus 80 % 2 dalyje nustatyto kritinio lygio, einančio žvejybos sezono metu apie sugautus kiekius pranešama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 601/2004 11 straipsniu, kai bendras sugautų žuvų kiekis viršija arba yra lygus 50 % to kritinio lygio.

4.   Kiekvieno žvejybos sezono pabaigoje valstybės narės iš kiekvieno savo laivo surenka duomenis apie kiekvieną žvejybos operaciją, kurių reikia CCAMLR tiksliai duomenų apie sugautų žuvų kiekius ir žvejybos pastangas formai užpildyti. Šiuos duomenis, pateiktus CCAMLR žvejybos tralais C1 formoje, ji perduoda CCAMLR vykdomajam sekretoriui ir Komisijai ne vėliau kaip kitų metų balandžio 1 d.

53 straipsnis

Tam tikri žvalgomosios žvejybos Dissostichus spp. apribojimai

1.   Bendras sugautų Dissostichus spp. kiekis 2007–2008 m. žvejybos sezono metu BANZARE Bank

(58.4.3b statistinis kvadratas) ekvatorijos rajonuose, nepriklausančiuose nacionalinei jurisdikcijai, neturi viršyti:

2.   1 dalies i punkte nurodyto bendro sugautų žuvų kiekio A MTP negalima sužvejoti laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 16 d. iki mokslinės tiriamosios žvejybos pabaigos arba iki 2008 m. birželio 1 d. (taikoma ankstesnė data).

54 straipsnis

Laikinas draudimas užsiimti gilumine žvejyba žiauniniais tinklais

1.   Šiame straipsnyje taikomi tokie apibrėžimai:

Žiauniniai tinklai yra viengubų, dvigubų ar trigubų tinklinių sienelių vėriniai, vertikalūs, naudojami prie paviršiaus, įvairiame gylyje arba dugne, kuriuose žuvys įsipainioja į žiauninį ar vertikalųjį tinklą arba sulaikomos tinklo akimis. Žiauniniuose tinkluose ant viršutinio lyno (viršutinė tralo pavara) yra plūdės, o ant dugninio lyno (apatinė tralo pavara) paprastai yra gramzdikliai. Žiauninius tinklus sudaro viengubas arba, rečiau, dvigubas ar trigubas tinklinis audinys (vadinamas sieniniu tinklu), kuris kartu tvirtinamas ant tų pačių pagrindinių tralo pavarų. Viename žvejybos įrankyje galima kombinuoti kelias tinklų rūšis (pavyzdžiui, sieninis tinklas kombinuotas su žiauniniu tinklu). Šiuos tinklus galima naudoti po vieną arba, įprasčiau, dideliais kiekiais, išdėstytais viena linija (tinklų grupės). Žvejybos įrankis gali būti statomas, inkaru pritvirtintas prie dugno (vadinamas dugniniu statomu tinklu), arba paliktas dreifuoti, laisvai arba sujungtas su laivu (vadinamas dreifuojančiu tinklu).

2.   Draudžiama naudoti žiauninius tinklus CCAMLR konvencijos rajone kitais nei mokslinių tyrimų tikslais iki tol, kol mokslinis komitetas ištirs ir praneš apie galimą šio įrankio poveikį, o Komisija, remdamasi mokslinio komiteto rekomendacija, sutiks, kad toks metodas gali būti naudojamas CCAMLR konvencijos rajone.

3.   Apie pasiūlymą naudotis žiauniniais tinklais moksliniams tyrimams gilesniuose nei 100 metrų vandenyse iš anksto pranešama moksliniam komitetui, o Komisija jį patvirtina prieš tai, kai tokie moksliniai tyrimai gali prasidėti.

4.   Bet kuris laivas, kuriame yra žiauninių tinklų ir kuris ketina perplaukti CCAMLR konvencijos rajoną, privalo iš anksto pranešti apie savo ketinimą, įskaitant numatomas jo perplaukimo per CCAMLR konvencijos rajoną datas, sekretoriatui. Bet kuris CCAMLR konvencijos rajone žiauninių tinklų turintis laivas, kuris nepateikė tokio išankstinio pranešimo, pažeidžia šias nuostatas.

55 straipsnis

Jūrų paukščių atsitiktinių žūčių skaičiaus mažinimas

1.   Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 8 straipsnio, ispaniškąjį žvejybos ūdomis būdą naudojantys laivai prieš ūdų įtempimą turi atkabinti gramzdiklius.

2.   Vykdant 1 dalyje nurodytą žvejybą ūdomis, gali būti naudojami tokie gramzdikliai:

56 straipsnis

Visos žvejybos veiklos nutraukimas

1.   CCAMLR sekretoriatui pranešus apie žvejybos veiklos nutraukimą, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojantys laivai, žvejojantys rajone, valdymo rajone, parajonyje, kvadrate, mažame tiriamajame rajone ar kitame valdymo padalinyje, dėl kurio yra pranešta apie žvejybos veiklos nutraukimą, ištrauktų visus žvejybos įrankius iš vandens iki nurodytos žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos.

2.   Gavus tokį pranešimą, naujų ūdų negalima užmesti 24 valandas nuo nurodytos dienos ir valandos. Jei toks pranešimas gautas mažiau nei prieš 24 valandas iki žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos, naujų ūdų negalima užmesti nuo tokio pranešimo gavimo.

3.   Jei žvejybos veikla nutraukiama, visi laivai išplaukia iš žvejybos rajono, kai tik visi žvejybos įrankiai yra ištraukti iš vandens.

4.   Jei laivas negali ištraukti visų savo žvejybos įrankių iš vandens iki nurodytos žvejybos veiklos nutraukimo dienos ir valandos dėl šių priežasčių:

laivas praneša atitinkamai valstybei narei apie šią padėtį. Valstybės narės nedelsdamos praneša CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai. Tačiau laivas vis tiek turi dėti visas reikalingas pastangas, kad kuo skubiau ištrauktų savo žvejybos įrangą iš vandens.

5.   Jei taikoma 4 dalis, valstybės narės tiria laivo veiksmus ir, taikydamos vidaus procedūras, ne vėliau kaip kitame CCAMLR posėdyje praneša CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai savo išvadas, įskaitant visus svarbius dalykus. Galutinėje ataskaitoje įvertinama, ar laivas dėjo visas reikalingas pastangas savo žvejybos įrangai iš vandens ištraukti:

6.   Jeigu laivas neišplaukia iš uždaro rajono, kai tik visa žvejybos įranga buvo ištraukta iš vandens, valstybė narė, su kurios vėliava jis plaukioja, arba laivas turėtų apie tai pranešti CCAMLR sekretoriatui ir Komisijai.

X SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL SEAFO RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

1 SKIRSNIS

Laivų leidimai

57 straipsnis

Laivų leidimai

1.   Valstybės narės iki 2008 m. birželio 1 d., jei įmanoma, elektroniniu būdu Komisijai pateikia savo laivų, kuriems leidžiama vykdyti veiklą SEAFO konvencijos rajone išduodant žvejybos leidimą, sąrašą.

2.   Į 1 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktų laivų savininkai yra Bendrijos piliečiai arba juridiniai asmenys.

3.   Žvejybos laivams gali būti leidžiama vykdyti veiklą SEAFO konvencijos rajone tik tuo atveju, jei jie gali įvykdyti tų laivų atžvilgiu nustatytas SEAFO konvencijos bei jos išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimus ir pareigas.

4.   Žvejybos leidimas neišduodamas laivams, anksčiau vykdžiusiems NNN žvejybos veiklą, išskyrus tuos atvejus, kai nauji laivų savininkai pateikia pakankamų įrodymų, kad buvę savininkai ir operatoriai nebeturi jokių su tais laivais susijusių teisinių arba finansinių interesų arba teisių ir nebegali jų kontroliuoti, arba, atsižvelgus į visus susijusius faktus, kad tie laivai nevykdo NNN žvejybos veiklos ir nėra su ja susiję.

5.   1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama ši informacija:

6.   Valstybės narės, sudariusios pirminį laivų, kuriems suteiktas leidimas, sąrašą, nedelsdamos Komisijai praneša apie visus jo papildymus, išbraukimus iš jo ir (arba) pakeitimus visuomet, kai padaromi tokie pakeitimai.

58 straipsnis

Leidimus turinčių laivų įpareigojimai

1.   Laivai turi laikytis visų atitinkamų SEAFO išsaugojimo ir valdymo priemonių.

2.   Leidimus turinys laivai laive turi galiojantį laivo registracijos pažymėjimą ir galiojantį leidimą žvejoti ir (arba) perkrauti.

59 straipsnis

Leidimų neturintys laivai

1.   Valstybės narės imasi priemonių uždrausti rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žvejybą, laikymą laive, perkrovimą ir iškrovimą laivams, neįtrauktiems į SEAFO leidimus turinčių laivų registrą.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai apie visą faktinę informaciją, kuria remiantis galima pagrįstai įtarti, kad į SEAFO leidimus turinčių laivų registrą neįtraukti laivai SEAFO konvencijos rajone žvejoja ir (arba) perkrauna rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvis.

3.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į SEAFO leidimus turinčių laivų registrą įtrauktų laivų savininkai nedalyvautų žvejybos veikloje, kurią SEAFO konvencijos rajone vykdo laivai, neįtraukti į leidimus turinčių laivų registrą, arba nebūtų su ja susiję.

2 SKIRSNIS

Perkrovimas

60 straipsnis

Perkrovimo jūroje draudimas

Kiekviena valstybė narė draudžia rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvų perkrovimą jūroje su jos vėliava plaukiojantiems laivams SEAFO konvencijos rajone.

61 straipsnis

Perkrovimas uoste

1.   Bendrijos žvejybos laivai, SEAFO konvencijos rajone žvejojantys rūšis, kurioms taikoma SEAFO konvencija, gali jas perkrauti SEAFO Susitariančiosios Šalies uoste tik tuo atveju, jei jie turi išankstinį susitariančiosios šalies, kurios uoste bus perkraunama, leidimą. Bendrijos žvejybos laivams leidžiama vykdyti perkrovimą tik tuo atveju, jei jie gavo tokį išankstinį leidimą perkrauti iš vėliavos valstybės narės ir uosto valstybės.

2.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad leidimą turintys jos žvejybos laivai gautų išankstinį leidimą vykdyti perkrovimą uoste. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad perkrovimas atitiktų kiekvieno laivo sugautų žuvų kiekį, apie kurį pranešta, ir reikalauja pranešti apie perkrovimą.

3.   Bendrijos žvejybos laivo, kuris perkrauna į kitą laivą (toliau - „laivas, į kurį perkraunama“) bet kokį SEAFO konvencijos rajone sugautų rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvų kiekį, kapitonas perkrovimo metu informuoja laivo, į kurį perkraunama, vėliavos valstybę apie atitinkamas rūšis ir kiekius, sugautų žuvų kiekių perkrovimo datą ir buvimo vietą ir pateikia savo vėliavos valstybei narei SEAFO perkrovimo deklaraciją pagal XII priedo I dalyje nustatytą formą.

4.   Bendrijos žvejybos laivo kapitonas ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikia tokią informaciją SEAFO Susitariančiajai Šaliai, kurios uoste bus perkraunama:

5.   Su Bendrijos vėliava plaukiojančio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki perkrovimo pradžios ir jo pabaigoje, kai perkraunama SEAFO Susitariančiosios Šalies uoste, informuoja uosto valstybės kompetentingas institucijas apie sugautų rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvų kiekį jo laive ir perduoda SEAFO perkrovimo deklaraciją šioms kompetentingoms institucijoms per 24 valandas.

6.   Su Bendrijos vėliava plaukiojančio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas likus 48 valandoms iki iškrovimo pateikia SEAFO perkrovimo deklaraciją uosto valstybės, kurioje iškraunama, kompetentingoms institucijoms.

7.   Kiekviena valstybė narė imasi atitinkamų priemonių, kad patikrintų gautos informacijos tikslumą, ir bendradarbiauja su vėliavos valstybe, kad užtikrintų, jog iškrauti kiekiai atitinka kiekvieno laivo sugautų žuvų kiekį, apie kurį pranešta.

8.   Kiekviena valstybė narė su laivais, kuriems leidžiama SEAFO konvencijos rajone žvejoti rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvis iki 2008 m. birželio 1 d. praneša Komisijai informaciją apie su jos vėliava plaukiojančių laivų perkrovimus.

3 SKIRSNIS

Pažeidžiamoms giluminėms buveinėms ir ekosistemoms valdyti skirtos apsaugos priemonės

62 straipsnis

Uždari rajonai

Visa rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvų žvejyba Bendrijos žvejybos laivais draudžiama toliau nurodytuose rajonuose:

63 straipsnis

Žvejybos uždarame rajone atnaujinimas

1.   62 straipsnyje nurodytame uždarame žvejybos rajone žvejybos negalima atnaujinti tol, kol vėliavos valstybė rajone nenustato ir žemėlapiuose nepažymi pažeidžiamų jūrų ekosistemų, įskaitant povandeninius kalnus, hidrotermines versmes ir šaltųjų vandenų koralus ir tol, kol neatlieka žvejybos atnaujinimo poveikio tokioms pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms įvertinimo.

2.   Pagal 1 dalį vykdomo nustatymo, žymėjimo žemėlapiuose ir poveikio įvertinimo rezultatus vėliavos valstybė pateikia Komisijai, o Komisija juos perduoda metiniam SEAFO mokslinio komiteto posėdžiui.

3.   Valstybės narės Komisijai gali teikti žvejybos mokslinių tyrimų tikslais planus, kurių tikslas - įvertinti žvejybos poveikį žuvininkystės išteklių tvarumui ir pažeidžiamoms jūrų buveinėms.

4 SKIRSNIS

Atsitiktinės jūrų paukščių priegaudos mažinimo priemonės

64 straipsnis

Informacija apie sąveiką su jūrų paukščiais

Valstybės narės renka ir iki 2008 m. birželio 1 d. Komisijai pateikia visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant atsitiktinai sugautus jų žvejybos laivų, žvejojančių rūšių, kurioms taikoma SEAFO konvencija, žuvis.

65 straipsnis

Pavojaus mažinimo priemonės

1.   Visi Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 30 laipsnių pietų platumos lygiagretės, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus):

2.   Ūdos užmetamos tik naktį (t. y. tamsos valandomis tarp jūrinio saulėlydžio ir saulėtekio (44)). Žvejojant ūdomis naktį naudojami tik saugai būtini laivo žibintai.

3.   Draudžiama išmesti žuvų atliekas metant arba statant žvejybos įrankius. Reikia vengti išmesti žuvų atliekas ištraukiant žvejybos įrankį. Jei įmanoma, išmetama priešingoje laivo pusėje nei ta, kurioje ištraukiamas žvejybos įrankis. Tokiuose laivuose arba tokios žvejybos atveju, kai nereikalaujama žuvų atliekų laikyti laive, įgyvendinama sistema žuvų kabliukams ištraukti iš žuvų atliekų ir žuvų galvų prieš jas išmetant. Prieš metant tinklai išvalomi nuo visko, kas galėtų masinti jūrų paukščius.

4.   Bendrijos žvejybos laivai nustato metimo ir traukimo tvarką, kuria sutrumpinamas tinklo neįtemptomis akimis plūduriavimo paviršiuje laikas. Kiek įmanoma, tinklo priežiūra turi būti atliekama tinklui nesant vandenyje.

5.   Bendrijos žvejybos laivai skatinami rasti tokius įrankių modelius, kuriais būtų sumažinta galimybė paukščiams patekti į tą tinklo dalį, kurioje jie lengviausiai įsipainiotų. Tai gali reikšti tinklo pasunkinimą arba plūdrumo sumažinimą, kad jis greičiau nugrimztų, arba spalvoto kaspino ar kitų priemonių pritaisymą virš tam tikrų tinklo vietų, kuriose tinklo akių dydžiai kelia paukščiams ypatingą pavojų.

6.   SEAFO konvencijos rajone neleidžiama žvejoti Bendrijos žvejybos laivams, kurie sukonstruoti taip, kad juose nėra perdirbimo įrangos arba atitinkamos talpos žuvų atliekoms laive laikyti, arba galimybės išmesti žuvų atliekas priešingoje laivo pusėje nei ta, kurioje ištraukiamas žvejybos įrankis.

7.   Dedamos visos pastangos siekiant užtikrinti, kad žvejybos operacijų metu pagauti gyvi jūrų paukščiai būtų paleidžiami gyvi ir, kai įmanoma, kabliukai būtų ištraukiami nesukeliant pavojaus tokio paukščio gyvybei.

5 SKIRSNIS

Kontrolė

66 straipsnis

Specialios nuostatos dėl patagoninių nototetinių dančių (Dissostichus eleginoides)

1.   Laivo, kuriam suteiktas leidimas žvejoti patagoninius nototeninius dančius SEAFO konvencijos rajone pagal 57 straipsnį, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir SEAFO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sugautų žuvų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomi jo laivo sugauti patagoninių nototeninių dančių kiekiai, taip pat ir tai, kad žuvų nesugauta. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia šią informaciją Komisijai.

2.   Valstybės narės, turinčios laivus, kuriems suteiktas leidimas žvejoti patagoninius nototeninius dančius SEAFO konvencijos rajone, ne vėliau nei iki 2008 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir SEAFO sekretoriatui išsamius duomenis apie sugautų žuvų kiekius ir žvejybos pastangas.

67 straipsnis

Specialios nuostatos dėl raudonųjų gelmių krabų (Chaceon spp)

1.   Laivo, kuriam suteiktas leidimas žvejoti raudonuosius gelmių krabus SEAFO konvencijos rajone pagal 57 straipsnį, kapitonas savo vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms ir SEAFO sekretoriatui elektroninėmis priemonėmis siunčia sugautų gyvūnų kiekio ataskaitą, kurioje nurodomi jo laivo sugauti raudonųjų gelmių krabų kiekiai, taip pat ir tai, kad gyvūnų nesugauta. Ši ataskaita siunčiama kas penkias žvejybos reiso dienas. Kiekviena valstybė narė nedelsdama persiunčia šią informaciją Komisijai.

2.   Valstybės narės, turinčios laivus, kuriems suteiktas leidimas žvejoti raudonuosius gelmių krabus SEAFO konvencijos rajone, ne vėliau nei iki 2008 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ir SEAFO sekretoriatui išsamius duomenis apie sužvejotų gyvūnų kiekius ir žvejybos pastangas.

68 straipsnis

Pranešimas apie laivo judėjimą ir sugautų žuvų kiekius

1.   Žvejybos laivai ir žvejybos mokslinių tyrimų laivai, kuriems leidžiama žvejoti SEAFO konvencijos rajone ir kurie vykdo žvejybą, siunčia įplaukimo, sugautų žuvų kiekio ir išplaukimo ataskaitas vėliavos valstybės narės institucijoms laivo stebėjimo sistemos arba kitomis atitinkamomis priemonėmis ir, jei vėliavos valstybė narė to pageidauja, SEAFO vykdomajam sekretoriui.

2.   Įplaukimo ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip prieš 12 valandų ir ne vėliau kaip 6 valandos iki kiekvieno įplaukimo į SEAFO konvencijos rajoną ir apima įplaukimo datą, laiką, laivo geografinę padėtį ir laive laikomų žuvų kiekį pagal rūšis (FAO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg).

3.   Sugautų žuvų kiekio ataskaita pateikiama pagal rūšis (FAO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg) kiekvieno kalendorinio mėnesio pabaigoje.

4.   Išplaukimo ataskaita pateikiama ne anksčiau kaip prieš 12 valandų ir ne vėliau kaip 6 valandos iki kiekvieno išplaukimo iš SEAFO konvencijos rajono. Ji apima išplaukimo datą, laiką, laivo geografinę padėtį, žvejybos dienų skaičių ir SEAFO konvencijos rajone sužvejotų žuvų kiekį pagal rūšis (FAO 3 raidžių kodas) ir pagal gyvąjį svorį (kg) nuo žvejybos SEAFO konvencijos rajone pradžios arba nuo paskutinės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos.

69 straipsnis

Mokslinis stebėjimas ir išteklių įvertinimą pagrindžiančios informacijos rinkimas

1.   Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad visuose jos žvejybos laivuose, vykdančiuose veiklą SEAFO konvencijos rajone ir žvejojančiuose rūšis, kurioms taikoma SEAFO konvencija, būtų kvalifikuoti mokslininkai stebėtojai.

2.   Kiekviena valstybė narė reikalauja pateikti stebėtojų surinktą informaciją apie kiekvieną su jos vėliava plaukiojantį laivą per 30 dienų nuo išplaukimo iš SEAFO konvencijos rajono. Duomenys pateikiami SEAFO mokslinio komiteto nurodyta forma. Valstybė narė kuo skubiau, bet atsižvelgdama į poreikį išlaikyti neapibendrintų duomenų konfidencialumą pateikia informacijos kopiją Komisijai. Valstybė narė taip pat gali pateikti informacijos kopiją SEAFO vykdomajam sekretoriui.

3.   Paskirtieji stebėtojai kuo plačiau renka ir patikrina šiame straipsnyje nurodytą informaciją iki 2008 m. birželio 30 d.

70 straipsnis

Pastebėti konvencijos Susitariačiomis Šalimis nesančių šalių laivai

1.   Su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai praneša savo vėliavos valstybei narei informaciją apie visą galimą su konvencijos Susitariančiąja Šalimi nesančios šalies vėliava plaukiojančių laivų SEAFO konvencijos rajone vykdomą žvejybos veiklą. Reikia nurodyti, inter alia, šią informaciją:

2.   Kiekviena valstybė narė kuo skubiau Komisijai pateikia 1 dalyje nurodytą informaciją. Komisija persiunčia šią informaciją SEAFO vykdomajam sekretoriui.

XI SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL IOTC RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

71 straipsnis

Jūrų paukščių priegaudos mažinimas

1.   Valstybės narės renka ir IOTC, kartu nusiųsdamos kopiją Komisijai, pateikia visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant apie atsitiktinai jų žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius.

2.   Valstybės narės siekia sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais taikydamos veiksmingas pavojaus mažinimo priemones.

3.   Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 30o pietų platumos, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus), laikydamiesi šių techninių nuostatų:

4.   Paviršinėmis ūdomis durklažuves žvejojantiems Bendrijos laivams, kurie naudoja „amerikietišką ūdų sistemą“ ir turi lynų metimo įrenginį, 3 dalies reikalavimai netaikomi.

72 straipsnis

Tropikų tunus žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1.   Valstybės narės apriboja su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių bendras ilgis yra 24 metrai arba didesnis ir kurie IOTC rajone žvejoja tropikų tunus, skaičių pagal įrankių tipą iki 2006 m. žvejybos pastangų lygių. Jos taip pat apriboja iki tų lygių pagal įrankių tipą su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 24 metrai ir kurie IOTC rajone už jų išskirtinės ekonominės zonos ribų žvejoja tropikų tunus, skaičių. Laivų skaičius ribojamas proporcingai atitinkamai bendrajai talpai, išreikštai kaip GRT (registrinė laivo talpa) arba GT (laivo talpa). Keičiant laivus negalima viršyti bendrosios talpos.

2.   Laivams, kuriems buvo taikomas administracinis procesas, kurie buvo statomi arba kuriuos jau buvo leista statyti 2006 m. ir kuriuos leidžiama įtraukti į laivyną, 1 dalies nuostatos netaikomos.

3.   Nepaisant 1 dalies, iki 2008 m. sausio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai savo laivų, 2006 m. šiame rajone žvejojusių tropikų tunus, skaičių ir talpą. Tam jos patikrina faktinį savo laivų buvimą ir žvejybos veiklą IOTC rajone 2007 m. remdamosi savo laivo stebėjimo sistemos įrašais, sugautų žuvų kiekio ataskaitomis, įplaukimu į uostus arba kitomis priemonėmis.

4.   Nepaisant 1 dalies, valstybės narės gali keisti laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad keičiant laivų skaičių pagal įrankių tipą nedidėja tam tikrų žuvų rūšių žvejybos pastangos.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad jeigu jų laivynui siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tuno žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žvejybos valdymo organizacijos NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

73 straipsnis

Durklažuves ir ilgapelekius tunus žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1.   Valstybės narės apriboja su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių bendras ilgis yra 24 metrai arba didesnis ir kurie IOTC rajone žvejoja durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičių pagal įrankių tipą iki 2007 m. žvejybos pastangų lygių. Valstybės narės taip pat apriboja iki tų lygių pagal įrankių tipą su jų vėliava plaukiojančių laivų, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 24 metrai ir kurie IOTC rajone už jų išskirtinės ekonominės zonos ribų žvejoja durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičių. Laivų skaičius ribojamas proporcingai atitinkamai bendrajai talpai, išreikštai kaip GRT (registrinė laivo talpa) arba GT (laivo talpa). Keičiant laivus negalima viršyti bendrosios talpos.

2.   Laivams, kuriems buvo taikomas administracinis procesas, kurie buvo statomi arba kuriuos jau buvo leista statyti 2007 m. ir kuriuos leidžiama įtraukti į laivyną, 1 dalis netaikoma.

3.   Valstybės narės iki 2008 m. sausio 1 d. praneša Komisijai savo laivų, 2007 m. šiame rajone žvejojusių durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičių ir talpą. Tam jos patikrina faktinį savo laivų buvimą ir žvejybos veiklą IOTC rajone 2007 m. remdamosi savo laivo stebėjimo sistemos įrašais, sugautų žuvų kiekio ataskaitomis, įplaukimu į uostus arba kitomis priemonėmis.

4.   Nepaisant 1 dalies, valstybės narės gali keisti laivų skaičių pagal įrankių tipą, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad keičiant laivų skaičių pagal įrankių tipą nedidėja atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad jeigu jų laivynui siūloma perkelti pajėgumus, perkeltini laivai būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tuno žvejybos organizacijų laivų registruose. Negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios regioninės žvejybos valdymo organizacijos NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą.

XII SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL SPFO RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

74 straipsnis

Pelaginių rūšių žvejyba – žvejybos pajėgumų apribojimas

1.   Valstybės narės riboja su jų vėliava plaukiojančių ir 2008 m. pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų talpos (GT) bendrą lygį iki SPFO rajone 2007 m. užfiksuotų bendrų GT lygių taip, kad būtų užtikrintas taususis pelaginių žuvų išteklių naudojimas Pietų Ramiajame vandenyne.

2.   Iki 2008 m. sausio 15 d. valstybės narės praneša Komisijai apie su jų vėliava plaukiojančių ir aktyviai 2007 m. žvejojusių laivų bendrą šiame rajone 2007 m. užfiksuotos laivų talpos lygį. Pranešdamos šią informaciją valstybės narės patikrina faktinį savo laivų buvimą ir žvejybos veiklą SPFO rajone 2007 m. remdamosi savo laivo stebėjimo sistemos įrašais, sugautų žuvų kiekio ataskaitomis, įplaukimu į uostus arba kitomis priemonėmis.

3.   Valstybės narės, jau anksčiau žvejojusios pelaginių rūšių žuvis Pietų Ramiajame vandenyne, bet nevykdžiusios žvejybos veiklos 2007 m., 2008 m. gali užsiimti žvejybos veikla SPFO rajone su sąlyga, kad jos savanoriškai ribos žvejybos pastangas. Šios valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai SPFO rajone žvejybos veikla užsiimančių laivų pavadinimus ir charakteristikas, įskaitant laivų talpą (GT).

4.   Valstybės narės SPFO Laikinajai mokslinei darbo grupei teikia peržiūrėti galimus SPFO rajone esančių pelaginių žuvų išteklių įvertinimus ir mokslinius tyrimus bei skatina aktyvų savo mokslo ekspertų dalyvavimą SPFO pelaginėms rūšims skirtoje mokslinėje veikloje.

5.   Kiek įmanoma, valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose žvejybos laivuose būtų pakankamai stebėtojų, siekiant stebėti pelaginių žuvų žvejybą Pietų Ramiajame vandenyne ir rinkti svarbią mokslinę informaciją.

75 straipsnis

Dugninė žvejyba

1.   Valstybės narės riboja dugninės žvejybos pastangas arba sugautų žuvų kiekius SPFO rajone, kad jie neviršytų 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpio vidutinių metinių lygių, kurie išreiškiami žvejybos laivų skaičiumi ir kitais sugautų žuvų kiekį, žvejybos pastangas ir žvejybos pajėgumus apibūdinančiais parametrais.

2.   Valstybės narės neišplečia dugninės žvejybos veiklos į naujas SPFO rajono dalis, kuriose šiuo metu tokia žvejyba nevyksta.

3.   Bendrijos laivai nutraukia dugninę žvejybą SPFO rajone arčiau nei penkios jūrmylės iki SPFO rajono vietos, kurioje žvejybos operacijų metu pastebėta pažeidžiamų jūrų ekosistemų buvimo įrodymų. Bendrijos laivai praneša apie pastebėtus įrodymus nurodydami tos ekosistemos vietą ir rūšį savo vėliavos valstybei, Komisijai ir SPFO laikinajam sekretoriatui, kad būtų galima priimti reikiamas priemones atitinkamos vietos atžvilgiu.

4.   Valstybės narės skiria stebėtojus kiekvienam su jų vėliava plaukiojančiam laivui, kuris vykdo ar ketina vykdyti žvejybos tralais veiklą SPFO rajone, ir užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose, vykdančiuose kitą dugninės žvejybos veiklą SPFO rajone, būtų pakankamai stebėtojų.

76 straipsnis

Duomenų rinkimas ir keitimasis jais

Valstybės narės renka, tikrina ir teikia duomenis laikydamosi SPFO duomenų rinkimo, teikimo, tikrinimo ir keitimosi jais standartuose nustatytos tvarkos.

XIII SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL WCPFC RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

77 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad bendra didžiaakio tuno, gelsvauodegio tuno ir Pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekio tuno išteklių žvejybos pastangos WCPFC rajone neviršytų Bendrijos ir šio regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.

78 straipsnis

Plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti naudojimo valdymo planai

1.   Valstybės narės, kurių laivai turi leidimą žvejoti WCPFC rajone, parengia inkarinių arba dreifuojančiųjų plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti naudojimo (FAD) valdymo planus. Į tuos valdymo planus įtraukiamos didžiaakių tunų ir gelsvauodegių tunų jauniklių sugavimo ribojimo strategijos.

2.   1 dalyje nurodyti valdymo planai pateikiami Komisijai ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 15 d. Komisija, remdamasi šiais planais, parengia Bendrijos valdymo planą ir ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d. pateikia jį WCPFC sekretoriatui.

79 straipsnis

Didžiausias leidžiamas durklažuves žvejojančių laivų skaičius

Bendrijos laivų, žvejojančių durklažuves rajonuose į pietus nuo WCPFC rajono 20o pietų platumos, skaičius negali būti didesnis nei 14. Iš Bendrijos laivų tokiuose rajonuose žvejoti durklažuves gali tik su Ispanijos vėliava plaukiojantys laivai.

XIV SKYRIUS

SPECIALIOS NUOSTATOS DĖL ICCAT RAJONE ŽVEJOJANČIŲ BENDRIJOS LAIVŲ

80 straipsnis

Jūrų paukščių priegaudos mažinimas

1.   Valstybės narės renka ir ICCAT sekretoriatui bei Komisijai perduoda visą turimą informaciją apie sąveiką su jūrų paukščiais, įskaitant apie atsitiktinai jų žvejybos laivų sugautus jūrų paukščius.

2.   Valstybės narės siekia sumažinti jūrų paukščių priegaudą visuose žvejybos rajonuose, visais sezonais ir žvejojant visais būdais taikydamos veiksmingas pavojaus mažinimo priemones.

3.   Bendrijos laivai, žvejojantys į pietus nuo 20o pietų platumos, turi ir naudoja paukščių baidymo lynus (paukščių baidymo lyno stiebus), laikydamiesi šių techninių nuostatų:

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, ūdomis durklažuves žvejojantys Bendrijos laivai gali naudoti viengijus ūdų įrankius, jeigu šie laivai:

81 straipsnis

Uždaro rajono ir sezono durklažuvių žvejybai Viduržemio jūroje nustatymas

Siekiant apsaugoti durklažuves, ypač neužaugusias žuvis, durklažuvių žvejyba Viduržemio jūroje draudžiama nuo 2008 m. spalio 15 d. iki lapkričio 15 d.

82 straipsnis

Rykliai

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių dėl Šiaurės Atlanto Mako ryklių žvejybos išžvejojamai žuvų populiacijos daliai sumažinti.

XV SKYRIUS

NETEISĖTA, NEDEKLARUOJAMA IR NEREGULIUOJAMA ŽVEJYBA

83 straipsnis

Šiaurės Atlantas

Laivams, vykdantiems neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybą Šiaurės Atlante, taikomos XIII priede nustatytos priemonės.

XVI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

84 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 15 straipsnio 1 dalį ir 18 straipsnio 1 dalį Komisijai siųsdamos duomenis apie iškrautus sugautų išteklių žuvų kiekius, naudoja šio reglamento I priede nustatytus išteklių kodus.

85 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

Jeigu CCAMLR rajone BLSK yra nustatomi laikotarpiams, prasidedantiems prieš 2008 m. sausio 1 d., 41 straipsnis taikomas nuo atitinkamų BLSK taikymo laikotarpių pradžios.

(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2007 (OL L 192, 2007 7 24, p. 1).

(2)  OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(3)  OL L 70, 2004 3 9, p. 8. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 441/2007 (OL L 104, 2007 4 21, p. 28).

(4)  OL L 150, 2004 4 30, p. 1.

(5)  OL L 345, 2005 12 28, p. 5.

(6)  OL L 65, 2006 3 7, p. 1.

(7)  OL L 122, 2007 5 11, p. 7.

(8)  OL L 157, 2007 6 19, p. 1.

(9)  OL L 276, 1983 10 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1804/2005 (OL L 290, 2005 11 4, p. 10).

(10)  OL L 274, 1986 9 25, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3259/94 (OL L 339, 1994 12 29, p. 11).

(11)  OL L 132, 1987 5 21, p. 9.

(12)  OL L 365, 1991 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 448/2005 (OL L 74, 2005 3 19, p. 5).

(13)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 248, 2007 9 22, p. 1).

(14)  OL L 171, 1994 7 6, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2943/95 (OL L 308, 1995 12 21, p. 15).

(15)  OL L 125, 1998 4 27, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2166/2005 (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

(16)  OL L 191, 1998 7 7, p. 10. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).

(17)  OL L 351, 2002 12 28, p. 6. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2269/2004 (OL L 396, 2004 12 31, p. 1).

(18)  OL L 289, 2003 11 7, p. 1.

(19)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.

(20)  OL L 97, 2004 1 4, p. 16. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1099/2007 (OL L 248, 2007 9 22, p. 11).

(21)  OL L 340, 2005 12 23, p. 3.

(22)  OL L 384, 2006 12 29, p. 28. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 754/2007 (OL L 172, 2007 6 30, p. 26).

(23)  OL L 36, 2007 2 8, p. 6.

(24)  OL L 123, 2007 5 12, p. 3.

(25)  OL L 318, 2007 12 5, p. 1.

(26)  OL L 226, 1980 8 29, p. 48.

(27)  OL L 226, 1980 8 29, p. 12.

(28)  OL L 172, 2007 6 30, p. 1.

(29)  OL L 15, 2007 1 20, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 898/2007 (OL L 196, 2007 7 28, p. 22).

(30)  OL L 190, 1998 7 4, p. 34.

(31)  OL L 270, 1995 11 13, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(32)  OL L 227, 1981 8 12, p. 21.

(33)  OL L 186, 1993 7 28, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

(34)  OL L 234, 2002 8 31, p. 39.

(35)  OL L 162, 1986 6 18, p. 33.

(36)  OL L 224, 2006 8 16, p. 22.

(37)  OL L 236, 1995 10 5, p. 24.

(38)  OL L 196, 2006 7 18, p. 14.

(39)  OL L 32, 2005 2 4, p. 1.

(40)  OL L 22, 2003 1 25, p. 5.

(41)  OL L 349, 2005 12 31, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 809/2007 (OL L 182, 2007 7 12, p. 1).

(42)  OL L 5, 2004 1 9, p. 25. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1799/2006 (OL L 341, 2006 12 7, p. 26).

(43)  OL L 121, 1994 5 12, p. 3.

(44)  Tikslus laikas nuo jūrinio saulėlydžio iki saulėtekio yra nustatytas atitinkamai platumai, vietos laikui ir datai skirtose jūrinio astronominio metraščio lentelėse. Visuomet ir laivo operacijų, ir stebėtojo pranešimų atveju laikas nurodomas GMT.