5.1.

Norint atskirti, kuri pagamintos elektros energijos dalis nėra laikoma termofikacijos būdu gauta elektros energija, pirmiausia reikia apskaičiuoti bendrą termofikacijos įrenginio naudingumą.

5.2.

Bendras termofikacijos įrenginio naudingumas nustatomas taip: per apibrėžtą ataskaitinį laikotarpį bendros šilumos ir elektros energijos jėgainės pagaminta energija (elektros energija, mechaninė energija (1) ir naudingoji šiluma) dalijama iš per tą patį ataskaitinį laikotarpį termofikacijos įrenginyje suvartoto kuro kiekio, t. y.

bendras naudingumas = (pagamintos energijos kiekis)/(suvartoto kurio kiekis)

5.3.

Bendras naudingumas turi būti skaičiuojamas remiantis faktiniais per ataskaitinį laikotarpį surinktais darbiniais duomenimis, grindžiamais konkretaus termofikacijos įrenginio tikrosiomis arba užregistruotomis išmatuotosiomis vertėmis. Gamintojo nurodytos bendrosios arba patvirtintosios vertės (pagal konkrečią technologiją) (2) negali būti naudojamos.

5.4.

Ataskaitinis laikotarpis – tai termofikacijos įrenginio eksploatavimo laikotarpis, per kurį pagamintą elektros energiją reikia apskaičiuoti. Paprastai ataskaitos rengiamos kiekvienais metais. Tačiau gali būti leista nustatyti trumpesnius ataskaitinius laikotarpius. Ilgiausias laikotarpis – vieneri metai, trumpiausias – 1 val. Ataskaitiniai laikotarpiai gali skirtis nuo matavimų dažnumo.

5.5.

Pagamintos energijos kiekis – per ataskaitinį laikotarpį bendroje šilumos ir elektros energijos jėgainėje pagaminta visa elektros energija (gauta bendrai ir atskirai gaminant šilumą ir elektros energiją) ir naudingoji šiluma (HCHP).

5.6.

Remiantis Direktyvos 2004/8/EB 3 straipsnio b ir c punktų apibrėžtimis, naudingąja šiluma (HCHP) galima laikyti: technologiniam procesui ar patalpoms šildyti naudojamą šilumą ir (arba) aušinimui skirtą šilumą; šilumą, tiekiamą į centrinio šildymo ir (arba) aušinimo tinklus; termofikacijos proceso metu gautas išmetamąsias dujas, naudojamas tiesiogiai šildymui ir džiovinimui.

5.7.

Šilumos, kuri nėra naudingoji šiluma, pavyzdžiai: į aplinką išleista naudingai nepanaudota šiluma (3), šiluma, prarasta per kaminus ar išmetamuosius vamzdžius; šiluma, išleista veikiant įrangai, pvz., kondensatoriams arba šilumos šalinimo radiatoriams; viduje naudojama šiluma deaeracijai, kondensato šildymas, papildomo vandens ir katilams tiekiamo vandens, kuris naudojamas eksploatuojant katilus termofikacijos įrenginio ribose (pvz., šilumos atgavimo įrangą), šildymas. Į termofikacijos įrenginį grąžinamo (pvz., panaudojus centrinio šildymo sistemoje arba pramonės procese) kondensato šilumos kiekis nelaikomas naudingąja šiluma, ir jį galima atimti iš šilumos srauto, susijusio su garo gamyba, pagal valstybių narių taikomą praktiką.

5.8.

Elektros energijai kitur gaminti eksportuota šiluma nelaikoma naudingąja šiluma. Laikoma, kad tai šilumos perdavimas termofikacijos įrenginio viduje. Šiuo atveju iš šios eksportuotos šilumos pagaminta elektros energija įtraukiama į bendrą pagamintos elektros energijos kiekį (žr. 4 schemą).

5.9.

Atskirai pagaminta elektros energija – tai per ataskaitinį laikotarpį termofikacijos įrenginyje pagaminta elektros energija tuo metu, kai buvo viena iš toliau išvardytų sąlygų: termofikacijos proceso metu nebuvo gaminama šiluma arba dalis pagamintos šilumos negali būti laikoma naudingąja šiluma.

5.10.

Elektros energija gali būti gaminama atskirai toliau išvardytais atvejais:

5.11.

Suvartoto kuro kiekis – bendra (bendrai ir atskirai gaminant šilumą ir elektros energiją) kuro energija, grindžiama apatine šilumingumo verte, reikalinga elektros energijai (bendrai ir atskirai gaminant šilumą ir elektros energiją) gaminti, ir šiluma, pagaminta termofikacijos proceso metu per ataskaitinį laikotarpį. Suvartoto kuro pavyzdžiai: bet kokie degalai, garai ir kita importuota šiluma, taip pat procesų metu prarasta šiluma, kuri buvo naudojama termofikacijos įrenginyje elektros energijai gaminti (4). Po termofikacijos proceso grąžintas kondensatas (suvartoto garų kiekio atveju) nelaikomas suvartotu kuru.

5.12.

Bendrai šilumą ir elektros energiją gaminant gauta kuro energija – kuro energija, grindžiama apatine šilumingumo verte, reikalinga termofikacijos proceso metu gaminti bendrai gaunamą elektros energiją ir naudingąją šilumą per ataskaitinį laikotarpį (žr. 1 schemą).

5.13.

Atskirai šilumą ir elektros energiją gaminant gauta kuro energija – kuro energija, grindžiama apatine šilumingumo verte, reikalinga bendros šilumos ir elektros energijos gamybos įrenginyje šilumai, kuri nelaikoma naudingąja šiluma, ir (arba) atskirai gaunamai elektros energijai gaminti per ataskaitinį laikotarpį (žr. 1 schemą.).

6.1.

Į visą išmatuotą pagamintos elektros energijos ir naudingosios šilumos kiekį galima atsižvelgti taikant metodiką, kuri skirta termofikacijos proceso naudingumui įvertinti, jei bendras termofikacijos įrenginio našumas yra lygus arba didesnis kaip:

kaip nurodyta direktyvos II priede.

6.2.

Mikrotermofikacijos įrenginių (iki 50 kW), kurie faktiškai veikia termofikacijos režimu, atveju leidžiama apskaičiuotą bendrą naudingumą (pagal 1 veiksmą) lyginti su gamintojo nurodytomis patvirtintomis vertėmis, jei sutaupytos pirminės energijos kiekis, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/8/EB III priedo b punkte, yra daugiau negu nulis.

7.1.

Jei bendras termofikacijos įrenginio naudingumas yra mažesnis negu ribinės vertės (75 % – 80 %), elektros energija gali būti gaminama atskirai, o įrenginys gali būti padalintas į dvi virtualias dalis: kur vyksta bendra šilumos ir elektros energijos gamyba ir kur vyksta atskira šilumos ir elektros energijos gamyba.

7.2.

Toje dalyje, kur vyksta bendra šilumos ir elektros energijos gamyba, įrenginio operatorius tikrina apkrovos modelį (naudingosios šilumos paklausą) ir vertina, ar tam tikrais ciklais įrenginys veikia visu termofikacijos režimu. Jei taip, jėgainės operatorius nustato faktinį termofikacijos įrenginyje pagamintos šilumos ir elektros energijos kiekį esant tokioms sąlygoms ir tam tikrais ciklais. Turint šiuos duomenis bus galima nustatyti faktinį elektros energijos ir šilumos santykį (Cfaktinis) (5).

7.3.

Žinodamas faktinį elektros energijos ir šilumos santykį, operatorius galės apskaičiuoti, kokia elektros energijos dalis per ataskaitinį laikotarpį yra laikoma bendrai šilumą ir elektros energiją gaminant gauta elektros energija, taikydamas formulę ECHP = HCHP * Cfaktinis.

7.4.

Termofikacijos įrenginių, kurie yra tobulinami, arba kurie eksploatuojami pirmus metus, atveju (kai negalima gauti matavimų), galima naudoti modelį „elektros energijos ir šilumos santykis“ (Cmodelis) veikiant visu termofikacijos režimu. Bendrai šilumą ir elektros energiją gaminant gauta elektros energija skaičiuojama pagal tokią formulę: ECHP = HCHP * Cmodelis.

8.1.

Jei termofikacijos įrenginio faktinis elektros energijos ir šilumos santykis nėra žinomas, bendrai šilumą ir elektros energiją gaminant gautam elektros energijos kiekiui skaičiuoti jėgainės operatorius gali naudoti nustatytąjį (angl. default) elektros energijos ir šilumos santykį (Cnustatytasis), kaip nurodyta Direktyvos 2004/8/EB II priede. Bendrai šilumą ir elektros energiją gaminant gauta elektros energija skaičiuojama pagal tokią formulę: ECHP = HCHP * Cnustatytasis.

8.2.

Tačiau tokiu atveju operatorius turi pranešti nacionalinei institucijai arba valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai, nurodytai Direktyvos 5 straipsnyje, priežastis, kodėl nebuvo žinomas faktinis elektros energijos ir šilumos santykis, nurodyti laikotarpį, kurio duomenų nėra, ir priemones, kurių buvo imtasi padėčiai taisyti.

9.1.

Į elektros energiją, apskaičiuotą per 3 ir 4 veiksmus, bus atsižvelgta taikant metodiką termofikacijos proceso naudingumui nustatyti, taip pat skaičiuojant termofikacijos procese sutaupytos pirminės energijos kiekį.

9.2.

Norint apskaičiuoti sutaupytos pirminės energijos kiekį, būtina nustatyti, kiek kuro suvartojama gaminant energiją atskirai. Suvartotas kuro kiekis gaminant energiją atskirai skaičiuojamas atskirai pagamintos elektros energijos kiekį dalijant iš įrenginio naudingumo vertės, susijusios su elektros energijos gamyba.