26.3.2008 |
LT EN EN |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 84/1 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2008 m. vasario 1 d.
dėl techninės sąveikos specifikacijos, susijusios su patvirtintos transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos, nurodytos Tarybos direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje, eksploatavimo posistemiu ir panaikinantis 2002 m. gegužės 30 d. Komisijos sprendimą 2002/734/EB
(Pranešta dokumentu Nr. C(2008) 356)
(Tekstas svarbus EEE)
(2008/231/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB (2), 6 straipsnio 2 dalį technines sąveikos specifikacijų (TSS) pataisas pagal Komisijos suteiktą įgaliojimą rengia Europos geležinkelių agentūra (ERA). |
(2) |
Prie šio sprendimo pridedamą TSS pagal 2001 m. metais suteiktą įgaliojimą, prieš įsigaliojant Direktyvai 2004/50/EB, vadovaudamasi Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalimi, parengė jungtinė reprezentacinė grupė. Jungtine reprezentacine grupe buvo paskirta Europos geležinkelių sąveikos asociacija (AEIF). |
(3) |
Kartu su TSS projektu buvo pateikta pristatomoji ataskaita, kurioje pateikiama naudingumo analizė, kaip numatyta Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 5 dalyje. |
(4) |
Atsižvelgdamas į pradinę ataskaitą, TSS-jų projektą išnagrinėjo komitetas, įsteigtas pagal Direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos, ir nurodytas Direktyvos 2001/16/EB 21 straipsnyje. |
(5) |
Į dabartinį TSS variantą neįtraukti visi esminiai reikalavimai. Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 17 straipsnį neįtraukti techniniai aspektai šios TSS priede U yra įvardinti kaip „Neišspręsti klausimai“. |
(6) |
Pagal Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 17 straipsnį atskiros valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai nusiunčia reikiamas nacionalines technines taisykles, kurios taikomos esminiams reikalavimams, susijusiems su šiais „neišspręstais klausimais“, įgyvendinti, taip pat apie institucijas, kurias jos paskiria atsakingomis už tvarką, kuria įvertinama atitiktis ar tinkamumas naudoti ir už taikomą posistemių sąveikos patikrinimo tvarką, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalyje. Siekdamos pastarojo tikslo valstybės narės, kiek tai įmanoma, turėtų taikyti Direktyvoje 96/48/EB nustatytus principus ir kriterijus bei, remdamosi Direktyvos 96/48/EB 20 straipsniu, pasinaudoti notifikuotosiomis įstaigomis. Komisija turėtų analizuoti valstybių narių nacionalinių taisyklių pavidalu jai perduotą informaciją, procedūras, už įgyvendinimo tvarką atsakingas institucijas ir tų procedūrų trukmę, taip pat, jei reikia, su komitetu turėtų aptarti poreikį imtis kokių nors priemonių. |
(7) |
Aptariamoje TSS neturėtų būti reikalaujama naudoti specifines technologijas ar techninius sprendimus, išskyrus atvejus, kai tai yra tikrai būtina europinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti. |
(8) |
TSS pagrįsta geriausiomis atitinkamo projekto rengimo metu ekspertų turimomis žiniomis. Atsižvelgiant į technologijos tobulinimą, veiklos, eismo saugos ar socialinius reikalavimus gali prireikti šią TSS pakeisti ar papildyti. Jei taikytina, turėtų būti inicijuojama persvarstymo ar atnaujinimo procedūra, remiantis Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 3 dalimi. |
(9) |
Siekiant skatinti inovacijas ir atsižvelgti į įgytą patirtį, pridedama TSS turėtų būti periodiškai, laikantis reguliarių laiko intervalų, persvarstoma. |
(10) |
Jeigu siūlomi novatoriški sprendimai, gamintojas ar perkančioji įmonė nurodo nukrypimą nuo atitinkamo TSS skirsnio. Europos geležinkelių agentūra baigs rengti atitinkamus funkcinius ir sąsajų reikalavimus šiems sprendimams ir parengs įvertinimo metodus. |
(11) |
Pridėtos TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamiems TSS skirsniams turi būti apibrėžti, remiantis įgyvendinimo planu, kurį sudaro kiekviena valstybė narė geležinkelių linijoms, už kurias ji yra atsakinga. Komisija turėtų atlikti valstybių narių perduotos informacijos analizę ir, prireikus, su komitetu turėtų aptarti poreikį imtis kokių nors papildomų priemonių. |
(12) |
Šiuo metu geležinkelių transporto eismas organizuojamas pagal galiojančius nacionalinius, dvišalius, daugiašalius ar tarptautinius susitarimus. Svarbu, kad šie susitarimai netrukdytų dabartinei ir būsimai pažangai siekiant sąveikos. Siekiant šio tikslo Komisijai tuos susitarimus būtina išnagrinėti ir nustatyti, ar šiame sprendime pateiktą TSS reikia atitinkamai persvarstyti. |
(13) |
Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Komisija patvirtina persvarstytą techninės sąveikos specifikacijos (TSS) versiją, susijusią su europinės greitųjų geležinkelių sistemos „geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemiu, nurodytą Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje.
TSS yra tokia, kokia yra nustatyta šio sprendimo priede.
TSS taikoma geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB II priede.
2 straipsnis
1. Atsižvelgiant į „neišspręstais klausimais“ laikomas problemas, nurodytas TSS U priede, sąlygos, kurių turėtų būti laikomasi tikrinant sąveiką pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalį, atitinka tas techninės taisykles, taikomas valstybėje narėje ir leidžiančias pradėti naudoti posistemį, kuriam taikomas šis sprendimas.
2. Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai:
(a) |
1 straipsnio dalyje minėtų taikytinų techninių taisyklių sąrašą; |
(b) |
atitikties įvertinimo ir tikrinimo procedūras, taikytinas atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą; |
(c) |
institucijas, kurias ji paskiria atsakingomis už tvarką, kuria įvertinama atitiktis, ir už tikrinimo tvarką. |
3 straipsnis
Per šešis mėnesius nuo pridėtos TSS įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai apie šiuos susitarimus:
(a) |
nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp valstybių narių ir geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų), reikalingus dėl labai specifinio ar vietinio pobūdžio numatomo traukinių eismo ir manevravimo darbų; |
(b) |
dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp geležinkelio įmonės(-ių), infrastruktūros valdytojo(-ų) arba valstybės narės(-ių), kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis; |
(c) |
vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies ar valstybių narių geležinkelio įmonės(-ių) ar infrastruktūros valdytojo(-ų) ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo tarptautinius susitarimus, kuriais užtikrinamas aukštas vietinės arba regioninės sąveikos lygis. |
4 straipsnis
Valstybės narės sudaro nacionalinį TSS įgyvendinimo planą, remdamosi priedo 7 skyriuje nustatytais kriterijais.
Šį įgyvendinimo planą jos perduoda kitoms valstybėms narėms ir Komisijai ne vėliau kaip po vienerių metų nuo dienos, kai pradedamas taikyti šis sprendimas.
5 straipsnis
Komisijos Sprendimas 2002/734/EB (3) nuo tos dienos, kai pradedamas taikyti šis sprendimas, netaikomas.
6 straipsnis
Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d..
7 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2008 m. vasario 1 d..
Komisijos vardu
Jacques BARROT
Pirmininko pavaduotoja
(1) OL L 235, 1996 9 17, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/32/EB (OL L 141, 2007 6 2, p. 63).
(2) OL L 164, 2004 4 30, p. 114.
(3) OL L 245, 2002 9 12, p. 370.
ALLEGATO
DIREKTYVA 96/48/EB – DĖL TRANSEUROPINĖS GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS
TECHNINĖS SĄVEIKOS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS
„Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemis
1. |
ĮVADAS |
1.1. |
Techninė taikymo sritis |
1.2. |
Geografinė taikymo sritis |
1.3. |
Šios TSS turinys |
2. |
POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS |
2.1. |
Posistemis |
2.2. |
Taikymo sritis |
2.2.1. |
Darbuotojai ir traukiniai |
2.2.2. |
Veikimo principai |
2.2.3. |
Pritaikomumas eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai |
2.3. |
Šios TSS ir Direktyvos 2004/49/EB ryšys |
3. |
ESMINIAI REIKALAVIMAI |
3.1. |
Esminių reikalavimų laikymasis |
3.2. |
Esminiai reikalavimai – apžvalga |
3.3. |
Specifiniai šių reikalavimų aspektai |
3.3.1. |
Sauga |
3.3.2. |
Patikimumas ir parengtis |
3.3.3. |
Sveikata |
3.3.4. |
Aplinkosauga |
3.3.5. |
Techninis suderinamumas |
3.4. |
Su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję konkretūs aspektai |
3.4.1. |
Sauga |
3.4.2. |
Patikimumas ir parengtis |
3.4.3. |
Techninis suderinamumas |
4. |
POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS |
4.1. |
Įvadas |
4.2. |
Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai |
4.2.1. |
Reikalavimai darbuotojams |
4.2.1.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.1.2. |
Mašinistams skirti dokumentai |
4.2.1.2.1. |
Taisyklių sąvadas |
4.2.1.2.2. |
Su maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir geležinkelio kelio aprašas |
4.2.1.2.2.1. |
„Maršruto vadovo“ parengimas |
4.2.1.2.2.2. |
Pakeisti duomenys |
4.2.1.2.2.3. |
Mašinisto informavimas realiu laiku |
4.2.1.2.3. |
Tvarkaraščiai |
4.2.1.2.4. |
Geležinkelių riedmenys |
4.2.1.3. |
Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus |
4.2.1.4. |
Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti |
4.2.1.5. |
Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, suteikiančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas |
4.2.2. |
Traukinių reikalavimai |
4.2.2.1. |
Traukinio matomumas |
4.2.2.1.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.2.1.2. |
Priekis |
4.2.2.2. |
Traukinio girdimumas |
4.2.2.2.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.2.2.2. |
Kontrolė |
4.2.2.3. |
Geležinkelių riedmenų identifikavimas |
4.2.2.4. |
Keleivinių vagonų reikalavimai |
4.2.2.5. |
Traukinių formavimas |
4.2.2.6. |
Traukinio stabdžių sistema |
4.2.2.6.1. |
Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai |
4.2.2.6.2. |
Eksploatacinės stabdžių charakteristikos |
4.2.2.7. |
Traukinio sąsątato parangos užtikrinimas |
4.2.2.7.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.2.7.2. |
Būtinieji duomenys |
4.2.3. |
Traukinių eismo reikalavimai |
4.2.3.1. |
Traukinio planavimas |
4.2.3.2. |
Traukinių identifikavimas |
4.2.3.3. |
Traukinio išvykimas |
4.2.3.3.1. |
Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant |
4.2.3.3.2. |
Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę |
4.2.3.4. |
Geležinkelių transporto eismo valdymas |
4.2.3.4.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.2.3.4.2. |
Pranešimas apie traukinį |
4.2.3.4.2.1. |
Pranešimo apie traukinio buvimo vietą duomenys |
4.2.3.4.2.2. |
Perdavimo laiko nustatymas |
4.2.3.4.3. |
Pavojingi kroviniai |
4.2.3.4.4. |
Kokybės valdymas |
4.2.3.5. |
Duomenų registravimas |
4.2.3.5.1. |
Valdymo duomenų registravimas ne traukinyje |
4.2.3.5.2. |
Valdymo duomenų registravimas traukinyje |
4.2.3.6. |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis |
4.2.3.6.1. |
Kitų naudotojų informavimas |
4.2.3.6.2. |
Traukinių mašinistų informavimas |
4.2.3.6.3. |
Avarinės padėties priemonės |
4.2.3.7. |
Avarinės situacijos valdymas |
4.2.3.8. |
Pagalba traukinio brigadai rikto arba sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju |
4.3. |
Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai |
4.3.1. |
Sąsajos su Infrastruktūros TSS |
4.3.1.1. |
Signalo matomumas |
4.3.1.2. |
Keleiviniai geležinkelių riedmenys |
4.3.1.3. |
Profesinis išmanymas |
4.3.2. |
Sąsajos su Kontrolės ir (arba) valdymo ir signalizavimo posistemio TSS |
4.3.2.1. |
Priežiūros duomenų registravimas |
4.3.2.2. |
Mašinisto budrumo įtaisas |
4.3.2.3. |
ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės |
4.3.2.4. |
Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumas |
4.3.2.5. |
Traukinio stabdžių sistema |
4.3.2.6. |
Smėlio naudojimas. Pagrindiniai traukinio valdymo profesinio išmanymo reikalavimai |
4.3.2.7. |
Duomenų registravimas ir įkaitusių ašidėžių nustatymas |
4.3.3. |
Sąsajos su Geležinkelių riedmenų TSS |
4.3.3.1. |
Stabdžių sistema |
4.3.3.2. |
Keleivinių vagonų reikalavimai |
4.3.3.3. |
Traukinio matomumas |
4.3.3.3.1. |
Ant važiavimo kryptimi pasukto traukinio pirmojo riedmens |
4.3.3.3.2. |
Gale |
4.3.3.4. |
Traukinio girdimumas |
4.3.3.5. |
Signalo matomumas |
4.3.3.6. |
Mašinisto budrumo įtaisas |
4.3.3.7. |
Traukinių formavimas ir B priedas |
4.3.3.8. |
Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos prie geležinkelio kelio įrengtoms traukinių stebėjimo sistemoms ir geležinkelių riedmenų dinamikai |
4.3.3.9. |
Smėlio barstymas |
4.3.3.10. |
Traukinio formavimas, H ir J priedai |
4.3.3.11. |
Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės ir avarinės situacijos valdymas |
4.3.3.12. |
Duomenų registravimas |
4.3.3.13. |
Aerodinaminis poveikis balasto sluoksniui |
4.3.3.14. |
Aplinkos sąlygos |
4.3.3.15. |
Šoniniai vėjai |
4.3.3.16. |
Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose |
4.3.3.17. |
Išorinis triukšmas |
4.3.3.18. |
Apsauga nuo gaisro |
4.3.3.19. |
Kėlimas ir (arba) gelbėjimo procedūros |
4.3.3.20. |
Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos |
4.3.3.21. |
Specialios ilgų tunelių specifikacijos |
4.3.3.22. |
Traukos režimo reikalavimai |
4.3.3.23. |
Trauką užtikrinančio rato ir bėgio sankybio reikalavimai |
4.3.3.24. |
Su energijos tiekimu susijęs funkcinis ir techninis reikalavimas |
4.3.4. |
Sąsajos su GG energijos posistemio TSS |
4.3.5. |
Sąsajos su Saugos geležinkelio tuneliuose TSS |
4.3.6. |
Sąsajos su Judėjimo negalią turinčių asmenų TSS |
4.4. |
Naudojimo taisyklės |
4.5. |
Techninės priežiūros taisyklės |
4.6. |
Profesinis išmanymas |
4.6.1. |
Profesinis išmanymas |
4.6.1.1. |
Profesinės žinios |
4.6.1.2. |
Gebėjimas profesines žinias taikyti praktiškai |
4.6.2. |
Lingvistinis išmanymas |
4.6.2.1. |
Principai |
4.6.2.2. |
Žinių lygis |
4.6.3. |
Pradinis ir nuolatinis darbuotojų įvertinimas |
4.6.3.1. |
Pagrindiniai reikalavimai |
4.6.3.2. |
Mokymo poreikių analizė |
4.6.3.2.1. |
Mokymo poreikių analizės tobulinimas |
4.6.3.2.2. |
Mokymosi poreikių analizės atnaujinimas |
4.6.3.2.3. |
Specifiniai traukinio brigadoms ir pagalbiniams darbuotojams skirti duomenys |
4.6.3.2.3.1. |
Žinios apie maršrutą |
4.6.3.2.3.2. |
Geležinkelių riedmenų išmanymas |
4.6.3.2.3.3. |
Pagalbiniai darbuotojai |
4.7. |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
4.7.1. |
Įvadas |
4.7.2. |
Rekomenduojamieji profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimo kriterijai |
4.7.3. |
Psichologinį vertinimą atliekančių psichologų ir psichologinio vertinimo reikalavimų tvirtinimo kriterijai |
4.7.3.1. |
Psichologų atestavimas |
4.7.3.2. |
Psichologinio vertinimo turinys ir supratimas |
4.7.3.3. |
Vertinimo priemonių pasirinkimas |
4.7.4. |
Sveikatos patikrinimai ir psichologiniai įvertinimai |
4.7.4.1. |
Prieš paskyrimą į tarnybą |
4.7.4.1.1. |
Minimalus sveikatos patikrinimo turinys |
4.7.4.1.2. |
Psichologinis įvertinimas |
4.7.4.2. |
Po paskyrimo į tarnybą |
4.7.4.2.1. |
Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas |
4.7.4.2.2. |
Minimalus reguliaraus medicininio patikrinimo turinys |
4.7.4.2.3. |
Papildomi medicininiai patikrinimai ir (arba) psichologiniai įvertinimai |
4.7.5. |
Sveikatos reikalavimai |
4.7.5.1. |
Bendrieji reikalavimai |
4.7.5.2. |
Regos reikalavimai |
4.7.5.3. |
Klausos reikalavimai |
4.7.5.4. |
Nėštumas |
4.7.6. |
Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu |
4.7.6.1. |
Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas |
4.7.6.2. |
Papildomas medicininio patikrinimo turinys |
4.7.6.3. |
Papildomi regos reikalavimai |
4.7.6.4. |
Papildomi klausos ir kalbos reikalavimai |
4.7.6.5. |
Antropometrija |
4.7.6.6. |
Nurodymai traumų atvejais |
4.8. |
Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai |
4.8.1. |
Infrastruktūra |
4.8.2. |
Geležinkelių riedmenys |
5. |
SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS |
5.1. |
Apibrėžtis |
5.2. |
Sudedamųjų dalių sąrašas |
5.3. |
Sudedamųjų dalių charakteristikos ir specifikacijos |
6. |
SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA |
6.1. |
Sąveikos sudedamosios dalys |
6.2. |
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis |
6.2.1. |
Principai |
6.2.2. |
Taisyklių ir procedūrų dokumentai |
6.2.3. |
Įvertinimo tvarka |
6.2.3.1. |
Kompetentingos valdžios institucijos sprendimas |
6.2.3.2. |
Jei reikalingas įvertinimas |
6.2.4. |
Sistemos naudojimo savybės |
7. |
ĮGYVENDINIMAS |
7.1. |
Principai |
7.2. |
Įgyvendinimo rekomendacijos |
7.3. |
Specifiniai atvejai |
7.3.1. |
Įvadas |
7.3.2. |
Specifinių atvejų sąrašas |
A PRIEDAS: |
ERTMS IR (ARBA) ETCS IR ERTMS IR (ARBA) GSM-R NAUDOJIMO TAISYKLĖS |
B PRIEDAS: |
KITOS TAISYKLĖS, LEIDŽIANČIOS NUOSEKLIAI VEIKTI NAUJIEMS STRUKTŪRINIAMS POSISTEMIAMS |
A. BENDRI
B. DARBUOTOJŲ SAUGA DARBE IR SAUGUMAS
C. NAUDOJAMOJI SĄSAJA SU SIGNALIZAVIMO, VALDYMO IR KONTROLĖS ĮRANGA
D. TRAUKINIŲ EISMAS
E. ANOMALIJOS, RIKTAI IR AVARIJOS
C PRIEDAS: |
SAUGOS PRANEŠIMŲ METODOLOGIJA |
D PRIEDAS: |
SU MARŠRUTU(-AIS), KURĮ(-IUOS) KETINAMA NAUDOTI, SUSIJUSI INFORMACIJA, PRIE KURIOS GELEŽINKELIO ĮMONĖ TURI TURĖTI PRIEIGĄ |
E PRIEDAS: |
KALBOS IR BENDRAVIMO LYGIS |
F PRIEDAS: |
INFORMACINIO POBŪDŽIO IR NEPRIVALOMOS GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ORGANIZAVIMO IR VALDYMO POSISTEMIO ĮVERTINIMO REKOMENDACIJOS |
G PRIEDAS: |
INFORMACINIS, NEPRIVALOMAS PARAMETRŲ SUDEDAMŲJŲ DALIŲ, KURIOS TURI BŪTI PATIKRINTOS, SĄRAŠAS |
H PRIEDAS: |
PAGRINDINIAI TRAUKINĮ VALDANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI |
I PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
J PRIEDAS: |
PAGRINDINIAI „TRAUKINIŲ LYDĖJIMO“ UŽDUOTĮ ATLIEKANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI |
K PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
L PRIEDAS: |
PAGRINDINIAI TRAUKINIŲ PARANGOS UŽDUOTĮ ATLIEKANČIŲ DARBUOTOJŲ PROFESINIO IŠMANYMO REIKALAVIMAI |
M PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
N PRIEDAS: |
INFORMACINIO POBŪDŽIO IR NEPRIVALOMOS ĮGYVENDINIMO REKOMENDACIJOS |
O PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
P PRIEDAS: |
GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ IDENTIFIKAVIMAS |
Q PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
R PRIEDAS: |
TRAUKINIO IDENTIFIKAVIMAS |
S PRIEDAS: |
NENAUDOJAMA |
T PRIEDAS: |
EKSPLOATACINĖS STABDŽIŲ CHARAKTERISTIKOS |
U PRIEDAS: |
NEIŠSPRĘSTŲ KLAUSIMŲ SĄRAŠAS |
V PRIEDAS: |
MAŠINISTAMS SKIRTŲ TAISYKLIŲ DOKUMENTŲ RENGIMAS IR ATNAUJINIMAS |
TERMINŲ ŽODYNAS
1. ĮVADAS
1.1. Techninė taikymo sritis
Ši techninės sąveikos specifikacija skirta geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, kuris yra vienas iš posistemių, išvardytų Direktyvos 96/48/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, II priedo 1 dalyje.
Ši TSS taikoma šioms traukinių klasėms, neatsižvelgiant į tai, ar jie sudaryti iš neišardomosios motorinio vagono ir kelevinio (-ų) vagono (-ų) grupės (neatskiriamų eksploatavimo metu) ar pavienių geležinkelių riedmenų. Ji taip pat taikoma keleiviniams ir (arba) nekeleiviniams geležinkelių riedmenims:
— |
: |
1 klasė |
: |
traukiniai, kurių maksimalus greitis bent jau 250 km/h, |
— |
: |
2 klasė |
: |
traukiniai, kurių maksimalus greitis bent jau 190 km/h, bet ne didesnis nei 250 km/h |
Pagal direktyvos I priedą, specifikacijų apibrėžtys pateiktos kiekvienai iš šių geležinkelio linijų kategorijų:
— |
I kategorijos: specialiai nutiestos greitųjų geležinkelių linijos, paprastai pritaikytos traukiniams važiuoti 250 km/h arba didesniu greičiu, |
— |
II kategorijos: specialiai modernizuotos greitųjų geležinkelių linijos, pritaikytos traukiniams važiuoti maždaug 200 km/h, |
— |
III kategorijos: specialiai modernizuotos dėl topografinių, reljefo ar miesto planavimo apribojimų ypatingų savybių turinčios greitųjų geležinkelių linijos, kuriomis važiuojant greitis pasirenkamas, jį pritaikant konkrečiam atvejui; |
1.2. Geografinė taikymo sritis
Šios TSS geografinė taikymo sritis – Direktyvos 96/48/EB I priede aprašyta Europos greitųjų geležinkelių sistema.
1.3. Šios TSS turinys
Pagal Direktyvos 96/48/EB, su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5 straipsnio 3 dalį ir I priedo 1 punkto b papunktį, šioje TSS:
(a) |
nurodo numatytą taikymo sritį (2 skyrius); |
(b) |
nustato esminius posistemio reikalavimus (3 skyrius) ir jo sąsajas kitų posistemių atžvilgiu (4 skyrius); |
(c) |
nustato funkcinius ir techninius reikalavimus, kuriuos turi atitikti posistemis, ir jo sąsajas su kitais posistemiais (4 skirsnis); |
(d) |
nustato sąveikos sudedamąsias dalis ir sąsajas, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, būtinus sąveikai Europos greitųjų geležinkelių sistemoje pasiekti (5 skyrius); |
(e) |
kiekvienu svarstomu atveju nustato taikytinas procedūras siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ar tinkamumą naudoti, taip pat atlikti posistemių EB patikrą (6 skyrius). |
(f) |
nurodo TSS įgyvendinimo strategiją (7 skyrius); |
(g) |
nurodo atitinkamų darbuotojų profesinio išmanymo, sveikatos ir saugos darbe sąlygas, reikalingas naudoti ir techniškai prižiūrėti posistemį, taip pat įgyvendinti TSS. |
Be to, pagal 5 straipsnio 5 dalį nuostatą galima numatyti visų TSS specifiniams atvejams; jie yra nurodyti 7 skyriuje.
Galiausiai šios TSS 4 skyriuje taip pat yra pateikiamos specifinės, pirmiau nurodytos 1.1 ir 1.2 punktuose, taikymo srities geležinkelių eismo organizavimo ir techninės priežiūros taisyklės.
2. POSISTEMIO APIBRĖŽTIS IR (ARBA) TAIKYMO SRITIS
2.1. Posistemis
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir techninės priežiūros posistemis yra vienas iš Direktyvos 96/48/EB II priede išvardytų Europos greitųjų geležinkelių sistemos posistemių.
2.2. Taikymo sritis
Kartu su Direktyvos 96/48/EB I priedu (su pakeitimais, padarytais Direktyvos 2004/50/EB I priede) šios TSS taikymo sritis – su traukinių eismo organizavimu transeuropiniu greitųjų geležinkelių tinklu susijusių infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis.
Šia geležinkelių transporto eismo organizavimo ir techninės priežiūros TSS gali būti naudojamasi kaip pamatiniu dokumentu organizuojant kitų traukinių eismą greitųjų geležinkelių TEN linijomis net ir tada, jei jie nepatenka į šios TSS taikymo sritį.
2.2.1. Darbuotojai ir traukiniai
Pabrėžtina, kad Direktyvos 96/48/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5.3 straipsnio g punktas ir Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB 5.3 straipsnio g punktas nesutampa todėl, kad pirmajame minimos greitųjų geležinkelių sistemos darbuotojų „profesinis išmanymas“, o antrajame „profesinės kvalifikacijos“ sąvoka vartojama ją siejant su paprastųjų geležinkelių sistema.
PG ir GG GTEOV TSS skirti nederėtų ir todėl buvo padaryta prielaida, kad įstatymų leidėjams priimtinas „profesinio išmanymo“ terminas.
4.6 ir 4.7 poskirsniai taikomi tiems darbuotojams, eismo saugos atžvilgiu atliekantiems svarbiausias traukinio valdymo užduotis, lydintiems traukinį jam kertant valstybių sieną(-as) ir dirbantiems bet kurioje vietoje(-os), kuri(-os) infrastruktūros valdytojo tinklo nuostatuose nurodyta (-os) kaip „pasienis“ ir įtrauktos(-ų) į jo įgaliojimus eismo saugos srityje, ribų.
Nebus laikoma, kad darbuotojas kerta valstybės sieną, jei veikla atliekama ne „pasienyje“ esančiose vietovėse, kurios aprašytos pirmiau.
Tiems darbuotojams, kurie atlieka eismo saugos atžvilgiu svarbiausias traukinių išleidimo užduotis ir suteikia leidimus važiuoti, valstybės narės abipusiai pripažins profesinį išmanymą, sveikatos ir saugos darbe sąlygas.
Tiems darbuotojams, kurie atlieka eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, susijusias su paskutiniu traukinio parengimu prieš kertant sieną(-as) ir dirba bet kurioje(-iose) vietovėje (-ėse), esančiose už „pasienio“ ribų, kaip aprašyta pirmiau, 4.6 poskirsnis bus taikomas valstybėms narėms abipusiai pripažįstant sveikatos ir saugos darbe sąlygas. Nebus laikoma, kad traukinys eksploatuojamas pasienio teritorijoje, jeigu visi valstybės sieną kertančio traukinio riedmenys valstybės sieną pervažiuoja tik iki „pasienio“ vietos(-ų), kaip aprašyta pirmiau.
Pirmiau išdėstyti dalykai gali būti apibendrinti toliau pateikiamose lentelėse:
Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie kirs valstybės sienas ir vyks toliau nei pasienio vietovė.
Užduotis |
Profesinis išmanymas |
Sveikatos reikalavimai |
Traukinio valdymas ir lydėjimas |
4.6 |
4.7 |
Leidimų traukiniams važiuoti suteikimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Traukinio parengimas |
4.6 |
Abipusis pripažinimas |
Traukinio išleidimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Darbuotojai, dirbantys traukiniuose, kurie nekerta valstybės sienų arba kerta iki pasienio vietovių.
Užduotis |
Profesinis išmanymas |
Sveikatos reikalavimai |
Traukinio valdymas ir lydėjimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Leidimų traukiniams važiuoti suteikimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Traukinio parengimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Traukinio išleidimas |
Abipusis pripažinimas |
Abipusis pripažinimas |
Skaitant šias lenteles, dėmesys turi būti atkreiptas į tai, kad 4.2.1. skyriuje aprašyti ryšio principai yra privalomi.
Jei tai pasienio teritorijos geležinkelio kelio ruožai, gretimų infrastruktūrų valdytojai ar 7.1 straipsnyje nurodytos valstybės narės aprašo:
— |
abipusiai taikytinas saugos taisykles, skirtas vietoms, kuriose vykdomi su atitinkamų infrastruktūros posistemių technine priežiūra susiję darbai, apsaugoti ir personalo, vykdančio šių vietų apsaugos eismo saugos požiūriu svarbiausias saugos užduotis, mokymo turinį, |
— |
abipusiai taikytinas saugos taisykles, skirtas vietoms, kuriose vykdomi su energetikos posistemių stacionarių įrenginių technine priežiūra susiję remonto darbai, naudoti ir apsaugoti ir darbuotojų, vykdančių šių įrenginių naudojimo bei apsaugos eismo saugos atžvilgiu svarbiausias saugos užduotis, mokymo turinį. |
2.2.2. Veikimo principai
Šios TSS varianto, antrojo po Direktyvos 96/48/EB įsigaliojimo, bet pirmojo, kuriame atsižvelgta į Direktyva 2004/50/EB padarytus pakeitimus, pagrindinis tikslas – užtikrinti galimybę darniai eksploatuoti struktūrinius posistemius, kuriais ketinama naudotis greitųjų geležinkelių tinkle. Visų pirma tiesiogiai su naujosios traukinių kontrolės ir signalizavimo sistemos naudojimu susijusios taisyklės turi būti vienodos, jei situacijos yra vienodos.
Iš pradžių ši TSS apėmė tik tuos greitųjų geležinkelių „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio elementus (kaip nustatyta 4 skyriuje), kurie turėjo daugiausiai geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų eksploatacinių sąsajų arba tais atvejais, jei tai ypač naudinga sąveikai. Tai atliekant buvo reikiamai atsižvelgta į Direktyvos 2004/49/EB (Saugos geležinkeliuose direktyva) reikalavimus.
Vėliau išsamios Europos traukinių kontrolės sistemos (angl. ETCS) ir Geležinkelių judriojo ryšio sistemos (GSM-R) eksploatavimo taisyklės nurodomos šios TSS A priede.
2.2.3. Pritaikomumas eksploatuojamiems geležinkelių riedmenims ir infrastruktūrai
Nors didžioji dalis šios TSS reikalavimų yra susiję su procesais ir procedūromis, tam tikri reikalavimai taip pat yra susiję su naudojimui svarbiais fizinėmis sudedamosiomis dalims, traukiniais ir geležinkelių riedmenimis.
Šių elementų projektavimo kriterijai aprašyti tose TSS, kurios apima kitus posistemius, pvz., geležinkelių riedmenų. Į jų eksploatacinę funkciją atsižvelgta GTEOV TSS (angl. OPE TSS) aplinkoje.
Tokiais atvejais pripažįstama, jog naudojamų geležinkelių riedmenų ir (arba) infrastruktūros įrenginių keitimas, siekiant visiško atitikimo šios TSS reikalavimams, gali būti nerentabilus. Todėl atitinkami reikalavimai turi būti taikomi tik naujiems elementams ar tada, jei elementas yra modernizuojamas ar atnaujinamas ir jam pradėti eksploatuoti būtinas naujas leidimas, kaip apibrėžta Direktyvos 96/48/EB 14.3 straipsnyje.
2.3. Šios TSS ir Direktyvos 2004/49/EB ryšys
Nors ši TSS kuriama pagal sąveikos Direktyvą 96/48/EB (su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB), ji skirta reikalavimams, artimai susijusiems su naudojimo tvarka ir procesais, kurių reikalaujama iš infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės, jei prašoma suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) išduoti saugos sertifikatą pagal Direktyvą 2004/49/EB (Saugos geležinkeliuose direktyva).
3. ESMINIAI REIKALAVIMAI
3.1. Esminių reikalavimų laikymasis
Kaip nustatyta Direktyvos 96/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje, Europos greitųjų geležinkelių sistema, jos posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys turi atitikti esminius Direktyvos III priedo bendrųjų sąlygų reikalavimus.
3.2. Esminiai reikalavimai – apžvalga
Esminiai reikalavimai taikomi:
— |
saugai, |
— |
patikimumui ir tinkamumui, |
— |
sveikatai, |
— |
aplinkosaugai, |
— |
techniniam suderinamumui. |
Pagal Direktyvą 96/48/EB esminiai reikalavimai turi būti taikomi visai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai arba kiekvieno posistemio ir jo sudedamųjų dalių atveju gali būti specifiniai.
3.3. Specifiniai šių reikalavimų aspektai
Bendrųjų reikalavimų svarba geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui apibrėžta toliau pateiktuose punktuose.
3.3.1. Sauga
Pagal Direktyvos 96/48/EB III priedą su sauga susiję esminiai reikalavimai, taikomi geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui, yra šie:
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.1 punkto reikalavimas:
„Eismo saugos požiūrių svarbiausiųjų sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti specifinėms pablogėjusioms situacijoms.“
Kiek susijęs su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu, šis esminis reikalavimas specifikacijoje nagrinėjamas poskirsnyje „traukinio matomumas“ (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniuose) ir „traukinio girdimumas“ (4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniuose).
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.2 punkto reikalavimas:
„Parametrai, susiję su ratų ir bėgių sąlyčiu, turi atitikti stabilumo reikalavimus, reikalingus siekiant garantuoti saugų judėjimą didžiausiu leistinu greičiu.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.3 punkto reikalavimas:
„Naudojamos sudedamosios dalys turi išlaikyti bet kuriuos įprastinius ar išskirtinius įtempius, kurie buvo nurodyti per jų naudojimo laikotarpį. Kiekvieno atsitiktinio gedimo neigiamos pasekmės saugai turi būti apribotos tinkamomis priemonėmis.“
Kiek susijęs su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu, šis esminis reikalavimas specifikacijoje nagrinėjamas poskirsnyje „traukinio matomumas“ (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniuose).
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.4 punkto reikalavimas:
„Projektuojant stacionarius įrenginius ir riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.1.5 punkto reikalavimas:
„Visi naudotojams skirti įtaisai turi būti suprojektuoti taip, kad juos naudojant kokiu nors numanomu būdu ne pagal iškabintas instrukcijas, nebūtų pakenkta saugiam įtaisų veikimui arba naudotojų sveikatai ir saugai.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
3.3.2. Patikimumas ir parengtis
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.2 punkto reikalavimas
„Traukiniui judant, dalyvaujančių stacionarių ar judančių sudedamųjų dalių monitoringas ir techninė priežiūra turi būti organizuojama, atliekama ir įvertinama taip, kad būtų išlaikytas jų veikimas numatytomis sąlygomis.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
3.3.3. Sveikata
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.3.1 punkto reikalavimas:
„Traukiniuose ir geležinkelių infrastruktūroje negali būti naudojamos medžiagos, dėl jų naudojimo būdo galinčios kelti pavojų sveikatai tų, kuriems jos yra prieinamos.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.3.2 punkto reikalavimas:
„Tos medžiagos turi būti atrenkamos, laikomos ir naudojamos taip, kad būtų galima apriboti žalingų ir pavojingų dūmų ar dujų išmetimą, ypač kilus gaisrui.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
3.3.4. Aplinkosauga
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.1 punkto reikalavimas:
„Transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sukūrimo ir naudojimo poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir į jį atsižvelgta pagal galiojančias Bendrijos nuostatas sistemos dar projektuojant.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.2 punkto reikalavimas:
„Traukiniuose ir infrastruktūroje naudojamos medžiagos turi neleisti atsirasti aplinkai kenksmingiems ir pavojingiems dūmams ir dujoms, ypač kilus gaisrui.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.4.3 punkto reikalavimas:
„Riedmenų ir energijos tiekimo sistemos turi būti suprojektuotos ir pagamintos taip, kad elektromagnetiniu atžvilgiu būtų suderinamos su įrenginiais, įranga ir viešaisiais ar privačiais tinklais, kuriems jos galėtų trukdyti.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
3.3.5. Techninis suderinamumas
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 1.5 punkto reikalavimas
„Infrastruktūros ir stacionarių įrenginių techninės charakteristikos turi būti suderinamos tarpusavyje ir su transeuropinėje greitųjų geležinkelių sistemoje naudojamų traukinių charakteristikomis.
Jei tam tikruose tinklo ruožuose šių charakteristikų atitiktis pasirodytų esanti sunkiai pasiekiama, gali būti įgyvendinami laikini sprendimai, užtikrinantys atitiktį ateityje.“
Šis esminis reikalavimas nėra svarbus geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiui.
3.4. Su geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemiu susiję konkretūs aspektai
3.4.1. Sauga
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.1 punkto reikalavimas:
„Tinklo eksploatavimo taisyklės turi būti suvienodintos, o traukinių mašinistai bei brigados apmokyti taip, kad būtų užtikrintas saugus tarptautinis tinklo eksploatavimas.
Eksploatavimo ir techninės priežiūros laiko tarpai, techninę priežiūrą atliekančio personalo mokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, nustatyta atitinkamų traukinius eksploatuojančių operatorių techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas saugos lygis.“
Toks esminis reikalavimas skirtas šiems specifikacijos poskirsniams:
— |
Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.2.3 poskirsnis) |
— |
Traukinio stabdžių sistema (4.2.2.6 poskirsnis) |
— |
Traukinių formavimas (4.2.2.5 poskirsnis) |
— |
Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai (4.2.2.4 poskirsnis) |
— |
Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (4.2.2.7 poskirsnis) |
— |
Traukinio matomumas (4.2.2.1 ir 4.3 poskirsniai) |
— |
Traukinio girdimumas (4.2.2.2 ir 4.3 poskirsniai) |
— |
Traukinio išvykimas (4.2.3.3 poskirsnis) |
— |
Geležinkelių transporto eismo valdymas (4.2.3.4 poskirsnis) |
— |
Signalo matomumas ir budriklis (4.3 poskirsnis) |
— |
Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 ir 4.6 poskirsniai) |
— |
Mašinistams skirti dokumentai (4.2.1.2 poskirsnis) |
— |
Dokumentai, skirti geležinkelio įmonių darbuotojams, išskyrus mašinistus (4.2.1.3 poskirsnis) |
— |
Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidmus traukiniams važiuoti (4.2.1.4 poskirsnis) |
— |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis) |
— |
Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis) |
— |
ERTMS naudojimo taisyklės (4.4 poskirsnis) |
— |
Profesinis išmanymas (2.2.1 ir 4.6 poskirsniai) |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (2.2.1 ir 4.7 poskirsniai) |
3.4.2. Patikimumas ir parengtis
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.2 punkto reikalavimas:
„Eksploatavimo ir techninės priežiūros periodai, techninę priežiūrą atliekančio personalo apmokymas ir kvalifikacija bei kokybės užtikrinimo sistema, kurią atitinkamus traukinius eksploatuojantys operatoriai yra nustatę techninės priežiūros centruose, turi būti tokie, kad būtų užtikrintas aukštas sistemos patikimumo ir tinkamumo lygis.“
Šio esminio reikalavimo vykdymas užtikrinamas šiais specifikacijos poskirsniais:
— |
Traukinių formavimas (4.2.2.5 poskirsnis) |
— |
Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (4.2.2.7 poskirsnis) |
— |
Geležinkelių transporto eismo valdymas (4.2.3.4 poskirsnis) |
— |
Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 poskirsnis) |
— |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis) |
— |
Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis) |
— |
Profesinis išmanymas (4.6 poskirsnis) |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (4.7 poskirsnis) |
3.4.3. Techninis suderinamumas
Esminis Direktyvos 96/48/EB III priedo 2.7.3 punkto reikalavimas:
„Tinklų eksploatavimo taisyklės turi būti suderintos, o traukinių mašinistai bei brigados ir eismą reguliuojantys pareigūnai apmokyti taip, kad būtų užtikrintas transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos eksploatavimo veiksmingumas.“
Toks esminis reikalavimas skirtas šiems specifikacijos poskirsniams:
— |
Geležinkelių riedmenų identifikavimas (4.2.2.3 poskirsnis) |
— |
Traukinio stabdžių sistema (4.2.2.6 poskirsnis) |
— |
Traukinio formavimas (4.2.2.5 poskirsnis) |
— |
Keleivinių vagonų reikalavimai (4.2.2.4 poskirsnis) |
— |
Bendravimas eismo saugos klausimais (4.2.1.5 poskirsnis) |
— |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis (4.2.3.6 poskirsnis) |
— |
Avarinės situacijos valdymas (4.2.3.7 poskirsnis) |
4. POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS
4.1. Įvadas
Europos greitųjų geležinkelių sistema (angl. TEN), kuriai taikoma Direktyva 96/48/EB ir kurios sudedamoji dalis yra „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemis – tai vientisa sistema, kurios nuoseklumas turi būti patikrintas. Visų pirma turi būti patikrintas posistemio nuoseklumas, atsižvelgiant į jo specifikacijas, jo sąsajų suderinimas su sistema, į kurią jis yra integruotas, bei naudojimo taisyklės.
Atsižvelgiant į visus esminius reikalavimus, geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis, kaip aprašyta 2.2 poskirsnyje, apima tik kitame skyriuje apibrėžtus elementus.
Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas visiškai atsako už visų atitinkamų reikalavimų, kuriuos turi atitikti leidimą važiuoti jo tinkle turintys traukiniai, nurodymą, atsižvelgiant į geografines atskirų geležinkelio linijų ypatybes ir toliau nustatytus funkcinius ar techninius reikalavimu.
4.2. Funkciniai ir techniniai posistemio reikalavimai
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio funkciniai ir techniniai reikalavimai yra:
— |
reikalavimai darbuotojams |
— |
traukinių reikalavimai |
— |
traukinių eismo reikalavimai |
4.2.1. Reikalavimai darbuotojams
4.2.1.1. Bendrieji reikalavimai
Šis skyrius skirtas darbuotojams, kurie prisideda prie posistemio darbo atlikdami eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, apimančias tiesioginę geležinkelių įmonių ir infrastruktūros valdytojų sąsają.
— |
Geležinkelio įmonės darbuotojai:
|
— |
Infrastruktūros valdytojo darbuotojai, suteikiantys leidimą traukiniams važiuoti |
Sritys, kurioms taikoma:
— |
Dokumentai |
— |
Keitimasis informacija |
ir pagal šios TSS 2.2 skyriuje apibrėžtą taikymo sritį:
— |
Kompetencija (žr. 4.6 poskirsnį ir H, J bei L priedus) |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos (žr. 4.7 poskirsnį) |
4.2.1.2. Mašinistams skirti dokumentai
Traukinį naudojanti geležinkelio įmonė mašinistui laiku turi suteikti visą būtiną informaciją, reikalingą pareigoms atlikti.
Ši informacija turi apimti būtinus elementus, svarbius maršrutuose dirbant normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis, taip pat turi būti atsižvelgiama į tuose maršrutuose naudojamus geležinkelių riedmenis.
4.2.1.2.1. Taisyklių sąvadas
Visos reikalingos mašinisto darbo procedūros turi būti pateiktos dokumente arba kompiuterio laikmenoje, vadinamojoje „Mašinisto taisyklių sąvade“.
„Mašinisto taisyklių sąvade“ turi būti pateikti reikalavimai, taikytini visiems maršrutams, kuriuose dirbama ir visiems juose naudojamiems geležinkelių riedmenims normaliomis valdymo sąlygomis, pablogėjusiomis valdymo sąlygomis ir avarinėmis situacijomis, su kuriomis mašinistas gali susidurti.
„Mašinisto taisyklių sąvadas“ turi apimti du skirtingus aspektus:
— |
vieną, kuriuo aprašomos bendrosios taisyklės ir procedūros, galiojančios TEN (atsižvelgiant į A, B ir C priedų turinius) |
— |
kitą, kuriuo kiekvienam infrastruktūros valdytojui nustatomos visos reikalingos specifinės taisyklės ir procedūros |
Į jį turi būti įtrauktos procedūros, apimančios bent jau šiuos aspektus:
— |
Darbuotojų saugos darbe ir saugumo |
— |
Signalizavimo, kontrolės ir valdymo |
— |
Traukinio eismo, įskaitant darbą pablogėjusiu režimu |
— |
Traukos ir geležinkelių riedmenų |
— |
Riktų ir avarijų |
Geležinkelio įmonė yra atsakinga už šio dokumento parengimą.
Geležinkelio įmonė visai infrastruktūrai, kurioje dirbs jos mašinistai, turi pateikti vienodu formatu „Mašinisto taisyklių sąvadą“.
Jame turi būti du priedėliai:
— |
1 priedėlis. Pranešimų perdavimo ir priėmimo procedūrų vadovas; |
— |
2 priedėlis. Blankų rinkinys |
Geležinkelio įmonė „Mašinisto taisyklių sąvadą“ parengia bet kuria vienos iš valstybių narių kalba arba vieno iš infrastruktūros valdytojų, kuriam taisyklės bus taikomos, vartojama kalba. Šis reikalavimas nebus taikomas pranešimams ir blankams, kurie turi išlikti surašyti infrastruktūros valdytojo(-ų) vartojama kalba.
„Mašinisto taisyklių sąvado“ rengimą ir atnaujinimą turi sudaryti tokie etapai:
— |
infrastruktūros valdytojas (arba už naudojimo taisyklių parengimą atsakinga organizacija) geležinkelio įmonei infrastruktūros valdytojo vartojama kalba turi pateikti reikalingą informaciją, |
— |
geležinkelio įmonė turi parengti pirminį ar atnaujintą dokumentą; |
— |
jei geležinkelio įmonė „Mašinisto taisyklių sąvadui“ sudaryti pasirinko kitą kalbą nei ta, kuria buvo pateikta reikiama pirminė informacija, geležinkelio įmonė yra atsakinga už bet kokios informacijos vertimo organizavimą. |
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinio išsamumą ir tikslumą.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, kad būtų užtikrinama, jog „Taisyklių sąvado“ turinys yra išsamus ir tikslus.
V priede šis procesas parodytas struktūrine schema ir pateikiama proceso apžvalga.
4.2.1.2.2. Su maršrutu susijusios geležinkelio linijos ir geležinkelio kelio aprašas
Mašinistams privaloma pateikti geležinkelio linijų, kuriomis jie važinės, ir šių linijų geležinkelių kelių aprašymus, svarbius traukinio valdymui. Tokia informacija turi būti pateikta atskiru dokumentu, vadinamu „Maršruto vadovu“ (tai gali būti įprastas dokumentas ar pateiktas kompiuterio laikmenos pavidalu).
Toliau nurodytas privalomos pateikti minimalios informacijos sąrašas:
— |
bendrosios naudojimo charakteristikos |
— |
įkalnių ir nuokalnių ženklinimas |
— |
išsami geležinkelių linijos schema |
4.2.1.2.2.1. „Maršruto vadovo“ parengimas
„Maršruto vadovas“ turi būti parengtas bet kuria vienos iš valstybių narių kalba, kurią pasirenka geležinkelio įmonė, arba infrastruktūros valdytojo vartojama kalba.
„Mašinisto vadove“ turi būti pateikta ši informacija (šis sąrašas nėra baigtinis):
— |
bendrosios naudojimo charakteristikos:
|
— |
įkalnių ir nuokalnių ženklinimas:
|
— |
išsami geležinkelių linijos schema:
|
Visoms infrastruktūroms, kuriose naudojami šios geležinkelio įmonės traukiniai, tokiu pačiu būdu turi būti parengtas „Maršruto vadovas“.
Geležinkelio įmonė yra atsakinga už „Maršruto vadovo“ parengimą pagal infrastruktūros valdytojo(-ų) pateiktą informaciją.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismosaugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog „Maršruto vadovo“ turinys yra išsamus ir tikslus.
4.2.1.2.2.2. Pakeisti duomenys
Infrastruktūros valdytojas turi informuoti geležinkelio įmonę apie visam laikui arba laikinai pakeistus duomenis. Apie pakeitimus GĮ būtina pranešti laiku, kad ji galėtų atsižvelgti į jų poveikį, atnaujinti dokumentus ir instruktuoti darbuotojus. Geležinkelio įmonė juos turi sugrupuoti į specialų dokumentą arba kompiuterinę laikmeną, kurios forma turi būti vienoda visoms infrastruktūroms, kuriomis vyksta šios geležinkelio įmonės traukinių eismas.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą infrastruktūros valdytojo eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog geležinkelio įmonei(-ėms) pateiktų dokumentų turinys yra išsamus ir tikslus.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 pastraipą geležinkelio įmonės eismo saugos valdymo sistemoje turi būti patvirtinimo procesas, siekiant užtikrinti, jog pakeistų dokumento duomenų turinys yra išsamus ir tikslus.
4.2.1.2.2.3. Mašinisto informavimas realiu laiku
Tvarką, pagal kurią mašinistams realiuoju laiku pranešama apie visus maršruto saugos priemonių pakeitimus, parengia suinteresuotieji infrastruktūros valdytojai (procesas turi būti vienodas ir atitikti naudojamas ERTMS ir (arba) ETCS).
4.2.1.2.3. Tvarkaraščiai
Informacija apie traukinio tvarkaraštį padeda tiksliai tvarkyti traukinių eismą, teikti paslaugas.
Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistams įprastam traukinio važiavimui reikalingą bent šią minimalią informaciją, t.y.:
— |
traukinio identifikavimas; |
— |
traukinių eismo dienos (jei būtina); |
— |
sustojimo vietos ir su jomis susijusi veikla; |
— |
kitos laiko apskaičiavimo vietos; |
— |
atvažiavimo į kiekvieną iš tų vietų, išvažiavimo iš jų arba jų pravažiavimo laikas. |
Tokia traukinių eismo informacija, pagrįsta infrastruktūros valdytojo nurodyta informacija, gali būti pateikta elektronine arba spausdinto dokumento forma.
Informacija mašinistui turi būti nuosekliai pateikiama visose geležinkelio įmonės naudojamose geležinkelių linijose.
4.2.1.2.4. Geležinkelių riedmenys
Geležinkelio įmonė turi pateikti mašinistui visą informaciją, kuri svarbi dirbant su geležinkelių riedmenimis pablogėjusiomis sąlygomis (pvz., tada, kai traukiniui reikia pagalbos). Dokumentuose tokiais atvejais taip pat turi būti atkreiptas dėmesys į specifinę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais.
4.2.1.3. Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus
Geležinkelio įmonė visus savo darbuotojus (dirbančius traukinyje arba ne), atliekančius eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, apimančias tiesioginę sąsają su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, įranga arba sistemomis, turi aprūpinti taisyklėmis, darbo tvarkos nurodymais, suteikti specifinę informaciją apie geležinkelių riedmenis ir maršrutus, kuri tinkama atliekant tokias užduotis. Tokia informacija turi būti taikoma tiek įprastos, tiek valdymo pablogėjusiomis sąlygomis metu.
Traukiniuose dirbantiems darbuotojams skirtos informacijos struktūra, formatas, turinys ir parengimo bei atnaujinimo procesas turi būti pagrįstas šios TSS 4.2.1.2 poskirsnyje nustatyta specifikacija.
4.2.1.4. Dokumentai, skirti infrastruktūros valdytojo darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti
Visa informacija, reikalinga užtikrinti su eismo sauga susijusį darbuotojų, išduodančių leidimus traukiniams važiuoti, ir traukinio brigados bendravimą, turi būti nurodyta:
— |
Bendravimo taisykles aprašančiuose dokumentuose (C priedas); |
— |
blankų rinkiniu vadinamame dokumente. |
Infrastruktūros valdytojas šiuos dokumentus turi parengti savo vartojama kalba.
4.2.1.5. Su eismo sauga susijęs traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų ir darbuotojų, suteikiančių leidimą traukiniams važiuoti, bendravimas
Su eismo sauga susijusiam traukinio brigados, kitų geležinkelio įmonės darbuotojų (kaip apibrėžta L priede) ir traukiniams važiuoti leidimus išduodančių darbuotojų bendravimui turi būti vartojama atitinkamame maršrute infrastruktūros valdytojo vartojama kalba (žr. Specialiųjų terminų žodyną).
Su eismo sauga susijusio bendravimo tarp traukinio brigados ir traukiniams važiuoti leidimą duodančių darbuotojų principai išdėstyti C priede.
Pagal Direktyvą 2001/14/EB infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už kasdien darbuotojų vartojamos kalbos paskelbimą.
Tačiau ten, kur praktika rodo, kad reikalinga antra kalba, infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už jos vartojimo geografinių ribų nustatymą.
4.2.2. Traukinių reikalavimai
4.2.2.1. Traukinio matomumas
4.2.2.1.1. Bendrieji reikalavimai
Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukinio priekis ir galas būtų paženklinti atitinkamais ženklais.
4.2.2.1.2. Priekis
Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad artėjantis traukinys būtų aiškiai matomas ir atpažįstamas; tam naudojami priekiniai baltos spalvos žiburiai. Tai leidžia artėjantį traukinį atskirti nuo greta esančių kelių transporto priemonių arba kitų judančių objektų.
Išsamias technines sąlygas galima rasti 4.3.3.4.1 poskirsnyje.
4.2.2.2. Traukinio girdimumas
4.2.2.2.1. Bendrieji reikalavimai
Geležinkelio įmonė turi užtikrinti, kad traukiniuose būtų įrengtas įspėjamasis garso signalo įtaisas, kuriuo pranešama apie artėjantį traukinį.
4.2.2.2.2. Kontrolė
Iš visų valdymo padėčių turi būti įmanoma įjungti įspėjamojo garso signalo įtaisą.
4.2.2.3. Geležinkelių riedmenų identifikavimas
Kiekvienas riedmuo turi turėti unikalų numerį, pagal kurį būtų galima jį atskirti nuo kitų geležinkelių riedmenų. Tas numeris turi būti gerai matomas bent ant kiekvieno geležinkelio geležinkelių riedmenų šono.
Taip pat turi būti įmanoma identifikuoti geležinkelių riedmenims taikomus eksploatavimo apribojimus.
Reikalavimai išsamiau apibrėžti P priede.
4.2.2.4. Keleivinių vagonų reikalavimai
— |
Numatytose stotelėse turi būti pakankamai suderinti keleivinių vagonų ir platformų aukščio lygiai, kad būtų galima užtikrinti įlipančių ir išlipančių keleivių saugumą. |
— |
Keleiviams neturi būti įmanoma atidaryti geležinkelių riedmenų šoninių durų, skirtų jiems išlipti traukiniui stovint; duris turi atidaryti tik traukinio ir lokomotyvo brigados narys. |
— |
Durys kiekvienoje traukinio pusėje turi būti atidaromos nepriklausomai nuo durų kitoje traukinio pusėje. Keleiviniuose traukiniuose nuolat turi būti rodomas durų uždarymas ir blokavimas. |
— |
Duris išblokuojančio mechanizmo įjungimas turi sutrukdyti toliau veikti traukos jėgai. (Pagal šį reikalavimą „durų išblokavimas“ – traukinio brigada keleiviams sudaro galimybę patiems atidaryti duris.). |
— |
Visuose keleiviniuose vagonuose turi būti įrengti avariniai išėjimai. |
— |
Keleiviniuose vagonuose turi būti įrengtas keleivių įjungiamas pavojaus signalas arba staigiojo stabdymo stabdis. Kai toks signalas arba stabdis įjungiamas, mašinistas nedelsiant turi būti įspėtas, tačiau jis turi sugebėti išlaikyti traukinio valdymą. |
4.2.2.5. Traukinių formavimas
Geležinkelio įmonė turi nustatyti taisykles ir procedūras, kurių darbuotojai laikytųsi, siekdami užtikrinti, kad traukinys atitiktų paskirtą laiko tarpsnį ir kelią.
Traukinio formavimo reikalavimuose turi būti atsižvelgiama į šiuos elementus:
— |
geležinkelių riedmenys
|
— |
traukinys
|
— |
Svoris ir ašies apkrova
|
— |
didžiausias traukinio greitis
|
— |
Kinematinis gabaritas
|
Gali tekti taikyti arba nustatyti papildomus apribojimus, atsižvelgiant į konkretaus traukinio stabdymo režimą arba traukos tipą.
Traukinio formavimas turi būti aprašytas suderintame traukinio formavimo dokumente (žr. U priedą)
4.2.2.6. Traukinio stabdžių sistema
4.2.2.6.1. Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai
Visi traukinio riedmenys turi būti sujungti į ištisinę automatinę stabdžių sistemą, kaip apibrėžta GR TSS (angl. RST TSI).
Kiekvieno traukinio pirmasis ir paskutinysis riedmuo (įskaitant visus traukos riedmenis) turi turėti veikiančius automatinius stabdžius.
Tuo atveju, jeigu traukinys atsitiktinai pasidalija į dvi dalis, abu atsiskyrusių vagonų sąstatai turi automatiškai sustoti įsijungus stabdžiams, kurie veikia didžiausia jėga.
4.2.2.6.2. Eksploatacinės stabdžių charakteristikos
Infrastruktūros valdytojas turi nuspręsti, ar:
— |
pateikti geležinkelio įmonei informaciją, reikalingą stabdžių naudojimo savybėms konkrečiame(-iuose) maršrute(-uose) apskaičiuoti, įskaitant informaciją apie priimtinas stabdžių sistemas ir apie jų naudojimo sąlygas, arba |
— |
pateikti informaciją apie iš tikrųjų privalomas charakteristikas. |
Geležinkelio įmonė yra atsakinga už tai, kad būtų užtikrinama, jog traukinio stabdžių charakteristikos atitiktų nustatytąsias, ir tuo tikslu darbuotojams pateikia stabdymo taisykles, kurių jie turi laikytis.
Informacijoje, kurios prašo geležinkelio įmonė, kad galėtų apskaičiuoti stabdžių charakteristikas, leidžiančias sustabdyti traukinį ir laikyti jį sustabdytą, turi būti atsižvelgiama į visų susijusių maršrutų geografines ypatybes, paskirtą kelią ir ERTMS ir (arba) ETCS plėtrą.
Kiti reikalavimai apibrėžti T priede.
4.2.2.7. Traukinio sąsątato parangos užtikrinimas
4.2.2.7.1. Bendrieji reikalavimai
Geležinkelio įmonė turi nustatyti tvarką, kuria būtų užtikrintas visos su eismo sauga susijusios traukinio įrangos veikimas ir jo saugus važiavimas.
Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus traukinio charakteristikų pakeitimus, turinčius įtakos jo eksploatavimo savybėms, arba pakeitimus, kurie gali turėti įtakos traukinio važiavimui pagal traukinių eismo tvarkaraštį paskirtu laiko tarpsniu ir keliu.
Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nurodyti ir nuolat atnaujinti traukinių eismo sąlygas bei procedūras esant pablogėjusiam režimui.
4.2.2.7.2. Būtinieji duomenys
Duomenys, būtini saugiam ir veiksmingam valdymui užtikrinti, ir šių duomenų perdavimo tvarka apima:
— |
traukinio identifikavimą |
— |
už traukinį atsakingos geležinkelio įmonės tapatumą |
— |
tikrąjį traukinio ilgį |
— |
jei traukiniu vežami keleiviai arba gyvūnai, kai tai nenumatyta – privalomą nuorodą apie tai |
— |
visi naudojimo apribojimus, nurodant tam tikrą(-us) geležinkelių riedmenį(-is) (gabaritus, greičio apribojimus ir kt.) |
— |
infrastruktūros valdytojui dėl pavojingų krovinių vežimo reikalingą informaciją. |
Geležinkelio įmonė turi nustatyti tokią tvarką, kuri užtikrintų, kad šiuos duomenis geležinkelių infrastruktūros valdytojas (-ai) gautų prieš išleidžiant traukinį.
Geležinkelio įmonė turi nustatyti infrastruktūros valdytojo(-ų) informavimo procesą, jei traukinys nevažiuos paskirtu keliu arba yra atšauktas.
4.2.3. Traukinių eismo reikalavimai
4.2.3.1. Traukinio planavimas
Infrastruktūros valdytojas turi pranešti, kokie duomenys reikalingi, jeigu būtų prašoma skirti traukinių eismo tvarkaraštyje numatytą laiko tarpsnį ir kelią. Kiti šio elemento aspektai nustatyti Direktyvoje 2001/14/EB.
4.2.3.2. Traukinių identifikavimas
Turi būti sukurtas vienareikšmis visų traukinių identifikavimas.
Šie reikalavimai yra nustatyti R priede.
4.2.3.3. Traukinio išvykimas
4.2.3.3.1. Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant
Pagal šios TSS 4.1 poskirsnio trečioje pastraipoje nustatytus reikalavimus geležinkelio įmonė turi apibrėžti patikrinimus ir bandymus (ypač susijusius su stabdžiais), kurie turi būti atlikti prieš išvykstant traukiniui.
4.2.3.3.2. Infrastruktūros valdytojo informavimas apie traukinio būklę
Geležinkelio įmonė turi informuoti infrastruktūros valdytoją apie visus sutrikimus, galinčius turėti įtakos traukiniui arba jo naudojimui prieš išvykstant ir per kelionę.
4.2.3.4. Geležinkelių transporto eismo valdymas
4.2.3.4.1. Bendrieji reikalavimai
Geležinkelių transporto eismo valdymu turi būti užtikrinamas saugus, veiksmingas ir tikslus geležinkelio naudojimas, įskaitant efektyvų funkcijų atkūrimą po sutrikimų.
Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti procedūras ir priemones, skirtas:
— |
traukinių eismui valdyti realiuoju laiku, |
— |
naudojamąsias priemones, padedančias išsaugoti geriausias galimas eksploatacines infrastruktūros charakteristikas vėlavimo arba riktų – realių arba numatomų – atveju ir |
— |
tokiais atvejais teikti informaciją geležinkelio įmonei(-ėms). |
Sutarus su infrastruktūros valdytoju, gali būti įtraukti visi papildomi procesai, kurių reikalauja geležinkelio įmonė ir kurie yra svarbūs sąsajai su infrastruktūros valdytoju(-ais).
4.2.3.4.2. Pranešimas apie traukinį
4.2.3.4.2.1. Pranešimo apie traukinio buvimo vietą duomenys
Infrastruktūros valdytojas turi:
— |
aprūpinti realiojo laiko ir laiko skirtumo registravimo priemonėmis, fiksuojančiomis, kada traukiniai išvyksta, atvyksta arba pravažiuoja atitinkamas iš anksto jų tinkluose nustatytas stotis (kelio postus); |
— |
pateikti būtinus specifinius duomenis pranešant apie traukinio buvimo vietą duomenis. Tokią informaciją turi sudaryti:
|
4.2.3.4.2.2. Perdavimo laiko nustatymas
Infrastruktūros valdytojas turi numatyti tokį procesą, kuriuo būtų galima pateikti apytikrį minutėmis nurodytą nuokrypį nuo nustatyto laiko, kada traukinį vienas infrastruktūros valdytojas turi perduoti kitam.
Tai turi apimti informaciją apie traukinių eismo nutrūkimą (sutrikimo aprašas ir vieta).
4.2.3.4.3. Pavojingi kroviniai
Geležinkelio įmonė turi apibrėžti procedūras, skirtas prižiūrėti pavojingų krovinių vežimą.
Į šias procedūras turi būti įtraukta:
— |
galiojantys Europos standartai, kaip apibrėžta EB direktyvoje 96/49 dėl pavojingų krovinių vežimo geležinkeliais |
— |
mašinisto informavimas apie pavojingo krovinio buvimą traukinyje ir to krovinio padėtį |
— |
infrastruktūros valdytojui pavojingiems kroviniams vežti reikalinga informacija |
— |
bendrai su infrastruktūros valdytoju nustatomos ryšio linijos ir specifinių priemonių planavimas su kroviniu susijusių avarinių situacijų atveju |
4.2.3.4.4. Kokybės valdymas
Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė turi nustatyti procesus, leidžiančius stebėti, kad visų susijusių tarnybų darbas vyktų veiksmingai.
Stebėjimo procesai skirti analizuoti duomenis ir nustatyti pagrindines žmogaus ir sistemos klaidų tendencijas. Šios analizės rezultatai naudojami imantis ištaisomųjų veiksmų, kuriais siekiama pašalinti arba sumažinti atsitikimų, galinčių pabloginti veiksmingą Europos greitųjų geležinkelių sistemos veiklą.
Ten, kur tokie veiksmai būtų naudingi visam tinklui, įtraukiant kitų infrastruktūrų valdytojus ir geležinkelio įmones, tada, atsižvelgiant į komercinį konfidencialumą, apie juos turi būti atitinkamai pranešama.
Įvykius, kurie sukliudė atlikti operacijas, infrastruktūros valdytojas turi ištirti kuo greičiau. Jei reikia, visų pirma, jei nors vienas iš jų darbuotojų yra susijęs, infrastruktūros valdytojas pakviečia tas su atitinkamu įvykiu susijusias geležinkelio įmones dalyvauti atliekant tyrimą. Jei per tokį tyrimą parengiamos tinklo patobulinimo rekomendacijos, kad būtų pašalintos avarijų ir (arba) riktų priežastys arba sumažintos jų pasekmės, tos rekomendacijos perduodamos visiems susijusiems infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms.
Šie procesai turi būti patvirtinti dokumentais ir jiems taikoma vidaus audito procedūra.
4.2.3.5. Duomenų registravimas
Su traukinio naudojimu susiję duomenys turi būti registruojami ir saugomi tam, kad būtų:
— |
sustiprinta sisteminga saugos kontrolė kaip priemonė užkirsti kelią riktams ir avarijoms. |
— |
nustatomas mašinisto, traukinio ir infrastruktūros darbas prieš ir (prireikus) nedelsiant po rikto arba avarijos, kad būtų galima nustatyti su traukinio valdymu arba traukinio įranga susijusias priežastis, ir šiam atvejui taikyti naujas arba pakeistas priemones, kad būtų išvengta pasikartojimo. |
— |
registruojama informacija, susijusi su naudojamo lokomotyvo ir (arba) traukos riedmens ir jį valdančiu asmeniu, įskaitant darbo laiką. |
Turi būti įmanoma registruotus duomenis palyginti su:
— |
registracijos data ir laiku |
— |
užregistruoto įvykio tikslia geografine vieta (kilometrais nurodytas atstumas nuo žinomos vietovės) |
— |
traukinio identifikavimas |
— |
mašinisto tapatybė |
Šių duomenų laikymo, periodiško vertinimo ir prieigos prie jų reikalavimai yra nustatyti susijusiuose valstybės narės nacionaliniuose įstatymuose:
— |
valstybės narės, kurioje geležinkelio įmonei išduota licencija (dėl traukinyje registruojamų duomenų), arba |
— |
valstybės narės, kurioje yra infrastruktūra (dėl duomenų, registruojamų ne traukinyje). |
4.2.3.5.1. Valdymo duomenų registravimas ne traukinyje
Infrastruktūros valdytojas turi registruoti bent tokius duomenis:
— |
su traukinių eismu susijusio geležinkelio kelio įrangos gedimai (signalizavimas, iešmai ir kt.); |
— |
ašių guolių perkaitimo aptikimas; |
— |
traukinio mašinisto ir infrastruktūros valdytojo darbuotojų, išduodančių leidimus traukiniams važiuoti, bendravimas. |
4.2.3.5.2. Valdymo duomenų registravimas traukinyje
Geležinkelio įmonė turi registruoti bent tokius duomenis:
— |
draudžiamųjų signalų arba vietos, iki kurios traukiniui leidžiama važiuoti ir kurioje jis turi sustoti, pravažiavimas be leidimo |
— |
staigiojo stabdymo stabdžių įjungimas |
— |
traukinio važiavimo greitis |
— |
traukinyje esančių valdymo (signalizavimo) sistemų atjungimas arba rankinis valdymas |
— |
garso signalo įtaiso veikimas (ragas) |
— |
durų valdiklių naudojimas (atidarymas, uždarymas) |
— |
aptikimas riedmenų automatinės kontrolės prietaisais, jeigu jie sumontuoti |
— |
kabinos, kurioje turi būti tikrinami registruojami duomenys, tapatumas |
— |
duomenis, siekiant įregistruoti mašinisto darbo laiką. |
4.2.3.6. Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis
4.2.3.6.1. Kitų naudotojų informavimas
Infrastruktūros valdytojas bendradarbiaudamas su geležinkelio įmonėmis turi nustatyti skubaus tarpusavio informavimo apie visas situacijas, kurios trukdo geležinkelių tinklo arba geležinkelių riedmenų saugai, naudojimui ir (arba) tinkamumui.
4.2.3.6.2. Traukinių mašinistų informavimas
Kiekvienu valdymo pablogėjusiomis sąlygomis atveju už tai atsakingas infrastruktūros valdytojas turi mašinistams pateikti nustatytos formos nurodymus, kuriuose nustatoma, kokių priemonių imtis, kad būtų saugiai elgiamasi minėtomis sąlygomis.
4.2.3.6.3. Avarinės padėties priemonės
Infrastruktūros valdytojas kartu su geležinkelio įmonėmis, kurios naudojasi infrastruktūra, ir gretimų infrastruktūrų valdytojais, atitinkamai turi nustatyti, paskelbti ir, remdamiesi reikalavimu sumažinti bet kokį su valdymu pablogėjusiomis sąlygomis susijusį neigiamą poveikį, paskirstyti atsakomybę.
Planavimo reikalavimai ir reagavimas į tokius įvykius turi būti proporcingas pablogėjusių sąlygų pobūdžiui ir galimam sudėtingumui.
Šios priemonės, į kurias privaloma įtraukti tinklo grąžinimo į „įprastą“ būklę planai, taip pat skiriamos:
— |
geležinkelių riedmenų gedimams (pavyzdžiui, tiems, kurie sukeltų geležinkelių transporto eismo sutrikdymą, pagalbos sugedusiems traukiniams procedūros); |
— |
infrastruktūros gedimams (pavyzdžiui, kai yra elektros energijos tiekimo sutrikimas arba sąlygos, kuriomis traukiniai gali būti nukreipti nuo suplanuoto maršruto); |
— |
ypatingos oro sąlygos |
Infrastruktūros valdytojas turi nustatyti ir nuolat atnaujinti kontaktinę informaciją, skirtą pagrindiniam infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonės darbuotojams, į kuriuos būtų galima kreiptis, jei nutrūktų funkcionavimas ir dėl to tektų valdyti pablogėjusiomis sąlygomis. Į šią informaciją turi būti įtraukti kontaktiniai duomenys, kuriais būtų galima naudotis tiek darbo metu, tiek pasibaigus darbo laikui.
Geležinkelio įmonė turi pateikti šią informaciją infrastruktūros valdytojui ir jį informuoti apie visus kontaktinių duomenų pakeitimus.
Infrastruktūros valdytojas apie savo kontaktinių duomenų pakeitimus turi informuoti visas geležinkelio įmones.
4.2.3.7. Avarinės situacijos valdymas
Infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su:
— |
visomis geležinkelio įmonėmis, besinaudojančiomis jo infrastruktūra, arba |
— |
jeigu reikia, atstovaujamaisiais geležinkelio įmonės, besinaudojančiomis jo infrastruktūra, organais ir |
— |
gretimų infrastruktūrų valdytojais, taip pat su |
— |
vietinės valdžios institucijomis ir |
— |
avarinių tarnybų, įskaitant priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų atstovaujamaisiais organais vietos arba nacionaliniu mastu |
ir pagal Direktyvą 2004/49/EB nustato, paskelbia ir pristato atitinkamas priemones, skirtas valdyti avarines situacijas ir grąžinti geležinkelio liniją į įprastą būklę.
Dažniausi tokių priemonių taikymo atvejai:
— |
susidūrimai, |
— |
traukinių gaisrai, |
— |
traukinių evakuavimas, |
— |
avarijos tuneliuose, |
— |
su pavojingais kroviniais susiję riktai |
— |
nuvažiavimai nuo bėgių |
Geležinkelio įmonė suteikia infrastruktūros valdytojui visą specifinę informaciją, susijusią su šiomis aplinkybėmis, ypač su jai priklausančių traukinių atstatymu ar užkėlimu ant bėgių. (Taip pat žr. Paprastųjų geležinkelių prekinių vagonų TSS 4.2.7.5 punktą).
Be to, geležinkelio įmonė taiko keleivių informavimo apie avarines situacijas ir saugos procedūras traukinyje būdus.
4.2.3.8. Pagalba traukinio brigadai rikto arba sudėtingo geležinkelių riedmenų gedimo atveju
Geležinkelio įmonė nustato reikiamas pagalbos traukinio brigadai procedūras, taikytinas naudojimo pablogėjusiomis sąlygomis metu, kad būtų išvengta arba būtų sumažintas vėlavimas, sukeltas techninių arba kitokių geležinkelių riedmenų gedimų (pvz., ryšių linijos, traukinio evakuacijos atveju taikytinos priemonės).
4.3. Funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai
Atsižvelgiant į esminius 3 skyriaus reikalavimus, funkciniai ir techniniai sąsajų reikalavimai yra tokie:
4.3.1. Sąsajos su Infrastruktūros TSS
4.3.1.1. Signalo matomumas
Mašinistas turi sugebėti pamatyti signalus, o signalus mašinistui turi būti įmanoma pamatyti, kai mašinistas sėdi įprastoje valdymo vietoje. Tokia pati nuostata taikoma geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.
Geležinkelio kelio žymės ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti taip, kad palengvintų matomumą. Taip pat turi būti atsižvelgta į šiuos dalykus:
— |
tokią tinkamą vietą, kad mašinistas galėtų perskaityti traukinio priekinių žiburių apšviečiamą informaciją |
— |
tinkamas ir reikiamo intensyvumo apšvietimas, kur reikalaujama, kad informacija būtų apšviesta |
— |
jei naudojamasi grįžtamuoju atspindėjimu, naudojamų medžiagų atspindimosios savybės atitinka reikalingas specifikacijas, o jos yra pagamintos taip, kad traukinio priekinių žiburių šviesa leistų mašinistui perskaityti informaciją. |
4.3.1.2. Keleiviniai geležinkelių riedmenys
Tvarkaraščiuose numatytose stotelėse turi būti pakankamai suderinti keleivinių vagonų ir platformų aukščio lygiai, kad būtų galima užtikrinti įlipančių ir išlipančių keleivių saugumą.
Turi būti laikomasi platformų paviršiaus ir geležinkelių riedmenų elektrinių dalių, turinčių įtampą atstumo minimumo.
4.3.1.3. Profesinis išmanymas
Yra šios TSS 2.2.1 poskirsnio ir GG IP TSS (angl. HS INS TSI) 4.6 poskirsnio sąsaja.
4.3.2. Sąsajos su Kontrolės ir (arba) valdymo ir signalizavimo posistemio TSS
4.3.2.1. Priežiūros duomenų registravimas
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatomi naudojamieji priežiūros duomenų registravimo reikalavimai (žr. šios TSS 4.2.3.5 poskirsnį); jie turi atitikti kontrolės ir (arba) valdymo posistemį (žr. GG KVSP TSS 4.2.15 dalį).
4.3.2.2. Mašinisto budrumo įtaisas
Jei įtaisas yra pritaikytas naudoti su infrastruktūra, įtaisas turi būti toks, kad į valdymo centrą automatiškai būtų perduodamas signalas apie įtaiso įjungimą. Yra šio naudojamojo reikalavimo sąsaja su ERTMS susijusios GG KVSP TSS 4.2.2 poskirsniu.
4.3.2.3. ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės
Yra šios TSS A priedo sąsaja su ERTMS ir (arba) ETCS FRS ir SRS, su ERTMS ir (arba) GSM-R FRS ir SRS, išsamiai aprašytose GG KVSP TSS A priede.
Taip pat yra šios TSS 4.4 poskirsnio ir GG KVSP TSS A priedo sąsaja dėl rekomendacinių informacinio pobūdžio dokumentų, skirtų ERTMS taisyklėms, principams ir įgyvendinimui.
Taip pat yra sąsaja su ETCS mašinisto ir (arba) įrangos sietuvo MĮS (angl. DMI) specifikacijomis (GG KVSP TSS 4.2.13 dalis) ir EIRENE MĮS specifikacijomis (GG KVSP TSS 4.2.14 dalis).
Yra šios TSS A priedo ir GG KVSP TSS 4.2.2 poskirsnio sąsaja dėl lokomotyve įrengtos ETCS funkcionalumo atskyrimo.
4.3.2.4. Signalų ir geležinkelio kelio žymių matomumas
Mašinistas turi sugebėti iš savo įprastos valdymo padėties pamatyti signalus ir kelio žymes. Tokia pati nuostata taikoma ir kitoms geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.
Geležinkelio kelio žymės, ženklai ir informacijos skydai turi būti suprojektuoti taip, kad palengvintų pamatymą. Taip pat turi būti atsižvelgta į šiuos dalykus:
— |
kad jie būtų tinkamoje vietoje ir mašinistas galėtų perskaityti traukinio priekinių žiburių apšviečiamą informaciją, |
— |
tinkamas ir reikiamo intensyvumo skelbiamos informacijos apšvietimas, |
— |
kai taikomas grįžtamasis atspindėjimas, naudojamos medžiagos atspindimosios savybės atitinka reikalingas specifikacijas, o ženklai yra pagaminti taip, kad traukinio priekiniai žiburiai gerai apšviestų pateikiamą informaciją. |
Yra sąsaja su GG KVSP TSS 4.2.16 poskirsniu dėl mašinisto išorinio regos lauko. Taip pat būsimoje GG KVSP TSS A priedo versijoje bus naujas punktas dėl geležinkelio kelio žymių, kur įrengta ETCS.
4.3.2.5. Traukinio stabdžių sistema
Yra šios TSS 4.2.2.6.2 poskirsnio sąsaja su GG KVSP TSS 4.3.1.5 poskirsniu (Užtikrinamieji darbiniai traukinio stabdžių sistemos parametrai ir charakteristikos).
4.3.2.6. Smėlio naudojimas. Pagrindiniai traukinio valdymo profesinio išmanymo reikalavimai
Yra šios TSS H priedo ir B priedo (§ C1) bei 4.2.11 poskirsnio (suderinamumas su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis, įrengtomis kelyje) sąsaja su GG KVSP TSS A priedo 1 priedėlio § 4.1 (kaip pacituota 4.3.1.10 poskirsnyje) dėl smėlio naudojimo.
4.3.2.7. Duomenų registravimas ir įkaitusių ašidėžių nustatymas
Yra šios TSS 4.2.3.5 poskirsnio ir 4.2.2 poskirsnio (lokomotyve įrengtos ETCS funkcionalumas), A priedo 5,7 ir 55 rodiklių sąsaja su GG KVSP TSS 4.2.10 poskirsnio RAKP (riedmenų automatinės kontrolės prietaisai) (angl. HABD). Ateityje bus sąsaja su GTEOV TSS B priedu, kai iki galo bus išnagrinėti neišspręsti GG KVS klausimai.
4.3.3. Sąsajos su Geležinkelių riedmenų TSS
4.3.3.1. Stabdžių sistema
Yra šios GTEOV TSS 4.2.2.5.1, 4.2.2.6.1 ir 4.2.2.6.2 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.4.1 ir 4.2.4.3 poskirsniais.
Yra GG GR TSS 4.2.4.5 (Sūkurinių srovių stabdžiai) poskirsnio sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 poskirsniu.
Taip pat yra GG GR TSS 4.2.4.6 poskirsnio (stovinčio traukinio apsauga nuo savaiminio važiavimo) sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 poskirsniu.
Taip pat yra GG GR TSS 4.2.4.7 poskirsnio (stabdymo galia staigiuose nuolydžiuose) sąsaja su šios GTEOV TSS 4.2.2.6.2 ir 4.2.1.2.2.3 poskirsniais.
4.3.3.2. Keleivinių vagonų reikalavimai
Yra šios GTEOV TSS 4.2.2.4 poskirsnio sąsaja su GG GR TSS 4.2.2.4 (durys), 4.2.5.3 (pavojaus signalai), 4.3.5.16 (keleivių įjungiamas pavojaus signalas) ir 4.2.7.1 (avariniai išėjimai) poskirsniais.
4.3.3.3. Traukinio matomumas
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatyta, kad pagrindiniai traukinio matomumo reikalavimai, kurie turi būti apibrėžti geležinkelių riedmenų posistemyje, parodyti pateiktuose punktuose.
4.3.3.3.1. Ant važiavimo kryptimi pasukto traukinio pirmojo riedmens
Į priekį atgręžto traukinio pirmojo riedmens priekyje lygiašonio trikampio forma, kaip parodyta toliau schemoje, turi būti įtaisyti trys žiburiai. Kai traukinys valdomas iš šio galo, žiburiai visada turi būti įjungti.
Priekiniai žiburiai turi optimizuoti traukinio pastebimumą (pvz., geležinkelio geležinkelio kelio darbininkams ir asmenims, einantiems per geležinkelio perėjas), užtikrinti pakankamą matomumą traukinio mašinistui (geležinkelio kelio, jo informacinių ženklų ir (arba) skydų ir kt. apšvietimas) naktį ir blogo matomumo sąlygomis, taip pat neturi akinti artėjančių traukinių mašinistų.
Turi būti standartizuoti tarpai tarp žiburių, aukštis virš bėgių, skersmuo, šviesos intensyvumas, skleidžiamo spindulio matmenys ir forma tiek dienos metu, tiek naktį.
Yra GG GR TSS 4.2.7.4.1 poskirsnio ir šios TSS 4.2.2.1.2 poskirsnio sąsaja.
4.3.3.3.2. Gale
Yra šios TSS 4.2.2.1.3 poskirsnio ir GG GR TSS 4.2.7.4.1 poskirsnio sąsaja
4.3.3.4. Traukinio girdimumas
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemyje nustatyta, kad pagrindiniai traukinio girdimumo reikalavimai, kuriuos turi atitikti geležinkelių riedmenų posistemis – traukinyje turi būti įranga, kuria galima garsu įspėti apie artėjantį traukinį.
Įspėjamojo įtaiso skleidžiami garsai, jų dažnis ir intensyvumas bei būdas, kaip mašinistas tą įtaisą įjungia, turi būti standartizuoti.
Yra GG GR TSS 4.2.7.4.2 poskirsnio ir šios TSS 4.2.2.2 poskirsnio sąsaja.
4.3.3.5. Signalo matomumas
Mašinistas turi sugebėti matyti signalus, o signalai turi būti matomi. Tokia pati nuostata taikoma geležinkelio kelio ženklams, jeigu jie susiję su sauga.
Mašinisto kabina turi būti suprojektuota taip, kad mašinistas iš savo įprastos valdymo padėties galėtų lengvai matyti pateikiamą informaciją.
Yra šios TSS 4.3.2.4 poskirsnio ir GG GR TSS 4.2.2.7 poskirsnio sąsaja.
4.3.3.6. Mašinisto budrumo įtaisas
Mašinisto atsakomųjų veiksmų stebėjimo priemonės, turinčios sustabdyti traukinį, jei mašinistas per nustatytiną laiką nesiima veiksmų.
Yra šios TSS 4.3.3.2 ir 4.3.3.7 poskirsnių ir GG GR TSS 4.2.7.9 poskirsnio sąsaja mašinisto budrumo atžvilgiu.
4.3.3.7. Traukinių formavimas ir B priedas
Yra sąsaja:
— |
šios TSS 4.2.2.5, 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 poskirsnių |
— |
ir šios GG GR TSS poskirsnių 4.2.2.2.b (sukabintuvai geležinkelių riedmenų gale ir sukabintuvai traukiniams vilkti) bei jos K priedo, taip pat 4.2.3.5 poskirsnio (didžiausias traukinio ilgis) |
atžvilgiu:
— |
didžiausia leidžiamoji traukinio masė jam važiuojant didžiausiu konkrečios geležinkelio linijos nuolydžiu |
— |
didžiausio traukinio ilgio, ir |
— |
greičio didinimo tuo atveju, kai traukinys juda nuolat jį pastumiant. |
4.3.3.8. Geležinkelių riedmenų parametrai, kurie turi įtakos prie geležinkelio kelio įrengtoms traukinių stebėjimo sistemoms ir geležinkelių riedmenų dinamikai
Yra GG GR TSS 4.2.3.3.2 ir 4.2.3.4 poskirsnių ir šios GTEOV TSS 4.2.3.6 poskirsnio sąsaja.
4.3.3.9. Smėlio barstymas
Yra šios TSS H priedo ir B priedo (§ C1) sąsaja su GR GR TSS poskirsniu 4.2.3.10 dėl smėlio naudojimo.
4.3.3.10. Traukinio formavimas, H ir J priedai
Yra šios TSS 4.2.2.5 poskirsnio, H priedo ir J priedo sąsajos su GG GR TSS 4.2.1.2 (traukinių projektavimas) ir 4.2.7.11 (Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos) dėl traukinių brigadų geležinkelių riedmenų funkcionalumo išmanymo.
4.3.3.11. Nepaprastosios padėties atveju taikomos priemonės ir avarinės situacijos valdymas
Yra šios TSS 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.2.2 poskirsniu (sukabintuvai geležinkelių riedmenų gale ir sukabintuvai traukiniams vilkti) ir K priedu.
Taip pat yra šios TSS 4.2.3.6 ir 4.2.3.7 poskirsnių sąsaja su GG GR TSS 4.2.7.1 poskirsniu (Avarinės priemonės) ir 4.2.7.2 poskirsniu (Apsauga nuo gaisro).
4.3.3.12. Duomenų registravimas
Yra šios TSS 4.2.3.5.2 poskirsnio (Valdymo duomenų registravimas traukinyje) sąsaja su GG GR TSS 4.2.7.11 poskirsniu (Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos).
4.3.3.13. Aerodinaminis poveikis balasto sluoksniui
Yra GG GR TSS 4.2.3.11 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 poskirsniu.
4.3.3.14. Aplinkos sąlygos
Yra GG GR TSS 4.2.6.1 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 poskirsniais.
4.3.3.15. Šoniniai vėjai
Yra GG GR TSS 4.2.6.3 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 poskirsniais.
4.3.3.16. Didžiausi slėgio pokyčiai tuneliuose
Yra GG GR TSS 4.2.6.4 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.3 ir 4.2.3.6 poskirsniais.
4.3.3.17. Išorinis triukšmas
Yra GG GR TSS 4.2.6.5 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.
4.3.3.18. Apsauga nuo gaisro
Yra GG GR TSS 4.2.7.2 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.
4.3.3.19. Kėlimas ir (arba) gelbėjimo procedūros
Yra GG GR TSS 4.2.7.5 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.7 poskirsniu.
4.3.3.20. Kontrolė ir diagnostikos koncepcijos
Yra GG GR TSS 4.2.7.11 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.5.2 poskirsniu, taip pat H priedu ir J priedu.
4.3.3.21. Specialios ilgų tunelių specifikacijos
Yra GG GR TSS 4.2.7.12 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.1.2.2.1, 4.2.3.7 ir 4.6.3.2.3.3 poskirsniais.
4.3.3.22. Traukos režimo reikalavimai
Yra GG GR TSS 4.2.8.1 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.2.5 ir 4.2.3.3.2 poskirsniais.
4.3.3.23. Trauką užtikrinančio rato ir bėgio sankybio reikalavimai
Yra GG GR TSS 4.2.8.2 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.3.2, 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 poskirsniais.
4.3.3.24. Su energijos tiekimu susijęs funkcinis ir techninis reikalavimas
Yra GG GR TSS 4.2.8.3 poskirsnio sąsaja su šios TSS 4.2.3.6 ir 4.2.1.2.2 poskirsniais.
4.3.4. Sąsajos su GG energijos posistemio TSS
Yra šios TSS 2.2.1 poskirsnio sąsaja su GG energijos posistemio TSS (angl. HS ENE TSI) 4.6 poskirsniu.
4.3.5. Sąsajos su Saugos geležinkelio tuneliuose TSS
Tam tikri SGT TSS (angl. SRT TSI) reikalavimai, kaip papildomi, priklauso nuo GTEOV TSS esančių duomenų. Jie išsamiai nurodyti SGT TSS 4.3.4 poskirsnyje.
Yra SGT TSS 4.2.5.1.3.2 poskirsnio specifinė sąsaja su šios TSS 4.6.3.2.3.3 poskirsniu.
4.3.6. Sąsajos su Judėjimo negalią turinčių asmenų TSS
Tam tikri JNTA TSS (angl. PRM TSI) reikalavimai priklauso nuo GTEOV TSS esančių duomenų. Jie išsamiai nurodyti JNTA TSS 4.1.4 ir 4.2.4 poskirsniuose.
4.4. Naudojimo taisyklės
Taisyklės ir procedūros, leidžiančios darniai veikti naujiems ir skirtingiems struktūriniams posistemiams, kuriuos ketinama naudoti TEN, ypač tiems, kurie tiesiogiai susiję su nauja traukinių kontrolės ir signalizavimo sistema, susiklosčius vienodoms situacijoms yra tokios pačios.
Tai siekiant, buvo parengtos Europos geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos (ERTMS) ir Geležinkelio judriojo ryšio sistemos GSM-R naudojimo taisyklės. Jos tiksliai nurodytos A priede.
A priedas (ERTMS ir GSM-R taisyklės ir principai) papildytas šiais dviem informacinio pobūdžio dokumentais:
— |
Pristatomoji ERTMS ir (arba) GSM-R taisyklių ir principų ataskaita (EEIG nuoroda: 05E374) |
— |
ERTMS įgyvendinimo rekomendacijos (EEIG nuoroda: 05E375) |
Kitos naudojimo taisyklės, kurios gali būti standartizuotos visame TEN, bus nurodytos B priede.
Kadangi šios taisyklės skirtos naudoti visame TEN, svarbu, kad jos būtų visiškai nuoseklios. Vienintelė organizacija, galinti pakeisti šias taisykles yra ERA, kuri atsakinga už šios TSS A, B ir C priedų savalaikę priežiūrą.
4.5. Techninės priežiūros taisyklės
Netaikytina
4.6. Profesinis išmanymas
Pagal šios TSS 2.2.1 poskirsnį, šioje dalyje nagrinėjama profesinis išmanymas, kalbos mokėjimas ir įvertinimo procesas, privalomas šio išmanymo siekiantiems darbuotojams.
4.6.1. Profesinis išmanymas
Geležinkelio įmonių darbuotojų (įskaitant rangovus) ir infrastruktūros valdytojų profesinius išmanymas turi būti tinkamas, kad jie galėtų atlikti visas su sauga susijusias pareigas esant įprastoms, pablogėjusioms ir avarinėms situacijoms. Toks išmanymas apima profesinės žinias ir sugebėjimą žinias taikyti praktiškai.
Pagrindiniai tam tikrų užduočių profesinio išmanymo reikalavimai, randami H, J ir L prieduose.
4.6.1.1. Profesinės žinios
Atsižvelgiant į šiuos priedus ir priklausomai nuo atitinkamo darbuotojo pareigų, privalomas žinias sudaro:
— |
bendrasis geležinkelio naudojimas, ypač pabrėžiant eismo saugos atžvilgiu svarbiausią veiklą:
|
— |
tinkamas su eismo sauga susijusių užduočių procedūrų ir sąsajų išmanymas:
|
4.6.1.2. Gebėjimas profesines žinias taikyti praktiškai
Kad darbuotojai galėtų taikyti šias žinias esant įprastoms, pablogėjusioms ir avarinėmis situacijoms, jie turi būti gerai susipažinę su:
— |
šių taisyklių ir procedūrų taikymo būdais ir principais; |
— |
geležinkelio kelio ir riedmenų naudojimo procesu, taip pat su specifine saugos įranga; |
— |
eismo saugos valdymo sistemos principais, kad būtų išvengta žmonėms ir procesui gręsiančių pavojų |
taip pat bendrasis gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų aplinkybių, su kuriomis asmuo gali susidurti.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punktą reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai sukurtų kompetencijos valdymo sistemą, siekiant užtikrinti atskirų aptariamų darbuotojų kompetencijos įvertinimą ir išlaikymą. Be to, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai nuolat įgytų naujausių žinių ir įgūdžių, ypač susijusių su sistemos ar asmeninio darbo trūkumais, turi būti rengiami mokymai.
4.6.2. Lingvistinis išmanymas
4.6.2.1. Principai
Reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės užtikrintų, jog tam tikri jų darbuotojai galėtų laikytis bendravimo taisyklių ir būtų susipažinę su šioje TSS nustatytais principais.
Jei infrastruktūros valdytojo vartojama kalba skiriasi nuo įprastai vartojamos geležinkelio įmonės darbuotojų kalbos, toks lingvistinis ir bendravimo mokymas turi būti svarbi geležinkelio įmonės bendrosios kompetencijos valdymo sistemos dalis.
Geležinkelio įmonės darbuotojai, kurie eidami pareigas, turi bendrauti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais dėl eismo saugos atžvilgiu svarbiausių užduočių esant įprastoms, pablogėjusioms ar avarinėms sąlygoms, turi pakankamai mokėti infrastruktūros valdytojo vartojamą kalbą.
4.6.2.2. Žinių lygis
Infrastruktūros valdytojo eismo saugos tikslais vartojamos kalbos žinių lygis turi būti pakankamas:
— |
Mašinistas turi būtinai sugebėti:
|
— |
Kiti traukinio brigados nariai, kurių pareigos apima bendravimą su infrastruktūros valdytoju eismo saugos atžvilgiu svarbiausiais klausimais, turi būtinai sugebėti išsiųsti ir suprasti informaciją, apibūdinančią traukinį ir jo būklę. |
Atitinkamų kompetencijos lygių rekomendacijos numatytos E priede. Mašinistų žinių lygis turi būti bent jau 3 lygio. Traukinį lydinčiojo personalo žinios siekia bent jau 2 lygį.
4.6.3. Pradinis ir nuolatinis darbuotojų įvertinimas
4.6.3.1. Pagrindiniai reikalavimai
Pagal Direktyvos 2004/49/EB III priedo 2 punktą reikalaujama, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai apibrėžtų savo darbuotojų įvertinimo procesą. Rekomenduojama atsižvelgti į šiuos dalykus:
A. |
Darbuotojų atranka
|
B. |
|
C. |
|
D. |
|
E. |
|
4.6.3.2. Mokymo poreikių analizė
4.6.3.2.1. Mokymo poreikių analizės tobulinimas
Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi atlikti savo atitinkamų darbuotojų mokymosi poreikių analizę.
Ši analizė turi padėti nustatyti taikymo sritį ir sudėtingumą. Turi būti atsižvelgiama į riziką, susijusią su traukinių naudojimu TEN linijomis, ypač susijusią su žmonių gebėjimais ir trūkumais (žmogiškieji veiksniai), kurie gali įvairuoti dėl:
— |
infrastruktūrų valdytojų taikomos naudojimo praktikos skirtumų ir rizikos, susijusios su jų pasikeitimais; |
— |
užduočių, naudojimo procedūrų ir bendravimo taisyklių skirtumų; |
— |
skirtingos infrastruktūros valdytojo darbuotojų vartojamos kalbos; |
— |
vietinių naudojimo nurodymų, kurie gali apimti specialias procedūras arba tam tikrą įrangą, naudojamą kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, specifinis tunelis. |
Rekomendacijos dėl svarstytinų elementų pateiktos 4.6.1 poskirsnio prieduose. Kur tinkama, turi būti organizuojamas darbuotojų mokymas, atitinkamai atsižvelgiant į minėtus dalykus.
Gali būti, kad dėl geležinkelio įmonės numatyto eksploatavimo tipo arba infrastruktūros valdytojo eksploatuojamo tinklo pobūdžio, tam tikri šių priedų duomenys bus netinkami. Atliekant mokymo poreikių tyrimą netinkami duomenys patvirtinami dokumentais ir nurodomos priežastys.
4.6.3.2.2. Mokymosi poreikių analizės atnaujinimas
Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustato savųjų tam tikrų mokymosi poreikių persvarstymo ir atnaujinimo procesą, atsižvelgdami į ankstesnius auditus, sistemos grįžtamąją informaciją ir žinomus taisyklių, procedūrų, infrastruktūros ir technologijos pakeitimus.
4.6.3.2.3. Specifiniai traukinio brigadoms ir pagalbiniams darbuotojams skirti duomenys
4.6.3.2.3.1. Žinios apie maršrutą
Geležinkelio įmonė nustato, kokiu būdu traukinio brigada įgyja ir palaiko žinias apie maršrutus, kuriuose dirba tuo lygiu, kuris laikomas reikiamu, priklausomai nuo atsakomybės lygio. Šis procesas turi būti:
— |
pagrįstas infrastruktūros valdytojo pateikta informacija apie maršrutą ir |
— |
šios TSS 4.2.1 poskirsnyje aprašytu procesu. |
Mašinistai turi būti įgiję teorinių ir praktinių žinių apie šiuos maršrutus.
4.6.3.2.3.2. Geležinkelių riedmenų išmanymas
Geležinkelio įmonė nustato, kokiu būdu traukinio brigada įgyja ir išlaiko žinias apie traukos ir geležinkelių riedmenis.
4.6.3.2.3.3. Pagalbiniai darbuotojai
GĮ užtikrina, kad pagalbiniai darbuotojai (pvz., maitinimo ir valymo), kurie nėra „traukinio brigados“ dalis, be savo pagrindinių mokymų, būtų išmokyti visiškai įvykdyti kvalifikuotai parengtų „traukinio brigados“ narių nurodymus.
4.7. Sveikatos ir saugos darbe sąlygos
4.7.1. Įvadas
4.2.1 poskirsnyje nustatyti darbuotojai, pagal šios TSS 2.2 poskirsnį atliekantys eismo saugos atžvilgiu svarbiausias užduotis, turi būti tinkamai pasirengę užtikrinti, kad būtų laikomasi bendrųjų naudojimo ir saugos standartų.
Pagal Direktyvą 2004/49/EB geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai nustato ir dokumentuoja jų taikomą procesą, kad darbuotojai eismo saugos valdymo sistemoje atitiktų medicinos, psichologinius ir sveikatos reikalavimus.
Medicininius patikrinimus, kaip apibrėžta 4.7.4 poskirsnyje, turi atlikti ir visus susijusius sprendimus dėl darbuotojų pasirengimo priimti profesinės sveikatos specialistas.
Darbuotojai neturi dirbti eismo saugos atžvilgiu svarbiausio darbo, kai budrumas yra susilpnėjęs dėl alkoholio, narkotinių medžiagų arba psichotropinių vaistų. Todėl geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai procedūras, skirtas kontroliuoti, kad minėtas medžiagas vartoję darbuotojai nedirbtų ir kad tokios medžiagos nebūtų vartojamos darbo metu, taiko vietoje.
Valstybės narės, kurioje organizuojamas traukinių eismas, nacionalinės taisyklės taikomos atsižvelgiant į anksčiau minėtų medžiagų nustatytas ribas.
4.7.2. Rekomenduojamieji profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimo kriterijai
Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turėtų pasirinkti profesinės sveikatos specialistus ir organizacijas, atliekančias sveikatos patikrinimus pagal šalies, kurioje geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui išduota licencija arba šie subjektai yra registruoti, nacionalines taisykles ir praktiką.
Sveikatos patikrinimus atliekantys profesinės sveikatos specialistai, kaip apibrėžta 4.7.4 poskirsnyje, turi turėti:
— |
profesinės patirties darbo medicinos srityje |
— |
Tam tikrų darbe gresiančių pavojų ir geležinkelio aplinkos išmanymas; |
— |
supratimą, kaip minėtų pavojų riziką pašalinti arba sumažinti skirtas priemones gali paveikti su sveikata susiję trūkumai. |
Šiuos kriterijus atitinkančio profesinės sveikatos specialisto medicininėms konsultacijoms paremti ir įvertinti gali reikėti kviestinių medikų arba paramedicinos specialistų pagalbos, pvz., akių ligų gydytojo.
4.7.3. Psichologinį vertinimą atliekančių psichologų ir psichologinio vertinimo reikalavimų tvirtinimo kriterijai
4.7.3.1. Psichologų atestavimas
Rekomenduotina, kad psichologas turėtų turėti reikiamą universitetinį išsilavinimą, jo kompetencija turi būti sertifikuota ir pripažinta pagal šalies, kurioje geležinkelio įmonei arba infrastruktūros valdytojui išduota licencija arba šie subjektai yra registruoti, nacionalines taisykles ir praktiką.
4.7.3.2. Psichologinio vertinimo turinys ir supratimas
Psichologinio vertinimo turinį ir aiškinimo procedūrą nustato asmuo, sertifikuotas pagal 4.7.3.1 skirsnį, atsižvelgdamas į darbą geležinkelyje ir aplinką.
4.7.3.3. Vertinimo priemonių pasirinkimas
Vertinama taikant tik tas vertinimo priemones, kurios pagrįstos psichologijos mokslo principais.
4.7.4. Sveikatos patikrinimai ir psichologiniai įvertinimai
4.7.4.1. Prieš paskyrimą į tarnybą
4.7.4.1.1. Minimalus sveikatos patikrinimo turinys
Sveikatos patikrinimai apima:
— |
bendras sveikatos patikrinimą; |
— |
jutimo funkcijų patikrinimą (rega, klausa, spalvų skyrimas); |
— |
šlapimo arba kraujo tyrimas, kad būtų nustatyta cukraligė, ir kitos klinikiniame tyrime nurodytos sąlygos; |
— |
patikrinimą, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis. |
4.7.4.1.2. Psichologinis įvertinimas
Psichologinio įvertinimo tikslas yra padėti geležinkelio įmonei pasirinkti ir valdyti darbuotojus, turinčius pažintinių, psichomotorinių, elgesio ir asmeninių gebėjimų saugiai atlikti savo pareigas.
Nustatant psichologinio vertinimo turinį, psichologas atsižvelgia bent jau į šiuos kriterijus, svarbius atliekant kiekvieną saugos funkciją:
— |
Pažintiniai gebėjimai:
|
— |
Psichomotoriniai gebėjimai:
|
— |
elgesys ir asmenybė
|
Jei psichologas praleidžia vieną iš anksčiau paminėtų punktų, toks sprendimas turi būti pagrįstas ir patvirtintas dokumentais.
4.7.4.2. Po paskyrimo į tarnybą
4.7.4.2.1. Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas
Atliekamas mažiausiai vienas sistemingas medicininis patikrinimas:
— |
kas 5 metai – jaunesniems kaip 40 m. darbuotojams; |
— |
kas 3 metus – nuo 41 iki 62 m. darbuotojams; |
— |
kiekvienais metais – vyresniems kaip 62 m. darbuotojams. |
Jei, atsižvelgiant į darbuotojų sveikatos būklę būtina, profesinės sveikatos specialistas nustato dažnesnius patikrinimus.
4.7.4.2.2. Minimalus reguliaraus medicininio patikrinimo turinys
Jei darbuotojas per patikrinimą, atliekamą prieš pradedant dirbti, atitinka reikalingus kriterijus, tai reguliarius specializuotus patikrinimus mažiausiai turi sudaryti:
— |
bendras sveikatos patikrinimą; |
— |
jutimo funkcijų patikrinimas (regos, klausos, spalvų skyrimo); |
— |
šlapimo arba kraujo tyrimas, kad būtų nustatyta cukraligė, ir kitos klinikiniame tyrime nurodytos sąlygos; |
— |
patikrinimas, ar nepiktnaudžiaujama narkotinėmis medžiagomis, kai tai rodo klinikiniai tyrimai. |
4.7.4.2.3. Papildomi medicininiai patikrinimai ir (arba) psichologiniai įvertinimai
Be reguliaraus medicininio patikrinimo, atliekamas papildomas specifinis sveikatos patikrinimas ir (arba) psichologinis įvertinimas, kai yra tvirtas pagrindas abejoti darbuotojo psichologiniu tinkamumu, kai abejojama, ar yra tinkama jo sveikatos būklė, arba yra pagrįstas įtarimas, jog buvo vartota arba piktnaudžiauta narkotinėmis medžiagomis arba alkoholiu. Ypač tai turėtų būti atliekama po rikto arba avarijos, kurių priežastis – žmogaus padaryta klaida.
Darbdavys turi reikalauti medicininio patikrinimo, kai dėl ligos nedirbama daugiau kaip 30 dienų. Kai tinkama, tokiam patikrinimui užtenka profesinės sveikatos specialisto įvertinimo, pagrįsto turima medicinine informacija, rodančia, kad nebuvo padaryta įtakos darbuotojo tinkamumui atlikti savo pareigas.
Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi taikyti sistemas, kad būtų užtikrinama, jog papildomi patikrinimai ir įvertinimai atliekami tinkamai.
4.7.5. Sveikatos reikalavimai
4.7.5.1. Bendrieji reikalavimai
Darbuotojai turi būti be sveikatos sutrikimų ar jiems neturi būti taikoma medicininė priežiūra, galinti sukelti:
— |
staigų sąmonės praradimą; |
— |
sąmonės arba koncentracijos sumažėjimą; |
— |
staigų nesugebėjimą dirbti; |
— |
pusiausvyros jutimo arba koordinacijos pablogėjimą; |
— |
didelį judėjimo galių apribojimą. |
Turi būti laikomasi šių regos ir klausos reikalavimų:
4.7.5.2. Regos reikalavimai
— |
Regos aštrumas, nešiojant pagalbines priemones arba be jų: 0,8 (dešinė akis + kairė akis – tiriama atskirai); mažiausias blogiau matančios akies regėjimo aštrumas 0,3. |
— |
Daugiausia regėjimą koreguojantys korekciniai lęšiai: toliaregystė +5/trumparegystė –8. Pripažintas profesinės sveikatos specialistas (kaip apibrėžta 4.7.2 poskirsnyje) išskirtiniais atvejais, pasitaręs su akių ligų specialistu, gali leisti ir nepatenkančius į šį intervalą dydžius. |
— |
Rega vidutiniu ir trumpu atstumu: pakankama naudojant pagalbines priemones arba be jų. |
— |
Galima nešioti kontaktinius lęšius. |
— |
Įprastas spalvų skyrimas: taikant pripažintą bandymą, pavyzdžiui, Ishihara, ir, jei būtina, kitą pripažintą bandymą. |
— |
Regos laukas: normalus (nėra jokių anomalijų, galinčių turėti įtakos dirbant) |
— |
Rega abiem akimis: yra |
— |
Abiakis regėjimas: yra |
— |
Jautrumas kontrastui: geras |
— |
Darbuotojas neserga progresuojančia akių liga |
— |
Akių implantai, keratotomija ir keratektomija leidžiami tik su sąlyga, kad bus tikrinama kiekvienais metais arba laikantis profesinės sveikatos specialisto nustatyto periodiškumo. |
4.7.5.3. Klausos reikalavimai
Pakankama klausa, patikrinta naudojant toninę audiogramą, yra:
— |
pakankamai gera klausa telefono pokalbiui palaikyti ir gebėjimas girdėti įspėjamuosius garsus ir radijo pranešimus; |
— |
toliau pateiktos informacinės rekomendacinės vertės: |
— |
klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 40 dB, esant 500 ir 1 000 Hz dažniui; |
— |
blogiau girdinčios ausies klausos nepakankamumas turėtų būti ne didesnis kaip 45 dB, esant 2 000 Hz dažniui. |
4.7.5.4. Nėštumas
Nėštumas laikomas laikina mašinisčių nušalinimo nuo darbo priežastimi, esant menkos ištvermės ar patologinės būklės atvejams. Darbdavys užtikrina, kad būtų taikomos nėščias darbuotojas ginančios teisinės nuostatos.
4.7.6. Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu
4.7.6.1. Reguliarių medicininių patikrinimų dažnumas
Traukinį valdančių darbuotojų atžvilgiu šios TSS 4.7.4.2.1 poskirsnis pakeistas taip:
„Mažiausiai vienas sistemingas medicininis patikrinimas turi būti atliktas:
— |
kas 3 metai – jaunesniems kaip 60 m. darbuotojams; |
— |
kiekvienais metais – vyresniems kaip 60 m. darbuotojams.“ |
4.7.6.2. Papildomas medicininio patikrinimo turinys
Ryšium su traukinio valdymu, prieš priimant į darbą, į kiekvieną reguliarų medicininį darbuotojų, kuriems 40 m. ir daugiau, patikrinimą turi būti papildomai įtraukta elektrokardiograma; tyrimas atliekamas ramybės būsenoje.
4.7.6.3. Papildomi regos reikalavimai
— |
Regos aštrumas su pagalbinėmis priemonėmis arba be jų 1,0 (abiem akimis); silpniau matančios akies – mažiausiai 0,5. |
— |
Neleidžiama nešioti spalvotų kontaktinių lęšių ir fotochrominių lęšių. Galima nešioti lęšius su ultravioletinių spindulių filtru. |
4.7.6.4. Papildomi klausos ir kalbos reikalavimai
— |
Nėra vestibiuliarinio aparato sutrikimų. |
— |
Nėra įsisenėjusių kalbos sutrikimų (atsižvelgiant į būtinybę garsiai ir aiškiai keistis pranešimais). |
— |
4.7.5.3 poskirsnyje nustatytus klausos reikalavimus reikia atitikti nenaudojant pagalbinių klausos gerinimo priemonių. Tačiau atsižvelgiant į medikų nuomonę, klausos gerinimo priemones leidžiama naudoti specialiais atvejais. |
4.7.6.5. Antropometrija
Antropometriniai darbuotojų matmenys turi būti tokie, kad darbuotojai geležinkelių riedmenis galėtų valdyti saugiai. Neturi būti reikalaujama arba leidžiama, kad mašinistai valdytų tam tikrų tipų geležinkelių riedmenis, jeigu dėl jų ūgio, svorio arba kitų fizinių ypatybių tai būtų nesaugu.
4.7.6.6. Nurodymai traumų atvejais
Traukinį valdančiais darbuotojais, kurie patyrė mirtiną arba sunkų sužeidimą, turi tinkamai pasirūpinti darbdavys.
4.8. Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai
Pagal Direktyvos 96/48/EB 22a straipsnio 1 dalį „valstybės narės užtikrina, kad būtų kasmet skelbiami ir atnaujinami infrastruktūros ir riedmenų registrai. Tuose registruose nurodomos kiekvieno įtraukto posistemio ar posistemio dalies svarbiausios savybės (t. y. pagrindiniai parametrai) ir jų koreliacija su taikytinose TSS nustatytomis savybėmis. Dėl to kiekvienoje TSS tiksliai nurodoma, kokia informacija turi būti įtraukta į infrastruktūros ir riedmenų registrus.“
Kadangi šie registrai atnaujinami ir skelbiami kiekvienais metais, jie neatitinka tam tikrų „Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo“ posistemio reikalavimų. Todėl šioje TSS šių registrų atžvilgiu nėra nieko nustatyta.
Tačiau kai kuriems su infrastruktūra susijusiems duomenims taikomas naudojimo reikalavimas: duomenys turi būti prieinami geležinkelio įmonei ir atvirkščiai – kai kurie su geležinkelių riedmenimis susiję duomenys turi būti prieinami infrastruktūros valdytojui. Abiem atvejais atitinkami duomenys yra išsamūs ir tikslūs.
4.8.1. Infrastruktūra
Su greitųjų geležinkelių infrastruktūra susijusiems duomenims, atsižvelgiant į Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemį ir, kurie turi būti prieinami geležinkelio įmonėms, nustatyti reikalavimai išsamiai nurodyti D priede. Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už duomenų teisingumą.
4.8.2. Geležinkelių riedmenys
Infrastruktūros valdytojai turi turėti galimybę naudotis toliau pateikiamais su geležinkelių riedmenimis susijusiais duomenimis. Valdytojas (geležinkelių riedmenų savininkas) yra atsakingas už duomenų tikslumą:
— |
ar riedmuo yra pagamintas iš medžiagų, kurios gali būti pavojingos per avariją arba gaisrą (pvz., asbestas) |
— |
ilgis su buferiais |
5. SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS
5.1. Apibrėžtis
Pagal Direktyvos 96/48/EB 2 straipsnio d dalį:
Sąveikos sudedamosios dalys yra „bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso Europos greitųjų geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą“.
Sąveikos sudedamoji dalis yra:
— |
produktas, kuris gali būti pateiktas į rinką prieš integraciją ir naudojimą posistemyje; šiuo atžvilgiu turi būti įmanoma patikrinti jo atitiktį nepriklausomai nuo posistemio, į kurį jis bus įtrauktas, |
— |
arba nematerialus objektas, pvz., programinė įranga arba procesas, organizacija, procedūra ir kt., posistemyje atliekantis funkciją ir kurių atitiktis turi būti patikrinta, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų. |
5.2. Sudedamųjų dalių sąrašas
Sąveikos sudedamosioms dalims taikomos atitinkamos Direktyvos 96/48/EB nuostatos. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo atžvilgiu šiuo metu nėra sąveikos sudedamųjų dalių.
5.3. Sudedamųjų dalių charakteristikos ir specifikacijos
Netaikytinos
6. SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO PATIKRA
6.1. Sąveikos sudedamosios dalys
Kadangi šioje TSS dar neapibrėžtos sąveikos sudedamosios dalys, todėl nėra aptariama įvertinimo tvarka.
Tačiau, jei sąveikos sudedamosios dalys vėliau yra apibrėžiamos ir todėl jas gali įvertinti notifikuotoji įstaiga, prie persvarstytos versijos gali būti pridėta atitinkama įvertinimo procedūra(-os).
6.2. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis
6.2.1. Principai
Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis pagal Direktyvos 96/48/EB II priedą yra struktūrinis posistemis.
Tačiau atskiri elementai yra gerai suderinti su naudojimo procedūromis ir procesais, kurių reikalaujama iš infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės, norinčių pagal Direktyvos 2004/49/EB sąlygas gauti įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) sertifikatą. Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai įrodo, kad laikomasi šios TSS reikalavimų. Tai padaryti jie gali parodydami, kad reikalavimai įtraukti į Eismo saugos valdymo sistemą pagal Direktyvoje 2004/49/EB pateiktą aprašymą. Reikėtų pabrėžti, kad šiuo metu nė vienam šioje TSS pateiktam elementui nereikia atskiro notifikuotosios įstaigos įvertinimo.
Atitinkama kompetentinga valdžios institucija, prieš suteikdama naujus ar atnaujindama įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) prieš išduodama ar atnaujindama saugos sertifikatą, turi atlikti visų naujų arba pakeistų naudojimo procedūrų ir procesų įvertinimą prieš tų procedūrų ir procesų taikymo pradžią. Šis įvertinimas yra saugos sertifikato išdavimo ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje suteikimo proceso dalis. Jei šios ESVS (angl. SMS) taikymo sritis darys poveikį kitai(-oms) valstybei narei(-ėms), dėl įvertinimo turėtų būti užtikrinamas koordinavimas su ta valstybe nare.
Sėkmingai užbaigus toliau aprašytą įvertinimą, kompetentinga valdžios institucija turi leisti infrastruktūros valdytojui arba geležinkelio įmonei įgyvendinti svarbius savo geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo sistemos elementus ir suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje arba išduoti saugos sertifikatą, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius.
Kiekvienu atveju, kai infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė įdiegia naują(-us), patobulintą(-us) arba atnaujintą(-us) naudojimo procesą(-us) (arba iš esmės pakeičia esamus), kuriam(-iems) taikomi šios TSS reikalavimai, infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė turi priimti įsipareigojimą, kuriame nurodoma, kad toks procesas(-ai) atitinka geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo TSS (arba jos dalį pereinamojo laikotarpio metu – žr. 7 skyrių).
Naujųjų ar pakeistų šiame skyriuje aprašytų naudojimo procedūrų ir procesų įvertinimas yra tapatus valstybės narės pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 1 dalį suteikiamam leidimui pradėti naudoti posistemį.
6.2.2. Taisyklių ir procedūrų dokumentai
Šios TSS 4.2.1 poskirsnyje aprašytų dokumentų įvertinimo atžvilgiu, kompetentinga valdžios institucija yra atsakinga už tai, kad dokumentai, kuriuos pateikė infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė, būtų pakankamai sukomplektuoti ir tikslūs.
6.2.3. Įvertinimo tvarka
6.2.3.1. Kompetentingos valdžios institucijos sprendimas
Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės kartu su G priedu pateikia bet kokio naujai pasiūlyto(-ų) arba pakeisto(-ų) naudojimo proceso(-ų) aprašą.
Valstybės narės, kurioje įsteigta įmonė kompetentingai valdžios institucijai turi būti pranešta apie tuos punktus, kurių atžvilgiu įrodyta, kad jiems taikoma Direktyvoje 2004/49/EB apibrėžto saugos sertifikato ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje A dalis.
Suinteresuotosios valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai turi būti pranešta apie tuos punktus, kurių atžvilgiu įrodyta, kad jiems taikoma Direktyvoje 2004/49/EB apibrėžto saugos sertifikato ir (arba) įgaliojimų eismo saugos srityje B dalis.
Tai turi būti pateikta pakankamai išsamiai, kad kompetentinga valdžios institucija(-os) galėtų nuspręsti, ar reikės oficialaus įvertinimo.
6.2.3.2. Jei reikalingas įvertinimas
Jei kompetentinga(-os) valdžios institucija(-os) nusprendžia, kad toks įvertinimas reikalingas, jis atliekamas kaip įvertinimo, po kurio išduodamas ir (arba) atnaujinamas saugos sertifikatas ir (arba) atnaujinami įgaliojimai eismo saugos srityje pagal Direktyvą 2004/49/EB, dalis.
Įvertinimo procedūros turi atitikti bendrąjį eismo saugos metodą, nustatytiną eismo saugos valdymo sistemų įvertinimui atlikti ir išduoti sertifikatą ir (arba) suteikti įgaliojimus eismo saugos srityje, kaip reikalaujama Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose.
Kelios informacinio pobūdžio ir neprivalomos rekomendacijos, kaip šis vertinimas galėtų būti atliktas, yra pateiktos F priede.
6.2.4. Sistemos naudojimo savybės
Pagal Direktyvos 96/48/EB 14 straipsnio 2 dalį valstybės narės reguliariai turi tikrinti, ar sąveikos posistemiai naudojami ir prižiūrimi pagal esminius reikalavimus. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio atžvilgiu tokie patikrinimai bus atliekami pagal Direktyvą 2004/49/EB.
7. ĮGYVENDINIMAS
7.1. Principai
Šios TSS įgyvendinimas ir atitiktis atitinkamoms šios TSS dalims turi būti nustatyta pagal įgyvendinimo planą, kurį kiekviena valstybė narė turi parengti greitųjų geležinkelių linijoms, už kurias jos yra atsakingos.
Tame plane turi būti atsižvelgiama į:
— |
specifinius žmogiškuosius veiksnius, susijusius su tam tikros geležinkelio linijos eksploatavimu; |
— |
tam tikrus kiekvienos geležinkelio linijos eksploatavimo ir saugos elementus ir |
— |
ar aptariamų elementų įgyvendinimas numatytas:
|
— |
sąryšis su kitų posistemių įgyvendinimu (KVSP, GR, IP, EP …); |
Šiame etape turėtų būti atsižvelgiama į visas specifines išimtis, kurias galima taikyti; jos turėtų būti dokumentuose užfiksuotos kaip plano dalis.
Įgyvendinimo plane atsižvelgiama į įvairius įgyvendinimo pajėgumus, kai tik:
— |
kai geležinkelio įmonė arba infrastruktūros valdytojas pradeda vykdyti eismą arba |
— |
atliekamas geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo esamų naudojimo sistemų rekonstravimas ar patobulinimas, ar |
— |
pradedami naudoti nauji arba patobulinti infrastruktūros, energijos, geležinkelių riedmenų arba kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiai, kuriems reikalingas tam tikrų naudojimo procedūrų rinkinys. |
Kai esamų naudojimo sistemų patobulinimai turi įtakos tiek infrastruktūros valdytojui(-ams), tiek geležinkelio įmonei(-ėms), valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų suderintas tokių projektų įvertinimas ir vykdymo pradžia.
Paprastai suprantama, kad visų šios TSS elementų visiškai įgyvendinti neįmanoma tol, kol nebus suderinta naudojama aparatinė įranga (infrastruktūros, kontrolės ir valdymo, kt.). Todėl šiame skyriuje pateiktos rekomendacijos turi būti vertinamos tik kaip tarpinis etapas, padedantis pereiti prie įdiegtinos sistemos.
Pagal Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsnius saugos sertifikatai ir (arba) įgaliojimai eismo saugos srityje turi būti atnaujinami kas 5 metai. Kai ši TSS įsigalios ir veiks kaip persvarstymo proceso dalis atnaujindamos saugos sertifikatą ir (arba) įgaliojimus eismo saugos srityje, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turės galėti įrodyti, kad jie atsižvelgė į šios TSS turinį, ir pagrįsti, kodėl jie kol kas neįgyvendino tam tikrų reikalavimų.
Kadangi visiškas šioje TSS aprašytos įdiegtinos sistemos įgyvendinimas yra griežčiausias reikalavimas, perėjimas gali būti atliktas etapais, sudarant nacionalinius arba tarptautinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus. Tokie susitarimai, kuriuos gali sudaryti IV, GĮ ir jų deriniai IV–IV, IV – GĮ, GĮ – GĮ, visada turi apimti ir indėlį iš susijusių saugos institucijų.
Jeigu į galiojančius susitarimus yra įtraukta reikalavimų, susijusių su geležinkelių transporto eismo organizavimu ir valdymu, valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo turi Komisiją informuoti apie šiuos susitarimus:
(a) |
nuolatinius arba laikinus nacionalinius, dvišalius arba daugiašalius susitarimus tarp valstybių narių ir geležinkelio įmonės(-ių) arba infrastruktūros valdytojo(-ų), reikalingus dėl numatomos labai specifinės arba vietinio pobūdžio, su traukinių eismu susijusios, veiklos ar manevrų; |
(b) |
dvišalius ar daugiašalius geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų ar valstybių narių susitarimus, kurie užtikrina aukštą vietinės ar regioninės sąveikos lygį; |
(c) |
vienos ar daugiau valstybių narių ir bent vienos trečiosios šalies ar valstybių narių geležinkelio įmonių ar infrastruktūros valdytojų ir bent vienos trečiosios šalies geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo tarptautinius susitarimus, kurie užtikrina žymų vietinės arba regioninės sąveikos lygį. |
Šių susitarimų suderinamumas su ES įstatymais, įskaitant jų nediskriminacinį pobūdį, ir ypač su šia TSS, bus įvertintas, o Komisija imsis reikalingų priemonių, pvz., šios TSS persvarstymo, kad būtų įtraukti galimi specifiniai atvejai arba pereinamojo laikotarpio priemonės.
Apie RIC susitarimus ir COTIF priemones informuoti nereikia, nes jie yra žinomi.
Tokių susitarimų atnaujinimas galimas, tačiau jie turi būti tęsiami darbiniais susitarimais ir tik tada, kai nėra kitų alternatyvų. Keičiant bet kokius galiojančius arba būsimus susitarimus, turi būti atsižvelgiama į ES įstatymus, ypač į šią TSS. Valstybės narės turi informuoti Komisiją apie tokius pakeitimus arba naujus susitarimus. Tada taikoma tokia pati procedūra, kaip aprašyta anksčiau.
7.2. Įgyvendinimo rekomendacijos
N priede, kuris yra informacinio pobūdžio ir nėra privalomas, pateikta lentelė parengta kaip vadovas, kuriame nurodoma, ką valstybės narė galėtų nustatyti kaip priežastį kiekvienam 4 skyriaus elementui įgyvendinti.
Yra trys skirtingi įgyvendinimo elementai:
— |
patvirtinimas, kad visos taikomos sistemos ir procesai atitinka šios TSS reikalavimus |
— |
visų taikomų sistemų ir procesų modifikavimas, kad atitiktų šios TSS reikalavimus |
— |
naujos sistemos ir procesai, atsirandantys įgyvendinant kitus posistemius
|
7.3. Specifiniai atvejai
7.3.1. Įvadas
Specifiniais toliau aprašytais atvejais leidžiama taikyti šias specialiąsias nuostatas.
Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas:
— |
Nuolat („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis) taikomos nuostatos. |
— |
Laikinais atvejais rekomenduojama, kad suinteresuotosios valstybės narės atitinkamo posistemio reikalavimus įvykdytų iki 2010 m. („T1“ atvejis) – tikslo, numatyto 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, kuriame pateikiamos Bendrijos gairės dėl transeuropoinio transporto tinklo plėtros, arba iki 2020 m. („T2“ atvejis). |
7.3.2. Specifinių atvejų sąrašas
Laikinasis specifinis atvejis (T2) Airija
Siekiant įgyvendinti šios TSS P priedą Airijos Respublikoje, geležinkelių riedmenims, kurie naudojami tik šalies viduje, standartinis 12 skaitmenų numeris gali būti nesuteiktas. Tai taip pat gali būti taikoma eismui Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos pasienio teritorijoje.
Laikinas specifinis atvejis (T2) Jungtinė Karalystė
Siekiant įgyvendinti šios TSS P priedą Jungtinėje Karalystėje, keleiviniams vagonams ir lokomotyvams, kurie naudojami tik šalies viduje, standartinis 12 skaitmenų numeris gali būti nesuteiktas. Tai taip pat gali būti taikoma geležinkelių transporto eismui Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos pasienio teritorijoje.
A PRIEDAS
ERTMS IR (ARBA) ETCS ir ERTMS IR (ARBA) GSM-R naudojimo taisyklės
Šiame priede ERTMS ir (arba) ETCS ir ERTMS ir (arba) GSM-R naudojimo taisyklės pateikiamos taip, kaip 1 variante (dokumentas paskelbtas Europos geležinkelių agentūros interneto svetainėje www.era.europa.eu).
B PRIEDAS
Kitos taisyklės, leidžiančios nuosekliai veikti naujiems struktūriniams posistemiams
(taip pat žr. 4.4 skirsnį)
Šis priedas bus kuriamas tam tikrą laikotarpį ir bus reguliariai persvarstomas bei atnaujinamas.
Tipinį šio priedo turinį sudarys taisyklės ir procedūros, kurios vienodai turi būti taikomos visame TEN ir visų pirma greitųjų geležinkelių tinkle, ir kurioms šių TSS 4 skyrius šiandien netaikomas. Taip pat tikėtina, kad į šį priedą bus įtraukti kai kurie 4 skyriaus elementai ir susiję priedai.
A. BENDRI
A1. Traukinių ir lokomotyvų brigadų įdarbinimas
Rezervuota
B. DARBUOTOJŲ SAUGA DARBE IR SAUGUMAS
Rezervuota
C. NAUDOJAMOJI SĄSAJA SU SIGNALIZAVIMO, VALDYMO IR KONTROLĖS ĮRANGA
C1. Smėlio barstymas
Smėlio naudojimas yra efektyvus būdas ratų sukibimui su bėgiais pagerinti, sustiprinti stabdymą ir pajudėjimą iš vietos, ypač šalto oro sąlygomis.
Tačiau smėlio kaupimasis ant bėgių galvutės gali sukelti daug rūpesčių, ypač geležinkelio grandinių suaktyvinimo ir iešmų bei pervažų efektyvaus veikimo atžvilgiu.
Mašinistas visada turi būti pasirengęs barstyti smėlį, tačiau, kai įmanoma, to turi vengti:
— |
ties iešmais ir pervažomis |
— |
stabdant, kai greitis mažesnis kaip 20 km/h. |
Tačiau šių apribojimų nepaisoma, jei yra pravažiuotas draudžiamasis signalas (angl. SPAD) rizika arba kitas rimtas riktas, o smėlio panaudojimas padidintų sukibimą.
— |
stovint. Išimtis taikoma, norint pradėti važiuoti iš vietos ir kai būtina patikrinti traukos riedmens smėlio barstymo įrangą. (Bandymas įprastai turėtų būti atliekamas tose vietose, kurios specialiai nurodytos Infrastruktūros registre). |
C2. Riedmenų automatinės kontrolės prietaisų įjungimas
Rezervuota
D. TRAUKINIŲ EISMAS
D1. Normalios sąlygos
D2. Pablogėjusios sąlygos
Rezervuota
E. ANOMALIJOS, RIKTAI IR AVARIJOS
Rezervuota
C PRIEDAS
Saugos pranešimų metodologija
Įvadas
Šio dokumento paskirtis – nustatyti su sauga susijusio ryšio, kuris palaikomas tarp pagrindinio valdymo posto ir traukinio, naudojamo perduoti informaciją arba pasikeisti ja susijusiame tinkle eismo saugos atžvilgiu svarbiausiose situacijose, taisykles; ypač:
— |
apibrėžti saugos pranešimų pobūdį ir struktūrą; |
— |
apibrėžti šių pranešimų žodinio perdavimo metodiką. |
Šis priedas yra pagrindas:
— |
leidžiantis infrastruktūros valdytojui parengti pranešimus ir blankų rinkinius. Šie elementai turi būti perduoti geležinkelio įmonei tuo pačiu metu, kai taisyklės ir nuostatai tampa prieinami; |
— |
infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonei parengti dokumentus, skirtus savo darbuotojams (blankų rinkiniai), nurodymus darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti, ir „Mašinisto taisyklių sąvado“ 1 priedėlį „Ryšio procedūrų vadovas“. |
Blankų naudojimo mastas ir jų struktūra gali skirtis. Dėl kai kurios rizikos blankų naudojimas yra tinkamas, o dėl kai kurios – netinkamas.
Tam tikros rizikos sąlygomis infrastruktūros valdytojas turi, veikdamas pagal 2004/49/EB 9 straipsnio 3 dalį, nuspręsti, ar blanko naudojimas yra tinkamas. Blankas turėtų būti naudojamas tik tada, jei juo suteikiama sauga ir charakteristikos užtikrina naudą.
Infrastruktūros valdytojai savo bendravimo taisykles turi sunorminti pagal šias 3 kategorijas:
— |
skubūs (avariniai) žodiniai pranešimai; |
— |
rašytiniai nurodymai; |
— |
papildomi darbo pranešimai; |
Paremti metodinį požiūrį į šių pranešimų perdavimą naudojantis išplėtota ryšių metodologija.
1. Ryšių metodologija
1.1. Metodologijos elementai ir principai
1.1.1. Procedūrose vartotina standartinė terminija
1.1.1.1. Žodinio perdavimo procedūra
Terminas, kuriuo kitai šaliai pranešama apie kalbėjimo galimybę:
pokalbį baigiau
1.1.1.2. Pranešimo gavimo procedūra
— |
gaunant tiesioginį pranešimą Terminas, kuriuo patvirtinama, kad gautas išsiųstas pranešimas: gauta Terminas, vartojamas norint, kad pranešimas būtų pakartotas, kai yra blogas priėmimas arba kai pranešimas nesuprantamas prašom pakartoti (+ prašom kalbėti lėčiau) |
— |
gaunant pranešimo pakartojimą Terminai, vartojami nustatyti, ar pakartotas pranešimas tiksliai atitinka išsiųstą pranešimą: teisinga arba ne: klaida (+ pakartosiu dar kartą) |
1.1.1.3. Ryšio nutraukimas
— |
jei pranešimas baigėsi: baigiau |
— |
jei pertrūkis laikinas ir ryšys nenutrūksta Terminas, vartojamas norint, kad kita šalis palauktų: palaukite |
— |
jei pertrūkis laikinas, tačiau ryšys nutrūko Terminas, vartojamas kitai šaliai pranešti, kad ryšį ketinama nutraukti, bet vėliau jis bus atnaujintas: paskambinsiu dar kartą |
1.1.1.4. Rašytinio nurodymo atšaukimas
Terminas, vartojamas atšaukti perduodamą rašytinio nurodymo procedūrą:
atšaukti procedūrą …
Jei pranešimas vėliau bus atnaujinamas, procedūra turės būti kartojama iš pradžių.
1.1.2. Principai, taikytini, įvykus klaidai arba kai pranešimas nesuprantamas
Kad per ryšio seansą būtų leista ištaisyti galimas klaidas, turi būti taikomos šios taisyklės:
1.1.2.1. Klaidos
— |
klaida perdavimo metu Kai perdavimo klaidą aptinka pats siuntėjas, jis turi prašyti anuliavimo ir išsiųsti šį pranešimą: klaida (+ parengti naują formą …) arba: klaida + pakartosiu dar kartą tada siųsti pradinį pranešimą dar kartą. |
— |
klaida kartojant gautą pranešimą Kai siuntėjas aptinka klaidą, kol pranešimas tvirtinamas, jis turi išsiųsti šį pranešimą: klaida + pakartosiu dar kartą ir dar kartą išsiųsti pradinį pranešimą. |
1.1.2.2. Nesuprantamas pranešimas
Jei viena iš šalių nesupranta pranešimo, ji nurodytu tekstu turi paprašyti, kad kita šalis pranešimą pakartotų:
prašom pakartoti (+ prašom kalbėti lėčiau)
1.1.3. Žodžių, skaičių, laiko, atstumo, greičio ir datos paraidinio tarimo kodas
Kad būtų kuo aiškiausiai suprantamas ir išreiškiamas skirtingomis situacijomis, kiekvienas terminas turi būti tariamas lėtai ir tiksliai, paraidžiui ištariant visus žodžius, vardus ir skaičius, kurie gali būti nesuprasti. Pavyzdžiai bus signalų arba vietų identifikavimo kodai.
Turi būti laikomasi pateiktų paraidinio tarimo taisyklių:
1.1.3.1. Žodžių ir raidžių grupių paraidinis tarimas
Turi būti vartojama tarptautinė fonetinė abėcėlė.
A |
Alpha |
G |
Golf |
L |
Lima |
Q |
Quebec |
V |
Victor |
B |
Bravo |
H |
Hotel |
M |
Mike |
R |
Romeo |
W |
Whisky |
C |
Charlie |
I |
India |
N |
November |
S |
Sierra |
X |
X-ray |
D |
Delta |
J |
Juliet |
O |
Oscar |
T |
Tango |
Y |
Yankee |
E |
Echo |
K |
Kilo |
P |
Papa |
U |
Uniform |
Z |
Zulu |
F |
Foxtrot |
|
|
|
|
|
|
|
|
Pavyzdys:
A B taškai = alpha-bravo taškai.
Signalo numeris KX 835 = signalas Kilo X-Ray aštuoni trys penki.
Infrastruktūros valdytojas gali pridėti daugiau raidžių, kartu su kiekvienos pridėtos raidės fonetiniu tarimu, jei reikia naudojant infrastruktūros valdytojo vartojamos(-ų) kalbos(-ų) abėcėlę.
Geležinkelio įmonė gali pridėti daugiau su tarimu susijusių nuorodų, jei mano, kad tai reikalinga.
1.1.3.2. Skaičių reiškimas
Skaičiai turi būti pasakyti tariant skaitmenį po skaitmens.
0 |
nėra |
3 |
Trys |
6 |
Šeši |
9 |
Devyni |
1 |
Pirmoji zona |
4 |
Keturi |
7 |
Septyni |
|
|
2 |
Antroji zona |
5 |
Penki |
8 |
Aštuoni |
|
|
Pavyzdys: traukinys 2183 = traukinys du-vienas-aštuoni-trys.
Dešimtainės trupmenos turi būti pasakomos pavartojant žodį „kablelis“.
Pavyzdys: 12,50 = vienas-du-kablelis-penki-nulis
1.1.3.3. Laiko nurodymas
Turi būti nurodomas vietinis laikas, kalbama aiškiai.
Pavyzdys: 10:52 val. = dešimt penkiasdešimt dvi.
Nepaisant šio principo, esant būtinybei priimtina, kad laikas būtų nurodomas tariant skaitmenį po skaitmens (vienas nulis penki du valandos).
1.1.3.4. Atstumo ir greičio nurodymas
Atstumas turi būti išreikštas kilometrais, o greitis – kilometrais per valandą.
Atstumas gali būti išreiškiamas ir myliomis, jei šis matavimo vienetas įprastas tam tikroje infrastruktūroje.
1.1.3.5. Datos nurodymas
Data nurodoma įprastu būdu.
Pavyzdys: Gruodžio 10
1.2. Ryšių struktūra
Saugos pranešimų žodinį perdavimą iš esmės turi sudaryti 2 pateikti etapai:
— |
identifikavimas ir nurodymų prašymas; |
— |
paties pranešimo perdavimas ir perdavimo užbaigimas. |
Pirmasis etapas gali būti sutrumpintas arba visai praleistas, kai perduodami didžiausios svarbos saugos pranešimai.
1.2.1. Identifikavimo ir nurodymų prašymo taisyklės
Kad šalys galėtų viena kitą identifikuoti, apibūdinti naudojimo padėtį ir perduoti metodinius nurodymus, turi būti taikomos tokios taisyklės:
1.2.1.1. Identifikavimas
Labai svarbu, kad prieš kiekvieną ryšio seansą, išskyrus atvejus, kai norima perduoti labai skubius didelės svarbos pranešimus, ryšį ketinantys palaikyti asmenys vienas kitą identifikuotų. Tai nėra tik mandagumo ženklas, daug svarbiau, kad leidimą traukiniams važiuoti duodantis asmuo įsitikintų, jog palaiko ryšį su reikiamo traukinio mašinistu, o mašinistas žinotų, kad kalbasi su reikiamu signalizavimo arba valdymo centru. Tai ypač svarbu, kai ryšys palaikomas vietovėse, kur iš dalies sutampa ryšio zonos.
Šis principas turi būti taikomas net po perdavimo pertrūkio.
Šiuo tikslu skirtingos šalys naudoja pateiktus pranešimus.
— |
darbuotojai, išduodantys ledimus traukiniams važiuoti: traukinys …(numeris)tai Signalai …(pavadinimas) |
— |
mašinistas: Signalai …(pavadinimas)tai traukinys …(numeris) Svarbu pastebėti, kad kartu su identifikacijos informacija gali būti perduodamas papildomas informacinis pranešimas, kuriuo traukiniams važiuoti leidimus suteikiantiems darbuotojams pateikiama pakankamai informacijos apie situaciją, kad tiksliai būtų galima nustatyti procedūrą, kurią mašinistas vėliau turės vykdyti. |
1.2.1.2. Nurodymų prašymas
Prieš taikant kiekvieną procedūrą, atliekamą remiantis rašytiniu nurodymu, turi būti paprašoma nurodymų.
Prašant nurodymų, turi būti vartojami šie terminai:
parengti procedūrą …
1.2.2. Rašytinių nurodymų ir žodinių pranešimų perdavimo taisyklės
1.2.2.1. Didžiausios svarbos saugos pranešimai
Dėl skubumo ir įsakmumo šie pranešimai:
— |
gali būti išsiųsti arba gauti važiuojant; |
— |
gali būti praleista identifikacijos dalis; |
— |
turi būti pakartojami; |
— |
kuo greičiau po jų turi būti pateikiama tolesnė informacija. |
1.2.2.2. Rašytiniai nurodymai
Kad blankų rinkinyje esantys metodiniai pranešimai būtų patikimai išsiunčiami arba gaunami (traukiniui stovint), turi būti laikomasi šių taisyklių:
1.2.2.2.1. Pranešimo siuntimas
Blankas gali būti užpildytas prieš perduodant pranešimą; tai naudinga, nes visą pranešimo tekstą galima perduoti vienu kartu.
1.2.2.2.2. Pranešimo gavimas
Pranešimo gavėjas, remdamasis siuntėjo pateikta informacija, turi užpildyti blankų rinkinyje esantį blanką. Gauto pranešimo pakartojimas
1.2.2.2.3. Nusiųsto pranešimo skaitymas jį perdavusiam siuntėjui
Visi blankų rinkinio pranešimai perskaitomi juos perdavusiam siuntėjui.
1.2.2.2.4. Patvirtinimas, kad gauto pranešimo pakartojimas teisingas
Po kiekvieno gauto pranešimo pakartojimo turi būti pateikiamas atitikties patvirtinimas arba pranešimo siuntėjo pateikiama informacija apie neatitikimą.
teisinga
arba
klaida + pakartosiu dar kartą
po tokio pranešimo pakartotinai siunčiamas pradinis pranešimas
1.2.2.2.5. Patvirtinimas
Kiekvienas gautas pranešimas turi gauti teigiamą arba neigiamą patvirtinimą:
gauta
arba
neigiama, pakartokite dar kartą (+ kalbėkite lėtai)
1.2.2.2.6. Patikrinimas ir galimybė atsekti
Visi iš valdymo centro siunčiami pranešimai turi turėti unikalų identifikacijos arba leidimo numerį:
— |
jei pranešimas susijęs su veiksmu, kuriam atlikti mašinistas turi gauti specifinį leidimą (pvz., draudžiamojo signalo pravažiavimas, …): leidimas … (numeris) |
— |
visais kitais atvejais (pvz., važiuoti atsargiai, …): pranešimas … (numeris) |
1.2.2.2.7. Gauto pranešimo pakartojimas
Po kiekvieno pranešimo su nurodymu „pakartoti“ turi būti perduodama „ataskaita“.
1.2.2.3. Papildomi pranešimai
Papildomi pranešimai
— |
prieš juos turi būti atliekama identifikacijos procedūra; |
— |
turi būti trumpi ir tikslūs (kur tik įmanoma, turi būti apriboti perduodama informacija ir kai tai yra taikoma); |
— |
turi būti pakartojami ir po jų turi būti perduodamas teisingo arba neteisingo pakartojimo patvirtinimas; |
— |
po jų gali būti prašoma nurodymų arba tolesnės informacijos. |
1.2.2.4. Įvairaus iš anksto nenustatyto turinio pranešimai
Įvairaus turinio informaciniai pranešimai gali būti:
— |
perduodami po identifikacijos; |
— |
parengiami prieš siunčiant; |
— |
gauti pranešimai pakartojami ir paskui patvirtinama, kad pakartojimas teisingas ar ne. |
2. Metodiniai pranešimai
2.1. Pranešimų pobūdis
Metodiniai pranešimai naudojami naudojimo nurodymams, susijusiems su tam tikromis „Mašinisto taisyklių sąvade“ pateiktomis situacijomis, siųsti.
Jie sudaryti iš situaciją atitinkančio pranešimo teksto ir pranešimo identifikacinio numerio.
Jei šiems pranešimams reikalingas gavėjo patvirtinimas, taip pat pateikiamas patvirtinimo tekstas.
Šiuose pranešimuose vartojamos iš anksto infrastruktūros valdytojo vartojama kalba parengtos formuluotės; jos pateikiamos iš anksto parengta forma kaip dokumentas arba kompiuterio laikmenos pavidalu.
2.2. Formos
Blankai yra sunorminta priemonė metodiniams pranešimams perduoti. Šie pranešimai paprastai yra susiję su pablogėjusiomis darbo sąlygomis. Tipiški pavyzdžiai yra leidimas mašinistui pravažiuoti signalą arba „leidimo važiuoti pabaigą“, reikalavimas tam tikroje vietoje važiuoti sumažintu greičiu arba patikrinti geležinkelio liniją. Gali būti ir kitų aplinkybių, kai gali reikėti naudoti tokius pranešimus.
Jų paskirtis:
— |
pateikti bendrą darbo dokumentą, kurį realiu laiku naudoja traukiniams važiuoti leidimus išduodantys darbuotojai ir mašinistai; |
— |
mašinistui pateikti (ypač kai dirbama nepažįstamoje arba retai pasitaikančioje aplinkoje) procedūros, kurią jis turės atlikti, atmintinę |
— |
padaryti, kad pranešimus būtų įmanoma atsekti. |
Kad blankus būtų galima identifikuoti, turi būti sudaromas su procedūra susijęs unikalus kodinis žodis arba numeris. Tai galėtų būti pagrįsta potencialiu blanko naudojimo dažnumu. Jei tikėtina, kad iš visų sudarytų blankų dažniausiai bus naudojamas blankas, susijęs su draudžiamojo signalo arba vietos iki kurios traukiniui leidžiama važiuoti ir kurioje jis turi sustoti pravažiavimu (angl. EOA), tai jo numeris turėtų būti 001 ir t. t.
2.3. Blankų rinkinys
Identifikavus visus naudotinus blankus, visas rinkinys turi būti pateiktas kaip dokumentas arba kompiuterio laikmenoje, vadinamoje blankų rinkiniu.
Tai jungtinis dokumentas, kurį naudos mašinistas ir traukiniams važiuoti leidimus išduodantys darbuotojai, kai bendraus tarpusavyje. Todėl svarbu, kad mašinisto ir traukiniams važiuoti leidimus išduodančių darbuotojų naudojami blankų rinkiniai būtų sudaryti ir sunumeruoti vienodai.
Infrastruktūros valdytojas yra atsakingas už tai, kad blankų rinkinys ir patys blankai būtų parengti jo vartojama kalba.
Geležinkelio įmonė gali pridėti blankų vertimus ir susijusią blankų rinkinyje esančią informaciją, jei mano, kad tai padėtų mašinistams tiek mokantis, tiek tikrų situacijų metu.
Perduodant pranešimus, visada turi būti vartojama infrastruktūros valdytojo vartojama kalba.
Blankų rinkinys turi būti sudarytas iš dviejų dalių.
— |
Pirmojoje dalyje yra šie elementai:
|
Antrojoje dalyje yra patys procedūrų blankai.
Į blankų rinkinį turėtų būti įtraukta keletas kiekvieno blanko pavyzdžių ir siūloma skyrius aiškiai vieną nuo kito atskirti.
Geležinkelio įmonė į mašinisto blankų rinkinį gali įtraukti aiškinamąjį tekstą, susijusį su kiekvienu blanku ir atitinkamomis situacijomis.
3. Papildomi pranešimai
Papildomi pranešimai yra informaciniai pranešimai, kuriuos naudoja:
— |
mašinistas, norėdamas informuoti traukiniams važiuoti leidimus išduodančius darbuotojus, arba |
— |
traukiniams važiuoti leidimus išduodantys darbuotojai, norėdami informuoti mašinistą |
apie retai pasitaikančias situacijas, kurioms iš anksto nustatytas blankas nereikalingas, ir apie situacijas, susijusias su traukinių eismo arba techninėmis traukinio ar infrastruktūros sąlygomis.
Kad būtų lengviau aprašyti situacijas ir sudaryti informacinius pranešimus, pranešimų rekomendacijas ir geležinkelių terminų žodyną, gali būti naudinga naudojamų riedmenų vaizduojamoji schema ir infrastruktūros įrangos (geležinkelio kelio, traukos elektros energijos tiekimo ir kt.) aprašymas.
3.1. Pranešimų rekomendacinė struktūra
Šie pranešimai gali būti sudaromi taip:
Pranešimo perdavimo etapas |
Pranešimo sudedamoji dalis |
||||||||
Informacijos perdavimo priežastis |
|
||||||||
Pastebėjimas |
|
||||||||
Vieta
|
|
||||||||
|
|
||||||||
Pobūdis
|
… (žr. terminų žodyną) |
||||||||
Valstybė
|
|
||||||||
|
|
||||||||
Vieta, atsižvelgiant į bėgių kelius
|
|
Po šių pranešimų gali būti perduodamas prašymas pateikti nurodymus.
Šių pranešimų sudedamosios dalys pateikiamos ir geležinkelio įmonės, ir tam tikrų infrastruktūros valdytojų vartojama(-omis) kalba(-omis).
3.2. Geležinkelių terminų žodynas
Geležinkelio įmonė turi parengti kiekvieno tinklo, kuriame naudojami jos traukiniai, geležinkelių terminų žodyną. Jame geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo(-ų), kurio(-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba turi būti pateikti reguliariai vartojami terminai.
Terminų žodynas turi būti sudarytas iš dviejų dalių:
— |
pagal temas sudaryto terminų sąrašo; |
— |
abėcėlės tvarka pateikto terminų sąrašo. |
3.3. Geležinkelių riedmenų vaizduojamoji schema
Jei, geležinkelio įmonės nuomone, geležinkelių riedmenų vaizduojamoji schema būtų naudinga dirbant, ji turi būti parengta. Joje turėtų būti išvardyti įvairių sudedamųjų dalių pavadinimai, kurie gali būti reikalingi palaikant ryšį su skirtingais infrastruktūrų valdytojais. Apraše geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo(-ų), kurio(-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba turi būti pateikti dažnai vartojami terminai.
3.4. Infrastruktūros įrangos (geležinkelio kelio, traukos elektros energijos tiekimo ir kt.) charakteristikas apibūdinantis aprašas
Jei, geležinkelio įmonės nuomone, infrastruktūros įrangos (geležinkelio geležinkelio kelio, traukos elektros energijos tiekimo ir kt.) charakteristikų aprašas būtų naudingas dirbant, jis turi būti parengtas. Jame turi būti pateikti įvairių sudedamųjų dalių pavadinimai, kurie gali būti reikalingi palaikant ryšį su skirtingais infrastruktūrų valdytojais. Apraše geležinkelio įmonės pasirinkta kalba ir infrastruktūros valdytojo(-ų), kurio(-ų) infrastruktūra yra naudojamasi, vartojama kalba turi būti pateikti dažnai vartojami terminai.
4. Žodinių pranešimų tipas ir struktūra
4.1. Avariniai pranešimai
Avariniais pranešimais duodami skubūs naudojimo nurodymai, tiesiogiai susiję su geležinkelio sauga.
Kad būtų išvengta pavojaus, jog pranešimo galima nesuprasti, pranešimai visada vieną kartą pakartojami.
Toliau nurodyti pagal reikalingumą suklasifikuoti galintys būti siunčiami pagrindiniai pranešimai.
Infrastruktūros valdytojas, atsižvelgdamas į savo veiklos poreikius, papildomai gali nustatyti kitus avarinius pranešimus.
Po avarinių pranešimų gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas (žr. 2 poskirsnį).
Avarinius pranešimus sudarančio teksto tipas turi būti įtrauktas į „Mašinisto taisyklių sąvado“ 1 priedėlį „Ryšio procedūrų vadovas“ ir į dokumentus, kurie pateikiami darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti.
4.2. Iš valdymo centro arba mašinisto perduodami pranešimai
— |
Įsakymas sustabdyti visus traukinius: Įsakymas sustabdyti visus traukinius turi būti perduodamas garsiniu signalu; jei tai neįmanoma, turi būti vartojama tokia frazė: Skubus visų traukinių sustabdymas Jei būtina, pranešime nurodoma informacija apie vietą arba teritoriją. Be to, šis pranešimas turi būti nedelsiant papildytas, jeigu įmanoma, nurodant pavojaus vietą ir identifikuojant traukinį: Kliūtis arba gaisras arba … (kita priežastis) geležinkelio linijoje … (vieta) … (km) (pavadinimas) Traukinio mašinistas … (numeris) |
— |
Būtinybė sustabdyti tam tikrą traukinį: Traukinys … (geležinkelio linijoje ir (arba) bėgių kelyje) (numeris) (pavadinimas ir (arba) numeris) Staigusis sustojimas Tokiomis aplinkybėmis pranešimas turi būti papildytas geležinkelio linijos arba geležinkelio kelio, kuriuo traukinys važiuoja, pavadinimu arba numeriu. |
4.3. Mašinisto perduodami pranešimai
— |
Būtinybė nutraukti traukos elektros energijos tiekimą: Avarinis elektros srovės išjungimas Šis pranešimas turi būti nedelsiant papildytas, jeigu įmanoma, nurodant pavojaus vietą ir identifikuojant traukinį: Vieta … (km) … geležinkelio linijoje ir (arba) geležinkelio kelyje (pavadinimas ir (arba) numeris) tarp … ir … (stotis) (stotis) Priežastis … Traukinio mašinistas … (numeris) Tokiomis aplinkybėmis pranešimas turi būti papildytas geležinkelio linijos arba geležinkelio kelio, kuriuo traukinys važiuoja, pavadinimu arba numeriu. |
D PRIEDAS
Su maršrutu(-ais), kurį(-iuos) ketinama naudoti, susijusi informacija, prie kurios geležinkelio įmonė turi turėti prieigą
1 DALIS. BENDROJI INFORMACIJA, SUSIJUSI SU INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJU
1.1. Infrastruktūros valdytojo (-ų) pavadinimas (-ai) ir (arba) tapatybė
1.2. Šalis (arba Šalys)
1.3. Trumpas aprašymas
1.4. Bendrųjų naudojimo taisyklių ir nuostatų sąrašas (ir nurodymas, kaip juos gauti)
2 DALIS. ŽEMĖLAPIAI IR SCHEMOS
2.1. Geografinis žemėlapis
2.1.1. Maršrutai
2.1.2. Pagrindinės vietos (stotys, kelynai, geležinkelio mazgai, krovinių terminalai)
2.2. Geležinkelio linijos schema
Geležinkelio linijos schema Jei būtina, schemose pateikta informacija papildoma tekstu. Kai yra pateikta atskira stoties/kelyno/depo schema, geležinkelio linijos schemoje gali būti pateikiama supaprastinta informacija
2.2.1. Atstumo nurodymas
2.2.2. Tiesioginių linijų, privažiuojamųjų geležinkelio kelių, geležinkelio stočių kelių, nenaudojamų atvykstantiems ir išvykstantiems traukiniams, ir (arba) apsauginių iešmų identifikavimas
2.2.3. Tiesioginių geležinkelio linijų sąsajos
2.2.4. Pagrindinės vietos (stotys, kelynai, geležinkelio mazgai, krovinių terminalai)
2.2.5. Visų nejudamų signalų vieta ir reikšmės
2.3. Stoties/kelyno/depo schemos (Pastaba: taikoma tik toms vietoms, kuriose įmanomas sąveikus geležinkelių transporto eismas)
Ant specifinių vietovės planų nurodytina informacija, jei būtina, papildyta tekstu
2.3.1. Vietos pavadinimas
2.3.2. Vietos identifikavimo kodas
2.3.3. Vietos tipas (galinis keleivių punktas, krovinių terminalas, kelynas, depas)
2.3.4. Visų stacionariųjų signalų vieta ir reikšmės
2.3.5. Geležinkelių kelių identifikavimas ir planas, įskaitant geležinkelio stočių kelius, nenaudojamus atvykstantiems ir išvykstantiems traukiniams, ir (arba) apsauginius iešmus
2.3.6. Peronų identifikavimas
2.3.7. Peronų ilgis
2.3.8. Peronų aukštis
2.3.9. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių identifikavimas
2.3.10. Privažiuojamųjų geležinkelio kelių ilgis
2.3.11. Elektros energijos tiekimo galimybė naudojantis atramomis
2.3.12. Atstumas nuo perono krašto iki geležinkelio kelio vidurio, lygiagretus važiavimo paviršiui
2.3.13. (Keleivių stotims) Neįgaliųjų asmenų priėjimo galimybė
3 DALIS. SPECIFINĖ GELEŽINKELIO LINIJOS RUOŽO INFORMACIJA
3.1. Bendrosios charakteristikos
3.1.1. Šalis
3.1.2. Geležinkelio linijos ruožo identifikavimo kodas: nacionalinis kodas
3.1.3. 1 geležinkelio linijos ruožo riba
3.1.4. 2 geležinkelio linijos ruožo riba
3.1.5. Laikas, kai ruože leidžiamas geležinkelių transporto eismas (laikas, dienos, specialus laikas švenčių dienomis)
3.1.6. Gekležinkelio kelio atstumų nuorodos (dažnumas, išvaizda ir išdėstymas)
3.1.7. Geležinkelių eismo tipas (mišrus, keleivių, krovinių, …)
3.1.8. Didžiausias leidžiamas greitis (-čiai)
3.1.9. Visa kita informacija, būtina saugos atžvilgiu
3.1.10. Specifiniai vietiniai naudojimo reikalavimai (įskaitant visas specialiąsias darbuotojų žinias)
3.1.11. Specialūs pavojingiems kroviniams taikomi apribojimai
3.1.12. Specialūs krovimui taikomi apribojimai
3.1.13. Pranešimo apie laikinus darbus modelis (ir jo gavimo būdas)
3.1.14. Nurodymas, kad geležinkelio linijos ruožas yra perpildytas (2001/14/EB 22 straipsnis)
3.2. Specifinės Techninės Charakteristikos
3.2.1. Infrastruktūros TSS EB patikra
3.2.2. Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data
3.2.3. Galimų specifinių atvejų sąrašas
3.2.4. Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas
3.2.5. Vėžės plotis
3.2.6. Statinių artumo gabaritas
3.2.7. Didžiausia ašies apkrova
3.2.8. Didžiausia apkrova, tenkanti vienam linijiniam metrui
3.2.9. Skersinės geležinkelio kelio jėgos
3.2.10. Išilginės geležinkelio kelio jėgos
3.2.11. Mažiausias kreivės spindulys
3.2.12. Nuolydžio procentinis dydis
3.2.13. Nuolydžio vieta
3.2.14. Stabdžių sistemos, kurioje nenaudojamas ratų ir bėgių sukibimas, priimtinas stabdymo stiprumas
3.2.15. Tiltai
3.2.16. Viadukai
3.2.17. Tuneliai
3.2.18. Pastabos
3.3. Energijos posistemis
3.3.1. Infrastruktūros TSS EB patikra
3.3.2. Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data
3.3.3. Galimų specifinių atvejų sąrašas
3.3.4. Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas
3.3.5. Elektros energijos tiekimo sistema (pvz., nėra, oro linija, 3-iasis bėgis)
3.3.6. Elektros energijos tiekimo sistemos dažnis (pvz., kintamoji srovė, nuolatinė srovė)
3.3.7. Mažiausia įtampa
3.3.8. Didžiausia įtampa
3.3.9. Apribojimai, susiję su specifinio (-ų) elektrovežio (-ų) energijos suvartojimu
3.3.10. Apribojimas, susijęs su sudėtinio (-ų) traukos riedmens (-ų) padėtimi, suderinta su kontaktinės linijos atskyrimu (pantografo padėtis)
3.3.11. Kaip atsijungti nuo elektros tiekimo šaltinio
3.3.12. Kontaktinio laido aukštis
3.3.13. Leidžiamas kontaktinio laido nuolydis geležinkelio kelio atžvilgiu ir nuolydžio įvairavimas
3.3.14. Patvirtintų pantografų tipas
3.3.15. Mažiausia statinė jėga
3.3.16. Didžiausia statinė jėga
3.3.17. Neutralių ruožų vieta
3.3.18. Informacija apie naudojimą
3.3.19. Pantografų nuleidimas
3.3.20. Sąlygos, taikomos rekuperacinio stabdymo atžvilgiu
3.3.21. Didžiausia leidžiama traukinio srovė
3.4. Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis
3.4.1. Infrastruktūros TSS EB patikra
3.4.2. Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data
3.4.3. Galimų specfinių atvejų sąrašas
3.4.4. Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas
ERTMS/ETCS
3.4.5. Taikymo apimtis
3.4.6. Geležinkelio kelyje įdiegtos neprivalomos funkcijos
3.4.7. Įtaisomos reikalingos neprivalomos funkcijos
3.4.8. Programinės įrangos versijos numeris
3.4.9. Šios versijos naudojimo pradžios data
ERTMS/GSM-R RADIJAS
3.4.10. Neprivalomos funkcijos, kaip apibrėžta FRS
3.4.11. Versijos numeris
3.4.12. Šios versijos naudojimo pradžios data
ERTMS/ETCS 1 LYGIUI SU DUOMENŲ ATNAUJINIMO FUNKCIJA
3.4.13. Geležinkelių riedmenims reikalingas techninis įgyvendinimas
B KLASĖS TRAUKINIŲ APSAUGOS, VALDYMO IR ĮSPĖJAMOJI SISTEMA(-OS)
3.4.14. B klasės sistemų naudojimo nacionalinės taisyklės (+ jų pripažinimo būdas)
GELEŽINKELIO LINIJOS SISTEMA
3.4.15. Atsakinga valstybė narė
3.4.16. Sistemos pavadinimas
3.4.17. Programinės įrangos versijos numeris
3.4.18. Šios versijos naudojimo pradžios data
3.4.19. Galiojimo laiko pabaiga
3.4.20. Poreikis, kad vienu metu veiktų daugiau kaip viena sistema
3.4.21. Įtaisyta sistema
B KLASĖS RADIJO SISTEMA
3.4.22. Atsakinga valstybė narė
3.4.23. Sistemos pavadinimas
3.4.24. Versijos numeris
3.4.25. Šios versijos naudojimo pradžios data
3.4.26. Galiojimo laiko pabaiga
3.4.27. Perjungimo tarp skirtingų B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemų specialios sąlygos
3.4.28. Specialios techninės sąlygos, būtinos norint persijungti iš ERTMS ir (arba) ETCS į B klasės sistemas ir atvirkščiai
3.4.29. Perjungimo tarp skirtingų radijo sistemų specialios sąlygos
TECHNINIS NEVISAVERTIS VEIKIMO REŽIMAS:
3.4.30. ERTMS ir (arba) ETCS
3.4.31. B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos
3.4.32. ERTMS ir (araba) GSM-R
3.4.33. B klasės radijo sistema
3.4.34. Geležinkelio kelio signalizavimo įranga
SU DARBINIAIS STABDYMO PARAMETRAIS SUSIJĘ GREIČIO APRIBOJIMAI
3.4.35. ERTMS ir (arba) ETCS
3.4.36. B klasės traukinių apsaugos, valdymo ir įspėjimo sistemos
B KLASĖS SISTEMOS VEIKIMO NACIONALINĖS TAISYKLĖS
3.4.37. Su darbiniais stabdymo parametrais susijusios nacionalinės taisyklės
3.4.38. Kitos nacionalinės taisyklės, pvz.: duomenys, atitinkantys UIC 512 informacinį pranešimą (1.1.79 kodekso 8-asis leidimas ir 2 pakeitimai)
INFRASTRUKTŪROS KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZAVIMO ĮRANGOS JAUTRIS VIDINIO ELEKTROMAGNETINIO SUDERINAMUMO (EMC) ATŽVILGIU
3.4.39. Reikalavimas turi būti apibrėžtas pagal Europos standartus
3.4.40. Leidimas naudoti sūkurinių srovių stabdžius
3.4.41. Leidimas naudoti magnetinius stabdžius
3.4.42. Su įgyvendintomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis susijusiems techniniams sprendimams keliami reikalavimai
3.5. Geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemis
3.5.1. Infrastruktūros TSS EB patikra
3.5.2. Geležinkelio linijos, kaip sąveikios, naudojimo pradžios data
3.5.3. Galimų specifinių atvejų sąrašas
3.5.4. Galimų specifinių nukrypti leidžiančių nuostatų sąrašas
3.5.5. Eismo saugos atžvilgiu svarbiausiam ryšiui su infrastruktūros valdytojo darbuotojais vartojama kalba
3.5.6. Specialios klimato sąlygos ir susijusios priemonės
E PRIEDAS:
Kalbos ir bendravimo lygis
Kalbėjimo įgūdžius galima skirstyti į penkis lygius:
Lygis |
Aprašas |
||||||||||
5 |
|
||||||||||
4 |
|
||||||||||
3 |
|
||||||||||
2 |
|
||||||||||
1 |
|
Šis priedas yra laikinas. Rengiama išsamesnė medžiaga, kuri bus pateikta būsimoje atnaujintoje šios TSS versijoje, kuri taip pat atitiks PG TEOV TSS esančius pasiūlymus.
Taip pat yra planų įtraukti asmens kompetencijos lygio įvertinimo priemonę. Tai bus būsimoje šios TSS versijoje.
F PRIEDAS
Informacinio pobūdžio ir neprivalomos geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo posistemio įvertinimo rekomendacijos
(Žodžių junginys „valstybė narė“ atsižvelgiant į šio modulio kontekstą reiškia valstybę narę arba kitą jos paskirtą instituciją, kuri atlieka įvertinimą).
1. Šiame priede nustatomos rekomendacijos turi palengvinti valstybių narių atliekamą įvertinimą ir patvirtinti, kad pasiūlytas(-i) naudojimo procesas(-ai):
— |
atitinka šią TSS ir įrodo, kad laikomasi esminių Direktyvos 96/48/EB reikalavimų (1) (ir visų į Direktyvą 2004/50/EB įtrauktų pakeitimų), |
— |
atitinka kitas taisykles, įskaitant ir Direktyvą 2004/49/EB |
ir gali būti pradėtas(-i) naudoti.
2. Tam tikras infrastruktūros valdytojas arba geležinkelio įmonė turi valstybei narei pateikti reikiamus dokumentus (kaip toliau aprašyta 3 punkte), kuriuose aprašomi nauji arba pakeisti naudojimo procesai.
Pateikiami dokumentai apie naujų arba pakeistų naudojimo procesų sampratą ir raidą turi būti pakankamai išsamūs, kad valstybė narė galėtų suprasti pasiūlymo pagrindą. Be to, kai posistemiai patobulinami arba atnaujinami, turi būti įtrauktas ir grįžtamasis ryšys, susijęs su naudojimo patirtimi.
Dokumentai gali būti pateikti spausdinta arba elektronine forma (arba jų deriniu). Jei reikalinga įvertinimui atlikti, valstybė narė gali prašyti daugiau kopijų.
Išsami įvertinimo informacija
3.1 Dokumentus, kuriuose aprašomi tam tikri naudojimo procesai, turi sudaryti bent šios sudedamosios dalys:
— |
infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės veiklos organizacijos bendras aprašas (valdymo ir (arba) kontrolės ir funkcionalumo apžvalga) kartu su išsamia informacija apie sąlygas ir nuostatas, pagal kurias vertintinas naudojimo procesas (-ai) turėtų būti taikomas ir naudojimas; |
— |
informacija apie visus svarbius naudojimo procesus, kuriuos reikalaujama atlikti (įprastinės procedūros, nurodymai, kompiuterio programos ir kt.); |
— |
tam tikrų veiklos procesų įgyvendinimo, naudojimo ir valdymo, įskaitant visos specifinės naudotinos įrangos analizę, aprašas; |
— |
informacija apie žmones, kuriems naudojimo procesai turės įtaką, būsimą mokymą ir (arba) instruktavimą bei apie galimą poveikio asmeniui riziką; |
— |
tvarka, pagal kurią bus atliekami vėlesni veiklos proceso(- ų) pakeitimai ir atnaujinimai (PASTABA: Neįtraukiami jokie būsimi dideli pakeitimai arba nauji procesai – tokiu atveju pagal šias rekomendacijas būtų priimtinas naujas pateikimas); |
— |
schema, kurioje parodoma, kaip bus gaunama ir išsiunčiama reikalinga grįžtamojo ryšio informacija (ir visa kita su naudojimu susijusi informacija) apie infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės veiklos organizavimą, reikalinga palaikyti svarbius naudojimo procesus; |
— |
aprašai, paaiškinimai ir visi dokumentai, reikalingi norint suprasti tam tikrų naujų arba pakeistų naudojimo proceso (-ų) koncepciją ir raidą (PASTABA: Eismo saugos atžvilgiu svarbiausių procesų atžvilgiu turės būti įtrauktas rizikos, susijusios su naujų ir (arba) pakeistų procesų įgyvendinimu, įvertinimas); |
— |
įrodymas, kad naudojimo procesai atitinka šios TSS reikalavimus; |
Kai tinka, taip pat turėtų būti pateikti šie elementai:
— |
specifikacijų arba Europos standartų, pagal kuriuos bus tvirtinami svarbūs posistemio naudojimo procesai ir įrodoma atitiktis, sąrašas; |
— |
atitikties kitoms taisyklėms, išvestoms iš sutarties (įskaitant pažymėjimus); |
— |
specifinės svarbių naudojimo procesų sąlygos arba apribojimai |
3.2 Valstybė narė turi:
— |
nustatyti svarbias TSS nuostatas, kurias turi atitikti tam tikri naudojimo procesai; |
— |
patikrinti, ar pateikti visi dokumentai, ar atitinka 3.1 punktą; |
— |
patikrinti pateiktus dokumentus ir įvertinti, ar:
|
— |
dokumentuoti (įvertinimo ataskaitoje, žr. toliau esantį 4 punktą) savo išvadas atsižvelgiant į tai, kaip naudojimo procesai atitinka TSS nuostatas. |
4. Įvertinimo ataskaitoje turi būti pateikta bent ši informacija:
— |
informacija apie konkretų infrastruktūros valdytoją (geležinkelio įmonę); |
— |
įvertintų naudojimo procesų aprašas, įskaitant informaciją apie visas specifines procedūras, nurodymus ir kompiuterio programas; |
— |
su tam tikrų naudojimo procesų valdymu ir naudojimu susijusių elementų aprašas, įskaitant stebėjimą, grįžtamąjį ryšį ir pritaikymą; |
— |
visi papildomi patikrinimai ir audito ataskaitos, sudarytos atliekant įvertinimą; |
— |
patvirtinimas, kad tam tikri naudojimo procesai ir jų įgyvendinimo sąlygos; užtikrins atitinkamų, susijusiuose TSS skyriuose išdėstytų reikalavimų laikymąsi, įskaitant visas išlygas, likusias įvertinimo pabaigoje; |
— |
pareiškimas apie visas sąlygas ir ribas (įskaitant visus atitinkamus apribojimus, skirtus bet kokioms išlygoms), susijusias su svarbių naudojimo procesų įgyvendinimu; |
— |
įvertinime dalyvaujančios valstybės narės pavadinimas ir adresas, ataskaitos užbaigimo data. |
Jei infrastruktūros valdytojuis ir (arba) geležinkelio įmonei nesuteikiami įgaliojimai eismo saugos srityje ir (arba) neišduodamas saugos sertifikatas svarbiems naudojimo procesams įgyvendinti, remiantis įvertinimo ataskaita, valstybė narė pagal Direktyvą 2004/49/EB turi nurodyti išsamias tokio neišdavimo priežastis.
(1) Esminius reikalavimus parodo techniniai parametrai, sąsajos ir techninių savybių reikalavimai, nustatyti TSS 4 skyriuje.
G PRIEDAS
Informacinis, neprivalomas parametrų sudedamųjų dalių, kurios turi būti patikrintos, sąrašas
Šis priedas yra dar tik pradėtas rengti; jis įtrauktas kaip darbinis projektas.
Kartu su Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose aprašytu sertifikatų išdavimu ir įgaliojimų saugos srityje suteikimu šiame priede nustatoma ir papildoma informacija:
— |
A – į eismo saugos valdymo sistemą įtrauktini organizacinio arba principinio pobūdžio punktai |
— |
B – punktas apie išsamią procedūrą arba naudojimosi procesą, palaikantį ESVS organizacinius principus ir taikytiną tik valstybės narės teritorijoje |
Vertintini parametrai |
Kiekvieno parametro tikrintinos sudedamosios dalys |
TSS nuoroda |
Taikytina |
A ir (arba) B |
||||||||
GĮ |
IV |
|||||||||||
Mašinistams skirti dokumentai |
„Mašinisto taisyklių sąvado“ sudarymas [įskaitant vertimą (tam tikrais atvejais) ir patvirtinimą] |
4.2.1.2.1 |
X |
|
A |
|||||||
Informacijos, kuria IV aprūpina GĮ, pateikimas |
4.2.1.2.1 |
|
X |
A |
||||||||
„Mašinisto taisyklių sąvade“ yra minimalūs šios TSS reikalavimai ir specifinės procedūros, reikalingos IV |
4.2.1.2.1 |
X |
|
B |
||||||||
„Mašinisto maršruto vadovo“ sudarymas (ir patvirtinimas) |
4.2.1.2.2.1 |
X |
|
A |
||||||||
„Mašinisto maršruto vadove“ yra mažiausi šios TSS reikalavimai |
4.2.1.2.2.1 |
X |
|
B |
||||||||
Procesas, kai IV praneša GĮ apie naudojimo taisyklių (informacijos) pakeitimus |
4.2.1.2.2.2 |
|
X |
A |
||||||||
Pakeitimų grupavimas specialiame dokumente |
4.2.1.2.2.2 |
X |
|
A |
||||||||
Mašinistų informavimas apie pakeitimus realiu laiku |
4.2.1.2.2.3 |
|
X |
A |
||||||||
Informacijos apie traukinių eismo tvarkaraščius pateikimas mašinistams |
4.2.1.2.3 |
X |
|
A |
||||||||
Informacijos apie geležinkelių riedmenis pateikimas mašinistams |
4.2.1.2.4 |
X |
|
A |
||||||||
Vietinių-specifinių valdymo centro darbuotojų taisyklių ir procedūrų sudarymas (įskaitant ir patvirtinimą) |
4.2.1.3 |
X |
|
B |
||||||||
Dokumentai, skirti IV darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti |
Saugos ryšys tarp IV ir GĮ darbuotojų |
4.2.1.4 |
|
X |
A |
|||||||
Saugos ryšys tarp GĮ ir IV darbuotojų |
Užtikrinimas, kad darbuotojai taiko operatyvinio ryšio metodologiją, kaip apibrėžta šios TSS C priede |
4.2.1.5, 4.6.1.3.1 |
X |
|
A |
|||||||
|
X |
A |
||||||||||
Traukinio matomumas |
Užtikrinimas, kad traukinių priekinės dalies apšvietimas atitinka šios TSS reikalavimus |
4.2.2.1.2, 4.3.3.4.1 |
X |
|
A |
|||||||
Traukinio girdimumas |
Užtikrinimas, kad traukinių girdimumas atitinka šios TSS reikalavimus |
4.2.2.2, 4.3.3.5 |
X |
|
A |
|||||||
Geležinkelių riedmenų identifikavimas |
Parodymas, kad laikomasi šios TSS P priedo |
4.2.2.3 |
X |
|
A |
|||||||
Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai |
Parodymas, kad laikomasi šios TSS reikalavimų |
4.2.2.4 |
X |
|
A |
|||||||
Traukinio formavimas |
Traukinio formavimo taisyklių sudarymas (įskaitant patvirtinimą) |
4.2.2.5 |
X |
|
A |
|||||||
Traukinio struktūros taisyklės apima šioje TSS apibrėžtus minimalius reikalavimus |
4.2.2.6 |
X |
|
B |
||||||||
Stabdžių sistemos reikalavimai |
Su maršrutu susijusios informacijos, reikalingos stabdžių naudojimo savybėms apskaičiuoti arba realių reikalingų naudojimo savybių pateikimo užtikrinimas |
4.2.2.6.2 |
|
X |
A |
|||||||
Process for calculation or provision of brake performance required („Braking Rules“) |
4.2.2.6.2, 4.3.2.1 |
X |
|
B |
||||||||
Įsipareigojimas užtikrinti traukinio sąstato parangą |
Traukinio saugos įrangos, reikalingos užtikrinti, kad traukinys gali važiuoti saugiai, apibrėžtis |
4.2.2.7.1 |
X |
|
B |
|||||||
Užtikrinimas, kad visų traukinio charakteristikų pakeitimas, turintis įtakos jo naudojimo savybėms, yra nustatytas, ir kad ta informacija yra pateikta IV |
4.2.2.7.1 |
X |
|
A |
||||||||
Užtikrinimas, kad traukinių eismo informacija prieš išvykimą prieinama IV |
4.2.2.7.2 |
X |
|
A |
||||||||
Traukinio planavimas |
Užtikrinimas, kad, kai prašoma kelio, GĮ pateikia IV reikalingus duomenis |
4.2.3.1 |
|
X |
A |
|||||||
Traukinių identifikavimas |
Unikalių ir vienareikšmių traukinių identifikavimo numerių suteikimas |
4.2.3.2 |
|
X |
A |
|||||||
Išvykimo procedūros |
Prieš išvykimą atliekamų patikrinimų ir bandymų apibrėžtis |
4.2.3.3.1 |
X |
|
B |
|||||||
Pranešimas apie veiksnius, kurie gali daryti įtaką traukinių eismui |
4.2.3.3.2 |
X |
|
A |
||||||||
Geležinkelių transporto eismo valdymas |
Realaus laiko informacijos registravimo priemonių parūpinimas, įskaitant minimalius duomenis, kurių reikalaujama šioje TSS |
4.2.3.4.1 |
|
X |
B |
|||||||
Geležinkelių transporto eismo organizavimo kontrolės ir priežiūros procedūrų apibrėžtis |
4.2.3.4.2.1 |
|
X |
B |
||||||||
Geležinkelio linijos sąlygų ir traukinio charakteristikų pakeitimų valdymo užtikrinimas |
4.2.3.4.2 |
|
X |
B |
||||||||
Apytikrio laiko, per kurį traukinys bus perduotas iš vieno IV kitam IV, parodymas |
4.2.3.4.2.2 |
|
X |
B |
||||||||
Pavojingi kroviniai |
Pavojingų krovinių priežiūros, įskaitant minimalius šios TSS reikalavimus, užtikrinimas |
4.2.3.4.3 |
X |
|
A |
|||||||
Kokybės valdymas |
Visų susijusių tarnybų efektyvaus darbo stebėjimas ir ryšys su visais susijusiais IV ir GĮ |
4.2.3.4.4 |
X |
|
B |
|||||||
|
X |
B |
||||||||||
Duomenų registravimas |
Ne traukinyje registruotinų duomenų sąrašas apima minimalų šioje TSS reikalaujamų punktų sąrašą |
4.2.3.5.1 |
|
X |
A |
|||||||
Traukinyje registruotinų duomenų sąrašas apima minimalų šioje TSS reikalaujamų punktų sąrašą |
4.2.3.5.2, 4.3.2.3 |
X |
|
A |
||||||||
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis |
Kitų naudotojų informavimo apie sutrikimus, dėl kurių gali nutrūkti paslaugų teikimas, informavimas |
4.2.3.6.2 |
|
X |
A |
|||||||
X |
|
A |
||||||||||
Nurodymų, kuriuos IV pateikia traukinių mašinistams, kai nutrūksta paslaugų teikimas, apibrėžtis |
4.2.3.6.3 |
|
X |
B |
||||||||
Tam tikrų priemonių, numatytų nustatytiems paslaugų teikimo sutrikimo scenarijams, įskaitant minimalius šioje TSS pateiktus reikalavimus, apibrėžtys |
4.2.3.6.4 |
|
X |
B |
||||||||
Avarinės situacijos valdymas |
Nepaprastųjų priemonių, skirtų avarinėms tarnyboms, apibrėžimas ir paskelbimas |
4.2.3.7 |
|
X |
A |
|||||||
Elgesys avariniu atveju ir saugos nurodymų pateikimas keleiviams |
4.2.3.7 |
X |
|
A |
||||||||
Pagalba traukinio brigadai reikšmingo rikto atveju |
Pagalba traukinio brigadai pablogėjusiomis sąlygomis, siekiant išvengti vėlavimo |
4.2.3.8 |
X |
|
A |
|||||||
Profesinis ir lingvistinis išmanymas |
Profesinių žinių įvertinimas pagal minimalius šios TSS reikalavimus |
4.6.1.1 |
X |
|
A |
|||||||
|
X |
A |
||||||||||
Kompetencijos valdymo sistemos, skirtos užtikrinti darbuotojų gebėjimą praktiškai pritaikyti žinias pagal minimalius šios TSS reikalavimus, apibrėžtis |
4.6.1.2 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Lingvistinių gebėjimų atitikties minimaliems šios TSS reikalavimams įvertinimas |
4.6.2 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Traukinio brigados įvertinimo apibrėžtis, įskaitant: Pagrindinės žinios, procedūros ir kalbos Žinios apie maršrutą Geležinkelių riedmenų išmanymas Specialiosios žinios (pvz., ilgi tuneliai) |
4.6.3.1, 4.6.3.2.3 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Darbuotojų mokymo ir kompetencijos poreikių eismo saugos atžvilgiu svarbiausių užduočių analizės apibrėžtis, atsižvelgiant į minimalius šios TSS reikalavimus |
4.6.3.2 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
Darbuotojų tinkamumo sveikatos atžvilgiu užtikrinimas, įskaitant narkotikų ir alkoholio poveikio naudojimo charakteristikoms valdymą |
4.7.1 |
X |
|
A |
|||||||
|
X |
A |
||||||||||
Kriterijų nustatymas: Profesinės sveikatos specialistų ir medicinos organizacijų patvirtinimas Psichologų patvirtinimas Medicininis ir psichologinis patikrinimas |
4.7.2, 4.7.3, 4.7.4 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Medicininių reikalavimų nustatymas, įskaitant
|
4.7.5 |
X |
|
A |
||||||||
|
X |
A |
||||||||||
Specialūs mašinistams keliami reikalavimai:
|
4.7.6 |
X |
|
A |
H PRIEDAS
Pagrindiniai traukinį valdančių darbuotojų profesinio išmanymo reikalavimai
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
— |
Šis priedas, skaitomas kartu su šios TSS 4.6 ir 4.7 poskirsniais ir SGT TSS reikalavimais, yra reikalavimų, laikomų svarbiais traukinio valdymui TEN greitųjų geležinkelių linijomis, sąrašas. Pabrėžtina, kad nors šis dokumentas yra užbaigtas bendrai taikomo sąrašo atžvilgiu, bus papildomų vietinio ir (arba) nacionalinio pobūdžio punktų, į kuriuos taip pat turės būti atsižvelgiama. |
— |
Sąvoka „profesinis išmanymas“ šioje TSS nurodo reikalavimus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantis darbuotojai yra išmokyti ir sugeba suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis. |
— |
Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti visi įgaliotieji kompetentingi asmenys, nepriklausomai nuo taisyklėse, procedūrose ar šioje įmonėje vartojamų visų vardų, pareigų ar laipsnių. |
— |
Bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo turi laikytis visų, su atliekamu darbu susijusių, taisyklių ir procedūrų. |
2. PROFESINĖS ŽINIOS
Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti toliau vykstančio įvertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 poskirsnyje.
2.1. Bendrosios profesinės žinios
— |
Bendrieji eismo saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais |
— |
Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių ir (arba) krovinių ir asmenų geležinkelio ruože arba prie jo sauga. |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
— |
Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai |
— |
Asmeninė sauga, įskaitant atvejus, kai iš mašinisto kabinos išlipama geležinkelio linijoje |
— |
Traukinio formavimas (kaip reikalauja įmonė) |
— |
Elektros principų, svarbių geležinkelių riedmenų ir infrastruktūros atžvilgiu, išmanymas. |
2.2 Naudotinoje infrastruktūroje taikomų valdymo procedūrų ir eismo saugos sistemų išmanymas
— |
Naudojimo procedūros ir saugos taisyklės |
— |
Kontrolės, valdymo ir signalizavimo sistema, įskaitant kabinos signalizavimo rodmenis |
— |
Traukinio valdymo normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis taisyklės |
— |
Bendravimo taisyklės ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšių įrangos naudojimą |
— |
Į operacinį procesą įtrauktų asmenų skirtingi vaidmenys ir atsakomybė |
— |
Su darbu susiję dokumentai ir kita informacija, įskaitant papildomą informaciją apie esamas sąlygas, pvz., dėl greičio apribojimų arba laikino signalizavimo prieš išleidžiant |
2.3 Geležinkelių riedmenų išmanymas
— |
Traukinio valdymui svarbi traukos riedmens įranga:
|
— |
Traukinio valdymui svarbi riedmens įranga:
|
3. ŽINIOS APIE MARŠRUTĄ
Žinias apie maršrutą sudaro specifinės žinios ir (arba) tam tikrų maršruto charakteristikų išmanymas, reikalingas mašinistui, kad gautų leidimą valdyti traukinį ir galėtų būti už tai atsakingas. Tai sudaro žinios, reikalingos kartu su informacija, kuri pateikiama signalais ir dokumentuose, pvz., tvarkaraščiuose ir kituose traukinio dokumentuose, taip pat kartu su valdymo ir saugos taisyklių, kurios taikomos maršrute, kaip apibrėžta šio priedo 2.2 punkte, išmanymu.
Žinias apie maršrutą visų pirma sudaro:
— |
naudojimo sąlygos, pvz.: signalizavimas, kontrolė ir ryšiai; |
— |
žinios apie signalų vietas, stačius nuolydžius ir vienodo lygio pervažas; |
— |
perėjimo taškai tarp skirtingų naudojimo sistemų arba energijos tiekimo šaltinių |
— |
traukos energijos tiekimo tipas konkrečioje linijoje, įskaitant neutralių ruožų išsidėstymą; |
— |
vietinės naudojimo ir avarinės priemonės; |
— |
stotys ir sustojimo vietos; |
— |
vietinė įranga (depai, atšakos, …), kaip reikalauja įmonė. |
4. GEBĖJIMAS ŽINIAS PRITAIKYTI PRAKTIŠKAI
Su traukinių valdymu susijusias pareigas atliekantys darbuotojai turi būti pajėgūs atlikti pateiktus uždavinius (priklausomai nuo įmonės veiklos)
4.1 Pasirengimas eiti pareigas
— |
Nustatyti turimo atlikti darbo savybes, įskaitant visus susijusius dokumentus |
— |
Užtikrinti, kad dokumentai ir reikalinga įranga yra visiškai parengti |
— |
Patikrinti visus traukinio dokumentuose nustatytus reikalavimus |
4.2 Prieš išvykstant atlikti reikalingus traukos riedmens bandymus ir patikrinimus
4.3 Dalyvauti tikrinant, kaip veikia traukinio stabdžiai
— |
Prieš išleidžiant, remiantis susijusiais dokumentais, patikrinti, ar esamos eksploatacinės stabdžių charakteristikos atitinka traukiniui ir maršrutui, kuriuo bus važiuojama, taikomus reikalavimus. |
— |
Dalyvauti atliekant stabdžių bandymus, kaip reikalaujama atitinkamose naudojimo taisyklėse, ir patikrinti, ar tinkamai veikia stabdžių sistema |
4.4 Valdyti traukinį pagal atitinkamas saugos, valdymo taisykles ir tvarkaraštį
— |
Pradėti važiuoti, tik tada, jeigu laikomasi visų susijusiose taisyklėse pateiktų reikalavimų; |
— |
ypač svarbu atsižvelgti į traukinio duomenis. Kelio signalų ir kabinoje esančių įtaisų stebėjimas, sugebėjimas greitai ir teisingai suprasti jų ženklus bei imtis atitinkamų veiksmų važiuojant traukiniui. |
— |
Atsižvelgti į traukinio greičio apribojimą, priklausantį nuo traukinio tipo, geležinkelio linijos charakteristikas, traukos riedmenį ir visą informaciją, kuri mašinistui yra pateikta prieš išleidžiant. |
4.5 Esant geležinkelio kelio ar geležinkelių riedmenų nukrypimams nuo normos arba gedimams, veikti ir informuoti pagal taikomas taisykles
4.6 Taikyti taisykles, susijusias su naudojimo riktais ir avarijomis, ypač susijusias su traukinio apsauga, kilus gaisrui arba pavojingų krovinių vežimu
— |
Imtis visų tinkamų priemonių keleiviams ir kitiems asmenims, kuriems gresia pavojus, apsaugoti. Suteikti reikalingą informaciją ir, kaip reikalaujama, dalyvauti keleivių evakuacijoje. |
— |
Tinkamai informuoti infrastruktūros valdytoją. |
— |
Palaikyti ryšį su traukinio darbuotojais (kaip reikalauja geležinkelio įmonė). |
— |
Taikyti su pavojingų krovinių vežimu susijusias specialiąsias taisykles. |
4.7 Nustatyti važiavimo sąlygas po geležinkelių riedmenims padariusių poveikį riktų
— |
Jei traukiniu galima važiuoti, sprendimą priimti priklausomai nuo naudojimo procedūrų, remiantis asmeniniu patikrinimu arba iš išorės gautu patarimu, nuspręsti, kokių sąlygų turi būti laikomasi. |
— |
Kaip reikalaujama naudojimo taisyklėse, pranešti infrastruktūros valdytojui. |
4.8 Pastatyti traukinį ir, jam stovint, imtis visų reikalingų priemonių, kad traukinys nepradėtų važiuoti
4.9 Susisiekti su valdymo centre dirbančiais infrastruktūros valdytojo darbuotojais
4.10 Pranešti apie visus neįprastus atsitikimus, susijusius su traukinio naudojimu, infrastruktūros sąlygomis ir kt.
— |
Jei reikalaujama, ši ataskaita turi būti pateikta raštu, geležinkelio įmonės pasirinkta kalba. |
I PRIEDAS
Nenaudojama
J PRIEDAS
Pagrindiniai „traukinių lydėjimo“ užduotį atliekančių darbuotojų profesinio išmanymo reikalavimai
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
— |
Šis priedas, kuris turi būti skaitomas kartu su šios TSS 4.6 ir 4.7 poskirsniais ir SGT TSS reikalavimais, yra duomenų, laikomų svarbiais lydint traukinį TEN greitųjų geležinkelių linijomis, sąrašas. Turėtų būti pabrėžta, kad nors šis dokumentas yra užbaigtas bendrai taikomo sąrašo atžvilgiu, bus papildomų vietinio (nacionalinio) pobūdžio punktų, į kuriuos taip pat turės būti atsižvelgiama. |
— |
Sąvoka „profesinis išmanymas“ šioje TSS nurodo tuos reikalavimus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantys darbuotojai yra išmokyti ir sugeba suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis. |
— |
Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti visi įgaliotieji kompetentingi asmenys, nepriklausomai nuo taisyklėse, procedūrose ar šioje įmonėje vartojamų visų vardų, pareigų ar laipsnių. |
— |
Bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo turi laikytis visų, su atliekamu darbu susijusių, taisyklių ir procedūrų. |
2. PROFESINĖS ŽINIOS
Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti toliau vykstančio įvertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 poskirsnyje.
2.1. Bendrosios profesinės žinios
— |
Bendrieji eismo saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais |
— |
Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių ir (arba) krovinių (įskaitant pavojingų krovinių vežimą) ir asmenų geležinkelio kelyje arba prie jo sauga. |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
— |
Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai |
— |
Asmeninė sauga, įskaitant atvejus, kai iš traukinio išlipama geležinkelio linijoje. |
— |
Pirmosios pagalbos suteikimas, jei reikia darbuotojų, galinčių suteikti pirmąją pagalbą, sudarančią jų pareigų dalį. |
2.2. Naudotinoje infrastruktūroje taikomų valdymo procedūrų ir eismo saugos sistemų išmanymas
— |
Naudojimo procedūros ir saugos taisyklės. |
— |
Kontrolės, valdymo ir signalizavimo sistema. |
— |
Bendravimo taisyklės ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšių įrangos naudojimą |
2.3. Geležinkelių riedmenų išmanymas
— |
Keleivinio vagono vidaus įranga: |
— |
Smulkių gedimų taisymas keleiviams skirtose vagono vietose, kaip reikalauja geležinkelio įmonė. |
2.4. Žinios apie maršrutą
— |
Naudojamos priemonės (pvz., traukinio išleidimo būdas) tam tikrose vietose (signalizavimas, stoties įranga ir kt.). |
— |
Stotys, kuriose keleiviai gali išlipti arba įlipti. |
— |
Vietinės naudojimo ir avarinės priemonės, būdingos geležinkelio linijos(-ų) maršrutui. |
3. GEBĖJIMAS ŽINIAS PRITAIKYTI PRAKTIŠKAI
— |
Patikrinimai prieš išleidžiant, įskaitant stabdžių patikrinimus ir tinkamą durų uždarymą. |
— |
Išvykimo procesai. |
— |
Ryšys su keleiviais, ypač tomis aplinkybėmis, kai keleivių saugumui gresia pavojus. |
— |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis. |
— |
Įvertinti defektų galimybę keleiviams skirtose vietose ir veikti laikantis taisyklių bei procedūrų. |
— |
Apsaugos ir įspėjamosios priemonės, kaip reikalaujama taisyklėse ir nurodymuose, arba skirtos padėti mašinistui. |
— |
Keleivių evakuavimas ir sauga, ypač jeigu jie turi būti ant geležinkelio linijos arba arti jos. |
— |
Susisiekti su infrastruktūros valdytojo darbuotojais, kai padedama mašinistui arba evakuacijos rikto metu. |
— |
Pranešti apie visus neįprastus atsitikimus, susijusius su traukinio naudojimu, geležinkelių riedmenų būkle ir keleivių sauga. Jei reikalaujama, šios ataskaitos turi būti pateiktos raštu, geležinkelio įmonės pasirinkta kalba. |
K PRIEDAS
Nenaudojama
L PRIEDAS
Pagrindiniai traukinių parangos užduotį atliekančių darbuotojų profesinio išmanymo reikalavimai
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
— |
Šis priedas, kuris turi būti skaitomas kartu su 4.6 poskirsniu, yra duomenų, kurie laikomi svarbūs rengiant traukinį važiuoti TEN greitųjų geležinkelių linijomis, sąrašas. Turėtų būti pabrėžta, kad nors šis dokumentas yra užbaigtas bendrai taikomo sąrašo atžvilgiu, bus papildomų vietinio ir (arba) nacionalinio pobūdžio punktų, į kuriuos taip pat turės būti atsižvelgiama. |
— |
Sąvoka „profesinis išmanymas“ šioje TSS nurodo tuos reikalavimus, kurie svarbūs užtikrinant, kad aptarnaujantys darbuotojai yra išmokyti ir sugeba suprasti bei atlikti užduočių sudedamąsias dalis. |
— |
Atliekamai užduočiai ir ją atliekančiam asmeniui taikomos taisyklės ir procedūros. Šias užduotis gali atlikti bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo, nepriklausomai nuo vardo, pareigų ar rango, naudojamų taisyklėse, procedūrose arba šioje įmonėje. |
— |
Bet kuris įgaliotas kompetentingas asmuo turi laikytis visų taisyklių ir vykdyti su atliekamu darbu susijusias procedūras. |
2. PROFESINĖS ŽINIOS
Norint gauti bet kokį leidimą, reikia sėkmingai įveikti pradinį patikrinimą ir atitikti toliau vykstančio įvertinimo ir mokymo sąlygas, kaip aprašyta 4.6 poskirsnyje.
2.1. Bendrosios profesinės žinios
— |
Bendrieji saugos valdymo geležinkelio sistemoje principai, susiję su užduotimi, įskaitant sąsajas su kitais posistemiais |
— |
Bendrosios sąlygos, susijusios su keleivių ir (arba) krovinių sauga, įskaitant pavojingų ir išskirtinių krovinių vežimą |
— |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
— |
Bendrieji geležinkelio sistemos saugumo principai |
— |
Asmeninė sauga, būnant ant geležinkelio linijų arba prie jų |
— |
Bendravimo principai ir sunormintas pranešimų siuntimas, įskaitant ryšių įrangos naudojimą |
2.2. Naudojamoje infrastruktūroje taikomų naudojimo procedūrų ir saugos sistemų išmanymas
— |
Traukinių veikimas normaliomis, pablogėjusiomis ir avarinėmis sąlygomis |
— |
Naudojimo procedūros tam tikrose vietovėse (signalizavimo, stoties ir (arba) depo ir (arba) kelyno įranga) ir eismo saugos taisyklės |
— |
Vietinės naudojimo priemonės |
2.3. Žinios apie traukinio įrangą
— |
Vagonų ir geležinkelių riedmenų įrangos paskirtis ir naudojimas |
— |
Techninių patikrinimų nustatymas ir rengimas. |
3. GEBĖJIMAS ŽINIAS PRITAIKYTI PRAKTIŠKAI
— |
Traukinio struktūros, traukinio stabdžių sistemos, traukinio pakrovimo ir kitų taisyklių taikymas, siekiant užtikrinti traukinio sąstato parangą |
— |
Geležinkelių riedmenų ženklinimo ir ženklų supratimas |
— |
Traukinio duomenų nustatymas ir prieinamumas |
— |
Bendravimas su traukinio brigada |
— |
Bendravimas su darbuotojais, atsakingais už traukinių eismo valdymą |
— |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis, ypač kai tai susiję su traukinių paranga |
— |
Apsauga ir įspėjamosios priemonės, kaip reikalaujama taisyklėse ir nurodymuose arba vietinėse Fpriemonėse |
— |
Veiksmai, kurių turi būti imtasi įvykus riktams, susijusiems su pavojingų krovinių vežimu (kai tinkama) |
M PRIEDAS
Nenaudojama
N PRIEDAS
Informacinio pobūdžio ir neprivalomos įgyvendinimo rekomendacijos
Toliau pateikta lentelė yra informacinė, joje išvardijami 4 skyriaus punktai ir galima kiekvieno iš jų priežastis.
4 skyriaus poskyris |
Darbas, kurį turi atlikti IV ir (arba) GĮ, kad būtų laikomasi reikalavimų |
Tipiška priežastis |
||||||||
4.2.1.2.1 Taisyklių sąvadas |
GĮ – dokumento arba kompiuterio laikmenos, kurioje pateikta informacija apie naudojimo procedūras darbui IV tinkle, sukūrimas ir (arba) persvartymas |
Tinklo naudojimo nurodymų pakeitimas |
||||||||
4.2.1.2.2.1 „Maršruto vadovo“ parengimas |
GĮ – dokumento arba kompiuterio laikmenos, kurioje pateiktas geležinkelio linijų, kuriose bus dirbama, sukūrimas (persvarstymas) |
Tinklo infrastruktūros pakeitimas (pvz., geležinkelio mazgų permodeliavimas, pakartotino signalizavimo būdo įvedimas), pakeičiantis informaciją apie maršrutą |
||||||||
4.2.1.2.2.2 Pakeisti duomenys |
GĮ – apibrėžimas (persvarstymas) procedūros(-ų), kai dokumentas arba kompiuterio laikmena pateikiama mašinistams, siekiant informuoti juos apie visus pakeistus [maršruto] duomenis |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.1.2.2.3 Mašinisto informavimas realiu laiku |
IV – mašinistų informavimo realiu laiku apie visus [maršruto] saugos priemonių pakeitimus procedūros(-ų) apibrėžtis (persvarstymas) |
IV arba GĮ organizacinės struktūros pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.1.2.3 Tvarkaraščiai |
GĮ – mašinistų aprūpinimo informacija apie tvarkaraščius, dokumento arba elektroniniu formatu, procedūros(-ų) apibrėžtis (persvarstymas) |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.1.2.4 Geležinkelių riedmenys |
GĮ – sukūrimas (persvarstymas) dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose pateikta informacija apie būtinas naudojimo procedūras, susijusias su geležinkelių riedmenų darbu pablogėjusiomis sąlygomis. |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas |
||||||||||
4.2.1.3 Dokumentai, skirti geležinkelio įmonės darbuotojams, išskyrus mašinistus |
GĮ – sukūrimas ir (arba) persvarstymas dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose IV tinkle dirbantiems darbuotojams, išskyrus mašinistus, pateikiama informacija apie naudojimo procedūras, būtinas darbui IV tinkle |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Tinklo infrastruktūros pakeitimas [pvz., maršruto informacijos pakeitimas arba naujų (pakeistų) riedmenų įdiegimas] |
||||||||||
4.2.1.4 Dokumentai, skirti IV darbuotojams, išduodantiems leidimus traukiniams važiuoti |
IV – sukūrimas ir (arba) persvarstymas dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose pateikta informacija apie tinklo naudojimo procedūras, įskaitant bendravimo taisykles ir blankų rinkinį |
Tinklo naudojimo priemonių pakeitimas kaip nustatyto tobulinimo rezultatas (pvz., paklausimo rekomendacija) |
||||||||
Tinklo infrastruktūros pakeitimas, dėl kurio keičiasi naudojimo priemonės |
||||||||||
4.2.1.5 Saugos ryšys tarp GĮ ir IV darbuotojų |
IV ir (arba) GĮ – dokumentas ir (arba) kompiuterio laikmena, nurodyta 4.2.1.2.1, 4.2.1.3 ir 4.2.1.4 punktuose, siekiant įtraukti operatyvinio ryšio metodologiją, kaip apibrėžta TSS C priede |
Kartu su 4.2.1.2.1, 4.2.1.3 ir 4.2.1.4 punktais |
||||||||
4.2.2.1.2 Traukinio matomumas (priešakinė dalis) |
GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūros(-ų), skirtos(-ų) mašinistams ir (arba) kitiems aptarnaujantiems darbuotojams, kad būtų užtikrintas tinkamas traukinio priekio apšvietimas |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas |
||||||||||
4.2.2.4 Keleiviniams vagonams taikomi reikalavimai |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad keleiviniai vagonai atitinka šios TSS reikalavimus |
Naujų ir (arba) pakeistų keleivinių vagonų įdiegimas |
||||||||
Tinklo naudojimo taisyklių pakeitimas, darantis poveikį keleiviniams vagonams |
||||||||||
4.2.2.5 Traukinio formavimas |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad traukiniai atitinka paskirtą kelią |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Tinklo naudojimo taisyklių pakeitimas, darantis poveikį traukinio formavimui |
||||||||||
Nauja (pakeista) infrastruktūra, signalizavimas arba naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įdiegimas |
||||||||||
4.2.2.6.1 Minimalūs stabdžių sistemos reikalavimai |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) aptarnaujantiems darbuotojams skirtos(-ų) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad traukinio riedmenys atitinka stabdymo reikalavimus |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.2.6.2 Eksploatacinės stabdžių charakteristikos |
IV – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), kuria GĮ pateikiama informacija apie stabdžių naudojamąsias savybes |
IV naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
GĮ – sukūrimas ir (arba) persvarstymas dokumento arba kompiuterio laikmenos, kuriuose darbuotojams pateikiamos stabdymo taisyklės, atsižvelgiant į maršruto(-ų) geografiją, paskirtą kelią ir ERTMS ir (arba) ETCS vystymą |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
|||||||||
Tinklo naudojimo taisyklių pakeitimas, darantis poveikį stabdymo taisyklėms |
||||||||||
Nauja (pakeista) infrastruktūra, signalizavimas arba naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įdiegimas |
||||||||||
Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas |
||||||||||
4.2.2.7.1 Traukinio sąstato parangos užtikrinimas (bendrieji reikalavimai) |
GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas aptarnavimo darbuotojams skirtos(-ų) procedūros(-ų), kuria(-iomis) užtikrinama, kad geležinkelių riedmenys parengti naudoti, įtraukiant IV informavimą apie pakeitimus, galinčius paveikti naudojamąsias savybes ir naudojimą pablogėjusiu režimu. |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.2.7.2 Reikalingi duomenys |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), siekiant užtikrinti, kad traukinių eismo informacija prieš išvykimą prieinama IV |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.2 Traukinių identifikavimas |
IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas) procedūros(-ų), kuria(-iomis) suteikiami unikalūs ir vienareikšmiai traukinių identifikavimo numeriai |
IV arba GĮ traukinio planavimo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.3.1 Patikrinimai ir bandymai prieš išleidžiant |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) patikrinimų ir bandymų, kurie turi būti atlikti prieš išleidžiant |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.3.3.2 IV informavimas apie traukinio būklę |
GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūros(-ų), kuria(-iomis) pranešama apie su geležinkelių riedmenimis susijusius veiksnius, galinčius daryti poveikį traukinių eismui |
IV arba GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.4.1 Geležinkelių transportui eismo valdymui keliami bendrieji reikalavimai |
IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas geležinkelių transporto eismo organizavimo valdymo ir kontrolės procedūros(-ų), įskaitant sąsają su visais papildomais procesais, kurių reikalauja GĮ |
IV arba GĮ naudojamos geležinkelių transporto eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.4.2 Pranešimas apie traukinį |
IV – pranešimo duomenų apie traukinio buvimo vietą procedūros(-ų) apibrėžtis ir arba persvarstymas, įskaitant atvykimo ir (arba) išvykimo registravimą realiu laiku ir nustatytą traukinio perdavimo kitiems IV laiką |
IV geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) traukinių eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.4.3 Pavojingi kroviniai |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) pavojingų krovinių vežimo priežiūros procedūros(-ų), įskaitant informacijos, kurios prašo IV, parūpinimą. |
IV arba GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.3.4.4 Naudojimo kokybė |
IV ir (arba) GĮ – dokumentuotos procedūros, kuriose aprašoma vidaus naudojimo charakteristikų stebėjimas, persvarstymas ir patobulinimai, kurie skirti tinklo našumui gerinti. |
IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas, įskaitant veiklos stebėjimą |
||||||||||
4.2.3.5.1 Kontrolės duomenų registravimas ne traukinyje |
IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, kurios skirtos reikalingiems duomenims registruoti, saugoti ir prieigai prie jų užtikrinti |
IV naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Tinklo infrastruktūros pakeitimas, dėl kurio keičiasi nauja (pakeista) stebėjimo įranga |
||||||||||
4.2.3.5.2 Valdymo duomenų registravimas traukinyje |
GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, kurios skirtos reikalingiems duomenims registruoti, saugoti ir prieigai prie jų užtikrinti |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujų (pakeistų) geležinkelių riedmenų (lokomotyvų, sudėtinių vienetų) įdiegimas |
||||||||||
4.2.3.6.1 Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis – kitų naudotojų informavimas |
IV ir (arba) GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) procedūros(-ų), skirtos(-ų) informuoti apie situacijas, kurios gali pabloginti tinklo saugą, veikimą arba tinkamumą |
IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujos (elektroninės) geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos įgyvendinimas |
||||||||||
4.2.3.6.2 Traukinių mašinistų informavimas |
IV – Nurodymų mašinistams, kaip dirbti pablogėjusiomis sąlygomis, apibrėžtis ir (arba) persvarstymas |
IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.3.6.3 Avarinės padėties priemonės |
IV – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, kurios skirtos valdymui pablogėjusiomis sąlygomis, įskaitant geležinkelių riedmenų ir infrastruktūros gedimus (avarinės padėties priemonės) |
IV arba GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Tinklo infrastruktūros pakeitimas arba naujų (pakeistų) geležinkelių riedmenų įdiegimas |
||||||||||
4.2.3.7 Avarinės situacijos valdymas |
IV ir (arba) GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūros(-ų), kuria(-omis) apibūdinamos nepaprastosios priemonės, naudojamos avarinių situacijų metu |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.2.3.8 Pagalba traukinio brigadai su geležinkelių riedmenimis susijusio rikto ir (arba) sutrikusio veikimo atveju |
GĮ – apibrėžtis ir (arba) persvarstymas procedūrų, skirtų traukinio brigadai, kai įvyksta techniniai arba kitokie geležinkelių riedmenų gedimai |
GĮ geležinkelių transporto eismo valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Naujų ir (arba) pakeistų geležinkelių riedmenų įdiegimas |
||||||||||
4.4 Naudojimo taisyklės |
IV ir (arba) GĮ – apibrėžtis taisyklių ir procedūrų, kurios naudotinos kartu su ETCS, GSM-R ir (arba) RAKP |
ETCS signalizavimo sistemos, GSM-R radijo sistemos ir (arba) RAKP įdiegimas |
||||||||
4.6.1.1 Profesinės žinios |
IV ir (arba) GĮ – profesinių žinių įvertinimo apibrėžtis |
IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.6.1.2 Gebėjimas profesines žinias pritaikyti praktiškai |
IV ir (arba) GĮ – kompetencijos valdymo sistemos apibrėžtis, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų žinias pritaikyti praktiškai |
IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.6.2.2 Kalbos žinių lygis |
IV ir (arba) GĮ – kalbinių gebėjimų įvertinimo procedūros(-ų) apibrėžtis ir (arba) persvarstymas |
IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.6.3.1 Darbuotojų įvertinimas – pagrindiniai reikalavimai |
IV ir (arba) GĮ – darbuotojų įvertinimo apibrėžtis ir (arba) persvarstymas
|
IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.6.3.2 Mokymosi poreikių analizė |
IV ir (arba) GĮ – darbuotojų mokymosi poreikių analizės atlikimo ir atnaujinimo apibrėžtis ir (arba) persvarstymas |
IV ir (arba) GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.6.3.2.3 Specifiniai traukinio brigadai skirti duomenys |
GĮ – apibrėžtis (persvarstymas) proceso, kaip traukinio brigada įgyja ir palaiko:
|
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.7.1 Įvadas į sveikatos ir saugos darbe sąlygas |
IV ir (arba) GĮ – darbuotojų tinkamumo sveikatos atžvilgiu užtikrinimo apibrėžtis (persvarstymas), įskaitant narkotikų ir alkoholio poveikio naudojimo charakteristikoms valdymą |
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.7.2–4.7.4 Sveikatos priežiūros specialistų ir medicinos organizacijų, psichologų ir patikrinimų tvirtinimo kriterijai |
IV ir (arba) GĮ – nustatymas ir (arba) persvarstymas kriterijų, pagal kuriuos:
|
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
Praktikuojančių gydytojų patvirtinimo ir organizacijų pripažinimo nacionalinių taisyklių pakeitimas |
||||||||||
4.7.5 Medicinos reikalavimai |
IV ir (arba) GĮ – medicinos reikalavimų nustatymas (persvarstymas), įskaitant:
|
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
||||||||
4.7.6 Specifiniai reikalavimai, susiję su traukinio valdymu |
IV ir (arba) GĮ – specifinių mašinistui keliamų medicinos reikalavimų nustatymas ir (arba) persvarstymas, įskaitant:
|
GĮ naudojamos eismo saugos valdymo sistemos pakeitimas, dėl kurio keičiasi vaidmenys ir atsakomybė |
O PRIEDAS
Nenaudojama
P PRIEDAS
Geležinkelių riedmenų identifikavimas
Bendrosios pastabos:
1. Šiame priede aprašomi numeriai ir susiję ženklai, kurie būna matomoje geležinkelių riedmens vietoje, kad būtų galima geležinkelių riedmenis identifikuoti naudojimo metu. Priede neaprašomi kiti numeriai arba ženklai, įspaudžiami arba visam laikui pritvirtinami ant važiuoklės arba gaminant pagrindines geležinkelių riedmens dalis.
2. Numerio ir susijusio ženklinimo atitiktis šiame priede aprašytiems nurodymams yra neprivaloma šiems geležinkelių riedmenims:
— |
naudojamiems tik tuose tinkluose, kuriems netaikoma ši TSS; |
— |
senoviniams geležinkelių riedmenims, kurie yra istorinio paveldo objektas; |
— |
įprastai nenaudojamiems tinkluose ar netransportuojamiems į juos, kuriems taikoma ši TSS. |
Tačiau šiems geležinkelių riedmenims turi būti suteiktas laikinasis numeris, suteikiantis teisę juos naudoti.
3. Šis priedas bus keičiamas dėl būsimos RIC raidos ir būsimo IAPPTVK TSS (Informacijos apdorojimo bei perdavimo priemonių taikymas vežant keleivius) (angl. TAP TSI) plėtojimo ir įgyvendinimo.
Standartinis numeris ir susijusios santrumpos
Kiekvienam geležinkelių riedmeniui suteikiamas 12 skaitmenų numeris (vadinamas standartiniu numeriu), kurio struktūra tokia:
Geležinkelių riedmenų rūšys |
Transporto priemonės tipas ir nuoroda į sąveiką [2 skaitmenys] |
Šalis, kurioje riedmuo registruotas [2 skaitmenys] |
Techninės charakteristikos [4 skaitmenys] |
Serijinisnumeris [3 skaitmenys] |
Kontrolinis skaitmuo [1 skaitmuo] |
Vagonai |
00 iki 09 10 iki 19 20 iki 29 30 iki 39 40 iki 49 80 iki 89 [išsamesnė informacija pateikta P.6 priede] |
01 iki 99 [išsamesnė informacija pateikta P.4 priede] |
0000 iki 9999 [išsamesnė informacija pateikta P.9 priede] |
001 iki 999 |
0 iki 9 [išsamesnė informacija pateikta P.3 priede] |
Traukiami keleiviniai vagonai |
50 iki 59 60 iki 69 70 iki 79 [išsamesnė informacija pateikta P.7 priede] |
0000 iki 9999 [išsamesnė informacija pateikta P.10 priede] |
001 iki 999 |
||
Traukos geležinkelių riedmenys |
90 iki 99 [išsamesnė informacija pateikta P.8 priede] |
0000001 iki 8999999 [šių skaitmenų reikšmę apibrėžia valstybės narės dvišalėmis arba daugiašalėmis sutartimis] |
|||
Specialūs geležinkelių riedmenys |
9000 iki 9999 [išsamesnė informacija pateikta P.11 priede] |
001 iki 999 |
Konkrečioje 7-ženklio techninių charakteristikų ir serijinio numerio pakanka identifikuoti geležinkelių riedmenį kiekvienoje vagonų, traukiamų keleivinių vagonų, traukos riedmenų (1) ir specialių geležinkelių riedmenų (2) grupėje.
Numeris užbaigiamas abėcėliniu ženklinimu:
a) |
su sąveikos galimybe susijęs ženklinimas (išsamesnė informacija pateikta P.5 priede); |
b) |
šalies, kurioje riedmuo įregistruotas, santrumpa (išsamesnė informacija pateikta P.4 priede); |
c) |
valdytojo (3) santrumpa (išsamesnė informacija pateikta P.1 priede); |
d) |
techninių charakteristikų santrumpa (P.13 priede pateikta išsamesnė informacija apie traukiamus keleivinius vagonus, P.12 priede – apie vagonus, P.14 priede – apie specialius geležinkelių riedmenis). |
Technines charakteristikas, kodus ir santrumpas prižiūri viena ar daugiau institucijų (toliau – centrinė institucija), kurią pasiūlo ERA (Europos geležinkelių agentūra), veikdama pagal savo 2005 m. darbo programos dalį Nr. 15.
Numerio suteikimas
Numerių tvarkymo taisykles pasiūlys ERA pagal savo 2005 m. darbo programos dalį Nr. 15.
(1) Geležinkelių traukos riedmenims konkrečioje šalyje suteiktas 6-ženklis numeris turi būti unikalus.
(2) Specialiesiems geležinkelių riedmenims konkrečioje šalyje suteiktas numeris, kurį sudaro pirmasis skaitmuo ir 5 paskutiniai techninių charakteristikų ir serijinio numerio skaitmenys, turi būti unikalus.
(3) Riedmens valdytojas yra asmuo, kuris, būdamas savininkas arba turėdamas savininko leidimą, nuolat naudoja riedmenį kaip transporto priemonę ir yra registruotas geležinkelių riedmenų registre.
P.1 PRIEDAS
Valdytojo santrumpos žymėjimas
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimo (GRVŽ) apibrėžtis
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimas (GRVŽ) yra raidinis skaitmeninis kodas, sudarytas iš 2–5 raidžių (1). GRVŽ užrašomas ant kiekvieno geležinkelių riedmens, prie riedmens numerio. GRVŽ įvardija geležinkelių riedmens valdytoją kaip įregistruotą geležinkelių riedmenų registre.
GRVŽ yra unikalus visose šalyse, kuriose taikoma ši TSS, ir šalyse, kurios pasirašo susitarimą, pagal kurį turi taikyti geležinkelių riedmenų numeravimo ir geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimo sistemą, kaip aprašyta šioje TSS.
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimo formatas
GRVŽ yra geležinkelių riedmenų valdytojo visas vardas arba santrumpa, jei įmanoma, pateikiama atpažįstamu būdu. Gali būti naudojamos visos 26 lotyniškosios abėcėlės raidės. GRVŽ rašomos didžiosios raidės. Raidės, kurios nėra pirmosios valdytojo pavadinimą sudarančių žodžių raidės, gali būti mažosios. Tikrinant unikalumą, rašytinis pavadinimas bus ignoruojamas.
Raidės gali būti su diakritiniais ženklais (2). Su šiomis raidėms vartojami diakritiniai ženklai, tikrinant unikalumą, yra ignoruojami.
Savininkų, gyvenančių šalyje, kurioje nevartojama lotyniškoji abėcėlė, GRVŽ vertimas į savo kalbą ant geležinkelių riedmenų gali būti užrašomas po GRVŽ, atskyrus pasviruoju brūkšniu (/). Toks išverstas GRVŽ, apdorojant duomenis, yra ignoruojamas.
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų naudojimo išimtys
Valstybės narės gali nuspręsti taikyti pateiktas išimtis.
GRVŽ gali neturėti tie geležinkelių riedmenys, kurių numeravimo sistema neatitinka esamo priedo nuostatų (plg. bendra pastaba, 2 punktas). Vis dėlto organizacijoms, kurios susijusios su geležinkelių riedmenų naudojimu tinkluose, kuriuose taikoma ši TSS, turi būti pateikta tinkama informacija apie geležinkelių riedmenų valdytojo tapatybę.
Kai ant riedmens užrašytas visas pavadinimas ir adresas, GRVŽ gali neturėti:
— |
riedmenys tų valdytojų, kurie turi ribotą riedmenų kiekį ir iš kurių nereikalaujama naudoti GRVŽ; |
— |
infrastruktūros priežiūrai skirti specializuoti riedmenys. |
Nereikalaujama, kad GRVŽ turėtų lokomotyvai, sudėtiniai vienetai ir keleiviniai vagonai, naudojami tik nacionaliniam geležinkelių transporto eismui, kai:
— |
jie turi savo valdytojo ženklą, o ženklas sudarytas iš tokių pačių gerai atpažįstamų raidžių kaip GRVŽ; |
— |
jie turi gerai atpažįstamą ženklą, kurį kaip GRVŽ atitikmenį patvirtino kompetentinga nacionalinė valdžios institucija. |
Kai be GRVŽ papildomai dar naudojamas įmonės logotipas, galioja tik GRVŽ, o logotipo nepaisoma.
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų skyrimo nuostatos
Geležinkelių riedmenų valdytojui gali būti išduotas daugiau kaip vienas GRVŽ, jeigu:
— |
geležinkelių riedmenų valdytojo oficialus pavadinimas įregistruotas daugiau kaip viena kalba; |
— |
geležinkelių riedmenų valdytojas pagrįstai nori išsiskirti iš tam tikrų organizacijoje naudojamų geležinkelių riedmenų grupių. |
Bendras GRVŽ gali būti išduotas įmonių grupei:
— |
kuri priklauso vienai korporacinei struktūrai, paskyrusiai ir įgaliojusiai vieną organizaciją struktūroje spręsti visus klausimus kitų vardu; |
— |
kuri įgaliojo vieną konkretų juridinį asmenį spręsti visus klausimus kitų vardu; tokiu atveju juridinis asmuo yra valdytojas. |
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklų registras ir suteikimo tvarka
GRVŽ registras yra viešas ir atnaujinamas realiu laiku.
Prašymą gauti GRVŽ užpildo pareiškėjo kompetentinga nacionalinė valdžios institucija ir pateikia centrinei institucijai. GRVŽ gali būti naudojamas, tik apie tai paskelbus centrinei institucijai.
GRVŽ savininkas turi informuoti kompetentingą nacionalinę valdžios instituciją, kai nustoja naudoti GRVŽ, o kompetentinga nacionalinė institucija perduoda informaciją centrinei institucijai. GRVŽ bus panaikintas, kai valdytojas įrodys, kad pakeisti visų susijusių geležinkelių riedmenų ženklai. Jie nebus išduodami 10 metų, išskyrus atvejus, kai pakartotinai išduodami pradiniam savininkui arba pradinio savininko prašymu – kitam savininkui.
GRVŽ gali būti perduodamas kitam savininkui, kuris yra teisėtas pradinio savininko įpėdinis. GRVŽ lieka galioti, kai savininkas pakeičia savo pavadinimą, kuris nėra panašus į GRVŽ.
Pirmasis GRVŽ bus parengtas, vartojant esamas geležinkelio įmonės santrumpas.
Įsigaliojus susijusioms TSS, GRVŽ bus taikomas visiems naujai pagamintiems vagonams. Esami vagonai turės iki 2014 m. pabaigos būti pertvarkyti, kad atitiktų GRVŽ reikalavimus.
(1) NMBS ir (arba) SNCB gali būti toliau naudojama apvesta B raidė
(2) Diakritiniai ženklai yra „tarimo ženklai“, pvz.: À, Ç, Ö, Č, Ž, Å ir kt. Specialios raidės Ø ir Æ bus pateikiamos viena raide; tikrinant unikalumą, Ø laikoma O, Æ laikoma A.
P.2 PRIEDAS
Numerio ir susijusio abėcėlinio ženklo užrašymas ant kėbulo
Bendrosios išorinio ženklinimo priemonės
Užrašus sudarančios didžiosios raidės ir skaitmenys turi būti mažiausiai 80 mm aukščio, užrašomi tam tikros kokybės „Sans serif“ šriftu. Mažesnio aukščio simboliai gali būti naudojami tik tada, kai jų nėra daugiau kur užrašyti, tik ant kėbulo.
Ženklai turi būti ne aukščiau kaip 2 metrai virš bėgių.
Vagonai
Ženklai ant vagono kėbulo užrašomas taip:
23 |
TEN: |
31 |
TEN: |
33 |
TEN |
43 |
|
(Šiuo atveju be GRVŽ, ant geležinkelių riedmenų užrašomas visas pavadinimas ir adresas) |
80 |
D-RFC |
80 |
D-DB |
84 |
NL-ACTS |
87 |
F |
|
7369 553–4 |
0691 235–2 |
4796 100–8 |
4273 361–3 |
|||||
Zcs |
Tanoos |
Slpss |
Laeks |
Ant vagonų kėbulų, kur trūksta vietos tokio tipo užrašui, ypač ant geležinkelio platformų, ženklai išdėstomi taip:
01 |
87 |
3320 644–7 |
TEN |
F-SNCF |
Ks |
Kai ant vagono užrašoma viena arba daugiau nacionalinės svarbos raidžių, šis nacionalinis ženklas turi būti parodytas po tarptautinio raidinio ženklo ir nuo jo atskirtas brūkšneliu.
Keleiviniai kupė vagonai ir traukiami keleiviniai vagonai
Numeris ant abiejų šoninių vagono sienų turi būti užrašytas taip:
F-SNCF |
61 87 – 7 |
Vagono registracijos šalies ir techninių charakteristikų ženklai užrašomi tiesiai prieš dvylikos skaitmenų vagono numerį, už jo arba po juo.
Keleivinių kupė vagonų su mašinisto kabina atveju numeris taip pat užrašomas ir kabinos viduje.
Lokomotyvai, traukos riedmenys ir specialūs riedmenys
Standartinis 12 skaitmenų numeris ant kiekvienos tarptautiniu mastu naudojamų traukos riedmenų šoninės sienos turi būti užrašytas taip:
91 88 0001323–0
Standartinis 12 skaitmenų numeris taip pat užrašomas ir kiekvienos lokomotyvo kabinos viduje.
Valdytojo ženklinimas gali būti atliekamas jo standartinį numerį papildant didesnio už jį dydžio raidėmis (paprastai sudarytą iš serijinio numerio skaitmenų, papildytų abėcėliniu kodu), kuris yra naudingas traukinių eismui. Vietą savo numeriui užrašyti valdytojas gali pasirinkti pats.
Pavyzdžiai |
SP 42037 |
ES 64 F4–099 |
88–1323 |
473011 |
|
|
92 51 0042037–9 |
94 80 0189 999–6 |
91 88 0001323–0 |
92 87 473011–0 |
94 79 2 642 185–5 |
Šios taisyklės, įsigaliojus TSS, dvišaliuose susitarimuose, nesant pavojaus supainioti tam tikruose geležinkelių tinkluose naudojamus skirtingus geležinkelių riedmenis, gali būti pakeistos šiuo metu naudojamiems geležinkelių riedmenims ir priskirtos specifinėms paslaugoms. Išimtis galioja kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų nustatytą laikotarpį.
Nacionalinė valdžios institucija gali nurodyti, kad kartu su 12 skaitmenų geležinkelių riedmens numeriu būtų registruojamas abėcėlinis šalies kodas ir GRVŽ.
P.3 PRIEDAS
Kontrolinio skaičiaus (12 SKAITMENŲ) nustatymo taisyklės
Kontrolinis skaičius nustatomas taip:
— |
pagrindinio skaičiaus skaitmenys lyginėse padėtyse (žiūrint iš dešinės pusės) padauginami iš 1; |
— |
pagrindinio skaičiaus skaitmenys nelyginėse padėtyse (žiūrint iš dešinės pusės) padauginami iš 2; |
— |
tada sudedami visi gauti skaičiai; dviženklių skaičių skaitmenys išskaidomi; |
— |
įsimenamas šios sumos antrasis skaitmuo; |
— |
skaitmuo, kurį pridėjus prie minėto skaitmens bus gauta 10, ir bus kontrolinis skaičius; jei minėtas antrasis skaitmuo yra nulis, tai kontrolinis skaičius taip pat bus nulis. |
Pavyzdžiai
1 – |
Tarkime, kad pagrindinis numeris yra toks |
3 |
3 |
8 |
4 |
4 |
7 |
9 |
6 |
1 |
0 |
0 |
|
Daugybos koeficientas |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
|
|
6 |
3 |
16 |
4 |
8 |
7 |
18 |
6 |
2 |
0 |
0 |
|
Skaičius: 6 + 3 + 1 + 6 + 4 + 8 + 7 + 1 + 8 + 6 + 2 + 0 + 0 = 52 |
|||||||||||
|
Šios sumos antrasis skaitmuo yra 2. Todėl kontrolinis skaičius bus 8, o pagrindinis numeris tampa registracijos numeriu 33 84 4796 100–8. |
|||||||||||
2 – |
Tarkime, kad pagrindinis numeris yra toks |
3 |
1 |
5 |
1 |
3 |
3 |
2 |
0 |
1 |
9 |
8 |
|
Daugybos koeficientas |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
1 |
2 |
|
|
6 |
1 |
10 |
1 |
6 |
3 |
4 |
0 |
2 |
9 |
16 |
|
Skaičius: 6 + 1 + 1 + 0 + 1 + 6 + 3 + 4 + 0 + 2 + 9 + 1 + 6 = 40 |
|||||||||||
|
Šios sumos antrasis skaitmuo yra 0. Todėl kontrolinis skaičius bus 0, o pagrindinis numeris tampa registracijos numeriu 31 51 3320 198–0. |
P.4 PRIEDAS
Geležinkelių riedmenų registracijos šalių kodavimas (3–4 skaitmenys ir santrumpa)
„Su trečiosiomis šalimis susijusi informacija pateikiama tik informaciniais tikslais.“
Šalys |
Abėcėlinis šalies kodas (3) |
Skaitmeninis šalies kodas |
Atitinkamos įmonės, nurodytos laužtiniuose skliaustuoseP.6 ir P.7 prieduose (4) |
Albanija |
AL |
41 |
HSh |
Alžyras |
DZ |
92 |
SNTF |
Armėnija |
AM (1) |
58 |
ARM |
Austrija |
A |
81 |
ÖBB |
Azerbaidžanas |
AZ |
57 |
AZ |
Baltarusija |
BY |
21 |
BC |
Belgija |
B |
88 |
SNCB/NMBS |
Bosnija ir Hercegovina |
BIH |
44 |
ŽRS |
50 |
ŽFBH |
||
Bulgarija |
BG |
52 |
BDZ, SRIC |
Kinija |
RC |
33 |
KZD |
Kroatija |
HR |
78 |
HŽ |
Kuba |
CU (1) |
40 |
FC |
Kipras |
CY |
|
|
Čekijos Respublika |
CZ |
54 |
ČD |
Danija |
DK |
86 |
DSB, BS |
Egiptas |
ET |
90 |
ENR |
Estija |
EST |
26 |
EVR |
Suomija |
FIN |
10 |
VR, RHK |
Prancūzija |
F |
87 |
SNCF, RFF |
Gruzija |
GE |
28 |
GR |
Vokietija |
D |
80 |
DB, AAE (2) |
Graikija |
GR |
73 |
CH |
Vengrija |
H |
55 |
MÁV, GySEV/ROeEE (2) |
Iranas |
IR |
96 |
RAI |
Irakas |
IRQ (1) |
99 |
IRR |
Airija |
IRL |
60 |
CIE |
Izraelis |
IL |
95 |
IR |
Italija |
I |
83 |
FS, FNME (2) |
Japonija |
J |
42 |
EJRC |
Kazakhstan |
KZ |
27 |
KZH |
Kirgizija |
KS |
59 |
KRG |
Latvija |
LV |
25 |
LDZ |
Libanas |
RL |
98 |
CEL |
Lichtenšteinas |
LIE (1) |
|
|
Lietuva |
LT |
24 |
LG |
Liuksemburgas |
L |
82 |
CFL |
Makedonija (Buvusioji Jugoslavijos Respublika) |
MK |
65 |
CFARYM (MŽ) |
Malta |
M |
|
|
Moldova |
MD (1) |
23 |
CFM |
Monakas |
MC |
|
|
Mongolija |
MGL |
31 |
MTZ |
Marokas |
MA |
93 |
ONCFM |
Nyderlandai |
NL |
84 |
NS |
Šiaurės Korėja |
PRK (1) |
30 |
ZC |
Norvegija |
N |
76 |
NSB, JBV |
Lenkija |
PL |
51 |
PKP |
Portugalija |
P |
94 |
CP, REFER |
Rumunija |
RO |
53 |
CFR |
Rusija |
RUS |
20 |
RZD |
Serbija ir Juodkalnija |
SCG |
72 |
JŽ |
Slovakija |
SK |
56 |
ŽSSK, ŽSR |
Slovėnija |
SLO |
79 |
SŽ |
Pietų Korėja |
ROK |
61 |
KNR |
Ispanija |
E |
71 |
RENFE |
Švedija |
S |
74 |
GC, BV |
Šveicarija |
CH |
85 |
SBB/CFF/FFS, BLS (2) |
Sirija |
SYR |
97 |
CFS |
Tadžikistanas |
TJ |
66 |
TZD |
Tunisas |
TN |
91 |
SNCFT |
Turkija |
TR |
75 |
TCDD |
Turkmėnistanas |
TM |
67 |
TRK |
Ukraina |
UA |
22 |
UZ |
Jungtinė Karalystė |
GB |
70 |
BR |
Uzbekistanas |
UZ |
29 |
UTI |
Vietnamas |
VN (1) |
32 |
DSVN |
(1) Kodai turi būti patvirtinti.
(2) Kol įsigalios bendrųjų pastabų 3 punkte nurodyti atnaujinimai, įmonės gali naudoti kodus 43 (GySEV ir(arba) ROeEE), 63 (BLS), 64 (FNME), 68 (AAE). Atnaujinimo laikotarpis bus nustatytas kartu su suinteresuotomis valstybėmis narėmis.
(3) Pagal abėcėlinę kodavimo sistemą, aprašytą 1949 m. konvencijos 4 priedėlyje ir 1968 m. konvencijos dėl kelių eismo 45 straipsnio 4 dalyje.
(4) Įmonės, kurios įsigaliojimo metu buvo UIC arba OSŽD narės ir šalies kodą naudojo kaip įmonės kodą.
P.5 PRIEDAS
Sąveikos galimybės abėcėlinis ženklinimas
TEN |
: |
Geležinkelių riedmenų TSS atitinkantys geležinkelių riedmenys |
RIV |
: |
Vagonas, atitinkantis RIV nurodymus jų panaikinimo dieną |
PPW |
: |
sutartį atitinkantis vagonas (OJSD valstybėse) |
RIC |
: |
nurodymus atitinkantis ir (arba) jiems pritaikytas keleivinis kupė vagonas |
Specialiųjų geležinkelių riedmenų sąveikos galimybės abėcėlinis ženklinimas, aprašytas P.14 priede.
ANNEX P.6
Vagonams naudojami sąveikos kodai (1–2 skaitmenys).
|
2-asis skaitmuo |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
2-asis skaitmuo |
||
1-asis skaitmuo |
1-asis skaitmuo |
|||||||||||||
|
|
Gabaritas |
nuolatinis arba kintamas |
nuolatinis |
kintamas |
nuolatinis |
kintamas |
nuolatinis |
kintamas |
nuolatinis |
kintamas |
nuolatinis arba kintamas |
Vėžės plotis |
|
TSS (1) ir (arba) COTIF (2) ir (arba) PPW |
0 |
su ašimis |
Atsarginis |
TSS ir (arba) COTIF vagonai (2) [kurių valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Nenaudotinas nagrinėjamas tolesnis sprendimas |
PPW vagonai (įvairaus dydžio) |
su ašimis |
0 |
||||||
1 |
su vežimėliais |
Pramonėje naudojami vagonai |
with bogies |
1 |
||||||||||
2 |
su ašimis |
Atsarginis |
TSS ir (arba) COTIF vagonas (2) [kurio valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] PPW vagonai |
TSS ir (arba) COTIF vagonai (2) PPW vagonai |
Kiti TSS ir (arba) COTIF vagonai (2) PPW vagonai |
PPW vagonai (nuolatinio dydžio) |
su ašimis |
2 |
||||||
3 |
su vežimėliais |
with bogies |
3 |
|||||||||||
Ne TSS ir ne COTIF (2) ir ne PPW |
4 |
su ašimis (3) |
Pagalbiniai vagonai |
Kiti vagonai [kurių valdytojas yra geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Kiti vagonai |
Kiti vagonai |
Vagonai su specialia techninių charakteristikų numeravimas |
su ašimis (4) |
4 |
|||||
8 |
su vežimėliais (3) |
su vežimėliais (4) |
8 |
|||||||||||
|
|
Geležinkelių transporto eismas |
Vidaus geležinkelių transporto eismas arba tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Vidaus geležinkelių transporto eismas |
Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Vidaus geležnkelių transporto eismas |
Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Vidaus geležinkelių transporto eismas |
Tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Vidaus geležinkelių transporto eismas |
Vidausgeležinkelių transporto eismas arba tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
Geležinkelių transporto eismas |
|
|
1-asis skaitmuo |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1-asis skaitmuo |
||
2-asis skaitmuo |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
2-asis skaitmuo |
(1) Laikymasis bent jau geležinkelių riedmenų TSS reikalavimų.
(2) Įskaitant geležinkelių riedmenis, kurie pagal galiojančias taisykles turi šiuos skaitmenis šių naujų taisyklių įsigaliojimo metu.
(3) Nuolatinis arba kintamas vežės plotis.
(4) Išskyrus I kategorijos vagonus (vagonai, kuriuose kontroliuojama temperatūra).
P.7 PRIEDAS
Traukiamiems keleiviniams vagonams naudojami tarptautinio geležinkelių transporto eismo kodai (1–2 skaitmenys)
Įspėjimas:
Laužtiniuose skliaustuose pateiktos sąlygos yra pereinamosios ir bus ištrintos būsimose RIC (žr. bendrųjų pastabų 3 punktą).
|
Vidaus geležinkelių transporto eismas |
Vidaus geležinkelių transporto eismas ar tarptautinis geležinkelių transporto eismas pagal specialų susitarimą |
PPW |
|||||||
2-asis skaitmuo |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
1-asis skaitmuo |
||||||||||
5 |
Tik vidaus geležinkelių transporto eismui naudojami geležinkelių riedmenys [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Nekintamo gabarito geležinkelių riedmenys, kuriuose oras nekondicionuojamas (įskaitant geležinkelių riedmenis, kuriais vežami automobiliai) [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Reguliuojamo gabarito (1435/1520) geležinkelių riedmenys, kuriuose nėra oro kondicionavimo [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Rezervuota |
Reguliuojamo gabarito (1435/1672) geležinkelių riedmenys, kuriuose nėra oro kondicionavimo [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Geležinkelių riedmenys su specialiu techninių charakteristikų numeravimu |
Nekintamo gabarito riedmenys |
Nekintamo gabarito geležinkelių riedmenys |
Reguliuojamo dydžio (1435/1520) geležinkelių riedmenys su keičiamaisiais vežimėliais |
Reguliuojamo gabarito (1435/1520) geležinkelių riedmenys su reguliuojamomisašimis |
6 |
Pagalbiniai geležinkelių riedmenys, nenaudojami veikloje, už kurią gaunamos pajamos |
Nekintamo gabarito geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Reguliuojamo gabarito (1435/1520) geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Pagalbiniai geležinkelių riedmenys, nenaudojami veikloje, už kurią gaunamos pajamos [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Reguliuojamo gabarito (1435/1672) geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Vagonai, skirti automobiliams vežti |
Reguliuojamo gabarito geležinkelių riedmenys |
|||
7 |
Geležinkelių riedmenys, kuriuose kondicionuojamas oras, hermetiški geležinkelių riedmenys [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Rezervuota |
Rezervuota |
Hermetiški nuolatinio dydžio geležinkelių riedmenys, kuriuose yra oro kondicionavimas [kurių valdytojas yra RIC geležinkelio įmonė, nurodyta P.4 priede] |
Rezervuota |
Kiti geležinkelių riedmenys |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
(1) Laikymasis bent jau būsimos TSS, skirtos traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims.
(2) RIC arba COTIF laikymasis pagal galiojančią taisyklę.
ANNEX P.8
Traukos riedmenų tipai (1–2 skaitmenys)
Pirmasis skaitmuo yra „9“.
Antrąjį skaitmenį nustato kiekviena valstybė narė. Jis, pavyzdžiui, gali atitikti savitikrį skaitmenį, jei šis skaitmuo apskaičiuojamas su serijos numeriu.
Jei antrasis skaitmuo apibūdina traukos riedmenų tipą, pateiktas kodavimas yra privalomas:
Kodas |
Bendrasis geležinkelių riedmens tipas |
0 |
Kita |
1 |
Elektrovežis |
2 |
Dyzelinis lokomotyvas |
3 |
Elektrinių sudėtinių vienetų grupė (didelio greičio) [lokomotyvas arba priekaba] |
4 |
Elektrinių sudėtinių vienetų grupė (išskyrus didelio greičio) [lokomotyvas arba priekaba] |
5 |
Dyzelinių sudėtinių vienetų grupė [lokomotyvas arba priekaba] |
6 |
Specializuota priekaba |
7 |
Elektrinis manevrinis lokomotyvas |
8 |
Dyzelinis manevrinis lokomotyvas |
9 |
Techninės priežiūros riedmuo |
P.9 PRIEDAS
Standartinis skaitmenis vagonų ženklinimas (5–7 skaitmenys)
Šiame priede nurodomas skaitmeninis ženklinimas 4 skaitmenimis, susijęs su vagono pagrindinėmis techninėmis charakteristikomis.
Šis priedas platinamas atskiroje laikmenoje (elektroninė rinkmena).
P.10 PRIEDAS
Traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims naudojami techninių charakteristikų kodai (5–6 skaitmenys)
|
6-asiss skaitmuo |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5-asis skaitmuo |
||||||
Rezervuota |
0 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Vagonai su 1-os klasės vietomis |
1 |
10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
≥ 11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
Rezervuota |
Rezervuota |
Dvi arba trys ašys |
Vagonai su 2-os klasės vietomis |
2 |
10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
≥ 12 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
Trys ašys |
Dvi ašys |
Vagonai su 1-os arba 1-os ir (arba) 2-os klasės vietomis |
3 |
10 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
11 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
≥ 12 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
Rezervuota |
Dvi arba trys ašys |
1-os arba 1-os (2-os) klasės miegamieji vagonai |
4 |
10 1-os ir (arba) 2-os klasės kupė |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
≤ 9 1-os ir (arba) 2-os klasės kupė |
2-os klasės miegamieji vagonai |
5 |
10 kupė |
11 kupė |
≥ 12 kupė |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
6 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Miegamieji vagonai |
7 |
10 kupė |
11 kupė |
12 kupė |
Rezervuota |
Rezervuota |
Specialios konstrukcijos geležinkelių riedmenys ir vagonai |
8 |
Prikabinamas vagonas, turintis valdymo postą, su vietomis, visos klasės, su bagažo skyriumi arba be jo, su mašinisto kabina, skirta važiuoti kita kryptimi |
Vagonai su 1-os ar 1-os ir (arba) 2-os klasės vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi |
Vagonai su 2-os klasės vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi |
Rezervuota |
Vagonai su vietomis, visos klasės su specialiai įrengtomis vietomis, pvz., vaikų žaidimo vieta |
9 |
Pašto vagonai |
Bagažo vagonai su pašto skyriumi |
Bagažo vagonai |
Bagažo vagonai ir dviejų arba trijų ašių 2-os klasės vagonai su vietomis, su bagažo arba pašto skyriumi |
Bagažo vagonai su šone esančiu koridoriumi, su muitinės plombuojamu skyriumi arba be jo |
|
Pastaba: Į kupė dalis neatsižvelgiama. Vagonuose su atviromis vietomis ir viduryje esančiu perėjimu tam tikros vietos gaunamos galimų vietų skaičių dalijant iš 6, 8 arba 10, priklausomai nuo vagono konstrukcijos. |
Traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims naudojami techninių charakteristikų kodai (5–6 skaitmenys)
|
6-asis skaitmuo |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
5-asis skaitmuo |
||||||
Rezervuota |
0 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Vagonai su 1-os klasės vietomis |
1 |
Rezervuota |
Dviaukščiai keleiviniai vagonai |
≥ 7 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
Vagonai su 2-os klasės vietomis |
2 |
Tik OSŽD, dviaukščiai keleiviniai vagonai |
Dviaukščiai keleiviniai vagonai |
Rezervuota |
≥ 8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
Vagonai su 1-os ar 1-os ir (arba) 2-os klasės vietomis |
3 |
Rezervuota |
Dviaukščiai keleiviniai vagonai |
Rezervuota |
≥ 8 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
9 kupė su šone esančiu koridoriumi arba tam tikros atviros vietos su viduryje esančiu perėjimu |
1-os arba 1-os (2-os) klasės miegamieji vagonai |
4 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
≤ 9 1-os klasės kupė |
2-os klasės miegamieji vagonai |
5 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
≤ 9 kupė |
Rezervuota |
6 |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Miegamieji vagonai |
7 |
> 12 kupė |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Rezervuota |
Specialios konstrukcijos geležinkelių riedmenys ir vagonai |
8 |
Keleiviniai vagonai su vietomis ir miegamieji vagonai, visos klasės, su baru arba bufetu |
Dviaukštis keleivinis kupė vagonas su vietomis, visos klasės, su bagažo skyriumi arba be jo, su mašinisto kabina važiuoti kita kryptimi |
Vagonai restoranai arba keleiviniai kupė vagonai su baru arba bufetu, su bagažo skyriumi |
Vagonai restoranai |
Kiti specialūs keleiviniai vagonai (konferencijų, šokių, kino, vaizdo, sanitarinis vagonas ir vagonas baras) |
9 |
Dviašiai arba triašiai bagažo vagonai su pašto skyriumi |
Rezervuota |
Dviašiai arba triašiai vagonai, skirti automobiliams vežti |
Vagonai, skirti automobiliams vežti |
Tarnybiniai geležinkelių riedmenys |
|
Pastaba: Į kupė dalis neatsižvelgiama. Vagonuose su atviromis vietomis ir viduryje esančiu perėjimu tam tikros vietos gaunamos galimų vietų skaičių dalijant iš 6, 8 arba 10, priklausomai nuo vagono konstrukcijos. |
Traukiamiems keleiviniams geležinkelių riedmenims naudojami bendrųjų charakteristikų kodai (7–8 skaitmenys)
Energijos tiekimas |
8-asis skaitmuo |
0 |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
||||||
Didžiausias greitis |
7-asis skaitmuo |
||||||||||||||||
< 120 km/h |
0 |
Visos įtampos (3) |
Rezervuota |
3 000 V~ + 3 000 V = |
1 000 V~ (3) |
Rezervuota |
1 500 V~ |
Kitos įtampos, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V |
1 500 V~ + 1 500 V = |
3 000 V = |
Rezervuota |
||||||
1 |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
Rezervuota |
1 500 V~ + 1 500 V = + garas (1) |
3 000 V = + garas (1) |
3 000 V = + garas (1) |
|||||||
2 |
Garas (1) |
Garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = + garas (1) |
Garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = + garas (1) |
Garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = 1 500 V~ + garas (1) |
1 500 V~ + garas (1) |
1 500 V~ + garas (1) |
A (1) |
|||||||
121–140 km/h |
3 |
Visos įtampos |
Rezervuota |
1 000 V~ + 3 000 V = |
1 000 V~ |
1 000 V~ + 1 500 V~ + 1 500 V = |
1 500 V~ + 1 500 V = |
3 000 V = |
3 000 V = |
||||||||
4 |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
Visos įtampos + garas (1) |
Visos įtampos + garas (1) |
+ garas (1) |
1 500 V~ + 1 500 V = |
1 000 V~ + garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = |
1 500 V~ + 1 500 V = + garas (1) |
3 000 V = + garas (1) |
Rezervuota |
|||||||
5 |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
Visos įtampos + garas (1) |
Visos įtampos + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
Rezervuota |
1 500 V~ + garas (1) |
Kitos įtampos, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V |
1 500 V~ + 1 500 V = + garas (1) |
Rezervuota |
Rezervuota |
|||||||
6 |
Garas (1) |
Rezervuota |
3 000 V~ + 3 000 V = |
Rezervuota |
3 000 V~ + 3 000 V = |
Rezervuota |
Garas (1) |
Rezervuota |
Rezervuota |
A (1) |
|||||||
141–160 km/h |
7 |
Visos įtampos (3) |
Visos įtampos |
1 500 V~ (1) + 3 000 V = (1) Visos įtampos (2) |
1 000 V~ (3) |
1 500 V~ + 1 500 V = |
1 000 V~ |
1 500 V~ |
1 500 V~ + 1 500 V = |
3 000 V = |
3 000 V = |
||||||
8 |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
Visos įtampos + garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = |
Rezervuota |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
1 000 V~ + garas (1) |
3 000 V~ + 3 000 V = |
Kitos įtampos, išskyrus 1 000 V, 1 500 V, 3 000 V |
Visos įtampos (3) + garas (1) |
A (1) G (2) |
|||||||
> 160 km/h |
9 |
Visos įtampos |
Visos įtampos + garas (1) |
1 000 V~ + 1 500 V~ |
1 000 V~ |
1 000 V~ |
Rezervuota |
1 500 V~ + 1 500 V = |
3 000 V = |
A (1) G (2) |
|||||||
Visos įtampos Vienfazė kintamoji 1 000 V 51–15 Hz srovė, vienfazė kintamoji 1 500 V 50 Hz srovė, nuolatinė 1 500 V srovė, nuolatinė 3 000 V srovė. Taip pat galima vienfazė kintamoji 3 000 V 50 Hz srovė
|
(1) Tik vidaus geležinkelių transporto eismui naudojami geležinkelių riedmenys
(2) Tik geležinkelių riedmenims, kurie gali būti naudojami tarptautiniam geležinkelių transporto eismui
Visos įtampos Vienfazė kintamoji 1 000 V 51–15 Hz srovė, vienfazė kintamoji 1 500 V 50 Hz srovė, nuolatinė 1 500 V srovė, nuolatinė 3 000 V srovė. Taip pat galima vienfazė kintamoji 3 000 V 50 Hz srovė
A |
Autonominis šildymas, nėra traukinio magistralinės elektros tiekimo linijos |
G |
Geležinkelių riedmenys su visų įtampų magistraline elektros tiekimo linija, tačiau reikalingas vagonas generatorius, kad būtų galima kondicionuoti orą |
Garas |
Tik šildymas garu. Jei užrašytos įtampos, kodas taip pat galimas geležinkelių riedmenims be šildymo garu. |
(3) Kai kuriuose geležinkelių riedmenyse, kur naudojama 1 000 V vienfazė kintamoji srovė, leidžiamas tik vienas dažnis: 16 2/3 arba 50 Hz
A |
Autonominis šildymas, nėra traukinio magistralinės elektros tiekimo linijos |
G |
Geležinkelių riedmenys su visų įtampų magistraline elektros tiekimo linija, tačiau reikalingas vagonas generatorius, kad būtų galima kondicionuoti orą |
Garas |
Tik šildymas garu. Jei užrašytos įtampos, kodas taip pat galimas geležinkelių riedmenims be šildymo garu. |
P.11 PRIEDAS
Specialių geležinkelių riedmenų techninių charakteristikų kodai (6–8 skaitmenys)
Specialiems geležinkelių riedmenims leidžiamas greitis (6 skaitmuo)
Klasifikavimas |
Savaeigio važiavimo greitis |
||||
≥ 100 km/h |
< 100 km/h |
0 km/h |
|||
Galimas traukinio sąstate |
V ≥ 100 km/h |
Savaeigis |
1 |
2 |
|
Nesavaeigis |
|
|
3 |
||
V < 100 km/h ir (arba) apribojimai (1) |
Savaeigis |
|
4 |
|
|
Nesavaeigis |
|
|
5 |
||
Negalimas traukinio sąstate |
Savaeigis |
|
6 |
|
|
Nesavaeigis |
|
|
7 |
||
Nesavaeigė geležinkelių ir (arba) kelių transporto priemonė, kuri gali būti traukinio sąstate (2) |
|
8 |
|
||
Nesavaeigė geležinkelių ir (arba) kelių transporto priemonė kuri negali būti traukinio sąstate (2) |
|
9 |
|
||
Nesavaeigė geležinkelių ir (arba) kelių transporto priemonė (2) |
|
|
0 |
Specialių geležinkelių riedmenų tipas ir potipis (7–8 skaitmenys)
7-as skaitmuo |
8-as skaitmuo |
Geležinkelių riedmenys ir (arba) mašinos |
1 Infrastruktūra ir viršutinė konstrukcija |
1 |
Geležinkelio kelio tiesimas ir atnaujinimo traukinys |
2 |
Iešmai ir pervažų įranga |
|
3 |
Geležinkelio kelio rekonstrukcijos traukinys |
|
4 |
Balasto valymo mašina |
|
5 |
Žemės darbų mašina |
|
6 |
||
7 |
|
|
8 |
|
|
9 |
Ant bėgių montuojamas kranas (išskyrus atvejus, kai riedmenį reikia užkelti ant bėgių) |
|
0 |
Kita arba bendra |
|
2 Bėgių kelias |
1 |
Didelio pajėgumo pabėgių klojimo mašina |
2 |
Kitos pabėgių klojimo mašinos |
|
3 |
Klojimo mašina su stabilizatoriumi |
|
4 |
Iešmų ir pervažų įrengimo mašina |
|
5 |
Balasto valymo mašina |
|
6 |
Stabilizavimo mašina |
|
7 |
Šlifavimo ir virinimo mašina |
|
8 |
Universali mašina |
|
9 |
Geležinkelio kelio apžiūros vagonas |
|
0 |
Kita |
|
3 Kontaktinė linija |
1 |
Universali mašina |
2 |
Laidų suvyniojimo ir išvyniojimo mašina |
|
3 |
Atramos įrengimo mašina |
|
4 |
Cilindro vežimo mašina |
|
5 |
Kontaktinės linijos įtempimo mašina |
|
6 |
Mašina su keliamąja darbo platforma ir mašina su pastoliais |
|
7 |
Valymo traukinys |
|
8 |
Tepimo traukinys |
|
9 |
Kontaktinės linijos apžiūros traukinys |
|
0 |
Kita |
|
4 Struktūros |
1 |
Perdangų klojimo mašina |
2 |
Tiltų apžiūros platforma |
|
3 |
Tunelių apžiūros platforma |
|
4 |
Dujų valymo mašina |
|
5 |
Vėdinimo mašina |
|
6 |
Mašina su keliamąja darbine platforma arba su pastoliais |
|
7 |
Tunelio apšvietimo mašina |
|
8 |
|
|
9 |
|
|
0 |
Kita |
|
5 Pakrovimas, iškrovimas ir įvairus transportas |
1 |
Bėgių pakrovimo ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina |
2 |
Balasto, žvyro ir kt. krovos ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina |
|
3 |
||
4 |
||
5 |
Pabėgių pakrovimo ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina |
|
6 |
||
7 |
||
8 |
Skirstomųjų įrenginių ir kt. pakrovimo ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina |
|
9 |
Kitų medžiagų pakrovimo ir (arba) iškrovimo ir transportavimo mašina |
|
0 |
Kita |
|
6 Matavimas |
1 |
Žemės matavimo riedmuo |
2 |
Geležinkelio kelio matavimo vagonas |
|
3 |
Kontaktinės linijos matavimo vagonas |
|
4 |
Matmenų matavimo vagonas |
|
5 |
Signalizavimo registravimo vagonas |
|
6 |
Telekomunikacijų registravimo vagonas |
|
7 |
|
|
8 |
|
|
9 |
|
|
0 |
Kita |
|
7 Avariniai atvejai |
1 |
Avarinis kranas |
2 |
Avarinio vilkimo vagonas |
|
3 |
Avarinis tunelių traukinys |
|
4 |
Techninės pagalbos vagonas |
|
5 |
Gaisrinės saugos vagonas |
|
6 |
Sanitarinis vagonas |
|
7 |
Įrangos vagonas |
|
8 |
|
|
9 |
|
|
0 |
Kita |
|
8 Trauka, transportas, energija ir kt. Traukos riedmenys |
1 |
Traukos riedmenys |
2 |
||
3 |
Keleivinis vagonas (išsk. 59) |
|
4 |
Elektrovežis |
|
5 |
Geležinkelio kelio darbų ir (arba) savaeigis vagonas |
|
6 |
||
7 |
Statybinis traukinys |
|
8 |
|
|
9 |
|
|
0 |
Kita |
|
9 Aplinka |
1 |
Savaeigis sniego valytuvas |
2 |
Traukiamas sniego valytuvas |
|
3 |
Sniego šepetys |
|
4 |
Apledėjimo šalinimo mašina |
|
5 |
Piktžolių šalinimo mašina |
|
6 |
Bėgių valymo mašina |
|
7 |
|
|
8 |
|
|
9 |
|
|
0 |
Kita |
|
0 Bėgiai (kelias) |
1 |
1 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina |
2 |
||
3 |
2 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina |
|
4 |
||
5 |
3 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina |
|
6 |
||
7 |
4 kategorijos bėgių ir (arba) kelių mašina |
|
8 |
||
9 |
|
|
0 |
Kita |
(1) Apribojimu nusakoma speciali vieta traukinio sąstate (pvz., gale), privalomas apsaugos vagonas ir kt.
(2) Turi būti laikomasi specialių sąlygų, susijusių su įtraukimu į traukinio sąstatą.
P.12 PRIEDAS
Raidinis vagonų, išskyrus sujungtus ir sudėtinius vagonus, ženklinimas
KATEGORIJOS IR INDEKSO RAIDŽIŲ APIBRĖŽTIS
1. Svarbios pastabos
Pridėtose lentelėse:
— |
metrais pateikta informacija nurodomas vidinis vagonų ilgis (lu); |
— |
tonomis (tu) pateikta informacija atitinka didžiausią konkretaus vagono apkrovą, nurodytą krovos lentelėje; ši riba nustatoma laikantis pateiktos tvarkos. |
2. Tarptautinę visoms kategorijoms bendrą reikšmę turinčios indekso raidės
q |
elektros šildymo vamzdis, tinkamas bet kokiai pripažintai srovei |
|
vamzdis ir elektros šildymo įranga, tinkama bet kokiai pripažintai srovei |
s |
vagonai, kuriems išduotas leidimas važiuoti „s“ sąlygomis (žr. geležinkelių riedmenų TSS B priedą) |
ss |
vagonai, kuriems išduotas leidimas važiuoti „ss“ sąlygomis (žr. geležinkelių riedmenų TSS B priedą) |
3. Nacionalinę reikšmę turinčios indekso raidės
t, u, v, w, x, y, z
Šių raidžių reikšmę nustato kiekviena valstybė narė.
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: E – ATVIRAS VAGONAS SU AUKŠTAIS ŠONINIAIS BORTAIS
Standartinis vagonas |
Įprasto tipo, šoninis ir galinis krovinio išvertimas, lygios grindys su 2 ašimis: lu ≥ 7,70 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 4 ašimis: lu ≥ 12 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: lu ≥ 12 m; 60t ≤ tu ≤ 75 t |
|
Indeksas raidės |
a |
su 4 ašimis |
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|
c |
su angomis grindyse (1) |
|
k |
su 2 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|
kk |
su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|
l |
nėra šoninio išvertimo |
|
ll |
be grindų angų (2) |
|
m |
su 2 ašimis: lu < 7,70 m su 4 arba daugiau ašių: lu < 12 m |
|
mm |
su 4 arba daugiau ašių: lu >12 m (2) |
|
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|
o |
nėra galinio išvertimo |
|
p |
su konduktoriaus vieta (2) |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: F – ATVIRAS VAGONAS SU AUKŠTAIS ŠONINIAIS BORTAIS
Standartinis vagonas |
Specialaus tipo su 2 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 3 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 40 t su 4 ašimis: 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|||||||||||||||||||||||
Indeksas raidės |
a |
su 4 ašimis |
||||||||||||||||||||||
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|||||||||||||||||||||||
b |
didelės talpos, su ašimis (tūris 45 45 m3) |
|||||||||||||||||||||||
c |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
cc |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
k |
su 2 arba 3 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|||||||||||||||||||||||
kk |
su 2 arba 3 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|||||||||||||||||||||||
l |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 3 arba daugiau ašių: tu > 40 t su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (viršuje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (apačioje) (3) |
|||||||||||||||||||||||
ppp |
su konduktoriaus vieta (4) |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: G – DENGTAS VAGONAS
Standartinis vagonas |
Įprasto tipo įprastas vagonas su mažiausiai 8 vėdinimo angomis su 2 ašimis: 9 m ≤ lu < 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 4 ašimis: 15 m ≤ lu < 18 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: 15 m ≤ lu < 18 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|||||
Indekso raidės |
a |
su 4 ašimis |
||||
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|||||
b |
didelės talpos: |
|
||||
bb |
su 4 ašimis: lu > 18 m (5) |
|||||
g |
grūdams |
|||||
h |
vaisiams ir daržovėms (6) |
|||||
k |
su 2 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|||||
kk |
su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|||||
l |
su mažiau kaip 8 vėdinimo angomis |
|||||
ll |
su padidintomis angomis (5) |
|||||
m |
su 2 ašimis: lu < 9 m su 4 arba daugiau ašių: lu < 15 m |
|||||
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|||||
o |
su 2 ašimis: lu < 12 m, o naudingoji talpa ≥ 70 m3 |
|||||
p |
su konduktoriaus vieta (5) |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: H – DENGTAS VAGONAS
Standartinis vagonas |
Specialaus tipo su 2 ašimis: 9 m ≤ lu ≤ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 28 t su 4 ašimis: 15 m ≤ lu < 18 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: 15 m ≤ lu < 18 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|
Indeksas raidės |
a |
su 4 ašimis |
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|
b |
su 2 ašimis: lu 12 m ir naudingoji talpa ≥ 70 m3 (7) su 4 arba daugiau ašių: 18 m ≤ lu < 22 m |
|
bb |
su 2 ašimis: lu ≥ 14m su 4 arba daugiau ašių: lu ≥ 22 m |
|
c |
su galinėmis durimis |
|
cc |
su galinėmis durimis ir vidus įrengtas automobiliams vežti |
|
d |
su angomis grindyse |
|
dd |
su išvertimo kėbulu (8) |
|
e |
su 2 grindimis |
|
ee |
su 3 arba daugiau grindų |
|
f |
tinkamas geležinkelių transpoto eismui į Jungtinę Karalystę (7) |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelio transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) (7) |
|
g |
grūdams |
|
gg |
cementui (8) |
|
h |
vaisiams ir daržovėms (9) |
|
hh |
mineralinėms trąšoms (8) |
|
i |
su atidarymo arba perstūmimo sienomis |
|
ii |
su labai tvirtomis atidarymo arba perstūmimo sienomis (10) |
|
k |
su 2 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|
kk |
su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|
l |
su slankiosiomis pertvaromis (11) |
|
ll |
su fiksuojamomis slankiosiomis pertvaromis (11) |
|
m |
su 2 ašimis: lu < 9 m su 4 arba daugiau ašių: lu < 15 m |
|
mm |
su 4 arba daugiau ašių: lu >18 m (8) |
|
n |
su 2 ašimis: tu > 28 t su 4 ašimis: tu < 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|
o |
su 2 ašimis: lu 12 m < 14 m ir naudingoji talpa ≥ 70 m3 |
|
p |
su konduktoriaus vieta (8) |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: I – VAGONAS, KURIAME REGULIUOJAMA TEMPERATŪRA
Standartinis vagonas |
vagonas šaldytuvas su IN klasės šilumine izoliacija, mechaniniu vėdinimu, grotelėmis ir ledo talpykla ≥ 3,5 m3 su 2 ašimis: 19 m2 ≤ grindų plotas < 22 m2; 15 t ≤ tu ≤ 25 t su 4 ašimis: grindų plotas ≥ 39 m2; 30 t ≤ tu ≤ 40 t |
|
Indeksas raidės |
a |
su 4 ašimis |
b |
su 2 ašimis ir dideliu grindų plotu: 22 m2 ≤ grindų plotas ≤ 27 m2 |
|
bb |
su 2 ašimis ir labai dideliu grindų plotu: grindų plotas > 27 m2 |
|
c |
su kabliais mėsai |
|
d |
žuviai |
|
e |
su elektriniu vėdinimu |
|
f |
tinkamas geležineklių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
||
gg |
šaldytuvas su suskystintomis dujomis (12) |
|
h |
su IR klasės šilumos izoliacija |
|
i |
mechaniniu būdu šaldomas lydinčiojo techninio vagono įranga (12) (13) (14) |
|
ii |
||
k |
su 2 ašimis: tu > 15 t su 4 ašimis: tu < 30 t |
|
l |
||
m |
su 2 ašimis: grindų plotas < 19 m2 su 4 ašimis: grindų plotas < 39 m2 |
|
mm |
su 4 ašimis: grindų plotas ≥ 39m2 e (16) |
|
n |
su 2 ašimis: tu > 25 t su 4 ašimis; tu > 40 t |
|
o |
su ledo talpyklomis, kurių talpa mažesnė kaip 3,5 m3 d (15) |
|
p |
be grotelių |
|
Pastaba: Dengtų vagonų šaldytuvų grindų plotas visada nustatomas atsižvelgiant į ledo talpyklas. |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: K – DVIAŠIS PLATFORMINIS VAGONAS
Standartinis vagonas |
Įprasto tipo su atverčiamais bortais ir trumpomis atramomis lu ≥ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t |
|
Indekso raidės |
b |
su ilgomis atramomis |
g |
įrengtas konteineriams vežti (17) |
|
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (18) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
k |
tu < 20 t |
|
kk |
20 t ≤ tu < 25 t |
|
l |
be atramų |
|
m |
9 m ≤ lu < 12 m |
|
mm |
lu < 9 m |
|
n |
tu > 30 t |
|
o |
su nenuimamais bortais |
|
p |
be šoninių bortų (18) |
|
pp |
be nuimamų šoninių bortų |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: L – DVIAŠIS PLATFORMINIS VAGONAS
Standartinis vagonas |
Specialaus tipo lu ≥ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t |
|
Indekso raidės |
b |
su specialia įranga vidutinio dydžio konteineriams pritvirtinti (pa) (19) |
c |
su šarnyriniu velenėliu (19) |
|
d |
įrengtas automobiliams vežti, be specialios platformos (19) |
|
e |
su platformomis automobiliams vežti (19) |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
||
h |
||
hh |
||
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (19) |
|
ii |
su labai tvirtu nuimamu metaliniu dangčiu (22) ir nenuimamais galiniais bortais (19) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
k |
tu < 20 t |
|
kk |
20 t ≤ tu < 25 t |
|
l |
be atramų (19) |
|
m |
9 m ≤ lu < 12 m |
|
mm |
lu < 9 m |
|
n |
tu > 30 t |
|
p |
be šoninių bortų (19) |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: PLATFORMA IR ATVIRAS VAGONAS SU AUKŠTAIS ŠONINIAIS BORTAIS
Standartinis vagonas |
Įprasto tipo su 2 arba 3 ašimis, atverčiamais bortais ir atramomis su 2 ašimis: lu ≥ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 3 ašimis: lu ≥ 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 40 t |
|
Indekso raidės |
a |
su 3 ašimis |
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transpoto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
k |
tu < 20 t |
|
kk |
20 t ≤ tu < 25 t |
|
l |
be atramų |
|
m |
9 m ≤ lu < 12 m |
|
mm |
lu < 9 m |
|
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 3 ašimis: tu > 40 t |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: R – VAGONAS VEŽIMĖLIS
Standartinis vagonas |
Įprasto tipo su atverčiamais bortais ir atramomis 18 m ≤ lu < 22 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t |
|
Indekso raidės |
b |
lu ≥ 22 m |
e |
su atverčiamais bortais |
|
g |
įrengtas konteineriams vežti (23) |
|
h |
įrengtas plieno ritiniams vežti (gulsčia padėtis) (24) |
|
hh |
įrengtas plieno ritiniams vežti (stačia padėtis) (24) |
|
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (25) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
k |
tu < 40 t |
|
kk |
40 t ≤ tu < 50 t |
|
l |
be atramų |
|
m |
15 m ≤ lu < 18 m |
|
mm |
lu < 15 m |
|
n |
tu > 60 t |
|
o |
su nenuimamais galiniais bortais, žemesniais kaip 2 m aukščio |
|
oo |
su nenuimamais galiniais bortais, 2 m aukščio arba aukštesniais (25) |
|
p |
be atverčiamų galinių bortų (25) |
|
pp |
be nuimamų šoninių bortų |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: S – VAGONAS VEŽIMĖLIS
Standartinis vagonas |
Specialaus tipo su 4 ašimis: lu ≥ 18 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: lu ≥ 22 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|
Indekso raidės |
a |
su 6 ašimis (2 vežimėliai, 3 ašys) |
aa |
su 8 ašimis arba daugiau |
|
aaa |
su 4 ašimis (2 vežimėliai, 2 ašys) (26) |
|
b |
su specialia įranga vidutinio dydžio konteineriams pritvirtinti (pa) (27) |
|
c |
su šarnyriniu velenėliu (27) |
|
d |
įrengtas automobiliams vežti, be specialios platformos (27) (28) |
|
e |
su platformomis automobiliams vežti (27) |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelio transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
įrengtas konteineriams vežti, bendras pakrovimo ilgis 60’ (išskyrus pa) (27) (28) (29) |
|
gg |
įrengtas konteineriams vežti, bendras pakrovimo ilgis > 60’ (išskyrus pa) (27) (28) (29) |
|
h |
||
hh |
||
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (27) |
|
ii |
su labai tvirtu nuimamu metaliniu dangčiu (31) ir nenuimamais galiniais bortais (27) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
k |
su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|
kk |
su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|
l |
be atramų (27) |
|
m |
su 4 ašimis: 15 m ≤ lu < 18 m; su 6 arba daugiau ašių: 18 m ≤ lu < 22 m |
|
mm |
su 4 ašimis: lu < 15 m su 6 arba daugiau ašių: lu < 18 m |
|
mmm |
su 4 ašimis: lu ≥ 22 m (26) |
|
n |
su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|
p |
be šoninių bortų (27) |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: T – VAGONAS SU ATIDAROMU STOGU
Standartinis vagonas |
su 2 ašimis: 9 m ≤ lu < 12 m; 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 4 ašimis: 15 m ≤ lu < 18 m; 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: 15 m ≤ lu < 18 m; 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|||||||||||||||||||||||
Indekso raidės |
a |
su 4 ašimis |
||||||||||||||||||||||
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|||||||||||||||||||||||
b |
didelės talpos: su 2 ašimis: lu ≥ 12 m |
|||||||||||||||||||||||
c |
su galinėmis durimis |
|||||||||||||||||||||||
d |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
dd |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
e |
||||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelio transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
g |
grūdams |
|||||||||||||||||||||||
h |
įrengtas plieno ritiniams vežti (gulsčia padėtis) |
|||||||||||||||||||||||
hh |
įrengtas plieno ritiniams vežti (stačia padėtis) |
|||||||||||||||||||||||
i |
su atidaromomis sienomis (32) |
|||||||||||||||||||||||
j |
su amortizatoriumi |
|||||||||||||||||||||||
k |
su 2 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|||||||||||||||||||||||
kk |
su 2 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|||||||||||||||||||||||
l |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
m |
su 2 ašimis: lu < 9 m su 4 arba daugiau ašių: lu <15 m (33) |
|||||||||||||||||||||||
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis reguliuojamas savaiminis iškrovimas (viršuje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis reguliuojamas savaiminis iškrovimas (apačioje) (32) (33) (34) |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: U – SPECIALŪS VAGONAI
Standartinis vagonas |
kiti, išskyrus F, H, L, S ir Z kategorijų su 2 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 30 t su 3 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 40 t su 4 ašimis: 50 t ≤ tu ≤ 60t su 6 arba daugiau ašių: 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|||||||||||||||||||||||
Indeksas raidės |
a |
su 4 ašimis |
||||||||||||||||||||||
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|||||||||||||||||||||||
c |
slėginis iškrovimas |
|||||||||||||||||||||||
d |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
dd |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
g |
grūdams |
|||||||||||||||||||||||
i |
įrengtas vežti krovinius, kurie viršija įprasto vagono matmenis (36) (37) |
|||||||||||||||||||||||
k |
su 2 arba 3 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|||||||||||||||||||||||
kk |
su 2 arba 3 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|||||||||||||||||||||||
l |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 3 ašimis: tu > 40 t su 4 ašimis: tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t (37) |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (35) |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: Z – VAGONAS CISTERNA
Standartinis vagonas |
su metaliniu korpusu, skysčiams arba dujoms vežti su 2 ašimis: 25 t ≤ lu ≤ 30 t su 3 ašimis: 25 t ≤ tu ≤ 40 t su 4 ašimis: 50 t ≤ tu ≤ 60 t su 6 arba daugiau ašių: 60 t ≤ tu ≤ 75 t |
|
Indekso raidės |
a |
su 4 ašimis |
aa |
su 6 ašimis arba daugiau |
|
b |
naftos produktams vežti (38) |
|
c |
slėginis iškrovimas (39) |
|
d |
maisto ir chemijos prekėms vežti (38) |
|
e |
įtaisyti šildymo įrenginiai |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkeliuų transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
vežti suslėgtas, suskystintas arba ištirpintas dujas (39) |
|
i |
nemetalinė cisterna |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
k |
su 2 arba 3 ašimis: tu < 20 t su 4 ašimis: tu < 40 t su 6 arba daugiau ašių: tu < 50 t |
|
kk |
su 2 arba 3 ašimis: 20 t ≤ tu < 25 t su 4 ašimis: 40 t ≤ tu < 50 t su 6 arba daugiau ašių: 50 t ≤ tu < 60 t |
|
n |
su 2 ašimis: tu > 30 t su 3 ašimis: tu > 40 t su 4 ašimis tu > 60 t su 6 arba daugiau ašių: tu > 75 t |
|
p |
su konduktoriaus vieta (38) |
RAIDINIS SUJUNGTŲ IR SUDĖTINIŲ VAGONŲ ŽENKLINIMAS
KATEGORIJOS IR INDEKSO RAIDŽIŲ APIBRĖŽTIS
1. Svarbios pastabos
Pridėtose lentelėse metrais pateikta informacija nurodomas vidinis vagonų ilgis (lu).
2. Tarptautinę visoms kategorijoms bendrą reikšmę turinčios indekso raidės
q |
elektros šildymo vamzdis, tinkamas bet kokiai pripažintai srovei |
|
vamzdis ir elektros šildymo įranga, tinkama bet kokiai pripažintai srovei |
s |
vagonai, kuriems išduotas leidimas važiuoti „s“ sąlygomis (žr. geležinkelių riedmenų TSS B priedą) |
ss |
vagonai, kuriems išduotas leidimas važiuoti „ss“ sąlygomis (žr. geležinkelių riedmenų TSS B priedą) |
3. Nacionalinę reikšmę turinčios indekso raidės
t, u, v, w, x, y, z
Šių raidžių reikšmę nustato kiekviena valstybė narė.
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: F – ATVIRAS VAGONAS SU AUKŠTAIS ŠONINIAIS BORTAIS
Standartinis vagonas |
Sujungtas arba sudėtinis vagonas su ašimis, 2 vienetai 22 m ≤ lu < 27 m |
|||||||||||||||||||||||
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
||||||||||||||||||||||
c |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
cc |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
e |
su 3 vienetais |
|||||||||||||||||||||||
ee |
su 4 arba daugiau vienetų |
|||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
l |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|||||||||||||||||||||||
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (viršuje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (apačioje) (40) |
|||||||||||||||||||||||
r |
sujungtas vagonas |
|||||||||||||||||||||||
rr |
sudėtinis vagonas |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: H – DENGTAS VAGONAS
Standartinis vagonas |
Sujungtas arba sudėtinis vagonas su ašimis, 2 vienetai 22 m ≤ lu < 27 m |
|
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
c |
su galinėmis durimis |
|
cc |
su galinėmis durimis ir vidus įrengtas automobiliams vežti |
|
d |
su angomis grindyse |
|
e |
su 3 vienetais |
|
ee |
su 4 arba daugiau vienetų |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
grūdams vežti |
|
h |
vaisiams ir daržovėms vežti (41) |
|
i |
su atidarymo arba perstūmimo sienomis |
|
ii |
su labai tvirtomis atidarymo arba perstūmimo sienomis (42) |
|
l |
su slankiosiomis pertvaromis (43) |
|
ll |
su fiksuojamomis slankiosiomis pertvaromis (43) |
|
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|
r |
sujungtas vagonas |
|
rr |
sudėtinis vagonas |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: I – VAGONAS, KURIAME REGULIUOJAMA TEMPERATŪRA
Standartinis vagonas |
vagonas šaldytuvas su IN klasės šilumine izoliacija, mechaniniu vėdinimu, grotelėmis ir ledo talpykla ≥ 3,5 m3 sujungtas arba sudėtinis vagonas su ašimis, 2 vienetai 22 m ≤ lu < 27 m |
|
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
c |
su kabliais mėsai |
|
d |
žuviai vežti |
|
e |
su elektriniu vėdinimu |
|
ee |
su 4 arba daugiau vienetų |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelio transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
su mechaniniu šaldymu (44) |
|
gg |
šaldytuvas su suskystintomis dujomis (44) |
|
h |
su IR klasės šilumos izoliacija |
|
i |
mechaniškai šaldomas, naudojant lydinčiojo techninio vagono įrangą (44) (45) |
|
ii |
||
l |
||
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|
o |
su ledo talpyklomis, kurių talpa mažesnė kaip 3,5 m3 (46) |
|
oo |
su 3 vienetais |
|
p |
be grotelių |
|
r |
sujungtas vagonas |
|
rr |
sudėtinis vagonas |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: L – PLATFORMINIS VAGONAS SU ATSKIROMIS AŠIMIS
Standartinis vagonas |
sujungtas arba sudėtinis vagonas su 2 vienetais 22 m ≤ lu < 27 m |
|
Indekso raidės |
a |
sujungtas vagonas |
aa |
sudėtinis vagonas |
|
b |
su specialia įranga vidutinio dydžio konteineriams pritvirtinti (pa) (47) |
|
c |
su šarnyriniu velenėliu (47) |
|
d |
įrengtas automobiliams vežti, be specialios platformos (47) |
|
e |
su platformomis automobiliams vežti (47) |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
||
h |
||
hh |
||
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (47) |
|
ii |
su labai tvirtu nuimamu metaliniu dangčiu (50) ir nenuimamais galiniais bortais (47) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
l |
be atramų (47) |
|
m |
su 2 vienetais: 18 m ≤ lu < 22 m |
|
mm |
su 2 vienetais: lu < 18 m |
|
o |
su 3 vienetais |
|
oo |
su 4 arba daugiau vienetų |
|
p |
be šoninių bortų (47) |
|
r |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: S – VAGONAS VEŽIMĖLIS
Standartinis vagonas |
sujungtas arba sudėtinis vagonas su 2 vienetais 18 m ≤ lu < 22 m |
|
Indekso raidės |
b |
su specialia įranga vidutinio dydžio konteineriams pritvirtinti (pa) (51) |
c |
su šarnyriniu velenėliu (51) |
|
d |
įrengtas automobiliams vežti, be specialios platformos (51) (52) |
|
e |
su platformomis automobiliams vežti (51) |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
įrengtas konteineriams vežti, bendras pakrovimo ilgis 60’ (išskyrus pa) (51) (52) (53) |
|
gg |
įrengtas konteineriams vežti, bendras pakrovimo ilgis > 60’ (išskyrus pa) (51) (52) (53) |
|
h |
||
hh |
||
i |
su nuimamu dangčiu ir nenuimamais galiniais bortais (51) |
|
ii |
su labai tvirtu nuimamu metaliniu dangčiu e ir nenuimamais galiniais bortais (55) (51) |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
l |
be atramų (51) |
|
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|
o |
su 3 vienetais |
|
oo |
su 4 arba daugiau vienetų |
|
p |
be šoninių bortų (51) |
|
r |
sujungtas vagonas |
|
rr |
sudėtinis vagonas |
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: T – VAGONAS SU ATIDAROMU STOGU
Standartinis vagonas |
sujungtas arba sudėtinis vagonas su ašimis, 2 vienetai 18 m ≤ lu < 22 m |
|||||||||||||||||||||||
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
||||||||||||||||||||||
b |
su ištisinio aukščio durimis > 1,90 m (56) |
|||||||||||||||||||||||
c |
su galinėmis durimis |
|||||||||||||||||||||||
d |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
dd |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
e |
su 3 vienetais |
|||||||||||||||||||||||
ee |
su 4 arba daugiau vienetų |
|||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
g |
grūdams vežti |
|||||||||||||||||||||||
h |
įrengtas plieno ritiniams vežti (gulsčia padėtis) |
|||||||||||||||||||||||
hh |
įrengtas plieno ritiniams vežti (stačia padėtis) |
|||||||||||||||||||||||
i |
su atidaromomis sienomis (56) |
|||||||||||||||||||||||
j |
su amortizatoriumi |
|||||||||||||||||||||||
l |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|||||||||||||||||||||||
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (viršuje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (apačioje) (56) (57) |
|||||||||||||||||||||||
r |
sujungtas vagonas |
|||||||||||||||||||||||
rr |
sudėtinis vagonas |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: U – SPECIALŪS VAGONAI
Standartinis vagonas |
sujungtas arba sudėtinis vagonas, su ašimis, 2 vienetai 18 m ≤ lu < 22 m |
|||||||||||||||||||||||
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
||||||||||||||||||||||
e |
su 3 vienetais |
|||||||||||||||||||||||
ee |
su 4 arba daugiau vienetų |
|||||||||||||||||||||||
c |
slėginis iškrovimas |
|||||||||||||||||||||||
d |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
dd |
reguliuojamas savaiminis iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|||||||||||||||||||||||
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|||||||||||||||||||||||
fff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|||||||||||||||||||||||
g |
grūdams vežti |
|||||||||||||||||||||||
i |
įrengtas vežti krovinius, kurie viršija Įprasto vagono matmenis (59) |
|||||||||||||||||||||||
l |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (viršuje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
ll |
savaiminis didelio tūrio krovinių iškrovimas abiejose pusėse pakaitomis (apačioje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|||||||||||||||||||||||
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|||||||||||||||||||||||
o |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (viršuje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
oo |
centrinis didelio tūrio krovinių savaiminis iškrovimas (apačioje) (58) (59) |
|||||||||||||||||||||||
p |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (viršuje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
pp |
centrinis reguliuojamas savaiminis krovinių iškrovimas (apačioje) (58) |
|||||||||||||||||||||||
r |
sujungtas vagonas |
|||||||||||||||||||||||
rr |
sudėtinis vagonas |
|||||||||||||||||||||||
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
|
KATEGORIJĄ NURODANTI RAIDĖ: Z – VAGONAS CISTERNA
Standartinis vagonas |
su metaliniu korpusu, skysčiams arba dujoms vežti sujungtas arba sudėtinis vagonas su ašimis, 2 vienetai 18 m ≤ lu < 22 m |
|
Indekso raidės |
a |
su vežimėliais |
c |
slėginis iškrovimas (60) |
|
e |
įtaisyti šildymo įrenginiai |
|
f |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę |
|
ff |
tinkamas geležinkelių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik tuneliu) |
|
fff |
tinkamas geležineklių transporto eismui į Jungtinę Karalystę (tik keltu) |
|
g |
vežti suslėgtas, suskystintas arba ištirpintas dujas (60) |
|
i |
nemetalinė cisterna |
|
j |
su amortizatoriumi |
|
m |
su 2 vienetais: lu ≥ 27 m |
|
mm |
su 2 vienetais: lu < 22 m |
|
o |
su 3 vienetais |
|
oo |
su 4 arba daugiau vienetų |
|
r |
sujungtas vagonas |
|
rr |
sudėtinis vagonas |
(1) Ši sąvoka taikoma tik atviriems vagonams su aukštais šoniniais bortais, lygiomis grindimis ir turintiems įrenginį, kuris leidžia vagonus naudoti kaip įprastus vagonus su lygia apačia arba savaiminiam tam tikrų prekių iškrovimui, tinkamai išdėsčius angas.
(2) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
(3) F kategorijos vagonai, kuriuose yra savaiminio iškrovimo galimybė, yra atviri vagonai, neturintys lygių grindų ir išvertimo įrangos gale arba šone.
(4) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
— centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
— abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų (Šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(5) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
(6) Sąvoka „vaisiams ir daržovėms“ taikoma tik vagonams su papildomomis vėdinimo angomis grindų lygyje.
(7) Dviašių vagonų su raidėmis „f“, „fff“ naudingoji talpa gali būti mažesnė kaip 70 m3.
(8) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
(9) Sąvoka „vaisiams ir daržovėms“ taikoma tik vagonams su papildomomis vėdinimo angomis grindų lygyje.
(10) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(11) Slankiosios pertvaros gali būti laikinai išmontuotos.
(12) „l“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raidėmis „g“, „gg“, „i“ arba „ii“.
(13) Vagonai su raidėmis „g“ ir „i“ gali būti naudojami atskirai arba mechaniškai šaldomame sąstate.
(14) Sąvoka „lydintysis techninis vagonas“ tuo pačiu metu taikoma gamykliniams vagonams, dirbtuvių vagonams (su miegamosiomis vietomis arba be jų) ir poilsio vagonams.
(15) „o“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raide „l“.
(16) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
Pastaba: Dengtų vagonų šaldytuvų grindų plotas visada nustatomas atsižvelgiant į ledo talpyklas.
(17) „g“ raidė gali būti vartojama kartu su kategoriją nurodančia K raide tik įprastiems vagonams, kurie papildomai įrengti konteineriams vežti. Išimtinai tik konteineriams vežti įrengti vagonai priskiriami L kategorijai.
(18) „p“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raide „i“.
(19) Vagonams su raidėmis „b“, „c“, „d“, „e“, „g“, „h“, „hh“, „i“ arba „ii“, indekso raidės „l“ arba „p“ nėra būtinos. Tačiau skaitiniai kodai visada turi atitikti vagonų raidinį ženklinimą.
(20) Išimtinai tik konteineriams vežti naudojami vagonai (išskyrus pa).
(21) Išimtinai tik plieno ritiniams vežti naudojami vagonai.
(22) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(23) „g“ raidė gali būti vartojama kartu su kategoriją nurodančia R raide tik įprastiems vagonams, kurie papildomai įrengti konteineriams vežti. Išimtinai tik konteineriams vežti įrengti vagonai priskiriami S kategorijai.
(24) Raidė „h“ arba raidės „hh“ gali būti vartojamos kartu su kategoriją nurodančia R raide tik įprastiems vagonams, kurie papildomai įrengti konteineriams vežti. Išimtinai tik konteineriams vežti įrengti vagonai priskiriami S kategorijai.
(25) „oo“ ir (arba) „p“ raidės nerašomos ant „i“ raide pažymėtų vagonų.
(26) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
(27) Vagonams su raidėmis „b“, „c“, „d“, „e“, „g“, „gg“, „h“, „hh“, „i“ arba „ii“, raidės „l“ arba „p“ nėra būtinos. Tačiau skaitiniai kodai visada turi atitikti vagonų raidinį ženklinimą.
(28) Vagonai, kurie naudojami ne tik konteineriams vežti, bet ir mišriems pervežimams, turi būti paženklinti „g“ arba „gg“ raidėmis ir „d“ raide.
(29) Vagonai išimtinai naudojami konteineriams vežti arba nuimamos konstrukcijos su griebtuvais kroviniui laikyti.
(30) Išimtinai tik plieno ritiniams vežti naudojami vagonai.
(31) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(32) „e“ raidė:
— |
neprivaloma ant vagonų su raide „b“ (tačiau skaitiniai kodai visada turi atitikti vagonų raidinį ženklinimą), |
— |
neturi būti žymima ant vagonų su indekso raidėmis „d“, „dd“, „i“, „l“, „ll“, „o“, „oo“, „p“ arba „pp“. |
(33) „b“ ir „m“ raidės neturi būti žymimos ant vagonų su raidėmis „d“, „dd“, „l“, „ll“, „o“, „oo“, „p“ arba „pp“.
(34) T kategorijos vagonai, kuriuose yra savaiminio iškrovimo galimybė, turi atidaromą stogą; taip užtikrinama prieiga prie pakrovimo angos per visą korpuso ilgį; šiuose vagonuose nėra lygių grindų, jie nėra skirti galiniam arba šoniniam krovinio išvertimui.
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
— centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
— abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų (šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(35) U kategorijos vagonai, kuriuose yra savaiminio iškrovimo galimybė, yra uždari vagonai; jie gali būti pakrauti tik per vieną arba daugiau pakrovimo angų, esančių viršutinėje korpuso dalyje; bendras jų atidarymo plotas yra mažesnis už korpuso ilgį; šiuose vagonuose nėra lygių grindų, jie nėra skirti galiniam arba šoniniam krovinio išvertimui.
(36) Visų pirma:
— |
vagonai su pažeminta vidurine dalimi |
— |
vagonai su centrine įduba |
— |
vagonai su įprastu nuolaidžiu, įstrižu valdymo stalu |
(37) „n“ raidė nežymima ant vagonų su raide „i“.
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
— centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
— abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų (Šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(38) Taikoma tik 1 520 mm pločio vėžės vagonams.
(39) „c“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raide „g“.
(40) F kategorijos vagonai su savaiminio iškrovimo galimybe yra atviri vagonai, neturintys lygių grindų ir neskirti galiniam arba šoniniam krovinio išvertimui.
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
— centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
— abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų (Šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(41) Sąvoka „vaisiams ir daržovėms“ taikoma tik vagonams su papildomomis vėdinimo angomis grindų lygyje.
(42) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(43) Slankiosios pertvaros gali būti laikinai išmontuotos.
(44) „l“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raidėmis „g“, „gg“, „i“ arba „ii“.
(45) Sąvoka „lydintysis techninis vagonas“ tuo pačiu metu taikoma gamykliniams vagonams, dirbtuvių vagonams (su miegamosiomis vietomis arba be jų) ir poilsio vagonams.
(46) „o“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raide „l“.
(47) Vagonams su raidėmis „b“, „c“, „d“, „e“, „g“, „h“, „hh“, „i“ arba „ii“, indekso raidės „l“ arba „p“ nėra būtinos. Tačiau skaitiniai kodai visada turi atitikti vagonų raidinį ženklinimą.
(48) Išimtinai tik konteineriams vežti naudojami vagonai (išskyrus pa).
(49) Išimtinai tik plieno ritiniams vežti naudojami vagonai.
(50) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(51) Vagonams su raidėmis „b“, „c“, „d“, „e“, „g“, „gg“, „h“, „hh“, „i“ arba „ii“, raidės „l“ arba „p“ nėra būtinos. Tačiau skaitiniai kodai visada turi atitikti vagonų raidinį ženklinimą.
(52) Vagonai, kurie naudojami ne tik konteineriams vežti, bet ir mišriems pervežimams, turi būti paženklinti „g“ arba „gg“ raidėmis ir „d“ raide.
(53) Vagonai išimtinai naudojami konteineriams vežti arba nuimamos konstrukcijos su griebtuvais kroviniui laikyti.
(54) Išimtinai tik plieno ritiniams vežti naudojami vagonai.
(55) Taikoma tik 1 435 mm pločio vėžės vagonams.
(56) Indekso raidė „b“ neturi būti žymima ant vagonų su raidėmis „d“, „dd“, „i“, „l“, „ll“, „o“, „oo“, „p“ arba „pp“.
(57) T kategorijos vagonai, kuriuose yra savaiminio iškrovimo galimybė, turi atidaromą stogą; taip užtikrinama prieiga prie pakrovimo angos per visą korpuso ilgį; šiuose vagonuose nėra lygių grindų, jie nėra skirti galiniam arba šoniniam krovinio išvertimui.
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų (Šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas: |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(58) U kategorijos vagonai, kuriuose yra savaiminio iškrovimo galimybė, yra uždari vagonai; jie gali būti pakrauti tik per vieną arba daugiau pakrovimo angų, esančių viršutinėje korpuso dalyje; bendras jų atidarymo plotas yra mažesnis už korpuso ilgį; šiuose vagonuose nėra lygių grindų, jie nėra skirti galiniam arba šoniniam krovinio išvertimui.
(59) Visų pirma:
— |
vagonai su pažeminta vidurine dalimi |
— |
vagonai su centrine įduba |
— |
vagonai su įprastu nuolaidžiu, įstrižu valdymo stalu |
Šių vagonų iškrovimo būdas apibrėžtas tokių charakteristikų deriniu:
Iškrovimo angų išdėstymas:
— centrinis |
: |
angos išdėstytos virš centrinės geležinkelio kelio dalies |
||||
— abipusis |
: |
angos abiejose geležinkelio kelio pusėse, už bėgių ribų. (Šiuose vagonuose iškrovimas:
|
||||
— viršuje |
: |
Apatinis iškrovimo angos kraštas (neatsižvelgiant į judamus įtaisus, kuriais gali būti pailgintas) yra mažiausiai 0,700 m virš bėgių; todėl prekėms iškrauti galima naudoti juostinį konvejerį |
||||
— apačioje |
: |
Iškrovimo angos apatinio krašto vieta tokia, kad prekėms iškrauti negalima naudoti juostinio konvejerio |
Iškrovimo greitis:
— didelio tūrio |
: |
kai angos atidaromos kroviniui iškrauti, negali būti uždarytos tol, kol vagonas nėra tuščias |
— reguliuojamas |
: |
bet kuriuo iškrovimo momentu krovinių srautas gali būti reguliuojamas arba net sustabdomas |
(60) „c“ raidė neturi būti žymima ant vagonų su raide „g“.
P.13 PRIEDAS
Traukiamų keleivinių vagonų raidinis ženklinimas
Tarptautinę reikšmę turinčios raidės:
A |
1-os klasės keleivinis vagonas su vietomis |
B |
2-os klasės keleivinis vagonas su vietomis |
AB |
1-os ir (arba) 2-os klasės keleivinis vagonas su vietomis |
WL |
Miegamasis vagonas, paženklintas raidėmis A, B arba AB, atsižvelgiant į patogumų tipą. Miegamojo vagono su „specialiomis“ kupė raidės papildomos indekso raide „S“ |
WR |
Vagonas restoranas |
R |
Keleivinis vagonas restoranas su bufetu arba baru (papildomai vartojamos serijos raidės) |
D |
Prekinis vagonas |
DD |
Atviras, 2 eilių vagonas automobiliams vežti |
Post |
Pašto vagonas |
AS SR WG |
Vagonas baras su šokiams reikalinga įranga |
WSP |
Prabangus vagonas |
Le |
Atviras, 2 ašių, 2 eilių vagonas automobiliams vežti |
Leq |
Atviras, 2 ašių, 2 eilių vagonas automobiliams vežti su elektros energijos tiekimo kabeliu |
Laeq |
Atviras, 3 ašių, 2 eilių vagonas automobiliams vežti su elektros energijos tiekimo kabeliu |
Tarptautinę reikšmę turinčios indekso raidės:
B h |
Keleivinis vagonas, įrengtas vežti neįgalius asmenis |
c |
Skyriai, pakeičiami į miegamąsias vietas |
D v |
Dviračius vežti įrengti vagonai |
ee z |
Vagonai su centriniu elektros energijos tiekimu |
f |
Vagonai su mašinisto kabina (prikabinamas vagonas su valdymo postu) |
P t |
Keleivinis vagonas su viduryje esančiu perėjimu |
m |
Daugiau kaip 24,5 m ilgio vagonas |
s |
Viduryje esantis perėjimas prekiniuose vagonuose ir keleiviniuose vagonuose su bagažo skyriumi |
Skyrių skaičius parodytas indeksu (pavyzdžiui: Bc9)
Nacionalinę reikšmę turinčios serijos ir indekso raidės
Kitos serijos ir indekso raidės turi nacionalinę reikšmę, kurią nustato kiekviena valstybė narė.
P.14 PRIEDAS
Specialių vagonų raidinis ženklinimas
Šis ženklinimas nurodytas dokumente EN 14033–1 „Geležinkelių priemonės – bėgių kelias – techniniai geležinkelio konstrukcijų ir techninės priežiūros mašinų reikalavimai – 1 dalis: geležinkelio mašinų naudojimas“.
Q PRIEDAS
Nenaudojama
R PRIEDAS
Traukinio identifikavimas
Šioje srityje plėtojama EN. Kai bus pateikta, jos kaip priemonių, kuriomis gali būti užtikrinta atitiktis šios TSS reikalavimams, tinkamumą įvertins ERA ir EB.
Atsižvelgiant į tai, kol ši EN bus parengta, šiame priede pateikiamas parengtas Europos standartizacijos komiteto (pranc. CEN) seminaro susitarimas (angl. CWA).
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl CEN seminaro susitarimo UIC informacinių dokumentų 419–1 ir 419–2 taikyti neatsisakoma.
Žr. pridedamą dokumentą – Traukinių numeravimo CEN seminaro susitarimas
S PRIEDAS
Nenaudojama
T PRIEDAS
Eksploatacinės stabdžių charakteristikos
Turi būti apibrėžta išsami specifikacija, kurioje būtų nustatyta stabdžių naudojamųjų savybių apskaičiavimo formulė. Ši specifikacija turi galioti TEN, ir turi būti atsižvelgiama, kaip geriausiai gali būti sukurta tokia formulė, kad stabdžių veikimas būtų saugiai ir veiksmingai suderintas. Šį darbą pradeda vykdyti skirtingų sričių ekspertų grupė. Šį darbą pradeda vykdyti skirtingų sričių ekspertų grupė.
Kol bus parengtos ir pradėtos naudoti išsamios specifikacijos, šie klausimai bus neišspręsti ir geležinkelio įmonėms bei infrastruktūros valdytojams rekomenduojama veikti kartu, siekiant sudaryti dvišalius arba daugiašalius susitarimus, kad traukiniai nekliudomai galėtų važiuoti iš vieno infrastruktūros valdytojo naudojamo tinklo į kito valdytojo naudojamą tinklą.
Taip pat žr. U priedą
U PRIEDAS
Neišspręstų klausimų sąrašas
PUNKTAS 4.2.2.5
Traukinio formavimo dokumentas
T priedas (žr. šios TSS 4.2.2.6.2 poskirsnį)
Eksploatacinės stabdžių charakteristikos
V PRIEDAS
Mašinistams skirtų taisyklių dokumentų rengimas ir atnaujinimas
Kartu su šios TSS 4.2 ir 4.6 poskirsniais toliau pateikta schema parodomas šioje TSS aptartas taisyklių dokumentų rengimas ir atnaujinimas, kurio reikalaujama TSS.
TERMINŲ ŽODYNAS
Terminas |
Apibrėžtis |
Avarija |
Kaip apibrėžta Direktyvos 2004/49/EB 3 straipsnyje. |
Leidimo traukiniams važiuoti davimas |
Signalizavimo centruose, traukos elektros energijos tiekimo valdymo patalpose ir geležinkelių transporto eismo valdymo centruose esančios įrangos, kuria duodamas leidimas traukiniams važiuoti, naudojimas. Tai neapima geležinkelio įmonių įdarbintų darbuotojų, kurie atsakingi už išteklių valdymą, pvz., traukinio brigada, geležinkelių riedmenys. |
Pavojingi kroviniai |
Kaip apibrėžta Direktyvos 96/49 2 straipsnyje |
Valdymas pablogėjusiomis sąlygomis |
Naudojimas, kurį sukelia nenumatytas įvykis, trukdantis normaliai teikti paslaugas. |
Išleidimas |
Žr. traukinio išleidimas |
Mašinistas |
Kompetentingas asmuo, turintis leidimą valdyti traukinius. |
Išskirtiniai kroviniai |
Geležinkelių riedmenimis vežamas krovinys, pavyzdžiui, konteineris, nuimama konstrukcija arba kitu geležinkelių transporto eismo atveju, kai geležinkelių riedmens dydis ir(arba) ašies apkrova tokia, kad reikia specialaus leidimo ir (arba) laikytis specialių važiavimo sąlygų visą kelionę arba jos dalį. |
Sveikatos ir saugos darbe sąlygos |
Atsižvelgiant į šios TSS 4.7 skyrių, tai taikoma tik medicininiams ir psichologiniams fizinės būklės reikalavimams, reikalingiems naudoti svarbius posistemio elementus. |
Įkaitusi ašidėžė |
Ašidėžė ir guolis, kurie viršijo didžiausią numatytą naudojimo temperatūrą. |
Riktas |
Kaip apibrėžta Direktyvos 2004/49/EB 3 straipsnyje. |
Blankų rinkinys |
Blankų rinkinys, kuriame aprašoma infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės darbuotojų veiksmų seka, kai traukiniai važiuoja pablogėjusio naudojimo sąlygomis. Kiekvienai atskirai veiklai reikia atskiro blanko. Blankų rinkinys parengiamas infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės vartojamomis kalbomis, o atitinkami infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių darbuotojai turi jo kopijas. |
Valstybė narė |
Šioje TSS sąvoka „valstybė narė“ taikoma valstybei narei, suteikiančiai įgaliojimus eismo saugos srityje ir (arba) išduodančiai saugos sertifikatą, kaip nustatyta Direktyvos 2004/49/EB 10 ir 11 straipsniuose. |
Vartojama kalba |
Kalba arba kalbos, kurias infrastruktūros valdytojas vartoja kasdienėje veikloje ir kuria išleisti tinklo nuostatai, vartojama naudojimo arba saugos pranešimams perduoti tarp infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės darbuotojų. |
Keleivis |
Asmuo (išskyrus asmenis, kurie traukinyje atlieka specifines pareigas), keliaujantis traukiniu arba geležinkelio nuosavybe, prieš kelionę traukiniu arba po jos. |
Darbinių charakteristikų stebėjimas |
Sisteminis traukinių ir infrastruktūros darbinių charakteristikų stebėjimas ir registravimas, kurio paskirtis – minėtų objektų darbinių charakteristikų tobulinimas. |
Realus laikas |
Gebėjimas keistis arba apdoroti informaciją apie specialius įvykius (pvz., atvykimas į stotį, stoties pravažiavimas arba išvykimas iš stoties), susijusius su traukinio kelione, tada, kai jie įvyksta. |
Pranešimo taškas |
Traukinių tvarkaraščio taškas, kur reikalaujama pranešti apie atvykimo, išvykimo arba pravažiavimo laiką. |
Maršrutas |
Tam tikras geležinkelio linijos ruožas arba ruožai |
Žinios apie maršrutą |
Geležinkelio linijos ruožo(-ų), kuriame(-uose) dirba traukinio darbuotojai išmanymas, pagrįstos infrastruktūros valdytojo pateikta informacija; jos reikalingos tam, kad traukinio naudojimas būtų saugus. Pagrindinius šių žinių reikalavimus atitinkami darbuotojai turi kruopščiai išmokti ir įsiminti. Kiti reikalavimai gali būti išdėstyti dokumentuose, kuriais darbuotojai galėtų greitai pasinaudoti, remdamasis geležinkelio įmonės pateiktu maršruto įvertinimu arba nacionalinės saugos valdžios institucijos reikalavimais. |
Eismo saugos atžvilgiu svarbiausias darbas |
Darbuotojų atliekamas darbas, kai valdomas geležineklių riedmenų eismas arba jam daroma įtaka, galinti padaryti poveikį asmenų sveikatai ir saugai. |
PDS (angl. SPAD) |
Be leidimo pravažiuotas draudžiamasis signalas – signalas, parodantis sustojimo, kuris pravažiuotas negavus asmens, atsakingo už traukinio važiavimą, leidimo aspektą. |
Darbuotojai |
Geležinkelio įmonės arba infrastruktūros valdytojo darbuotojai arba rangovai, atliekantys šioje TSS apibrėžtą darbą. |
Sustojimo vieta |
Traukinio tvarkaraštyje nurodyta vieta, kurioje numatytas traukinio sustojimas, paprastai – specifiniu tikslu, pvz., leisti keleiviams įlipti arba išlipti iš traukinio. |
Tvarkaraštis |
Dokumentas arba sistema, kurioje pateikiama informacija apie traukinio(-ių) grafiką konkrečiame maršrute. |
Laiko apskaičiavimo vieta |
Traukinio tvarkaraštyje nustatyta vieta, kurioje nustatomas specifinis laikas. Tai gali būti atvykimo (išvykimo) laikas arba, kai traukinio sustojimas nenumatytas, konkrečios vietos pravažiavimo laikas. |
Traukos riedmuo |
Savaeigis riedmuo, galintis važiuoti pats ir judinti kitus geležinkelių riedmenis, su kuriais yra sukabintas. |
Traukinys |
Traukinys apibrėžiamas kaip traukos riedmuo(-ai) su prikabintais geležinkelių riedmenimis ar be jų arba savaeigis geležinkelių riedmenų sąstatas su traukinio duomenimis, galintis veikti tarp dviejų arba daugiau nustatytų TEN taškų. |
Traukinio išleidimas |
Parodymas traukinį valdančiam asmeniui, kad visas stotyje arba depe atliekamas darbas baigtas ir, priklausomai nuo tam tikrų darbuotojų atsakomybės, traukiniui suteiktas leidimas važiuoti. |
Traukinio ir lokomotyvo brigada, traukinį ir krovinį lydintis personalas |
Traukinių ir lokomotyvų brigados, traukinį ir krovinį lydintis personalas, kurio kompetencija patvirtinta, geležinkelio įmonės paskirtas traukinyje atlikti su eismo sauga susijusias užduotis, pvz., mašinistas arba apsauga. |
Traukinio identifikavimas |
Tam tikro traukinio vienareikšmio identifikavimo priemonės. |
Traukinio parengimas |
Užtikrinimas, kad traukinys yra naudoti tinkamos būklės, kad traukinio įranga tinkamai išdėstyta, o traukinio struktūra atitinka paskirtą kelią. Traukinio parengimas taip pat apima prieš pradedant naudoti atliekamus techninius patikrinimus. |
Riedmuo |
Bet koks atskiras riedmuo, pavyzdžiui, lokomotyvas arba vagonas. |
Geležinkelių riedmenų identifikavimas |
Geležinkelių riedmenims suteikiamas unikalus numeris, kad būtų galima jį atskirti nuo kitų riedmenų |
Į TSS ĮTRAUKTINŲ SANTRUMPŲ SĄRAŠAS:
Santrumpa |
Paaiškinimas |
ac |
Kintamoji srovė |
KVS |
Kontrolė, valdymas, signalizavimas |
cen |
Europos standartizacijos komitetas (Comite Européen de Normalisation) |
COTIF |
Konvencija dėl tarptautinio vežimo geležinkeliais |
pg |
Paprastasis geležinkelis |
Db |
Decibelai |
dc |
Nuolatinė srovė |
mįs |
Mašinisto ir įrangos sietuvas |
EB |
Europos bendrija |
EKG |
Elektrokardiograma |
eirene |
Europos integruotasis patobulintas radijo ryšio tinklas |
en |
Europos norma |
ENE |
Energetika |
era |
Europos geležinkelių agentūra |
ertms |
Europos geležinkelių transporto eismo valdymo sistema |
ETCS |
Europos traukinių kontrolės sistema |
ES |
Europos Sąjunga |
FRS |
Funkcinių reikalavimų specifikacija |
GSM-R |
Geležinkelių judriojo ryšio sistema |
rakp |
Riedmenų automatinės kontrolės prietaisas |
Hz |
Hercas |
IV |
Infrastruktūros valdytojas |
IP |
Infrastruktūros posistemis |
GTEOV |
Geležinkelių transporto eismo organizavimas ir valdymas |
osžd |
Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija |
PPW |
Rusiška santrumpa: Prawila Polzowaniia Wagonami w mejdunarodnom soobqenii = geležinkelių riedmenų naudojimas tarptautiniam geležinkelių transporto eismui |
RIC |
Taisyklės, reglamentuojančios abipusį keleivinių vagonų ir stabdžių vagonų naudojimą tarptautiniam geležinkelių transporto eismui (Règlement pour l'emploi réciproque des Voitures et des Fourgons en Trafic international) |
riv |
Taisyklės, reglamentuojančios abipusį vagonų naudojimą tarptautiniam geležinkelių transporto eismui. (Règlement pour l’emploi réciproque des Wagons en Trafic international) |
GR |
Geležinkelių riedmenys |
GĮ |
Geležinkelio įmonė |
ESVS |
Eismo saugos valdymo sistema |
pds |
Pravažiuotas draudžiamasis signalas |
SRS |
Sistemos reikalavimų specifikacija |
TPK |
Telematikos priemonės keleiviams |
ten |
Transeuropinis tinklas |
TSS |
Techninė sąveikos specifikacija |
uic |
Tarptautinė geležinkelių sąjunga (Union Internationale des Chemins de fer) |
UV |
Ultravioletinis |
GRVŽ |
Geležinkelių riedmenų valdytojo ženklinimas |