1.4.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 89/15

(1)

2004 m. spalio 11 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2004 m. spalio 15 d., Greenpeace pateikė Komisijai skundą dėl Prancūzijos užsienio prekybos draudimo bendrovės (toliau – Coface) suteiktos garantijos, susijusios su bendrovės Framatome ANP teikiamų paslaugų Suomijos bendrovei Teollisuuden Voima Oy (toliau – TVO) Prancūzijos eksportuojama dalimi. Vėliau bendrovė Framatome ANP pavadinta AREVA NP (2).

(2)

2004 m. spalio 29 d. Komisija šį skundą įregistravo numeriu CP 201/2004.

(3)

2004 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. D/57822 Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų informacijos apie garantiją. Prancūzijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2004 m. gruodžio 10 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2004 m. gruodžio 13 d.

(4)

2004 m. gruodžio 14 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2004 m. gruodžio 16 d., European Renewable Energies Federation asbl (toliau – EREF) pateikė Komisijai skundą, kuriame išreiškiamos abejonės dėl naujosios TVO atominės elektrinės statybos, finansavimo ir eksploatavimo būdų suderinamumo su Bendrijos teise. EREF teigia, kad pagalba yra ne tik Coface garantija, bet ir Bayerische Landesbank (toliau – BLB) bei AB Svensk Exportkredit (toliau – SEK) suteiktas finansavimas.

(5)

2004 m. gruodžio 21 d. Komisija įregistravo šiame skunde nurodytas valstybės pagalbos detales numeriu CP 238/2004. Vėliau abu skundus Komisija nagrinėjo bendrai, nes skundų CP 238/2004 ir CP 201/2004 objektas yra tas pats.

(6)

2005 m. vasario 15 d. raštu Nr. D/51174 Komisija paprašė Vokietijos valdžios institucijų informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Vokietijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2005 m. kovo 16 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2005 m. kovo 17 d.

(7)

2005 m. gegužės 26 d. raštu Nr. D/54101 Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Prancūzijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2005 m. liepos 26 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2005 m. liepos 27 d.

(8)

2005 m. birželio 7 d. raštu Nr. D/54366 Komisija paprašė Suomijos valdžios institucijų informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Suomijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2005 m. liepos 8 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2005 m. liepos 11 d.

(9)

2005 m. birželio 8 d. raštu Nr. D/54377 Komisija paprašė Švedijos valdžios institucijų informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Švedijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2005 m. liepos 7 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2005 m. liepos 18 d.

(10)

2005 m. rugsėjo 2 d. įvyko Komisijos ir EREF susitikimas.

(11)

2005 m. lapkričio 18 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2005 m. lapkričio 22 d., EREF Komisijai pateikė papildomą informaciją apie 2004 m. gruodžio 14 d. skundą, visų pirma – informaciją apie skunde CP 238/2004 nurodytą valstybės pagalbą.

(12)

2005 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. D/59668 Komisija paprašė Švedijos valdžios institucijų papildomos informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Švedijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2006 m. balandžio 6 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. balandžio 10 d.

(13)

2006 m. sausio 13 d. raštu Nr. D/50295 Komisija paprašė Prancūzijos valdžios institucijų papildomos informacijos apie skunduose nurodytas priemones. Prancūzijos valdžios institucijos tokią informaciją pateikė 2006 m. vasario 20 d. elektroniniu raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. vasario 21 d., ir 2006 m. kovo 10 d. elektroniniu raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. kovo 13 d.

(14)

Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pateikė papildomą informaciją apie skunduose nurodytas priemones 2006 m. balandžio 5 d. elektroniniu raštu, kurį Komisija įregistravo tą pačią dieną.

(15)

2006 m. gegužės 4 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. gegužės 12 d., Greenpeace pateikė Komisijai papildomą informaciją dėl skundo CP 201/2004.

(16)

2006 m. liepos 4 d. įvyko Komisijos, Prancūzijos valdžios institucijų, banko, AREVA NP ir TVO atstovų susitikimas. Jame Prancūzijos valdžios institucijos pateikė Komisijai dokumentus, susijusius su skunduose nurodytomis priemonėmis.

(17)

2006 m. liepos 18 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. liepos 25 d., EREF pateikė naujos informacijos dėl skundo CP 238/2004 ir paprašė Komisiją priimti sprendimą dėl šio atvejo.

(18)

2006 m. rugsėjo 7 d. Komisija abu skundus įregistravo vienu numeriu NN 62/2006. 2006 m. rugsėjo 20 d. šį atvejį Komisija suskaidė į dvi bylas (3), t. y. atitinkamai NN 62/A/2006 ir NN 62/B/2006. Byla NN 62/A/2006 apima skundų aspektus, susijusius su Coface garantija. Byla NN 62/B/2006 apima skundo CP 238/2004 dėl kredito sutarties, pasirašytos su BLB, ir SEK suteiktos dvišalės paskolos aspektus (skunde CP 201/2004 šie aspektai nenagrinėjami).

(19)

2006 m. spalio 24 d. Komisija priėmė sprendimus abiejose bylose. Viena vertus, pirmajame sprendime (4) Komisija nusprendė, kad NN 62/B/2006 priemonė nėra pagalba. Kita vertus, Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl Coface suteiktos garantijos, o NN 62/A/2006 byla tampa byla C 45/2006. Priemonė nagrinėjama šiame sprendime, kuriuo užbaigiama oficiali tyrimo procedūra C 45/2006.

(20)

2006 m. lapkričio 14 d. raštu, kurį Komisija įregistravo 2006 m. lapkričio 16 d., Prancūzijos valdžios institucijos paprašė Komisijos pratęsti laikotarpį, skirtą pastaboms pateikti. Šį terminą Komisija pratęsė lapkričio 30 d. raštu. Prancūzijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 2006 m. gruodžio 22 d. raštu, įregistruotu 2007 m. sausio 4 d.

(21)

2007 m. vasario 1 d. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti pastabas dėl svarstomų priemonių. Šiuo klausimu Komisija gavo dešimties suinteresuotųjų šalių pastabas. Komisija jas nusiuntė Prancūzijai 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. D/51341, suteikdama galimybę pakomentuoti tas pastabas. Paprašiusios pratęsti terminą, Prancūzijos valdžios institucijos savo komentarus pateikė 2007 m. gegužės 11 d. raštu, įregistruotu 2007 m. gegužės 14 d.

(22)

Šiuo metu Suomija turi keturis atominius reaktorius. Du iš jų, priklausantys bendrovei Fortum, įrengti Lovisoje. Kiti du yra Olkiluoto vietovėje ir priklauso bendrovei TVO.

(23)

TVO yra pelno nesiekianti bendrovė, kurios tikslas – tiekti savo akcininkams elektros energiją už savikainą. TVO kapitalas padalytas į kelias dalis, kiekviena iš jų susijusi su elektrine arba elektrinių grupe. Tam tikros TVO kapitalo dalies valdymas suteikia teisę už savikainą pirkti atitinkamą susijusių elektrinių produkcijos dalį.

(24)

TVO akcininkai iš esmės yra energetikos sektoriaus įmonės ir daug elektros energijos vartojančios pramonės sektoriaus įmonės.

(25)

TVO, jau turinti du atominius reaktorius ir investavusi į akmens anglimis kūrenamą elektrinę bei vėjo jėgainę, šiuo metu Olkiluoto vietovėje stato trečiąjį atominį reaktorių. Tai projektas, vadinamas Olkiluoto 3.

(26)

Subjektas, atsakingas už Olkiluoto 3 reaktoriaus statybą, yra konsorciumas, į kurį įeina bendrovės Siemens ir AREVA NP, o pastaroji yra bendrovių AREVA ir Siemens, atitinkamai valdančių 66 % ir 34 % kapitalo, filialas. Šį konsorciumą projektui įgyvendinti TVO pasirinko po 2002 m. rugsėjo mėn. paskelbto konkurso teikti paraiškas. 2003 m. spalio 15 d. TVO pranešė AREVA NP ir Siemens konsorciumui, kad jis yra „preferred bidder“, t. y. „pageidaujamas konkurso dalyvis“. 2003 m. gruodžio 18 d. buvo pasirašyta statybos sutartis. Pagal Komisijai pateiktą informaciją, be pasirinkto konsorciumo paraiškų konkurse dalyvavo įmonės […] (6).

(27)

Olkiluoto 3 reaktorius bus pirmasis įrengtas naujos European Pressurised Water Reactor (EPR) kartos reaktorius. Jo pajėgumas turėtų būti 1 600 MW. Pagal pirminį planą numatyta, kad reaktorius pradės veikti 2009 m. Kadangi elektrinės statyba vėluoja, šiuo metu numatoma, kad ji pradės veikti 2010 m. pabaigoje arba 2011 m. pradžioje.

(28)

Projektui Olkiluoto 3, kurio bendra kaina yra daugiau nei 3 mlrd. EUR, finansuoti TVO naudojasi keliais šaltiniais.

(29)

Pirmiausia TVO akcininkai įsipareigojo padidinti TVO kapitalą (nuosavą kapitalą) suma, sudarančia maždaug [15–30] % projekto kainos, išleisdami specialias akcijas naujajam reaktoriui. Antra, akcininkai suteiks papildomą paskolą, kurios suma bus [0–15] % visos kainos. Be šių finansinių išteklių, kuriuos akcininkai suteikė 2003 m. gruodžio mėnesį pasirašydami investavimo sutartį, TVO pasirašė kredito sutartį su tarptautinių bankų sindikatu ir kelias dvišales paskolų sutartis. Nuo to laiko daugelis šių finansavimo už skolintas lėšas šaltinių buvo refinansuoti gavus Coface garantuotą paskolą, kurios sutartis pasirašyta 2004 m. kovo mėn., 2005 m. birželio mėn. sudaryta nauja kredito sutartimi ir naujomis dvišalėmis paskolomis.

(30)

Kalbama apie 1,35 mlrd. EUR priemonę (toliau – kredito sutartis).

(31)

Šį kreditą TVO suteikė bankai, iš kurių penki – BLB, BNP Paribas, JP Morgan, Nordea ir Svenska Handelsbanken – susijungė į sindikatą Mandated Lead Arrangers. 2003 m. lapkričio 11 d. raštu tie penki sindikato Mandated Lead Arrangers bankai įsipareigojo prireikus kiekvienas suteikti iki 500 mln. EUR, t. y. iš viso 2,5 mlrd. EUR. Jungimosi į sindikatą metu prie kredito sutarties prisidėjo ir kiti bankai. 2003 m. gruodžio 17 d. šią kredito sutartį pasirašė dvylika bankų, kurių dalyvavimo sąlygos buvo vienodos.

(32)

2003 m. gruodžio 17 d. pasirašyta kredito sutartis apima du etapus, kurie trunka atitinkamai 5 ir 7 metus. Kredito kintamųjų palūkanų norma indeksuojama taikant EURIBOR indeksą. Pagal penkerių metų sutartį pirmuosius trejus metus kredito kainų skirtumas (angl. „spread“) – […] bazinių taškų (bps) daugiau nei EURIBOR. […] metais skirtumas padidėjo iki […] bps. Pagal septynerių metų sutartį pirmuosius trejus skirtumas yra […] bps, […] metais – […] bps, o […] metais – […] bps. Ši paskola suteikta be valstybės garantijos.

(33)

2003 m. gruodžio 17 d. TVO ir bankų pasirašyta sutartis iš pradžių buvo susijusi su bendra 1,95 mlrd. EUR suma. 2004 m. kovo mėn. ta suma buvo sumažinta iki 1,35 mlrd. EUR dėl 2.2.2 dalyje aprašytos TVO gautos Coface garantuotos paskolos.

(34)

2005 m. birželio mėn. be kito finansavimo TVO sudarė naują, 1,6 mlrd. EUR vertės kredito sutartį, taip pasinaudodama palankesnėmis rinkos sąlygomis. Iš tikrųjų pagal tą 7 metų kredito sutartį TVO vidutiniškai moka tik […] bps skirtumą su EURIBOR. TVO pirmąsias projekto Olkiluoto 3 išlaidas padengė iš kitų šioje dalyje aprašytų finansavimo šaltinių, visų pirma akcininkų suteikto kapitalo, tad jai niekada neteko pasinaudoti 2003 m. gruodžio mėn. sudaryta kredito sutartimi ir ji tą sutartį nutraukė.

(35)

2004 m. birželio 11 d. Komisija, remdamasi Euratomo sutarties 43 straipsniu, pateikė teigiamą nuomonę, kurioje padarė išvadą, kad svarstomas pramoninis projektas „prisideda didinant apsirūpinimo energija saugumą ir įvairovę tiek regioniniu, tiek europiniu mastu“ ir kad „visi šio investavimo aspektai atitinka Euratomo sutarties tikslus“.

(36)

Tai kredito sutartis (toliau – garantuota paskola, žodis „paskola“ vartojamas dėl to, kad nebūtų painiojama su 2.2.1. dalyje nurodyta kredito sutartimi), sudaryta dėl 570 mln. EUR, kuriuos skyrė tie patys kaip ir 31 konstatuojamojoje dalyje nurodyti sindikato Mandated Lead Arrangers bankai, išskyrus […] banką.

(37)

Pagrindinę paskolos dalį TVO dalimis gaus per 5 metus, taip skolinamos sumos bus lygios mokėjimams, kuriuos TVO privalo sumokėti AREVA NP. Paskola bus grąžinama kas pusmetį lygiomis dalimis. Grąžinimas bus pradėtas po 6 mėnesių nuo paskutinės išmokos ir truks 12 metų. Prancūzijos valdžios institucijų apskaičiuotas vidutinis paskolos laikotarpis yra 8,92 metų.

(38)

Bankams mokamos palūkanos yra kintamosios, jos indeksuojamos taikant EURIBOR indeksą. Už paskolą bankai gauna […] bazinių taškų (bps) skirtumą su EURIBOR.

(39)

Paskola užtikrinta garantija, kurią Prancūzijos valstybės vardu suteikė Coface, vykdanti užsienio prekybos kredito draudimo veiklą. Draudimo sutartį pasirašė bankai, todėl jie yra apdraustoji šalis. Šiuo pagrindu Coface apdraudžia 95 % paskolos sumos. Kad galima būtų pasinaudoti šiuo draudimu, Coface paprašė [2,5–3,5] % dydžio įmokos už kiekvieną mokėjimą, o bendra Coface mokėtinų įmokų suma yra [14,25–19,95] mln. EUR. Šios įmokos reikalaujama iš bankų, o jie savo ruožtu ją priskaičiuoja TVO kartu su 38 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis palūkanomis.

(40)

Garantijų ir išorės prekybos kreditų komisija, įpareigota priimti sprendimą dėl šios garantijos suteikimo, 2003 m. lapkričio 17 d. priėmė teigiamą sprendimą. Coface2003 m. gruodžio 1 d. pažadėjo suteikti garantiją. Garantuotos paskolos sutartis buvo sudaryta 2004 m. kovo 25 d.

(41)

2003 m. lapkričio 20 d. Prancūzija apie šią garantiją pranešė EBPO susitarimo dėl valstybės remiamų eksporto kredito gairių (toliau – EBPO susitarimas) dalyviams. Reikia pažymėti, kad aptariamos operacijos neužginčijo nė vienas EBPO susitarimo dalyvis.

(42)

Apsispręsdama dėl investavimo TVO be kredito sutarties sudarė ir dvišales sutartis su įvairiomis kitomis finansinėmis organizacijomis dėl bendros […] mln. EUR sumos. Viena iš tų dvišalių sutarčių buvo sudaryta su SEK dėl 100 mln. EUR sumos (žr. sprendimą byloje NN 62/B/2006).

(43)

Lentelėje pateikiama projekto Olkiluoto 3 finansavimo schema 2004 m. kovo 25 d.

1   lentelė

Projekto Olkiluoto 3 finansavimo schema (2004 3 25)

(44)

Lentelėje aprašyta įvykių chronologija.

2   lentelė

Projekto kalendorius (pagrindiniai 2002–2004 m. etapai)

(45)

2006 m. spalio 24 d. Komisijos sprendime iš pradžių nagrinėjama, ar priemonė yra pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Tam tikslui sprendime išsamiai nagrinėjama, ar pranašumas buvo suteiktas, ar ne. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Coface reikalaujama [2,5–3,5] % draudimo įmoka negali būti tiesiogiai palyginta su rinkos kaina, nes nepanašu, kad kokia nors draudimo kompanija siūlytų tokios rūšies finansines paslaugas. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantija suteikta paskolai, galima būtų palyginti bendrąsias garantuotos paskolos išlaidas, kurios apibūdinamos kaip sumokėtų palūkanų ir draudimo įmokos suma, su išlaidomis, kurias būtų patyręs skolininkas, jei valstybės garantijos nebūtų. Remdamasi bendrųjų garantuotos paskolos išlaidų ir 2.2.1. dalyje aprašytos kredito sutarties išlaidų, kurios laikomos rinkos kaina, palyginimu Komisija daro preliminarią išvadą, kad garantuota paskola neturėtų sumažinti finansinių skolininko paprastai patiriamų išlaidų. Todėl neatrodo, kad TVO buvo suteiktas pranašumas. Tačiau Komisija pažymi, kad ši preliminari išvada pagrįsta tam tikromis hipotezėmis. Todėl šiame etape ji negalėjo atmesti bet kokios galimybės, kad priemonė buvo pagalba, ir nusprendė suteikti Prancūzijai ir suinteresuotosioms šalims galimybę pakomentuoti taikytą metodologiją ir hipotezes, kuriomis Komisija pagrindė pranašumo buvimo analizę.

(46)

Dėl galimos pagalbos suderinamumo Komisija pažymi, kad tam tikri elementai suderinami pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, tačiau kiti – ne. Todėl galimos pagalbos suderinamumas negali būti a priori įvertintas.

(47)

Kadangi negalima atmesti, kad priemonė yra pagalba ir, jeigu tai būtų tiesa, neaišku, ar ji yra suderinama, Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(48)

2007 m. sausio 2 d. raštu bendrovė TVO pateikė Komisijai savo pastabas. TVO pareiškė, kad sprendime pradėti procedūrą yra daug faktinių klaidų ir pasiūlė patikslinimus. Be to, ji manė, kad tam tikri Komisijos atlikti vertinimai pagrįsti tik tam tikru hipotetinių prielaidų skaičiumi ir yra spekuliatyvūs. Dėl pranašumo buvimo TVO teigė, kad Coface garantuota paskola buvo brangesnė negu kredito sutartis ir kiti tuo metu prieinami finansavimo šaltiniai. Vis dėlto TVO pasirinko garantuotą paskolą, nes jos laikotarpis buvo ilgesnis, taip buvo galima sumažinti bankų skolinamą sumą ir nepanaudotą sumą atidėti būsimiems finansavimo poreikiams (7). TVO manymu, Komisija turėtų padaryti išvadą, kad garantija nėra pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(49)

2007 m. kovo 1 d. raštu Greenpeace, pirmoji šios procedūros iniciatorė (žr. šio sprendimo 1 dalį), pateikė savo pastabas. Greenpeace priminė, kad Bendrijos viduje visada buvo draudžiama teikti pagalbą eksportui, tad ji mano, kad Komisija turėtų priimti neigiamą sprendimą dėl svarstomos priemonės ir išieškoti pagalbą. Greenpeace rašte nekomentuojamas preliminarus pranašumo buvimo tyrimas, nurodytas sprendime pradėti procedūrą.

(50)

2007 m. kovo 1 d. raštu EREF, antroji šios procedūros iniciatorė (žr. šio sprendimo 1 dalį), pateikė Komisijai savo pastabas. EREF nuomone, akivaizdu, kad garantijos suteikimas eksportui Bendrijos vidaus prekybos kontekste yra neleistina valstybės pagalba. EREF priminė 2005 m. lapkričio 18 d. rašte pateiktus argumentus ir prašė pridėti tą raštą prie šios procedūros bylos.

(51)

EREF nuomone, Coface įsikišimas į projekto finansavimą yra stiprus signalas privatiems bankams pradėti projekto finansavimą. Iš tikrųjų EREF mano, kad Coface garantija sumažina riziką bankams, kurie ėmėsi finansuoti projektą, ir sumažina nuosavą kapitalą, bankų sukauptą aptariamoms paskoloms. Sumažindama bankams gresiančią riziką Coface garantija galėtų paskatinti bankus teikti TVO paskolas su mažesnėmis palūkanomis. Garantijos suteikiamas pranašumas būtų išskaidytas. EREF mano, kad projekto finansavimo struktūra galėtų suirti, jei Coface turėtų atsiimti savo garantiją. EREF prašo Komisijos išnagrinėti visus šalių užmegztus ir sutartimis nustatytus santykius bei derybų, po kurių buvo pasirašytos šios sutartys, procesą.

(52)

Išskyrus bendruosius samprotavimus, glaustai išdėstytus 51 konstatuojamojoje dalyje, EREF rašte nekomentuojamas preliminarus pranašumo buvimo tyrimas, nurodytas sprendime pradėti procedūrą.

(53)

Be trijų 48, 49 ir 50 konstatuojamosiose dalyse nurodytų raštų su pastabomis Komisija gavo ir šešių valstybių narių – Nyderlandų, Švedijos, Čekijos, Austrijos ir Vokietijos – pastabas ir Tarybos darbo grupės „Eksporto kreditai“ pirmininko pastabas (8). Minėtos valstybės narės nepateikė komentarų dėl atvejo specifiškumo, tačiau išsakė priekaištus Komisijai dėl to, kad ji dėl eksporto kredito pradėjo EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą, ir manė, kad negalima atmesti, jog tokia priemonė yra nesuderinama valstybės pagalba. Tos valstybės narės manė, kad iš tikrųjų eksporto kreditą nustato EBPO susitarimas, kuris buvo perkeltas į Bendrijos teisę. Taikydama eksporto kreditui EB sutarties 88 straipsnyje nustatytas procedūras dėl valstybės pagalbos Komisija sukuria didelį teisinį neaiškumą ir rizikuoja susilpninti Europos eksportuotojų padėtį jų užsienio konkurentų atžvilgiu.

(54)

Prancūzijos valdžios institucijos pirmiausia apibūdina projektą ir pagrindinius jo etapus, visų pirma susijusius su projekto finansavimu ir paraiškų konkurso eiga.

(55)

Dėl svarstomos priemonės vertinimo Prancūzijos valdžios institucijos iš esmės tvirtina, kad priemonė negali būti laikoma pagalba. Prancūzija visų pirma tvirtina, kad priemonė nesuteikia pranašumo. Prancūzijos valdžios institucijų nuomone, Coface garantija buvo suteikta rinkos sąlygomis. Prancūzijos valdžios institucijos komentuoja sprendime pradėti procedūrą Komisijos nagrinėjamą metodologiją. Jos mano ją esant „bankų įprastai taikoma“ metodologija ir pažymi, kad ji leidžia daryti išvadą, jog draudimo įmoka atitinka rinkos kainą. Prancūzijos valdžios institucijos nurodo, kad tokį metodą galima naudingai papildyti ir patikrinti pritaikius kompleksiškesnį finansinių aktyvų įvertinimo metodą, kurį jos vadina „kreditų vertės palyginimo metodu“. Remdamosi šiuo antruoju metodu Prancūzijos valdžios institucijos prieina prie išvados, kad bankas būtų suteikęs didesnę vertę garantuotai paskolai negu kredito sutarčiai, t. y. kad paskola būtų laikoma pelningesne. Tai reikštų, kad Coface garantija nė vienai projekto šaliai nesuteikia pranašumo sumažindama finansavimo išlaidas. Be to, Prancūzijos valdžios institucijos pažymi, kad čia svarstoma priemonė negali būti laikoma valstybės pagalba, nes ji nedaro įtakos nei konkurencijai, nei prekybai tarp valstybių narių.

(56)

Be to, Prancūzija tvirtina, kad jeigu priemonė būtų valstybės pagalba, ji būtų suderinama su bendrąja rinka. Viena vertus, ji būtų suderinama pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, nes skirta teisėtam tikslui ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui. Kita vertus, ji būtų suderinama pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktą.

(57)

Galiausiai Prancūzija dar nurodo, kad išieškojimui yra daugybė kliūčių. Šiuo klausimu ji visų pirma remiasi teisėto pasitikėjimo principu. Prancūzijos nuomone, Komisija iš tikrųjų įprastai nedaro sprendimų dėl vidutinio ar ilgalaikio eksporto kredito. Be to, svarstoma priemonė yra suderinama su EBPO susitarimo nuostatomis. Dėl šių dalykų Prancūzijos tyrimas sietinas su 53 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis kitų valstybių narių pateiktomis pastabomis.

(58)

Komisija, norėdama įvertinti Prancūzijos 2004 m. kovo mėn. įgyvendintą priemonę, visų pirma turi nustatyti, ar ta priemonė yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad eksporto kreditas arba su tokiu kreditu susijusi garantija gali, visų pirma, jei tai susiję su sandoriais tarp valstybių narių, būti valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. EBPO susitarimu automatiškai neatmetama, kad ta priemonė galėtų būti valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį (9).

(59)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodo, kad pagal pirminį tyrimą nepanašu, jog priemonė būtų pagalba, visų pirma dėl to, kad neatrodo, jog ji suteiktų pranašumą pagalbos gavėjui. Nuo šiol reikėtų tikrinti, ar nauja informacija suteikia pagrindą suabejoti pirminiu tyrimu.

(60)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymi, kad svarstoma priemonė yra garantija, kurią bankai suteikė TVO. Šiame sprendime Komisija atmetė hipotezę, kad bankai įgijo pranašumą. Tokiu vertinimu nesuabejojo šalys, pateikusios Komisijai komentarus dėl šios procedūros. Todėl šiame sprendime Komisija tiktai patikrins, ar pranašumas buvo suteiktas skolininkei TVO ir paslaugų teikėjai AREVA NP. Dėl šios bendrovės sprendime pradėti procedūrą nurodoma, kad šiame etape negalima atmesti, jog Prancūzija garantijos suteikimą TVO susiejo su sutarties su AREVA NP sudarymu. Jeigu tai būtų tiesa, vadinasi, Prancūzija suteikė pranašumą TVO su sąlyga, kad AREVA NP bus pasirinkta kaip paslaugų teikėja. Todėl pastaroji taip pat galėtų pasinaudoti priemone. Iš to galima spręsti, kad pranašumo TVO buvimas yra būtina išankstinė sąlyga pranašumo AREVA NP buvimui. Todėl šiame sprendime Komisija pirmiausia patikrins, ar pranašumas buvo suteiktas TVO.

(61)

Pranašumas, kurį tokia skolininkė kaip TVO galėtų gauti valstybės garantuotos paskolos, yra jos finansavimo išlaidų sumažinimas. Siekiant nustatyti, ar valstybės garantija suteikia ar ne pranašumą skolininkei, reikėtų apibrėžti, kokias finansines išlaidas ji patirtų, jei kreiptųsi į banko paskolų rinką ir nepasinaudotų valstybės įsikišimu, ir palyginti tą sumą su išlaidomis, patirtomis po valstybės įsikišimo. Be to, reikia pažymėti, kad kai kurios įmonės tiesiog neturi galimybės pasinaudoti kapitalo rinkomis, jos tokią galimybę įgyja tik įsikišus valstybei. Tokiu atveju pranašumas, įgyjamas įsikišus valstybei, gali būti dar didesnis. Tokiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdama į tai, kad EREF abejoja TVO galimybe aptariamų įvykių metu pasinaudoti banko paskolų rinka, Komisija, prieš atlikdama galimo finansinių išlaidų sumažinimo analizę, patikrins, ar TVO turėjo galimybę pasinaudoti kapitalo rinka ir ar ta galimybė buvo pakankama visam projektui Olkiluoto 3.

(62)

Šio sprendimo 2 dalyje Komisija išanalizavo įvairius projekto Olkiluoto 3 ir jo finansavimo etapus. Iš šios analizės matyti, kad garantuota paskola formaliai buvo suteikta 2004 m. kovo mėn. Tačiau Coface suteikti garantiją pažadėjo 2003 m. gruodžio 1 d. Tai buvo padaryta 2003 m. lapkričio 17 d. Garantijų ir išorės prekybos kreditų komisijos sprendimu. Taigi nuo 2003 m. lapkričio 11 d. penki bankai formaliai įsipareigojo suteikti TVO iki 2,5 mlrd. EUR, o tai pakankamos sumos paskola, kad galima būtų užtikrinti projekto finansavimą. Iš Prancūzijos valdžios institucijų pateiktos informacijos matyti, kad iki Prancūzijos vyriausybės įsikišimo TVO galimybė pasinaudoti finansinėmis rinkomis buvo pakankama, kad galėtų finansuoti visą projektą.

(63)

Be to, Komisija pažymi, kad TVO, įgyvendindama įvairius projekto Olkiluoto 3 finansavimo etapus, naudojosi aukštesniu didelės vertinimo agentūros įvertinimu („investment grade“). Toks įvertinimas paprastai reiškia didelę galimybę pasinaudoti banko paskolų rinka ir leidžia atmesti prielaidą, kad TVO turėtų būti laikoma sunkumų patiriančia bendrove.

(64)

Pagaliau Komisija pažymi, kad garantuotos paskolos suma – 570 mln. EUR – yra nedidelė, palyginti su visu surinktu kapitalu, t. y. daugiau nei 3 mlrd. EUR. Todėl net po Coface įsikišimo didžiąją projekto dalį ir toliau finansuoja rinka. Be to, dėl garantuotos paskolos Komisija pažymi, kad nuo 2003 m. lapkričio 11 d. penki bankai buvo įsipareigoję suteikti iki 2,5 mlrd. EUR, o tai yra po 500 mln. EUR iš kiekvieno banko. Todėl Prancūzijos valstybės patiriama rizika panaši į riziką, kurią buvo pasirengę patirti privatūs bankai. Prancūzijos valstybės dalyvavimas finansuojant projektą leido pasitelkti įvairius finansavimo šaltinius ir sumažino kitų bankų patiriamą riziką ne labiau, kaip būtų tuo atveju, jei projektą finansuotų dar vienas bankas.

(65)

Remdamasi turima informacija Komisija daro išvadą, kad iki valstybės įsikišimo TVO turėjo pakankamą galimybę pasinaudoti finansinėmis rinkomis. Priešingai nei tvirtina EREF, Prancūzijos vyriausybė kitų investuotojų atžvilgiu nebuvo „pirmtakė“ ir savo garantiją suteikė tada, kai viso projekto finansavimas jau buvo užtikrintas. Be to, net jeigu Prancūzijos valstybei būtų tekęs „pirmtakės“ vaidmuo, jos įsikišimas buvo susijęs su nedidele suma, palyginti su visomis projektui finansuoti reikalingomis lėšomis, ir nepakankama, kad galima būtų pritraukti privačius investuotojus. Tokiomis aplinkybėmis Komisija taip pat daro išvadą, kad galima atmesti EREF nurodytą galimybę, esą bendrasis projekto finansavimas būtų sužlugęs, jei Coface atsiimtų garantiją.

(66)

Nustačius, kad TVO turėjo pakankamą galimybę naudotis kapitalo rinka – priešingai negu teigė EREF – reikia išnagrinėti, ar dėl Prancūzijos valstybės prašomos draudimo įmokos sumažėtų finansinės išlaidos, kurias TVO būtų patyrusi tuo atveju, jei valstybė nebūtų įsikišusi.

(67)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodo, kad šiuo metu nė viena draudimo kompanija ar finansinė institucija nesiūlo būtent tokios rūšies draudimo kaip nagrinėjamu atveju Coface, t. y. ilgalaikio draudimo nuo TVO nemokumo. Tai, kad šiuo metu rinkoje nesiūlomas tokios rūšies draudimas, patvirtino Prancūzijos valdžios institucijos, neužginčijo ieškovai. Tai neprieštarauja Komisijos pranešimui valstybėms narėms pagal EB sutarties 92 straipsnio 1 dalį taikant Sutarties 92 ir 93 straipsnius trumpalaikio eksporto kredito draudimui (10), kuriame teigiama, kad esant trumpalaikio eksporto kredito draudimo rinkai ne visada būna vidutinio ir ilgalaikio draudimo rinka. Taigi Prancūzijos valdžios institucijų prašomos įmokos neįmanoma tiesiogiai palyginti su rinkos kaina.

(68)

Tai, kad nėra tokio draudimo rinkos, nebūtinai reiškia pranašumo buvimą. Iš tikrųjų atsižvelgiant į tai, kad svarstoma priemonė yra garantuota paskola, TVO be valstybės įsikišimo būtų turėjusi gauti reikiamas lėšas sudarydama paskolos be garantijos sutartį. Todėl siekiant nustatyti pranašumo buvimą reikia patikrinti, ar TVO finansavimo išlaidos sumažėjo, palyginus bendrąsias garantuotos paskolos išlaidas (bankų prašomas palūkanas pridėjus draudimo įmoką) su palūkanomis, kurių už panašią paskolą būtų paprašę privatūs bankai, jei nebūtų valstybės garantijos.

(69)

Komisija pažymi, kad be garantuotos paskolos TVO, įgyvendindama šį projektą, naudojosi banko finansavimu, t. y. sudarė kredito sutartį. Todėl reikia nustatyti, ar pagal kredito sutartį bankų prašomos palūkanos reikiamai atspindi palūkanas, kurių paprašytų privatūs bankai, suteikdami paskolą, panašią į garantuotą paskolą, jei nebūtų valstybės garantijos.

(70)

EREF abejoja, kad kredito sutarties palūkanos tinka bankų prašomoms rinkos palūkanoms įvertinti tuo atveju, kai nėra valstybės garantijos. Pirma, EREF mano, kad BLB dalyvavimas kredito sutartyje yra pagalba, jis padarė teigiamą įtaką sąlygoms, kuriomis tos paslaugos buvo suteiktos TVO. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad sprendime byloje NN62/B/2006 (11) ji atmetė prielaidą, esą BLB įsikišimas galėjo būti pagalba. Todėl ji atmeta ir šį ieškovo teiginį. Antra, EREF mano, kad Coface suteikta garantija sumažino kredito sutarties riziką, todėl paskatino bankus suteikti kreditą palankesnėmis sąlygomis negu tos, kuriomis teikiamos paskolos be valstybės garantijos. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad EREF nenurodo, kokiu būdu Coface garantija sumažintų kredito suteikimo riziką. Komisija išsamiai išnagrinėjo projektoOlkiluoto 3 finansavimą. Nors akivaizdu, kad Coface garantija sumažina garantuotos paskolos riziką bankams, suteikusiems tą paskolą, ir sumažina bankų prašomas palūkanas už garantuotą paskolą, Komisija vis dėlto nenustatė jokio mechanizmo ar susitarimo, dėl kurio Coface garantija sumažintų kredito sutarties riziką. Iš tikrųjų reikia pažymėti, kad Coface garantija taikoma ne visai kredito sutarčiai. Komisija atmeta ieškovo teiginį, kad Coface garantija sumažina kredito sutarties riziką.

(71)

Komisija nenustatė kitų dalykų, kurie leistų daryti išvadą, kad kredito sutarties palūkanos nepakankamai atspindi palūkanų normą, kurios privatūs bankai paprašytų suteikdami paskolą, panašią į garantuotą paskolą, jei nebūtų valstybės garantijos. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad garantuota paskola nėra tokia paskola, kuri būtų grąžinama tiktai grąžinus kreditą, gautą pagal kredito sutartį. Iš tikrųjų garantuota paskola yra tos pačios rūšies kaip kredito sutartis. Be to, Komisija pažymi, kad kredito sutartis neturi privilegijų ar užtikrinimo, kuris ją skirtų nuo garantuotos paskolos sutarties (12).

(72)

Atsižvelgdama į šiuos teiginius Komisija daro išvadą, kad kredito sutarties palūkanos patikimai atspindi palūkanų normą, kurios privatūs bankai paprašytų suteikdami paskolą, panašią į garantuotą paskolą, jei nebūtų valstybės garantijos.

(73)

Sprendimo pradėti procedūrą 59 ir 63 punktuose Komisija jau palygino bendrąsias garantuotos paskolos ir kredito sutarties išlaidas. Šis palyginimas grindžiamas vidutiniu garantuotos paskolos laikotarpiu. Palūkanų norma (13), kuri vyrautų tuo laikotarpiu, apskaičiuojama taikant kredito sutarties normos tiesinę ekstrapoliaciją. Šis palyginimas parodo, kad garantuotos paskolos bendrosios išlaidos – bankų prašoma palūkanų norma pridėjus Coface prašomą draudimo įmoką – nėra mažesnės už bankų prašomą palūkanų normą sudarant kredito sutartį.

(74)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Prancūzijos valdžios institucijų manymu, sprendimo pradėti procedūrą 59 ir 63 punktuose pateiktas palyginimo metodas yra tinkamas, tačiau procedūros iniciatorės šiuo klausimu nepateikė savo nuomonės ir nepasiūlė alternatyvaus palyginimo metodo. TVO pareiškė, kad šiuo klausimu sutinka su Komisijos tyrimu, nes Coface garantuota paskola buvo brangesnė negu kredito sutartis ir kiti tuo metu prieinami finansavimo šaltiniai.

(75)

Komisija daro išvadą, kad dėl garantijos TVO finansinės išlaidos nesumažėjo, palyginti su tomis išlaidomis, kurias TVO būtų turėjusi patirti bankų rinkoje siekdama gauti paskolą be valstybės garantijos.

(76)

Komisija pažymi, kad nei pastabose dėl procedūros pradžios, nei anksčiau pateiktose pastabose procedūros iniciatorės nepasiūlė skaičiavimo metodo, kuris leistų nustatyti, ar dėl Prancūzijos prašomos draudimo įmokos dydžio sumažėjo TVO finansavimo išlaidos, ar ne.

(77)

Kaip matyti iš 6.1. dalyje pateiktos analizės, Komisija negalėjo nustatyti, kad TVO buvo suteiktas pranašumas.

(78)

Sprendimo pradėti procedūrą 69 ir 70 punktuose Komisija nurodė, kad gali būti, jog konkurencija tarp atominių elektrinių tiekėjų turėjo įtakos ne tiktai kainai, prašomai už pačios elektrinės statybą, bet ir TVO įmonės finansavimo sąlygoms. Komisija pažymėjo, kad darant prielaidą, pagal kurią konkurencija vyko dėl „bendrosios kainos“, į kurią įeina finansavimas, dėl tokios garantijos AREVA NP galėjo pasiūlyti savo klientei TVO finansavimą su mažesnėmis palūkanomis ir nuo tol siūlyti patrauklesnę „bendrąją kainą“, palyginti su kitų atominių elektrinių tiekėjų kainomis. Tokiu atveju garantija būtų galėjusi suteikti pranašumą AREVA NP ir būti pagalba eksportui.

(79)

Prancūzijos valdžios institucijų aprašyta ir 2 lentelėje glaustai pateikta įvykių chronologija leidžia atmesti galimybę, kad konkurencija tarp tiekėjų vyko dėl „bendrosios kainos“, į kurią įeina finansavimas. Pirma, TVO pasirinko AREVA NP ir Siemens konsorciumą kaip „prefered bidder“ dar prieš formalų garantijos suteikimą ir gerokai anksčiau negu buvo nustatytas tikslus įmokos dydis. Antra, elektrinės statybos sutartis su AREVA NP ir Siemens konsorciumu formaliai buvo pasirašyta prieš formalų tikslaus draudimo įmokos dydžio nustatymą. Tai įrodo, kad TVO pasirinko AREVA NP ir Siemens konsorciumą prieš sužinodama tikslias draudimo įmokų išlaidas ir projekto finansavimo išlaidas.

(80)

Be to, net jeigu ši išvada būtų neteisinga ir konkurencija tarp tiekėjų iš tikrųjų vyko dėl „bendrosios kainos“, Komisija šio sprendimo 75 konstatuojamojoje dalyje jau padarė išvadą, kad garantuota paskola nebuvo pigesnis finansavimo šaltinis, palyginti su kitais TVO prieinamais finansavimo šaltiniais. Kadangi garantijos tikslas nebuvo sumažinti TVO patiriamas finansavimo išlaidas, palyginti su kitais prieinamais finansavimo šaltiniais be garantijos, tai ji nesumažino AREVA NP ir Siemens konsorciumo siūlomos „bendrosios kainos“, todėl šis pasiūlymas netapo patrauklesnis.

(81)

Taigi, reikia atmesti prielaidą, kad priemonė suteikė pranašumą AREVA NP.

(82)

Kadangi nenustatytas pranašumo buvimas nei TVO, nei AREVA NP bendrovių atžvilgiu, o tai būtina įvertinant pagalbą, Komisija daro išvadą, kad TVO gauta 570 mln. EUR garantuota paskola, kurią suteikė Coface, nėra valstybės pagalba.

(83)

Komisija daro išvadą, kad garantija, kurią 2004 m. kovo 25 d. suteikė Prancūzija tarpininkaujant Coface, nėra pagalba,