(1)

2003 m. gruodžio 18 d. Komisija gavo pranešimą apie priemones, taikytas Agrobanka Praha a. s. (toliau – AGB) ir bankui GE Capital a. s. (1) (toliau – GECB) pagal pagalbos teikimo mechanizmą (toliau – „pereinamasis mechanizmas“) pagal 2003 m. balandžio 16 d. pasirašyto Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir Sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (2), (toliau – Stojimo aktas) IV priedo 3 dalį.

(2)

Raštu, kurį Komisija gavo 2004 m. balandžio 30 d., Čekijos Respublika pranešimą atsiėmė. Tą pačią dieną Čekijos Respublika pateikė naują pranešimą ta pačia tema.

(3)

Sprendime, priimtame 2004 m. liepos 14 d., Komisija pareiškė, kad dauguma priemonių, apie kurias pranešta, nelaikomos esamomis po įstojimo, bet ji pradėjo procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį dėl kitų priemonių, atsižvelgdama į tai, kad pastarosios pripažintos esama pagalba po įstojimo ir iškilo rimtų abejonių dėl priemonių suderinamumo su bendrąja rinka. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje (3). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo nuomonę dėl šio atvejo.

(4)

Čekijos Respublika savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikė 2004 m. liepos 30 d., 2004 m. rugpjūčio 16 d., 2005 m. rugsėjo 22 d. ir 2006 m. gegužės 18 d., o GECB savo pastabas pateikė 2004 m. gruodžio 17 d.2005 m. rugsėjo 19 d. ir 2005 m. lapkričio 11 d. GECB pateikė papildomų pastabų. 2006 m. gegužės 2 d. raštu Komisija patvirtino GECB, kad laikotarpis, per kurį galima teikti pastabas, buvo pratęstas iki 2005 m. lapkričio pabaigos pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (4) (toliau – Procedūrinis reglamentas), 6 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį. 2006 m. gegužės 10 d. raštu, užregistruotu 2006 m. gegužės 18 d., Čekijos Respublika pranešė Komisijai, kad gavo GECB pateiktas pastabas. 2005 m. birželio 24 d., rugsėjo 29 d. ir spalio 25 d., taip pat 2006 m. sausio 11 d. bei kovo 7 d. vyko susitikimai su Čekijos Respublikos ir GECB atstovais. 2007 m. kovo 13 d. Čekijos Respublika pateikė tolesnės informacijos, kuri buvo užregistruota 2007 m. kovo 14 d. Komisija 2007 m. kovo 15 d. patvirtino Čekijos Respublikai, kad laikotarpis, per kurį galima pateikti pastabas, buvo pratęstas iki 2007 m. kovo 14 d. pagal Procedūrinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį.

(5)

1990 m. įkurtas AGB Čekijos Respublikoje veikė kaip universalus komercinis bankas. 1995 m. jis buvo penktas pagal dydį bankas Čekijos Respublikoje ir didžiausias privatus bankas. Po to, kai AGB patyrė finansinių sunkumų, jam 1998 m. rugsėjo mėn. buvo atimta banko licencija, dabar vykdoma jo likvidavimo procedūra.

(6)

AGB akcininkais steigėjais buvo Československá obchodní banka a. s. (toliau – ČSOB), Čekijos Respublikos Žemės ūkio ministerija, Agropol a. s., Agrodat státní podnik ir Stroinvest Banská Bystrica. 1995 m. AGB kontrolę perėmė privati grupė Motoinvest.

(7)

1996 m. rugsėjo 17 d. įvedus priverstinį valdymą paskiriant administratorių, AGB pagrindu buvo sukurti du savarankiški administraciniai vienetai – AGB1 ir AGB2. AGB1 vykdė pagrindinę AGB bankinę veiklą. 1998 m. birželio mėn. AGB1 buvo parduotas GECB bankui pagal turto perleidimo sutartį. Likusių AGB dalių atžvilgiu ir toliau vykdoma likvidavimo procedūra.

(8)

GEBC buvo įkurtas 1998 m. AGB1 įsigijimo tikslu ir šiuo metu Čekijos Respublikoje vykdo universalaus banko veiklą. Nuo 2005 m. sausio 17 d., kai GECB pavadinimas buvo pakeistas į GE Money Bank a. s., jis yra visiška GE Capital International Holdings Corporation, USA (toliau – GECIH) nuosavybė.

(9)

Sunkumų AGB patyrė dar 1993 ir 1994 m. Dešimtojo dešimtmečio viduryje visas Čekijos bankininkystės sektorius patyrė rimtą ekonominę krizę, kuri taip pat paveikė AGB. Dėl greitos AGB plėtros, taip pat trūkumų rizikos valdymo srityje ir nepakankamos vidinės kontrolės, palaipsniui blogėjo AGB paskolų portfelio būklė. 1993 m. AGB deklaravo 2 mlrd. CZK nuostolius, o turėta nuosavybė – neigiamos vertės (– 515 mln. CZK).

(10)

1993 m. Čekijos nacionalinis bankas (toliau – ČNB) nurodė, kad AGB paruoštų ir įgyvendintų konsolidacinę programą kapitalo atitikimo atnaujinimui. Čekijos Respublika paaiškino, kad nurodytoje konsolidacinėje programoje nebuvo numatyta valstybės teikiamų arba remiamų priemonių. Greičiau buvo turima omenyje, kad ČNB vykdytų ribotą AGB priežiūrą. 1996 m. AGB nustojo vadovautis nurodytos konsolidacinės programos sąlygomis ir dalyvavo labai rizikingose operacijose bei patyrė likvidumo ir savo turto kokybės blogėjimo problemų. Dėl likvidumo krizės ir akcininkų nenoro imtis tinkamų priemonių situacijai gerinti, 1996 m. rugsėjo 17 d. buvo įvestas AGB priverstinis valdymas paskiriant administratorių.

(11)

Kalbant apie AGB finansinę situaciją, įvedus priverstinį valdymą buvo atliktas auditas (1996 m. rugsėjo 16 d. balansas), po kurio paaiškėjo, kad nuostoliai – 8,487 mlrd. CZK, o nuosavo kapitalo likutis – 5,476 mlrd. CZK. Reguliaraus metinio audito išvados (1996 m. gruodžio 31 d. balansas): nuostoliai – 10,097 mlrd. CZK, o nuosavo kapitalo likutis – 6,328 mlrd. CZK.

(12)

Siekdama išvengti neigiamų pasekmių visame Čekijos bankininkystės sektoriuje, Čekijos Respublika pradėjo taikyti priemones, kad išsaugotų ir restruktūrizuotų AGB. Tačiau kadangi po priverstinio valdymo administratoriaus paskyrimo atlikus pirmiau minėtus AGB auditus paaiškėjo, kad nuostoliai viršija banko kapitalą, buvo nuspręsta, jog geriausias būdas užtikrinti AGB ilgalaikį gyvybingumą bus savarankiško organizacinio vieneto – AGB1, užtikrinančio pagrindinę AGB bankinę veiklą, sukūrimas. AGB2 buvo sudarytas, pirmiausia, iš klasifikuotų paskolų, paskolų atrinktoms antrinėms įmonėms arba kitiems asocijuotiems AGB subjektams, atrinkto veiklos portfelio, viso nekilnojamo turto ir tam tikro kilnojamo turto. AGB1 vėliau turėjo būti parduotas strateginiam investuotojui atviro, besąlyginio ir skaidraus konkurso būdu.

(13)

1997 m. balandžio mėn. priverstinio valdymo administratorius paskelbė AGB1 pardavimo konkursą. Tolesniame pasiūlymų teikimo etape GE Capital Corporation liko vienintelis dalyvis, suinteresuotas įsigyti AGB1. AGB1 buvo parduotas GECB bankui 1998 m. birželio 22 d. už maždaug 304 mln. CZK su specialiomis garantijomis, saugumo garantijomis ir pardavimo teisės galimybe. Smulkesnė informacija apie garantijas ir saugumo garantijas pateikiama 19–26 konstatuojamosiose dalyse, o apie pardavimo teisės galimybę – 27–32 konstatuojamosiose dalyse.

(14)

Priemonė, kurios nėra būtinybės toliau nagrinėti, yra garantijos indėlininkams, kurią ČNB suteikė visiems AGB kreditoriams, kai AGB 1996 m. rugsėjo mėn. pirmą kartą patyrė sunkumų. Garantija indėlininkams galiojo visiems AGB įsipareigojimams, įskaitant ir mokėtinas palūkanas, įtrauktas į 1996 m. rugsėjo 17 d. AGB buhalterinę apskaitą. Visų įsipareigojimų, mokėtinų nustatytu terminu, vykdymas buvo užtikrintas iki ieškinio apmokėjimo. Įsipareigojimai, kurių apmokėjimo terminas nenurodytas, buvo garantuoti 12 mėnesių nuo AGB įvesto priverstinio valdymo pabaigos. AGB bankui atsiradę įsipareigojimai po 1996 m. rugsėjo 17 d. buvo garantuoti iki atitinkamos jų apmokėjimo datos, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių po AGB įvesto priverstinio valdymo pabaigos. Garantijose nenurodyta AGB kreditoriams garantuojamų įsipareigojimų viršutinė riba. Realiai nuo 2003 m. gruodžio 31 d. buvo tik vienas 867 882 CZK dydžio indėlis, kuriam potencialiai galėjo būti pritaikytos garantijos indėlininkams. (5)

(15)

Kalbant apie pardavimą, GECIH, pirminė GECB banko įmonė, perėmė iš ČNB garantijų indėlininkams įsipareigojimus, suteikdama priešpriešinę garantiją, kurios galiojimo laikas pasibaigė 2000 m. birželio 22 d. Jau nuo pradžių buvo numatyta, kad priešpriešinės garantijos galiojimas pasibaigtų tuo atveju, jeigu GECIH pritaikytų GECB akcijoms pardavimo teisės galimybę. Pardavus AGB1 dalį GECB bankui, likusiai AGB daliai, įskaitant ir AGB2, buvo pradėta likvidavimo procedūra. Vykdomame likvidavimo procese vieninteliu AGB kreditoriumi liko ČNB.

(16)

AGB bankinių sandorių rezultatai, jį perėmus GECB bankui, akivaizdžiai pagerėjo.

(17)

Čekijos Respublika ir GECB nurodo, kad AGB, GECB ir GECIH ėmėsi priemonių siekdami apriboti valstybės dalyvavimą restruktūrizuojant AGB. AGB kompensaciniai žingsniai buvo AGB aktyvų pakeitimas likvidine forma, o ypač tam tikrų AGB antrinių įmonių pardavimas Raiffeisen bankui. Tokiu būdu buvo sumažinta AGB dalis rinkoje, tekusi AGB bankui bendrame bankinių veiklų skaičiuje arba atskirose veiklų kategorijose. Be to, AGB sumažino darbuotojų skaičių nuo maždaug 3 500 asmenų 1996 m. iki 2 500 1998 m.

(18)

Teigiama, kad GECB ir GECIH prisidėjo prie restruktūrizacijos sumokėdami pirkimo kainą, perkančiosios šalies garantijomis ir saugumo garantijomis, esančiomis garantijų rašte, nurodytame 20 konstatuojamojoje dalyje, ir priešpriešine garantija ten pat nurodytame susitarime dėl žalos atlyginimo, pagal kurį GECIH prisiėmė ČNB įsipareigojimus (garantijos indėlininkams) AGB kreditorių atžvilgiu. Be to, GE grupė įsitikinusi, kad prisidėjo vadinamąja pardavimo teisės galimybe, taip pat savo puikia reputacija.

(19)

Komisija savo 2004 m. birželio 14 d. sprendime įvertino priemones, apie kurias jai buvo pranešta, ir padarė išvadą, kad dauguma iš jų nepriklauso Stojimo sutarties pereinamojo mechanizmo reguliavimo sričiai. Dėl šių priemonių neatsirado tolesnės Čekijos Respublikos finansinės rizikos po įstojimo, todėl jos nėra pripažįstamos esamomis po įstojimo. Du priemonių rinkiniai buvo pripažinti esamais po įstojimo ir galbūt esantys su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba, pirma, kai kalbama apie garantijas, saugumo garantijas ir pasižadėjimus atlyginti žalą, ir, antra, pardavimo teisės galimybę.

(20)

Parduodamas AGB1 dalį GECB bankui, AGB, kaip AGB1 pardavėjas, GECB naudai susitarė dėl kelių garantijų režimų, nurodytų garantijų rašte, pasirašytame 1998 m. birželio 21 d. (toliau – garantijų raštas). ČNB nedalyvavo šiame susitarime. AGB įsipareigojimus, nurodytus garantijų rašte, ČNB parėmė susitarime dėl žalos atlyginimo, pasirašytame 1998 m. birželio 22 d. ir iš dalies pakeistame 2004 m. balandžio 25 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo pakeitimu Nr. 1 (toliau – susitarimas dėl žalos atlyginimo) (7).

(21)

Čekijos institucijos pateikė išsaugojimo ir restruktūrizacijos plano, kuris yra pranešimo dalis, garantijų režimų sąrašą.

(22)

Pranešime Čekijos Respublika nurodė, kad sąrašas, susijęs su garantijų režimu, nėra baigtinis. Bet savo pastabose dėl sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą Čekijos Respublika patikslino, kad sąrašas apima baigtinius visų įmanomų reikalavimų sąrašus. Frazė „nėra baigtinis“ tik reiškė, kad sąrašuose nekartojamas visas pagrindinių sutarčių tekstas. GECB pateikė argumentą, kad realiai tik baigtinis sąrašas, susijęs su susitarimu dėl žalos atlyginimo, būtų svarbus, nes antrasis sąrašas susijęs tik su pretenzijomis, nurodytomis garantijų rašte, kuris yra dviejų privačių subjektų susitarimas, ir todėl jam negali būti taikomos valstybės pagalbos nuostatos.

(23)

Daugelio galimų ieškinių galiojimas pasibaigė dar prieš Čekijos Respublikai įstojant į Europos Sąjungą. Komisija savo 2004 m. liepos 14 d. sprendime paskelbė tas priemones, kurių galiojimas pasibaigė prieš įstojant, nesamomis po įstojimo. Kitų priemonių atveju Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą.

(24)

Oficialios tyrimo procedūros pradžia taip pat susijusi su priemonėmis, kurių Čekijos Respublika neprašė įvertinti pereinamojo mechanizmo atžvilgiu. Pirmiausia, kalbama apie tam tikras garantijas, saugumo garantijas ir pasižadėjimus atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybę, kurie buvo nurodyti pranešime, bet jie nebuvo įtraukti į prašymą įvertinti. Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija išaiškino, kad pagal pereinamąjį mechanizmą, nurodytą Stojimo akto IV priedo 3 dalyje, stojančiosios šalys nebuvo įpareigotos pranešti apie priemones, todėl tokio pranešimo turinį iš esmės galima buvo apriboti. Komisija visgi buvo įsitikinusi, kad garantijos, saugumo garantijos ir pasižadėjimai atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybė yra glaudžiai susiję su priemonėmis, apie kurias pranešta, ir todėl jų negalima dirbtinai atskirti. Todėl Komisija turi išsamiai įvertinti priemones.

(25)

Garantijų režimai, dėl kurių Komisija pradėjo procedūrą, apibendrinti taip:

(26)

1   lentelė

Garantijos, saugumo garantijos ir pasižadėjimai atlyginti žalą, kurių galiojimo laikas pasibaigs 2008 m. birželio 22 d.

2   lentelė

Garantijos, saugumo garantijos ir pasižadėjimai atlyginti žalą, kurių galiojimas pasibaigs 2010 m. birželio 22 d.

3   lentelė

Garantijos, saugumo garantijos ir pasižadėjimai atlyginti žalą, kurių galiojimas pasibaigs 2013 m. birželio 22 d.

4   lentelė

Garantijos, saugumo garantijos ir pasižadėjimai atlyginti žalą, kurių galiojimas baigiasi praėjus 15 metų po sutarties pasirašymo

(27)

1998 m. birželio 22 d. ČNB ir GECIH pasirašė raštą dėl pardavimo galimybės, kuriame numatyta, kad tam tikromis aplinkybėmis GECIH turi teisę reikalauti, kad ČNB nupirktų iš GECIH visas jai priklausančias GECB akcijas.

(28)

Lieka du atvejai, kuriems esant GECIH gali pasinaudoti pardavimo teisės galimybe. Kalbama apie šiuos pasiūlymus:

(29)

Po Čekijos Respublikos ir GECB pateiktų paaiškinimų, Komisija yra tos nuomonės, kad atvejis, nurodytas 28 konstatuojamosios dalies b punkte, galioja tik atsisakius atlikti apmokėjimus pagal susitarimo dėl žalos atlyginimo 4.1 punktą ir 8.3 punktą, susijusius su pretenzijomis pripažinti AGB1 pardavimą GECB negaliojančiu (9).

(30)

ČNB turi teisę koreguoti įvykio, dėl kurio atsiranda pardavimo teisės galimybė, pasekmes, sugrąžindamas GECB ir GECIH į tokią pačią situaciją, kurioje jie būtų, jeigu toks įvykis nebūtų įvykęs. Nurodoma, kad tai galėtų reikšti mokėjimus arba aktyvų pervedimą į GECB. Pardavimo teisės galimybės galiojimas baigiasi 2008 m. birželio 22 d.

(31)

Galima kaina, už kurią ČNB gali įsigyti visas akcijas GECB banke, skiriasi priklausomai nuo datos, kada bus pasinaudota pardavimo teisės galimybe. Nuo 2003 m. birželio mėn. iki dienos, kada pasibaigs pardavimo teisės galimybės galiojimo laikas, galima kaina bus lygi didžiausiai iš šių sumų:

Tuo atveju, jeigu pirkimo kaina yra nustatoma pagal sąžiningą rinkos kainą, nurodytą c punkte, nebus atsižvelgiama į įvykius, sukėlusius pardavimo teisės galimybės panaudojimo procesą.

(32)

Čekijos Respublika pranešė Komisijai, kad ČNB ir GECB laikosi vieningos nuomonės, jog nustatant kainą pardavimo teisės galimybės panaudojimo atveju, esant bet kokioms aplinkybėms, turi būti gautos nepriklausomo trečio subjekto išvados ir tokios išvados bus privalomos abiem šalims.

(33)

Čekijos Respublika mano, kad vertinamos priemonės nepripažintinos esamomis po įstojimo. Galima valstybės atsakomybė būtų ribota laiko ir sumos dydžio atžvilgiu nuo tos akimirkos, kadangi yra nustatytas didžiausias Čekijos Respublikos dalyvavimas ir ateityje jis negalėtų būti didinamas. Taip pat sąrašas, susijęs su garantijų raštu, yra baigtinis. Tolesnis išsamus galimos rizikos išskyrimas nebūtų būtinas. Pirmiausia, Čekijos Respublika nemato sąryšio su tuo, kokie turi būti jos gebėjimai nuspėti, kas ir kokiu pagrindu galėtų pateikti pretenzijas. Toliau, Čekijos Respublika pateikia nuorodą į valstybės suteiktą pagalbą Komerční banka, kurios atveju Komisija nustatė panašios apimties ribas kaip pakankamas tam, kad tokias priemones pripažintų priemonėmis, nesančiomis po įstojimo. Taip pat ir Slovenská spořitelna atveju Komisija pritarė platesnėms riboms, kadangi tuo atveju buvo galima nustatyti tik uždarą galimų ieškovų grupę, o ne atskiras pretenzijas. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į keturis individualius ieškinius pagal 4.1 punktą, būtų patenkinti reikalavimai, kurie, Komisijos nuomone, buvo reikalingi tam, kad priemonės būtų laikomos nesamomis po įstojimo. Be to, 2006 m. gegužės mėn. Čekijos Respublika pateikė 2004 m. balandžio 30 dienos visų AGB akcininkų sąrašą. Čekijos Respublika yra tos nuomonės, kad Komisijos reikalavimas pateikti išklotinę buvo įvykdytas visiems nurodytų akcininkų reikalavimams pagal garantijų rašto 4.1 punktą.

(34)

Dėl pardavimo teisės galimybės Čekijos Respublika yra įsitikinusi, kad pardavimo teisės galimybės ypatumai reiškia, jog neleistina atlikti vertinimo pagal pereinamąjį mechanizmą arba vykstant šiai procedūrai, nes galimybe bus pasinaudota tik ateityje. Čekijos Respublika pareiškia, kad yra pasiruošusi pateikti Komisijos vertinimui pardavimo teisės galimybę, kai tik bus pasinaudota galimybe. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į keturis individualius ieškinius dėl sandorio paskelbimo negaliojančiu, nurodytus 4.1 punkte, pardavimo teisės galimybė atitinka Komisijos reikalavimus, būtinus tam, kad priemonės būtų laikomos nesamomis po įstojimo. Pardavimo teisės galimybės kaina ją panaudojant būtų nustatyta pagal nepriklausomo specialisto taikomą formulę.

(35)

Be to, Čekijos Respublika laikosi nuomonės, kad šios priemonės nėra pagalba, nes AGB likvidavimas valstybei kainuotų daugiau, negu pritaikytos priemonės, įgalinančios jo pardavimą. Nagrinėjamos priemonės taip pat priskirtinos įprastinei prekybinei praktikai, o tai neatneštų jokios neįprastos naudos ir nedarytų akivaizdžios įtakos rinkai. Kadangi AGB1 pardavimas įvyko besąlyginio ir atviro konkurso teikiant pasiūlymus būdu, GECB negavo jokios naudos, kadangi už AGB bankinę struktūrą sumokėjo rinkos kainą. Nebūtų jokios naudos AGB pardavėjui, nes AGB yra likviduojamas ir rinkoje veiklos jau nevykdo.

(36)

Čekijos Respublika mano, kad jeigu šios priemonės būtų pripažintos pagalba, ji būtų suderinama su bendrąja rinka. Atsižvelgiant į specifinę situaciją Čekijos Respublikoje ir stojimo proceso savitumą, Komisija turėjo palankiau aiškinti Sutarties nuostatas ir 1994 m. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (10) (toliau – 1994 m. gairės), nei jas vertino sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą.

(37)

Čekijos Respublika yra tos nuomonės, kad šioje situacijoje taikytini EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktas ir 87 straipsnio 3 dalies b punktas, o priemonės yra suderinamos su bendrąja rinka.

(38)

Kalbant apie 1994 m. gaires, Čekijos Respublika atkreipia dėmesį į tai, kad egzistavo vieninga koncepcija dėl AGB bankinės struktūros restruktūrizavimo ir kad kitais atvejais Komisija griežtai nereikalavo, kad būtų pateiktas restruktūrizavimo planas. Čekijos Respublika toliau laikosi nuomonės, kad priemonės gali būti laikomos tik kaip pagalba AGB, bet ne kaip pagalba GECB arba GECIH, kadangi visos priemonės taikytos siekiant vienintelio tikslo, būtent – užtikrinti ilgalaikį AGB bankinės struktūros gyvybingumą. Be to, 1994 m. gairėse nenumatytas draudimas teikti pagalbą naujai susikūrusioms įmonėms. Kadangi šiuo atveju nebuvo peržengti pajėgumai, nereikia reikalauti apriboti arba uždrausti pajėgumus. Bankams AGB ir GECB nebūtų likę grynųjų pinigų pertekliaus, kuris pagal 1994 m. gaires būtų pagrindinis klausimas sprendžiant apie proporcingumą. Investuotojų indėliai taip pat buvo pakankami. Sąlyginai aukštas kapitalo atitikimo santykis būtų tik praktinis pasirinkto metodo, susijusio su kapitalo indėliais, rezultatas.

(39)

Čekijos Respublika taip pat yra tos nuomonės, kad šioje situacijoje taikytina Europos susitarimo 46 straipsnio 2 dalis. Europos susitarimo 46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nebūtų ribojamos rūšies priemonės, kurios būtų leistinos, tai pat nebūtų draudžiamos valstybės pagalbos priemonės. Be to, Komerční banka atveju Komisija pritaikė Europos susitarimo 45 straipsnio 2 dalį.

(40)

Jeigu net ir tuomet Komisija padarytų išvadą, kad priemonės yra pripažįstamos esamomis po įstojimo ir yra nesuderinama valstybės pagalba, ji turėtų sudaryti galimybes tinkamam laipsniškam garantijų, saugumo garantijų ir pasižadėjimų atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybės galiojimo pabaigimui. Šis žingsnis būtų grindžiamas faktu, kad ČNB ir GE teisėtai tikėjosi, jog kalbama apie privalomojo pobūdžio nuostatas.

(41)

2007 m. kovo 31 d. Čekijos Respublika pranešė Komisijai, kad GECIH ir GECB 2007 m. vasario 28 d. vienašališkai ir besąlygiškai atsisakė garantijų, saugumo garantijų ir pasižadėjimų atlyginti žalą pagal susitarimo dėl žalos atlyginimo 3.1 punktą dėl visos įmanomos žalos, padarytos AGB1 pardavėjo, nevykdžiusio įsipareigojimų pagal garantijas, saugumo garantijas ir pasižadėjimus atlyginti žalą, kurias vykdyti jis įsipareigojo 5.1 punkto a dalies i pastraipoje, 5.1 punkto a dalies ii pastraipoje, 5.1 punkto a dalies iii pastraipoje, 5.1 punkto a dalies v pastraipoje, 5.1 punkto a dalies vi pastraipoje ir 5.1 punkto b dalyje. Šie įsipareigojimai yra taikomi garantijoms, saugumo garantijoms ir pasižadėjimams atlyginti žalą, nurodytiems 26 konstatuojamojoje dalyje:

(42)

Atsisakymas įsigaliojo nuo garantijų, saugumo garantijų ir pasižadėjimų atlyginti žalą įsigaliojimo pradžios, ir, tokiu būdu, jie atgaline data tapo negaliojančiais nuo sutarties sudarymo dienos. Čekijos Respublika taip pat pranešė Komisijai, kad iki nurodyto atsisakymo datos nei GECIH, nei GECB nepareiškė jokių reikalavimų dėl žalos atlyginimo pagal nurodytas nuostatas.

(43)

GECB pateikia panašius argumentus kaip ir Čekijos valdžios institucijos bei išreiškia abejones dėl priemonių pripažinimo esamomis po įstojimo ir jų pagalbos pobūdžio. Tuo atveju, jeigu šios priemonės būtų pagalba, GECB tvirtina, kad jos būtų suderinamos su bendrąja rinka.

(44)

GECB atkreipia dėmesį į tai, kad prieš šešerius – aštuonerius metus prieš įstojimą šalys negalėjo numatyti, kad galėtų būti įvestas pereinamasis mechanizmas, skirtas prieš įstojimą suteiktai valstybės pagalbai kontrolei. Komisija turėtų į tai atkreipti dėmesį aiškindama esamumo po įstojimo sąvoką ir taikydama valstybės pagalbos teikimo taisykles.

(45)

GECB įsitikinęs, kad Komisijos aiškinimas, kai kalbama apie garantijų pripažinimą esamomis po įstojimo, kaip matyti iš sprendimo pradėti procedūrą, yra pernelyg susiaurinantis. Šiuo atveju visi galimi reikalavimai yra apribojami didžiausios sumos ir laiko atžvilgiu. Pateiktuose sąrašuose nurodyti reikalavimai yra išsamūs ta prasme, kad visuose juose yra nurodomos galimos priežastys pretenzijoms pareikšti. Sąvoka „nėra išsamūs“ reiškia tik tai, kad nėra pateiktas pagrindinių sutarčių teksto. Be to, pardavimo teisės galimybe nepanaikinama maksimali suma, kadangi ji susijusi tik su konkrečiais susitarimo dėl žalos atlyginimo reikalavimais ir pati savaime yra ribota.

(46)

Sąvokos „esamas po įstojimo“ aiškinimas, kaip matyti iš Komisijos 2004 m. liepos 14 d. sprendimo, reikštų, kad vykstantis arba gręsiantis ginčas galėtų būti laikomas faktu, kuris nepripažįstamas esamu po įstojimo. GECB visgi mano, kad taikant šį siaurą aiškinimą, Komisijos reikalavimus visiškai tenkina keturi individualūs ieškiniai, nurodyti susitarimo dėl žalos atlyginimo 4.1 punkte. Toliau, mokestiniai reikalavimai pagal 2.14 punkto c, d ir e dalis taip pat tenkina Komisijos reikalavimus, kadangi būsimasis ieškovas (Čekijos valdžios institucijos), atsižvelgiant į šių reikalavimų pobūdį, yra žinomas.

(47)

Pardavimo teisės galimybė po įstojimo taip pat nebūtų pripažinta esama, kadangi jos panaudojimo aplinkybės būtų aiškiai apribotos ir galima kaina būtų nustatyta vienareikšmiškai. Atsižvelgiant į faktus, verčiančius ja pasinaudoti, pardavimo teisės galimybė būtų pakankamai ribota, jeigu kalbama apie nurodytus keturis ieškinius dėl negaliojimo. Kalbant apie galimą kainą, GECB nurodo Česká spořitelna atvejį, kai Komisija išreiškė nuomonę, kad šalutinis ieškinys ir socialiniai kreditai nepripažįstami esamais po įstojimo.

(48)

Priešingai, jeigu garantijos, saugumo garantijos ir pasižadėjimai atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybė būtų pripažinti esamais po įstojimo, nebūtų laikomi valstybės pagalba, kadangi ČNB turėjo būti pripažintas tikruoju AGB savininku ir buvo suinteresuotas AGB pardavimu. Šalys taip pat susitarė dėl garantijų, saugumo garantijų ir pasižadėjimų atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybės, o tai išreikšta kaina, kurią sumokėjo GECB. Be to, priemonės nebūtų atrankinės, nes jomis galėjo pasinaudoti visi suinteresuotieji. Šiuo atveju konkurencija nebūtų iškraipyta, nes GECIH sumokėjo rinkos kainą pasibaigus atviram, besąlyginiam ir skaidriam konkursui teikiant pasiūlymus ir priemonės neturėtų jokios įtakos rinkai, kadangi nei vienas bankas Čekijos mažmeninėje rinkoje nebuvo suinteresuotas įsigyti AGB dalies.

(49)

Dėl priemonių suderinamumo, GECB mano, kad visa pagalba būtų suderinama pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktą ir 87 straipsnio 3 dalies b punktą bei gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

(50)

GECB nuomone, šiuo atveju yra taikytinas EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktas, kadangi tuomet iškilo rimtas pavojus viso bankininkystės sektoriaus stabilumui, kurį galima prilyginti gamtinei katastrofai. Taip pat būtų taikytinas ir EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktas, nes Komisija sistemingą bankininkystės sektoriaus krizę įvertino kaip potencialiai „rimtą valstybės narės ekonomikos sutrikdymą“. Reikalavimas, kad pagalba turi būti skirstoma neutraliai visoms kreditinėms institucijoms, būtų Čekijos Respublikoje įvykdytas, nes visas bankininkystės sektorius išgyveno krizę, o valstybė padėjo visiems bankams.

(51)

Kalbant apie 1994 m. gaires, GECB atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija išplėstų savo įgaliojimus, jeigu vertindama suderinamumą kreiptų dėmesį ne tik į tas priemones, kurios yra pripažintos esamomis po įstojimo, bet ir į visą restruktūrizaciją. Dėl pagalbos gavėjų 1994 m. gairėse nenumatyta jokių griežtų apribojimų, susijusių su naujai susikūrusiomis bendrovėmis. Komisija taip pat nepasinaudojo draudimu skirti pagalbą naujai susikūrusioms bendrovėms restruktūrizuoti buvusioje Rytų Vokietijoje. Tai buvo aiškiai nurodyta 1999 m. Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (11) (toliau – 1999 m. gairės) 10 išnašoje.

(52)

GECB toliau nurodo, kad Komisija šiuo atveju negalėjo reikalauti viso restruktūrizacijos plano, kadangi šio reikalavimo negalima buvo numatyti, kai priemonės buvo patvirtintos. Be to, konkurencija nebūtų net menkiausiai iškraipyta, atsižvelgiant į tai, kad 1999 m. gairėse tiesiogiai nurodyta, jog srityse, kurios turi teisę gauti pagalbą, pavyzdžiui, Čekijos Respublika, sąlygos pagalbai tvirtinti gali būti ne tokios griežtos, jeigu yra įgyvendinamos privalomos priemonės, kad būtų parodytas regioninių problemų rimtumas. Galiausiai GECB nurodo, kad atsižvelgiant į GECB kapitalo atitikimo santykį negalima daryti išvados, jog pagalba neatitiko restruktūrizacijos išlaidų ir naudos. Aukštas kapitalo atitikimo santykis labiau išreikštų konservatyvią GE skolinimo politiką.

(53)

Kaip pirmiau nurodyta, Čekijos Respublika ir GECB abejoja Komisijos įgaliojimais atlikti prieš stojimą pritaikytų priemonių peržiūrą, o ypač GECB laikosi nuomonės, kad Komisija savo teises išnaudotų retroaktyviai ir taip padarytų anksčiau taikytos taisyklės, kad pagalba, suteikta naujojoje valstybėje narėje iki įstojimo dienos, laikoma esama pagalba, išimtį.

(54)

Stojimo akto IV priedo 3 dalies 1 punkte kaip esama pagalba apibrėžiamos tik trys priemonių rūšys:

Visos priemonės ir toliau taikytinos po įstojimo dienos, esančios valstybės pagalba ir nepatenkančios į kurią nors iš trijų nurodytų rūšių, po įstojimo dienos yra laikomos nauja pagalba. Dėl šios priežasties Komisija turi teisę uždrausti šių priemonių taikymą ir pareikalauti grąžinti visas sumas, neteisėtai išmokamas po įstojimo dienos. Toks valstybės pagalbos taisyklių taikymas būsimam priemonių, kurios ir toliau taikomos po įstojimo dienos, galiojimui nesusijęs su EB valstybės pagalbos taisyklių atgaliniu galiojimu ir bet kuriuo atveju atitinka Stojimo akto nuostatas.

(55)

Stojimo akto IV priedo 3 dalies 2 punkte reglamentuotas pereinamasis mechanizmas. Jame nustatyta teisinė bazė pagalbos schemą ir individualių paramos priemonių, kurios buvo įgyvendintos naujosiose valstybėse narėse iki įstojimo dienos ir kurios toliau pripažįstamos esamomis po įstojimo dienos, vertinimui.

(56)

Tam, kad priemonė būtų pripažinta esama po įstojimo dienos, turi būti įrodoma, kad ji gali atnešti papildomos naudos, kas tuo momentu, kai ji buvo suteikta, nebuvo nepakankamai žinoma arba visai nežinoma. Kita vertus, Komisijos įgaliojimo iš naujo įvertinti priemones pagal pereinamąjį mechanizmą negalima panaudoti siejant su tam tikros sumos pagalbos priemonėmis, kurios galutinai ir besąlygiškai buvo suteiktos iki įstojimo dienos.

(57)

Laikoma, kad su galimais mokėjimais susijusiems garantijų režimams, kurie būtų įgyvendinami po įstojimo dienos, netaikoma sąvoka „esamumas po įstojimo dienos“, jeigu įvykdytos šios sąlygos (12):

(58)

Kaip buvo nurodyta 2004 m. liepos 14 d. sprendime, Komisija visas garantijas, saugumo garantijas ir pasižadėjimus atlyginti žalą, taip pat pardavimo teisės galimybę, dėl kurių pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, pripažįsta esamais po įstojimo dienos. Pagal Komisijos išsiaiškintas aplinkybes, visos šios priemonės yra esamos po įstojimo dienos, ir todėl faktas, kad GECIH ir GECB vėliau atsisakė tam tikrų garantijų ir žalos atlyginimo, pagal Komisijos 2004 m. liepos 14 d. sprendimą negali panaikinti jų galiojimo laikotarpiu po įstojimo dienos.

(59)

Komisija taip pat dar kartą pabrėžia ir patvirtina sprendimo galiojimą, kai kalbama apie priemonių „esamumą po įstojimo dienos“ visoms priemonėms, pateiktoms lentelėse, nurodytose 26 konstatuojamojoje dalyje. Atsakydama į prieštaravimus, kurie buvo pateikti dėl sprendimo pradėti procedūrą, Komisija pateikia šias esmines pastabas:

(60)

Čekijos Respublika ir GECB pareiškia, kad išsamios galimos pretenzijos yra nurodytos Čekijos Respublikos pranešime ir kad jame nustatyta didžiausia finansinė Čekijos Respublikos rizika. Nors sąrašai, tikriausiai, apima visas įmanomas priežastis pretenzijų pareiškimui, šios priežastys – išskyrus keletą išimčių, kurios toliau paaiškintos – yra aprašytos abstrakčiai. Be to, Komisija mano, kad vien tik ribos nustatymu neišvardijant konkrečių įvykių, kurie gali tapti žalos atlyginimo priežastimi, nepriskiriama išmokos po įstojimo dienos prie galutinai ir besąlygiškai išskirtų konkrečių įvykių iki įstojimo dienos. Nors valstybė teoriškai tam tikru požiūriu ir apribojo savo finansinę riziką, tačiau ji aiškiai nenurodė konkrečių faktų, kurie skatintų atlikti mokėjimus.

(61)

Tai, skirtingai nei Čekijos Respublikos ir GECB teiginys, taip pat yra požiūris, kurio laikėsi Komisija Komerční banka (13) ir Česká spořitelna (14) bylose. Abiem šiais atvejais garantijos, pripažintos nesamomis po įstojimo dienos, atitiko pirmiau nurodytus kriterijus, kadangi buvo susijusios su konkrečiai išvardinto ir baigtinio skaičiaus atskirai atliekamų veiksmų, kurie buvo tiksliai ir išsamiai nurodyti prieš įstojimo dieną, o jų vertė buvo garantuota valstybės. Lygiai taip pat Slovenská sporitelna (15) atveju žalos atlyginimas ginčuose buvo susijęs su konkrečiais vykstančiais arba gręsiančiais ginčais, kurie buvo išvardyti baigtiniame ir teisiškai įpareigojančiame sąraše.

(62)

Kaip paaiškinta toliau, Čekijos Respublikos finansinė rizika, jeigu kalbama apie žalos atlyginimą, susijusį su pardavimo galiojimu, nurodytu susitarimo dėl žalos atlyginimo 4.1 punkte, ir su pardavimo teisės galimybe, nėra pakankamai ribota.

(63)

Čekijos Respublika ir GECB tvirtina, kad žalos atlyginimas, susijęs su mokestiniais klausimais, atitinka Komisijos reikalavimus taip, kad priemonė būtų pripažinta nesama po įstojimo dienos, kadangi atsižvelgiant į šių pretenzijų pobūdį būsimasis ieškovas (Čekijos institucijos) būtų žinomas.

(64)

Komisija mano, kad jeigu galiotų šis pagrindimas, juo būtų pasinaudota ne tik sprendžiant mokestinius klausimus, bet taip pat ir atlyginant žalą pagal įsipareigojimus, kylančius iš muito mokesčių ir akcizų. Žalos atlyginimas, susijęs su mokestiniais klausimais, lygiai taip pat, kaip ir atlyginant žalą pagal įsipareigojimus, kylančius iš muito mokesčių ir akcizų pagal 2 straipsnio 14 punkto c, d ir e dalis ir 5 straipsnio 1 punkto a dalies iv pastraipą nėra konkrečiai nurodytas. Pretenzijos dėl žalos atlyginimo yra pakankamai apibrėžtos, jeigu yra konkrečiai apibūdintas galimas ieškovas ir teisę suteikiantis faktas. Esamu atveju galėtų būti pateiktas neribotas skaičius pretenzijų dėl žalos atlyginimo, ir todėl šios nuostatos negali būti laikomos nurodančiomis Čekijos Respublikos riziką. Todėl žalos atlyginimą, susijusį su mokestiniais klausimais ir įsipareigojimais, kylančiais iš muito mokesčių bei akcizų, Komisija laikė ir toliau pripažįsta esamais po įstojimo dienos.

(65)

Pretenzijos, aprašytos 1 lentelės 9 punkte, susijusiame su žalos atlyginimu AGB1 dalies pardavimo GECB bankui atveju, buvo pripažintos negaliojančiomis. Galimi veiksmai, dėl kurių gali atsirasti tokių rezultatų, yra aprašyti bendrai, ir dėl šios priežasties neapriboja Čekijos Respublikos rizikos. Net ir tuo atveju, jeigu galimų ieškovų grupės – pavyzdžiui, tam tikrame etape AGB akcininkai – būtų suvokiamos kaip sudarančios uždarą asmenų grupę. Nežiūrint į tai, kad šios grupės yra itin didelės ir turėtų taip pat apimti šių asmenų teisių perėmėjus, šių asmenų grupių pretenzijos nėra apibrėžtos, taigi, galėtų būti pateiktas neribotas skaičius pretenzijų. Atsižvelgiant į šį faktą, Čekijos Respublikos rizika negali būti vertinama kaip tiksliai apibūdinta.

(66)

Jeigu kalbama apie keturias pretenzijas pagal susitarimo dėl žalos atlyginimo 4.1 punktą, išvardytas 1 lentelės 5, 6, 7 ir 8 punktuose, Komisija mano, kad jeigu jos ir būtų pakankamai tiksliai apibrėžtos pirmojo, pirmiau aprašyto, kriterijaus prasme atsižvelgiant į tai, kad šios pretenzijos susijusios su atskirais ieškiniais, pareikštais konkrečiai apibrėžtų ieškovų, bendrų valstybės įsipareigojimų ribų nesilaikymas. Taip yra visų pretenzijų, reiškiamų pagal susitarimo dėl žalos atlyginimo 4.1 punktą, nurodytų 1 lentelės 5, 6, 7, 8 ir 9 punktuose, atveju.

(67)

Galima finansinė ČNB rizika, atrodo, apribota 15 mlrd. CZK suma kiekvienam atskirai nurodytam žalos atlyginimo atvejui pagal susitarimo dėl žalos atlyginimo 4.1 punktą. Šį apribojimą panaikina faktas, kad GECIH gali pasinaudoti pardavimo teisės galimybe tuo atveju, jeigu ČNB atsisakys atlikti daugiau negu 2 mlrd. CZK mokėjimą. Jeigu ČNB atsisako atlikti minėtą sumą viršijančius mokėjimus, GECIH turi teisę pasinaudoti pardavimo teisės galimybe. Taip ČNB gali būti priverstas atlikti mokėjimus pagal atskirai nurodomus žalos atlyginimus pagal susitarimo dėl žalos atlyginimo 4.1 punktą, net ir peržengiant nustatytą 15 mlrd. CZK ribą, kad išvengtų pardavimo teisės galimybės. Kaip bus aprašyta toliau, pati pardavimo teisės galimybė nebuvo pakankamai apibrėžta ir apribota.

(68)

Todėl Komisija pripažįsta susitarimo dėl žalos atlyginimo 4.1 punktą, taip, kaip jis yra aprašytas 1 lentelės 5, 6, 7, 8 ir 9 punktuose, esamu po įstojimo dienos.

(69)

Kaip buvo pirmiau išaiškinta, iš esmės lieka tik du atvejai, kada pardavimo teisės galimybė gali būti panaudota. Pirmu atveju yra sprendimas arba nutartis, kuriais AGB1 dalies pardavimas GECB bankui paskelbiamas negaliojančiu. Antras atvejis yra ČNB atsisakymas atlikti didesnius negu 2 mlrd. CZK mokėjimus, susijusius su skundais dėl negaliojimo, nurodytais susitarimo dėl žalos atlyginimo 4.1. punkte.

(70)

Šie galimi atvejai jokiu būdu nepatikslinti nuoroda į ribotą skaičių asmenų, kurie galėtų tokius skundus paduoti, kad galima būtų nuspėti teisminį procesą, kuris galėtų sąlygoti AGB1 pardavimo GECB bankui pripažinimą negaliojančiu arba panašų sprendimą. Dėl šios priežasties Čekijos Respublikos rizika nėra pakankamai apibrėžta ir aiškiai nurodyta.

(71)

Be to, Čekijos Respublikos finansinis dalyvavimas nėra ribotas. Česká spořitelna byloje Komisija pripažino Čekijos Respublikos dalyvavimą padengiant socialinius kreditus pakankamai apibrėžtu, kadangi apmokėjimas buvo nustatytas skirtumo tarp socialinių kreditų atveju sutarto tarifo ir Prague Interbank Offered Rate tarifo, pridėjus pastovų procentinį tarifą, pridėjus pastovų metinį mokėjimą už sąskaitą. Kintamosios dalys šiuo atveju buvo ribotos tik bendrosios rinkos referencinės vertės indeksavimo, o gavėjas negalėjo daryti joms įtakos.

(72)

Nagrinėjamu atveju kaina, pritaikius pardavimo teisės galimybę, yra nustatyta pagal didžiausią iš šių sumų:

(73)

Čekijos Respublika pranešė Komisijai, kad šiuo atveju kainos nustatymas bus atliekamas nepriklausomo specialisto, kurio išvados bus privalomos abiem šalims.

(74)

Nežiūrint į tai, kad dalyvaus nepriklausomas specialistas, kuris galėtų objektyviau vertinti, Komisija yra tos nuomonės, kad kainos nustatymo metodu nenumatomas Čekijos Respublikos finansinės rizikos ribojimo. Kainos nustatymo metodai nurodo į parametrus, kuriems daro įtaką GECIH ir ekonominiai GECB pajėgumai.

(75)

Be to, kaina, kuri turėtų būti sumokėta pritaikant pardavimo teisės galimybę, yra nustatyta pagal sudėtingą skaičiavimą su kintamaisiais, kurių vertė nebuvo aiški sudarant susitarimą dėl žalos atlyginimo, ji nebuvo aiški ir stojant, o laikui bėgant ji kistų. Dėl šios priežasties kaina, kuri turėtų būti sumokėta taikant pardavimo teisės galimybę, priklausytų nuo neidentifikuotų kintamųjų, kurie priklausytų nuo būsimo vystymosi, ir galėtų būti nustatyta tik tam tikrą dieną po įstojimo.

(76)

Visos aukščiau pateikiamos informacijos pagrindu galima ČNB rizika nėra pakankamai apibrėžta. Atsižvelgiant į šias priežastis, pardavimo teisės galimybė yra pripažįstama esama po įstojimo dienos.

(77)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija patvirtina savo 2004 m. liepos 14 d. sprendimą dėl priemonių esamumo po įstojimo dienos, dėl kurių ji pradėjo oficialią tyrimo procedūrą, ir visas šias priemones pripažįsta priemonėmis, esamomis po įstojimo dienos. Kalbama apie garantijas, saugumo garantijas ir pasižadėjimus atlyginti žalą, nurodytus 1, 2, 3 ir 4 lentelėse, bei pardavimo teisės galimybę.

(78)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kokios formos pagalba, teikiama iš valstybės lėšų, pažeidžianti arba galinti pažeisti konkurenciją, jeigu ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, yra laikoma nesuderinama su bendrąja rinka.

(79)

ČNB, kaip visuomeninis subjektas, susitarime dėl žalos atlyginimo suteikia garantiją įsipareigojimams, kuriuos prisiėmė AGB GECB ir GECIH garantijų rašte. Todėl garantijų režimas yra susijęs su valstybės lėšomis. Valstybės lėšos yra įtrauktos ir pardavimo teisės galimybės panaudojimo atveju, nes ČNB įsipareigojo nupirkti visas GECB akcijas, jeigu GECIH pasinaudos pardavimo teisės galimybe.

(80)

Čekijos Respublika ir GECB tvirtina, kad priemonės nėra pagalba, kadangi AGB likvidavimas valstybei kainuotų daugiau negu jo pardavimas. Ypač ČNB privalėtų pagal indėlininkams duotas garantijas, nurodytas 14 konstatuojamojoje dalyje, atlyginti visiems AGB kreditoriams. Jeigu nebūtų atlikta AGB restruktūrizacija, Čekijos Respublika patirtų didžiules išlaidas dėl tos garantijos. GECB taip pat tvirtina, kad ČNB turi būti pripažintas faktiniu AGB savininku, kadangi pagal Čekijos teisės aktus priverstinio valdymo administratorių paskyrė ČNB ir jis taip pat turi būti jo darbuotojas. Be to, garantijų režimai būtų bendra prekybos praktika, kuri buvo išreikšta už AGB1 dalį sumokėtoje kainoje.

(81)

Komisija mano, kad atlikdamas priverstinio valdymo administratoriaus funkcijas ČNB negali būti pripažintas faktiniu banko savininku. Greičiau AGB priverstinio valdymo procese išlieka bankinės struktūros savininku. Paskirtas administratorius gali turėti įgaliojimus parduoti banką, bet jis veikia banko vardu. Taigi ČNB atliko veiksmus tam, kad įgalintų privataus banko pardavimą kitam privačiam bankui.

(82)

Komisija nelaiko to, kad pirkėjas perėmė garantijas indėlininkams, pakankama priežastimi, kad racionaliai mąstantis rinkos subjektas susitartų dėl garantijų, saugumo garantijų ir pasižadėjimų atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybės. Čekijos Respublika savo pranešime, pateiktame kartu su pridėtu vertinimu, pažodžiui pareiškė, kad „ČNB nesitikėjo, kad galėtų tekti mokėti garantijų pagrindu.“ Ši priemonė buvo numatyta tik kaip psichologinė priemonė visuomenės nuraminimui. Ir Čekijos Respublika iš tikrųjų pripažino, kad garantijos indėlininkams, suteiktos ČNB 1996 m. rugsėjo 17 d., niekada nebuvo panaudotos, o AGB1 dalį parduodant GECB bankui buvo akivaizdžiai neįtikėtina, kad nurodytos garantijos pagrindu kada nors galėtų būti pareikštos pretenzijos.

(83)

Dėl pardavimo teisės galimybės, Čekijos Respublika ir GECB tvirtina, kad ji jokiu būdu nereikštų jokios faktinės naudos ir galėtų reikšti naudą tik tuomet, jeigu ja būtų pasinaudota. Nežiūrint į tai, Komisija yra tos nuomonės, kad pardavimo teisės galimybė jau nuo teisės suteikimo yra teisė, kuri turi vertę GECB. Panašiai yra ir su garantija, nauda iš pardavimo teisės galimybės yra galima ne tik tuomet, kai pardavimo teisės galimybe yra pasinaudojama (pareiškiamos teisės garantijos pagrindu), bet jau pačiu priemonės suteikimu (16).

(84)

Susitarimą dėl žalos atlyginimo sudarė ČNB, GECB ir GECIH. Raštą dėl pardavimo teisės galimybės pasirašė ČNB ir GECIH. GECB, GECIH ir AGB, kaip AGB1 pardavėjas, ir AGB1 bankinė struktūra, kurios savininkas prieš 1998 m. birželio 22 d. buvo AGB, o vėliau – GECB, taigi, jie yra galimi šių priemonių gavėjai.

(85)

Nors AGB, kaip AGB1 pardavėjas, nesudarė šių dviejų sutarčių, jis turėjo iš jų naudos, kadangi sutartys sudarė sąlygas jo bankinės struktūros pardavimui – būtent patį pardavimą kaip tokį arba, mažų mažiausia, pardavimą už pardavimo kainą, kuri buvo aukštesnė negu kaina, už kurią galėjo parduoti be ČNB suteiktų garantijų ir pardavimo teisės galimybės. AGB nieko nevykdė, o ČNB jokiu būdu nebuvo įsipareigojęs su dalyvaujančiomis šalimis pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo ir raštą dėl pardavimo teisės galimybės. Atsižvelgdamas į krizę Čekijos Respublikos bankininkystės sektoriuje, ČNB ėmėsi šių priemonių greičiau AGB bankinės struktūros restruktūrizacijos tikslu, siekdamas tokiu būdu užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms visai Čekijos ekonomikai.

(86)

Faktas, kad tam tikros garantijos ir žalos atlyginimas gali būti pirkimo ir pardavimo sutarčių atveju įprastinis dalykas, nekeičia dėl šių priemonių galinčios atsirasti naudos. Pardavėjo, AGB banko, ir pirkėjo, GECB bei GECIH, pasirašytas garantijų raštas gali būti įprastinio pobūdžio. Susitarimas dėl žalos atlyginimo, kaip ilgalaikio poveikio visuomeninė priešpriešinė garantija ir pardavimo teisės galimybė, kurios buvo suteiktos privačios įmonės pardavimo supaprastinimo tikslu, praktikoje nėra įprastos ir reiškia finansiškai palankesnes sąlygas tiek pardavėjui, tiek ir parduodamai įmonei.

(87)

Dėl pardavimo teisės galimybės Čekijos Respublika ir GECB tvirtina, kad ypatingas pardavimo teisės galimybės pobūdis dabar neįgalintų valstybės pagalbos pobūdžio vertinimo, kadangi pardavimo kaina, už kurią GECB bankas galėtų būti parduotas ČNB, bus nustatyta tik ateityje. Bet juk kalbama tik apie apskaičiavimą, kas nekeičia fakto, kad pardavimo teisės galimybė AGB reiškė akimirksniu palankesnes finansines sąlygas. Šias palankesnes sąlygas, kurias realiai sudaro GECB sumokėtos pirkimo kainos ir kainos, kurią AGB gautų iš AGB1 bankinės struktūros pardavimo be ČNB suteiktos pardavimo teisės galimybės, skirtumas, nėra būtina tiksliai apskaičiuoti.

(88)

Dėl AGB bankinės struktūros AGB1, kuri buvo parduota GECB bankui pagal turto perleidimo sutartį, Komisija mano, kad garantijų režimai ir pardavimo teisės galimybė suteikė naudos, kadangi sudarė sąlygas AGB1 bankinei struktūrai tęsti verslą. Faktas, kad AGB1 bankinės struktūros pardavimas GECB bankui vyko besąlyginio ir atviro konkurso pateikiant pasiūlymus būdu, nepašalino šių privalumų, nes AGB1 pirkimo kaina buvo neigiama ta prasme, kad pagalbinių priemonių, suteiktų AGB1 bankinei struktūrai, vertė viršijo jos pardavimo vertę.

(89)

304 mln. CZK dydžio pirkimo kaina nėra kompensacija ČNB už vykstant restruktūrizacijai suteiktas priemones, kadangi ČNB nėra AGB1 savininkas ir pirkimo kaina buvo sumokėta ne ČNB, o pardavėjui AGB.

(90)

Taip pat priešpriešinio įsipareigojimo atlyginti žalą buvimas, kurio pagrindu GECIH perėmė ČNB įsipareigojimus, kylančius iš garantijų indėlininkams, nepanaikino priemonių, kurias ČNB prieš tai suteikė AGB bankui. Susitarimu dėl žalos atlyginimo GECB sutiko perimti ČNB įsipareigojimus, kylančius iš garantijų indėlininkams. Garantijos indėlininkams yra garantijos, kurias ČNB suteikė AGB kreditoriams ir indėlininkams 1996 m. rugsėjo 17 d. po priverstinio valdymo įvedimo AGB, kad užkirstų kelią masiniams indėlių atsiėmimams iš banko. Čekijos Respublika apie šią priemonę pranešė pagal pereinamąjį mechanizmą, o 2004 m. liepos 14 d. Komisija ją paskelbė priemone, kuri nepripažįstama esama po įstojimo dienos. Komisija mano, kad ČNB įsipareigojimų, kylančių iš garantijų indėlininkams, perėmimas nėra ČNB atlyginimas už garantijų, saugumo garantijų ir pasižadėjimo atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybės suteikimą, kadangi šie įsipareigojimai vėl sugrįš ČNB bankui, jeigu GECIH pasinaudos pardavimo teisės galimybe. Todėl Komisija yra tos nuomonės, kad toks įsipareigojimų perėmimas iš bendrovės GECIH pusės negali būti pripažįstamas visišku įsipareigojimų, kylančių iš garantijų indėlininkams, perėmimu. Be to, AGB1 pardavimo laikotarpiu 1998 m. birželio mėn. galima finansinė ČNB rizika, kylanti iš garantijų indėlininkams (suteiktų 1996 m. rugsėjo 17 d.), buvo nereikšminga, kadangi masinio indėlių atsiėmimo tikimybė buvo minimali, nes priverstinis valdymas AGB buvo įvestas beveik dvejais metais anksčiau. Čekijos Respublika savo pranešime nurodė, kad ČNB nemanė, jog kada nors ateityje teks atlikti mokėjimus, kylančius iš garantijų indėlininkams. Realiai iki dienos, kai GECB bankas perėmė AGB1, nebuvo atliktas joks mokėjimas, kilęs iš garantijų indėlininkams. Kadangi Čekijos Respublikos ekspozicija egzistavo tik teoriškai, GECB negali tvirtinti, kad suteikė ČNB kompensaciją tuo, kad už garantijų, saugumo garantijų ir pasižadėjimų atlyginti žalą bei už pardavimo teisės galimybę gavimą perėmė iš ČNB įsipareigojimus, kylančius iš garantijų indėlininkams.

(91)

Didžiausia suma, susijusi su garantijomis, saugumo garantijomis ir pasižadėjimais atlyginti žalą, dėl kurių Komisija pradėjo procedūrą, iš viso siekia 126 mlrd. CZK, ir todėl gerokai viršija bet kokią teorinę finansinę riziką, kylančią iš garantijų indėlininkams, ir 304 mln. CZK dydžio pirkimo kainą. Europos Teisingumo Teismas byloje Vokietija prieš Komisiją (17) išaiškino, kad atviras, besąlyginis ir skaidrus konkursas pateikiant pasiūlymus neatitinka investuotojų testo privačioje rinkoje reikalavimų, todėl yra laikomas valstybės pagalba tuo atveju, kai bendrovė yra parduota už neigiamą vertę turinčią kainą, nors ir būtų pigiau ją likviduoti. Todėl Komisija mano, kad šiuo atveju AGB1 bankinės struktūros pardavimas, atliktas savininkų savo pačių sąskaita, nepašalinio ekonomiškai palankesnių sąlygų. Tos palankesnės sąlygos, kurios tiesiog yra laikomos problemiškomis, po pardavimo perėjo GECB. GECB ir GECIH iš susitarimo dėl žalos atlyginimo ir iš pardavimo teisės galimybės turėjo naudos, kadangi jų pagrindu įgijo teisių. Tas teises jie įgijo AGB1 restruktūrizavimo įgalinimo tikslu.

(92)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, garantijos, saugumo garantijos ir pasižadėjimai atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybė, reiškia ekonominius privalumus pardavėjui, AGB bankui, ir GECB bei jo pirminei įmonei GECIH vykdant AGB1 bankinę veiklą.

(93)

GECB tvirtina, kad garantijos, saugumo garantijos ir pasižadėjimai atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybė EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies prasme nebuvo atrankinio pobūdžio, nes jais galėjo pasinaudoti visi suinteresuotieji AGB1 įsigijimu. Šis argumentas negali būti priimtas. Turimos omenyje priemonės buvo konkrečiai skirtos perkančiam AGB1 bankinę struktūrą ir jau vien dėl to yra atrankinio pobūdžio. Be to, susitarimas dėl žalos atlyginimo ir raštas dėl pardavimo teisės galimybės buvo sudaryti po to, kai GECB tapo vieninteliu AGB1 pirkimu suinteresuotu asmeniu, o kvietime teikti pasiūlymus nebuvo jokios užuominos apie valstybės garantijų galimybę, nei užuominos apie tai, kad tokiomis garantijomis galėtų disponuoti bet kuris iš suinteresuotųjų. Taigi, šios priemonės yra atrankinio pobūdžio.

(94)

AGB, prieš įvedant jam priverstinį valdymą, buvo vienas iš didžiausių bankų Čekijos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad AGB yra likviduojamas, konkurencija jau nebėra iškraipoma, kai kalbama apie pardavėją, AGB banką. Tačiau konkurencija iškraipoma, kai kalbama apie AGB1 bankinę struktūrą, kuri buvo parduota GECB bankui. AGB1/GECB aktyviai vykdo veiką visoje Čekijos Respublikoje ir yra sudedamoji GE grupės, užsiimančios verslu pasauliniu mastu, dalis. Čekijos valdžios institucijos pačios nurodo, kad tuo metu ES bankai svarstė apie investicijas Čekijos rinkoje. Jeigu AGB1 bankinė struktūra būtų perėjusi į likvidavimo etapą, likusieji Europos bei kiti bankai galėtų įsigyti rinkos dalį, kurią išlaikė GECB. Atsižvelgdama į šį faktą Komisija mano, kad garantijų režimas ir pardavimo teisės galimybė gali iškraipyti konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai (18).

(95)

Kadangi visi 87 straipsnio 1 dalies elementai yra apimti, todėl garantijų, saugumo garantijų ir pasižadėjimo atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybės dalys yra pripažintos esamomis ir po įstojimo dienos Sutarties prasme reiškia valstybės pagalbą GECB bankui siekiant perimti AGB1 bankinę struktūrą.

(96)

EB sutarties 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos, kurioms esant valstybės pagalba yra arba gali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka.

(97)

Priešingai GECB argumentams, neįmanoma tvirtinti, kad šiuo atveju šalyje vyko ypatingi įvykiai arba buvo situacija, kuri „buvo panaši į gaivalinę nelaimę“ pagal EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies b punktą. Galimas visuomenės pasitikėjimo praradimas bankininkystės sistemoje šios nuostatos prasme negali būti suvokiamas kaip gaivalinė nelaimė. Nepaprastųjų aplinkybių sąvoka neapima finansinių nuostolių, atsiradusių dėl ekonominių subjektų priimtų verslo sprendimų. Negalima tvirtinti, kad įvykius, paskatinusius suteikti pagalbą, galima būtų laikyti nenumatomais ir nepaprastais.

(98)

Pagalba negali būti grindžiama ir EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktu. Pagalba nebuvo sudedamoji šio sektoriaus plano, taikytino visoje teritorijoje visų Čekijos bankų atžvilgiu, dalis (19).

(99)

Kadangi pagrindinis pagalbos tikslas yra įmonės, patiriančios ekonominių sunkumų, gyvybingumo atnaujinimas, valstybės pagalba, suteikta tam tikrų ekonomikos šakų vystymuisi palengvinti, leidžiama tik pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas, jeigu tokia pagalba nepakeičia prekybos sąlygų iki tokio lygio, kad ji prieštarautų bendriems interesams.

(100)

Sąlygos priemonėms, priimtoms iki 1999 m. spalio 9 d., kuriomis tokios priemonės yra pripažintos suderinamomis su bendrąja rinka, nustatytos 1994 m. gairėse (20). Dokumentai, susiję su garantijomis, saugumo garantijomis ir pasižadėjimais atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybe, buvo pasirašyti 1998 m. birželio 21 ir 22 d. (21) Nors šios priemonės, kaip jau buvo pirmiau konstatuota, yra vis dar esamos po įstojimo dienos, ir Čekijos Respublika toliau potencialiai gali pagalbą, kurios pobūdis ir dydis nebūtų tiksliai apibrėžtas, tai vyktų pagrindu priemonių, priimtų tuo laikotarpiu, kai vis dar galiojo 1994 m. gairės, ir todėl tinkama ją vertinti atsižvelgiant į šias gaires (22).

(101)

Komisija savo 2004 m. birželio 14 d. sprendime pareiškė turinti rimtų abejonių, ar būtų įvykdyti 1994 m. gairių reikalavimai. Rimtos Komisijos abejonės, ypač susijusios su gairėse nurodytų oficialių kriterijų vykdymu, ir toliau išlieka.

(102)

Komisija turi įgaliojimus iš naujo įvertinti tik tokias pagalbos priemones, kurios yra pripažįstamos esamomis po įstojimo dienos. Tam, kad galima būtų įvertinti pagalbos restruktūrizacijai suderinamumą, būtina įvertinti visą restruktūrizacijos priemonių rinkinį. Šiuo atveju kalbama apie įsikišimus, dėl kurių sprendimus priėmė Čekijos valdžios institucijos. Vertinant po įstojimo dienos esamų priemonių suderinamumą 1994 m. gairėse nustatytais kriterijai, pavyzdžiui, gyvybingumo atnaujinimas, pagalbos proporcingumas ir galimybė užkirsti kelią per dideliam konkurencijos iškraipymui, turi būti turimos omenyje visos šios restruktūrizacijos priemonės.

(103)

Pagal 1994 m. gaires sunkumus patiriančia įmone yra laikoma įmonė, kuri nesugeba atsinaujinti savo lėšomis arba gaudama reikiamas lėšas iš akcininkų arba kredito pagrindu.

(104)

1996 m. AGB deklaruoja 8,487 mlrd. CZK vertės nuostolius ir valdo jai priklausantį 5,476 mlrd. CZK vertės kapitalą. Šios informacijos pagrindu AGB (įskaitant ir bankinę struktūrą, kuri vėliau tapo AGB1) negalėjo atsinaujinti be valstybės įsikišimo, todėl 1994 m. gairių 2.1 punkto prasme ji buvo sunkumus patirianti įmonė. GECB ir GECIH tuomet jokių finansinių sunkumų neturėjo, ir šia prasme jie neatitinka 1994 m. gairėse nustatytų kriterijų.

(105)

1994 m. gairėse pagalba įmonei sanuoti yra aprašoma kaip priemonė, kuri turi laikinai palaikyti įmonę, kurios finansinė situacija yra žymiai pablogėjusi. Bendrai priemonės neturėtų būti taikomos ilgiau kaip 6 mėnesius. Dėl tos priežasties, kad garantijos, saugumo garantijos ir pasižadėjimai atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybė nėra laikinos priemonės ir jos buvo taikomos ilgiau nei 6 mėnesius, pagalba pagal 1994 m. gairių 2.1 punktą nepatenka į įmonei sanuoti taikomų priemonių kategoriją.

(106)

Pagal 1994 m. gaires restruktūrizavimo pagalba turi būti susijusi su funkcine restruktūrizavimo arba atnaujinimo programa, pateikta Komisijai.

(107)

Čekijos Respublika ir GECB tvirtina, kad Komisija negali reikalauti išsamaus ir kompleksinio restruktūrizacijos plano, nes tuo metu, kai buvo priimtos priemonės, negalima buvo numatyti, kad bus taikomos ES valstybės pagalbos taisyklės. Be to, ir kitais atvejais, konkrečiai buvusioje Rytų Vokietijoje, šio reikalavimo nebuvo griežtai laikomasi.

(108)

Restruktūrizavimo planas, pateiktas kaip sudedamoji pranešimo dalis, yra 2003 m. gruodžio mėnesio. 1996 m., kai Čekijos valdžios institucijos pirmą kartą pradėjo kištis į su AGB susijusią situaciją, kompleksinė AGB restruktūrizavimo koncepcija neegzistavo. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šis oficialus 1994 m. gairių reikalavimas neįvykdytas.

(109)

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagalba, dėl kurios Komisija pradėjo procedūrą, siejama su AGB1 pardavimu GECB bankui. Atsižvelgiant į tai, reikėtų priminti, kad paprastai Komisija sunkumus patiriančios įmonės kontrolės perdavimą privačiam investuotojui, kad būtų išspręsti sunkumai susiję su ankstesniu ūkininkavimu, ir tam, kad būtų sudaryta galimybė ekonominiam tokios įmonės vystymuisi (arba jos prekybinei veiklai), laiko esminiu. Galima tikėtis, kad tokia įmonė bus pastoviai gyvybinga, jeigu ji pateks naujam privačiam investuotojui, turinčio pakankamai lėšų jo esminei restruktūrizacijai atlikti. Nors tiesiogine žodžio prasme nebuvo jokio restruktūrizacijos plano, kai 1998 m. birželio mėn. (o tuo labiau 1996 m.) vyko pardavimas, yra aišku, kad GE savo reikmėms atliktos prognozės ir restruktūrizavimo priemonės, šia prasme, turėjo sugebėti užtikrinti ilgalaikį AGB gyvybingumą. Nors GECB ir GECIH, kaip paskutiniai bankinės struktūros AGB1 savininkai, patys savaime nepatyrė ekonominių sunkumų, GECB nebuvo AGB1 savininkas tada, kai įmonė turėjo ekonominių sunkumų, ir nebuvo atsakingas už AGB1 situacijos pablogėjimą. Kaip tik atvirkščiai, tai, kad GECB nusipirko bankinę struktūrą, įgalino atlikti jos restruktūrizavimą, o to nebūtų įvykę, jeigu GECB ir GECIH pastangos, susijusios su restruktūrizacija, nebūtų paremtos priemonėmis, įtrauktomis į susitarimą dėl žalos atlyginimo ir pardavimo teisės galimybę.

(110)

Pagal 1994 m. gaires kita sąlyga, kad priemonės būtų priimtos, siekiant kaip galima daugiau apriboti neigiamą įtaką konkurencijai. Tokios priemonės dažniausiai yra susijusios su įmonės veiklos apribojimu arba pajėgumų uždarymu. Bet 1994 m. gairėse nurodyta, kad jeigu atitinkamoje rinkoje, kurioje pagalbos gavėjas užsiima veikla, nėra struktūrinio gamybinių ar prekybinių pajėgumų pertekliaus, Komisija paprastai nereikalauja iš susijusios įmonės veiklos apribojimo mainais už pagalbą.

(111)

Komisijai užtenka patikinimo, kad suteikiant pagalbą Čekijos bankininkystės rinkoje nebuvo prekybinių pajėgumų pertekliaus. Komisija taip pat pripažįsta, kad AGB neliko grynųjų pinigų pertekliaus, kuris būtų įgalinęs prekybinių apimčių didinimus didesniu mastu, negu būtų būtina jo gyvybingumo atnaujinimui. Komisija pažymi, kad Čekijos Respublika suteikiant pagalbą visiškai atitiko remiamų sričių reikalavimus, o tai pateisina faktą, kad kriterijus dėl per didelio konkurencijos iškraipymo nėra taikomas taip griežtai. Galiausiai Komisija pastebi, kad pradėjus tyrimo procedūrą nei viena konkurencinė įmonė nepareiškė jokių pastabų. Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nereikėjo jokių sąlygų ir įsipareigojimų tam, kad būtų užkirstas kelias konkurencijos iškraipymui, kuris galėjo atsirasti suteikus pagalbą.

(112)

Pagalbos dydis ir intensyvumas turi būti apribotas iki visiško minimumo, būtino įmonei restruktūrizuoti. Todėl iš pagalbos gavėjų tikimasi, kad jie reikšmingai prisidės prie restruktūrizacijos savo pačių lėšomis arba lėšomis, gautomis išorinio komercinio finansavimo forma.

(113)

Čekijos Respublika pateikė įrodymų, kad GECB ėmėsi kelių investicijų ir atliko kelis operatyvius restruktūrizacijos žingsnius. Visų pirma GECB išmokėjo 206 mln. CZK, daugiausia atleidžiamų darbuotojų išeitinėms pašalpoms. Be to, 1998–2002 m. GECB tiesiogiai investavo 2,040 mlrd. CZK. Šios investicijos susijusios su GECB informacinių ir bankinių sistemų aktualizavimu, o su tuo susijusios išlaidos kompiuterinei įrangai, taip pat ir bankomatų bei filialų tinklo plėtrai. GECB taip pat investavo į filialų tinklo optimizavimą, darbuotojų mokymą, įmonės vadovų asistavimą ir praktinės patirties perdavimą.

(114)

Atsižvelgdama į GECB pateiktą informaciją, Komisija pripažįsta, kad šios išlaidos yra susijusios su AGB1 restruktūrizacija.

(115)

Nepaprastai sunku nustatyti pagalbinių priemonių, išvardytų garantijų rašte ir susitarime dėl žalos atlyginimo, taip pat rašte dėl pardavimo teisės galimybės (pirmiausia dėl įvykių, įgalinančių jos panaudojimą), bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Tikimybė, kad šios pretenzijos bus pareikštos, yra labai maža, o kai kuriais atvejais ir nulinė (žr., pavyzdžiui, 1 lentelės 9 punktą).

(116)

Visgi reikėtų priminti, kad AGB1 buvo parduotas atviro, besąlyginio ir skaidraus konkurso pateikiant pasiūlymus būdu, ir nors neatmetama pagalbos galimybė, bet užtikrinama, kad suteikta pagalba buvo minimali būtina pagalba siekiant parduoti, o vėliau ir tęsti prekybinę veiklą. GECB bendrovė, bet kuriuo atveju, buvo vienintelis suinteresuotas asmuo, kuris pateikė pasiūlymą dėl AGB1 įsigijimo. Todėl dalykinių priemonių sąlygotas pardavimas GECB bankui ir GECIH atrodė protingiausias AGB1 restruktūrizavimo būdas.

(117)

Komisija taip pat pripažįsta, kad didelis kapitalo atitikimas, kurio pasiekė GECB, neatsirado dėl garantijų, saugumo garantijų arba pasižadėjimo atlyginti žalą bei pardavimo teisės galimybės, nes šios priemonės neturi jokios įtakos nuosavam banko kapitalui.

(118)

Šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad, nors 1994 m. gairių kriterijai ir nebuvo įvykdyti, 1994 m gairių dvasia iš esmės šiuo atveju buvo gerbiama: pardavimas privačiam savininkui atliktas akivaizdžiai siekiant banko ilgalaikio gyvybingumo atnaujinimo; nereikėjo nustatyti konkrečių sąlygų ar įsipareigojimų; parduodant suteikta pagalba iš tikrųjų buvo minimali restruktūrizacijai būtina pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pardavimas vyko atviro, besąlyginio ir skaidraus konkurso teikiant pasiūlymus būdu.

(119)

Nors ir nebuvo laikomasi kai kurių oficialių 1994 m. gairių kriterijų, esančių ir 1999 m. gairėse, tam, kad padarytume išvadas dėl pagalbos suderinamumo, reikėtų pagalbą vertinti kitų Bendrijų teisės aktų nuostatų atžvilgiu.

(120)

Europos susitarimo 46 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios buvo pagalbos skyrimo metu, skamba taip:

„Jeigu kalbama apie finansines paslaugas, nurodytas XVIa priede, šis susitarimas nepažeidžia šalių teisės imtis būtinų priemonių jų valiutos politikai užtikrinti arba priemonių, kurių imamasi dėl atsargumo, siekiant užtikrinti investuotojų, indėlininkų, apdraustųjų arba asmenų, kurie turi teisę būti globojamais, apsaugą arba finansinės struktūros saugumui, integracijai ir stabilumui užtikrinti. Šios priemonės pilietybės pagrindu nediskriminuos kitos šalies įmonių ir piliečių, palyginti su jos pačios įmonėmis ir piliečiais“.

(121)

Ši nuostata savaime nesuteikia teisinio pagrindo tam, kad bet kokios valstybės pagalbos priemonės, priimtos pagal ją Čekijos Respublikoje, būtų suvokiamos kaip suderinamos su bendrąja rinka. Jos yra bendro pobūdžio rėmai, kurie kartu su visais kitais teisiniais ir faktiniais šio atvejo elementais yra svarbūs vertinant pagalbos suderinamumą su bendrąja rinka.

(122)

Šiuo požiūriu reikėtų pažymėti kad šis atvejis negali būti suvokiamas atskirai. Kai buvo suteikta pagalba, Čekijos bankininkystės sektorius patyrė didelių sunkumų ir dauguma bankų buvo netoli bankroto ribos. Šis bankas yra vienas iš šešiolikos atvejų, apie kuriuos buvo pranešta pagal pereinamąjį mechanizmą (23), į kuriuos Čekijos Respublika privalėjo įsikišti, kad būtų užkirstas kelias visos bankų sistemos Čekijos Respublikoje žlugimui. Įsikišimai susiję su visais Čekijos bankais.

(123)

Šia prasme visos šios priemonės aiškiai buvo nukreiptos Čekijos Respublikos finansinės sistemos integruotumui ir stabilumui užtikrinti. Šios priemonės taip pat buvo būtinos Čekijos Respublikos finansinės sistemos stabilumui užtikrinti, kadangi be jų bankai būtų žlugę. Iš tikrųjų ČNB priemonių ėmėsi kaip institucija, vykdanti finansinio sektoriaus priežiūrą. Priemonės apima daugumą finansinių paslaugų, nurodytų Europos susitarimo XVIa priede. Dėl to nebuvo diskriminacijos dėl pilietybės.

(124)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus argumentus akivaizdu, kad pagalba, suteikta parduodant AGB1, sudaro dalį ilgalaikių priemonių, sistemingai taikytų Čekijos Respublikos, kad būtų išvengta bankininkystės sektoriaus žlugimo. Nors Čekijos valdžios institucijos nesilaikė 1994 m. gairių nuostatų, tačiau visiškai gerbė jų dvasią ir esminius principus. Atsižvelgiant į neeilines aplinkybes, kurias tuo metu patyrė Čekijos Respublika, ir Europos susitarimo 46 straipsnio 2 punktą, Komisija priėjo prie išvados, kad pagalba gali būti pripažinta suderinama su EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu kaip pagalba, palengvinanti tam tikros ūkinės veiklos vystymąsi.

(125)

Remdamasi pirmiau pateiktais faktais Komisija padarė išvadą, kad žalos atlyginimas pagal pretenzijas, nurodytas 26 konstatuojamosios dalies 1–4 lentelėse, ir pardavimo teisės galimybė yra valstybės pagalba, esama po įstojimo dienos ir suderinama su bendrąja rinka,