II priedėlis

Administraciniai nurodymai

Nr. 1	:	Reikalavimai, susiję su išsisukamojo manevravimo ir posūkio geba
Nr. 2	:	Nustatyto (tiesioginės eigos) greičio, gebėjimo sustoti ir gebėjimo plaukti atbuline eiga reikalavimai.
Nr. 3	:	Reikalavimai, taikomi plaukiojančių priemonių, stumiančių standųjį sąstatą arba stumiamų jame, sukabinimo sistemoms ir sukabinamiesiems įtaisams.
Nr. 4	:	Palikta tuščia.
Nr. 5	:	Triukšmo matavimai.
Nr. 6	:	Palikta tuščia.
Nr. 7	:	Specialūs mažesnės masės inkarai.
Nr. 8	:	Vandeniui nelaidžių langų stiprumas.
Nr. 9	:	Reikalavimai, taikomi automatinėms didelio slėgio vandens purškimo sistemoms.
Nr. 10	:	Palikta tuščia.
Nr. 11	:	Bendrijos sertifikato užpildymas.
Nr. 12	:	Plaukiojančių priemonių kuro talpyklos.
Nr. 13	:	Mažiausias baržų korpuso storis.
Nr. 14	:	Palikta tuščia.
Nr. 15	:	Savo galia varomo laivo judėjimas.
Nr. 16	:	Palikta tuščia.
Nr. 17	:	Tinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema.
Nr. 18	:	Atskirų laivo dalių plūdrumo, diferento ir stovumo įrodymas.
Nr. 19	:	Palikta tuščia.
Nr. 20	:	Laivų, kurie gali būti valdomi pagal S1 ir S2 standartus, įranga.
Nr. 21	:	Mažame aukštyje įrengiamos apšvietimo sistemos.
Nr. 22	:	Ypatingos riboto judrumo asmenų saugos reikmės.
Nr. 23	:	Palikta tuščia.
Nr. 24	:	Tinkama įspėjimo apie dujas įranga.
Nr. 25	:	Elektros kabeliai.

Pastaba.

Pagal Direktyvos 5 straipsnio 7 dalį kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija, gali leisti sumažinti toliau administraciniuose nurodymuose nustatytus atitinkamus tų plaukiojančių priemonių, kurios plaukioja jos teritorijoje vien 3 ir 4 zonų vandenų keliais, reikalavimus, taikytinus IV priede nurodytoms sritims.

Pagal Direktyvos 5 straipsnio 1 ir 3 dalis kiekviena valstybė narė gali patvirtinti griežtesnius toliau administraciniuose nurodymuose nustatytus atitinkamus tų plaukiojančių priemonių, kurios plaukioja jos teritorijoje vien 1 ir 2 zonų vandenų keliais, reikalavimus, taikytinus III priede nurodytoms sritims.

1 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Reikalavimai, susiję su išsisukamojo manevravimo ir posūkio geba

(II priedo 5.09 ir 5.10 straipsniai kartu su 5.02 straipsnio 1 dalimi, 5.03 straipsnio 1 dalimi, 5.04 ir 16.06 straipsniais)

1.   Bendrosios ir ribinės sąlygos, susijusios su išsisukamojo manevravimo bandymu

1.1.   Pagal 5.09 straipsnį laivai ir vilkstinės turi sugebėti laiku atlikti išsisukamuosius manevrus; šis gebėjimas įrodomas 5.03 straipsnyje nurodytoje bandymų zonoje atliekant išsisukamuosius manevrus. Tai įrodoma atliekant modeliuojamą išsisukamąjį manevravimą į kairę ir dešinę pagal nurodytus dydžius ir tokio manevravimo metu laikomasi laivo specifinio sukimosi greičio vairalazdę laikant skersai ir tam tikrą laikotarpį ją tikrinant.

Bandymų metu laikomasi 2 skyriaus reikalavimų ir kilio prošvaisa turi sudaryti bent jau 20 % grimzlės, bet ne mažiau nei 0,50 m.

2.   Išsisukamojo manevravimo bandymo procedūra ir duomenų registravimas

(Grafikas 1 priede)

2.1.   Išsisukamasis manevravimas atliekamas taip:

Laivui arba vilkstinei plaukiant pastoviu V0 = 13 km/h greičiu vandens atžvilgiu, manevro pradžioje (laikas t0 = 0 s, sukimosi greitis r = 0°/min, laivo vairo kampas δ0 = 0°, variklio greitį išlaikant pastovų), išsisukamasis manevras į kairę arba į dešinę turi būti pradedamas laivo vairalazdei esant skersoje padėtyje. Pradedant manevrą, laikantis 2.3 punkte pateiktų nurodymų, laivo vairas nustatomas ties kampu δ arba vairo įrenginys – ties kampu δa aktyviojo vairo įtaiso atveju. Laivo vairo kampas δ (pvz., 20° į dešinįjį bortą) išlaikomas, kol pasiekiamas 2.2 punkte pagal atitinkamus laivo ar vilkstinės matmenis nurodytas sukimosi greičio dydis r1. Kai pasiekiamas sukimosi greitis r1, laikas t1 užregistruojamas, o laivo vairas nustatomas tuo pačiu kampu tik priešingoje pusėje (pvz., 20° į kairįjį bortą), kad sukimasis būtų sustabdytas ir prasidėtų sukimasis priešinga kryptimi, t. y. sumažinti sukimosi greitį iki r2 = 0 ir leisti jam vėl didėti iki 2.2 punkte nurodyto dydžio. Kai pasiekiamas sukimosi greitis r2 = 0, užregistruojamas laikas t2. Kai pasiekiamas 2.2 punkte nurodytas sukimosi greitis r3, laivo vairas nustatomas priešinga kryptimi tuo pačiu kampu δ, kad sukimosi judesys būtų sustabdytas. Laikas t3 užregistruojamas. Kai pasiekiamas sukimosi greitis r4 = 0, laikas t4 užregistruojamas ir laivas arba vilkstinė turi būti grąžinta į savo pirminį kursą.

2.2.   Kad būtų pasiektas sukimosi greitis r4, atsižvelgiant į laivų arba vilkstinių matmenis ir vandens gylį h, turi būti laikomasi tokių ribinių dydžių:

	Laivų arba vilkstinių matmenys L × B	Reikalaujamas sukimosi greitis r1 = r3 (°/min)		Ribiniai dydžiai, esant laikui t4 (s) seklumose ir giliuose vandenyse
		δ = 20°	δ = 45°	1,2 ≤ h/T ≤ 1,4	1,4 < h/T < 2	h/T > 2
1	Visi motoriniai laivai, vienos eilės vilkstinės ≤ 110 × 11,45	20°/min	28°/min	150 s	110 s	110 s
2	Vienos eilės vilkstinės iki 193 × 11,45 arba dviejų eilių vilkstinės iki 110 × 22,90	12°/min	18°/min	180 s	130 s	110 s
3	Dviejų eilių vilkstinės ≤ 193 × 22,90	8°/min	12°/min	180 s	130 s	110 s
4	Dviejų eilių vilkstinės iki 270 × 22,90 arba trijų eilių vilkstinės iki 193 × 34,35	6°/min	8°/min	(1)	(1)	(1)

Laikas t1, t2, t3 ir t4, kurio reikia sukimosi greičiui r1, r2, r3 ir r4 pasiekti, registruojamas matavimų protokole 2 priede. t4 dydžiai neturi būti didesni už lentelėje nurodytus ribinius dydžius.

2.3.   Turi būti atliekami bent jau keturi išsisukamieji manevrai, būtent:

—	į dešinę, kai laivo vairo kampas δ = 20°

—	į kairę, kai laivo vairo kampas δ = 20°

—	į dešinę, kai laivo vairo kampas δ = 45°

—	į kairę, kai laivo vairo kampas δ = 45°.

Jei būtina (pvz., kai yra abejonių dėl išmatuotų dydžių ar kai manevras netinkamas), išsisukamasis manevras pakartojamas. Reikia laikytis 2.2 punkte nurodyto sukimosi greičio ir laiko ribų. Galima pasirinkti, kad aktyviojo vairo įtaiso ar specialaus tipo laivo vairo įrenginio padėtis δa arba laivo vairo kampas δa būtų kitoks nei δ = 20° ir δ = 45°, remiantis eksperto vertinimu ir atsižvelgiant į vairavimo sistemos tipą.

2.4.   Siekiant nustatyti sukimosi greitį, laive turi būti posūkio kampinio greičio indikatoriai pagal direktyvos IX priedą.

2.5.   Pagal 5.04 straipsnį apkrovos būklė išsisukamojo manevro metu yra 70–100 % didžiausio dedveito. Jei bandymas atliekamas esant mažesnei apkrovai, leidimas plaukti pasroviui ir prieš srovę suteikiamas tik esant ne didesnei nei tokia apkrova.

Išsisukamojo manevro procedūra ir vartojami terminai parodyti 1 priedo grafike.

3.   Gebėjimas suktis

Pagal 5.10 straipsnį kartu su 5.02 straipsnio 1 dalimi laikoma, kad laivų ir vilkstinių, kurių ilgis (L) ne didesnis kaip 86 m, o plotis (B) ne didesnis kaip 22,90 m, gebėjimas suktis yra pakankamas, kai sukimosi prieš srovę manevro, pradiniam greičiui vandens atžvilgiu esant 13 km/h, metu laikomasi Administraciniame nurodyme Nr. 2 nustatytų ribinių pasroviui nukreipto laivo sustojimo dydžių. Laikomasi kilio prošvaisos sąlygų pagal 1.1 skyrių.

4.   Kiti reikalavimai

4.1.   Nepaisant 1–3 punktų, laikomasi šių reikalavimų:

a)	kai naudojamos rankiniu būdu valdomos vairavimo sistemos, vienas vairaračio pasukimas turi atitikti bent jau 3° laivo vairo kampą;

b)	kai naudojamos vairavimo sistemos su varikliais, kai laivo vairas yra maksimaliai paniręs, 4°/s vidutinį kampinį greitį turi būti įmanoma pasiekti per visą laivo vairo sukimosi diapazoną.

Šis reikalavimas taip pat patikrinamas laivo vairui esant diapazonu nuo 35° kairiojo borto iki 35° dešiniojo borto, kai laivas plaukia visu greičiu. Be to, reikia patikrinti, ar laivo vairas išlaiko didžiausio kampo padėtį esant didžiausiai varomajai galiai. Aktyviųjų vairavimo sistemų arba specialių laivo vairo tipų atveju ši nuostata taikoma mutatis mutandis.

4.2.   Jei reikia bet kokios papildomos 5.05 straipsnyje minimos įrangos, kad būtų pasiektas reikalingas gebėjimas atlikti manevrą, tokia įranga turi atitikti 6 skyriaus reikalavimus ir Bendrijos sertifikato 52 punkte įrašoma tokia informacija:

5.   Duomenų registravimas ir protokolai

Matavimai, protokolai ir duomenų registravimas atliekami 2 priede nustatyta tvarka.

1 administracinio nurodymo

1 PRIEDAS

Išsisukamojo manevro grafikas

to	=	išsisukamojo manevro pradžia
t1	=	laikas, kurio reikia sukimosi greičiui r1 pasiekti
t2	=	laikas, kurio reikia sukimosi greičiui r2 = 0 pasiekti
t3	=	laikas, kurio reikia sukimosi greičiui r3 pasiekti
t4	=	laikas, kuro reikia sukimosi greičiui r4 = 0 (išsisukamojo manevro pabaiga) pasiekti
δ	=	laivo vairo kampas [°]
r	=	sukimosi greitis [°/min]

1 administracinio nurodymo

2 PRIEDAS

Išsisukamojo manevro ir gebėjimo suktis protokolas

Tikrinimo įstaiga: …

Data: …

Pavadinimas: …

Plaukiojančios priemonės pavadinimas: …

Savininkas: …

Plaukiojančios priemonės tipas: …	Bandymo zona: …
arba vilkstinė: …	Atitinkamas vandens lygis [m]: …
L × B [m × m]: …	Vandens gylis h [m]: …
Ttest [m]:…	h/T: …

Srovės greitis [m/s]:

Apkrova: … % didžiausio …

(bandymo metu) [t]: … dedveito: …

Posūkio kampinio greičio indikatorius

Tipas: …

Laivo vairo konstrukcijos tipas: įprasta konstrukcija/speciali konstrukcija (3)

Aktyvioji vairavimo sistema: taip/ne (3)

Išsisukamojo manevro rezultatai:

Laikas t1–t4, reikalingas išsisukamajam manevrui	Laivo vairo kampas δ arba δa  (3), kuriam esant pradedamas išsisukamasis manevras ir sukimosi greitis, kuris turi atitikti r1 = r3				Komentarai
	δ = 20° DEŠIN (3)	δ = 20° KAIR (3)	δ = 45° dešin (3)	δ = 45° KAIR (3)
	δa = … DEŠIN (3)	δa = … KAIR (3)	δa = … DEŠIN (3)	δa = … KAIR (3)
	r1 = r3 = … °/min		r1 = r3 = … °/min
t1 [s]
t2[s]
t3[s]
t4[s]
Ribinis dydis t4 pagal 2.2	Ribinis dydis t4 = … [s]

Gebėjimas suktis (3)

Geografinė padėtis pradedant sukimosi manevrą … km

Geografinė padėtis baigiant sukimosi manevrą … km

Vairo mechanizmas

Veikimo tipas: rankinis valdymas/su varikliu (3)

Laivo vairo kampas per kiekvieną vairaračio pasukimą (3): … °

Kampinis laivo vairo greitis visu diapazonu (3): … °/s

Kampinis laivo vairo greitis diapazonu nuo 35° kairiojo borto iki 35° dešiniojo borto (3): … °/s

2 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Nustatyto (tiesioginės eigos) greičio, gebėjimo sustoti ir gebėjimo plaukti atbuline eiga reikalavimai.

(II priedo 5.06, 5.07 ir 5.08 straipsniai kartu su 5.02 straipsnio 1 dalimi, 5.03 straipsnio 1 dalimi, 5.04 ir 16.06 straipsniais)

1.   Didžiausias nurodytas (tiesioginės eigos) greitis pagal 5.06 straipsnį

Greitis vandens atžvilgiu yra tinkamas pagal 5.06 straipsnio 1 dalį, kai siekia bent jau 13 km/h. Bandymų metu įvykdomos tos pačios sąlygos, kaip ir sustojimo bandyme:

a)	kilio prošvaisa yra tokia, kokia nurodyta 2.1 punkte;

b)	bandymo duomenys matuojami, įrašomi, registruojami ir vertinami.

2.   Gebėjimas sustoti ir gebėjimas plaukti atbuline eiga, kaip nurodyta 5.07 ir 5.08 straipsniuose.

2.1.   Laikoma, kad laivai ir vilkstinės, nukreipti pasroviui, gali laiku sustoti pagal 5.07 straipsnio 1 dalį, kai tai įrodoma sustojimo bandymo metu žemės atžvilgiu, kai laivas plaukia pasroviui pradiniu 13 km/h greičiu vandens atžvilgiu, o kilio prošvaisa yra bent jau 20 % grimzlės, bet ne mažiau kaip 0,50 m.

a)

Tekančiame vandenyje (srovės greitis 1,5 m/s) sustojimas vandens atžvilgiu pademonstruojamas esant didžiausiam atstumui, išmatuotam žemės atžvilgiu: 550 m. laivams ir vilkstinėms, kurių: — ilgis L > 110 m, arba — plotis B > 11,45 m, arba 480 m laivams ir vilkstinėms, kurių: — ilgis L ≤ 110 m, ir — plotis B ≤ 11,45 m. Sustojimo manevras yra užbaigtas, kai sustojama žemės atžvilgiu.

b)

Stovinčiame vandenyje (srovės greitis mažesnis kaip 0,2 m/s) sustojimas vandens atžvilgiu pademonstruojamas esant didžiausiam atstumui, išmatuotam žemės atžvilgiu: 350 m. laivams ir vilkstinėms, kurių: — ilgis L > 110 m, arba — plotis B > 11,45 m, arba 305 m. laivams ir vilkstinėms, kurių: — ilgis L ≤ 110 m, ir — plotis B ≤ 11,45 m. Stovinčiame vandenyje bandymas taip pat atliekamas siekiant pademonstruoti, kad plaukiant atbuline eiga gali būti pasiektas ne mažesnis kaip 6,5 km/h greitis.

Kaip nurodyta a ir b punktuose, bandymo duomenys matuojami, įrašomi ir registruojami 1 priedėlyje nustatyta tvarka.

Viso bandymo metu laivas arba vilkstinė yra tinkamai manevringi.

2.2.   Pagal 5.04 straipsnį bandymo metu laivai yra kiek įmanoma pakrauti iki 70–100 % jų dedveito. Tokia apkrovos būklė įvertinama pagal 2 priedėlį. Kai laivas arba vilkstinė bandymo metu pakrauti iki mažiau kaip 70 %, didžiausias leistinas tonažas plaukiant pasroviui nustatomas pagal faktinę apkrovą, jei laikomasi 2.1 punkte nustatytų ribinių dydžių.

2.3.   Jei faktiniai pradinio greičio ir srovės greičio dydžiai bandymo metu neatitinka 2.1 punkte nustatytų sąlygų, gauti rezultatai įvertinami 2 priedėlyje nustatyta tvarka.

Leistini nukrypimai nuo pradinio 13 km/h greičio nėra didesni kaip +1 km/h, o srovės greitis tekančiame vandenyje yra 1,3–2,2 m/s, priešingu atveju bandymai kartojami.

2.4.   Leistinas didžiausias tonažas, atitinkama didžiausia apkrova arba didžiausias paniręs laivų ir vilkstinių skerspjūvis plaukiant pasroviui nustatomas remiantis bandymais ir įrašomas į Bendrijos sertifikatą.

2 administracinio nurodymo

1 priedėlis

PER STABDYMO MANEVRO BANDYMĄ SURINKTŲ DUOMENŲ MATAVIMAS, ĮRAŠYMAS IR REGISTRAVIMAS

1.   Stabdymo manevras

5 skyriuje nurodyti laivai ir vilkstinės bandomi tekančiame arba stovinčiame vandenyje bandymų zonoje, siekiant įrodyti, kad jie gali sustoti laivui plaukiant pasroviui naudodami tik varomąją sistemą ir nenaudodami inkarų. Stabdymo manevras iš esmės atliekamas pagal 1 pav. Bandymas pradedamas, kai laivas plaukia pastoviu greičiu, kuris yra kiek įmanoma artimesnis 13 km/h vandens atžvilgiu, apgręžiant variklius iš priekinės eigos į atbulinę eigą (nurodymo „sustoti“A taškas), ir baigiamas, kai laivas nejuda žemės atžvilgiu (E taškas: v = 0 žemės atžvilgiu arba D taškas: = E taškas: v = 0 vandens atžvilgiu ir žemės atžvilgiu, jei stabdymo manevras atliekamas stovinčiame vandenyje).

Kai stabdymo manevrai atliekami tekančiame vandenyje, stabdymo padėtis ir momentas vandens atžvilgiu taip pat įrašomi (laivas juda srovės greičiu; D taškas: v = 0 vandens atžvilgiu).

Išmatuoti duomenys įrašomi į protokolą, kaip parodyta 1 lentelės schemoje. Prieš atliekant stabdymo manevrą, blanko viršuje įrašomi nesikeičiantys duomenys.

Vidutinis srovės greitis (vSTR ) farvateryje nustatomas, jei įmanoma, remiantis nustatyto vandens lygio matuoklio rodmenimis arba matuojant plūduriuojančio kūno judėjimą ir įrašomas į protokolą.

Iš esmės laivo greičiui nustatyti vandens atžvilgiu stabdymo manevro metu galima naudoti ir srovės matavimo prietaisus, jei įmanoma judėjimą ir reikalingus duomenis įrašyti pirmiau nurodyta tvarka.

2.   Matavimo duomenų registravimas ir įrašymas į protokolą (1 lentelė)

Stabdymo manevrui pirmiausia reikia nustatyti pradinį greitį vandens atžvilgiu. Tai galima padaryti matuojant laiką, kurio reikia nuplaukti tarp dviejų žymeklių sausumoje. Plaukiant tekančiame vandenyje reikia atsižvelgti į vidutinį srovės greitį.

Stabdymo manevras pradedamas nurodymu „sustoti“A, duodamu praplaukiant pro žymeklį sausumoje. Praplaukiant pro sausumos žymeklį, tai reikia pažymėti statmenai laivo ašiai ir įrašyti į protokolą. Praplaukiant pro kitus sausumos žymeklius stabdymo manevro metu, tai reikia panašiai pažymėti ir apie kiekvieną žymeklį (pvz., kilometrų stulpą) ir praplaukimo pro jį laiką įrašyti protokole.

Jei įmanoma, matuojami dydžiai įrašomi 50 m intervalais. Kiekvienu atveju reikėtų atsižvelgti į laiką, kai pasiekiami B ir C taškai, jei įmanoma, ir D ir E taškai, taip pat įvertinti atitinkamą padėtį. Su varikliu susijusių duomenų nereikia įrašyti į protokolą, bet į juos reikia atsižvelgti, kad būtų galima tiksliau kontroliuoti pradinį greitį.

3.   Stabdymo manevro aprašymas

Pagal 1 pav. stabdymo manevras pateikiamas kaip schema. Pirmiausia pagal į bandymo protokolą įrašytus matmenis nubraižoma laiko-traverso schema ir nurodomi A–E taškai. Tada bus galima nustatyti vidutinį greitį tarp dviejų matavimo taškų ir nubraižyti greičio/laiko schemą.

Tai daroma taip (žr. 1 pav.):

Nustačius padėties skirtumo ir laiko skirtumo koeficientą Δs/Δt, galima apskaičiuoti vidutinį laivo greitį per tą laikotarpį.

Pavyzdžiui:

Per 0–10 s intervalą nuplaukiamas 0–50 m atstumas.

Δs/Δt = 50 m/10 s = 5,0 m/s = 18,0 km/h

Šis dydis įrašomas kaip vidutinis greitis ties 5 s abscisės padėtimi. Per antrą 10–20 s intervalą nuplaukiamas 45 m atstumas.

Δs/Δt = 45 m/10 s = 4,5 m/s = 16,2 km/h

Ties žymekliu D laivas sustojo vandens atžvilgiu, t. y. srovės greitis yra maždaug 5 km/h.

1 pav.

Stabdymo manevras

1 pav. simbolių raktas

A	nurodymas „sustoti“
B	laivo sraigtas sustojo
C	laivo sraigtas apgręžiamas
D	v = 0 vandens atžvilgiu
E	v = 0 žemės atžvilgiu
v	laivo greitis
vL	v žemės atžvilgiu
s	nuplauktas atstumas žemės atžvilgiu
t	išmatuotas laikas

1 lentelė.

Stabdymo manevro protokolas

Tikrinimo įstaiga:	…	Laivo arba vilkstinės tipas:	…	Bandymo zona:	…
		L × B [m]:	…	Vandens lygio matuoklio rodmuo	[m]:	…
Data:	…	T bandymo metu [m]:	…	Vandens gylis	[m]:	…
Pavadinimas:	…	Apkrova bandymo metu [t]:	…	Gradientas	[m/km]:	…
Bandymo atlikimo nr.:	…	% didžiausio dedveito	…	VSTR	[km/h]:	…
		Varomųjų variklių galia PB [kW]	…		[m/s]:	…
		Varomoji sistema pagal 2 priedo 2 lentelę:	…	Didž. tonažas	[m3]:	…

Padėtis [upė-km]	Laikas [s]	Δs [m]	Δt [s]	vIL [km/h]	Variklio greitis n [min–1]	Pastabos

2 administracinio nurodymo

2 priedėlis

STABDYMO MANEVRO REZULTATŲ VERTINIMAS

1.   Pagal įrašytus dydžius patikrinama, ar laikomasi ribinių dydžių pagal 1 priedėlį. Jei stabdymo manevro sąlygos labai nukrypsta nuo standartinių sąlygų arba jei kyla abejonių dėl atitikties ribiniams dydžiams, rezultatus reikia vertinti. Tuo tikslu stabdymo manevrui apskaičiuoti galima naudoti toliau aprašytą procedūrą.

2.   Teoriniai stabdymo atstumai nustatomi standartinėmis sąlygomis (Sreference) pagal 2 administracinio nurodymo 2.1 punktą ir stabdymo manevro sąlygomis (Sactual) ir palyginami su išmatuotu stabdymo atstumu (Smeasured). Patikslintas stabdymo manevro stabdymo atstumas standartinėmis sąlygomis (Sstandard) apskaičiuojamas taip:

2.1 formulė:

Ribinis dydis pagal 2 administracinio nurodymo 2.1 punkto a ir b papunkčius.

Kai sstandard apskaičiuoti stabdymo manevras atliekamas apkrovai esant 70–100 % didžiausio dedveito pagal 2 administracinio nurodymo 2.2 punktą, sreference ir sactual nustatyti naudojamas tonažas (Dreference = Dactual ), atitinkantis apkrovą bandymo metu.

Kai nustatant sstandard pagal 2.1 formulę konkretus ribinis dydis viršijamas arba nepasiekiamas, sreference dydis sumažinamas arba padidinamas keičiant Dreference , kad būtų laikomasi ribinio dydžio (sstandard = konkretus ribinis dydis). Atitinkamai nustatoma didžiausias leistinas tonažas plaukiant pasroviui.

3.   Pagal 2 administracinio nurodymo 2.1 punkto a ir b papunkčiuose nurodytus ribinius dydžius apskaičiuojami (žr. 1 paveikslą) tik stabdymo atstumai, išmatuoti

—	I etapu („iki galo pirmyn“ pakeičiamas „iki galo atgal“): SI ir

—	II etapu (apgręžimo pabaiga, kol laivas sustoja vandens atžvilgiu) SII.

Tada visas stabdymo atstumas yra:

3.1 formulė:

Konkretus stabdymo atstumas apskaičiuojamas taip:

STABDYMO MANEVRO APSKAIČIAVIMAS

2 pav.

Schema

	Apskaičiavimo formulė:		su šiais koeficientais
4.1			— k1 pagal 1 lentelę
4.2			— k2, k3, k4 pagal 1 lentelę
4.3			— k6, k7 pagal 1 lentelę — RT/v2 pagal 3 lentelę
4.4
4.5			— k6 pagal 1 lentelę
4.6			— f pagal 2 lentelę
4.7			— k4 pagal 1 lentelę

4.1–4.7 formulėse:

vL	Greitis žemės atžvilgiu apgręžimo pradžioje	(m/s)
tI	Apgręžimo laikas	(s)
vII	Greitis vandens atžvilgiu apgręžimo pradžioje	(m/s)
D	Tonažas	(m3)
FPOR	Trauka švartavimosi režimu apgręžimo metu	(kN)
PB	Varomojo variklio galia	(kW)
RTmII	Vidutinis pasipriešinimas II etapu, nustatomas naudojantis RT/v2 nustatymo schema	(kN)
RG	Gradiento pasipriešinimas	(kN)
i	Gradientas m/km (jei nėra, imti 0,16)	(m/km)
vSTR	Vidutinis srovės greitis	(m/s)
g	Greitėjimas dėl gravitacijos (9,81)	(m/s2)
ρ	Vandens tankis, ρ gėlo vandens = 1 000	(kg/m3)
T	Didžiausia grimzlė (laivo arba vilkstinės)	(m)
h	Vandens gylis	(m)
B	Plotis	(m)
L	Ilgis	(m)

4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 ir 4.7 formulių koeficientus galima paimti iš toliau pateiktų lentelių.

1 lentelė

K faktoriai, skirti:

a)	motoriniams laivams ir vienos eilės vilkstinėms

b)	dviejų eilių vilkstinėms

c)	trijų eilių vilkstinėms

	a)	b)	c)	Vienetai
k1	0,95	0,95	0,95	—
k2	0,115	0,120	0,125
k3	1,20	1,15	1,10	—
k4	0,48	0,48	0,48	—
k6	0,90	0,85	0,80	—
k7	0,58	0,55	0,52	—

2 lentelė

F koeficientas, skirtas traukos švartavimosi režimu apgręžimo metu ir varomųjų variklių galios santykiui

Varomoji sistema	f	Vienetai
Šiuolaikiniai purkštukai su apvalintais užpakalinės dalies kraštais	0,118	kN/kW
Seni purkštukai su aštriu užpakaliniu kraštu	0,112	kN/kW
Sraigtai be purkštukų	0,096	kN/kW
Vairo sraigtai su purkštukais (paprastai aštriu užpakaliniu kraštu)	0,157	kN/kW
Vairo sraigtai be purkštukų	0,113	kN/kW

3 lentelė

Pasipriešinimo apskaičiavimo schema

RT/v2 dydžiui D1/3 [B + 2T] atžvilgiu nustatyti:

2 administracinio nurodymo

2 priedėlio priedas

2 priedėlio taikymo pavyzdžiai

(Stabdymo manevro rezultatų vertinimas)

I PAVYZDYS

1.   Laivų ir vilkstinių duomenys

Sąstatas: įprasti motoriniai laivai su (Europa IIa) lichteriu, įtaisytu statmenai laivo kursui

	L [m]	B [m]	T max [m]	Dwt (4) max [t]	D max [m3]	PB [kW]
Motorinis laivas	110	11,4	3,5	2 900	3 731	1 500
Lichteris	76,5	11,4	3,7	2 600	2 743	—
Vilkstinė	110	22,8	3,7	5 500	6 474	1 500
Motorinio laivo varomoji sistema: šiuolaikiniai purkštukai su apvalintais užpakalinės dalies kraštais.

2.   Dydžiai, išmatuoti stabdymo manevro metu

Srovės greitis:	vSTRactual	=	1,4 m/s	≈	5,1 km/h
Laivo greitis (vandens atžvilgiu):	VSactual	=	3,5 m/s	≈	12,5 km/h
Laivo greitis (žemės atžvilgiu):	VLactual	=	4,9 m/s	≈	17,6 km/h
Apgręžimo laikas (išmatuotas) (A–C taškuose):	tI	=	16 s
Stabdymo atstumas vandens atžvilgiu: (A–D taškuose):	Smeasured	=	340 m
Apkrovos būklė (galbūt apskaičiuota):	Dactual	=	5 179 m3	≈	0,8 Dmax
Faktinė vilkstinės grimzlė:	Tactual	=	2,96 m	≈	0,8 Tmax

3.   Ribinis dydis pagal 2.1 punkto a arba b papunktį, kuris turi būti palygintas su Sstandard

Kadangi B > 11,45 ir vilkstinė plaukia tekančiu vandeniu, tokiai vilkstinei pagal 2.1 punkto a papunktį taikoma:

Sstandard < 550 m

4.   Patikslinto stabdymo atstumo nustatymas palyginti su standartinėmis sąlygomis

—	Išmatuotas dydis pagal 1 priedėlį (žr. 2 punktą) smeasured = 340 m

—

apskaičiuojamas: sactual kaip suma sIactual (pagal 2 priedėlio 4.1 formulę su vLactual ) ir sIIactual (pagal 2 priedėlio 4.2, 4.3, 4.4, 4.5 ir 4.6 formules, esant faktiniam greičiui vIIactual , vSTRactual , Dactual ) sactual kaip suma sIreference (pagal 2 priedėlio 4.1 formulę su vLreference ) ir sIIreference (pagal 2 priedėlio 4.2–4.6 formules, esant baziniam greičiui (pagal Administracinio nurodymo 2.1 punktą) ir atsižvelgiant į tai, kad apkrovos būklė yra didesnė nei 70 % didžiausios apkrovos (≈ 80 %): Dreference = Dactual ir Treference = Tactual )

—	patikrinama:

4.1.   Iš 2 priedėlio paimti koeficientai, naudojami toliau pateikiamų dydžių apskaičiavimui:

1 lentelė

sIactual ir sIreference	k1	=	0,95
for sIIactual ir sIIreference	k2	=	0,12
	k3	=	1,15
	k4	=	0,48
	k6	=	0,85
	k7	=	0,55

2 lentelė (šiuolaikiniams antgaliams su apvalintais užpakalinės dalies kraštais)

f = 0,118

4.2.   Sactual apskaičiavimas

a)	sIactual su dydžiais, išmatuotais stabdymo manevro metu (4.1 formulė)

b)	Formulė, skirta sIIactual

c)	RTmIIactual apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 3 lentelę ir 4.3 formulę pagal 3 lentelę

d)	Pasipriešinimo gradientui apskaičiavimas pagal 4.4 formulę

e)	vIIactual apskaičiavimas pagal 4.5 formulę

f)	FPOR apskaičiavimas pagal 4.6 formulę ir 2 lentelę

g)	sIIactual apskaičiavimas naudojant b formulę ir c, d, e ir f rezultatus

h)

Viso atstumo apskaičiavimas pagal 3.1 formulę Pastaba. Akivaizdu, kad išraiška (RtmII – RG ), kuri yra D funkcija, kurios faktinis dydis yra 20,67 kN, santykinai per maža, palyginti su išraiška k 3 · FPOR , kurios faktinis dydis yra 203,55 kN, taigi supaprastinimo tikslais sII galima imti, kaip dydį, proporcingą D, t. y. sII = Constant · D.

4.3.   sreference apskaičiavimas

Pradiniai dydžiai

a)

b)

c)	RTmIIreference apskaičiavimas kaip 4.2 punkte, nes B, D ir T nesikeičia.

d)	Pasipriešinimas dėl gradiento RG kaip 4.2 punkte.

e)	vIIreference apskaičiavimas

f)	FPOR kaip 4.2 punkte.

g)	sIIactual apskaičiavimas naudojant b formulę ir c–f rezultatą = 0,0472 · 5 179 = 244,5 m

h)	Viso atstumo apskaičiavimas

4.4.   Atitikties leistinam stabdymo atstumui standartinėmis sąlygomis sstandard apskaičiavimas

pagal 2 priedėlio 2.1 formulę

Išvada:

Leistini ribiniai dydžiai toli gražu nepasiekti, t. y.:

—	leidimas plaukti pasroviui galimas nekeliant problemų dėl faktinės apkrovos būklės (0,8 · D max ),

—	galima didesnė apkrova ir ją galima apskaičiuoti pagal 5 punktą.

5.   Galimas Dactual padidėjimas plaukiant pasroviui

Su s IIreference = Constant reference · D pagal pastabą pagal 4.2 punktą

Vadinasi,

Iš to matyti, kad:

Kadangi (D reference ) Limit > D max (8 756 > 6 474), toks sąstatas (žr. 1 punktą) gali būti leistinas plaukiant pasroviui, esant visai apkrovai.

II PAVYZDYS

1.   Laivų ir vilkstinių duomenys

Sąstatas: didelis motorinis laivas, stumiantis

2 šonais priekyje sukabintus lichterius ir

1 šonais sukabintą lichterį

	L [m]	B [m]	T max [m]	Dwt (5) max [t]	D max [m3]	PB [kW]
Motorinis laivas	110	11,4	3,5	2 900	3 731	1 500
Kiekvienas lichteris	76,5	11,4	3,7	2 600	2 743	—
Vilkstinė	186,5	22,8	3,7	10 700	11 960	1 500
Savaeigio laivo varomoji sistema: šiuolaikiniai purkštukai su apvalintais užpakalinės dalies kraštais.

2.   Dydžiai, išmatuoti stabdymo manevro metu

Srovės greitis	vSTRactual	=	1,4 m/s	≈	5,1 km/h
Laivo greitis (vandens atžvilgiu)	VSactual	=	3,5 m/s	≈	12,5 km/h
Laivo greitis (krantinės atžvilgiu)	VLactual	=	4,9 m/s	≈	17,6 km/h
Apgręžimo laikas (išmatuotas) (A–C taškuose):	tI	=	16 sec
Stabdymo atstumas vandens atžvilgiu: (A–D taškuose):	smeasured	=	580 m
Apkrovos būklė (galbūt apskaičiuota)	Dactual	=	9 568 m 3	≈	0,8 D max
Faktinė vilkstinės grimzlė:	Tactual	=	2,96 m	≈	0,8 T max

3.   Ribinis dydis pagal Administracinio nurodymo 2.1 punkto a ar b papunktį, kuris turi būti palygintas su Sstandard

Kadangi B > 11,45 ir vilkstinė plaukia tekančiu vandeniu, tokiai vilkstinei pagal 2.1 punkto a papunktį taikoma:

sstandard ≤ 550 m

4.   Patikslinto stabdymo atstumo nustatymas, palyginti su standartinėmis sąlygomis

—	Išmatuotas dydis: smeasured = 340 m

—

Toliau pateiktų dydžių apskaičiavimas: sactual , kaip suma sIactual (pagal 2 priedėlio 4.1 formulę su VLactual ) ir sIIactual (pagal 2 priedėlio 4.2, 4.3, 4.4, 4.5 ir 4.6 formules, esant faktiniam greičiui vLactual (žr. 2 punktą pirmiau) ir Dactual ) sreference : sum sIreference + sIIreference (pagal 2 priedėlio 4.1–4.6 formules, esant baziniam greičiui ir laikantis 2 priedėlio, nes apkrova > 70 % didžiausios apkrovos, kai Dreference = Dactual ir Treference = Tactual )

—	reikia patikrinti: , kitaip

—	apskaičiuoti: s* standard = 550 m by reduction of Dactual to D*

4.1.   Koeficientai, naudojami apskaičiavimui pagal 2 priedėlį:

1 lentelė

sIactual ir sIreference	k1	=	0,95
sIactual ir sIreference	k2	=	0,12
	k3	=	1,15
	k4	=	0,48
	k5	=	0,85
	k7	=	0,55

2 lentelė (šiuolaikiniams antgaliams su apvalintais užpakalinės dalies kraštais)

f = 0,118

4.2.   apskaičiavimas

a)	sIactual  Naudojant dydžius, išmatuotus stabdymo manevrų metu sIactual = k1 · vLactual · tIactual sIactual = 0,95 · 4,8 · 16 = 73 m

b)	sIIactual skirta formulė

c)	RTmIIactual apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 3 lentelę ir 4.3 formulę iš 3 lentelės

d)	Pasipriešinimo dėl gradiento apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 4.4 formulę

e)	vIIactual apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 4.5 formulę

f)	FPOR apskaičiavimas pagal 2 priedėlio 4.6 formulę

g)	sIIactual apskaičiavimas naudojant b formulę ir c, d, e ir f rezultatus SIIactual = 402 m

h)	Viso atstumo apskaičiavimas pagal 3.1 formulę sactual = 73 + 402 = 475 m

4.3.   sreference apskaičiavimas

Pradiniai dydžiai:

a)

b)

c)	apskaičiavimas kaip 4.2 punkte, nes B, D ir T nesikeičia.

d)	Pasipriešinimas dėl gradiento kaip 4.2 punkte.

e)	apskaičiavimas ,

f)	kaip pagal 4.2 punktą

g)	apskaičiavimas naudojant b formulę ir c–f rezultatą SIIreference = 0,04684 · 9 568 = 448 m

h)	Viso atstumo apskaičiavimas

4.4.   Atitikties leistinam stabdymo atstumui standartinėmis sąlygomis patikrinimas

pagal 2 priedėlio 2.1 formulę

Išvada. Akivaizdu, kad ribinis dydis viršytas; leidimas plaukti pasroviui galimas tik apribojus apkrovą. Tokia apribota apkrova nustatoma pagal toliau pateiktą Nr. 5.

5.   D* leistina plaukiant pasroviui pagal 2 priedėlio 2.1 formulę

Todėl:

Rezultatas. Kadangi plaukiant pasroviui leistinas tonažas yra tik 7 950 m3, leistinas dedveitas (perm. Dwt.) šiame sąstate yra maždaug:

Leistinas dedveitas (žr. 1 punktą)

3 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Reikalavimai, taikomi plaukiojančių priemonių, stumiančių standųjį sąstatą arba stumiamų jame, sukabinimo sistemoms ir sukabinamiesiems įtaisams

(II priedo 16.01, 16.02, 16.06, 16.07 straipsniai)

Be II priedo 16 skyriaus reikalavimų reikia laikytis tam tikrų valstybėse narėse galiojančių laivybos institucijų taisyklių nuostatų.

1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.   Kiekviena sukabinimo sistema užtikrina visos vilkstinėje esančios plaukiojančios priemonės standųjį sujungimą, t. y. numatytomis darbo sąlygomis sukabinamieji įtaisai neleidžia išilginio arba skersinio judėjimo tarp laivų, kad sąstatas būtų laikomas „laivybos vienetu“.

1.2.   Sukabinimo sistemą ir jos dalis yra saugu ir lengva naudoti, ji leidžia greitai sukabinti plaukiojančią priemonę ir nekelti pavojaus darbuotojams.

1.3.   Sukabinimo sistema ir jos dalimis numatomomis darbo sąlygomis sukeliamos jėgos tinkamai absorbuojamos ir saugiai perduodamos į laivo struktūrą.

1.4.   Sukabinimo vietų yra pakankamai.

2.   Sukabinimo jėgos ir sukabinamųjų įtaisų matmenys

Vilkstinių ir sąstatų sukabinamųjų įtaisų, kuriuos leidžiama naudoti, matmenys yra tokie, kad būtų užtikrintas pakankamas saugumo lygis. Tokia sąlyga įvykdyta, jei laikoma, kad sukabinimo jėgos, nustatytos pagal 2.1, 2.2 ir 2.3 punktus, yra atsparios tempimui, esant tam tikriems išilginių sukabinamųjų dalių matmenims.

2.1.   Sukabinimo vietos tarp stūmiko ir stumiamų lichterių ar kitų plaukiojančių priemonių:

2.2.   Sukabinimo vietos tarp stumiančiojo motorinio laivo ir stumiamos plaukiojančios priemonės

2.3.   Sukabinimo vietos tarp stumiamų plaukiojančių priemonių

Laikoma, kad 1 200 kN didžiausia sukabinimo jėga yra pakankama stumiančiajai plaukiojimo priemonei sukabinimo vietoje tarp pirmosios stumiamos plaukiojimo priemonės ir prieš ją esančios sukabintos plaukiojančios transporto priemonės, net jei taikant 2.3 punkte pateiktą formulę gaunamas didesnis dydis.

Visų išilginių jungčių sukabinimo vietoms tarp stumiamos plaukiojimo priemonės, sukabinamųjų įtaisų matmenys turi būti pagrįsti sukabinimo jėga, nustatoma pagal 2.3 punkte pateiktą formulę.

Kai:

FSB, FSF, FSL [kN]	išilginės jungties sukabinimo jėga;
PB [kW]	įrengtoji varomojo variklio galia;
LS [m]	atstumas nuo stūmiko arba stumiančiosios plaukiojančios priemonės laivagalio iki sukabinimo vietos;
L'S [m]	atstumas nuo stumiančiosios plaukiojančios priemonės iki sukabinimo vietos tarp pirmosios stumiamosios plaukiojimo priemonės ir prieš ją esančios sukabintos plaukiojančios transporto priemonės;
hK, h'K [m]	atitinkamas išilginės jungties svirties petys;
BS [m]	stumiančiosios plaukiojimo priemonės plotis
270 ir 80	Empiriškai nustatyti dydžiai, skirti įrengtajai galiai konvertuoti į trauką užtikrinant tinkamus saugumo lygius.

2.4.1.   Atskiros plaukiojančios priemonės išilginiam sukabinimui reikia bent jau dviejų sukabinimo vietų. Kiekvienos sukabinimo vietos matmenys atitinka sukabinimo jėgą, nustatomą pagal 2.1, 2.2 ar 2.3 punktus. Jei naudojamos standžiojo sukabinimo dalys, galima viena sukabinimo vieta, jei ta vieta užtikrina saugų plaukiojančių priemonių sujungimą.

Laidų atsparumas tempimui pasirenkamas pagal numatomą apvijų skaičių. Sukabinimo vietoje yra ne daugiau kaip trys apvijos. Kabeliai pasirenkami atsižvelgiant į jų ketinamą paskirtį.

2.4.2.   Stūmikų su vienu stumiamuoju lichteriu atveju sukabinimo jėgai apskaičiuoti gali būti taikoma 2.2 punkte pateikta formulė, jei tokiems stūmikams leidžiama stumti kelis tokius lichterius.

2.4.3.   Knechtų arba lygiaverčių įtaisų yra pakankamai ir jie geba absorbuoti susidarančias sukabinimo jėgas.

3.   Specialieji šarnyrinių sankabų reikalavimai

Šarnyrinės sankabos yra suprojektuotos taip, kad taip pat galėtų užtikrinti standųjį sukabinimą tarp plaukiojančių priemonių. Navigacinių bandymų metu tikrinama atitiktis 5 skyriui, naudojant standžiąją vilkstinę pagal 16.06 straipsnį.

Šarnyrinės sankabos pavaros įtaisas yra toks, kad būtų galima tinkamai grįžti iš šarnyrinės padėties. 6.02–6.04 straipsnių reikalavimai taikomi mutatis mutandis, taigi, kai naudojamas mechanizuotas pavaros įtaisas, gedimo metu yra antrasis savarankiškas pavaros įtaisas ir energijos šaltinis.

Šarnyrinę jungtį (bent jau tai, kaip ji juda, kai yra sujungta) įmanoma naudoti ir stebėti iš vairinės; 7.03 ir 7.05 straipsnių reikalavimai taikomi mutatis mutandis.

4 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

(Palikta tuščia)

5 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Triukšmo matavimai

(II priedo 3.04 straipsnio 7 dalis, 7.01 straipsnio 2 dalis, 7.03 straipsnio 6 dalis, 7.09 straipsnio 3 dalis, 8.10 straipsnis, 11.09 straipsnio 3 dalis, 12.02 straipsnio 5 dalis, 17.02 straipsnio 3 dalies b punktas ir 17.03 straipsnio 1 dalis)

1.   Bendrieji reikalavimai

Siekiant patikrinti didžiausius garsinio slėgio lygius, nurodytus II priede, reikia nustatyti matuojamus dydžius, matavimo procedūras ir sąlygas, kad būtų galimas atgaminamas kiekybinis garsinio slėgio lygių įrašymas pagal 2 ir 3 punktus.

2.   Matavimo prietaisai

Matavimo prietaisas atitinka 1 klasės reikalavimus pagal EN 60651:1994.

Prieš kiekvieną matavimų seriją ir po jos matavimo sistemai sukalibruoti ant mikrofono uždedamas 1 klasės kalibratorius pagal EN 60942:1998. Kartą per metus tikrinama kalibratoriaus atitiktis EN 60942:1998 reikalavimams. Kas dvejus metus tikrinama matavimo įrangos atitiktis EN 60651:1994 reikalavimams.

3.   Triukšmo matavimai

3.1.   Plaukiojančioje priemonėje

Matavimai atliekami pagal ISO 2923:2003 5–8 skyrius, matuojant tik A svertinius garso slėgio lygius.

3.2.   Plaukiojančios priemonės keliamas oro triukšmas

Plaukiojančių priemonių vidaus vandenyse ir uostuose keliamas triukšmas nustatomas atliekant matavimus pagal EN ISO 22922:2000 7–11 skyrius. Mašinų skyrių durys ir langai matuojant yra uždaryti.

4.   Dokumentai

Matavimai įrašomi pagal „Triukšmo valdymo protokolą“ (priedas).

Triukšmo matavimo protokolas

—	plaukiojančioje priemonėje pagal ISO 2923: 2003

—	plaukiojančios priemonės keliamas oro triukšmas pagal EN ISO 2922: 2000 (6)

A.   Plaukiojančios priemonės duomenys

1.   Plaukiojančios priemonės tipas ir pavadinimas:

Unikalus Europos laivų identifikavimo numeris:

2.   Savininkas:

Pagrindinė varomoji sistema:

3.1.   Pagrindiniai varikliai:

Numeris	Gamintojas	Tipas	Pagaminimo metai	Galia (kW)	Variklio greitis (min-1)	Dviejų taktų/keturių taktų	Turbokompresorius taip/ne
1
2

3.2.   Pavarų dėžė

Gamintojas: … Tipas: … Redukcinė pavara: 1: …

3.3.   Sraigtai

Skaičius: … Menčių skaičius: … Skersmuo: … mm Purkštukas: taip/ne (6)

3.4.   Vairavimo sistema

Tipas:

4.   Pagalbiniai įtaisai:

Numeris	Varomoji jėga	Gamintojas	Tipas	Pagaminimo metai	Galia (kW)	Variklio greitis (min-1)
1
2
3
4
5

5.   Įdiegtos triukšmo mažinimo priemonės:

6.   Pastabos:

B.   Naudojamos matavimo priemonės

1.   Garsinio slėgio lygio matavimo prietaisas:

Gamintojas: … Tipas: … Paskutinis patikrinimas: …

2.   Oktavos/trečiosios oktavos diapazono analizatorius:

Gamintojas: … Tipas: … Paskutinis patikrinimas: …

3.   Kalibratorius

Gamintojas: … Tipas: … Paskutinis patikrinimas: …

4.   Priedai:

5.   Pastabos:

C.   Matavimo sąlygos – plaukiojanti priemonė

1.   Sąstatas matavimo metu:

2.   Apkrova/tonažas: … t/m3  (6) (maždaug … % didžiausio dydžio)

3.   Pagrindinio variklio greitis: … min.–1 (maždaug … % didžiausio dydžio)

4.   Naudojamų pagalbinių įtaisų skaičius:

5.   Pastabos:

D.   Matavimo sąlygos – aplinka

1.   Matavimo zona: prieš srovę/pasroviui (6)

2.   Vandens gylis: … m (Atitinkamas vandens lygis … = … m)

3.   Oras: … Temperatūra: … °C; Vėjo stiprumas: … BF

4.   Išorinio triukšmo trukdžiai: taip/ne (6), jei taip, nurodyti:

5.   Pastabos:

E.   Matavimų registravimas

1.   Matavimus atliko:

2.   Data:

3.   Pastabos:

4.   Parašas:

F.1.   Matavimo rezultatai

Triukšmo matavimas plaukiojančioje priemonėje

Numeris	Matavimo vieta	Durys		Langai		Matuojamas dydis dB(A)	Pastabos
		atidarytos	uždarytos	atidaryti	uždaryti

F.2.   Matavimo rezultatai

Plaukiojančios priemonės keliamas oro triukšmas

Numeris	Matavimo vieta	Matuojami dydžiai dB(A)	Pastabos

6 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

(Palikta tuščia)

7 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Specialūs mažesnės masės inkarai

(II priedo 10.01 straipsnio 5 dalis)

1 DALIS

Leidžiami specialūs inkarai

Specialūs mažesnės masės inkarai, kuriuos kompetentingos institucijos leidžia pagal 10.01 straipsnio 5 dalį, nurodyti šioje lentelėje.

Inkaras	Leistas inkaro masės sumažinimas (%)	Kompetentinga institucija
1. HA-DU	30 %	Vokietijos
2. D'Hone Spezial	30 %	Vokietijos
3. Pool 1 (tuščiaviduris)	35 %	Vokietijos
4. Pool 2 (vientisas)	40 %	Vokietijos
5. De Biesbosch-Danforth	50 %	Vokietijos
6. Vicinay-Danforth	50 %	Prancūzijos
7. Vicinay AC 14	25 %	Prancūzijos
8. Vicinay 1 tipo	45 %	Prancūzijos
9. Vicinay 2 tipo	45 %	Prancūzijos
10. Vicinay 3 tipo	40 %	Prancūzijos
11. Stockes	35 %	Prancūzijos
12. D'Hone-Danforth	50 %	Vokietijos
13. Schmitt aukštai laikomi inkarai	40 %	Nyderlandų

2 DALIS

Leidimų specialiems mažesnės masės inkarams išdavimas ir bandymų procedūra

(Inkarų masės dydžių, nustatytų pagal II priedo 10.01 straipsnio 1–4 dalis, sumažinimas)

1.   1 skyrius. Leidimų suteikimo procedūra

1.1.   Kompetentingos institucijos leidžia specialius mažesnės masės inkarus pagal II priedo 10.01 straipsnio 5 dalį. Kompetentinga institucija nusprendžia dėl leistino specialių inkarų masės sumažinimo pagal toliau nustatytą procedūrą.

1.2.   Inkaras gali būti laikomas specialiu tik jei nustatyta inkaro masė sumažinta bent jau 15 %.

1.3.   Paraiškos dėl leidimo specialiam inkarui išduoti pagal 1.1 punktą teikiamos valstybės narės kompetentingai institucijai. Su kiekviena paraiška pateikiama dešimt toliau nurodytų dokumentų kopijų:

a)	eskizo, kuriame nurodomi specialaus inkaro matmenys ir masė, nurodant pagrindinius kiekvieno turimo dydžio inkaro matmenis ir tipo pavadinimą;

b)	etaloninio inkaro A (pagal 2.2 punktą) ir specialaus inkaro B, kuriam suteikiamas leidimas, stabdymo jėgų schemos, kurias parengė ir įvertino kompetentingos institucijos paskirta institucija.

1.4.   Kompetentinga institucija praneša Komisijai apie bet kokias paraiškas dėl inkaro masės sumažinimo, kuriam po to, kai bus atlikti bandymai, ji ketina suteikti leidimą. Taigi kompetentinga institucija praneša Komisijai apie bet kokį specialų inkarą, kuriam suteiktas leidimas, ir nurodo jo tipo pavadinimą ir leistą inkaro masės sumažinimą. Kompetentinga institucija išduoda leidimą paraiškos teikėjui ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai apie tai pranešama Komisijai, jei ši neprieštarauja.

2.   2 skyrius. Bandymo procedūra

2.1.   Stabdymo jėgų schemose pagal 1.3 punktą parodomos stabdymo jėgos, kaip etaloninio inkaro A ir specialaus inkaro B, kuriam suteikiamas leidimas remiantis atliktais bandymais pagal 2.2–2.5 punktus, greičio funkcija. I priede pateiktas vienas galimas stabdymo jėgų bandymas.

2.2.   Bandymuose naudojamas etaloninis inkaras A yra įprastas sudedamas be štoko inkaras, atitinkantis toliau pateiktą eskizą ir duomenis, jo masė yra bent jau 400 kg.

Nurodytiems matmenims ir masei taikomas leistinas ±5 % nuokrypis. Tačiau kiekvieno inkaro kablio paviršiaus plotas yra bent 0,15 m2.

2.3.   Bandymuose naudojamo specialaus inkaro B masė nenukrypsta daugiau nei 10 % nuo etaloninio inkaro A masės. Jei leistinas nuokrypis yra didesnis, jėgos yra iš naujo apskaičiuojamos pagal masę.

2.4.   Stabdymo jėgų diagramose pateikiamas greitis (v) linijiniu būdu 0–5 km/h ribose (greitis ant žemės). Tuo tikslu kompetentingos institucijos nustatytuose upės ruožuose (viena – su rupiu žvirgždu, kitas – su smulkiu smėliu) pakaitomis atliekami trys etaloninio inkaro A ir specialaus inkaro B bandymai laivui plaukiant prieš srovę. Reino upėje kaip etaloninis ruožas gali būti naudojamas 401–402 km ruožas, kai žvirgždas rupus, ir 480–481 km ruožas, kai smėlis smulkus.

2.5.   Per kiekvieną bandymą bandomas inkaras velkamas plieniniais lynais, kurių ilgis nuo sujungimo vietų ant inkaro ir ant velkamos plaukiojančios priemonėse arba įtaiso yra 10 kartų didesnis už sujungimo vietos ant plaukiojančios priemonės aukštį virš žemės stovėjimo nuleidus inkarą vietoje.

2.6.   Inkaro masės sumažinimo procentas apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

Kai:

r	specialaus inkaro B masės sumažinimo procentas etaloninio inkaro A atžvilgiu;
PA	etaloninio inkaro A masė;
PB	specialaus inkaro B masė;
FA	etaloninio inkaro A laikomoji galia, kai v = 0,5 km/h;
FB	specialaus inkaro B laikomoji galia, kai v = 0,5 km/h;
AA	stabdymo jėgų schemoje parodytas paviršiaus plotas, kurį apibrėžia: — linija, lygiagreti su y ašimi, kai v = 0 — linija, lygiagreti su y ašimi, kai v = 5 km/h — linija, lygiagreti au x ašimi, kai laikomoji galia F = 0 — etaloninio inkaro A stabdymo jėgos kreivė; Stabdymo jėgų schemos pavyzdys (Nustatant paviršiaus plotą AA ir AB)
AB	tokia pati apibrėžtis, kaip ir AA, išskyrus tai, kad naudojama specialaus inkaro B stabdymo jėgų kreivė.

2.7.   Priimtinas procentas yra šešių r dydžių vidurkis, apskaičiuojamas pagal 2.6 punktą.

Specialių inkarų tikrinimo ir leidimų jiems suteikimo taisyklių I priedas

Inkaro bandymo metodo, naudojant vienos eilės stumiamą vilkstinę, pavyzdys

8 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Vandeniui nelaidžių langų stiprumas

(II priedo 15.02 straipsnio 16 dalis)

1.   Bendrieji reikalavimai

Pagal II priedo 15.02 straipsnio 16 dalį vandeniui nelaidūs langai gali būti po ribinės grimzlės linija, jei jie yra vandeniui nelaidūs, negali būti atidaryti, yra pakankamo stiprumo ir atitinka 15.06 straipsnio 14 dalį.

2.   Vandeniui nelaidžių langų konstrukcija.

Laikoma, kad II priedo 15.02 straipsnio 16 dalies reikalavimai įvykdyti, jei vandeniui nelaidžių langų konstrukcija atitinka toliau išdėstytas nuostatas.

2.1.   Naudojamas tik grūdintas stiklas, kuris atitinka ISO 614, paskelbtą 1994 m. balandžio mėn.

2.2.   Apvalūs langai, kurie atitinka ISO 1751, paskelbtą 1994 m. balandžio mėn., B serija: vidutinio patvarumo langai. Tipas: neatsidarantys langai.

2.3.   Kampiniai langai, kurie atitinka ISO 3903, paskelbtą 1994 m. balandžio mėn., E serija: patvarūs langai. Tipas: neatsidarantys langai.

2.4.   ISO standarto langai gali būti pakeisti langais, kurių konstrukcija yra bent jau lygiavertė 2.1–2.3 punktuose nustatytus reikalavimams.

9 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Reikalavimai, taikomi automatinėms didelio slėgio vandens purškimo sistemoms

(II priedo 10.03a straipsnio 1 dalis)

Tinkamos automatinės didelio slėgio vandens purškimo sistemos, nurodytos 10.03a straipsnio 1 dalyje, atitinka tokius reikalavimus:

1.	Automatinė didelio slėgio vandens purškimo sistema yra parengta veikti visą laiką, kai laive yra žmonių. Kad ji pradėtų veikti, įgulos nariams nereikia papildomai ko nors imtis.

2.

Sistemoje nuolat išlaikomas reikiamas slėgis. Vamzdžiai visą laiką yra pripildyti vandens iki purkštukų. Užtikrinamas nuolatinis vandens tiekimas į sistemą. Į sistemą neturi patekti veikimui trukdančių nešvarumų. Sistemai stebėti ir tikrinti yra įrengti tinkami vaizdo atkūrimo prietaisai ir bandymo sistemos (pvz., manometrai, didelio slėgio indo vandens lygio indikatoriai, siurblio bandymo vamzdynas).

3.

Siurblys vandeniui tiekti į purkštukus įsijungia automatiškai, kai sistemoje sumažėja slėgis. Siurblio matmenys yra tokie, kad jis galėtų nuolat tiekti pakankamai vandens reikiamu slėgiu, jei vienu metu įsijungtų visi purkštukai, kurių reikia didžiausios patalpos plotui apimti. Siurblys vandenį tiekia tik automatinei didelio slėgio vandens purškimo sistemai. Jei siurblys sugenda, pakankamai vandens purkštukams įmanoma tiekti iš kito laive esančio siurblio.

4.	Sistema padalyta į skyrius, kuriuose ne daugiau kaip po 50 purkštukų.

5.	Purkštukų skaičius ir išdėstymas užtikrina veiksmingą vandens paskirstymą patalpose, kurias reikia apsaugoti.

6.	Purkštukai įsijungia, kai temperatūra yra 68–79 °C.

7.	Automatinė didelio slėgio vandens purškimo sistema patalpose, kurias reikia apsaugoti, yra įrengta tiek, kiek minimaliai reikalaujama. Tokios sistemos jokių dalių negalima įrengti pagrindiniuose mašinų skyriuose.

8.	Vaizdo ir garso indikatoriai yra vienoje arba keliose vietose ir bent jau vienas iš jų yra tokioje vietoje, kurioje visą laiką yra įgulos narių, ir rodyti kiekvieno skyriaus automatinės didelio slėgio vandens purškimo sistemos įsijungimo vietą.

9.	Automatinės didelio slėgio vandens purškimo sistemos įrenginiams energiją tiekia du savarankiški energijos šaltiniai, kurie yra įrengti ne toje pačioje vietoje. Abu energijos šaltiniai geba be pašalinės pagalbos maitinti visą sistemą.

10.

Automatinės didelio slėgio vandens purškimo sistemos įrengimo planas pateikiamas tikrinančiai institucijai patikrinti prieš įrengiant sistemą. Plane nurodomas naudojamų mechanizmų ir įrangos tipai ir eksploataciniai duomenys. Patvirtintos klasifikacinės bendrovės išbandytiems ir patvirtintiems įrenginiams, kurie atitinka bent jau pirmiau pateiktus nurodymus, leidimas gali būti suteiktas daugiau jų nebandant.

11.	Apie tai, kad yra automatinė didelio slėgio vandens purškimo sistema, įrašoma Bendrijos sertifikato 43 punkte.

10 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

(Palikta tuščia)

11 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Bendrijos sertifikato pildymas

1.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

1.1.   Blankai

Bendrijos sertifikatui naudojami tik kompetentingos institucijos patvirtinti blankai. Pildoma tik viena blankų pusė.

Išduodant Bendrijos sertifikatą, įtraukiami visi puslapiai nuo 1 iki 13, net jei kai kuriuose puslapiuose nieko neįrašyta.

1.2.   Pildymo būdas

Bendrijos sertifikatas pildomas spausdinant rašomąja mašinėle arba kompiuteriu. Pildyti rašant ranka galima tik išskirtiniais atvejais. Įrašų neturi būti galima ištrinti. Įrašai yra tik juodos arba mėlynos spalvos. Išbraukymai atliekami raudonai.

2.   ĮRAŠAI

2.1.   Galimų variantų išbraukimas

Jei įrašai pažymėti (7), nereikalingus variantus reikia išbraukti.

2.2.   Punktai, kuriuose niekas neįrašoma

Jei kuriame nors punkte nuo 1 iki 48 nereikia ar neįmanoma nieko įrašyti, per visą punktą nubraukiama linija.

2.3.   Paskutinis Bendrijos sertifikato puslapis

Jei po 13 puslapio (žr. 3.2.3 punktą) nereikia papildomų puslapių, žodžiai „tęsinys (7) puslapyje“ 13 puslapio apačioje išbraukiami.

2.4.   Pataisos

2.4.1.   Pirmoji puslapyje rašant ranka atlikta pataisa

Puslapis gali būti taisomas tik vieną kartą, bet tuo metu galima atlikti kelias pataisas. Bet kokia taisytina detalė perbraukiama raudona linija. Anksčiau išbrauktas galimas variantas (žr. 2.1 punktą) arba punktas, kuriame anksčiau nebuvo nieko įrašyta, (žr. 2.3 punktą) pabraukiamas raudonai. Nauja informacija nerašoma į pataisytą vietą, bet ji rašoma tame pačiame puslapyje prie pavadinimo „Pataisos“, o eilutė „Šis puslapis pakeistas“ išbraukiama.

2.4.2.   Kitos puslapyje rašant ranka atliktos pataisos

Atliekant kitas pataisas, puslapis pakeičiamas, o būtinos pataisos ir bet kurios anksčiau atliktos pataisos įrašomos tiesiai atitinkamuose punktuose. Po antrašte „Pataisos“ išbraukiama eilutė „punkto (-ų) pataisos“.

Senąjį puslapį pasilieka tikrinimo įstaiga, kuri iš pat pradžių išdavė Bendrijos sertifikatą.

2.4.3.   Pataisos, atliekamos elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis

Atliekant pataisas elektroninėmis duomenų tvarkymo priemonėmis, puslapis pakeičiamas, o būtinos pataisos ir bet kurios anksčiau atliktos pataisos įrašomos tiesiai atitinkamuose punktuose. Po antrašte „Pataisos“ išbraukiama eilutė „punkto (-ų) pataisos“.

Senąjį puslapį pasilieka tikrinimo įstaiga, kuri iš pat pradžių išdavė Bendrijos sertifikatą.

2.5.   Taisymas užklijuojant

Įrašus užklijuoti ar įklijuoti kitus duomenis, kuriais papildoma punktas, draudžiama.

3.   PUSLAPIŲ PAKEITIMAS IR PRIDĖJIMAS

3.1.   Puslapių pakeitimas

Bendrijos sertifikato 1 puslapis negali būti keičiamas. Kiti puslapiai pakeičiami 2.4.2–2.4.3 punktuose nustatyta tvarka.

3.2.   Puslapių pridėjimas

Jei papildomiems įrašams Bendrijos sertifikato 10, 12 ar 13 puslapiuose nepakanka vietos, galima pridėti papildomų puslapių.

3.2.1.   Galiojimo pratęsimas arba patvirtinimas

Jei sertifikatą reikia pratęsti dar kartą po to, kai jis buvo pratęstas šešis kartus, 10 puslapio apačioje įrašoma „Tęsinys 10a puslapyje“, dar vienas 10 puslapis žymimas kaip 10a puslapis ir įterpiamas po 10 puslapio. Atitinkamas įrašas padaromas 49 punkte 10a puslapio viršuje. 10a puslapio apačioje įrašoma „Tęsinys 11 puslapyje“.

3.2.2.   Suskystintųjų dujų prietaisų sertifikato pratęsimas

Tai daroma vadovaujantis tvarka, panašia į 3.2.1 punkte nurodytą tvarką, po 12 puslapio įterpiant 12a puslapį.

3.2.3.   Bendrijos sertifikato priedas

13 puslapio apačioje raudonai išbraukiami žodžiai „Bendrijos sertifikato pabaiga“, išbraukti žodžiai „Tęsinys (7) puslapyje“ pabraukiami raudonai ir toliau įterpiamas 13a puslapis. Tokia pataisa patvirtinama oficialiu antspaudu. Papildomas 13 puslapis pažymimas 13a puslapiu ir įterpiamas po 13 puslapio. 2.2 ir 2.3 punktų nuostatos taikomas 13a puslapiui mutatis mutandis.

Ta pati procedūra taikoma bet kuriems papildomiems priedams (13b, 13c ir kt. puslapiai).

4.   ATSKIRŲ PUNKTŲ PAAIŠKINIMAI

Savaime suprantami punktai neminimi toliau.

2.	Jei taikytina, įrašykite sąvokas pagal 1.01 straipsnį. Kiti laivų tipai įrašomi nurodant jų paprastai pripažįstamą pavadinimą.

15.	Šis skyrius pildomas tik jei tai yra plaukiojanti priemonė, kurios bent viena iš 1.1, 1.2 ar 3 savybių 14 punkte neištrinama; priešingu atveju išbraukiama visa lentelė.

15.1.

Lentelės skiltyje „Sąstato vaizdas“ įrašomas pavaizduotų plaukiojančių priemonių vilkstinės skaičius. Eilutes, į kurias nieko neįrašoma, perbraukiamos įstrižai. Gali būti sudaryta daugiau sąstatų skyriuje „Kiti sąstatai“, ir jie pažymimi 18, 19, 20 ir kt. Jei iš savybės „tinkama būti stumiama“ ankstesniame laivo sertifikate nėra akivaizdžiai aišku, kuriam sąstatui suteikiamas leidimas, ankstesnio laivo sertifikato įrašas gali būti perkeltas į 52 punktą. Į lentelės „Leidžiami sąstatai“ 1 eilutę įrašoma „žr. 52 punktą“.

15.2.

Sankabos Įrašoma tik informacija apie sankabą tarp stumiančiosios plaukiojančios priemonės ir stumiamos vilkstinės dalies.

17–20.

Informacija pagal tonažo sertifikato 17–19 punktus šimtųjų tikslumu ir 20 punktą nerašant skaičių po kablelio. Bendras ilgis ir bendras plotis nurodomi pateikiant didžiausius plaukiojančios priemonės skaičius, įskaitant visas išsikišusias fiksuotas dalis. Ilgis L ir plotis B nurodomi pateikiant didžiausius laivo korpuso matmenis (taip pat žr. 1.01 straipsnį „Apibrėžtys“).

21.

Krovininių laivų dedveito tonažas tonomis pagal didžiausios grimzlės tonažo sertifikatą, kaip nurodyta 19 punkte. Visų kitų plaukiojančių priemonių tonažas nurodytas m3. Jei tonažo sertifikato nėra, tonažas apskaičiuojamas iš vandentalpos koeficiento ir ilgio LWL, pločio BWL ir vidutinės grimzlės, esant didžiausiam panirimui sandaugos.

23.	Keleivių gultų skaičius (įskaitant sulankstomas ir panašias lovas).

24.	Skaičiuojamos tik vandeniui nelaidžios skersinės pertvaros, kurios driekiasi nuo vieno laivo krašto iki kito.

26.

Jei taikytina, vartojamos tokios sąvokos: — rankiniu būdu valdomi liukų dangčiai, — rankiniu būdu valdomi velėniniai liukų dangčiai, — rankiniu būdu valdomi slankieji liukų dangčiai, — mechaniniu būdu valdomi slankieji liukų dangčiai, — mechaniniu būdu valdomi liukų dangčiai. Kiti liukų dangčių tipai įrašomi nurodant jų paprastai pripažįstamą pavadinimą. Išvardijami bet kurie triumai, kurie neturi liuko dangčio, pvz., 52 punkte.

28.	Skaičius be kablelio.

30, 31 ir 33.

Kiekvienas suktuvų korpusas skaičiuojamas kaip vienas suktuvas, nepaisant to, kiek inkarų ar vilkimo trosų prie jo prijungta.

34.

Prie „Kiti įrenginiai“ įrašomos sistemos, kuriose nenaudojamos laivo vairo plokštės (pvz., laivo vairo sraigtas, cikloidinis laivo sraigtas ir laivapriekio privairavimo sistemos). Taip pat įrašykite bet kuriuos rankiniu būdu valdomus pagalbinius elektros variklius. Laivapriekio privairavimo sistemų atveju „nuotolinis valdymas“ taikomas tik nuotolinio valdymo priemonėms, valdomoms iš laivo vairavimo vietos vairinėje.

35.	Įrašomi tik teoriniai dydžiai pagal 8.08 straipsnio 2 ir 3 dalis, 15.01 straipsnio 1 dalies c punktą ir 15.08 straipsnio 5 punktą ir tik toms plaukiojančioms priemonėms, kurių kilis pradėtas statyti po 1984 12 31.

36.	Paaiškinimui galima naudoti eskizą.

37.	Įrašomi tik teoriniai dydžiai pagal 10.01 straipsnio 1–4 dalis, jų nesumažinant.

38.	Įrašomi tik mažiausi ilgiai pagal 10.01 straipsnio 10 dalį ir mažiausias atsparumas tempimui pagal 10.01 straipsnio 11 dalį. Skiltyje „kiekvienos grandinės atsparumas tempimui“ abi vertės įrašomos, jei jos skiriasi.

39., 40.

Įrašomi tik mažiausi ilgiai ir mažiausias atsparumas tempimui, iš naujo apskaičiuoti pagal 10.02 straipsnio 2 dalį.

42.

Tikrinanti institucija gali įtraukti daugiau punktų į būtinos įrangos sąrašą. Jie yra pagrįsti kaip svarbūs tam tikro tipo laivo arba jo eksploatavimo srities saugai. 52 punktą galima papildyti. Kairiojo stulpelio 3 ir 4 eilutės. Keleiviniams laivams pirmasis paminėtas punktas išbraukiamas, o antrame minimame punkte įrašomas tikrinimo įstaigos nustatytas trapo ilgis. Visiems kitiems laivams antrasis minimas punktas atitinkamai išbraukiamas, jei tikrinimo įstaiga leido taikyti trumpesnį ilgį, nei numatyta 10.02 straipsnio 2 dalies d punkte, tik pirma dalis išbraukiama ir įrašomas trapo ilgis. Kairiojo stulpelio 6 eilutė. Čia įrašomas pagal 10.02 straipsnio 2 dalies f punktą ir 15.08 straipsnio 9 dalį nustatytų pirmosios pagalbos komplektų skaičius. Kairiojo stulpelio 10 eilutė. Čia įrašomas pagal 10.02 straipsnio 1 dalies d–f punktus nustatytų ugniai atsparių talpyklų skaičius.

43.	Čia neįtraukiami nešiojami gesintuvai, kurių reikalaujama kitose saugos taisyklėse, pvz., Reglamente dėl pavojingų medžiagų vežimo Reino upe (toliau – ADNR).

44.

3 eilutė. Bendrijos sertifikatuose, kurių galiojimas pratęsiamas prieš 2010 m. sausio 1 d. (arba prieš 2025 m. sausio 1 d., kai taikomas 24a skyrius), punktas „pagal EN 395:1998 arba 396:1998“ išbraukiamas, jei laive nėra pagal šį standartą numatytų gelbėjimosi liemenių. 4 eilutė. Kai Bendrijos sertifikatų galiojimas pratęsiamas po 2015 m. sausio 1 d. (arba po 2030 m. sausio 1 d., kai taikomas 24a skyrius) arba jeigu laivas aprūpinamas nauja gelbėjimo valtimi, punktas „su irklų komplektu, švartuojamuoju lynu ir samčiu“ išbraukiamas. Punktas „pagal EN 1914:1997“ išbraukiamas, jeigu laive nėra šį standartą atitinkančios gelbėjimo valties.

46.	Paprastai ištisinio veikimo nereikia įtraukti, jei trūksta gultų ar per aukštas triukšmo lygis.

50.	Ekspertas pasirašo tik jei pats užpildo 11 puslapį.

52.	Čia galima nurodyti bet kuriuos atskiriems punktams taikomus papildomus apribojimus, išimtis ir paaiškinimus ar panašius dalykus

5.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

5.1.   Esami Bendrijos sertifikatai

Išskyrus 2.09 straipsnio 2 dalį, esami Bendrijos sertifikatai nebepratęsiami.

5.2.   Pakeitimas po periodiško patikrinimo

Po laivo, kuris dar neturi V priedo 1 dalyje pateiktą pavyzdį atitinkančio Bendrijos sertifikato, periodiško patikrinimo išduodamas Bendrijos sertifikatas. Taikoma 2.09 straipsnio 4 dalis ir 2.17 straipsnis.

12 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Plaukiojančių priemonių kuro talpyklos

(II priedo 8.05 straipsnio 1 dalis ir 17.02 straipsnio 1 dalies d punktas)

Pagal 8.05 straipsnio 1 dalį kuro talpyklos yra neatskiriama laivo korpuso dalis arba yra tvirtai prie jo pritvirtintos.

Darbo įrangos, esančios plūduriuojančiame įrenginyje, varikliams skirtos kuro talpyklos neturi būti neatskiriama laivo korpuso dalis ar tvirtai prie jo pritvirtintos. Mobiliosios talpyklos gali būti naudojamos, jei atitinka tokias sąlygas:

1.	Tokių talpyklų talpa yra ne didesnė kaip 1 000 litrų.

2.	Talpyklas įmanoma pakankami tvirtai pritvirtinti ir įžeminti.

3.

Talpyklos pagaminamos iš pakankamo storio plieno ir įrengtos virš padėklo. Pastarasis suprojektuotas taip, kad neleistų nutekančiam kurui užteršti vandenų kelių. Padėklų gali nebūti, jei talpyklos yra dvisienės ir apsaugotos nuo nutekėjimo ar turinčios įspėjimo apie nutekėjimo sistemą ir užpildomos tik per automatinį vožtuvą. 3 punkto nuostatos laikomos įvykdytomis, jei talpyklos konstrukcija sertifikuota ir patvirtinta pagal valstybės narės nuostatus.

Bendrijos sertifikate padaromas atitinkamas įrašas.

13 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Mažiausias baržų korpuso storis

(II priedo 3.02 straipsnio 1 dalis)

Baržų, kurios tik velkamos, periodiškų patikrinimų pagal 2.09 straipsnį metu tikrinanti įstaiga gali leisti nedidelius nukrypimus nuo 3.02 straipsnio 1 dalies b punkto korpuso išorinės apkalos mažiausio storio atžvilgiu. Nukrypimas turi būti ne didesnis kaip 10 %, o mažiausias korpuso storis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.

Nukrypimai įrašomi į Bendrijos sertifikatą.

Bendrijos sertifikato 14 punkte taikoma tik savybė Nr. 6.2 „Kaip plaukiojanti priemonė, neturinti nuosavos varomosios jėgos“.

Savybės 1–5.3 ir 6.1 išbraukiamos.

14 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

(Palikta tuščia)

15 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Savo galia varomo laivo judėjimas

(II priedo 10.03b straipsnio 2 dalies a punktas, 15.07 straipsnio 1 dalis, 22a.05 straipsnio 1 dalies a punktas)

1.   Mažiausi laivo judėjimo reikalavimai

Savo galia varomo laivo judėjimas pagal 10.03b straipsnio 2 dalies a punktą, 15.07 straipsnio 1 dalį ir 22a.05 straipsnio 1 dalį laikomas pakankamas, jei, naudojant laivapriekio privairavimo įrenginį, laivas arba laivo varomas sąstatas pasiekia 6,5 km/h greitį vandens atžvilgiu ir gali būti pasiektas ir išlaikytas 20°/min posūkio kampinis greitis, laivui plaukiant 6,5 km/h greičiu vandens atžvilgiu.

2.   Navigaciniai bandymai

Tikrinant, ar laikomasi mažiausių reikalavimų, laikomasi 5.03 ir 5.04 straipsnių.

16 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

(Palikta tuščia)

17 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Tinkama priešgaisrinės signalizacijos sistema

(II priedo 10.03b straipsnio 3 dalis, 15.11 straipsnio 17 dalis, 22b.11 straipsnio 1 dalis)

Priešgaisrinės signalizacijos sistemos laikomos tinkamomis, jei atitinka toliau nurodytas sąlygas.

0.   SUDEDAMOSIOS DALYS

0.1.   Priešgaisrinės signalizacijos sistemas sudaro:

a)	gaisro aptikimo sistema;

b)	gaisro indikatorių sistema;

c)	valdymo pultas,

taip pat išorinis maitinimas.

0.2.   Gaisro aptikimo sistema gali būti padalyta į vieną arba daugiau gaisro zonų.

0.3.   Gaisro indikatorių sistema gali turėti vieną arba daugiau indikatorių.

0.4.   Valdymo pultas yra centrinis priešgaisrinės sistemos signalizacijos sistemos valdymo pultas. Jis taip pat apima gaisro indikatorių sistemos dalis (pvz., indikatorių).

0.5.   Gaisro aptikimo zonoje gali būti vienas arba daugiau gaisro detektorių.

0.6.   Gaisro detektoriai gali būti

a)	karščio detektoriai;

b)	dūmų detektoriai;

c)	jonų detektoriai;

d)	liepsnos detektoriai;

e)	jungtiniai detektoriai (gaisro detektoriai, kuriuose yra du arba daugiau a–d punktuose išvardyti detektoriai).

Tikrinanti įstaiga gali patvirtinti gaisro detektorius, reaguojančius į kitus veiksnius, rodančius, kad kilo gaisras, jei tokie detektoriai yra ne mažiau jautrūs už a–e punktuose minimus detektorius.

0.7.   Gaisro detektoriai gali būti įrengti

a)	su individualia identifikacija;

b)

be

individualios identifikacijos.

1.   KONSTRUKCIJOS REIKALAVIMAI

1.1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.1.   Privalomosios priešgaisrinės signalizacijos sistemos veikia visą laiką.

1.1.2.   Pagal 2.2 punktą reikalaujami gaisro detektoriai yra automatiniai. Gali būti įrengti papildomi rankiniu būdu valdomi gaisro detektoriai.

1.1.3.   Sistema ir jos sudedamosios dalys pajėgia atlaikyti įtampos svyravimą ir viršįtampį, aplinkos temperatūros pokyčius, vibracijas, drėgmę, smūgius, smūgines apkrovas ir koroziją, t. y. dalykus, kurie paprastai būdingi laivuose.

1.2.   Energijos tiekimas

1.2.1.   Energijos šaltiniai ir elektros grandinės, kurių reikia priešgaisrinės signalizacijos sistemai veikti, turi savistabos funkciją. Atsiradus bet kokiam gedimui, valdymo pulte įsijungia vaizdo arba garso signalas, kurį galima atskirti nuo priešgaisrinės signalizacijos.

1.2.2.   Turimi bent du priešgaisrinės signalizacijos sistemos elektrinės dalies energijos šaltiniai, iš kurių vienas yra avarinė energijos sistema (pvz., avarinis energijos šaltinis ir avarinis skirstomasis skydas). Vien tik šiuo tikslu turimi du atskiri maitinimo šaltiniai. Jie maitina automatinį priešgaisrinės signalizacijos sistemos jungiklį valdymo pulte arba prie jo. Į vienos dienos reisą plaukiančiuose laivuose iki 25 m LWL ir motoriniuose laivuose pakanka atskiro avarinio energijos tiekimo.

1.3.   Gaisro aptikimo sistema

1.3.1.   Gaisro detektoriai sutelkti gaisro aptikimo zonose

1.3.2.   Gaisro aptikimo sistemos nenaudojamos jokiu kitu tikslu. Taikant leidžiančią nukrypti nuostatą, valdymo pulte gali būti įjungiamas ir rodomas durų užsidarymas pagal 15.11 straipsnio 8 dalį ir panašios funkcijos.

1.3.3.   Gaisro aptikimo sistemos suprojektuotos taip, kad pirmasis pasigirdęs priešgaisrinis signalas nesutrukdytų kitų detektorių skleidžiamiems priešgaisriniams signalams.

1.4.   Gaisro aptikimo zonos

1.4.1.   Jei gaisro detektoriai negali būti nuotoliniu būdu individualiai identifikuojami, gaisro aptikimo zonoje nėra stebimas daugiau kaip vienas denis. Tai netaikoma gaisro aptikimo zonai, kurioje stebima sienomis atitverta trapo šachta.

Kad nebūtų vėluojama aptikti gaisro židinį, uždarų patalpų kiekvienoje gaisro aptikimo zonoje skaičius ribojamas. Vienoje gaisro aptikimo zonoje yra ne daugiau kaip penkiasdešimt uždarų erdvių.

Jei gaisro aptikimo sistemoje atskiri gaisro detektoriai identifikuojami nuotoliniu būdu, gaisro aptikimo zonose gali būti stebimi keli deniai ir bet koks skaičius uždarų erdvių.

1.4.2.   Keleiviniuose laivuose, kuriuose nėra gaisro aptikimo sistemos su nuotoliniu būdu identifikuojamais atskirais gaisro detektoriais, gaisro aptikimo zona neapima daugiau kaip plotą, nustatytą pagal 15.11 straipsnio 10 dalį. Atskiroje kajutėje, esančioje tokioje gaisro aptikimo zonoje, įjungti gaisro detektoriai duoda vaizdo arba garso signalą koridoriuose už kajutės ribų.

1.4.3.   Laivo virtuvės, mašinų skyriai ir katilinės sudaro atskiras gaisro aptikimo zonas.

1.5.   Gaisro detektoriai

1.5.1.   Kaip gaisro detektoriai gali būti naudojami tik karščio, dūmų ir jonų detektoriai. Kitų tipų detektoriai gali būti naudojami tik kaip papildomi.

1.5.2.   Visi gaisro detektoriai yra patvirtinti.

1.5.3.   Visi automatiniai gaisro detektoriai yra suprojektuoti taip, kad juos būtų galima patikrinti, siekiant užtikrinti jų tinkamą veikimą, ir kad jie vėl iš naujo būtų naudojami, jei trūksta reikiamų pakeisti kurių nors sudedamųjų dalių.

1.5.4.   Dūmų detektoriai įrengiami taip, kad reaguotų, kai dėl dūmų matomumas kiekviename metre sumažėja daugiau kaip 2–12,5 %. Laivo virtuvėse, mašinų skyriuose ir katilinėse įrengti dūmų detektoriai reaguoja pagal jautrumo ribas, atitinkančias tikrinimo įstaigos reikalavimus, ir reikia vengti per mažo arba per didelio detektorių jautrumo.

1.5.5.   Karščio detektoriai įrengiami taip, kad temperatūrai didėjant mažiau kaip 1 °C/min, jie reaguotų į 54–78 °C temperatūrą.

Temperatūrai didėjant greičiau. karščio detektoriai reaguoja pagal temperatūros ribas, kuriose vengiama per mažo arba per didelio karščio detektoriaus jautrumo.

1.5.6.   Sutikus tikrinimo įstaigai, leistina darbinė karščio detektorių temperatūra gali būti padidinta iki 30 °C virš didžiausios temperatūros viršutinėje mašinų skyrių ir katilinių dalyje.

1.5.7.   Liepsnų detektoriaus jautrumas pakankamas, jei liepsnos aptinkamos apšviestame fone. Liepsnų detektoriuose taip pat įrengiama netikro pavojaus atpažinimo sistema.

1.6.   Gaisro aptikimo sistema ir valdymo pultas

1.6.1.   Įjungtas gaisro detektorius siunčia vaizdo ir garso priešgaisrinį signalą į valdymo pultą ir indikatorius.

1.6.2.   Valdymo pultas ir indikatoriai yra tokioje vietoje, kurioje nuolat yra įgulos narių arba laive dirbančių darbuotojų. Vienas indikatorius yra valdymo vietoje.

1.6.3.   Indikatoriai apima bent jau gaisro aptikimo zoną, kurioje įjungtas gaisro detektorius.

1.6.4.   Ant arba šalia kiekvieno indikatoriaus pateikiama aiški informacija apie stebimus plotus ir gaisro aptikimo zonų vietas.

2.   ĮRENGIMO REIKALAVIMAI

2.1.   Gaisro detektoriai įrengiami taip, kad būtų užtikrintas geriausias įmanomas sistemos veikimas. Reikėtų vengti vietų, esančių arti denio sijų ir ventiliacijos šachtų, arba kitų vietų, kuriose oro srovės galėtų turėti neigiamo poveikio sistemos veikimui, ir vietų, kuriose galimos smūginės apkrovos ar mechaniniai pažeidimai.

2.2.   Apskritai lubose įrengti gaisro detektoriai yra bent 0,5 m nuo pertvarų. Didžiausias atstumas tarp gaisro detektorių ir pertvarų atitinka dydžius, nurodytus šioje lentelėje:

Gaisro detektoriaus tipas	Didžiausias grindų paviršiaus plotas, tenkantis gaisto detektoriui	Didžiausias atstumas tarp gaisro detektorių	Didžiausias gaisro detektorių atstumas nuo pertvarų
Karštis	37 m2	9 m	4,5 m
Dūmai	74 m2	11 m	5,5 m

Tikrinimo įstaiga gali nustatyti arba patvirtinti kitokius atstumus remdamasi bandymais, kuriais įrodomos detektorių savybės.

2.3.   Priešgaisrinės signalizacijos sistemos elektros kabeliai negali būti išvedžioti mašinų skyriuose ir katilinėse, kitose didelės rizikos vietose, nebent tai būtų būtina gaisrui tose plotuose aptikti ar jiems prijungti prie atitinkamo energijos tiekimo.

3.   BANDYMAS

3.1.   Priešgaisrinės signalizacijos sistemas išbando ekspertas

a)	jas įrengus;

b)	reguliariai, bet ne rečiau kaip kas dveji metai.

Mašinų skyrių ir katilinių atveju tokie bandymai atliekami įvairiomis darbo ir vėdinimo sąlygomis.

3.2.   Bandymo sertifikatas, kuriame yra nurodyta bandymo data, yra pasirašytas eksperto.

18 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Atskirų laivo dalių plūdrumo, diferento ir stovumo įrodymas

(II priedo 22a.05 straipsnio 2 dalis, kartu su 22.02 ir 22.03 straipsniais)

1.   Įrodant atskirtų laivo dalių plūdrumą, diferento padėtį ir stovumą pagal 22a.05 straipsnio 2 dalies a punktą, reikia laikyti, kad abi dalys buvo iš dalies arba visiškai iškrautos prieš tai arba kad virš liuko komingso išlendantys konteineriai buvo tinkamai apsaugoti nuo slydimo.

2.   Todėl apskaičiuojant stovumą pagal 22.03 straipsnį (Pritvirtintų konteinerių vežimo ribinės sąlygos ir stovumo patvirtinimo apskaičiavimo metodas) kiekviena iš dviejų dalių atitinka toliau nurodytas sąlygas:

—	metacentrinis aukštis MG yra ne didesnis nei 0,50 m,

—	nustatomas saugus atstumas – 100 mm,

—	greitis, į kurį atsižvelgiama, yra 7 km/h,

—	laikoma, kad vėjo slėgis yra 0,01 t/m2.

3.   Pagal 22a.05 straipsnio 2 dalį atskirtų laivo dalių atveju nereikia laikytis pasvirimo kampo (≤ 5°), nes toks kampas, gautas iš trinties koeficiento, nustatytas nesaugiems konteineriams.

Pagal 22.02 straipsnio 1 dalies e punkte pateiktą formulę reikia atsižvelgti į pasvirimo petį, susidariusį dėl vandens laisvųjų paviršių.

4.   2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai taip pat laikomi įvykdyti, jei kiekvienos iš dviejų dalių atžvilgiu įvykdyti Reglamento dėl pavojingų medžiagų vežimo Reino upe (ADNR)9.1.0.95.2 skyriuje nustatyti stovumo reikalavimai.

5.   Atskirtų laivo dalių stovumo patvirtinimas gali būti gautas laikant, kad apkrova yra tolygiai pasiskirsčiusi, nes apkrovą galima tolygiai paskirstyti, jei tai nėra padaryta, prieš atskyrimą, arba kitais atvejais laivas gali būti iš esmės iškrautas.

19 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

(Palikta tuščia)

20 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Laivų, kurie gali būti valdomi pagal S1 ir S2 standartus, įranga

(II priedo 23.09 straipsnis)

1.   BENDRASIS įVADAS

Pagal II priedo 23.09 straipsnio 1 dalį laivai, kuriuos ketinama valdyti pagal S1 ir S2 standartus, atitinka šio straipsnio nuostatas. Pagal 23.09 straipsnio 1 dalį, tikrinimo įstaiga Bendrijos sertifikate patvirtina, kad laivas atitinka šias nuostatas.

Šios nuostatos papildo įrangai taikomus reikalavimus, kurie galioja papildomai prie reikalavimų, kuriuos laivas turi atitikti, kad būtų išduotas Bendrijos sertifikatas. Šiame administraciniame nurodyme bus paaiškintos 23.09 straipsnio nuostatos, kurios gali būti skirtingai aiškinamos. Atitinkamai II priedo 23.09 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos taip:

2.   23.09 STRAIPSNIS

2.1.   1.1 punkto a papunktis. Varomosios sistemos įrengimas

Jei laive yra tiesiogiai reversinis pagrindinis variklis, suslėgto oro sistema, kurios reikia sraigto krypčiai apsukti:

a)	yra nuolat suslėgta automatiškai reguliuojamo kompresoriaus; arba

b)

kai vairinėje duodamas signalas, yra suslėgta naudojant pagalbinį variklį, kurį galima paleisti iš valdymo vietos. Jei pagalbinis variklis turi savo kuro talpyklą, pagal 8.05 straipsnio 13 dalį vairinėje yra signalizacijos prietaisas, kuris įspėtų, jei užlipdymo lygis būtų nepakankamas tolesnei saugiai eksploatacijai užtikrinti.

2.2.   1.1 punkto b papunktis. Vandens lygis pagrindiniame mašinų skyriuje

Jei laivapriekio vairavimo sistema būtina, kad būtų laikomasi 5 skyriuje nustatytų manevravimo reikalavimų, patalpa, kurioje yra laivapriekio vairavimo sistema, laikoma pagrindiniu mašinų skyriumi.

2.3.   1.1 punkto c papunktis. Automatinis kuro tiekimas

2.3.1.   Jei varomoji sistema turi vienos dienos kuro atsargų talpyklą:

a)	jos turinio pakanka varomosios sistemos 24 valandų eksploatacijai, laikant, kad per valandą suvartojama 0,25 l/kW;

b)	kuro tiekimo siurblys, pakartotinai pripildantis vienos dienos kuro atsargų talpyklą, nuolat veikia; arba

c)	kuro tiekimo siurblyje yra įtaisytas: — jungiklis, kuris automatiškai įjungia kuro tiekimo siurblį, kai vienos dienos kuro atsargų talpykloje pasiekiamas tam tikras atsargų lygis, ir — jungiklis, kuris automatiškai išjungia kuro tiekimo siurblį, kai vienos dienos kuro atsargų talpykla pripildoma.

2.3.2.   Vienos dienos kuro atsargų talpykloje yra lygio kontrolės signalizacijos įrenginys, atitinkantis 8.05 straipsnio 13 dalies reikalavimus.

2.4.   1.1 punkto d papunktis. Vairavimo sistemai nereikia ypač didelės jėgos

Tokį reikalavimą atitinka hidrauliniu būdu valdomos vairavimo sistemos. Rankiniu būdu valdomos vairavimo sistemoms valdyti nereikia didesnės nei 160 N jėgos.

2.5.   1.1 punkto e papunktis. Vaizdo ir garso signalai, reikalaujami laivui plaukiant

Vaizdo signalai neapima cilindrų, rutulių, kūgių ar dvigubų kūgių, kurie reikalaujami pagal valstybių narių laivybos institucijos taisykles.

2.6.   1.1 punkto f papunktis. Tiesioginis ryšys ir ryšys su mašinų skyriumi

2.6.1.   Tiesioginis ryšys laikomas užtikrintas, jei:

a)	tiesioginis vaizdo ryšys įmanomas tarp vairinės ir valdymo vietų, leidžiantis matyti gerves ir knechtus priekinėje laivo dalyje arba laivagalyje, be to, atstumas nuo vairinės iki tokių valdymo vietų ne didesnis nei 35 m; ir

b)	gyvenamosios patalpos tiesiogiai pasiekiamos iš vairinės.

2.6.2.   Ryšys su mašinų skyriumi laikomas užtikrintas, jei 7.09 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje minimas signalas gali būti valdomas nepriklausomai nuo 7.09 straipsnio 2 dalyje minimo jungiklio.

2.7.   1.1 punkto i papunktis. Svirtys ir panašūs sukamieji keliamieji įtaisai

Jie yra:

a)	rankiniu būdu valdomi inkarų suktuvai (laikoma, kad didžiausia jėga, kurios reikia, veikia tada, kai inkarai laisvai kabo);

b)	svirtys liukams kelti;

c)	svirtys ant laivo stiebo ir piltuvų suktuvų.

Jie nėra:

a)	įmautės ir sukabinamieji suktuvai;

b)	svirtys ant kranų, jei jie nėra skirti laivo valtims.

2.8.   1.1 punkto m papunktis. Ergonomiškas išdėstymas

Laikoma, kad sąlygos įvykdytos, jei:

a)	vairinė įrengta pagal Europos standartą EN 1864:2008; arba

b)	vairinė suprojektuota taip, kad radiolokacinį valdymą atliktų vienas asmuo; arba

c)

vairinė atitinka tokius reikalavimus: aa) Pagrindiniai valdymo blokai ir kontrolės prietaisai yra priekiniame regos lauke ir ne didesniu kaip 180° kampu (90° iki dešiniojo borto ir 90° iki kairiojo borto), įskaitant grindis ir lubas. Jie yra aiškiai įskaitomi ir matomi iš įprastos vairininko padėties; bb) Pagrindiniai valdymo blokai, tokie kaip vairaratis ar vairavimo svirtis, variklio valdymo įrenginiai, radijo valdymo įrenginiai, garso signalai ir įspėjamieji bei manevravimo signalai, kurių atitinkamai reikalaujama pagal nacionalines arba tarptautines navigacijos taisykles, yra išdėstyti taip, kad atstumas tarp valdymo įrenginių prie dešiniojo borto ir įrenginių prie kairiojo borto yra ne didesnis kaip 3 m. Vairininkas gali valdyti variklius nepakeisdamas vairavimo sistemos valdymo įrenginių ir kartu kitus valdymo įrenginius, pvz., radijo sistemą, garso signalų valdymo įrenginius, įspėjamuosius ir manevravimo signalus, kurių atitinkamai reikalaujama pagal nacionalinės arba tarptautinės navigacijos taisykles; cc) Įspėjamieji ir manevravimo signalai, kurių atitinkamai reikalaujama pagal nacionalines arba tarptautines navigacijos taisykles, valdomi elektroniniu, pneumatiniu, hidrauliniu ar mechaniniu būdu. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, juos valdyti naudojant įtempiamą laidą galima tik jei tokiu būdu būtų įmanomas saugus valdymas iš valdymo vietos.

3.   23.09 STRAIPSNIS

3.1.   1.2 punkto a papunktis. Atskirai eksploatuojami varikliniai laivai

Motoriniai laivai, kurie pagal Bendrijos sertifikatą taip pat yra tinkami stūmimui, bet

a)	kurie neturi hidrauliniu ar elektriniu būdu valdomų sukabinamųjų suktuvų; arba

b)	kurių hidrauliniu ar elektriniu būdu valdomi sukabinamieji suktuvai neatitinka šio administracinio nurodymo 3.3 punkto reikalavimų

priskiriami S2 standartui, kaip ir atskirai eksploatuojami motoriniai laivai.

Į Bendrijos sertifikato 47 punktą įrašoma „Standartas S2 netaikomas motoriniam laivui, kai stumiama“.

3.2.   1.2 punkto c papunktis. Stumiamos vilkstinės

Motoriniams laivams, kurie pagal jų Bendrijos sertifikatą yra tinkami stūmimui ir turi hidrauliniu ar elektriniu būdu valdomus sukabinamuosius suktuvus, kurie atitinka šio administracinio nurodymo 3.3 punkto reikalavimus, bet kurie neturi savo laivapriekio privairavimo įrenginio, suteikiamas S2 standartas, kaip motoriniam laivui, kuris stumia vilkstinę. Į Bendrijos sertifikato 47 punktą įrašoma „Standartas S2 netaikomas motoriniam laivui, kai jis eksploatuojamas atskirai“.

3.3.   1.2 punkto c papunkčio pirmasis sakinys ir 1.2 punkto d papunkčio pirmasis sakinys. Specialūs suktuvai arba lygiaverčiai įtaisai, skirti kabeliams įtempti (sukabinamieji įtaisai)

Reikalingi sukabinamieji įtaisai yra minimali įranga, nurodyta pagal 16.01 straipsnio 2 dalį, kuri pagal Administracinio nurodymo Nr. 3 (išilginės jungtys) 2.1 ir 2.2 punktus naudojama sukabinimo jėgoms perimti ir kuri atitinka tokius reikalavimus:

a)	Įtaisas tempimo jėgą, kurios reikia sukabinimui, užtikrina tik mechaninėmis priemonėmis;

b)

Įtaiso valdymo priemonės yra ant paties įtaiso. Taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, nuotolinis valdymas leidžiamas, jei: — įtaisą valdantis asmuo netrukdomai tiesiogiai mato įtaisą iš valdymo vietos, — valdymo vietoje yra įtaisas, neleidžiantis atlikti netyčinio veiksmo, — įtaisas turi avarinį stabdymą.

c)	Įtaisas turi stabdymo įtaisą, kuris suveiktų iškart, jei valdymo priemonės būtų atleistos arba dingtų varomoji jėga;

d)	Sukabinimo kabelį įmanoma atleisti rankiniu būdu, jei dingsta varomoji jėga.

3.4.   1.2 punkto c papunkčio antrasis sakinys ir 1.2 punkto d papunkčio antrasis sakinys. Laivapriekio privairavimo įrenginio naudojimas

Laivapriekio privairavimo įrenginio naudojimo valdymo įtaisas yra stacionariai įrengtas vairinėje. Laikomasi 7.04 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Elektros kabeliai, skirti laivapriekio privairavimo įrenginiui naudoti, yra stacionarai įrengti priekinėje stumiančiojo motorinio laivo arba stūmiko dalyje.

3.5.   1.2 punkto e papunktis. Lygiavertis manevringumas

Lygiavertis manevringumas užtikrinamas varomąja sistema, kurią sudaro:

a)	daugiasraigtė varomoji sistema ir bent dvi savarankiškos panašios galios varomosios sistemos;

b)	bet vienas cikloidinis laivo sraigtas;

c)	bent vienas laivo vairo sraigtas; arba

d)	bent viena 360° didelio slėgio vandens srovės varomoji sistema.

21 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Mažame aukštyje įrengiamo apšvietimo sistemų reikalavimai

(II priedo 15.06 straipsnio 7 dalis; 22b.10 straipsnio d dalis)

1.   Bendrieji reikalavimai

1.1.   Pagal pirmiau minėtas nuostatas keleiviniuose laivuose ir greitaeigiuose laivuose įrengtos tinkamos sistemos, kurios aiškiai rodytų evakuacinius kelius ir avarinius išėjimus, kai įprastas apšvietimas pablogėja dėl dūmų. Tokių sistemų forma – mažame aukštyje įrengiamas apšvietimas (angl. – LLL). Šis administracinis nurodymas taikomas tokių sistemų patvirtinimui, įrengimui ir naudojimui.

1.2.   Be avarinio apšvietimo, kurio reikalaujama 15.10 straipsnio 3 dalyje, evakuaciniai keliai, įskaitant trapus, išėjimus ir avarinius išėjimus, yra pažymėti mažame aukštyje įrengiamu apšvietimu per visą evakuacinį kelią, ypač kampuose ir susikirtimo vietose.

1.3.   LLL sistema nuo įjungimo veikia bent 30 minučių.

1.4.   LLL medžiagos yra neradioaktyvios ir netoksiškos.

1.5.   LLL sistemos nurodymai yra išdėstyti kartu su saugos planu pagal 15.13 straipsnio 2 dalį kiekvienoje kajutėje.

2.   Apibrėžtys

2.1.   Mažame aukštyje įrengiamas apšvietimas – elektrinis apšvietimas arba fotoliuminescenciniai indikatoriai, išdėstyti evakuaciniuose keliuose, siekiant užtikrinti, kad visus tokius kelius būtų lengva atpažinti.

2.2.   Fotoliuminescencinė sistema – LLL sistema, kurioje naudojama fotoliuminescencinė medžiaga. Fotoliuminescencinėje medžiagoje yra chemikalo (pvz., cinko sulfido), kuris turi savybę kaupti energiją, kai apšviestas matoma šviesa. Fotoliuminescencinė medžiaga skleidžia šviesą, kuri tampa matoma, kai aplinkos šviesos šaltinis yra mažiau veiksmingas. Jei nėra šviesos šaltinio, kuris pakartotinai teiktų energiją fotoliuminescencinei medžiagai, tam tikrą laiką ji spinduliuoja sukauptą energiją, bet apšvietimas silpnėja.

2.3.   Elektrinė sistema – LLL sistema, kuriai veikti reikia elektros maitinimo, pvz., sistemos, kurioje naudojamos kaitinamosios lempos, šviesą skleidžiantys diodai, elektroliuminescencinės juostos ar lempos, elektrofluorescencinės lempos ir kt.

3.   Koridoriai ir laiptai

3.1.   Siekiant užtikrinti matomą evakuacinio kelio žymėjimą, visuose koridoriuose LLL yra nenutrūkstamas, nebent jį nutraukia kiti koridoriai ir kajučių durys. Pagal tarptautinius standartus priimtinos ir LLL sistemos, turinčios matomą nužymėjimą, nors ir nesančios nenutrūkstamos. LLL turi būti įrengtas bent jau vienoje koridoriaus pusėje ant sienos ne aukščiau kaip 0,3 m nuo grindų arba ant grindų, bet ne toliau kaip 0,15 m nuo sienos. Platesniuose nei dviejų metrų koridoriuose LLL įrengiamas abiejose pusėse.

3.2.   Aklinuose koridoriuose LLL turi būti pažymėtas rodyklėmis ne daugiau kaip 1 m intervalais arba lygiaverčiais krypties indikatoriais, nurodančiais evakuacinio kelio kryptį.

3.3.   Visuose laiptuose LLL įrengiamas bent vienoje pusėje ne aukščiau kaip 0,3 m virš laiptų, kad kiekvieno laiptelio vieta būtų aiškiai matoma bet kuriam žmogui, stovinčiam virš to laiptelio ar žemiau jo. Mažame aukštyje įrengiamas apšvietimas įrengiamas abiejose pusėse, jei laiptai yra dviejų metrų pločio arba platesni. Kiekvienos laiptelių eilės viršus ir apačia pažymima, kad būtų matyti, jog toliau laiptelių nebėra.

4.   Durys

4.1.   Mažame aukštyje įrengiamas apšvietimas veda link išėjimo durų rankenos. Siekiant išvengti painiavos, panašiai nežymimos jokios kitos durys.

4.2.   Jei skiriamosiose sienose pagal 15.11 straipsnio 2 dalį ir pertvarose pagal 15.02 straipsnio 5 dalį yra slankiosios durys, nurodoma jų atsidarymo kryptis.

5.   Ženklai ir ženklinimas

5.1.   Visi evakuacinių kelių ženklai yra iš fotoliuminescencinės medžiagos arba paženklinti elektros apšvietimu. Tokių ženklų ir ženklinimo matmenys yra proporcingi kitoms LLL sistemos dalims.

5.2.   Mažame aukštyje įrengiamo apšvietimo išėjimo ženklai yra ties visais išėjimais. Ženklai yra išdėstyti nurodytoje vietoje toje išėjimo durų pusėje, kurioje yra rankena.

5.3.   Visi ženklai yra kontrastingos fonui (sienoms ar grindims), ant kurio jie įrengti, spalvos.

5.4.   LLL naudojami standartizuoti simboliai (pvz., aprašytieji TJO sprendime A.760(18)).

6.   Fotoliuminescencinės sistemos

6.1.   FL juostos yra ne siauresnės kaip 0,075 m. Tačiau siauresnes juostas galima naudoti, jei kompensuojant jų plotį proporcingai padidinamas jų skaistis.

6.2.   Fotoliuminescencinės medžiagos užtikrina bent jau 15 mcd/m2, matuojamą praėjus 10 minučių po visų išorinių šviečiančių šaltinių pašalinimo. Sistema tada dar 20 minučių užtikrina didesnį kaip 2 mcd/m2 skaistį.

6.3.   Bet kurioms FL sistemos medžiagoms užtikrinamas minimalus aplinkos šviesos lygis, kurio reikia FL medžiagai įkrauti, kad ji atitiktų minėtus skaisčio reikalavimus.

7.   Elektrinės sistemos

7.1.   Elektrinės sistemos yra prijungtos prie avarinio skirstomojo skydo, reikalaujamo pagal 15.10 straipsnio 4 dalį, kad jas galėtų maitinti pagrindinis elektros energijos šaltinis įprastomis sąlygomis ir avarinis elektros energijos šaltinis, kai juo naudojamasi. Kad būtų galima nustatyti avarinio elektros energijos šaltinio galingumą, elektrinės sistemos yra įtrauktos į avarinių vartotojų sąrašą.

7.2.   Elektrinės sistemos automatiškai įsijungia, arba jas galima įjungti atliekant vieną veiksmą valdymo vietoje.

7.3.   Kai įrengtos elektrinės sistemos, taikomi tokie skaisčio standartai:

1)	elektrinių sistemų aktyviųjų dalių mažiausias skaistis 10 cd/m2;

2)	labai mažų kaitinamųjų lempų taškiniai šaltiniai užtikrina bent 150 mcd vidutinio sferinio intensyvumo, kai tarp lempų yra ne didesni kaip 0,1 m tarpai.

3)	šviesą skleidžiančių diodų sistemų taškinių šaltinių didžiausias intensyvumas yra ne mažesnis kaip 35 mcd. Šviesos pluošto pusinio intensyvumo kampas yra tinkamas, kad būtų galima matyti artėjimo kryptis ir vaizdą. Tarpai tarp lempų yra ne didesni kaip 0,3 m; ir

4)	elektroliuminescencinės sistemos veikia 30 minučių nuo to momento, kai nelieka pagrindinio energijos tiekimo, kuris turėjo būti būtinas pagal 7.1 dalį.

7.4.   Visos elektrinės sistemos yra išdėstytos taip, kad sugedus bet kokiai šviesai, šviesos juostoms ar išsekus baterijai ženklinimas netaptų neveiksmingas.

7.5.   Elektrinės sistemos atitinka 9.20 straipsnio reikalavimus, susijusius su vibracija ir karščio bandymais. Nukrypstant nuo 9.20 straipsnio 2 dalies c punkto, karščio bandymą galima atlikti etaloninėje 40 °C aplinkos temperatūroje.

7.6.   Elektrinės sistemos atitinka elektromagnetinio suderinamumo reikalavimus, nustatytus 9.21 straipsnyje.

7.7.   Elektrinėmis sistemomis užtikrinama IP 55 tipo mažiausia apsauga pagal IEC 60529:1992.

8.   Bandymai

Ekspertas bent kartą per penkerius metus atlieka LLL sistemų skaisčio bandymą. Ekspertas pasirašo bandymo sertifikatą ir nurodo bandymo datą. Jei konkretaus rodmens skaistis neatitinka šio administracinio nurodymo reikalavimų, rodmenys imami bet iš dešimties vietų, esančių vienodu atstumu. Jei daugiau kaip 30 % rodmenų neatitinka šio administracinio nurodymo reikalavimų, LLL reikia pakeisti. Jei 20–30 % rodmenų neatitinka šio administracinio nurodymo reikalavimų, LLL reikia dar kartą tikrinti po metų.

22 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Ypatingos riboto judrumo asmenų saugos reikmės

(II priedo 1.01 straipsnio 104 dalis, 15.01 straipsnio 4 dalis, 15.06 straipsnio 3–5, 9, 10, 13 ir 17 dalys, 15.08 straipsnio 3 dalis, 15.10 straipsnio 3 dalis, 15.13 straipsnio 1–4 dalys)

1.   Įvadas

Riboto judrumo asmenys turi saugos reikmių, kurios yra didesnės nei kitų keleivių. Į tokias reikmes turi būti atsižvelgta 15 skyriaus reikalavimuose, kurie paaiškinti toliau.

Tokiais reikalavimais stengiamasi užtikrinti, kad riboto judrumo asmenys galėtų saugiai būti ir saugiai judėti laivuose. Be to, avariniais atvejais tokių asmenų saugos lygis turi būti toks pats, kaip ir kitų keleivių.

Nebūtina, kad visos keleiviams skirtos vietos atitiktų specifinius saugos reikalavimus, svarbius riboto judrumo asmenims. Todėl tokie reikalavimai taikomi tik kai kurioms vietoms. Tačiau tokiems asmenims turi būti suteikta galimybė būti informuotiems apie saugos požiūriu specialiai jiems pritaikytas vietas, kad jie atitinkamai galėtų organizuoti savo buvimą laive. Už tai, kad reikiamos vietos taptų prieinamos, apie jas būtų žinoma ir pranešama riboto judrumo asmenims, atsakingas laivo savininkas.

Nuostatose, susijusiose su riboto judrumo asmenimis, daromos nuorodos į:

—	2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/24/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 98/18/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų, ir

—	Vidaus vandenų keliais plaukiojančių keleivinių laivų pritaikymo neįgaliesiems (pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Rezoliuciją Nr. 25) vadovą.

II priede pateikta sąvokos „riboto judrumo asmenys“ apibrėžtis yra labai panaši į pateiktąją direktyvoje ir beveik visi techniniai reikalavimai pagrįsti minėtu vadovu. Todėl kilus abejonių abiem galima remtis priimant sprendimus. Apskritai direktyvos ir vadovo reikalavimai yra platesni nei pateikti II priede.

II priedo reikalavimai netaikomi gultams ir panašiems įrenginiams. Tam taikomos nacionalinės nuostatos.

2.   1.01 straipsnio 104 dalis. Sąvoka „riboto judrumo asmenys“

Riboto judrumo asmenys – bet kas, kas dėl fizinės negalios negali judėti ar skirti savo aplinkos taip pat, kaip kiti keleiviai. Ši apibrėžtis apima asmenis, kurių sutrikęs regėjimas arba klausa, ar asmenis, lydinčius vežimėliuose esančius arba nešamus vaikus. Tačiau šiose nuostatose riboto judrumo asmenys neapima psichinę negalią turinčių asmenų.

3.   15.01 straipsnio 4 dalis. Bendrosios nuostatos. Vietos, skirtos naudotis riboto judrumo asmenims

Vietos, skirtos naudotis riboto judrumo asmenims, – tai vietos nuo įėjimo, paprasčiausiu atveju iki vietų, iš kurių avariniais atvejais prasideda evakuacija. Jos apima:

—	vietą, kurioje laikoma ar avariniu atveju išduodama gelbėjimo įranga,

—	sėdimąsias vietas,

—	tinkamai pritaikytus tualetus (šių gairių Nr. 10), ir

—	jungiamuosius koridorius.

Sėdimųjų vietų skaičius atitinka bent jau apytikrį riboto judrumo asmenų skaičių, kuris per ilgesnį laikotarpį dažniausiai pasitaiko vienu metu. Skaičių gali nustatyti laivo savininkas, remdamasis savo patirtimi, nes kompetentinga institucija neturi apie tai žinių.

Laivuose su kajutėmis reikia taip pat atsižvelgti į jungiamuosius koridorius, vedančius į keleivių kajutes, kuriomis naudojasi riboto judrumo asmenys. Tokių kajučių skaičių nustato laivo savininkas taip pat, kaip ir nustatydamas sėdimųjų vietų skaičių. Išskyrus durų plotį, kajučių išdėstymui netaikomi kokie nors specialūs reikalavimai. Už bet kokį kitokį būtiną išdėstymą atsakingas savininkas.

Antrasis sakinys yra toks pat, kaip ir 24.04 straipsnio 4 dalis, atsižvelgiant į specialias riboto judrumo asmenų reikmes. Todėl jis taip pat ir taikomas. Jei rekomendacijose būtų reikalaujama alternatyvių priemonių, jos visų pirma gali būti organizacinio pobūdžio.

4.   15.06 straipsnio 3 dalies g punktas. Išėjimas iš patalpų

Atsižvelgiant į reikalavimus, taikomus jungiamųjų koridorių pločiui, išėjimams ir angoms apsauginiuose bortuose ar apsauginiuose turėkluose, skirtiems naudotis riboto judrumo asmenims, arba paprastai naudojamiems riboto judrumo asmenų įlaipinimui arba išlaipinimui, reikia nepamiršti vežimėlių ir to, kad žmonės gali priklausyti nuo įvairių tipų vaikštynių ar neįgaliesiems skirtų vežimėlių. Įlaipinimui ir išlaipinimui skirtų išėjimų ir angų atveju taip pat reikia atsižvelgti į papildomą erdvę, kurios reikia bet kuriems pagalbą teikiantiems asmenims.

5.   15.06 straipsnio 4 dalies d punktas. Durys

Išdėstymo reikalavimais, taikomais plotui aplink duris, skirtam naudotis riboto judrumo asmenims, turi būti užtikrinta, kad asmenys, priklausantys, pvz., nuo vaikštynių, duris galėtų atsidaryti saugiai.

6.   15.06 straipsnio 5 dalies c punktas. Jungiamieji koridoriai

Žr. šio administracinio nurodymo 4 punktą.

7.   15.06 straipsnio 9 dalis. Laiptai ir liftai

Reikalavimuose, taikomuose laiptų išdėstymui, reikia atsižvelgti ne tik į galimą ribotą judrumą, bet ir į regėjimo sutrikimus.

8.   15.06 straipsnio 10 dalies a ir b punktai. Apsauginiai bortai ir apsauginiai turėklai

Apsauginių bortų ir apsauginių turėklų, skirtų naudotis riboto judrumo asmenims, reikalavimuose turi būti numatytas didesnis aukštis, nes tokie asmenys labiau linkę netekti pusiausvyros arba nesugebėti susilaikyti.

Taip pat žr. šio administracinio nurodymo 4 punktą.

9.   15.06 straipsnio 13 dalis. Eismo zonos

Dėl įvairių priežasčių riboto judrumo asmenims dažniau prireikia pasilaikyti arba atsiremti, todėl sienos eismo zonose, skirtose naudotis riboto judrumo asmenims, tinkamame aukštyje turi turėti turėklus.

Taip pat žr. šio administracinio nurodymo 4 punktą.

10.   15.06 straipsnio 17 dalis. Tualetai

Riboto judrumo asmenims saugu būti ir judėti tualetuose, taigi atitinkamai įrengiamas bent vienas tualetas.

11.   15.08 straipsnio 3 dalies a ir b punktai. Avarinės signalizacijos sistema

Riboto judrumo asmenys dažniau patenka į situacijas, kuriose jie priklauso nuo kitų asmenų pagalbos. Patalpose, kuriose jų paprastai negali matyti įgulos nariai, laivo darbuotojai ar keleiviai, turėtų būti galimybė įjungti avarinį signalą. Tai taikoma tualetams, skirtiems naudotis riboto judrumo asmenims.

Riboto judrumo asmenys apima ir asmenis, kurių sutrikęs regėjimas arba klausa. Taigi bent jau vietose, skirtose naudotis riboto judrumo asmenims, keleivių avarinės signalizacijos sistema skleidžia tinkamus vaizdo ir garso signalus.

12.   15.10 straipsnio 3 dalies d punktas. Pakankamas apšvietimas

Riboto judrumo asmenys apima ir sutrikusio regėjimo asmenis. Todėl labai svarbu, kad vietose, skirtose naudotis riboto judrumo asmenims, būtų pakankamas apšvietimas, kuris atitiktų didesnius nei kitų keleiviams skirtų vietų apšvietimui taikomus reikalavimus.

13.   15.13 straipsnio 1 dalis. Saugos tvarkaraštis

Saugos tvarkaraštyje numatytos specialios saugos priemonės, būtinos riboto judrumo asmenims, yra skirtos ir riboto judrumo asmenims, ir sutrikusios klausos ir regėjimo asmenims. Tokiems asmenims reikia priemonių įprastomis aplinkybėmis ir papildomų priemonių avariniais atvejais.

14.   15.13 straipsnio 2 dalis. Saugos planas

Reikia nustatyti vietas, kurioms taikomas šio administracinio nurodymo 3 punktas.

15.   15.13 straipsnio 3 dalies b punktas. Saugos tvarkaraščio ir saugos plano pateikimas

Kai įmanoma, vietose, skirtose naudotis riboto judrumo asmenims, bent du saugos tvarkaraščio ir saugos plano egzemplioriai yra tokie, kad juos galėtų skaityti sutrikusio regėjimo asmenys. To galima pasiekti, pvz., tinkamai naudojant kontrastą ir simbolių dydį.

Be to, planai kabo tokiame aukštyje, kad juos galėtų skaityti ir neįgaliesiems skirtuose vežimėliuose sėdintys asmenys.

16.   15.13 straipsnio 4 dalis. Keleiviams skirtos elgesio taisyklės

Atitinkamai taikomas šio administracinio nurodymo 15 punktas.

23 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

(Palikta tuščia)

24 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Tinkama įspėjimo apie dujas įranga

(II priedo 15.15 straipsnio 9 dalis)

1.   Pagal 24.02 straipsnio 2 dalį ir 24.06 straipsnio 5 dalį (abiem atvejais pereinamojo laikotarpio nuostatos taikomos 15.01 straipsnio 2 dalies e punktui) suskystintų naftos dujų (LPG) sistemos buitiniais tikslais esamuose keleiviniuose laivuose gali būti naudojamos iki Bendrijos sertifikato pirmo atnaujinimo po 2045 m. sausio 1 d. su sąlyga, kad turima įspėjimo apie dujas įranga pagal 15.15 straipsnio 9 dalį. Pagal 15.15 straipsnio 9 dalį LPG sistemos buitiniais tikslais gali ir ateityje būti įrengiamos keleiviniuose laivuose, kurie pradedami eksploatuoti pirmą kartą ir kurių ilgis ne didesnis kaip 45 m, jei kartu įrengiama tokia įspėjimo įranga.

2.   Pagal 24.02 straipsnio 2 dalį ir 24.06 straipsnio 5 dalį (abiem atvejais pereinamojo laikotarpio nuostatos, taikomos 15.15 straipsnio 9 daliai) tokia įspėjimo apie dujas įranga turi būti įrengta pirmą kartą atnaujinant sertifikatą pagal 14.15 straipsnį.

Įspėjimo apie dujas įrangą sudaro davikliai, įranga ir vamzdžiai, ir ji laikoma tinkama, jei atitinka bent tokius nustatytus reikalavimus:

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti sistema (davikliai, įranga, vamzdžiai):

3.1.1.   Įspėjimas apie dujas duodamas vėliausiai tada, kai pasiekiamas arba viršijamas vienas iš šių dydžių:

a)	10 % propano ir oro mišinio apatinė sprogumo riba (ASR); ir

b)	30 ppm CO (anglies monoksidas).

3.1.2.   Laikas iki signalo įsijungimo visoje sistemoje yra ne ilgesnis kaip 20 s.

3.1.3.   Ribiniai dydžiai, nurodyti 3.1.1 ir 3.1.2 nereguliuojami.

3.1.4.   Bandymams naudojama dujų produkcija taip suprojektuota, kad būtų pastebimas bet koks nutrūkimas ar nepraeinamumas. Reikia vengti bet kokių neteisingų duomenų dėl oro patekimo ar bandomųjų dujų praradimo dėl nutekėjimo arba nustatyti juos ir pranešti apie juos.

3.1.5.   Įranga skirta –10–40 °C temperatūrai ir 20–100 % oro drėgnumui.

3.1.6.   Įspėjimo apie dujas įranga turi savikontrolės funkciją. Neleistinai išjungti įrangos neįmanoma.

3.1.7.   Įspėjimo apie dujas įranga, kuriai energija tiekiama iš laive esančio energijos tinklo, yra apsaugota nuo energijos dingimo. Baterijomis maitinami įrenginiai turi įspėjimo įtaisą, rodantį įtampos sumažėjimą.

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti įranga:

3.2.1.   Įrangą sudaro matuoklis ir vaizduoklis.

3.2.2.   Ir stebimoje patalpoje, ir vairinėje bei bet kurioje kitoje vietoje, kurioje nuolat yra įgulos narių, duodamas vaizdo ir garso signalas, rodantis, kad pasiekti arba viršyti 3.1.1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti ribiniai dydžiai. Signalas aiškiai matomas ir girdimas net darbo sąlygomis, kai triukšmo lygis didžiausias. Toks signalas aiškiai atskiriamas nuo bet kokio garso ar vaizdo signalo saugomoje patalpoje. Garso signalas taip pat aiškiai girdimas, kai jungiamosios durys įėjimo vietose uždarytos, jis taip pat girdimas ir kitose patalpose. Garso signalas gali būti nutildytas po jo įsijungimo, vaizdo signalą galima išjungti tik tada, kai ribiniai dydžiai tampa mažesni, nei nurodyti 3.1.1 punkte.

3.2.3.   Įmanoma atskirai nustatyti ir aiškiai atskirti pranešimus, kurie rodo, kad pasiekti arba viršyti 3.1.1 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti ribiniai dydžiai.

3.2.4.   Jei prietaiso būklė yra speciali (paleidimas, gedimas, kalibravimas, parametrų nustatymas, eksploatacija ir kt.), tai nurodoma. Sugedus visai sistemai ar vienam iš jos sudedamųjų dalių, duodamas signalas, panašus į aprašytąjį 3.2.2 punkte. Garso signalas gali būti nutildytas po įsijungimo, vaizdo signalas gali būti išjungtas tik kai gedimas pašalinamas.

3.2.5.   Jei gali būti duodami skirtingi pranešimai (ribiniai dydžiai, speciali būklė), taip pat įmanoma juos aiškiai atskirti ir nustatyti. Jei reikia, gali būti rodomas bendras signalas, rodantis, kad neįmanoma pateikti visų pranešimų. Tokiu atveju pranešimai pateikiami pirmumo tvarka, pradedant tuo pranešimu, kurias svarbiausias saugos požiūriu. Pamatyti pranešimus, kurie negali būti pateikiami, galima paspaudžiant mygtuką. Pirmumo tvarka akivaizdi iš prietaiso dokumentų.

3.2.6.   Įranga suprojektuota taip, kad nebūtų galimas neleistinas įsikišimas.

3.2.7.   Visais atvejais, kai naudojama aptikimo ir signalizacijos įranga, signalizacijos valdymo pultą ir indikacinį prietaisą turėtų būti galima valdyti iš už vietų, kuriose yra dujų laikymo ir naudojimo įrenginiai, ribų.

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti davikliai (mėginių ėmimo priemonės):

3.3.1.   Kiekvienoje patalpoje, kurioje yra dujas naudojančių įrenginių, arti tokių įrenginių yra įspėjimo apie dujas įrangos davikliai. Davikliai (mėginių ėmimo priemonės) yra įrengti taip, kad dujų susikaupimas būtų nustatytas prieš tai, kai pasiekiami 3.1.1 punkte nurodyti ribiniai dydžiai. Daviklių išdėstymas ir įrengimas patvirtinamas dokumentuose. Vietų pasirinkimą pagrindžia gamintojas arba specializuotą įrangą diegianti firma. Mėginių ėmimo priemonių vamzdžiai turėtų būti kuo trumpesni.

3.3.2.   Davikliai yra lengvai pasiekiami, kad būtų įmanomas reguliarus kalibravimas, techninė priežiūra ir saugos patikrinimai.

Įrengimo reikalavimai:

3.4.1.   Visą įspėjimo apie dujas įrangą įrengia specializuota firma.

3.4.2.   Įrengiant reikia atsižvelgti į tokius aspektus:

a)	vietinės ventiliacijos sistemą;

b)	struktūrinį išdėstymą (sienų, skiriamųjų sienų ir kt. projektas), kuris palengvina arba apsunkina dujų kaupimąsi; ir

c)	neigiamo poveikio dėl mechaninio pažeidimo, vandens ar karščio pažeidimo prevenciją.

3.4.3.   Visi mėginių ėmimo prietaisų vamzdžiai yra išdėstyti taip, kad negalėtų susidaryti kondensatas.

3.4.4.   Įrengiama taip, kad prie jos nebūtų įmanoma neleistinai prieiti.

Įrangos kalibravimas ir (arba) tikrinimas:

4.1.   Įspėjimo apie dujas įranga prieš įjungimą yra sukalibruota pagal gamintojo duomenis.

4.2.   Įspėjimo apie dujas įrangą reguliariai kalibruoja ir tikrina patvirtintas ekspertas arba ekspertas pagal gamintojo duomenis. Išduodamas patikros sertifikatas, kurį pasirašo patvirtintas ekspertas arba ekspertas pagal gamintojo duomenis ir kuriame nurodoma patikrinimo data.

4.3.   Įspėjimo apie dujas įrangos dalys, kurių naudojimo trukmė ribota, pakeičiamos laiku, kol nesibaigė jų nustatyta naudojimo trukmė.

Ženklinimas:

5.1.   Ant visų prietaisų aiškiai ir nenutrinamai nurodoma tokia informacija:

a)	gamintojo pavadinimas ir adresas;

b)	teisėtas ženklinimas;

c)	serijos ir tipo pavadinimas;

d)	jei įmanoma, serijos numeris;

e)	jei reikia, bet koks patarimas, būtinas saugiam naudojimui; ir

f)	kiekvieno daviklio kalibravimo dujos.

5.2.   Įspėjimo apie dujas įrangos dalys, kurių naudojimo trukmė ribota, aiškiai pažymimos.

6.   Gamintojo duomenys, susiję su įspėjimo apie dujas įranga:

a)	išsamūs nurodymai, brėžiniai ir schemos, susiję su saugiu ir tinkamu įspėjimo apie dujas įrangos eksploatavimu, taip pat įrengimu, paleidimu ir technine priežiūra;

b)	darbiniai nurodymai, kuriuose bent jau nurodoma: aa) ką reikia matuoti, įsijungus signalizacijai arba kai rodoma klaida; bb) saugos priemonės, jei tokia įranga nenaudojama (pvz., kalibravimo, tikrinimo, sustabdymo metu); ir cc) asmenys, atsakingi už įrengimą ir techninę priežiūrą;

c)	kalibravimo nurodymai prieš paleidimą ir eilinio kalibravimo nurodymai, įskaitant laiko intervalus, kurių reikia laikytis;

d)	energijos tiekimo įtampa;

e)	signalų ir ekrane rodomų duomenų tipas ir reikšmė (pvz., speciali būklė);

f)	informacija, susijusi su veikimo problemų nustatymu ir gedimų pašalinimu;

g)	dalių, kurių naudojimo trukmė ribota, tipas bei pakeitimo apimtis; ir

h)	patikrinimo tipas, apimtis ir laiko intervalas.

25 ADMINISTRACINIS NURODYMAS

Elektros kabeliai

(II priedo 9.15 straipsnis ir 15.10 straipsnio 6 dalis)

Bendrieji reikalavimai (visiems laivams). 9.15 straipsnis

1.   Taikant 9.15 straipsnio 5 dalį, reikia atsižvelgti į tai, kad ekranuoti kabeliai ir visiškai uždaruose vamzdžiuose esantys kabeliai mažiau vėdinami.

2.   Kaip reikalaujama 9.15 straipsnio 9 dalyje, turėtų būti kuo mažiau kabelių sandūrų. Jas galima naudoti remonto ar pakeitimo tikslais ir išskirtiniais atvejais įmontavimui palengvinti. Kabelių sandūros, atliktos pagal 3.28 ir IEC 60092–352:2005 D priedą arba lygiavertes taisykles, kurias pripažįsta viena iš valstybių narių, laikomos priimtinomis.

Keleiviniai laivai. 15.10 straipsnio 6 dalis

1.   Keleiviniuose laivuose kabeliai ir kabelių maršrutai laikomi tinkami, jei atitinka 2 ir 3 punktų sąlygas.

2.   Laikantis 15.10 straipsnio 6 dalies antrosios pastraipos, reikalaujama, kad kabeliams, kuriais avariniais atvejais tiekiama energija 15.10 straipsnyje išvardytai įrangai, būtų taikomi tokie reikalavimai:

a)	jie nutiesti taip, kad tokia įranga nesugestų dėl laivo pertvarų ir denių įkaitimo, kurį gali sukelti gaisras gretimoje patalpoje;

b)

jei kabeliais tiekiama energija įrangai, esančiai vietose, kuriose didelis gaisro pavojus, tokiose vietose nutiestų kabelių trasos turėtų būti nutiestos vengiant maršrutų, praeinančių virš arba šalia dyzelinių variklių ir mazutą naudojančios įrangos arba šalia karštų paviršių, pvz., dyzelinių variklių išmetamųjų dujų šalinimo sistemos. Jei nėra alternatyvaus maršruto, kabeliai turi būti apsaugoti nuo sugadinimo dėl karščio ir gaisro. Tokia apsauga nuo gaisro turėtų būti plieno lakštas arba vamzdis;

c)	kabeliai ir susijusi įranga, kuriai energiją tiekia avariniai energijos šaltiniai, laikomi kuo saugesnėje vietoje;

d)

kabelių sistemos yra išdėstytos taip, kad gaisras bet kurioje vietoje, apribotoje A tipo sienų, kaip parodyta 15.11 straipsnio 2 dalyje, netrukdytų teikti paslaugų, kurios yra būtinos saugai bet kurioje kitoje tokioje vietoje užtikrinti. Reikalavimai bus įvykdyti, jei avariniai kabeliai nebus nutiesti toje pačioje vietoje. Jei jie nutiesti toje pačioje vietoje, reikalavimas bus įvykdytas, jei: aa) jie kiek įmanoma plačiau atskirti; arba bb) avarinis kabelis yra atsparaus gaisrui tipo.

3.   Reikėtų atkreipti dėmesį į nutiestų kabelių išdėstymą, siekiant užtikrinti, kad nepablogėtų antipireninės kabelių savybės. Reikalavimas įvykdomas, jei kabeliai atitinka IEC 60332–3:2000. Jei jie neatitinka IEC 60332–3:2000 arba lygiaverčių taisyklių, kurias pripažįsta valstybės narės, reikėtų apsvarstyti liepsną stabdančių priemonių naudojimą kabelių linijose (6 m vertikaliai ir 14 m horizontaliai), jei kabeliai nėra visiškai įtraukti į kabelių vamzdžius. Naudojant netinkamus dažus, vamzdžius ir gaubtus kabelių liepsnos sklidimo savybės gali labai pasikeisti, todėl to reikėtų vengti. Gali būti leista naudoti specialaus tipo kabelius, pvz., radijo dažnių kabelius, kurie atitinka nustatytus reikalavimus.