(1)

2008 m. gegužės 19 d. Komisija gavo laišką su Lenkijos prašymu pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 4 dalį. Komisija 2008 m. liepos 11 d. elektroniniu paštu paprašė papildomos informacijos, kurią Lenkijos valdžios institucijos atsiuntė elektroniniu paštu 2008 m. liepos 28 d. – po nustatyto atsakymo termino.

(2)

Lenkijos Respublika pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos ir didmeninės prekybos.

(3)

Prašymą pateikė, taigi ir jam pritarė, nepriklausoma nacionalinė institucija (Lenkijos energetikos reguliavimo tarnyba – Urzędu Regulacji Energetyki).

(4)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnyje nustatyta, kad sutartims, kurių paskirtis – suteikti galimybę vykdyti vieną iš direktyvos taikymo sričiai priklausančių veiklos rūšių, ši direktyva netaikoma, jeigu valstybėje narėje, kurioje ji vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų. Tiesioginis konkurencijos poveikis vertinamas remiantis objektyviais kriterijais, atsižvelgiant į konkretaus sektoriaus ypatybes. Patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei valstybė narė įgyvendino ir taiko atitinkamus Bendrijos teisės aktus, kuriais tas sektorius ar jo dalis atveriami konkurencijai. Šie teisės aktai išvardyti Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame elektros energijos sektoriui nurodoma 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2). Direktyvą 96/92/EB pakeitė 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (3), kurioje reikalaujama dar labiau atverti rinką.

(5)

Lenkija įgyvendino ir taiko ne tik Direktyvą 96/92/EB, bet ir Direktyvą 2003/54/EB – ji pasirinko teisinį ir organizacinį perdavimo ir paskirstymo tinklų atskyrimą, išskyrus mažiausias paskirstymo įmones, kurios turi mažiau nei 100 000 klientų arba 1996 m. tiekė elektros energiją sistemoms, kurios sunaudoja mažiau nei 3 TWh elektros energijos, ir kurioms teisinio ir organizacinio atskyrimo reikalavimai netaikomi tol, kol joms taikomi finansinės atskaitomybės atskyrimo reikalavimai. Nepaisant to, numatoma, kad bent 2008 m. paskirstymo sistemos operatoriai veiks valstybei priklausančiose vertikalios integracijos grupėse. Todėl, remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, reikėtų laikyti, kad galimybės patekti į rinką nėra ribojamos.

(6)

Tiesioginės konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, iš kurių nė vienas per se nėra lemiamas. Vienas iš kriterijų, į kurį reikėtų atsižvelgti vertinant rinkas, kurioms taikomas šis sprendimas, yra pagrindinių tam tikros rinkos dalyvių užimama tos rinkos dalis. Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose lygis. Turint omenyje konkrečių rinkų ypatybes, reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kaip antai: balansavimo rinkos veikimas, kainų konkurencija ir pirkėjų polinkis keisti tiekėją.

(7)

Šiuo sprendimu nepažeidžiamas konkurencijos taisyklių taikymas.

(8)

Lenkija pateikė prašymą dėl elektros energijos gamybos ir didmeninės prekybos Lenkijoje.

(9)

Lenkijos prašyme teigiama, kad atitinkama geografinė rinka sutampa su šalies teritorija. Rinka yra vientisa, vieno regiono pirkėjui nėra kliūčių pirkti kitame šalies regione pagamintą elektros energiją (didžioji elektros energijos gamybos pajėgumų dalis yra Lenkijos pietuose, tačiau šiame regione pagaminta energija parduodama visoje Lenkijoje). Be to, 2007 m. veiklos ataskaitoje (4) nurodyta, kad „2006 m. […] prie sienos su Vokietija, Čekija ir Slovakija susidarė struktūrinio pobūdžio sistemos perkrova […]“. 2006 m. iš Lenkijos eksportuota 9,74 % visos pagamintos elektros energijos, o tais pačiais metais importuota 2,94 % visos elektros energijos (taigi grynasis eksportas 2006 m. sudarė 6,8 % visos pagamintos elektros energijos). 2007 m. veiklos ataskaitoje daroma išvada, kad „svarbiausia su elektros energijos birža susijusi problema yra ribotas Lenkijos tinklo perdavimo pajėgumas, dėl kurio jungiamosiose linijose susidaro perkrova. Pagrindinė priežastis – didelis rinkos spaudimas, atsirandantis dėl to, kad elektros energijos kainos Lenkijoje ir Vokietijoje, Čekijoje bei Švedijoje labai skiriasi.“ Todėl vertinant Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąlygas, turėtų būti laikoma, kad Lenkijos Respublikos teritorija sudaro atitinkamą rinką.

(10)

Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Dujų ir elektros vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaita“ (5), toliau – 2005 m. ataskaita, nurodyta, kad „daugelyje nacionalinių rinkų šiam sektoriui būdingas aukštas koncentracijos lygis, trukdantis efektyviai konkuruoti“ (6). Todėl laikoma, kad elektros energijos gamybos atžvilgiu „vienas konkurencijos laipsnio rodiklis nacionalinėse rinkose yra trijų didžiausių […] gamintojų […] bendra rinkos dalis“ (7). Lenkijos valdžios institucijos nurodė, kad 2006 m. trims didžiausiems gamintojams tenka 44,2 % viso elektros energijos gamybos pajėgumo ir 52,3 % bendrosios produkcijos (8). Remiantis liepos 28 d. gautu Lenkijos valdžios institucijų atsakymu, 2007 m. jiems tenkanti elektros energijos gamybos pajėgumo dalis padidėjo iki 51,7 %, o bendrosios produkcijos – iki 58,0 % (9). Lenkijos valdžios institucijos nurodė, kad trijų didžiausių didmeninės prekybos rinkos operatorių užimama rinkos dalis sudarė 48,1 % 2006 m. ir padidėjo iki 55,4 % 2007 m. (10). Reikia pabrėžti, kad Lenkijos valdžios institucijų pateikti duomenys rodo, kad 2006–2007 m. trijų didžiausių abiejų sričių operatorių rinkos dalys aiškiai padidėjo. Tokia koncentracija yra didesnė už Komisijos sprendimuose 2006/211/EB (11) ir 2007/141/EB (12) nurodytą atitinkamą procentinę dalį Jungtinėje Karalystėje (39 %). Koncentracijos lygis panašus į Komisijos sprendime 2008/585/EB (13) nurodytą koncentracijos lygį Austrijoje (52,2 %), arba yra šiek tiek už jį aukštesnis, ir galiausiai Lenkijoje koncentracijos lygis žemesnis už Komisijos sprendimuose 2006/422/EB (14) ir 2007/706/EB (15) nurodytą atitinkamą koncentracijos lygį Suomijoje (73,6 %) ir Švedijoje (86,7 %). Tačiau visais trimis atvejais tokios koncentracijos poveikį atsveria „rinkoje pastebimas konkurencinis spaudimas, susidarantis dėl galimybės importuoti elektros energiją iš už [šalies] teritorijos ribų“ (16). Kaip apibūdinta 9 konstatuojamojoje dalyje, dėl sistemos perkrovos ir ribotų perdavimo pajėgumų importuojama elektros energija sudaro mažiau nei 3 % visos Lenkijoje pagaminamos elektros energijos, palyginti, pavyzdžiui, su Austrija, kurioje „importuota elektros energija sudarė beveik ketvirtį (17) visų jos poreikių (18), visų pirma bazinės energijos“ (19). Be to, remiantis Lenkijos energetikos reguliavimo tarnybos vadovo pateiktu dokumentu (20), „dabartinė elektros energijos pramonės struktūra ir koncentracijos lygis susidarė visų pirma dėl to, kad valstybei priklausančios elektros energijos pramonės įmonės buvo konsoliduotos horizontaliai, o vėliau – vertikaliai. Konsolidavimo procesas, neigiamai veikęs konkurencijos sąlygas šalies rinkoje, turės didelį poveikį konkurencijai ir didmeninės prekybos rinkoje.“ Todėl tokio koncentracijos lygio negalima laikyti tiesioginės konkurencijos sąlygų rodikliu elektros energijos gamybos ir didmeninės prekybos rinkose.

(11)

Be to, papildomu rodikliu taip pat reikėtų laikyti balansavimo rinkų veikimą, nors jos yra susijusios su nedidele visos elektros energijos, pagamintos ir (arba) suvartotos valstybėje narėje, dalimi. „Rinkos dalyvis, kurio gamybos portfelis neatitinka pirkėjų savybių, gali pastebėti skirtumą tarp kainos, kuria perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO) parduoda ne balansavimo energiją, ir kainos, kuria jis atpirks perteklinę produkciją. Šias kainas gali tiesiogiai nustatyti PSO reguliavimo institucija; arba gali būti panaudotas rinka pagrįstas mechanizmas, kai kaina nustatoma remiantis kitų gamintojų pasiūlymais, siekiant reguliuoti tiekėjams arba vartotojams skirtą gamybą […]. Smulkiesiems rinkos dalyviams iškyla esminių sunkumų, kai egzistuoja rizika, kad atsiras didelis pirkimo iš PSO kainos ir pardavimo kainos skirtumas. Tai atsitinka ne vienoje valstybėje narėje ir trukdo vystytis konkurencijai. Didelis skirtumas gali rodyti nepakankamą konkurencijos lygį balansavimo rinkoje, kurioje dominuojančią padėtį užima tik vienas arba du pagrindiniai gamintojai“ (21). Nepaisant palyginti nedidelio skirtumo (22) tarp pirkimo iš PSO kainos ir pardavimo kainos, Lenkijos balansavimo rinka ir pagrindinės jos ypatybės (ypač dienos rinkos nebuvimas arba nepakankama prieiga prie kitų rinkos platformų, kurios gali veikti kaip alternatyvos, taip pat tam tikri balansavimo sąnaudų aspektai) yra tokios, kad „dabartinė perdavimo paslaugų tarifų struktūra, pagal kurią balansavimo ir perkrovos valdymo mokesčius turi mokėti visi vartotojai, nesiunčia tinkamų ekonominių signalų rinkos dalyviams“ (23). Todėl Lenkijos balansavimo rinkos veikimo negalima laikyti dar vienu rodikliu, kad elektros energijos gamyba ir didmeninė prekyba yra tiesiogiai veikiamos konkurencijos.

(12)

Atsižvelgiant į svarstomosios prekės (elektros energija) savybes ir į tai, kad tinkamų pakaitinių produktų arba paslaugų yra mažai arba jų nėra, vertinant konkurencijos būklę elektros energijos rinkose didesnę reikšmę įgyja kainų konkurencija ir kainų nustatymas. Kiek tai susiję su dideliais pramoniniais (galutiniais) vartotojais, kurie labiausiai linkę elektros energiją pirkti tiesiogiai iš tiekėjų, kurie kartu yra gamintojai, tiekėją keičiančių pirkėjų skaičius gali rodyti kainų konkurenciją ir dėl to netiesiogiai yra „natūralus konkurencijos efektyvumo rodiklis. Jeigu kitą tiekėją pasirenkančių vartotojų yra mažai, vadinasi, rinka greičiausiai veikia netinkamai, net ir įvertinus tai, kad nereikėtų atmesti galimybės sudaryti naują, naudingesnį sandorį su senuoju tiekėju“ (24). Be to, „reguliuojamos kainos galutiniams vartotojams yra akivaizdžiai lemiamas pirkėjų elgsenos veiksnys […]. Jeigu kontrolę galima pateisinti pereinamuoju laikotarpiu, ji vis labiau deformuos rinką, kai iškils investicijų poreikis“ (25).

(13)

Naujausiais turimais duomenimis, tiekėją keičiančių didelių ir labai didelių pramoninių vartotojų dalis Lenkijoje yra 15,84 % (26), ir tai atitinka 7,6 % visos tiekiamos energijos (27). Šiuos duomenis reikia vertinti atsižvelgiant į ankstesnius sprendimus dėl elektros energijos sektoriaus, kuriuose nurodyta, kad tiekėją keičiančių didelių ir labai didelių pramoninių vartotojų dalis svyruoja nuo daugiau kaip 75 % (Sprendimas 2006/422/EB dėl Suomijos) iki 41,5 % (Sprendimas 2008/585/EB dėl Austrijos). Be to, vis dar reguliuojamos kainos galutiniams (namų ūkių) vartotojams – operatoriai reguliavimo institucijai turi pateikti tarifus, kuriuos jie pageidauja taikyti. Todėl, kiek tai susiję su didelių ir labai didelių pramoninių (galutinių) vartotojų tiekėjo keitimu (28) ir kainų galutiniams vartotojams kontrole, padėtis Lenkijoje nėra pakankamai gera, todėl ji negali būti laikoma tiesioginės konkurencijos sąlygų rodikliu.

(14)

Elektros energijos gamybos ir didmeninės prekybos padėtį Lenkijoje galima apibendrinti taip: trijų didžiausių gamintojų ir didmenininkų rinkos dalys yra palyginti didelės, ir tokios padėties poveikio neatsveria galimybės lengvai gauti importuojamos elektros energijos; kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, balansavimo rinkos neveikia pakankamai gerai, kad jų veikimą būtų galima laikyti tiesioginės konkurencijos sąlygų rodikliu, tiekėją keičia nedaug vartotojų, o tam tikrose vartotojų grupėse kainos galutiniams vartotojams vis dar reguliuojamos.

(15)

Galiausiai, negalima neatsižvelgti į bendrą padėtį Lenkijos energetikos sektoriuje. Todėl Komisijos „Rekomendacijoje dėl Tarybos rekomendacijos dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2008 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo“ (29) Lenkijai rekomenduojama „gerinti konkurencijos sistemą tinklų pramonėje, taip pat persvarstant reguliuotojų vaidmenį, ir toliau energingai liberalizuoti energijos rinkas“ (30) – tai dar vienas požymis, kad elektros energijos gamyba ir didmeninė prekyba Lenkijoje (dar) nėra visiškai atvertos konkurencijai.

(16)

Atsižvelgiant į 9–15 konstatuojamosiose dalyse išnagrinėtus veiksnius, reikėtų daryti išvadą, kad elektros energijos gamyba ir didmeninė prekyba Lenkijoje konkurencijos nėra tiesiogiai veikiamos. Todėl Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis netaikoma sutartims, kurių paskirtis – suteikti galimybę vykdyti tą veiklą Lenkijoje. Taigi Direktyva 2004/17/EB ir toliau taikoma, kai perkantieji subjektai sudaro sutartis, kurių paskirtis – suteikti galimybę gaminti elektros energiją ir vykdyti didmeninę prekybą ja Lenkijoje, arba kai jie rengia projektų konkursus tokiai veiklai vykdyti Lenkijoje.

(17)

Šis sprendimas pagrįstas teisine ir faktine padėtimi 2008 m. gegužės–liepos mėn., dėl kurios išvados padarytos remiantis Lenkijos Respublikos pateikta arba Lenkijos valdžios institucijų administruojamose interneto svetainėse paskelbta informacija, taip pat 2005 m. ataskaita ir jos techniniu priedu, 2007 m. komunikatu, 2007 m. tarnybų dokumentu ir Galutine ataskaita. Jį galima keisti, jeigu smarkiai pasikeitus teisinei arba faktinei padėčiai tenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos,