19.12.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 340/83

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2317/2003/EB (3) sukurta aukštojo mokslo kokybės stiprinimo ir kultūrų tarpusavio supratimo stiprinimo, bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, veiksmų programa (Erasmus Mundus) (2004–2008 m.).

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1085/2006 (4) nustatyta pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPN), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1638/2006 (5) nustatyta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonė, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1905/2006 (6) nustatyta vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1934/2006 (7) nustatyta bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonė, ir Europos plėtros fondo veiklą reglamentuoja 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas (8) (AKR – EB partnerystės susitarimas), bei vidaus susitarimas dėl Bendrijos pagalbos finansavimo pagal 2008–2013 m. daugiametę finansavimo programą vadovaujantis pataisytu AKR ir EB partnerystės susitarimu ir dėl finansinės pagalbos skyrimo užjūrio šalims ir teritorijoms, kurioms taikoma EB sutarties ketvirta dalis (9) (Vidaus susitarimas dėl AKR – EB).

(3)

Naujoji Erasmus Mundus programa atitinka kompetencijos siekius pagal 2004–2008 m. laikotarpio programą. Ji padeda pritraukti geriausius trečiųjų šalių studentus, nes siūlomos aukštos kokybės studijos, kokybiškas priėmimas ir pasauliniu lygiu konkurencingos stipendijos.

(4)

Derybų dėl išorės pagalbos priemonių ir Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir patikimo finansų valdymo (10) metu Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai pavyko pasiekti keletą susitarimų dėl išorės veiksmų demokratinės priežiūros ir jų derinimo, pateikiamų prie Tarpinstitucinio susitarimo pridedamoje 4-ojoje deklaracijoje.

(5)

Bolonijos deklaracijoje, kurią 1999 m. birželio 19 d. pasirašė 29 Europos šalių švietimo ministrai, numatytas tarpvyriausybinis procesas, kurio tikslas – iki 2010 m. sukurti „Europos aukštojo mokslo erdvę“, aktyviai remiamą Bendrijos lygiu. Bolonijos procese dalyvaujančių 45 šalių aukštojo mokslo ministrai susitikime Londone 2007 m. gegužės 17–18 d. patvirtino strategiją „Europos aukštojo mokslo erdvė pasaulinėje arenoje“ ir nustatė, kad 2009 m. prioritetinės sritys bus geresnis informavimas apie Europos aukštojo mokslo erdvę ir geresnis aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimas visame pasaulyje.

(6)

Specialiame Lisabonoje 2000 m. kovo 23–24 d. vykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime buvo iškeltas strateginis tikslas, kad Europos Sąjunga taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, o Švietimo, jaunimo ir kultūros reikalų taryba buvo paraginta apsvarstyti konkrečius švietimo sistemų ateities tikslus, ypač daug dėmesio skiriant bendriems klausimams ir prioritetams ir kartu atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę. 2001 m. vasario 12 d. Taryba priėmė ataskaitą dėl konkrečių švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslų. Vėliau, 2002 m. birželio 14 d., Taryba priėmė išsamią darbų programą, skirtą toliau siekti šių tikslų, kurią reikėjo paremti Bendrijos lygiu. Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime 2002 m. kovo 15–16 d. buvo iškeltas tikslas, kad iki 2010 m. Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos taptų pasauliniu kokybės standartu.

(7)

2005 m. balandžio 20 d. ir 2006 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikatuose „Europos intelektinių gebėjimų sutelkimas: sudaryti universitetams sąlygas visapusiškai prisidėti prie Lisabonos strategijos įgyvendinimo“ ir „Universitetų modernizavimo plano įgyvendinimo rezultatai: švietimas, moksliniai tyrimai ir naujovės“, taip pat 2007 m. lapkričio 23 d. Tarybos rezoliucijoje dėl universitetų modernizavimo siekiant stiprinti Europos konkurencingumą pasaulio žinių ekonomikoje (11) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 294/2008, kuriuo įsteigiamas Europos inovacijų ir technologijų institutas, pabrėžiama, kad Europos aukštojo mokslo institucijoms reikia įveikti susiskaidymą ir suvienyti jėgas siekiant geresnės mokymo ir mokslinių tyrimų kokybės, taip pat geriau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių. 2006 m. birželio 15–16 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba patvirtino poreikį modernizuoti Europos aukštąjį mokslą.

(8)

Dabartinės Erasmus Mundus programos tarpinio vertinimo ataskaitoje ir viešose konsultacijose su visuomene apie programos ateitį pabrėžiamas dabartinės programos tikslų ir veiksmų aktualumas ir išreiškiamas pageidavimas, kad programa būtų tęsiama ją šiek tiek pakeitus, pvz., išplėtus programą iki doktorantūros lygio, labiau integravus trečiosiose šalyse veikiančias aukštojo mokslo institucijas ir tų šalių poreikius ir užtikrinant daugiau lėšų programos dalyviams iš Europos.

(9)

Bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje programos, skirtos trečiosioms šalims, tikslai – gerinti Europos aukštojo mokslo kokybę, skatinti tautų tarpusavio supratimą, prisidėti prie tvarios aukštojo mokslo plėtros trečiosiose šalyse siekiant išvengti „smegenų nutekėjimo“ ir daug dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms. Veiksmingiausios priemonės šiems tikslams pasiekti kompetencijos programoje yra gerai integruotos trečiosios studijų pakopos programos, taip pat Erasmus Mundus partnerysčių (2 veiksmo) atveju – visų studijų pakopų partnerystės su trečiosiomis šalimis, stipendijos talentingiausiems studentams ir parama geriausiems projektams, didinantiems Europos aukštojo mokslo patrauklumą visame pasaulyje. Konkrečiai, su Erasmus Mundus bendromis programomis susijusiais veiksmais (1 veiksmas) ir 2 veiksmu toliau turėtų būti siekiama kompetencijos tikslų, o vystymosi tikslų turėtų būti siekiama tik 2 veiksmu. Atlikdama programos vertinimą, Komisija ypatingą dėmesį turėtų skirti tam, kokį poveikį programa gali turėti protų nutekėjimo reiškiniui.

(10)

Siekiant šios programos dalyviams užtikrinti aukštos kokybės priėmimą ir buvimą, valstybės narės turėtų stengtis vizų išdavimo jiems tvarką padaryti kuo paprastesnę. Komisija turėtų užtikrinti, kad visi atitinkami valstybių narių tinklapiai ir informacija apie asmenis, į kuriuos galima kreiptis, būtų nurodyti programos Erasmus Mundus tinklapyje.

(11)

Reikia pradėti kovoti su visų formų atskirtimi, įskaitant rasizmą, ksenofobiją, ir visų formų diskriminaciją, ir sustiprinti Bendrijos pastangas, skirtas skatinti dialogą ir kultūrų tarpusavio supratimą pasaulio mastu. Atsižvelgiant į socialinę aukštojo mokslo dimensiją, taip pat į demokratijos idealus bei pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant vyrų ir moterų lygybės, kurią jis skatina, klausimus, mobilumas šioje srityje leidžia asmenims eksperimentuoti su nauja kultūrine bei socialine aplinka ir palengvina kitų kultūrų supratimą. Siekiant šių tikslų gerbiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (12), ypač jos 21 straipsnio 1 dalyje, nurodytos teisės ir laikomasi joje atspindimų principų.

(12)

Kalbų mokymo ir mokymosi bei kalbinės įvairovės skatinimas turėtų būti Bendrijos veiksmų prioritetai aukštojo mokslo srityje. Kalbų mokymas ir mokymasis yra ypač aktualus trečiųjų šalių atžvilgiu, taip pat ir Europos studentams, kurie vyksta į šias šalis.

(13)

2004–2008 m. pagal Erasmus Mundus programą teikiamas stipendijas papildė konkrečioms šalims Komisijos pagal išorės bendradarbiavimo priemones skiriamos stipendijos. Taip buvo siekiama padidinti studijoms Europoje stipendijas gaunančių studentų iš konkrečių trečiųjų šalių (pavyzdžiui, Kinijos, Indijos, Vakarų Balkanų šalių ir AKR šalių) skaičių. Būtų galima ir 2009–2013 m. laikotarpiu taikyti panašias priemones vadovaujantis atitinkamų išorės bendradarbiavimo priemonių politiniais prioritetais, taisyklėmis ir darbo tvarka, atsižvelgiant į šiuo sprendimu sukurtos programos akademinės kompetencijos tikslus, užtikrinant kiek įmanoma proporcingesnį dalyvių geografinį atstovavimą.

(14)

Vykdydama bet kokią veiklą, Bendrija turi siekti pašalinti skirtumus ir skatinti vyrų ir moterų lygybę, kaip nustatyta Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje.

(15)

Įgyvendinant visas programos dalis, reikia didinti nepalankioje padėtyje esančių grupių galimybes, taip pat aktyviai spręsti klausimus, susijusius su specialiais neįgaliųjų asmenų mokymosi poreikiais, skiriant, be kitų priemonių, didesnes stipendijas, kurios kompensuotų papildomas neįgaliųjų dalyvių išlaidas.

(16)

Pagal sutarties 149 straipsnį šis sprendimas nedaro poveikio nacionalinėms teisinėms struktūroms ir procedūroms, kurios pirmiausia susijusios su aukštojo mokslo institucijų kūrimu ir pripažinimu.

(17)

Siekiant labiau viešinti programą ES ir už jos ribų, pasiekti daugiau jos tikslų ir skleisti programos rezultatus, reikia nuoseklios visuomenės informavimo politikos, kad piliečiai laiku ir išsamiai būtų supažindinami su kiekvienu programos veiksmu ir jos teikiamomis galimybėmis, taip pat reikia išaiškinti taikytinas procedūras. Informavimo politika, kuri turėtų būti vykdoma visų pirma dalyvaujant aukštojo mokslo institucijoms, labai svarbi, ypač tose šalyse, kurios mažai dalyvauja programoje.

(18)

Bendrijos finansinius interesus saugantys 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (13) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (14), turėtų būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžeto priemones, bei į programos akademinės kompetencijos tikslus ir į būtiną skiriamų išteklių ir administracinės naštos, susijusios su išteklių panaudojimu, proporcingumą.

(19)

Šiuo sprendimu visam programos laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu pagal 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (15) 37 punktą.

(20)

Atsižvelgiant į programos akademinės kompetencijos tikslus, priemonės, būtinos šio sprendimo 1 veiksmui bei veiksmui, susijusio su aukštojo Europos išsilavinimo skatinimu (3 veiksmas), įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16). Priemonės, būtinos 2 veiksmui įgyvendinti, turėtų būti patvirtintos pagal Reglamentus (EB) Nr. 1085/2006, (EB) Nr. 1638/2006, (EB) Nr. 1905/2006, (EB) Nr. 1934/2006, o taip pat pagal AKR ir EB partnerystės susitarimą ir Vidaus susitarimą dėl AKR ir EB.

(21)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikia daugiašalės partnerystės, daugiašalio mobilumo ir keitimosi informacija tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

1)

„aukštasis mokslas“ – vidurinį išsilavinimą įgijusiems asmenims skirti visų rūšių studijų kursai ar studijų programos, mokymas ar parengimas moksliniams tyrimams, kuriuos atitinkama nacionalinė institucija pripažįsta aukštojo mokslo sistemos dalimi;

2)

„aukštojo mokslo institucija“ – bet kuri įstaiga, teikianti aukštąjį išsilavinimą ir kurią dalyvaujančios šalies atitinkama nacionalinė institucija pripažįsta kaip savo aukštojo mokslo sistemos dalį;

3)

„pirmosios studijų pakopos studentas“ – asmuo, studijuojantis pagal aukštojo mokslo pirmosios studijų pakopos programą, kuris, pabaigęs šią programą, gaus pirmąjį aukštojo mokslo laipsnį;

4)

„magistrantas“ (antrosios studijų pakopos studentas) – asmuo, studijuojantis pagal aukštojo mokslo antrosios studijų pakopos programą, jau turintis pirmąjį aukštojo mokslo laipsnį, arba turintis lygiavertį išsilavinimo lygį, pripažintą pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

5)

„doktorantas“ (trečiosios studijų pakopos studentas) – pradedantysis tyrėjas savo mokslinių tyrimų karjeros pradžioje, tokia pradžia laikant laipsnio įgijimą, kuris formaliai suteikia teisę pradėti doktorantūros studijų programą;

6)

„doktorantūros studijas baigęs tyrėjas“ – patyręs tyrėjas, turintis daktaro laipsnį ir mažiausiai trejų metų (dirbant visą darbo dieną) mokslinių tyrimų, įskaitant pasirengimo moksliniams tyrimams laikotarpį mokslinių tyrimų centre, įsteigtame laikantis nacionalinės teisės ir atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, patirties, įgytos mokslinių tyrimų centre, įsteigtame pagal nacionalinę teisę ir patirtį, nuo laipsnio, formaliai suteikiančio jam teisę pradėti aukštojo mokslo institucijos arba mokslinių tyrimų centro siūlomas doktorantūros studijas, gavimo;

7)

„akademikas“ – asmuo, turintis išskirtinę akademinę ir (arba) profesinę patirtį, kuris dėsto arba vykdo mokslinius tyrimus aukštojo mokslo institucijoje arba mokslinių tyrimų centre, įsteigtame pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

8)

„aukštojo mokslo sistemos darbuotojai“ – asmenys, kurie, atlikdami savo pareigas, tiesiogiai dalyvauja švietimo procese, susijusiame su aukštuoju mokslu;

9)

„Europos šalis“ – šalis, kuri yra valstybė narė arba kuri pagal 9 straipsnį dalyvauja programoje. Kalbant apie fizinį asmenį, „Europos“ reiškia bet kurios Europos valstybės pilietį ar nuolatinį jos gyventoją. Kalbant apie įstaigą, žodis „Europos“ apibūdina įstaigą, kuri yra įsikūrusi bet kurioje Europos valstybėje;

10)

„trečioji šalis“ – šalis, kuri nėra Europos valstybė. Kalbant apie fizinį asmenį, „trečioji šalis“ reiškia asmenį, kuris nėra Europos valstybės pilietis, nei nuolatinis jos gyventojas. Kalbant apie instituciją, „trečioji šalis“ reiškia instituciją, kuri nėra įsikūrusi Europos valstybėje. Valstybės, dalyvaujančios Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1720/2006/EB (17) sukurtoje mokymosi visą gyvenimą veiksmų programoje, nelaikomos trečiosiomis šalimis įgyvendinant 2 veiksmą;

11)

„magistrantūros studijos“ (antroji studijų pakopa) – antrosios studijų pakopos aukštojo mokslo studijų programa po pirmojo laipsnio gavimo, arba lygiavertis aukštojo mokslo institucijos arba mokslinių tyrimų centro siūlomas išsilavinimas, atitinkantis magistro laipsnį;

12)

„doktorantūros studijos“ (trečioji studijų pakopa) – su moksliniais tyrimais susijusi aukštojo mokslo studijų programa, pagal kurią studijuojama gavus aukštojo mokslo laipsnį, ir suteikianti teisę įgyti daktaro laipsnį, kurį teikia aukštoji mokykla arba kai kuriose valstybėse narėse – mokslinių tyrimų centras, įsteigtas pagal nacionalinę teisę ir praktiką;

13)

„mobilumas“ – fizinis persikėlimas į kitą šalį siekiant studijuoti, įgyti darbo patirties, atlikti mokslinius tyrimus, užsiimti kita mokymosi, mokymo, mokslinių tyrimų ar susijusia administracine veikla, jeigu įmanoma, kartu su parengiamuoju mokymu priimančiosios šalies kalba;

14)

„dvigubas ar sudėtinis laipsnis“ – du ar daugiau nacionalinių diplomų, kurie išduoti dviejų ar daugiau aukštojo mokslo institucijų ir oficialiai pripažįstami laipsnį suteikiančių institucijų šalyse;

15)

„jungtinis laipsnis“ – vienas diplomas, išduotas mažiausiai dviejų aukštojo mokslo institucijų, siūlančių integruotą programą, ir oficialiai pripažįstamas laipsnį suteikiančių institucijų šalyse;

16)

„įmonė“ – bet koks subjektas, besiverčiantis ekonomine veikla viešajame ir privačiajame sektoriuje, nesvarbu koks jo dydis, teisinis statusas ar ekonominės veiklos sektorius įskaitant socialinę ekonomiką.

a)

skatinti struktūriškai apibrėžtą aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą ir skatinti aukštos kokybės pasiūlą aukštojo mokslo srityje, turinčią savitą europinę pridėtinę vertę ir kuri būtų patraukli Sąjungoje ir už jos ribų, siekiant sukurti kompetencijos centrus;

b)

prisidėti prie abipusio visuomenės turtinimo vystant vyrų ir moterų kvalifikaciją, kad jie turėtų darbo rinkos reikalavimus atitinkančius įgūdžius, bei plačias pažiūras ir tarptautinę patirtį, skatinant ir talentingiausių studentų, ir mokslininkų iš trečiųjų šalių mobilumą, kad šie galėtų įgyti kvalifikaciją ir (arba) patirties Sąjungoje ir talentingiausių Europos studentų ir akademikų mobilumą į trečiąsias šalis;

c)

prisidėti prie žmogiškųjų išteklių ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų tarptautinio bendradarbiavimo galimybių plėtojimo užtikrinant didesnį mobilumą tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių;

d)

padaryti aukštąjį mokslą Europoje lengviau prieinamą bei stiprinti jo įvaizdį ir matomumą pasaulyje, taip pat jo patrauklumą trečiųjų šalių ir Europos piliečiams.

a)

1 veiksmas: vykdomos labai aukštos akademinės kokybės Erasmus Mundus jungtinės programos (magistrantūros ir doktorantūros studijų), įskaitant stipendijų sistemą;

b)

2 veiksmas: įgyvendinama Europos ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo institucijų Erasmus Mundus partnerystė, kaip pagrindas struktūriškai apibrėžtam bendradarbiavimui, mainams ir mobilumui visais aukštojo mokslo lygiais, įskaitant stipendijų sistemą;

c)

3 veiksmas: propaguojamas Europos aukštasis mokslas naudojant priemones, didinančias Europos šalių kaip vietos siekti aukštojo mokslo ir pasaulinio kompetencijos centro, patrauklumą.

a)

remti aukštos kokybės jungtinių mokymo programų ir bendradarbiavimo tinklų plėtrą skatinant keitimąsi patirtimi ir gerais pavyzdžiais;

b)

didinti paramą pagal akademinės kompetencijos kriterijus atrinktų asmenų mobilumui aukštojo mokslo srityje, ypač iš trečiųjų šalių į Europos valstybes, atsižvelgiant į vyrų ir moterų lygybės ir kuo proporcingesnio geografinio atstovavimo principus bei, laikantis galimybių lygybės ir nediskriminavimo principų, palengvinant programos prieinamumą;

c)

kiek įmanoma labiau skatinti mokytis kalbų, suteikiant studentams galimybę išmokti mažiausiai dviejų šalių, kuriose įsikūrusios Erasmus Mundus magistrantūros studijas organizuojančios aukštojo mokslo institucijos, kalbas, bei įvairių kultūrų supratimą;

d)

remti tarptautine partneryste paremtus bandomuosius projektus, skirtus plėtoti aukštojo mokslo naujoves bei kelti jo kokybę, ypač galimybei skatinti akademinių ir ekonominių veikėjų bendradarbiavimą;

e)

remti aukštojo mokslo ir tolesnių jo plėtros tendencijų analizę tarptautiniu mastu.

a)

aukštojo mokslo institucijoms;

b)

visų studijų pakopų aukštojo mokslo studentams, įskaitant doktorantus;

c)

doktorantūros studijas baigusiems tyrėjams;

d)

akademikams;

e)

aukštojo mokslo sistemos darbuotojams;

f)

kitoms viešosios valdžios ar privačioms įstaigoms, pagal nacionalinę teisę ir praktiką veikiančioms aukštojo mokslo srityje;

g)

įmonėms;

h)

mokslinių tyrimų centrams.

a)

užtikrina tinkamą ir skaidrų programoje numatytų Bendrijos veiksmų įgyvendinimą pagal priede nustatytą tvarką, o 2 veiksmo atžvilgiu – veiksmų įgyvendinimą taikant 7 straipsnio 1 dalyje minimas teisines priemones bei atsižvelgiant į programos akademinės kompetencijos uždavinius kai atliekama programos dalyvių atranka;

b)

atsižvelgia į valstybių narių dvišalį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis;

c)

siekia suderinamumo ir plėtoja bendrą veiklą su kitomis Bendrijos programomis ir veiksmais aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų srityje;

d)

nustatant fiksuoto dydžio stipendiją stengiasi atsižvelgti į užsirašymo išlaidų dydį ir numatomas studijų sąnaudas;

e)

konsultuojasi su Europos aukštojo mokslo srityje veikiančiomis asociacijomis ir organizacijomis dėl problemų, kilusių įgyvendinant programą, ir informuoja 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą komitetą apie šių konsultacijų rezultatus;

f)

reguliariai informuoja atitinkamose šalyse esančias delegacijas apie visą visuomenei naudingą informaciją, susijusią su programa.

a)

imasi būtinų veiksmų, užtikrinančių veiksmingą programos vykdymą valstybės narės mastu, įtraukdamos visas susijusias švietimo institucijas pagal nacionalinę praktiką, taip pat stengiasi patvirtinti tokias priemones, kurių gali prireikti norint pašalinti visas su Europos šalių ir trečiųjų šalių mainų programomis susijusias teisines ir administracines kliūtis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jos studentams ir institucijoms teiktų tikslią ir aiškią informaciją siekdamos palengvinti jų dalyvavimą programoje;

b)

paskiria tinkamas struktūras, kurios glaudžiai bendradarbiautų su Komisija;

c)

skatina potencialią sąveiką su kitomis Bendrijos programomis ir galimomis panašiomis valstybės narės lygiu veikiančiomis nacionalinėmis iniciatyvomis.

a)

užtikrina reikiamą informaciją, viešumą ir tolesnę veiklą, susijusią su programos remiamais veiksmais;

b)

užtikrina pagal programą vykdytų veiksmų rezultatų sklaidą;

c)

tobulina komunikacijos strategiją, turėdama mintyje potencialius Europos šalių interesantus, ir skatina universitetų ir socialinių partnerių, taip pat nevyriausybinių organizacijų partnerystę, kad programa būtų plėtojama.

a)

metinį darbo planą, įskaitant prioritetus;

b)

metinį biudžetą, finansavimo paskirstymą įvairiems programos veiksmams ir orientacines stipendijų sumas;

c)

bendrųjų programos įgyvendinimo gairių, įskaitant priede išdėstytus atrankos kriterijus, taikymą;

d)

atrankos tvarką, įskaitant atrankos tarybos sudėtį ir vidaus darbo tvarkos taisykles;

e)

susitarimus dėl programos stebėsenos ir vertinimo, taip pat rezultatų sklaidos ir perdavimo.

a)

EFTA šalys, kurios yra EEE narės, pagal EEE susitarime numatytas sąlygas;

b)

šalys kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija, pagal bendruosius principus ir šių šalių prisijungimo prie Bendrijos programų susitarimų bendrąsias nuostatas ir sąlygas;

c)

Vakarų Balkanų šalys pagal bendruosius principus ir šių šalių prisijungimo prie Bendrijos programų susitarimų bendrąsias nuostatas ir sąlygas;

d)

Šveicarijos Konfederacija, jei tai numatyta su šia šalimi pasirašytame dvišaliame susitarime.

a)

stiprins žiniomis grįstą Europos ekonomiką ir žinių visuomenę ir prisidės prie to, kad, atsižvelgiant į Lisabonos strategijos tikslus, būtų sukurta daugiau darbo vietų, ir prie bendro Europos Sąjungos konkurencingumo, tvaraus ekonomikos augimo ir didesnės socialinės sanglaudos stiprinimo;

b)

skatins vystyti kultūrą, kaupti žinias ir gebėjimus siekiant taikaus ir tvaraus daugialypės Europos vystymosi;

c)

skatins suvokti kultūrų ir kalbų įvairovės Europoje svarbą, taip pat poreikio kovoti su rasizmu ir ksenofobija būtinumą ir skatins tarpkultūrinį švietimą;

d)

numatys tam tikras priemones specialiųjų poreikių turintiems besimokantiesiems, visų pirma padėdama skatinti jų integraciją į aukštojo mokslo sistemą, ir sudarys lygias galimybes visiems;

e)

skatins vyrų ir moterų lygybę ir prisidės prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

f)

skatins trečiųjų šalių vystymąsi.

a)

ne vėliau kaip iki antrųjų metų po naujų pagal programą įsteigtų studijų pradžios kovo 31 d. – tarpinę įvertinimo ataskaitą apie gautus rezultatus ir programos įgyvendinimo kokybinius bei kiekybinius aspektus;

b)

iki 2012 m. sausio 30 d. – komunikatą dėl programos tąsos;

c)

iki 2015 m. gruodžio 31 d. – ex post vertinimo ataskaitą.