21.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 46/41

(1)

2006 m. gegužės 4 d. Lenkija pareiškė ketinanti suteikti restruktūrizavimo pagalbą įmonei „Bison-Bial SA“ (toliau – BB).

(2)

Komisija 2006 m. birželio 13 d. raštu kreipėsi į Lenkiją prašydama pateikti tam tikrą trūkstamą informaciją, kurią Lenkijos valdžios institucijos perdavė 2006 m. liepos 13 d. Komisija 2006 m. rugpjūčio 29 d. raštu kreipėsi į Lenkiją prašydama pateikti papildomą informaciją. Lenkijos valdžios institucijos pateikė atsakymus 2006 m. rugsėjo 18 d., spalio 20 d. ir lapkričio 3 d. raštuose.

(3)

Komisija 2006 m. gruodžio 20 d. raštu pranešė Lenkijai apie sprendimą pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį dėl minimos pagalbos. Komisijos sprendimas pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. (2) Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas apie pagalbos priemonę.

(4)

Lenkijos valdžios institucijos 2007 m. sausio 23 d. rašte pateikė savo pastabas. Trečiosios šalys pastabų nepateikė.

(5)

Kovo 28 d. buvo surengtas susitikimas su Lenkijos valdžios institucijų ir BB atstovais. Po jo Komisija 2007 m. balandžio 17 d. rašte paprašė pateikti papildomą informaciją. Lenkijos valdžios institucijos 2007 m. gegužės 15 d. rašte pateikė atsakymus.

(6)

BB yra stambi bendrovė, gaminanti staklių laikiklius, ašis, kriaunas, įvores, frezavimo prietaisus ir instrumentų aptaisus. Bendrovė buvo įsteigta 1948 m. kaip valstybės įmonė. 1997 m. valstybė pardavė 53 proc. BB akcijų privataus kapitalo bendrovei „Metalexport sp. z o.o.“, kuri 2004 m. pakeitė pavadinimą į „Mex-Holding sp. z o.o.“. 2006 m. pabaigoje Valstybės iždas valdė 18 proc. BB akcijų, likusi jų dalis priklausė privatiems subjektams. 2000–2006 m. BB darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 1 680 iki 950.

(7)

2004 m. bendrovė užėmė 17 proc. staklių pramonės prietaisų vidaus rinkos, parduodama joje tik 20 proc. gaminių; didžioji BB produkcijos dalis yra eksportuojama, pvz., 2004 m. į JAV buvo išvežta 30 proc., į Italiją – 15 proc., į Rytų Europos šalis, įskaitant Rusiją – 7 proc., į Didžiąją Britaniją – 5 proc. pagamintos produkcijos. Didelę dalį bendrovės eksportuojamų gaminių platina „Mex-Holding“ grupei priklausančios įmonės, pvz., „Toolmex Corporation“ (JAV), „Mexpol GmbH“ (Vokietija), „Toolmex Polmach“ (Jungtinė Karalystė) arba „Italmex SA“ (Italija).

(8)

Skaičiavimai rodo, kad BB dalis Europos rinkoje yra 1,3 proc. Pagal geografiją BB gaminių rinka yra europietiško masto, bet ateityje ji gali tapti pasauline. Staklių prietaisų, kokius gamina BB, gamybos sektoriaus pajėgumai Europos ir pasaulio šalyse yra per dideli.

(9)

Bendrovė savo veiklą vykdo regione, kuriam pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą gali būti teikiama pagalba.

(10)

BB sunkumai prasidėjo 2001 m., kai bendrovė patyrė 24 mln. PLN nuostolių. Šių finansinių sunkumų pagrindinėmis priežastimis Lenkija įvardijo:

(11)

Dėl paminėtų aplinkybių ir didelių paskolų kainų rinkoje atsirado sunkumų išlaikyti likvidumą. Dėl susidariusių finansinių sunkumų bendrovė pradėjo vėluoti atsiskaityti pagal įsipareigojimus. 2002 m. keturi bankai pareikalavo nedelsiant grąžinti paskolas. BB negalėjo vykdyti einamųjų įsipareigojimų, įskaitant atlyginimų mokėjimą, dėl to keturis mėnesius buvo sustabdyta gamybos padalinio veikla. Įmonės pardavimas sumažėjo perpus – nuo 91 mln. PLN 2001 m. iki 48 mln. PLN 2002 m., kuriems baigiantis grynasis nuostolis buvo 74,8 mln. PLN.

(12)

BB patiriamus sunkumus gilino nuolat blogėjanti pagrindinės įmonės „Mex-Holding Sp. z o.o.“ padėtis. Visa kapitalo grupė 2002 m. patyrė 75,8 mln. PLN nuostolių. Vėliau padėtis pagerėjo, tačiau grupės veikla tebėra nuostolinga, o jos nuosavo kapitalo vertės dydis yra neigiamas.

(13)

Bendrovė 2003 m. nuostolius sumažino iki 8,5 mln. PLN, o 2004 m. uždirbo 5,1 mln. PLN pelno. Lenkijos valdžios institucijos nurodo, kad BB veiklos pelningumas yra susijęs su prasidėjusia įmonės restruktūrizacija. Jau pirmosios restruktūrizavimo priemonės, kurių buvo imtasi, padėjo padidinti pardavimą ir sumažinti veiklos sąnaudas. Be to, buvo nurašyta dalis skolų. Šie veiksmai leido bendrovei 2005 m. ir 2006 m. uždirbti atitinkamai 20 mln. PLN ir 12,5 mln. PLN pelno.

(14)

Nepaisant to, kad BB veikla yra pelninga, ji tebesusiduria su sunkumais. Nuo 2001 m. besikaupiantys įprastos veiklos nuostoliai pavirto stambiomis skolomis. 2004 m. bendrovės turto vertė buvo 57 mln. PLN, o įsiskolinimai – 115,7 mln. PLN. Kitaip tariant, jos nuosavo kapitalo vertės dydis buvo neigiamas. 2006 m. pabaigoje nuosavo kapitalo vertės dydis tebeliko neigiamas: – 26 mln. PLN. Komisijai pateikta analizė rodo, kad jei bendrovė nesulauks pagalbos, netrukus gali tekti skelbti jos bankrotą, nes įmonė neturės galimybių grąžinti skolų, pareikalavus jas skubiai sumokėti.

(15)

BB 2003–2009 m. laikotarpiui parengė restruktūrizavimo planą, pagal kurį visų pirma planuojama restruktūrizuoti įmonės finansus, turtą ir užimtumo lygį. 2003 m. prasidėjus finansų restruktūrizavimui buvo numatyta grąžinti skolas privatiems kreditoriams pagal sudarytus susitarimus, nurašyti dalį įsiskolinimų privatiems asmenims bei valstybei ir sumokėti likusią skolos valstybei dalį iš paskolos, kurią turi suteikti valstybinė Pramonės plėtros agentūra (toliau – PPA).

(16)

2004 m. bendrovė sudarė susitarimus, pagal kuriuos numatoma grąžinti nesumokėtas skolas bankams bei darbuotojams, ir sudarė teisminę taikos sutartį su kitais privačiais kreditoriais.

(17)

Įprastos veiklos restruktūrizavimas prasidėjo 2001 m. Bendrovė sumažino darbuotojų skaičių: 2000 m. joje dirbo 1 680, 2001 m. – 1 144, o 2005 m. – 925 asmenys. Baigus restruktūrizavimą įmonėje turi dirbti 800 darbuotojų. Taigi restruktūrizavimo pabaigoje užimtumo lygis, palyginti su 2000 m., turi sumažėti 52 proc., o palyginti su 2001 m. – 30 proc.

(18)

Kalbant apie turto restruktūrizavimą, BB planuoja parduoti nereikalingą turtą, pakeisti bendrovės veiklos vietą ir parduoti žemės sklypą, kuriame dabar yra vykdoma veikla. Pateiktame turto vertinime nurodoma, kad minimo žemės sklypo rinkos vertė gali būti […] (3) mln. PLN. Lenkijos valdžios institucijų pateiktoje pirminėje informacijoje nurodoma, kad žemės sklypą bendrovė planuoja parduoti 2009 m., tačiau iki to laiko visos mašinos ir įrenginiai turi būti perkelti į naują vietą. Be to, nekilnojamasis turtas, kurį ketinama parduoti, yra užstatytas. Komisijai priėmus sprendimą pradėti oficialų tyrimą, Lenkija pranešė, kad minimo turto pardavimo laikas gali būti pratęstas iki 2010 m.

(19)

2003–2005 m. BB investicijos buvo 1,4 mln. PLN, o 2006–2009 m. planuojama investuoti 14,2 mln. PLN. Šios investicijos pirmiausia turi atnaujinamąjį pobūdį, t.y. bendrovė perka didesnio našumo ir mažiau aplinką teršiančias mašinas bei įrenginius. Be to, pagal planą tik po 2009 m. turi prasidėti pastebimas investicijų augimas, nes šiuo metu bendrovės finansiniai ištekliai yra kuklūs. Didžiąją dalį investicijų planuojama įgyvendinti 2010 m. ir susieti tai su įmonės persikėlimu į naują vietą.

(20)

Lenkija iš pradžių teigė, kad įmonės užimtumo lygio ir gamybinio ploto mažinimas yra pakankama priemonė siekiant sušvelninti nepageidaujamas pagalbos pasekmes. Tuo pačiu metu Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad šio mažinimo pasekmėms kompensuoti ketinama įsigyti didesnio našumo įrenginius, o dėl to esami BB gamybiniai pajėgumai išliktų nepakitę. Lenkijos valdžios institucijos teigė, kad esamų gamybinių pajėgumų išlaikymą, vietoj jų didinimo, galima būtų pripažinti kompensacine priemone.

(21)

Pagal planą restruktūrizavimo sąnaudos 2003–2009 m. turėtų būti 138 mln. PLN; jų didžiausia dalis – 122,6 mln. PLN – bus finansų restruktūrizavimo sąnaudos, o likusi suma – 15,6 mln. PLN – bus skirta investicijoms.

(22)

Pagal planą vykdant finansų restruktūrizavimą, bankams pagal sudarytą taikos sutartį bendrovė turi sugrąžinti 65,6 mln. PLN skolą, kitiems privatiems kreditoriams – 17,5 mln. PLN ir sumokėti 39,5 mln. PLN skolą valstybei. Visa pagalbos, kurią valstybė ketina suteikti, suma turi būti panaudota valstybei susidariusiai skolai sumokėti. Dalis restruktūrizavimo sąnaudų turi būti finansuojama iš pajamų, gautų pardavus bendrovės turtą po persikėlimo į kitą vietą.

(23)

Valstybės parama BB restruktūrizavimui vykdyti, yra teikiama vadovaujantis dviem teisės aktais: 2002 m. rugpjūčio 30 d. Įstatymu dėl verslo įmonių tam tikrų skolų valstybei restruktūrizavimo (toliau – 2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatymas) ir 2002 m. spalio 30 d. Įstatymu dėl valstybės teikiamos pagalbos verslui, turinčiam ypatingos svarbos darbo rinkai (toliau – 2002 m. spalio 30 d. įstatymas), kurio nauja redakcija pateikiama 2003 m. lapkričio 14 d. priimtame įstatyme (toliau – 2003 m. lapkričio 14 d. įstatymas).

(24)

2002 m. rugpjūčio 30 d. įstatyme numatyta teisinė galimybė restruktūrizuoti sunkioje ekonominėje padėtyje atsidūrusių įmonių įsipareigojimus valstybei, nurašant nesumokėtas skolas. Suinteresuota įmonė prašymą kartu su restruktūrizavimo planu turėjo pateikti kiekvienai valdžios institucijai, kurios prašoma restruktūrizuoti susidariusią skolą (toliau – restruktūrizavimo institucija). Restruktūrizavimo institucija, nusprendusi, kad plane siūlomos priemonės gali pagerinti įmonės finansinę padėtį, turėjo priimti sprendimą dėl restruktūrizavimo sąlygų, nurodydama įsiskolinimus, kurie turi būti restruktūrizuoti. Įmonei įvykdžius minimame sprendime nurodytas sąlygas, restruktūrizavimo institucija teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo priimti sprendimą dėl skolų, nurodytų sprendime dėl restruktūrizavimo sąlygų, nurašymo.

(25)

2002 m. spalio 30 d. įstatyme numatyta centralizuoti minėtą sistemą ir PPA vadovui suteikti teisę priimti sprendimą, ekvivalentišką sprendimui dėl restruktūrizavimo sąlygų, vadinamąjį sprendimą dėl restruktūrizavimo (įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas kartu su 19 straipsniu). Sprendime dėl restruktūrizavimo turi būti pateiktas restruktūrizavimo plano vertinimas ir sprendimas, kaip restruktūrizuoti nurodytus įsipareigojimus valstybei. Kompetentingos restruktūrizavimo institucijos privalo teisės aktų nustatyta tvarka priimti individualius sprendimus dėl įmonių skolų valstybei, kurios nurodytos sprendime dėl restruktūrizavimo, nurašymo.

(26)

Pagal 2003 m. lapkričio 14 d. įstatymą, kuris pakeitė 2002 m. spalio 30 d. įstatymą, įsipareigojimų valstybei restruktūrizavimas yra susiejamas su prievole perduoti trečiajam asmeniui – operatoriui (bendrovei, kurioje PPA, t. y. valstybė, turi 100 proc. akcijų) – turtą, kurio dydis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. bendros restruktūrizuojamų skolų sumos. Iš pajamų, gautų Operatoriui pardavus minimą turtą, turėjo būti sumokėta bent dalis skolos valstybei, o likusi jos dalis, pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui, turėjo būti nurašyta.

(27)

BB pateikė prašymą dėl įsiskolinimų valstybei restruktūrizavimo pagal 2002 m. rugpjūčio 30 d. ir 2002 m. spalio 30 d. įstatymų nuostatas. Bendra nominali pagalba, kurią valstybė ketina suteikti, yra 31,43 mln. PLN (4) (8,2 mln. EUR). Ją sudaro iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis teikiama paskola ir skola valstybei, kurią ketinama nurašyti.

2   lentelė

Ketinama suteikti valstybės pagalba

(28)

Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą kilus klausimui, ar restruktūrizavimui vykdyti teikiama pagalba yra suderinama su bendrosios rinkos taisyklėmis.

(29)

Pirma, Komisija suabejojo, ar įgyvendindama restruktūrizavimo planą bendrovė gali atkurti ilgalaikį pelningumą. Komisijai kilo įtarimų, kad 2004–2005 m. bendrovė gavo pelno dėl atskirų veiksmų, kurių buvo imtasi, pvz., atsisakius įsipareigojimų, todėl negalima teigti, kad bendrovės veikla iš tikrųjų pagerėjo. Be to, plane daugiausia dėmesio buvo skiriama senų skolų grąžinimui, o jame numatytos investicijos būtų nepakankamos, siekiant užtikrinti, kad restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje gamybos priemonės būtų konkurencingos.

(30)

Antra, Komisija suabejojo siūlomų kompensacinių priemonių pagrįstumu. Bendrovė nurodė, kad planuoja sumažinti gamybinį plotą, bet gamybiniai pajėgumai dėl to nesumažėtų. Taip pat ji smarkiai sumažino užimtumo lygį, tačiau, atrodo, jis buvo apribotas siekiant rentabilumo.

(31)

Galima manyti, kad ne visos priemonės, kurias Lenkijos kompetentingos valdžios institucijos nurodė kaip įmonės nuosavą įnašą, pagal gaires gali būti juo pripažintos. Todėl neaišku, ar tikrasis nuosavas įnašas būtų pakankamas, t. y. ar ketinama teikti pagalba būtų minimali.

(32)

Komisijai priėmus sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl pagalbos, kurią ketinama suteikti BB, Lenkijos valdžios institucijos pateikė išsamią informaciją apie įmonės strategiją.

(33)

Lenkijos valdžios institucijos paaiškino, kad jeigu kalbama apie bendrovės gamybinę veiklą Baltstogėje, tai ji vykdoma dviejuose cechuose, kurių vienas veikia miesto centre (nekilnojamasis turtas […] gatvėje). BB planuoja šį nekilnojamąjį turtą parduoti ir perkelti gamybą į kitą cechą arba įsigyti trečią nekilnojamojo turto objektą, į kurį būtų perkelta visa gamyba, ir parduoti šiuo metu turimus du žemės sklypus. Pagal Komisijai perduotas prognozes BB 2010 m. planuoja investuoti […] mln. PLN po to, kai bus parduotas nekilnojamasis turtas […] gatvėje. Jeigu bendrovė priims sprendimą parduoti abu nekilnojamojo turto objektus ir perkelti gamybą į naują vietą, investicijų vertė bus dar didesnė.

(34)

Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagrindiniai modernizavimo darbai bendrovėje bus atliekami 2010 m., po to, kai ji pakeis veiklos vietą. Planuojama, kad 2010–2014 m. BB investicijos turi būti 43 mln. PLN, iš kurių iki 2010 m. pabaigos, kai bendrovė planuoja persikelti į kitą vietą, planuojama investuoti […] mln. PLN.

(35)

Lenkijos valdžios institucijos nurodė, kad 2010–2014 m. planuojama investuoti į įmonės projektavimo darbų ir gamybos procesų valdymo sistemos modernizavimą, standartinių laikiklių surinkimo proceso automatizavimą, gaminių kokybės gerinimą ir technologinių, šiluminio bei cheminio gaminių apdorojimo procesų optimizavimą, kontrolės bei matavimo metodų vystymą. Be to, Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad bendrovės veiklos vietos pakeitimas ir tolesnės investicijos yra susijusios su ilgalaikės strategijos įgyvendinimu.

(36)

Kad būtų išvengta konkurencijos iškraipymų, Lenkijos valdžios institucijos ir bendrovė siūlo tris alternatyvius kompensacinių priemonių, kurias įmonė yra pasirengusi pritaikyti, variantus:

(37)

Pasirinkus trečiąjį variantą, t. y. pardavus […] veikiantį gamybos cechą, BB produkcijos asortimentas sumažėtų 46 proc., o staklių skaičius – 12 proc. Vis dėlto […] veikiantis gamybos cechas turi skolų, kurioms restruktūrizuoti ketinama naudoti valstybės pagalbą, apie kurią pranešta. Be to, […] veikiančio cecho turtas yra užstatytas arba naudojamas kaip BB prekybos įsipareigojimų užtikrinimo priemonė. Lenkijos valdžios institucijos teigia, kad visų pirma turi būti sprendžiama […] veikiančio cecho skolų problema, o tik po to, bet ne anksčiau kaip 2009 m., jį būtų galima parduoti. BB įsipareigojo imtis visų veiksmų, būtinų siekiant parduoti nekilnojamąjį turtą iki 2009 m. pabaigos, jei Komisija patvirtintų, kad tai yra tinkama kompensacinė priemonė.

(38)

Dėl restruktūrizavimo proceso finansavimo Lenkijos valdžios institucijos paaiškino, kad atsižvelgiant į pastaruoju metu regione kylančias nekilnojamojo turto kainas ir žemės sklypo, kurį ketinama parduoti, vietą (Baltstogės centras), už jo pardavimą ketinama gauti […] mln. PLN. Apskaičiuota, kad pardavus […] gamybos cechą bus gauta […] mln. PLN. Be to, remiantis valstybės pagalbą reglamentuojančiais teisės aktais, BB viešajam subjektui (operatoriui) privalo perduoti 2,795 PLN vertės turtą mainais už skolos nurašymą.

(39)

EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, ir kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(40)

Ketinimas nurašyti bendrovės skolas valstybei kartu su palūkanomis ir suteikti valstybinės agentūros paskolą yra susijęs su valstybės išteklių naudojimu. Be to, bendrovė gautų naudos, kadangi sumažėtų jos išlaidos. Kalbant apie antrą priemonę, verta pabrėžti, kad BB, kaip sunkumų turinti bendrovė, kurios įsipareigojimų dydis yra daug didesnis nei turto, negalėtų gauti tokio pobūdžio finansavimo rinkos sąlygomis. Vadinasi, visa paskolos suma laikytina pagalbos sudėtine dalimi.

(41)

Priimti sprendimai dėl restruktūrizavimo, įpareigojantys nurašyti įsipareigojimus valstybei ir sustabdyti skolos išieškojimą, irgi gali būti laikomi tam tikra pagalbos rūšimi. Tačiau Komisija pažymi, kad šiuo atveju su minimais „atidėjimais“ susijęs pagalbos elementas yra valstybės pagalbos dalis, t. y. palūkanų, skaičiuotų per visą nurodytą laikotarpį ir pridėtų prie skolos, kuri turi būti nurašyta, suma.

(42)

BB gaminami metalinių prietaisų laikikliai yra parduodami EB rinkoje. Be to, BB konkuruoja su EB gamintojais trečiųjų šalių rinkose. Todėl BB padėties stiprėjimas panaudojant valstybės teikiamą pagalbą gali paveikti konkurenciją Bendrijos teritorijoje, taigi atitinka kriterijų dėl įtakos prekybai vidaus rinkoje.

(43)

Todėl nurodytos priemonės pripažįstamos valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(44)

Šiuo atveju negalima taikyti EB sutarties 87 straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių. Atsižvelgiant į Sutarties 87 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis ir į tai, kad pagrindinis pagalbos tikslas yra padėti atkurti ilgalaikį nuostolius patiriančios įmonės rentabilumą, galima taikyti tik EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte apibrėžtą sąlygą, pagal kurią yra numatyta pagalba, skirta tam tikrų regionų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą yra suderinama su bendrąja rinka, jeigu ji atitinka sąlygas, nurodytas Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (5) (toliau – gairės).

(45)

Vadovaujantis gairėmis, sunkumus patiriančia įmone yra laikoma ekonominių pajėgumų panaudojant nuosavus išteklius, akcininkų lėšas ir skolintą kapitalą negalinti atkurti įmonė, kuri, negavusi iš valstybės paramos, turėtų nutraukti veiklą. Gairėse apibrėžiami tam tikri tipiniai požymiai, liudijantys apie sunkią įmonės padėtį, pvz., didėjantis įsiskolinimas, mažėjanti arba nulinė turto grynoji vertė. Pagal gairių 13 punkto nuostatas, didesnei verslo grupei priklausanti įmonė paprastai negali gauti restruktūrizavimo pagalbos, išskyrus atvejus, kai galima įrodyti, kad patiriamų sunkumų priežastys slypi pačios įmonės viduje, o ne sąlygotos grupės išlaidų sutartinio paskirstymo, ir sunkumai yra tokie dideli, kad grupė nėra pajėgi pati juos įveikti.

(46)

Pagal gaires BB turi būti pripažinta sunkumus patiriančia įmone. Jos nuosavo kapitalo vertė yra neigiama. Bendrovė privatiems kreditoriams moka senas skolas pagal sudarytus susitarimus (paskutinės skolos dalys turi būti sumokėtos 2009 m.). Bendrovei neatsiskaičius su valstybe, t. y. nesumokėjus skolos valstybei arba jos nenurašius, bus pareikalauta skolą sumokėti skubiai. Pradėjus šios skolos išieškojimą, bendrovė neturėtų galimybių grąžinti skolų privatiems kreditoriams, ir tikriausiai turėtų skelbti bankrotą. BB dėl blogos finansinės padėties negali rinkoje pasiskolinti lėšų, reikalingų valstybei susidariusiai skolai grąžinti, be to, jos visas turtas yra naudojamas kaip įsipareigojimų užtikrinimo priemonė.

(47)

Pagal bendrovės veiklos pelningumą negalima vertinti jos tinkamumo gauti pagalbą, kadangi įmonės nuosavo kapitalo vertė iki šiol yra neigiama. Neatmetama galimybė, kad bendrovė pelną uždirbo tik dėl to, kad valdžios institucijos, atsižvelgdamos į ketinimą nurašyti skolą, sustabdė jos išieškojimą.

(48)

BB pagrindinė bendrovė taip pat susiduria su sunkumais ir patiria nuostolių, o jos skolos didėja, todėl ji neturi galimybių padėti BB išspręsti problemas. Pagrindinės bendrovės sunkumai prasidėjo po 2000 m. Tai, kad pagrindinė bendrovė nesugebėjo grąžinti paskolos, kurią jai suteikė BB ir kuri tapo viena iš pastarosios sunkumų priežasčių, įrodo, jog pagrindinė bendrovė tikrai turi finansinių sunkumų. Nesugrąžindama paskolos, ji nesiekė padidinti kai kurių kapitalo grupei priklausančių įmonių pelno dydžio arba sąmoningai pabloginti BB padėtį.

(49)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija suabejojo restruktūrizavimo tikslingumu, nurodydama, kad visų pirma vykdant jį numatoma pertvarkyti įmonės finansinę veiklą, o gamybos restruktūrizavimo aspektams skiriama nepakankamai dėmesio. Priėmus sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą, Lenkijos valdžios institucijos Komisijai perdavė papildomą informaciją ir išsklaidė abejones dėl įmonės rentabilumo atkūrimo galimybių.

(50)

Išsamiai išanalizavus BB finansines ataskaitas, galima pastebėti, kad bendrovės veikla nuo 2004–2005 m. iš tikrųjų gerėja, o atsitiktiniai įvykiai šiam veiklos pagerėjimui daro labai ribotą įtaką. Pavyzdžiui, skolos nurašymas tapo papildomu veiksniu, paskatinusiu bendrovės veiklos rezultatų gerėjimą, tačiau pagrindinis BB pelno šaltinis yra įmonės įprasta veikla.

(51)

Produkcijos proceso restruktūrizavimo analizė rodo, kad bendrovė vis daugiau dėmesio skiria didesnę pridedamąją vertę turinčių gaminių gamybai, pvz., 2001 m. BB pagamino 709 000 gaminių vienetų, o prekybos apimtis buvo 84,9 mln. PLN; 2006 m. bendrovė pagamino 377 000 gaminių vienetų, o prekybos apimtis buvo 93,8 mln. PLN.

(52)

2003–2009 m. planuojama įgyvendinti investicijų už 14,75 mln. PLN. Bendrovė 2010 m. ketina vykdyti papildomą su įmonės veiklos vietos pakeitimu susijusią programą, kurios investicijų dydis turi būti […] mln. PLN. Komisija pažymi, kad tik antros šios investicinės programos dalies įvykdymas laiduotų bendrovės ilgalaikį rentabilumą.

(53)

Atsižvelgdama į nurodytą priežastį ir į tai, kad nekilnojamojo turto pardavimą, reikalingą investicijoms finansuoti, planuojama perkelti į 2010 m., Komisija pažymi, kad restruktūrizavimo laikotarpį būtina pratęsti iki 2010 m. pabaigos, o bendrovės investicijos, kurias planuojama įgyvendinti 2010 m., turi būti laikomos viena iš sudėtinių restruktūrizavimo dalių. Taigi 2003–2010 m. investicijų dydis turi sudaryti […] mln. PLN (14,75 mln. PLN + […] mln. PLN), t. y. jos bus daug didesnės nei planuoti 15,6 mln. PLN.

(54)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu negalima apskaičiuoti BB nuosavo kapitalo grąžos normos, nes bendrovės kapitalo vertė yra neigiama. Šio kapitalo vertė bus atkuriama palaipsniui iki 2010 m. Planuojama, kad 2011 m. skaičiai galės būti laikomi ilgalaikiais. Tais metais kapitalo grąžos norma bus 9 proc. (44 mln. PLN nuosavo kapitalo grynasis pelnas bus 4 mln. PLN). Tai nėra labai aukštas lygis, bet Komisija pabrėžia, kad BB veiklą vykdo rinkoje, kurioje vyksta didelė konkurencija su Azijos šalių gamintojais, o pelno marža yra ribota, todėl nurodytas lygis, atrodo, yra pagrįstas.

(55)

Atsižvelgdama į tai, Komisija sutinka su nuomone, kad restruktūrizavimo plano vykdymas leistų bendrovei atkurti rentabilumą, jeigu būtų įgyvendintos 2010 m. numatytos investicijos, o restruktūrizavimo laikas pratęstas iki 2010 m. pabaigos.

(56)

Komisijai priėmus sprendimą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, Lenkijos valdžios institucijos pasiūlė tris alternatyvias kompensacines priemones, kurias BB galėtų taikyti.

(57)

Dėl pirmojo pasiūlymo, t. y. gamybos sumažinimo 5 proc., Komisija pastebi, kad BB natūraliai eina tokia kryptimi, kad būtų gaminama mažiau, bet didesnės pridėtinės vertės, gaminių. Taigi Komisija pažymi, kad ši priemonė iš tikrųjų gali neturėti įtakos bendrovės veiklai ir dėl to negali garantuoti BB dalies rinkoje mažėjimo.

(58)

Pagal antrąjį pasiūlymą numatoma parduoti 5 proc. bendrovės mašinų. Atsižvelgdama į tai, kad BB planuoja įgyvendinti didelę modernizacijos programą, kurioje yra numatytas naujų didesnio našumo mašinų pirkimas, Komisija nelaiko šios priemonės tikra kompensacine priemone, nes parduotų mašinų gamybinius pajėgumus galima atkurti panaudojant naujus didesnio našumo įrenginius.

(59)

Todėl Komisija mano, kad dvi paminėtos priemonės negarantuoja konkurenciją galinčių varžyti pagalbos padarinių ribojimo.

(60)

Trečiajame pasiūlyme numatoma parduoti bendrovės gamybos cechą, esantį […]. Pardavus šį objektą, BB asortimentas sumažėtų 46 proc., prekybos apimtys – 13 proc., o staklių skaičius – 12 proc. Šis pasiūlymas savo apimtimi yra susijęs su pirmuoju ir antruoju, tačiau jame siūloma ir naujų sprendimų. Paskelbus apie […] veikiančio gamybos cecho pardavimą, potencialūs bendrovės konkurentai turės galimybę perimti dalį BB gamybinių pajėgumų, o tai gali sušvelninti neigiamus pagalbos padarinius. Be to, […] veikiantis gamybos cechas dirba pelningai, pvz., 2006 m. jo pelnas buvo 1,2 mln. PLN, todėl siekiant restruktūrizuoti bendrovę nėra būtinybės jį parduoti.

(61)

Atsižvelgdama į tai Komisija mano, kad […] veikiančio gamybos cecho pardavimas yra tinkama ir pakankama kompensacinė priemonė.

(62)

Sprendimo pradėti procedūrą 45 punkte Komisija suabejojo dėl kai kurių skolų, kurias planuojama grąžinti restruktūrizavimo laikotarpiu, pripažinimo restruktūrizavimo išlaidomis (6). Šios abejonės liko neišsklaidytos. Komisija pabrėžia, kad bendrovė kapitalą skolinosi siekdama garantuoti normalų įprastos veiklos finansavimą, o jį grąžinti galima iš turimų lėšų.

(63)

Jei restruktūrizavimo laikotarpis bus pratęstas iki 2010 m., siekiant į jį įtraukti tais metais įgyvendinti numatytas investicijas, jos turi būti nurodytos restruktūrizavimo sąnaudų sąraše.

(64)

Sprendimo pradėti procedūrą 46 ir 47 punktuose Komisija suabejojo, ar galima tam tikras Lenkijos nurodytas priemones pagal gairių 43 ir 44 punktus laikyti naudos gavėjo įnašu. Ši abejonė liko neišsklaidyta. Todėl toliau analizėje tokios priemonės nevertinamos kaip naudos gavėjo nuosavas įnašas.

(65)

Toliau pateikiamas restruktūrizavimo sąnaudų, naudos gavėjo įnašo ir valstybės pagalbos sąrašas:

(66)

BB nuosavas įnašas, skirtas bendroms restruktūrizavimo sąnaudoms dengti, yra 50,4 proc., t. y. atitinka pagal gairių 44 punktą teikiamą valstybės pagalbą, skirtą įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

(67)

Gairių 45 punkte teigiama: „Siekiant apriboti iškraipantį poveikį, pagalbos suma arba jos teikimo forma turi būti tokia, kad bendrovei neliktų grynųjų pinigų pertekliaus“. Komisija pabrėžia, kad bendrovės veikla tapo pelninga. Tačiau jos pelningumui kyla pavojus dėl skubiai mokėtinų įsiskolinimų. Tai, kad pagalba yra minimali, nulemia paskola, sudaranti pusę teikiamos pagalbos sumos. Paskola leidžia BB iš karto gauti lėšų, reikalingų senoms skoloms grąžinti. Kita vertus, BB ateityje šią paskolą turės sugrąžinti, tam ji galės panaudoti reguliariai gaunamo pelno lėšas. Paskola bendrovei leis nekaupti pinigų pertekliaus, apibrėžto gairių nuostatose.

(68)

Komisija pripažįsta, kad nurodyta pagalba yra minimali.

(69)

Komisija pažymi, kad valstybės pagalba, kurią ketinama suteikti „Bison Bial“, gali būti pripažinta suderinama su bendrąja rinka, jeigu ji atitiks nurodytas sąlygas.